Prezidentas susitinka su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė susitiko aptarti pateiktų kandidatūrų į ministrus. Po susitikimo Prezidentūra pareiškė, kad šalies vadovui ir paskirtajai premjerei pavyko susitarti dėl to, kad kai kurioms ministerijoms bus ieškoma naujų kandidatų. Visgi I. Šimonytė šią Prezidentūros žinutę patikslino, teigdama, kad tokio susitarimo nebuvo. Ekspertų nuomonės dėl skirtingų I. Šimonytės ir Prezidentūros pozicijų išsiskyrė.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad šį nesusikalbėjimą nulėmė tai, kad Prezidentūra ir paskirtoji premjerė skirtingai suvokia ministrų skyrimo procesą. Pasak apžvalgininko, prezidentas, „egzaminuodamas“ kandidatus, yra nusileidęs į techninį-biurokratinį lygį, o I. Šimonytė laikosi politinio lygmens ir suvokia, kad jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antradienį įvykęs šalies vadovo susitikimas su paskirtąja premjere buvo daugiau informacinio pobūdžio ir jame nebuvo išsakyta G. Nausėdos galutinė pozicija. Politologas įsitikinęs, kad galutinį sprendimą šalies vadovas priims tik po susitikimo su visais kandidatais.
 
V. Valentinavičius: Prezidentūra ir I. Šimonytė skirtingai supranta ministrų skyrimo procesą
 
V. Valentinavičius mano, kad skirtingos Prezidentūros ir I. Šimonytės ištransliuotos žinutės dėl naujų kandidatų į ministrus paieškų indikuoja ryškėjantį konfliktą tarp šalies vadovo ir paskirtosios premjerės.
 
„Mano nuomone, ryškėja konfliktas dėl to, kaip Prezidentūra ir paskirtoji premjerė supranta ministrų skyrimo procesą. Prezidento atstovas minėjo žodį kompetencija, o I. Šimonytė kalbėjo apie Vyriausybę kaip koalicijos kūrinį. Vadinasi, ­­prezidentas akcentuoja kompetencijas konkrečioje srityje, o I. Šimonytei rūpi bendras politinis paveikslas: kiek šita Vyriausybė politiškai pajėgi vykdyti savo keliamus uždavinius“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
MRU docentas mano, kad G. Nausėda, kritikuodamas kandidatų į ministrus kompetencijas, savotiškai bando apeiti valdančiosios koalicijos įsipareigojimus rinkėjams.
 
„Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų ir kalbėdamas apie kompetencijas, atrodo, reiškia būdą apeiti valdančiosios koalicijos politinius įsipareigojimus rinkėjams. Nes I. Šimonytė, derindama su koalicija, parenka savo ministrus vykdyti programas, kurias partijos apgynė per rinkimus, už kurias balsavo rinkėjai, tuo tarpu prezidentas kalba apie atskirų sričių kompetencijas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.
 
„Jeigu tai yra būdas pašalinti iš žaidimo poną Arūną Dulkį, nes jis neturi konkrečiai mediko kompetencijų, tai yra sunkiai suprantamas dalykas, ir aš tada suprasčiau, kodėl I. Šimonytė priešinasi“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė šioje situacijoje neturėtų nusileisti G. Nausėdos daromai įtakai, nes būtent jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
 
„O kokia prasmė jai nusileisti? Ji, kaip premjerė, galų gale atsakys už Vyriausybę ir už jos darbus, tai jeigu bus peršami ministrai, kurie jai visiškai netinka politiškai, bet kurie kažkodėl tinka ponui G. Nausėdai, tai kaip jai reikės su jais dirbti? Kaip jai reikės prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybės darbą?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.
 
„Ji turi Vyriausybę sudaryti pati, o prezidentas gali atmesti kažkurią kandidatūrą, jeigu nurodys rimtas priežastis. Bet tos priežastys turi būti politinės, o ne formalios biurokratinės“, – taip pat akcentavo jis.
 
MRU docentas taip pat pabrėžia, kad ištęstas, biurokratizuotas kandidatų į ministrus tvirtinimo procesas kenkia valstybei, nes trukdo naujai Vyriausybei greičiau sėsti prie darbų.
 
„O rimtų, aiškių priežasčių, kodėl tai vyksta ir kodėl kažkurie kandidatai netinkami, išskyrus kažkokias abstrakčias pastabas apie kompetencijas, mes negirdime“, – teigė jis.
 
V. Valentinavičius pabrėžia, kad G. Nausėdai, be svarių argumentų atmetus jam neįtikusias ministrų kandidatūras, prezidentas turės prisiimti ir asmeninę atsakomybę dėl Vyriausybės sudarymo užvilkinimo.
 
„Niekas neabejoja, kad I. Šimonytė nori greičiau sėsti prie darbų, nes viskas dega, bet, kita vertus, ji gali dirbti tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriais pasitiki koalicija. Tai prezidentui būtų gerai tai suprasti“, – apibendrino jis.
 
M. Jurkynas: tai nėra galutinis prezidento sprendimas
 
Tuo tarpu M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad prezidentas kol kas nebuvo susitikęs su visais kandidatais į ministrus, o susitikimas su I. Šimonyte, jo teigimu, buvo daugiau informacinio pobūdžio. Būtent dėl to VDU politologas mano, kad kol kas prezidentas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kurių kandidatų į ministrus neskirti.
 
„Manau, kad čia nėra galutinis sprendimas, tik informacija, kad kai kurie iš tų kandidatų galbūt neatitinka prezidento matymo ir jo įsivaizdavimo, kas turėtų būti Vyriausybėje. Nes prezidentas turi konstitucines galias ir pareigas prisidėti prie Vyriausybės formavimo. Natūralu, kad I. Šimonytė dabar turi laiko aptarti pokalbį su prezidentu ir jo nuomonę tiek savo partijoje, tiek su koalicijos partneriais“, – Eltai sakė M. Jurkynas.
 
Visgi VDU profesorius teigia, kad konfliktas tarp prezidento ir paskirtosios premjerės galėtų kilti, jeigu premjerė nuspręstų dar kartą teikti šalies vadovui neįtikusias ministrų kandidatūras.
 
„Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus. Tada mes turėtume konfliktinę situaciją. Jei ne, tai tos konfliktinės situacijos nebūtų, nes būtų ieškoma tam tikrų kompromisų, pavyzdžiui, kai kurie kandidatai būtų keičiami, kai kurie ne“, – teigė jis.
 
Visgi VDU politologas teigia manąs, kad Prezidentūra su I. Šimonyte bent preliminariai aptarė naujų kandidatų ieškojimo galimybę.
„Jeigu prezidentas taip sako, vadinasi, toks sutarimas galėjo būti. Aš manau, kad buvo bent jau aptarta, jog esant kažkokiems nesutarimams bus ieškomi kompromisai arba ieškomi kandidatai: vieni, dėl kurių prezidentas nesutinka, liks, bet kiti galbūt keisis. Manau, kad tai yra natūralus Ministrų Kabineto sudarymas, dalyvaujant prezidentui“, – savo nuomonę išsakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 17:03

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba pritarė susitarimui dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
 
Prieš tai dokumentą vienbalsiai patvirtino TS-LKD prezidiumas.
 
„TS-LKD bendruomenė vieningai patvirtino koalicinio susitarimo dokumentą. Tikime, kad šis susitarimas padės pamatus rimtiems darbams, kuriais sustiprinsime Lietuvos valstybę ir atkursime žmonių pasitikėjimą“, – sako TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Penktadienį šiam susitarimui pritarė Laisvės partijos Politinė taryba.
 
Koalicijos susitarimą tarp TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos planuojama pasirašyti ateinantį pirmadienį. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 04:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Niekas negalėtų paneigti, kad prasidėjo ir tęsiasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos revoliuciniai pokyčiai įvaizdžio srityje, kai jau pradeda pasimiršti senojo raugo konservatorių arogancija, o į premjero postą nuo partijos siūloma labai charizmatiška asmenybė, t. y. žavinga ir, kaip atrodo, neabejotinai kompetentinga savo srityje moteris su taškuota suknele.

Kita vertus, tas nelemtas abejonės kirminas įsigraužia net ir į tokią sakralią sferą kaip užburiantis Ingridos Šimonytės žavesys ir blizgesys, kai imame ir paklausiame bent savęs – apie kokios kompetencijos sferą čia visų pirma kalbame, kokių dalykų specialistė ši naujai užgimusi  politikos žvaigždė pirmiausiai yra. Ar sakote, kad finansininkė, ekonomistė, viešojo sektoriaus tvarkymo specialistė?..

I.Šimonytė yra kaip reta verbalizuotas žmogus, oratorė pagal prigimtį, greitai mąstanti ir dar greičiau kalbanti politikė, neįveikiama jokiam oponentui priešininkė kalboje. Čia jos galia ir stiprybė. Tačiau net ir man, visų sričių diletantui, akivaizdu, kad anoji tikrai nėra tokia gili ekonomistė, kaip norėtųsi manyti, jeigu savo ruožtu yra pasiryžusi tvirtinti, kad ekonominis augimas savaime užtikrina didesnę gerovę visiems visuomenės sluoksniams pagal principą „kai visko yra daug, su kaupu arba net per daug, visiems visko pradeda užtekti“, tarsi ir čia galiotų skystųjų kūnų fizikoje išpažįstamas susisiekiančių indų dėsnis.  

Tikras ekonomistas neabejotinai pasakytų, kad tokia mintijimo seka yra pigi klastotė, kaip tiesa yra ir tai, kad ekonominis augimas, paliktas savieigai, tik dar labiau užaugina ir pagilina socialinę nelygybę. Kita vertus, I.Šimonytei išsprūdę žodžiai apie tai, kad neva sąlyginio skurdo nustatymo metodika yra grynasis populizmas, leidžia manyti, kad šios ekonomistės su taškuota suknele ekonominis išprusimas gali nuvesti labai toli nešvankumo linkme.

Kas be ko, I.Šimonytės ekonominis išprusimas yra nepalyginamas dalykas su buvusio policininko ekonomikos dalykų išmanymu, tačiau buvęs policininkas, tarkime, buvo atviras pasiklausti ir įsiklausyti į kompetentingų žmonių patarimus, kai savo ruožtu negali būti tikras dėl to, jog I.Šimonytės įsitikinimas savo kompetencijos pakankamumu neužkirs kelio girdėti kelias skirtingas nuomones.

Kadaise net ir Gitanas Nausėda, dirbdamas Vilniaus banko prezidento patarėju, bandė užburti žmonių vaizduotę, įtikinėdamas, kad visų pirma reikia išsikepti pyragą, ir tik po to neva būtų galima jį bandyti padalinti. Tačiau šiandien prezidentas G. Nausėda nusipelno pagarbos kaip žmogus sugebėjęs žengti tokį neįtikėtinai platų (septynmylį?) žingsnį  į priekį, kad net yra laikomas gerovės valstybės idėjos įgyvendinimo generatoriumi. Žinia, Naujosios koalicijos sutarties projekte užuominų apie gerovės valstybę nerasite nė su žiburiu (delfi.lt) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skelbiamas-visas-naujos-koalicijos-sutarties-projektas.d?id=85659643, kaip, tarkime, negali užsisėti ir pasidauginti gyvybės formos net užuomazginiu pavidalu, net kaip bakterijos plastmasės masyvo gelmėje. Ta proga dar pastebėsiu, kad iš esmės minėtos sutarties projektas (toliau – Projektas) yra akultūrinis, didele dalimi anticivilizacinis, visuomenės ir valstybės dehumanitarizacijos užmanymo projektas.

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tarsi ir nekelia didesnių abejonių Projekto bendrieji principai ir vertybinės deklaracijos, kur su užsidegimu kalbama apie  žmogaus teises ir orumą. Tačiau gali pasirodyti ir taip, kad čia su dideliu trenksmu veržiamasi pro atviras duris, jeigu išdrįsime pripažinti faktą, jog ir prie ankstesnės kadencijos valdžios nebuvo taip baisiai, kad žmogaus teisės būtų sumintos į purvą, o orumas – nuplėštas. Iš tiesų, nepalyginamai didesnius nuogąstavimus kelia būtent tai, jog jau anksčiau spaudoje išviešinti Laisvės partijos pasiūlymai koalicijos sutarčiai buvo perkelti į Projektą neadaptuotu, t. y. nepritaikytu prie civilizacijos standartų pavidalu. Tai anksčiau ar vėliau, tarkime, tokiam Projektui tapus vyriausybės veiklos programa, gali išprovokuoti didelius neramumus visuomenėje ar net kultūrinį sukilimą. Galima spėti ir dėl to, kad tokios pakraipos Projektas, tapęs vyriausybės veiklos gairėmis, pasitarnautų atoveiksmio jėgų atsigavimui, paskatintų po užstojusios pauzės patriotinių ar net nacionalistinių jėgų mobilizaciją.

Kalbant apie verslo sąlygų nenutrūkstamą gerinimą, Projekte skelbiama: „Įgyvendinsime verslo priežiūros institucijų reformą, mažinant biurokratiją ir perteklinį verslo reguliavimą, pertvarkydami prižiūrinčias institucijas, siekdami, kad jų tikslai būtų susiję su visuomenės gerove, o ne su biurokratizmo įtvirtinimu, o veikimo metodai paremti skaidrumu, nuspėjamumu, analize, bendradarbiavimu ir pasitikėjimu“. 

Ką reiškia įsipareigojimas sumažinti perteklinį verslo reguliavimą, gerai žinome iš andai Šimašiaus vadovaujamos Teisingumo ministerijos priimto nutarimo, jog aplinkosaugos inspektoriai gali apsilankyti įmonėje tik iš anksto, t. y prieš 3 ar 5 dienas perspėję įmonės vadovus apie planuojamą vizitą. Būtent šis nutarimas labiausiai tiesmuku pavidalu prisidėjo prie tokių monstrų kaip Grigeo atsiradimo, sukūrė apsaugos ratą teršiančio Lietuvos gamtą ir keliančio pavojų žmonių sveikatai verslo plėtotei. Todėl labai šventvagiškai toliau Projekte skamba žodžiai apie žaliąjį kursą.

Projekte skelbiama, jog rengiant vyriausybės programą suderintu būdu tarp koalicijos dalyvių bus įvertintos galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Tai neabejotinai Laisvės partijos pažadas tokios konfigūracijos verslui, kuris siekia išvengti pelno mokesčių. Tačiau štai mane dar labiau nei šis godumo mentalitetui draugiškas pažadas privertė sunerimti iš pirmo žvilgsnio nekalti Projekto žodžiai, kad „bus stiprinama profesinė savivalda, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas“. Tai neabejotinai žingsnis atgal, ne vienu atveju įteisinant lobizmo kriminalinius refleksus. Net nupurto, kai pabandau įsivaizduoti, jog vadinamieji Odontologų rūmai, visados mūru stojantys prieš apgautus, apvogtus ir apkvailintus klientus, netrukus atgaus licencijavimo ir atestavimo teisę, leidžiančią dar sėkmingiau pridengti šioje sferoje klestinčią sukčiavimo praktiką.

Batai. Slaptai.lt nuotr.

Laisvės partijos naujakalbėje skelbiama, kad mokyklose bus plėtojami IT sugebėjimai kaip trečioji kalba po anglų. Tačiau labai charakteringa, kad apie pirmąją, t. y. gimtąją kalbą, tautos istoriją ir tautinę kultūrą čia net neužsimenama. Kaip žinome, Laisvės partija į Švietimo ir mokslo ministro postą stumia buvusį rektorių, išgarsėjusį savo užmanymais sunaikinti lituanistinę dvasią VU. Išties, kaip atrodo bent man, vadinamoji Laisvės partija su laisve, švietimu ir kultūra turi bendro tik tiek, kiek antiutopijos „84-ieji“ Tiesos ministerija su tiesa. Jeigu man leisite kalbėti savo žodžiais, vadinamoji Laisvės partija yra užsimojęs suskaitmeninti stribų dvasią darinys, tai yra išmanioji stribų karta.

Galop, bala nematė tos Laisvės partijos nupušėlių, daug skaudžiau yra tai, kad iš anksčiau ne karto deklaruoto konservatorių triukšmingo patriotinio užsiangažavimo Projekte liko tik vos-ne-vos vienas apgailėtinas sakinys apie užduotį saugoti kultūrinį paveldą.

2020.11.06; 15:30

Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Naują koaliciją formuoti ketinančių dešiniųjų partijų derybinės grupės antradienį Seime renkasi į posėdį, kuriame bus aptariami valdančiosios daugumos formavimo ir kitų prioritetinių darbų klausimai. Į naują valdančiąją daugumą po įvykusių Seimo rinkimų buriasi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.
 
Šios partijos kartu iš viso turi 74 mandatus naujajame Seime. Deklaracijoje, skelbiančioje apie koalicijos formavimo derybas, taip pat numatyta, kad premjerės pareigas eitų konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
 
Pastarąją savaitę konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė manąs, kad su formuojamos koalicijos partneriais jau šios savaitės pradžioje bus suderintas dokumentas dėl būsimų prioritetinių darbų.
 
Liberalų sąjūdis yra pareiškęs pageidavimą dėl trijų ministrų kėdžių – aplinkos, ekonomikos ir inovacijų bei švietimo, mokslo ir sporto. Liberalai taip pat yra viešai sakę, kad norėtų deleguoti ir Seimo pirmininką.
 
Laisvės partija yra skelbusi, kad norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 09:53

JAV vadovaujama koalicija perdavė karinę bazę Irako kariuomenei. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake, šios šalies kariuomenei perdavė Tadži karinę bazę, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Šioje bazėje JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos pajėgos apmokė Irako karius.
 
Koalicija paskelbė, kad bazė perleidžiama, atsižvelgiant į Irako pajėgų sėkmę kovoje prieš „Islamo valstybės“ likučius šalyje.
 
Irako pajėgoms perduoto turto ir įrangos vertė siekia 347 mln. JAV dolerių.
 
Tadži bazė į šiaurę nuo Bagdado yra jau aštuntoji, kurią Irako kariuomenė perėmė pastaraisiais mėnesiais.
 
Penktadienį Irako premjeras Mustafa al-Kadhimi paskelbė, kad JAV savo pajėgas iš šalies išves per artimiausius trejus metus. Jis pridūrė, kad šiuo metu JAV kariai reikalingi tam, kad apmokytų šalies kariuomenę ir saugumo tarnybas.
 
Irako premjeras apie tai pareiškė kitą dieną po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

Premjeras Saulius Skvernelis sunkiai įsivaizduoja, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po Seimo rinkimų galėtų formuoti valdančiąją koaliciją kartu su konservatoriais.
 
Jo teigimu, pagal dabartinį konservatorių ir „valstiečių“ bendravimą net didžiausias optimistas nematytų šių partijų dirbančių kartu valdančiojoje daugumoje.
 
„Jeigu (…) rinkimus laimės Tėvynės sąjunga, jie bus ta politinė partija, kuri natūraliai, pagal parlamentarizmo tradicijas įgys teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir ką jie matytų partneriais, matyt, reikėtų jų klausti“, – pirmadienį DELFI sakė S. Skvernelis.
 
Paklaustas, ar LVŽS ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vis dėlto galėtų dirbti kartu daugumoje, S. Skvernelis atsakė, kad tokį scenarijų sunku įsivaizduoti.
 
„Šiandien sunkiai įsivaizduoju tokią koaliciją, bet, grįžtant į 2016 m., tai buvo pakankamai realus dalykas, bet nepavyko. Dabar pagal tą bendravimą, kurį mes turime tarpusavyje, tai, matyt, čia net didžiausias optimistas to negali įsivaizduoti. Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ sąjungos ir konservatorių koalicijos negali būti, nors nežinau, kokia bus partijos politinė valia 2020-aisiais“, – pridūrė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 00:01

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Opozicija kritiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio teiginius, kad prezidento Gitano Nausėdos pasitikėjimo netekęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu.
 
Pasak opozicijos lyderių, S. Skvernelis, viena vertus, neprisiimdamas atsakomybės už susisiekimo ministrą, vis giliau kasa konflikto duobę su prezidentu, kita vertus, pabrėžia jie, panašiais pareiškimais premjeras tiesiog rizikuoja valstybės nacionaliniais interesais.
 
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad S. Skvernelis neprisiima atsakomybės už susisiekimo ministro neskaidrią veiklą.
 
„Susidaro įspūdis, kad premjeras yra chroniškai vengiantis pripažinti suklydęs ir prisiimti atsakomybę. O savo žodžiais vis giliau kasa konflikto su prezidentu duobę. Prezidentas, vasarą skirdamas Skvernelį premjeru, suteikė moralinį pasitikėjimo kreditą. Neprisiimdamas atsakomybės už savo ir savo aplinkos neskaidrią veiklą, premjeras nuvarė Vyriausybę į moralinį bankrotą“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat sako, kad premjeras tokiais pareiškimais tęsia konfliktą su prezidentu. Kartu, atkreipia dėmesį socialdemokratų lyderis, ministro pirmininko pareiškimų klausosi ne tik vidaus, bet ir tarptautinės bendruomenės veikėjai.
 
„Labai neišmintingas pareiškimas… Tokių panašių pareiškimų klausosi ne tik mūsų vidaus politikos vartotojai, bet taip pat ir mūsų kaimynai – tiek draugiški, tiek nedraugiški. Klausosi tiek mūsų strateginiai partneriai Lenkijoje, tiek mūsų geopolitiniai konkurentai Rusijoje. Pirmiausia vertinu šiuo aspektu“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Jo teigimu, kai kurių apsižodžiavimų tarp įtakingų valstybės lyderių šalies viduje tiesiog gali nesuprasti Lietuvos partneriai užsienyje. Todėl, pabrėžė G. Paluckas, panašūs pareiškimai gali atsisukti ir prieš Lietuvos interesus.
 
„Santykiai tarp premjero ir prezidento šiuo metu ganėtinai šiurkštūs. Todėl tokių pareiškimų ar panašios Ezopo kalbos artimiausiu metu neišvengsime (…) Jeigu mes esame jau pripratę viduje, atleiskite už išsireiškimą, kapotis, tai mūsų kaimynai nėra prie to pratę ir gali nevienodai suprasti, o gal ir panaudoti tokius pareiškimus prieš mūsų valstybės interesus“, – sakė G. Paluckas.
 
ELTA primena, kad premjeras interviu Delfi teigė, jog J. Narkevičius yra kritikuojamas tautiniu pagrindu. Vyriausybės vadovas tvirtina, kad dešinieji stengiasi koalicijos partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) sutapatinti su Rusijos grėsme.
 
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kartu Delfi duotame interviu S. Skvernelis atskleidė, kad J. Narkevičiaus kandidatūra į ministrus, pasak jo, jau nuo pat pateikimo dienos Prezidentūroje buvo vertinama skeptiškai.
 
„Nežinau, ar tai pagrindinė priežastis, bet yra sutapimas – kai LLRA-KŠS tapo koalicijos dalimi, pradėta visais kanalais bandyti išstumti šią politinę jėgą iš koalicijos. Didžiausią problemą matau tame, kad nukrypstama į galimą diskriminaciją (nekalbu apie konkrečias institucijas) tautiniu pagrindu. Dabar jau linksniuojama viskas – ir priklausymas partijai, ir Vilniaus, Trakų rajonų [valdžios] veikla“, – Delfi sakė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 15:45

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis įvertino valdančiosios koalicijos derybas.
 
Pasak jo, valdantieji grįžta prie nomenklatūrinės politikos, kuomet svarsto ir renkasi postus, o ne žmones.
 
„Štai ir Viktoras Pranckietis atsidūrė dėl savo kai kurių pozicijų ir nuostatų, kritiškų pasisakymų (…) Jam buvo pasiūlyta eiti lauk. Dabar dėl jo kėdės vyksta cirkas, nors tai buvo žmogus, kuris norėjo stiprinti Seimą bei jo vaidmenį Lietuvos valstybinėje santvarkoje. O vis tiek aplinka ir nomenklatūra svarsto postus. Ne tai, ar V. Pranckietis gerai dirba ir galbūt verta, kad jis toliau dirbtų, o gal tą postą, kad „valstiečiai“ galėtų toliau išlaikyti. Ne žmogų, o postą“, – teigė V. Landsbergis.
 
V. Landsbergio teigimu, „valstiečiai“, save įvardinę (…) nepriklausomais, dabar save gali vadinti nomenklatūrine kaire.
 
„Saulius Skvernelis kurį laiką tylėjo, matyt, ieškojo savęs. Ir prašneko prieš valdžios turgų, kuris vyksta mūsų akivaizdoje, diskredituodamas ir demokratiją, ir parlamentarizmą, nes jis pasakė, kad postų nepardavinėja. Tai yra pasisakymas prieš dabar klestintį postizmą, kokių postų mes išlupsime šioje situacijoje, o jei neišlupsime, neisime į koaliciją (…) S. Skvernelis, manau, racionaliai mąstantis žmogus ir, ko gero, nėra iš to postizmo, bet tai yra nuostata prieš Ramūną Karbauskį ir Gediminą Kirkilą. Reikia galvoti kitaip, reikia galvoti apie valstybę. Ieškoti žmonių, kurie dirbs valstybei, o ne savo kompanijai. Ką padarysi, kad „valstiečiai“, vadindami save nepriklausomais, pasirinko nomenklatūrinę kairę“, – teigė V. Landsbergis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Šeštadienį Vilniuje, viešbutyje ,,Holiday Inn“, vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje apžvelgiama politinė padėtis, aptariami 2019 m. rinkimų rezultatai, pasirengimas būsimiems Seimo rinkimams, diskutuojama kitais klausimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 08:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad formuojant naują valdančiąją koaliciją svarbu ne tik dalintis postus, bet ir vertybines nuostatas, nes, pasak jo, šiuo metu vykstančios derybos jam primena XIX amžių.
 
„Matau valdančiosios koalicijos pastangas tą naują koaliciją formuoti, ieškoti sąlyčio taškų, tik šioje vietoje man tai galbūt truputį primena XIX amžiaus vestuves, (…) kai piršliai derina kraičio dydį, derina kažkokius kitokius finansinius arba turtinius dalykus, bet jaunoji ar jaunasis dar tiksliai nežino, ar vienas kitam tinka ir patinka“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
 
Pasak jo, potencialiems valdančiosios koalicijos partneriams yra būtina orientuotis ne vien į kėdžių Vyriausybėje pasidalinimą, bet ir vertybines nuostatas, kurios atspindėtų Vyriausybės programoje.
 
„Tikiuosi, kad per artimiausias savaites išaiškės ir tam tikros vertybinės nuostatos, kurių pagrindu reikėtų sudaryti šitą koaliciją. Vien tik portfelių pasidalinimas arba susitarimas, kam koks ministro postas atiteks yra būtina, bet akivaizdžiai nepakankama sąlyga. Kita svarbi sąlyga turi būti (Vyriausybės. – ELTA) programa arba vertybinės nuostatos. Tam tikras vertybines nuostatas aš matau, kad jos kristalizuojasi“, – teigė G. Nausėda.
 
Išrinktasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad derybose dėl koalicijos formavimo turi būti neužmirštas ir finansinės atsakomybės aspektas.
„Reikalausiu, kad šitie dalykai būtų derinami su finansinio tvarumo sąlygomis“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų. Šiuo metu vyksta derybos dėl Vyriausybės programos punktų, kuriems savus pasiūlymus turi visos keturios partijos.
 
Išrinktojo prezidento G.Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 05:00
 
 

Aš padedu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) žmonėms būti laisviems, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėždamas, kad jei ir būtų pašalintas iš pareigų, iš „valstiečių“ partijos nesitrauktų.
 
„Jeigu atšauktų mane iš šitų pareigų, aš tikrai likčiau toje pačioje partijoje, nes manau, kad tiems žmonėms irgi reikia suteikti daugiau laisvių. O šiandien, deja, yra taip, kad (…) aš padedu žmonėms būti labiau laisviems“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.
 
Parlamento vadovo teigimu, jo buvimas LVŽS turi aiškią prasmę – apsaugoti partiją nuo vienvaldystės.
 
„Aš matau tai labai tikslingai, kad nebūtų tokios vienvaldystės ir nebūtų tokiu būdu lyderiaujama toje partijoje. Tai, manau, turi didelę prasmę“, – sakė V. Pranckietis, pabrėždamas, kad jaučia kai kurių partijos skyrių ir LVŽS frakcijai Seime priklausančių politikų palaikymą. Tačiau, akcentavo jis, pastarųjų parama nėra viešai artikuliuojama, esą bijomasi, kad apie tai sužinos LVŽS lyderiai.
 
Seimo vadovas, komentuodamas pastaruoju metu kilusią įtampą tarp jo ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, teigė santykių su juo nebepalaikąs ir apskritai reiškė apgailestavimą, kad tenka dirbti viename Seime.
 
„Santykiai nesikūrė geryn, po visų tų skandalų, kurie yra žinomi viešoje erdvėje ir jie yra tokie, kokie yra, deja, mes turime būti ir dirbti viename Seime“,- kalbėjo V. Pranckietis.
 
Skeptiškai bei sarkastiškai V. Pranckietis įvertino ir bandymą Seimo vadovo postą perleisti „socialdarbiečiams“. Seimo vadovas toliau laikosi anksčiau deklaruotos pozicijos, kad tai tėra R. Karbauskio bandymas patraukti jį iš pareigų. V. Pranckietis tokį, pasak jo, LVŽS lyderio sumanymą įvardino kaip ėjimą „žirgu šaškių žaidime“.
 
Tačiau, akcentavo jis, ko gero, LVŽS pirmininko planas nepavyks, nes, užtikrintai kalbėjo Seimo vadovas, balsų Seime jį patraukti iš pareigų neužteks.  
 
„Puikiai žinau, kad tų balsų neužteks, todėl iniciatoriams labai sunku apsispręsti tai daryti. Tai būtų įsirodymas, kad šitas veiksmas yra neteiktinas“, – sakė V. Pranckietis.  
 
Įtampa tarp Seimo vadovo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderių kilo pirmajam atsisakius trauktis iš pareigų ir savo postą perleisti, kaip numato koaliciją formuojančių politinių jėgų memorandumas, „socialdarbiečiams“.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų.
 
7 frakcijos narius Seime turintys „tvarkiečiai“ prioritetu laiko Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Kultūros ir Teisingumo ministerijas. 11 frakcijos narių turintys „socialdarbiečiai“ – kalbama viešai – nusitaikę į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pastariesiems taip pat, kaip skelbiama pasirašytame memorandume, turėtų priklausyti ir Seimo pirmininko postas.
 
Pasirašytame trijų partijų memorandume taip pat pažymima, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis turėtų išlikti savo poste. 8 frakcijos narius Seime turinti LLRA-KŠS siekio užimti konkrečius postus nedeklaravo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 11:08

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų buvusiems lyderiams penktadienį viešai paraginus partiečius nesitraukti iš valdančiosios koalicijos, politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbėti apie gresiantį ar jau vykstantį partijos skilimą negalima.

Vis dėlto matyti, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) bus sunkiau susitelkti ties valstybės interesais, nes reikės spręsti vidaus problemas.

„Nesakyčiau, kad skilimas, bet akivaizdu, kad partijos viduje egzistuoja dvi skirtingomis kryptimis einančios grupės žmonių. Vadinasi, kad partijoje išliks įtampa ir mes dar turėsime galimybę stebėti, kaip užuot persitvarkiusi ir veikusi atitinkamai valstybėje susiklosčiusiai situacijai, partija bandys susitvarkyti viduje, o tai reiškia – bus pasyvi išorėje“, – naujienų agentūrai ELTA teigė L. Bielinis.

Komentuodamas naujojo LSDP lyderio Gintauto Palucko abejones dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), politologas daro prielaidą, kad socialdemokratų pirmininkas stengiasi būti ištikimas anksčiau deklaruotoms idėjoms.

„G. Paluckas siekia pademonstruoti – greičiausiai, tai ir yra jo tikslas, – kitokią politiką, kitokį požiūrį į politiką iš „kairiosios“ pusės. Ir tam jis vienaip ar kitaip bando laikytis principų, kuriuos yra deklaravęs, o tie principai neatitinka buvimo koalicijoje“, – teigia L. Bielinis.

Ekspertas dabartinę socialdemokratų komunikaciją įvardijo kaip „išorėn išeinančią diskusiją tarp buvusių ir esamo LSDP lyderių“. Savo ruožtu koalicijos partneriai LVŽS turbūt nesiims jokių veiksmų ir lauks rugsėjo, kai LSDP – po savo skyrių sprendimo – turėtų paskelbti apie likimą arba pasitraukimą iš koalicijos.

L. Bielinis pabrėžia, kad nevertėtų dramatizuoti pastarojo meto diskusijų socialdemokratų gretose. Tiek LSDP, tiek ir LVŽS bei opozicinėse partijose vykstantys procesai yra natūralūs ir net naudingi valstybei, tai toli gražu nereiškia politinės krizės. „Gryninamos tiesos, pozicijos, aiškinamasi dėl taktinių žingsnių ir panašiai. Tai yra normalus procesas, kurį mes turime tiktai sveikinti. Taip, tie procesai kažkam dramatiški, taip, jie gali sukelti vienokius ar kitokius pokyčius Vyriausybėje, valdančioje daugumoje, bet valstybei tai tiktai į naudą“, – kalbėjo politologas.

Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.

Kaip skelbta, penktadienį trys buvę socialdemokratų partijos vadovai – Algirdas Butkevičius, Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas – atvirame laiške partijos kolegoms pabrėžė, kad nėra pagrindo išeiti iš koalicijos, tuo labiau, jog koalicijos sutartis yra vykdoma ir nė vienas jos punktas nesąs nė vienos šalies pažeistas.

Buvę lyderiai, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad neturint politinės galios neįmanoma realizuoti pažadų rinkėjams. Jie taip pat rašė, kad partijos pirmininkas G. Paluckas „tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko“. Kaip žinoma, G. Paluckas nėra Seimo narys, ir, atitinkamai, nepriklauso LSDP frakcijai parlamente.

LSDP skyriai turėtų iki rugsėjo 20 d. pateikti nuomonę dėl valdančiosios koalicijos su LVŽS. LSDP frakcija Seime numačiusi laukti partijos tarybos sprendimo. Kaip trečiadienį Seime žurnalistams sakė frakcijos pirmininkas Andrius Palionis, „dėl koalicijos sutarties sprendžia partijos taryba“.

Įtampa tarp valdančiųjų LSDP ir LVŽS ypač išaugo pastarajai partijai pažadėjus opoziciniams konservatoriams sprendimus dėl lengvatos už šildymą grąžinimo, mainais į dešiniųjų paramą Seime Vyriausybės suplanuotai vadinamajai urėdijų reformai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 02:00

Kaip nustatė visiems laikams žymūs Lietuvos istorijos specialistai, pagal logiką „kas būtų, jei būtų“, tai yra „jeigu tetai augtų ūsai – tai būtų dėdė“, Didysis Lietuvos patriotas Želigovskis, ne okupavęs Vilnių pagal Didžiojo Lietuvos patrioto Pilsudskio įsakymą, o tik jį užėmęs su šaunia lietuvių husarų daina „šiandien – kopūstai, jutro – kaša, pozajutro  – Vilno naša“, išjoja su savo štabu į Liaudą – Nevėžio slėnį ties Panevėžiu, kur, pasak Maironio, liaunos bajoraitės šoka ir ilgisi Didžiojo Lietuvos patrioto Čičinsko, to Sicinskio, kuris „veto velniškai suriko“, tačiau štabas naktį susiduria su Lietuvos savanoriais, ir tie bernužėliai artojėliai šrapneliais į užkulnius suardo visus planus. Didysis patriotas vos išneša sveikas kudašių.

Mat lepšių tais laikais nebuvo, Lietuvos garbė ties Širvintomis ir Giedraičiais buvo apginta.

Continue reading „Esė apie turtingą vidinį lepšio pasaulį“

lenku_rinkimu_akcija

Lap­kri­čio 2 die­ną „Vil­ni­jos“ drau­gi­ja ir Lie­tu­vos Są­jū­dis krei­pė­si į Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ką Al­gir­dą But­ke­vi­čių ra­gin­da­mi ne­su­da­ry­ti ko­a­li­ci­jos su Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) at­sto­vais iš­rink­ta­me Sei­me.

Spa­lio 30 die­ną prie tri­jų par­ti­jų for­muo­ja­mos val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos bu­vo pa­kvies­ti pri­si­jung­ti ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai. To­kį val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją sie­kian­čių su­da­ry­ti Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų (LSDP), Dar­bo par­ti­jos (DP) ir „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ (TT) par­ti­jų ap­si­spren­di­mą są­jū­di­nin­kai bei „Vil­ni­jos“ drau­gi­jos na­riai įver­ti­no kaip vals­ty­bės ir rin­kė­jų iš­da­vys­tę.

Continue reading „Sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugija ragina nekviesti į valdančiąją koaliciją Lenkų rinkimų akcijos atstovų“

ruskije_nesdajutsa

Po Latvijos parlamento rinkimų susidariusi paradoksali padėtis, kai daugiausia mandatų (31 vietą iš 100) laimėjęs rusiškasis “Santarvės blokas”, nors ir neužsitikrinęs daugumos, gali diktuoti sąlygas formuojant naują vyriausybę.

Latvijos valdžią spausti galimybę gavo ir rusakalbiai Latvijos piliečiai bei neturintys pilietybės – jie sudaro nemažą Latvijos gyventojų dalį. Tai ir atsitiko prieš pat turėjusį prasidėti vyriausybės formavimą, tačiau jau susitarus dėl valdančiosios koalicijos buvo pasukta skaldymo ir konfrontacijos keliu. Viena iš trijų Latvijos partijų, planuojančių suformuoti valdančiąją koaliciją, patyrė skaudų smūgį, kai ją paliko beveik ketvirtadalis išrinktųjų į parlamentą.

Continue reading „Latvijoje neramu“