Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis įvertino valdančiosios koalicijos derybas.
 
Pasak jo, valdantieji grįžta prie nomenklatūrinės politikos, kuomet svarsto ir renkasi postus, o ne žmones.
 
„Štai ir Viktoras Pranckietis atsidūrė dėl savo kai kurių pozicijų ir nuostatų, kritiškų pasisakymų (…) Jam buvo pasiūlyta eiti lauk. Dabar dėl jo kėdės vyksta cirkas, nors tai buvo žmogus, kuris norėjo stiprinti Seimą bei jo vaidmenį Lietuvos valstybinėje santvarkoje. O vis tiek aplinka ir nomenklatūra svarsto postus. Ne tai, ar V. Pranckietis gerai dirba ir galbūt verta, kad jis toliau dirbtų, o gal tą postą, kad „valstiečiai“ galėtų toliau išlaikyti. Ne žmogų, o postą“, – teigė V. Landsbergis.
 
V. Landsbergio teigimu, „valstiečiai“, save įvardinę (…) nepriklausomais, dabar save gali vadinti nomenklatūrine kaire.
 
„Saulius Skvernelis kurį laiką tylėjo, matyt, ieškojo savęs. Ir prašneko prieš valdžios turgų, kuris vyksta mūsų akivaizdoje, diskredituodamas ir demokratiją, ir parlamentarizmą, nes jis pasakė, kad postų nepardavinėja. Tai yra pasisakymas prieš dabar klestintį postizmą, kokių postų mes išlupsime šioje situacijoje, o jei neišlupsime, neisime į koaliciją (…) S. Skvernelis, manau, racionaliai mąstantis žmogus ir, ko gero, nėra iš to postizmo, bet tai yra nuostata prieš Ramūną Karbauskį ir Gediminą Kirkilą. Reikia galvoti kitaip, reikia galvoti apie valstybę. Ieškoti žmonių, kurie dirbs valstybei, o ne savo kompanijai. Ką padarysi, kad „valstiečiai“, vadindami save nepriklausomais, pasirinko nomenklatūrinę kairę“, – teigė V. Landsbergis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Šeštadienį Vilniuje, viešbutyje ,,Holiday Inn“, vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje apžvelgiama politinė padėtis, aptariami 2019 m. rinkimų rezultatai, pasirengimas būsimiems Seimo rinkimams, diskutuojama kitais klausimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.30; 08:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad formuojant naują valdančiąją koaliciją svarbu ne tik dalintis postus, bet ir vertybines nuostatas, nes, pasak jo, šiuo metu vykstančios derybos jam primena XIX amžių.
 
„Matau valdančiosios koalicijos pastangas tą naują koaliciją formuoti, ieškoti sąlyčio taškų, tik šioje vietoje man tai galbūt truputį primena XIX amžiaus vestuves, (…) kai piršliai derina kraičio dydį, derina kažkokius kitokius finansinius arba turtinius dalykus, bet jaunoji ar jaunasis dar tiksliai nežino, ar vienas kitam tinka ir patinka“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
 
Pasak jo, potencialiems valdančiosios koalicijos partneriams yra būtina orientuotis ne vien į kėdžių Vyriausybėje pasidalinimą, bet ir vertybines nuostatas, kurios atspindėtų Vyriausybės programoje.
 
„Tikiuosi, kad per artimiausias savaites išaiškės ir tam tikros vertybinės nuostatos, kurių pagrindu reikėtų sudaryti šitą koaliciją. Vien tik portfelių pasidalinimas arba susitarimas, kam koks ministro postas atiteks yra būtina, bet akivaizdžiai nepakankama sąlyga. Kita svarbi sąlyga turi būti (Vyriausybės. – ELTA) programa arba vertybinės nuostatos. Tam tikras vertybines nuostatas aš matau, kad jos kristalizuojasi“, – teigė G. Nausėda.
 
Išrinktasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad derybose dėl koalicijos formavimo turi būti neužmirštas ir finansinės atsakomybės aspektas.
„Reikalausiu, kad šitie dalykai būtų derinami su finansinio tvarumo sąlygomis“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų. Šiuo metu vyksta derybos dėl Vyriausybės programos punktų, kuriems savus pasiūlymus turi visos keturios partijos.
 
Išrinktojo prezidento G.Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 05:00
 
 

Aš padedu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) žmonėms būti laisviems, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėždamas, kad jei ir būtų pašalintas iš pareigų, iš „valstiečių“ partijos nesitrauktų.
 
„Jeigu atšauktų mane iš šitų pareigų, aš tikrai likčiau toje pačioje partijoje, nes manau, kad tiems žmonėms irgi reikia suteikti daugiau laisvių. O šiandien, deja, yra taip, kad (…) aš padedu žmonėms būti labiau laisviems“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.
 
Parlamento vadovo teigimu, jo buvimas LVŽS turi aiškią prasmę – apsaugoti partiją nuo vienvaldystės.
 
„Aš matau tai labai tikslingai, kad nebūtų tokios vienvaldystės ir nebūtų tokiu būdu lyderiaujama toje partijoje. Tai, manau, turi didelę prasmę“, – sakė V. Pranckietis, pabrėždamas, kad jaučia kai kurių partijos skyrių ir LVŽS frakcijai Seime priklausančių politikų palaikymą. Tačiau, akcentavo jis, pastarųjų parama nėra viešai artikuliuojama, esą bijomasi, kad apie tai sužinos LVŽS lyderiai.
 
Seimo vadovas, komentuodamas pastaruoju metu kilusią įtampą tarp jo ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, teigė santykių su juo nebepalaikąs ir apskritai reiškė apgailestavimą, kad tenka dirbti viename Seime.
 
„Santykiai nesikūrė geryn, po visų tų skandalų, kurie yra žinomi viešoje erdvėje ir jie yra tokie, kokie yra, deja, mes turime būti ir dirbti viename Seime“,- kalbėjo V. Pranckietis.
 
Skeptiškai bei sarkastiškai V. Pranckietis įvertino ir bandymą Seimo vadovo postą perleisti „socialdarbiečiams“. Seimo vadovas toliau laikosi anksčiau deklaruotos pozicijos, kad tai tėra R. Karbauskio bandymas patraukti jį iš pareigų. V. Pranckietis tokį, pasak jo, LVŽS lyderio sumanymą įvardino kaip ėjimą „žirgu šaškių žaidime“.
 
Tačiau, akcentavo jis, ko gero, LVŽS pirmininko planas nepavyks, nes, užtikrintai kalbėjo Seimo vadovas, balsų Seime jį patraukti iš pareigų neužteks.  
 
„Puikiai žinau, kad tų balsų neužteks, todėl iniciatoriams labai sunku apsispręsti tai daryti. Tai būtų įsirodymas, kad šitas veiksmas yra neteiktinas“, – sakė V. Pranckietis.  
 
Įtampa tarp Seimo vadovo ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderių kilo pirmajam atsisakius trauktis iš pareigų ir savo postą perleisti, kaip numato koaliciją formuojančių politinių jėgų memorandumas, „socialdarbiečiams“.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų.
 
7 frakcijos narius Seime turintys „tvarkiečiai“ prioritetu laiko Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio, Kultūros ir Teisingumo ministerijas. 11 frakcijos narių turintys „socialdarbiečiai“ – kalbama viešai – nusitaikę į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pastariesiems taip pat, kaip skelbiama pasirašytame memorandume, turėtų priklausyti ir Seimo pirmininko postas.
 
Pasirašytame trijų partijų memorandume taip pat pažymima, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis turėtų išlikti savo poste. 8 frakcijos narius Seime turinti LLRA-KŠS siekio užimti konkrečius postus nedeklaravo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 11:08

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų buvusiems lyderiams penktadienį viešai paraginus partiečius nesitraukti iš valdančiosios koalicijos, politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbėti apie gresiantį ar jau vykstantį partijos skilimą negalima.

Vis dėlto matyti, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) bus sunkiau susitelkti ties valstybės interesais, nes reikės spręsti vidaus problemas.

„Nesakyčiau, kad skilimas, bet akivaizdu, kad partijos viduje egzistuoja dvi skirtingomis kryptimis einančios grupės žmonių. Vadinasi, kad partijoje išliks įtampa ir mes dar turėsime galimybę stebėti, kaip užuot persitvarkiusi ir veikusi atitinkamai valstybėje susiklosčiusiai situacijai, partija bandys susitvarkyti viduje, o tai reiškia – bus pasyvi išorėje“, – naujienų agentūrai ELTA teigė L. Bielinis.

Komentuodamas naujojo LSDP lyderio Gintauto Palucko abejones dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), politologas daro prielaidą, kad socialdemokratų pirmininkas stengiasi būti ištikimas anksčiau deklaruotoms idėjoms.

„G. Paluckas siekia pademonstruoti – greičiausiai, tai ir yra jo tikslas, – kitokią politiką, kitokį požiūrį į politiką iš „kairiosios“ pusės. Ir tam jis vienaip ar kitaip bando laikytis principų, kuriuos yra deklaravęs, o tie principai neatitinka buvimo koalicijoje“, – teigia L. Bielinis.

Ekspertas dabartinę socialdemokratų komunikaciją įvardijo kaip „išorėn išeinančią diskusiją tarp buvusių ir esamo LSDP lyderių“. Savo ruožtu koalicijos partneriai LVŽS turbūt nesiims jokių veiksmų ir lauks rugsėjo, kai LSDP – po savo skyrių sprendimo – turėtų paskelbti apie likimą arba pasitraukimą iš koalicijos.

L. Bielinis pabrėžia, kad nevertėtų dramatizuoti pastarojo meto diskusijų socialdemokratų gretose. Tiek LSDP, tiek ir LVŽS bei opozicinėse partijose vykstantys procesai yra natūralūs ir net naudingi valstybei, tai toli gražu nereiškia politinės krizės. „Gryninamos tiesos, pozicijos, aiškinamasi dėl taktinių žingsnių ir panašiai. Tai yra normalus procesas, kurį mes turime tiktai sveikinti. Taip, tie procesai kažkam dramatiški, taip, jie gali sukelti vienokius ar kitokius pokyčius Vyriausybėje, valdančioje daugumoje, bet valstybei tai tiktai į naudą“, – kalbėjo politologas.

Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.

Kaip skelbta, penktadienį trys buvę socialdemokratų partijos vadovai – Algirdas Butkevičius, Česlovas Juršėnas ir Gediminas Kirkilas – atvirame laiške partijos kolegoms pabrėžė, kad nėra pagrindo išeiti iš koalicijos, tuo labiau, jog koalicijos sutartis yra vykdoma ir nė vienas jos punktas nesąs nė vienos šalies pažeistas.

Buvę lyderiai, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad neturint politinės galios neįmanoma realizuoti pažadų rinkėjams. Jie taip pat rašė, kad partijos pirmininkas G. Paluckas „tik prieš trejetą mėnesių įgijo įgaliojimus ir gana vėlai įsijungė į koalicijos darbą. Norint įsigilinti į koalicinio darbo subtilybes, reikia kur kas daugiau laiko“. Kaip žinoma, G. Paluckas nėra Seimo narys, ir, atitinkamai, nepriklauso LSDP frakcijai parlamente.

LSDP skyriai turėtų iki rugsėjo 20 d. pateikti nuomonę dėl valdančiosios koalicijos su LVŽS. LSDP frakcija Seime numačiusi laukti partijos tarybos sprendimo. Kaip trečiadienį Seime žurnalistams sakė frakcijos pirmininkas Andrius Palionis, „dėl koalicijos sutarties sprendžia partijos taryba“.

Įtampa tarp valdančiųjų LSDP ir LVŽS ypač išaugo pastarajai partijai pažadėjus opoziciniams konservatoriams sprendimus dėl lengvatos už šildymą grąžinimo, mainais į dešiniųjų paramą Seime Vyriausybės suplanuotai vadinamajai urėdijų reformai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 02:00

Kaip nustatė visiems laikams žymūs Lietuvos istorijos specialistai, pagal logiką „kas būtų, jei būtų“, tai yra „jeigu tetai augtų ūsai – tai būtų dėdė“, Didysis Lietuvos patriotas Želigovskis, ne okupavęs Vilnių pagal Didžiojo Lietuvos patrioto Pilsudskio įsakymą, o tik jį užėmęs su šaunia lietuvių husarų daina „šiandien – kopūstai, jutro – kaša, pozajutro  – Vilno naša“, išjoja su savo štabu į Liaudą – Nevėžio slėnį ties Panevėžiu, kur, pasak Maironio, liaunos bajoraitės šoka ir ilgisi Didžiojo Lietuvos patrioto Čičinsko, to Sicinskio, kuris „veto velniškai suriko“, tačiau štabas naktį susiduria su Lietuvos savanoriais, ir tie bernužėliai artojėliai šrapneliais į užkulnius suardo visus planus. Didysis patriotas vos išneša sveikas kudašių.

Mat lepšių tais laikais nebuvo, Lietuvos garbė ties Širvintomis ir Giedraičiais buvo apginta.

Continue reading „Esė apie turtingą vidinį lepšio pasaulį“

lenku_rinkimu_akcija

Lap­kri­čio 2 die­ną „Vil­ni­jos“ drau­gi­ja ir Lie­tu­vos Są­jū­dis krei­pė­si į Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ką Al­gir­dą But­ke­vi­čių ra­gin­da­mi ne­su­da­ry­ti ko­a­li­ci­jos su Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) at­sto­vais iš­rink­ta­me Sei­me.

Spa­lio 30 die­ną prie tri­jų par­ti­jų for­muo­ja­mos val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos bu­vo pa­kvies­ti pri­si­jung­ti ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos at­sto­vai. To­kį val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją sie­kian­čių su­da­ry­ti Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų (LSDP), Dar­bo par­ti­jos (DP) ir „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ (TT) par­ti­jų ap­si­spren­di­mą są­jū­di­nin­kai bei „Vil­ni­jos“ drau­gi­jos na­riai įver­ti­no kaip vals­ty­bės ir rin­kė­jų iš­da­vys­tę.

Continue reading „Sąjūdininkai ir „Vilnijos“ draugija ragina nekviesti į valdančiąją koaliciją Lenkų rinkimų akcijos atstovų“

ruskije_nesdajutsa

Po Latvijos parlamento rinkimų susidariusi paradoksali padėtis, kai daugiausia mandatų (31 vietą iš 100) laimėjęs rusiškasis “Santarvės blokas”, nors ir neužsitikrinęs daugumos, gali diktuoti sąlygas formuojant naują vyriausybę.

Latvijos valdžią spausti galimybę gavo ir rusakalbiai Latvijos piliečiai bei neturintys pilietybės – jie sudaro nemažą Latvijos gyventojų dalį. Tai ir atsitiko prieš pat turėjusį prasidėti vyriausybės formavimą, tačiau jau susitarus dėl valdančiosios koalicijos buvo pasukta skaldymo ir konfrontacijos keliu. Viena iš trijų Latvijos partijų, planuojančių suformuoti valdančiąją koaliciją, patyrė skaudų smūgį, kai ją paliko beveik ketvirtadalis išrinktųjų į parlamentą.

Continue reading „Latvijoje neramu“