Po Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimo sausio 27-ąją prabėgo kelios dienos. Kokios tendencijos ima ryškėti?

Irano slaptųjų tarnybų braižas

Azerbaidžano ambasada Teherane

Irano režimas skleidžia versiją, jog dėl kruvinos atakos prieš azerbaidžaniečių diplomatus kaltas asmeninių bėdų turėjęs vienišius iranietis. Girdi, jo žmona – azerbaidžanietė, su kuria ilgokai negalėjo susitikti dėl sudėtingų Baku ir Teherano santykių. Todėl neva ėmė keršyti šaudydamas iš automato „kalašnikov“ (užmušdamas Azerbaidžano ambasados apsaugos viršininką Orchaną Askerovą, o dar du apsaugos darbuotojus – sužeisdamas).

Tuo tarpu, kaip perduoda Kavkazcenter, Azerbaidžanas įsitikinęs, kad šis užpuolimas – ne dėl asmeninių priežasčių (ne todėl, kad vyras ir žmona – vienas nuo kito atskirti). Baku įsitikinęs, jog tai – Irano slaptųjų tarnybų išpuolis. Tai – tarsi bandymas grasinti Azerbaidžanui ir jo sąjungininkei Turkijai.

Priminsime keletą šios versijos argumentų. Pirma, Irane gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, tad Teheranas paniškai bijo, kad šie nesugalvotų prisijungti prie žymiai sėkmingiau politiškai ir ekonomiškai besitvarkančio Azerbaidžano. Antra, Iranas palaiko su Azerbaidžanu pastaruosius tris dešimtmečius konfliktuojančią Armėniją, kuri po sėkmingos azerbaidžaniečių karinės operacijos 2020-ųjų rudenį buvo priversta šiems grąžinti 1992 – 1994-aisiais neteisėtai okupuotą Karabachą (Baku beliko atsiimti vos keletą nedidelių rajonų). Trečia, Iranas kategoriškai prieštarauja Zangezuro koridoriaus, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės regionu, atidarymui (dabar dėl Armėnijos priešiškumo Azerbaidžanas neturi sausumos ryšio su Nachičevane).

Irano – Rusijos vėliavos

Taip pat nereikia pamiršti, jog per pastaruosius tris dešimtmečius Teheranas slapta rėmė Armėniją ginklais – labai panašiai, kaip dabar padeda Rusijai siųsdamas bepiločius orlaivius.

Tad egzistuoja įtarimai, jog Azerbaidžano atstovybę užpuolęs šeimyninių problemų turėjęs nestabilios psichikos vyriškis, – tėra priedanga (dar verta pasiteirauti, iš kur gavo automatą „kalašnikov“, kodėl jo prie įėjimo vidun nesulaikė Azerbaidžano ambasadą oficialiai saugojęs Irano policijos atstovas?).  

Kad padėtis – rimta, byloja ir Azerbaidžano sprendimas iš Irano evakuoti visus ambasados darbuotojus. Azerbaidžano ambasada Teherane uždaroma.

Nikolai Pašinianui derėtų prikąsti liežuvį

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Beje, šis antiazerbaidžanietiškas išpuolis sutampa su desperatiškais Jerevano žingsniais bet kokia kaina vilkinti taikos derybas su Azerbaidžanu. AFP-ELTA sausio 26-ąją pranešė, kad „Armėnija apkaltino didžiausią savo priešą Azerbaidžaną vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant etninius armėnus išvykti iš atsiskyrusio Karabacho regiono“.

AFP-ELTA tvirtinimu, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas apkaltino Baku darant „ekonominį ir psichologinį spaudimą, kad išprovokuotų armėnus išvykti iš Karabacho“. Pasak N. Pašiniano, dėl blokados Karabache uždaryti vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai, tūkstančiams studentų „atimta teisė į mokslą“.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas atmetė kaltinimą kaip „nepagrįstą, melagingą ir absurdišką“. Azerbaidžano vadovas sakė, kad Rusijos taikdariai ir Raudonasis kryžius garantuoja prekių pristatymą civiliams Karabache. „Nuo gruodžio 12 d. į Karabachą įvažiavo ir iš jo išvažiavo tūkstančiai civilių automobilių“.

Komentuojant N. Pašinianą verta prisiminti lietuvišką patarlę: kuo pats kvepia, tuo kitą tepa. Slaptai.lt portalo nuomone, dėl etninių valymų Armėnijos premjeras N. Pašinianas turėtų prikąsti savo ilgą liežuvį. Armėnija – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje nėra kitataučių. Armėnai šioje Kaukazo respublikoje sudaro 99, 99 proc. Sutikit, tokia padėtis – labai įtartina. O štai Azerbaidžanas – daugiatautė valstybė, kurioje gyvena ne tik azerbaidžaniečiai (apie 90 proc.), bet ir žydai, kurdai, lezginai, talyšai, avarai, turkai, armėnai, totoriai, ukrainiečiai.

Be to, prieš kaltinant Azerbaidžaną dėl etninių valymų ponui N. Pašinianui derėtų prisiminti, kaip nuo 18 iki 20-ojo amžių azerbaidžaniečiai buvo vejami iš Karabacho, Jerevano, Nachičevanės regionų. Gal ponas N. Pašinianas norėtų prisiminti tuos metus, kuomet Jerevanas buvo išskirtinai azerbaidžaniečių miestas, kuomet ten stovėjo vien mečetės – musulmonų religiniai pastatai?

Štai tik keli ryškiausi pavyzdžiai iš Jerevano miesto istorijos. Anksčiau šis miestas buvo vadinamas Iravanu, Erivanu. 1918-aisiais metais šį miestą azerbaidžaniečiai perdavė Armėnijai. Perdavė ne savo noru. Juos privertė taip pasielgti sovietinė Rusija.

O iki 1828 metų absoliučią šio miesto gyventojų daugumą sudarė azerbaidžaniečiai. Jie – tai 75,6 proc. šio miesto gyventojų. Armėnų tuomet ten gyveno tik 24,4 proc.

Bet 1916-aisiais metais jau viskas kardinaliai pasikeitę – azerbaidžaniečių liko tik apie 24 proc. Po 1918 – 1920-ųjų karų ir deportacijų azerbaidžaniečių ten tebuvo likę tik apie 7,6 proc. 1970-aisiais metais šiame mieste azerbaidžaniečių beveik nėra – gyveno vos 0,4 proc. 1988-aisiais jų ten visai neliko.

Belieka ironiškai spėlioti, kodėl azerbaidžaniečiai išsikraustė iš Jerevano? Gal armėnai buvo tokie įkyriai draugiški, meilūs, kad azerbaidžaniečiams nieko kito nebeliko, kaip bėgti iš gimtųjų namų neapsikentus armėniškų draugiškumų?

Rusijos slaptųjų tarnybų pėdsakas

Išpuolį prieš Azerbaidžano ambasadą Teherane reikėtų analizuoti turint omenyje dar ir išpuolius prieš Koraną.

GRU būstinės foje

2023 metų sausio 21 dieną kraštutinių dešiniųjų atstovas Rasmusas Paludanas viešai sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme. Švedijos televizijos kanalo SVT duomenimis, tai padaryti R. Paludanui pasiūlė vietos žurnalistas Changas Johannesas Frickas.

Tikėtina, kad Rusijos karinė žvalgyba pasinaudojo nieko neįtariančiu R. Paludanu, tarpininkaujant Ch. J. Frickui, kuris, kaip rodo daugybė požymių, yra GRU agentas, užverbuotas psichologinėms operacijoms. Vieta – teritorija prie Turkijos ambasados Stokholme – buvo pasirinkta specialiai, nes veiksmas buvo nukreiptas prieš Ankarą. Operacija surengta prieš numatytą Turkijos gynybos ministro vizitą į Švediją.

Kaip rašoma Roberto Lansingo instituto (RLI) analizėje, Ch. J. Frickas (iki 1995 metų – Changas Georgas Lindbergas) valdo naujienų portalą „Nyheter idag“ ir veda laidą televizijos kanale „SD Riks“ (kurį finansuoja Švedijos demokratų partija, t. y. kraštutiniai dešinieji). Yra daugybė požymių, rodančių, kad šis vyras slapta bendradarbiauja su Rusijos karine žvalgyba GRU ir yra su ja susijęs. Anksčiau jis daugiau nei metus dirbo Rusijos valstybinėje naujienų agentūroje „Ruptly“ – „RT/Russia Today“ dukterinėje įmonėje – kaip „laisvai samdomas darbuotojas su nuolatinėmis užduotimis“. Su Rusijos gynybos ministerija ir karine žvalgyba susijusi RT, be kita ko, atliko aktyvų vaidmenį koordinuojant pastangas sukompromituoti tarptautinį MH17 lėktuvo numušimo 2014 metais tyrimą.

GRU emblema

RLI manymu, Rusija pasirinko R. Paludaną tokiai akcijai todėl, kad jis jau anksčiau yra dalyvavęs Korano deginimo akcijose Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, taip pat demonstravęs pranašo atvaizdą, kas islame yra griežtai draudžiama.

Kaip praneša portalas „Guild Hall“ ir ELTA, prorusiškos pajėgos ir toliau aktyviai imasi priemonių pakenkti Ukrainos sąjungininkių Vakaruose vienybei. Po Korano deginimo akcijos Švedijoje oficialioji Maskva eskaluoja situaciją Nyderlanduose, kur su Rusija susijusios ekstremistinės organizacijos lyderis sekmadienį Hagoje surengė panašią provokaciją – ten Koranas buvo suplėšytas.

Taigi Roberto Lansingo institutas (RLI), regis, teisus: Rusijos slaptosios tarnybos, pasitelkdamos į pagalbą „naudingus idiotus“, sėkmingai žlugdo Švedijos integracijos į NATO planus, kiršina Švediją su įtakinga NATO nare Turkija…

Parengta remiantis: Kavkazcenter, AFP, ELTA, Roberto Lansingo institutas (RLI), Guild Hall, Švedijos televizijos kanalas SVT, slaptai.lt informacija

2023.01.29; 09:40

Švedijos žemėlapis

Stokholmas, sausio 24 d. (AFPELTA). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė norintis atkurti „dialogą“ su Turkija, nes derybos dėl Švedijos stojimo į NATO įstrigo, kai prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas koranas.
 
„Mūsų bendra žinia yra ta, kad norime paraginti nusiraminti, pamąstyti, nurimti šiame procese, kad galėtume grįžti prie veikiančių Švedijos, Suomijos ir Turkijos derybų dėl mūsų bendros narystės NATO“, – per spaudos konferenciją sakė U. Kristerssonas. Jis pridūrė, kad nori grįžti prie „dialogo“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.01.25; 05:00

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Jau esu ne sykį užsiminęs: Pasaulį stebime, vertiname iš įvairiausių kampų. Tačiau man atrodo, jog pats tikriausias tarptautinių santykių vertinimo kriterijus, nors šiandien ne itin populiarus,  – teisinga ar neteisinga. Visos kitos temos – apsižioplino ar veikė sąmoningai, turėjo išeičių ar ne, – šalutinės. Pirmiausia atsakykime į klausimų klausimą – teisinga ar klaidinga?

Šiandien jūsų dėmesiui – trys pavyzdžiai.

Jurijaus Felštinskio argumentai

Jurij Felštinskij. Slaptai.lt foto

Štai JAV šiuo metu gyvenantis rusų istorikas Jurijus Felštinskis keliuose viešuose savo komentaruose minėjo, jog didžiosios NATO ir Europos Sąjungos valstybės buvo nutarusios paaukoti Ukrainą. Vakarai manė, jog Rusija – labai stipri, o Ukraina – silpna, todėl laikėsi taktikos, jog Kijevui neverta padėti, mat po kelių dienų ar kelių savaičių jis neabejotinai kris. Vašingtonas, Berlynas bei Paryžius buvo įsitikinę, jog jiems ir vėl teks derėtis su Kremliumi, nes Ukrainos tiesiog nebebus.

Štai kodėl JAV ir kitos NATO šalys deramai neparėmė Ukrainos rimtais ginklais karo išvakarėse. Štai kodėl Vakarai net dabar neduoda Ukrainai pačių svarbiausių ginklų – puolamosios ginkluotės, įskaitant tankus, toliašaudę artileriją ir naikintuvus. Jie tiesiog neatsikvošėję po patirto šoko, kai Ukraina užtektinai lengvai pasipriešino Rusijos agresijai puikiai parodydama, kad Velnias – ne toks juodas, kaip buvo galima manyti.

Tačiau Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, todėl kiekvienas Vladimiro Putino pagrūmojimas net mažiausiu piršteliu verčia juos iš baimės tūpčioti, aikčioti, griebtis už galvos.

Esama vilčių, jog Vakarai po truputį atgauna žadą vis giliau suprasdami, esą Rusija, jei šiandien jos nesutramdysime, netrukus kels dar bjauresnių problemų. Tačiau tai, kad Vašingtonas, Paryžius ir Berlynas 2022-ųjų vasario pradžioje buvo nusprendę paaukoti Ukrainą lygiai taip pat, kaip kadaise aukojo Čečėniją, Moldovą, Gruziją (Sakartvelą), – didelė jų nuodėmė. Vakarai nebeturi nė menkiausios teisės vadinti savęs demokratais, kuriems pirmiausia – padorumas, sąžiningumas, garbė, tiesa. Vakarai pasirodė esą maždaug tokie pat cinikai, kaip ir tos valstybės, kurias jie kaltina korupcija, amoralumu ar žiaurumu. Ar šią mirtiną vakarietišką nuodėmę kada nors bus galima pamiršti, ją dovanoti nurašant į praeitį? – nežinau. 2022-ieji metai parodė, kad iki tikro nuoširdumo bei padorumo – dar labai toli.

Vokietijos kanclerio išdavystė

Būtent tokiu žvilgsniu vertinu Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą paremti Ukrainą moderniais Leopard 2 tankais. Man atrodo, jog Vokietijos politikas elgiasi gėdingai, bjauriai, neteisingai. Net jei rytoj ar poryt Vokietijos kancleris atsikvošės, šios nuodėmės jau niekad nenusiplaus. Nes kiekviena uždelsta diena – tai skaitlingos ukrainiečių netektys.

Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.

Visus Berlyno pasiteisinimus (vengia atominės tragedijos, neturi užtektinai ginkluotės, jau ir taip daug padeda ukrainiečių kariams, derina savo žingsnius su amerikiečiais, kaltina ukrainiečius korupcija) metu į šiukšlių kibirą. Vokietija neturi nė vieno bent kiek rimtesnio pasiteisinimo. Rusija senų seniausiai demonstravo agresyvumą. Tik kvailiai, idiotai ir Kremliaus agentai šito nematė. O kaip tuomet elgėsi Angela Merkel? Ji išsijuosusi griovė Vokietijos ginkluotąsias pajėgas: jos valdymo metais iš, regis, 26 stambių karinių junginių liko vos 6 ar 8 junginiai. Ponia Merkel savo kariuomenę sumažino beveik keturis sykius!

Puikiai prisimenu, kaip anuomet, būdamas jaunas žurnalistas, džiaugiausi, kai Lietuva sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Džiaugsmas liejosi per kraštus. Dabar puikiai matau, jog preteksto dideliems džiūgavimams nebuvo. Šios dvi organizacijos – labai gražios, puikios. Bet tik – šiltnamio sąlygomis. Užtenka Rusijai pradėt mojuoti savo kuokomis, ir europietiškos institucijos tampa bedantės, bailios, ištižusios.

Kai giliau žvelgiu vidun, matau vien klaidas ir klystkelius.

Europietiška korupcija

Štai Belgijos teismas atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri viena iš svarbiausiųjų figūrų plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje.

Priminsiu: E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju, nes pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, kaltinami korupcija. 44 metų buvusi žinių vedėja jau daugiau kaip mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo. Tačiau paskutiniojo teismo posėdžio metu Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais. E. Kaili suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

Kad Europa demaskuoja savus kyšininkus, – puiku. Tačiau E. Kaili tema tarsi byloja, jog Europa mažai kuo skiriasi nuo tų šalių, kurias pastaruosius keletą dešimtmečių įkyriai kaltino korupcija. Pasipūtusi, išdidi Europa nurodinėjo kitoms šalims, kokius įstatymus šios privalo priimti, kokius saugiklius naudoti, kokias bausmes skirstyti. Dabar akivaizdu, jog pirmiausia derėtų apsišluoti savo kieme, ir tik po to – ieškoti svetimų nuodėmių. Lietuviai turi puikią patarlę: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas“.

Tačiau net E. Kaili byloje europiečiai elgiasi ne iki galo nuosekliai. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru ir Maroku. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras  pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.

Nejaugi Belgijos teisėsaugai neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga.  Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azerbaidžano spauda.

Švediška kvailystė

Kurdų karinė grupuotė

Kita europietiška nesąmonė, kurią užfiksavau, – Švedijoje. Prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas – musulmonams šventa knyga. Keista, kad išsilavinusi Švedija nemato nieko blogo, kai viešai deginamos knygos. Juolab keista, jog išsilavinusi Švedija nesutrukdė prieš islamą nusiteikusiam politikui Rasmusui Paludanui viešai deginti Korano teisindamasi neva „plačia savo šalies žodžio laisvės samprata“. Tiesa, Švedijos politikai smerkė Koraną išniekinusį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistą. Tačiau tvirtino, jog būtent tokia „žodžio laisvės samprata“. O man atrodo, kad šiuo konkrečiu atveju teisesnis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, įsitikinęs, jog Korano deginimas yra „neapykantos nusikaltimas“, jog „niekas neturi teisės tyčiotis iš šventųjų“.

Nesuprantu švedų net tada, kai jie leido Švedijoje gyvenantiems kurdams prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabinti R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Jei Turkijos prezidento iškamšą Švedijoje būtų išniekinę švedai, – būtų viena byla. Dabar gi įsidėmėkime: Turkijos prezidentą įžeidinėja ne švedai, o į Švediją atvykę kurdai. Įžeidinėja būtent tuo metu, kai Stokholmui verkiant reikia Turkijos pritarimo stojimui į NATO.

Kaip į tokius antiturkiškus, antimusulmoniškus išpuolius reaguoja oficialioji Ankara? Akivaizdu, jog turkai įsižeidę. Suprantama, jog Turkijoje reziduojantys švedų diplomatai buvo iškviesti pasiaiškinti dėl antiturkiškų išpuolių. Nenuostabu ir tai, kad Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pareiškė: „Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Tad kaip dabar bus, jei Turkija tikrai mirtinai supyko ir niekad niekaip nepritars Švedijos narystei NATO aljanse? Beje, nepritardama Turkija teisi: jei sėdime vienoje valtyje, privalome tarpusavy derinti savus interesus. Jei Švedijai nusispjauti į turkiškas problemas, turkai turi teisę nusispjauti į švediškas problemas. Turkai turi teisę pareikšti: „dabar švedus nuo galimos Rusijos agresijos tegul gina kurdai“.   

Visiems aišku, jog kurdai niekad negins Švedijos. Švedijos saugumas jiems tiek ir terūpi. Bet gal tai ir yra didžioji Kremliaus afera: kurdų pagalba Švediją sukiršinti su Turkija? 

Labai paprasta, genealu, jei naivieji švedai Rusijos žvalgybinėje operacijoje temato „žodžio laisvę“…

2023.01.24; 09:00

Koranas. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
 
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
 
Pikti  R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
 
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
 
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
 
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
 
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
 
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
 
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.01.24; 05:44

Turkish vėliava

Ankara, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Turkija atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuojamo protesto prieš Turkiją, praneša AFP.
 
„Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono sausio 27 d. vizitas į Turkiją prarado savo svarbą ir prasmę, todėl mes jį atšaukiame“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras.
 
Švedijos ministras turėjo lankytis Ankaroje, kad įtikintų Turkiją pritarti jo šalies narystei NATO.
 
Tačiau Ankarą supykdė tai, kad šeštadienį Stokholme leista protestuoti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų danų ir švedų politikui Rasmusui Paludanui. Protesto metu jis žadėjo sudeginti Koraną, o pernai po jo pasisakymų Švedijoje kilo riaušės.
 
Penktadienį į Turkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Švedijos ambasadorius ir Ankara griežtai pasmerkė Stokholme planuojamą protestą kaip „provokaciją ir neapykantos nusikaltimą”.
 
Tai antras kartas per daugiau nei savaitę, kai Švedijos ambasadorius iškviečiamas į Užsienio reikalų ministeriją. Praeitą savaitę Ankara išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad kurdų grupė Stokholme iškėlė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojančią iškamšą, kuri buvo pririšta už kojų ir pakabinta žemyn galva.
 
Švedijai ir Suomijai reikia Turkijos pritarimo, kad galėtų įstoti į NATO. Abi šalys nusprendė siekti narystės šioje organizacijoje po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo didelio masto karą.
 
Ankara teigia, kad progresas NATO narystės ratifikavimo klausimu priklauso nuo to, ar Švedija išduos terorizmu kaltinamu asmenis, kuriuos Turkija įtaria prisidėjus prie 2016 m. nepavykusio perversmo prieš R. T. Erdoganą.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.01.22; 05:30

Švedijos žemėlapis

Švedijos prokuratūra nutraukė Korano sudeginimo imigrantų gyvenamame Malmės priemiestyje tyrimą, kuris buvo atliekamas pagal straipsnį „tautinės nesantaikos kurstymas“. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas SVT.
 
„Aš nusprendžiau nutraukti parengiamąjį tyrimą, – pareiškė prokurorė Sofia Syrén. – Neįmanoma įrodyti, kad įvykdytas nusikaltimas, o Korano sudeginimas savaime nėra neteisėtas“.
 
Rugpjūčio pabaigoje Malmės priemiestyje Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje, Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ šalininkai surengė Korano sudeginimo akciją ir paskelbė įrašą internete. Vykstant protestams prieš akciją kilo riaušės: apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. Policininkai sulaikė kelias dešimtis riaušininkų.
 
Sofia Syrén susipažino su akcijos vaizdo įrašu. „Medžiaga rodo, jog yra žmonių, kurie reiškė savo nuomonę tokiu būdu, kurį galima laikyti priešiškumo etninėms grupėms kurstymu, bet jų neįmanoma identifikuoti“, – paaiškino ji.
 
Danų advokatas Rasmusas Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška. R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.17; 06:00

Švedija: sudeginus Koraną, Malmėje kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos mieste Malmėje penktadienio vakarą per protesto akcijas prieš Korano sudeginimą kilo riaušės. Tai pranešė televizijos kanalas SVT.
 
Apie 300 žmonių, pasipiktinusių šventvagišku aktu, užblokavo pagrindines Rusengordo rajono gatves ir visiškai sustabdė eismą. Kai ten atvyko policijos pareigūnai, į juos ėmė skrieti akmenys, buteliai ir petardos. „Mes tramdome riaušininkus. Neramu visame rajone“, – sakė žurnalistams vėlai vakare Malmės policijos atstovas spaudai Rickardas Lundqvistas.
 
Prieš kelias dienas gatvės dailininkas Danas Parkas, žiniasklaidos vadinamas provokatoriumi, anksčiau teistas už tautinės nesantaikos kurstymą, kreipėsi į miesto valdžią, prašydasmas leisti surengti priešais Islamo centrą Rusengorde manifestaciją prieš Skandinavijos islamizavimo padarinius. Akcija turėjo vykti per musulmonų penktadienio pamaldas, o dalyvauti joje buvo kviečiamas Danijos dešiniosios ekstremistinės partijos „Griežtas kursas“ lyderis Rasmusas Paludanas. Ten pat buvo ketinama sudeginti Koraną.
 
Dar trečiadienį policija atsisakė išduoti leidimą akcijai. Kaip priežastis buvo nurodytas rūpinimasis tvarka ir piliečių saugumu. Penktadienį administracinis teismas patvirtino pareigūnų sprendimą, pažymėdamas, jog grėsmė viešajai tvarkai „atrodo tokia didelė, kad mitingų ir demonstracijų laisvė gali būti apribota“.
 
Į Švediją susiruošęs R. Paludanas buvo sulaikytas pasienyje, kur jam buvo pranešta apie dvejų metų draudimą įvažiuoti į šalį. Bet „Griežto kurso“ nariai vis dėlto sudegino Koraną – Rusengorde, Emilstorpo pramoninėje zonoje.
 
Riaušės malmėje. EPA – ELTA nuotr.

Kad užkirstų kelią riaušėms, Švedijos pareigūnai turėjo panaudoti specialiąsias mašinas.
 
„Padėtis darėsi įtempta. Buvo uždegtas laužas, į kurį buvo mėtomos padangos ir pagaliai. Mes turėjome gesinti ugnį ir vaikyti minią, kai susidūrėme su pasipriešinimu“, – pasakojo policijos atstovas spaudai.
 
Advokatas R. Paludanas įkūrė „Griežtą kursą“ 2017 metais. Jis paskelbė „YouTube“ daug antiislamiškų vaizdo įrašų, viešai sudegino Koraną, vadindamas tai žodžio laisvės apraiška.
 
R. Paludano partija reikalauja uždrausti Danijoje islamą ir deportuoti iš šalies „visus asmenis ne iš Vakarų, kuriems suteiktas prieglobstis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.29; 10:37

Paaiškėjo, kad moteris, trečiadienį sukėlusi sąmyšį Prancūzijos Diunkerko miesto ligoninėje, – buvusi policijos darbuotoja, serganti psichikos sutrikimu. Tai pranešė laikraščio „Voix du Nord“ elektroninė versija.

Leidinio duomenimis, rimties pažeidėja anksčiau dirbo teisėsaugos institucijoje Paryžiaus priemiestyje, bet vėliau nebegalėjo eiti pareigų dėl didelės depresijos. Trečiadienį moteris buvo atvežta į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Ji kalbėjo be sąryšio, tačiau, be kita ko, pareiškė, kad kažkas jai pakišo Koraną ir sprogmenų. Gydytojai iškvietė policiją. Moteris sulaikoma nesipriešino.

Anksčiau buvo pranešta, jog pareigūnai šalies šiaurėje pradėjo operaciją, gavę pranešimą apie sprogimo grėsmę vienoje iš Diunkerko ligoninių. Medicinos įstaigos personalas ir pacientai buvo evakuoti, pastatas apsuptas. Po operacijos Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras savo tviteryje padėkojo visiems jos dalyviams už „operatyvumą ir šaltakraujiškumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 08:00

merkel_graikija

Pilietinis judėjimas „Už Vokietiją“ (Pro Deutschland), Spiegel Online duomenimis, „gyvuoja Vokietijos politikos šešėlyje“ ir priskaičiuoja vos kelis šimtus narių. 

O į mitingus retai susirenka daugiau kaip keliasdešimt.

Tačiau šiuo momentu nykštukinė dešinioji partija „verčia politikus laužyt galvas: partijos pirmininkas Manfredas Ruchsas paskelbė, kad lapkritį surengs viešą antiislamiško filmo „Musulmono nekaltybė“ demonstravimą. Be to, rašo leidinys, partija įdėjo filmą į savo sveitainę, nors greitai iš jos pašalino.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad filmas neturi būti demonstruojamas visuomenei, jeigu tai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Todėl, praneša leidinys, nagrinėjama galimybė uždrausti jį demonstruoti.

Continue reading „Judėjimas “Už Vokietiją” ir skandalinga vaizdajuostė: dešiniųjų provokatorių puolimas”

bulgarija_ispuolis

Trečiadienį Bulgarijos miesto Burgaso oro uoste Izraelio turistų autobuse įvykdytas išpuolis, kuriame žuvo 8, o sužeista apie 30 žmonių.

Bulgarijos vidaus reikalų ministro Cvetano Cvetanovo teigimu, išpuolį įvykdė savižudis sprogdintojas, kurio tapatybė dabar nustatinėjama.

Pasak ministro, Bulgarijos specialiosios tarnybos neturėjo pranešimų apie ruošiamą teroristinį išpuolį. Tarp aštuonių žuvusiųjų yra ir pats mirtininkas bei bulgaras – autobuso vairuotojas. Išpuolis Burgase įvykdytas per 18-ąsias atakos prieš žydų bendruomenės centrą Argentinoje metines, kada žuvo 85 žmonės.

Continue reading „Teroro išpuolis prieš žydų turistus Bulgarijoje”

atsargiai_pavojus

Prieš keletą savaičių buvo minimos devintosios 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų metinės. Per Jungtinėse Amerikos Valstijose surengtus teroro išpuolius žuvo per 3000 žmonių. Šiuos grėsmingus teroro aktus įvykdė ekstremistinės organizacijos ,,Al Qaeda“ nariai. O rugpjūčio mėnesį ir rugsėjo mėnesio pradžioje Niujorke surengta keliolika mitingų ir piketų. Jų dalyviai piktinosi, kad netoli nuo teroro išpuolio sunaikinto prekybos centro bus kuriamas islamo kultūrinis centras. Šiame kultūros centre ketinama statyti ir mečetę, todėl kai kurie amerikiečiai teigia, jog mečetės įrengimas greta tragedijos vietos įžeistų jų jausmus. Politikos ir religijos sąsajos kartais labai artimos, tik gaila, kad kartais tai pasireiškia tokiais barbariškais veiksmais kaip grasinimas deginti Koraną ar net viešu Korano deginimu. Apie tokius planus dar rugsėjo 1-ąją prabilo pastorius iš Floridos valstijos Teris Džonsas. Jis ketino sudeginti 200-us Korano egzempliorių. T.Džonsas pareiškė: „Koranas – tai blogis. Per jį skleidžiamas klaidingas tikėjimas“.

Continue reading „Apie Korano deginimą, antisemitizmą ir “aklus aklųjų vadovus””