Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pavasarį gamta praneša apie prasidedantį perkūnijų sezoną. Politinio gyvenimo kasdienybėje perkūnijos trankosi visais metų laikais. Įprastai jų pagausėja rinkiminių kampanijų metu. Tuomet žiniasklaida į pirmą planą dažnai iškelia trivialiąją politiką, keliančią pagiežos taurę į konkurento sveikatą.

Įstrigo atminty kaimyno užsieniečio Gūtenmorgeno pasiūlytas pasižvalgymo po valstybę eksperimentas – kaip pirstelėjus institucijai, partijai ar valdžiažmogiui galima daryti perkūnijas, po kurių dažniausiai prasideda panaši į Alzheimerį tyla. Medikai primena apie bent penkis galimus pirstelėjimus per parą, tai esą natūralus fiziologinis veiksmas. Bet kai viešumoje pagadinamas oras  – fui…

O‘key. Ar po kiekvieno pirstelėjimo galima išgirsti perkūniją? Ypač dabar, kai atsirado virtinė kandidatų, lūkuruojančių prie Prezidentūros durų. Medijų lokatoriai operatyviai fiksuoja kiekvieną joms įtartiną garsą, liežuvio tonaciją, kai kurių būsimų prezidentų intelekto koeficientą. Iššifravus politinio konteksto triukšmą, į viešąją erdvę tuojau siunčiama dramatiška žinia – žiūrėkite, klausykite, ką šneka „būsimasis“ valstybės vadovas, iš kur jis toks išlindęs…

O tų slėpiningai keistų dalykų nors vežimu vežki, nes ne visi kasdienybės įvykiai gali būti pavaldūs mūsų įsivaizduotos tvarkos modeliui. Būtų velniškai nuobodu gyventi idealioje eterio aplinkoje, tad televizijos pokalbių šou atgaivina atminty primirštą prieš keliolika metų ištartą V. Šustausko tezę: „Kartais susimąstau: kodėl Kirkilas gali būti ministras, o aš – ne?“

Rašytojas A. Nyka-Niliūnas rėžė ypač skausmingai: „Žiniasklaida nužudys pasaulį.“ Šių dienų aplinkybėmis, sakyčiau, ji pasaulio nesunaikins, bet santykius, pavyzdžiui, su artimiausiais kaimynais gali lengvabūdiškai paaštrinti, kad būtų peno televizijoms, radijui, laikraščiams, internetui. Kam kreipti dėmesį, ar tos žinios turinys yra tikras, svarbu, kad tai yra kai kam politiškai labai „aktualu“.

Turime šių dienų pavyzdį. Nacionalinis transliuotojas į ministro pirmininko S. Skvernelio  lūpas įdeda citatą, pasakytą per  rinkiminę agitaciją Lazdijuose: „latviai mums ne broliai, o konkurentai“. Ši žinia tuojau didelėmis antraštėmis buvo ištransliuota Latvijos laikraščiuose, interneto portaluose palydėta nepagarbiais komentarais Lietuvos ir jos vyriausybės vadovo adresu. Beje, šią citatą TV ekranuose pakiliai atkartojo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prasidėjus šurmuliui, paaiškėja, kad tekstas turėjo skambėti kitaip: “Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų  didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“ Keli išrankioti ir ne taip sudėlioti žodžiai – ir štai jums po eilinio provokacinio pirstelėjimo nugriaudėjo didžiausia perkūnija nuo Nemuno iki Dauguvos. Lietuvos valstybė patyrė tarptautinę gėdą.

Šio incidento vertinimas, manding, nieko rimto nežada. Tvyro ramiai abejingas požiūris, tad vargu, ar šį Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą dėl Nacionalinio transliuotojo cenzūruotos citatos rimtai išnagrinės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir taip pat tokia raiškia antrašte pagarsins išvadą, operatyviai atsiprašys kaimynų, o ne po mėnesio.

Girdint Nacionalinio transliuotojo deklaruojamą teisingumą kovoje su pažeidimais, susidarė įspūdis, kad ir šiai žiniasklaidos priemonei kartais galioja dvigubi standartai – šįkart ji apsimetė tarsi būtų nekalta, sakyčiau, pasimėgaudama (be budinčio vidinio cenzoriaus) įžeidė kamynus. Juk taip mums patinka nuo ryto iki vakaro ką nors įžeidinėti, ypač politiniame kontekste.

Šių dienų žiniasklaidai pravartu prisiminti poeto Just. Marcinkevičiaus ištarmę: „Žodi, ištiesink mūsų gyvenimą!“ Bet nevalia mėgautis luošinant pavienius likimus, dviprasmiškomis tuščiakalbėmis niekinti politinius konkurentus, neieškoti priežasčių esmės, o knaisiotis purvinose pasekmėse ir t.t.

Kiek politinių pirstelėjimų pastaraisiais metais nukreipta link Astravo atominės elektrinės. Europos Sąjunga, reikšdama tariamą solidarumą su Lietuva dėl Astravo AE, galimai leis pastatyti šį branduolinį monstrą Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienyje, bet pamiršo, kaip ji imperatyviai įsakė uždaryti Ignalinos AE.

Šiurpulį kelia pirmo nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovo S. Šuškevičius žodžiai: „Atominė elektrinė Astrave yra skirta, reikalui esant, nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus.“ Ne vien jis nori „nušluoti Lietuvą“, padaryti mūsų valstybę priešakine galimo būsimo fronto linija.

Kai pirsčiojama, išsiskiria dujos. Ar ne todėl gimė „saliamoniškas“ ministro pirmininko S. Skvernelio pasiūlymas baltarusiams vietoj atominės vystyti dujinę jėgainę…

Eksperimentais patvirtinta: susilpnėjus atminčiai, įsiaudrina vaizduotė…

O kodėl mūsų visuomenė negalėtų vieningai pirstelėti politiniam elitui – kokios partijos, kurie valdžiažmogiai nudaigojo Visagino atominės elektrinės idėją, leidusią iškilti Astravui? Prisiminkime viešą informaciją: 2011 m. birželį  valstybė jau buvo pasirinkusi strateginį Visagino atominės elektrinės  investuotoją – Japonijos kompaniją „Hitachi“. Paviešinta, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio investicija su 6 000 darbo vietų, 27-35 milijardais litų padidins bendrąjį vidaus produktą…. Patyliukais buvo pamirštas šis branduolinės energetikos objektas, nors  Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo tvirtinta – iki 2015 metų pastatyti Visagino atominę elektrinę.

Tokie vieši pirsčiojimai (kai nėra konstruktyvios diplomatinės veiklos ir rezultatų) suerzino Baltarusiją. Ji vis daugiau krovinių ėmė siųsti per Latviją, aplenkdama Klaipėdos uostą. Pernai krovinių srautas link Latvijos padidėjo 10 proc.; nemažėja ir šių metų Baltarusijos eksporto apimtys.

STT per medijas pirsčioja apie tariamai sugautus įtariamuosius, galimai padariusius korupcinius nusikaltimus, bet beveik negirdime perkūnijų teismuose. Kai kurios bylos per ilgą laiką dingsta iš prisiminimų, o kai kurios nagrinėjamos metų metus. Kaip kad „garsioji“ bylelė apie  Europos krepšinio čempionato organizavimo Lietuvoje tariamus nesklandumus. Praėjo du Europos krepšinio čempionatai, o byla, pasirodo, vis dar be paskutinio taško.

Kiek pirsčiojimo perkūnijų lydėjo dešimt metų trūkusią Darbo partijos bylą. Kokia bausmę skyrė teismas, žinome. Bet nutylima jos ilgamečio nagrinėjimo kaina. Viešojoje erdvėje šmėkštelėjo vieno asmens paskaičiavimas, kad ši byla valstybės biudžetui galėjusi kainuoti apie 10 milijonų eurų!!! Brr…

Pirsčiojama dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Ko gero, nepriklausomybės metais neturėjome taip neatsakingai dirbančio Seimo. Ką veikia tautos išrinktieji, jeigu plenariniuose posėdžiuose nagrinėjami ir priimami teisės aktai nedalyvaujant net pusei seimūnų. Už masišką nedalyvavimą posėdžiuose – šiukštu, sako Konstitucinis Teismas, sumažinti Seimo nario atlyginimą. Net pirmą pavasario sesijos posėdžio dieną po pietų darbą tęsė vos 63 parlamentarai… Kurioje valstybės institucijoje galima nedirbti tiesioginio darbo dieną, dienų dienas ir gauti atlyginimą, bet valstybę reprezentuojančioje institucijoje tai kasdienybė?

Apmaudu, kad šie reikalai Seimo valdybai dzin… Gal pribrendo reikalas piliečiams skelbti apkaltą Seimui, kurio nariai viešai laužo konstitucinę Seimo nario priesaiką? Apklausos rodo, kad 68 proc. piliečių nepatenkinti Seimu dėl tokio požiūrio į darbą ir teisės aktų priėmimo praktiką. Seimas, kaip institucija, praradusi piliečių pasitikėjimą, velkasi apklausų sąrašo gale.

Tokie pirstelėjimai verčia ieškoti išeities: norint atsakingai iškuopti tokią kompromituojančią valstybės valdymo aplinką, reikia gero nepartinio šūdvežio.

2019.03.28; 06:00

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Arvydą Vaitkų (nuotraukoje) iš pareigų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pirmadienį pranešė atšaukiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinį direktorių Arvydą Vaitkų iš pareigų. 

„Šiandien gavau valdybos nuomonę, valdyba abejoja, kad A. Vaitkus gali pilnavertiškai atlikti savo pareigas. Vaitkus yra atšaukiamas iš pareigų“, – pranešė R. Masiulis. 

A. Vaitkus anksčiau pirmadienį atšaukė savo nusišalinimą, argumentuodamas, kad tam nėra jokio pagrindo. 

„Iš karto po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino rezultatus, kaip naujai išrinktas tarybos narys atnaujinau savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją. Joje aiškiai yra nurodyti ryšiai su visais tarybos nariais. Viskas yra deklaruota viešai, todėl dirbant neliko jokio pagrindo toliau nusišalinti“, – pranešime cituojamas A. Vaitkus.

ELTA primena, kad susisiekimo ministras Rokas Masiulis sausį nušalino A. Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai dalyvavo A. Vaitkaus rinkimų kampanijoje. 

Vasario pradžioje LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma, kaip kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į Klaipėdos merus kandidatuojantį A. Vaitkų parėmusiems uoste veikiantiems verslininkams buvo sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti veiklą. KVJUD teigia, kad LRT Tyrimų skyriaus parengta publikacija yra tendencinga, šališka bei klaidinanti visuomenę. Dėl to kovo 15 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. 

Vasario 20 d. VTEK pagal gautą prašymą pradėjo tyrimą, ar A. Vaitkus neturėjo savo privačių interesų deklaracijoje nurodyti asmenų, kurie, esą, paaukojo lėšų politiniam sąrašui, su kuriuo A. Vaitkus kandidatuoja į mero pareigas, ir kurie yra tiesiogiai susiję su komercinių interesų Klaipėdos uoste turinčiomis įmonėmis.

Po rinkimų, kovo 18 d., A. Vaitkus grįžo vadovauti Klaipėdos uostui, tačiau, kaip Eltai sakė R. Masiulis, jis liko nušalintas nuo sprendimų, susijusių su tomis įmonėmis, su kurių vadovais galimai turėjo neskaidrių ryšių. 

Susisiekimo ministras taip pat sakė, kad kyla klausimas, ar A. Vaitkaus pavaldiniai neturi interesų konflikto, jei jie spręs tų įmonių klausimus. Dėl to ministras sakė kreipęsis į VKC, VTEK ir įmonės valdybą, kad jos įvertintų situaciją. 

VKC nurodė, kad turi būti siekiama, jog valstybės valdomos įmonės būtų atskirtos nuo politinės įtakos formuojant valdybą, skiriant ir atleidžiant įmonės vadovą. 

VKC teigimu, prieš priimant sprendimą dėl įmonės vadovo skyrimo ar šalinimo, savininkas turėtų konsultuotis su įmonės valdyba, kuri šiuo atveju yra arčiausiai įmonės vadovo ir, kaip teigiama pranešime, gali geriausiai įvertinti susidariusios situacijos įtaką įmonės veiklos perspektyvoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.26; 050

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Klaipėdos sąrašą, įvardintą kaip „Klaipėdos komanda“, kurią subūrė uostamiesčio mero posto siekiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. 

klaipeda_5
Klaipėdos jūrų uostas žiemą. Slaptai.lt nuotr.

Pasak KVJUD, uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus dėl investicinių projektų vykdymo sprendimo nepriima vienasmeniškai. Sprendimą dėl investicinių projektų vykdymo priima šiam tikslui suformuota komisija. 

,,Kiekvieną projektą komisija vertina pagal griežtus ir objektyvius kriterijus – sprendžiama, ar projektas yra finansiškai pagrįstas, atsiperkantis, pelningas ir nešantis naudą uosto direkcijai, miestui ir valstybei. Taip pat prieš pradedant vykdyti uosto direkcijos investicinius projektus juos apsvarsto, įvertina ir jiems pritaria Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba“, – teigiama pranešime. Valdybai pritarus, investiciniai projektai yra įtraukiami į Uosto direkcijos strateginį veiklos planą, kurį svarsto ir tvirtina Susisiekimo ministerija. 

,,2019-2022 metų Uosto direkcijos strateginį veiklos planą Stebėsenos ir prognozių agentūra (SIPA) įvertino 10 balų iš 10 galimų. Uosto direkcija, būdama valstybės įmonė, griežtai atsiriboja nuo bet kokių politinių interpretacijų“, – teigia KVJUD.

klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

KVJUD pabrėžė, kad visi investiciniai projektai Klaipėdos uoste yra įgyvendinami skaidriai ir vadovaujantis griežtais bei ,,ekonominę grąžą užtikrinančiais reikalavimais“.

Ketvirtadienį A. Vaitkus įteikė prašymą susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui nušalinti jį nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimų kampanijoje. Pasak R. Masiulio, šį prašymą jis tenkino nedelsiant.

,,Šiandien susitikau su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi. Abejonių dėl valstybės įmonės vadovo skaidrumo bei etikos standartų laikymosi negali būti. KVJUD vadovas man įteikė prašymą nušalinti jį nuo visų sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai planuoja dalyvauti rinkimų kampanijoje. Šį prašymą tenkinu nedelsdamas. A. Vaitkus taip pat nuo rytdienos išeina atostogų. Taip pat iškėliau klausimą KVJUD valdybai dėl skaidrumo ir nešališkumo principų valstybės įmonėje užtikrinimo“, – sakė R. Masiulis.

Ketvirtadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį, reikalaudami pareikšti oficialią nuomonę dėl situacijos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Klaipėdos sąrašą, įvardintą kaip „Klaipėdos komanda“, kurią subūrė uostamiesčio mero posto siekiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Dėl pastarojo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė ketvirtadienį kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydama pradėti tyrimą dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų.

Kaip skelbiama žiniasklaidoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirbančių verslo įmonių vadovai rėmė partiją, o tiksliau – LVŽS Klaipėdos sąrašą, įvardintą kaip „Klaipėdos komanda“, kurią subūrė uostamiesčio mero posto siekiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius A. Vaitkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:30

Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.

Europos parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria raginama neleisti Kinijai perimti Europos strateginės infrastruktūros. EP Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad Kinija sistemingai bando paversti savo ekonominę galią į politinę įtaką, daugiausiai per strategines infrastruktūros investicijas sukuriant naujas transporto linijas.

ELTA primena, kad EP kreipėsi į šalis, kurios priklauso 16+1 formatui (Kinijos iniciatyvai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą transporto, finansų, investicijų bei kituose sektoriuose su 5 Balkanų ir 11 ES šalių (tarp kurių yra Lietuva), kad su jomis būtų sutarta dėl bendros ES pozicijos dėl Kinijos planuojamos infrastruktūros plėtros. 

Kinijos įsitraukimas į strateginius infrastruktūros projektus ir dėl to potencialiai išaugusi jos politinė įtaka, pasak EP Užsienio reikalų komiteto, pažeistų bendrąsias ES pozicijas su Kinija. Kartu šalys narės pakviestos stiprinti ES valstybinius diplomatinius santykius.

Kinijos skverbimasis į Lietuvos rinką taip pat pastebimas – Kinijos valdoma bendrovė „China Merchants Group“ (CMG), besispecializuojanti transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų sektoriuose, jau buvo prabilusi apie galimybę gabenti krovinius per Klaipėdos uostą. 

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus kiek anksčiau yra užsiminęs, kad CMG yra pareiškusi norą Klaipėdoje statyti naują konteinerių terminalą. 2016 m. ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau nesėkmingai.

Liepą Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1“ vyriausybių vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka, sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio fintech konferenciją. 

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad Lietuva, nors ir turi palaikyti strateginius verslo santykius su Kinija, tačiau jie neturėtų būti susiję su šalies strateginiais objektais.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.09.15; 07:54

aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.

Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.

Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.

Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.

klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.

Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.

Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.

Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.

Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.

Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2018.02.02; 01:00

Gegužės 24 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenta Norvegijos kontingento, tarnausiančio NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kovinė ir administracinė technika. Apie 60 karinio transporto vienetų sudarys įvairių modifikacijų tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos CV 90, įvairių modifikacijų šarvuočiai M113, krovininės ir lengvosios transporto priemonės.

Karinės Norvegijos kariuomenės technikos atvykimą į Klaipėdos jūrų uostą padėjo užtikrinti Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ (M-52). Jis pasitiko ginkluotę gabenantį keltą ir jį lydinčias NATO fregatas Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje bei saugiai palydėjo prie Klaipėdos uosto krantinės, Nyderlandų fregatos HNoMS „Roald Amundsen (F-311) sraigtasparnis saugojo keltą iš oro.

Į Lietuvą atvykusią Norvegijos karinę techniką atlydėjo NATO nuolatinės parengties pirmosios jūrinės grupės kovinių laivų junginys (SNMG1), remiantis Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono grupę. Tai pirmas kartas, kai NATO karinės jūrų pajėgos prisidėjo dislokuojant tokius priešakinių pajėgų pajėgumus.

Iš Klaipėdos Norvegijos karių technika kovinės grupės logistiniais pajėgumais išgabenta į Ruklą, kur ir dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

Planuojama, jog visas Norvegijos karių kontingentas į Lietuvą atvyks jau kitą savaitę.

„Labai džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti į Lietuvą atvykstančius Norvegijos karius. Su visu jų atvykimu baigsime NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje dislokavimo etapą. Kartu su kovine grupe mes jau dalyvaujame įvairiose treniruotėse ir su nekantrumu laukiame, kai kartu su Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ birželį dalyvausime pratybose „Geležinis vilkas“, – sakė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Chistoph Huber.

NATO eFP pajėgų bataliono sudėtyje tarnaus apie 200 karių iš Telemark bataliono ir Norvegijos kariuomenės Šiaurės brigados padalinių.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 250 Nyderlandų karių.

Nuotraukų autorė: Laura Skiezgilienė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.05.25; 03:30

„Jungtinių Amerikos Valstijų laivo apsilankymas dar sykį parodė stiprius JAV ryšius su NATO sąjungininkais siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą Baltijos regione“, – sakė sveikindamas atvykusio į Klaipėdą JAV eskadrinio minininko „USS Hue City (CG-66) vadą, jūrų kapitoną Daniel Gillen, Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas komandoras Svajūnas Bandzevičius.

Vasario 6–10 d. Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno karinis laivas „USS Hue City“ (CG-66).

Viešnagės Klaipėdoje metu laivo vadas ir jį lydinti delegacija susitiks su Klaipėdos miesto meru, Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks kiti oficialūs renginiai.

Klaipėdoje viešinčio JAV laivo įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariais lankysis vieni kitų kariniuose laivuose.

Jau tapo tradicija, kad į Klaipėdą atvykusių JAV karinių laivų įgulos organizuoja labdaros, socialinius ir kitus geros valios renginius. Vasario 7 d. laivo įgula lankysis Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, kur kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kariais neatlygintinai atliks smulkius globos namų remonto ir dažymo darbus. Taip pat surengs sporto ir laisvalaikio renginį vaikų globos namų „Rytas“ vaikams.

„USS Hue City“ (CG-66) yra „Ticonderoga“ klasės eskadrinis minininkas. Laivas pavadintas mūšio, kuris vyko Vietnamo karo metu, vardu.

Nuotraukose: „USS Hue City“ (CG-66) eskadrinis minininkas. Nuotraukų autorius – komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (www.kam.lt).

2017.02.06; 05:05

klaipeda_777

Anot Klaipėdos verslininkų, pajūrio regione jau kuris laikas trūksta stiprių tarptautinio verslo finansų specialistų, turinčių naujausių žinių. Į Klaipėdą atplaukia vis daugiau laivų iš užsienio šalių, per uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus, tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių.

Kaip tvirtina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas, Lietuvos rinkai vis labiau prisitaikant prie pasaulinių verslo standartų, jaučiamas vis didesnis poreikis žmonių, kurie išmanytų darbo tarptautinėje erdvėje subtilybes ir gebėtų sėkmingai joje darbuotis. „Verslas pastaruoju metu vis intensyviau keliasi į virtualią erdvę, tampa vis globalesnis. Nebėra svarbu, iš kokio pasaulio kampelio jis koordinuojamas. Natūralu, jog tarptautinio verslo finansų specialistai Klaipėdoje ypač reikalingi, nes tinkamas finansų valdymas yra strategiškai svarbus kiekvienai įmonei, ypač plėtojančiai tarptautinius santykius“, – kalbėjo B. Petrauskas.

Continue reading „Tarptautinio verslo finansų studijos – galimybė Klaipėdos specialistams įgyti naujų žinių“