Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Slaptai.lt skaitytojams tikriausiai įdomu, kas šiandien naujo Evos Kaili istorijoje? Juk ši byla – didžiulė gėda visoms Europos Sąjungos institucijoms. Metų metais Briuselis ir Strasbūras iššaukiančiai moko aplinkines šalis, kaip joms derėtų kovoti su korupcija, kaltina jas per švelniai persekiojant nesąžiningus parlamentarus, diplomatus, ministrus, karininkus, ir še tai kad nori: EP vicepirmininkės namuose policija aptiko maždaug pusantro milijonų eurų grynaisiais.
Iš kur tos krūvos grynųjų? Tiek lietuviškoji, tiek užsienio žiniasklaida mini, jog šių metų lapkritį E.Kaili buvo susitikusi su Kataro Darbo ministru. Metami įtarimai, jog krūvos grynųjų – tai padėka aukšto rango EP parlamentarei už Katarui palankius sprendimus, pareiškimus bei rezoliucijas Europos Sąjungos tribūnose. Įtarimus sustiprina ir aplinkybė, jog Kataras šiemet tapo pasaulio futbolo čempionato šeimininku.
Kad E.Kaili byla – rimta, netiesiogiai byloja dpa-ELTA pranešimas: „korupcija kaltinama buvusi Europos Parlamento pirmininkė Eva Kaili kol kas lieka suimta. Briuselio teismas gruodžio 22-ąją mėnesiui pratęsė 44-erių graikės suėmimo terminą“.
Taigi tyrimas dėl galimų finansinių aferų, kai už palankius sprendimus ir pareiškimus aukšto rango europarlamentarė galimai iš Kataro sulaukė solidaus piniginio atlygio, – tęsiamas.
Beje, be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys, tačiau du iš jų buvo paleisti, pasirašę pasižadėjimus neišvykti iš šalies. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų, o Graikija (Eva Kaili turi Graikijos pilietybę) įšaldė visą jos turtą.
Tuo tarpu Evos Kaili advokatas tvirtina, esą jo klientė – nekalta.
Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
„Eva Kaili yra nekalta“, – kalbėdamas po gruodžio 22-ąją Briuselyje vykusio teismo posėdžio, pareiškė advokatas Michalis Dimitrakopoulos. Jis prašė, kad vietoj realaus arešto ikiteisminio tyrimo metu E.Kaili būtų uždėta elektroninė apyrankė ir ji galėtų grįžti namo, nes ji esą neturi jokių ketinimų bėgti iš šalies ar imtis naikinti įrodymus. M. Dimitrakopoulos taip pat pažymėjo, kad jo ginamosios dviejų metukų amžiaus dukra likusi be abiejų tėvų, nes šiame tyrime buvo suimtas ir mergaitės tėvas.
Tačiau Belgijos teisėsauga kardomosios priemonės nesušvelnino. Temidė greičiausiai turinti užtektinai solidžių įrodymų, jog E.Kaili nėra sąžininga, jog gali sprukti iš šalies.
Tik kyla kitas klausimas: kodėl lietuviškoje spaudoje nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėiškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.
Nejaugi Lietuvos skaitytojui neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun). Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.
Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą atimti imunitetą iš dviejų Europos Parlamento narių iš Graikijos, įskaitant Evą Kaili, kaltinamą kyšių ėmimu iš užsienio valstybės.
Prokurorės Lauros Kovesi biuras nurodė, kad socialistė E. Kaili ir jos kolegė konservatorė Maria Spyraki įtariamos ir kitoje byloje, susijusioje su mokėjimais parlamento narių padėjėjams.
Belgijos tyrėjai jau apkaltino E. Kaili ėmus kyšius iš pasaulio futbolo čempionato šeimininko Kataro, siekusio pagerinti savo įvaizdį ir paveikti ES politiką.Toje byloje Belgijos magistratas padarė išvadą, kad jai nebus taikoma parlamentarės neliečiamybė, nes ji buvo sučiupta su tūkstančiais eurų grynųjų pinigų. Tačiau kitoje byloje dėl parlamento išmokų ir padėjėjų darbo užmokesčio ją ir toliau saugo europarlamentarės neliečiamumas, kaip ir jos politinę varžovę M. Spyraki, nesusijusią su kyšininkavimo skandalu.
„Šiandien Europos Sąjungos teisės nustatyta tvarka Europos vyriausioji prokurorė paprašė panaikinti Europos Parlamento narės Evos Kaili ir Europos Parlamento narės Marios Spyraki neliečiamumą“, – sakoma pranešime. „Remiantis tyrimo ataskaita, gauta iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kyla įtarimų dėl ES biudžetui žalingo sukčiavimo, susijusio su parlamento išmokų valdymu, ypač dėl akredituotų parlamento narių padėjėjų atlyginimų“, – sakoma jame.
Norint panaikinti EP nario imunitetą nuo baudžiamojo tyrimo, parlamente turi būti surengtas balsavimas. ES prokurorė raštu kreipėsi į parlamento pirmininkę Robertą Metsolą ir paprašė suplanuoti tokį balsavimą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
E. Kaili suėmimas praėjusią savaitę pasiuntė šoko bangas Europos Parlamente, parlamentarai ragino užtikrinti skaidrumą ir imtis kovos su korupcija reformų. Kataras neigia bet kokį ryšį su šia byla ir vadina įtarimus dėl neteisėtų veiksmų „didžiuliu nesusipratimu“.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Šiandien Evos Kaili pavardę žinome visi.
Štai trumpa jos dosje. Eva Kaili – Europos Parlamento narė iš Graikijos.
Prieš keliolika metų Eva Kaili dirbo televizijoje (populiarioje laidoje pranešdavo naujienas). Vėliau ji buvo laikoma Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde. Kaip teigiama AFP ir ELTA pranešimuose, „iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką; ankstyvoje paauglystėje prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare; įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje“.
Evos Kaili politinė karjera tikrai įspūdinga. Štai Viljama Sudikienė, remdamasi AFP informacija, rašo: „Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta. 2018 metais E. Kaili buvo įtraukta į žurnalo „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“.
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkių. Tiksliau tariant, tapo viena iš svarbiausių Europos Sąjungos vadovių. Tačiau neprabėgo nė vieneri metai, ir ji tapo įtariamoji tarptautinės korupcijos byloje. 44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro. Jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“. Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti gruodžio 10-ąją, kitą dieną, kai buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
Beje, jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas dar svarbu? Žinotina, kad 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda dėl tokio susitarimo”.
Įsidėmėtina ir tai, kad prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
Lapkritį parlamente ji viešai pareiškė, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis išnaudojo darbininkus, stačiusius stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
Tarptautinė žiniasklaida savo skaitytojams dar primena, kad E. Kaili „suėmimo metu priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti“.
Skandalas, kurį sukėlė E.Kaili suėmimas, – ne vienintelis kartas, kai europarlamentarams reiškiami įtarimai dėl vienos ar kitos šalies rėmimo. Graikės E.Kaili byla – ne išimtis.
Armianskaja mafija
Tačiau Vakarų žiniasklaida kažkodėl nutyli dar vieną, mano supratimu, svarbų faktą iš E.Kaili biografijos. Šį faktą viešumon kelia Azerbaidžano spauda. Ne visi žinome, kad E.Kaili – viena iš tų keliolikos europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną. Tik pamanyk, 33 europarlamentarai piktinosi Azerbaidžanu, kodėl šis jėga susigrąžina pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – iš piršto laužti, nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios taikos derybos buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą. Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstumia pasitraukti nenorinčias karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.
Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Slaptai.lt foto
Be kita ko, E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“. O kuomet minima ši grupė, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos Vakaruose organizacijos. Kas joms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.
Taigi E.Kaili istorija – verta dėmesio ne vien dėl Kataro ar Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili derėtų atidžiai ištirti ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo ir sąžiningumo?
O Europa nuo šiol turėtų elgtis žymiai žymiai kukliau. Briuseliui pravartu liautis korupcija be perstojo kaltinti kitas šalis. Pirmiausia apsikuopkime savo darže. Kritikos iš Briuselio dažnai sulaukdavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiandien pagrįstai šaiposi iš „sąžiningiausio, principingiausio, padoriausio, gražiausio, mieliausio, šviesiausio, labiausiai teisę ir teisingumą visame pasaulyje gerbiančio Europos Parlamento“.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). Praėjus vos 11-ai mėnesių, kai tapo Europos Parlamento vicepirmininke, Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili atsidūrė įtariamo korupcijos skandalo, apimančio Katarą ir Europos Sąjungą (ES), centre. Prieš daugelį metų ji buvo televizijos naujienų laidos pranešėja.
44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro, jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“.
Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti šeštadienį, kitą dieną, kai ji buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
E. Kaili jau sukėlė nuostabą, lapkritį parlamente pareiškusi, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis elgėsi su darbininkais, stačiusiais stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
Skandalas sukrėtė Europos Sąjungos įstatymų leidybos instituciją ir pakirto pačios E. Kaili, kadaise vadintos kylančia Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde, reputaciją.
Iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką. Ankstyvoje paauglystėje ji prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare. Įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, ji siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje.
Jauniausia socialistų parlamentarė
Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta.
2018 m. E. Kaili buvo įtraukta į „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“. Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkų. Suėmimo metu E. Kaili taip pat priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti.
Jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
„Trojos arklys“
Prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
Graikijoje E. Kaili politinė pozicija per daugelį metų kelis kartus išsiskyrė nuo PASOK linijos, dideliam partijos apgailestavimui. 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda“ dėl susitarimo.
PASOK lyderis Nikas Androulakis pavadino ją valdančiosios dešiniosios partijos „Naujoji demokratija“ Trojos arkliu. Jis sakė, kad per kitus Europos Parlamento rinkimus 2024 m. ji nebus partijos kandidatė. Sukčiavimo skandalui kilus, PASOK sustabdė E. Kaili narystę partijoje, o keli įstatymų leidėjai paragino ją atsistatydinti iš europarlamentarės pareigų.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
„Politikierius“, kuriam pačiam gali prireikti „liudyti“. Tokiais epitetais Kauno meras Visvaldas Matijošaitis viešai atsikirto Seimo nariui, konservatoriui Andriui Vyšniauskui, pareiškusiam, jog Kauno vadovas esą vengia bendrauti su Seimo Antikorupcijos komisija.
Šios komisijos darbo grupė šiuo metu tiria galimos korupcijos Kauno savivaldybėje istoriją, o grupės vadovas A.Vyšniauskas tvirtino, jog V.Matijošaitis vengia susitikti su šia grupe.
„Nuo mano darbo teisėsaugoje jau praėjo trys dešimtmečiai, bet dar nepamiršau, kas yra liudytojų apklausa, kada ir kur ji vyksta. Apie šito išsireiškimo autorių, bandantį priklijuoti man tokią etiketę, galiu pasakyti tik tiek: tai ne politikas, o tik politikierius. Turbūt prisisapnavo, kad iš seimūno patapo pareigūnu.
Prieš imantis tokių tyrimų, pirmiau patarčiau jam išsiaiškinti elementarius dalykus, kokias funkcijas savivaldybėje atlieka meras ir ką daro administracijos vadovas. Kai išmoks šituos pagrindus, tada gal nebesinorės ir maivytis kviečiant „liudytojus” ant kilimėlio. Tegul juokiasi iš savęs, bet iš manęs tyčiotis neleisiu”, – taip specialiame pranešime spaudai paskelbė V.Matijošaitis.
Jis nepagailėjo ir sodresnių epitetų Seimo nariui. “Esu pasakęs viešai ir aiškiai, pasikartosiu dar kartą: vagių ir kyšininkų vieta – kalėjime! Tegul tas „tyrėjas” pasižiūri į veidrodį – kad tik pačiam neprireiktų „liudyti”.
Šito konservatoriaus elgesys yra geras pavyzdys apie jo ir kitų kolegų kultūrą. Jie nemoka konkuruoti idėjomis, darbais, o sugeba tik šitaip – pigiomis provokacijomis, pildami pamazgas ant kitų. Kiekvienas blaivaus proto žmogus supranta, kaip tai yra niekinga”, – sakė V.Matijošaitis.
Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė, vykdanti tyrimą dėl sisteminių korupcijos priežasčių ir rizikų Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų srityje į apklausą pakvietė Kauno miesto merą. Kaip teigiama antradienį išplatintame pranešime spaudai, V. Matijošaitis posėdyje dalyvauti atsisakė argumentuodamas, kad viešieji pirkimai nėra jo kompetencijos sritis.
„Stebėtina, kodėl meras Visvaldas Matijošaitis bijo ateiti į Seimo Antikorupcijos darbo grupės posėdį ir išdėstyti savo nuomonę apie tai, kas vyksta Kauno miesto savivaldybėje. Meras yra vadovas, kuris turi žinoti, kas vyksta jo įstaigoje, turėti nuomonę ir gebėti ją paaiškinti. Kauno miesto savivaldybės pareigūnų įtarimai rekordinių kyšių ėmimu, nuolatinės istorijos apie kylančius neskaidrumus ir viešųjų pirkimų pažeidimus, mano nuomone, yra pakankamas pagrindas kelti klausimus tiek merui, tiek administracijos darbuotojams“, – teigė A. Vyšniauskas.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
„Kvietime merui nurodėme, kad norime klausti mero, kas susiję su jo pareigomis. Pavyzdžiui, apie paties mero vadovaujamą Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisiją, kuriai jis vadovauja, ir, kuri yra svarbi, planuojant Kauno insfrastruktūrą bei formuluojant užduotis viešųjų pirkimų specialistams. Manau, kad vykdomo tyrimo kontekste yra svarbu sudaryti galimybę ir merui pateikti savo įvykių versiją. Gaila, kad meras bijo kalbėtis tiek su mumis, tiek su kauniečiais. Jeigu V. Matijošaitis persigalvos, būsime pasirengę išklausyti jo poziciją bet kuriuo metu“, – teigė grupės vadovas A.Vyšniauskas.
Seimo Antikorupcijos grupė dirba nuo pavasario, jau apklausė Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovus, darbuotojus, dirbančius viešųjų pirkimų srityje, kalbėjosi su savivaldybės Antikorupcijos komisijos, Kontrolės komiteto nariais, savivaldybės kontroliere, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais ir kitais asmenimis bei institucijomis.
Šiuo metu be siekio apklausti V. Matijošaitį grupė taip pat laukia Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo korupcijos rizikos vertinimo dėl Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų bei Kauno miesto savivaldybės kontrolierės atliekamo tyrimo rezultatų. Jų sulaukus grupė pateiks savo išvadas ir situacijos Kaune vertinimą.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai trečiadienį lankėsi Seimo Antikorupcijos komisijos sudarytos laikinosios darbo grupės, tiriančios situaciją Kauno savivaldybėje, posėdyje. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad didysis situacijos savivaldybėje vertinimas bus pateiktas spalio pabaigoje. Visgi, pasak jo, jau dabar aišku, kad surinkta informacija – „labai įdomi“.
„Šiandieną aptarėme dalį STT atliekamo vertinimo, buvo atsakyta į klausimus. Taip pat turėjome užklausą dėl įvairių pareigūnų ryšių, vėlgi susipažinome su informacija, gavome atsakymus, kada bus didysis vertinimas, jis turėtų būti spalio antroje pusėje. Mes bet kuriuo atveju savo išvadų jokių nedarysime be STT išvados“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.
„Norime turėti apibendrintą visų institucijų nuomonę ir ją pateikti tiek visuomenei, tiek ir Antikorupcijos komisijai“, – pridūrė jis.
Politikas kol kas tyrimo detalių ir STT pateiktos informacijos nekomentuoja. A. Vyšniauskas tikina, kad detalės bus pristatytos su bendra išvada, tačiau, pasak jo, surinkta informacija yra „tikrai labai įdomi“.
„Norime išgirsti visas nuomones, kadangi turėjome ir tam tikrų anoniminių liudijimų apie tai, kas vyksta savivaldybėje, kaip yra priimami sprendimai ir panašiai“, – patikino jis.
Politikas tikina, kad tam tikrų pažeidimų Kauno savivaldybėje yra fiksuota.
„Jau pavasarį, vasaros pradžioje, kai turėjome pirmuosius susitikimus su savivaldybės atstovais, buvo aiškiai identifikuota, kad viena iš probleminių vietų yra tai, kad savivaldybė iki šiol neturi korupcijos prevencijos programos“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
„Tai vienas iš pavyzdžių, pakankamai smulkus. Jų yra ganėtinai daug. Kai mes pateiksime visas išvadas, tai tikrai matysite daug sisteminio ir įdomaus vaizdo, kas vyksta arba kas nevyksta Kauno miesto savivaldybėje ir kodėl tokia betvarkė toje savivaldybėje vyksta“, – sakė politikas.
A. Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad į Antikorupcijos komisijos posėdį buvo pakviestas ir pats Kauno meras V. Matijošaitis. Visgi, pasak jo, kol kas atsakymo, ar Kauno meras atvyks pateikti savo poziciją, nesulaukta.
„Atsakymo iki šiol nesame iš jo gavę. Mes planavome jį apklausti kitą trečiadienį, tačiau, kaip suprantame, šią savaitę jis atostogauja, tai lauksime. Bet kuriuo atveju mero nuomonę norėsime išgirsti“, – teigė A. Vyšniauskas.
ELTA primena, kad Seimo Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė kreipėsi į STT, prašydama atlikti dvi korupcijos rizikos analizes dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų. Laikinoji tyrimo grupė buvo sudaryta po kilusio korupcijos skandalo, kai Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus namuose aptiktas kyšis.
Tyrimo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas sprendimą kreiptis į STT argumentavo tuo, kad tarnyba niekados nėra atlikusi Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų sistemos korupcijos rizikos vertinimo, o tai, anot jo, privalo būti padaryta kiekvienoje savivaldybėje.
Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė STT prašė įvertinti viešųjų pirkimų inicijavimo procesą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą, viešųjų pirkimų procedūras, viešųjų pirkimų metu pasirašytų sutarčių vykdymo kontrolę ir su viešaisiais pirkimais susijusių savivaldybės darbuotojų galimų interesų konfliktų valdymą.
Taip pat prašyta atlikti Kauno miesto savivaldybės administracijos viešuosius pirkimus kontroliuojančių institucijų veiklos ir atliekamų funkcijų korupcijos rizikos analizę, įvertinant, ar šių institucijų veikla arba neveikimas nesudaro sąlygų korupcijos rizikoms Kauno miesto savivaldybėje.
Kiek sveria milijonas JAV dolerių?
Vašingtonas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Rusija, siekdama įgyti įtakos, nuo 2014 metų politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse užsienio šalių slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime.
JAV žvalgyba „vertina, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija tikriausiai slapta pervedė ir daugiau lėšų, tačiau galbūt ne visi atvejai buvo pastebėti“, sakė aukštas administracijos pareigūnas.
JAV žvalgyba neišslaptino informacijos apie konkrečias šalis. Tačiau kaip vienas iš ryškiausių vertinime nurodomas atvejis, kai Rusijos ambasadorius neįvardytoje Azijos šalyje vienam kandidatui į prezidentus skyrė milijonus dolerių.
Prezidento Joe Bideno administracija paprašė atlikti vertinimą po vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios JAV dėti dideles pastangas izoliuoti Maskvą ir apginkluoti Kyjivą. Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Administracijos pareigūnas teigė, kad JAV diplomatai savo išvadomis pasidalijo su daugiau kaip 100 šalių vyriausybėmis.
Pareigūnas apibūdino šias pastangas kaip dalį J. Bideno iniciatyvos „Demokratijų aukščiausiojo lygio susitikimas“, kurią jis pradėjo po to, kai nugalėjo Donaldą Trumpą.
Naujasis vertinimas neapima JAV vidaus politikos, tačiau anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Maskva kišosi į 2016 metų JAV rinkimus, ypač manipuliuodama socialine žiniasklaida, kad paremtų D. Trumpą, kuris reiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„JAV labai stengiasi įveikti savo pažeidžiamumą ir mes raginame kitas šalis daryti tą patį ir prisijungti prie šių svarbių mūsų pastangų“, – sakė pareigūnas.
Indijos sostinėje nugriauti nelegalūs 100 metrų aukščio „bokštai dvyniai”. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Delis, rugpjūčio 28 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Indijoje buvo nugriauti du gyvenamieji daugiaaukščiai pastatai netoli Naujojo Delio, o dramatišką reginį po kelias dienas trukusių žiniasklaidos anonsų tiesiogiai transliavo televizijos kanalai.
100 metrų aukščio „bokštų dvynių“ nugriovimas Noidos mieste, kur stūkso betoninis panašių statinių miškas, taip pat buvo retas pavyzdys, demonstruojantis kaip Indija stengiasi griežtai kovoti su korumpuotais vystytojais ir pareigūnais.
32 aukštų „Apex“ ir 29 aukštų „Ceyane“ pastatai, kuriuose buvo beveik 1 000 butų, taip ir nesulaukusių gyventojų per devynerius metus, kol truko teisiniai ginčai, buvo nušluoti per kelias sekundes, sukeldami didžiulį dulkių ir nuolaužų debesį.
Kontroliuojami sprogimai, kuriems panaudota 3 700 kg sprogmenų, buvo didžiausias iki šiol Indijoje įvykdytas pastatų griovimas, pranešė vietos žiniasklaida.
Prieš sprogimą teko evakuoti tūkstančius žmonių iš aplinkinių daugiaaukščių namų, kurių vienas, kaip pranešama, stovi vos už devynių metrų, taip pat benamius šunis.
Pranešimų apie sužeistuosius ar žalą netoliese esantiems pastatams kol kas negauta, tačiau vietos pareigūnas žurnalistams sakė, kad operacija vyko „iš esmės pagal planą“.
Indijos žiniasklaida pranešė smulkiausias griovimo detales, įskaitant užtaisams išgręžtų skylių skaičių (9 642) ir susidariusių nuolaužų kiekį (80 tūkst. tonų).
Televizijos naujienų kanalas „Times Now“, kuris, kaip ir kiti kanalai, sekmadienio rytą rodė atgalinio skaičiavimo laikmatį ir beveik nieko daugiau nerodė, pavadino tai „gėdos bokštų“ griovimu.
Policija uždarė judrų greta esantį greitkelį, kur šeštadienį vairuotojai stojo pasidaryti paskutinės asmenukės su bokštais fone.
J. Bideno žmonai nustatytas koronavirusas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas įveikė COVID-19, koronavirusas nustatytas jo žmonai Jill, pranešė atstovė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Infekcija diagnozuota per įprastą testavimą. Dar pirmadienį pirmosios ponios testas buvo neigiamas. Tačiau vakare ji pajuto peršalimo simptomus. Tada pradžioje greitasis testas vėl parodė neigiamą rezultatą, tačiau PGR testas jau buvo teigiamas.
Prezidento J. Bideno testas antradienį buvo neigiamas. Tačiau jis saugumo sumetimais ateinančias dešimt dienų vidaus patalpose dėvės kaukę.
Baltųjų rūmų duomenimis, 71-erių pirmoji ponija šiuo metu jaučia „lengvus simptomus“. Simptomai pasireiškė per atostogas. Agentūros „Reuters“ duomenimis, prezidentas su žmona nuo rugpjūčio 10 dienos atostogauja Pietų Karolinoje.
J. Biden yra du kartus paskiepyta ir jau gavusi dvi stiprinančiąsias dozes. Jai skirtas „Paxlovid“ medikamentas. Pirmoji ponia mažiausiai penkias dienas izoliuosis.
Ačiū už straipsnį. Patiko ir filosofinė, ir analitinė dalis. Esate teisus – Lietuva turėtų neatsisakyti savo vertybinių pozicijų ir jas viešai deklaruoti net tada, kai tai „racionalių idiotų” požiūriu kenkia jos interesams. Deja, tai gana sudėtinga.
Kai 1992 m. tuometinė AT pati nutarė atsistatydinti, niekas negalvojo, kad Sąjūdžio žmonės pralaimės rinkimus. Bet jie pralaimėjo ir į valdžia atėjo buvusieji. Tuomet ir baigėsi šviesi idealistų era – daugelis tų, kurie dirbo savo Valstybei, nesiryžo dirbti su naujuoju Seimu. Su kiekvienu, naujai išrinktu Seimu mes turime vis daugiau išsigimusių „europinių” liberalų ir vis mažiau ginančių mūsų mažą, bet tvirtą Lietuvą. Daugelis intelektualų pasitraukė iš viešosios erdvės, nes socialinių tinklų leksika neatitinka jų išprusimo, o diskusija dažnai vyksta kaip aklo su kurčiu. Antrą vertus, išaugo ne tik verslui gabaus jaunimo. Jų jau matome ir politikoje. Tikiu, kad jiems užteks tvirtybės netapti politinės karjeros vergais.
Laiškas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dabar – apie korupciją Ukrainoje. Manau, kiekvienas Ukrainos gyventojas supranta, kad jiems tai yra gyvybės ar mirties klausimas. Kito kelio jie neturi. Kadangi tai suprato ir Kremlius, tai pradėjo naudoti KGB šmeižikiškus ginklus. Ar paveiks ukrainiečius? šiuo metu, manau, dar ne, bet artėjant žiemai gali atsirasti nuovargio. Ar pasiduos Vakarai? Norėčiau pasakyti – ne, bet keistai jie elgiasi, o išlepinta visuomenė kažkodėl galvoja, kad jų patogi buitis yra svarbesnė už ukrainiečių gyvybes…
Nors, tiesą sakant, kas vyksta Europos užsienio ir saugumo politikos kuluaruose, paprastas mirtingasis nežino…
Namų bibliotekėlėje ypatingai pagarbiai saugau rašytojo Petro Dirgėlos knygutę „Tranų pasaulyje“. Tai – 1989 metų lapkričio mėnesį užbaigta esė apie „vaikišką meilę namams ir kapams“. Ji išleista 1990-aisiais, kai dar nežinojome, ar pajėgsime įgyvendinti Kovo 11-osios Aktą. Apie šį filosofinį tekstą esu jau sykį užsiminęs „Drauge“. Tiesa, tai buvo labai seniai.
Tranų pasaulyje. Petras Dirgėla
Kodėl vėl prisiminiau „Tranų pasaulyje“? Šiame esė analizuojama itin svarbi tema – kaip Lietuva privalės elgtis, iškovojusi Nepriklausomybę? Ogi – visur ir visada ieškoti tiesos ir teisingumo. Taip žingsniuodama lietuvių tauta turi daug šansų išsaugoti savo Laisvę. Bet jei lietuviai mėgins mėgdžioti didžiąsias valstybes, dažnai ieškančias ne vien tiesos ir teisingumo, – prapulsime. Nes tik teisingai besielgiančios tautos turi moralinę teisę reikalauti, kad ir su jomis būtų elgiamasi teisingai.
Jei vietoj tiesos sieksime dar ir pragmatiškumo, naudos, gudrausime pagal vadinamosios „real politic“ taisykles, – prapulsime. Didieji pasaulio politikos veikėjai tiesiog mus praris, paaukos arba ištirpins asimiliacijos jūrose. Rašytojo P. Dirgėlos puoselėjama mintis aikivaizdi: jei mums priimtinas žaidimas „naudinga – nenaudinga“, tai ir JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija turės teisę svarstyti, ar naudinga joms ginti, vaizdžiai tariant, Rusijos užpultą mažytę Lietuvą. Šitaip keliant klausimą galvoje kirba akivaizdus atsakymas – nenaudinga. Jei svarstysime, ar teisinga, sąžininga, pagirtina ginti Rusijos terorizuojamą mažytę Lietuvą, turėsime lietuviams palankų atsakymą: teisinga, sąžininga, pagirtina.
Taigi Lietuva privalo ginti teisybę net tuomet, jei taip elgtis jai galbūt dabar finansiškai ar politiškai nenaudinga. Jokių dvigubų standartų. Tiesą privalu rėžti tiesiai į akis visiems – priešams, draugams, partneriams. Tiesą sakyti reikia visuomet, visada.
Šiandien apžvelgsiu du suneraminusius pavyzdžius. Lietuva privalo reikalauti, jog Vakarai, ypač JAV, siųstų į Ukrainą kuo daugiau rimtos ginkluotės, ypač legendinius Himars, kurie daužo į šipulius Ukrainą puolančią Rusijos armiją.
Namas aukštyn galva. Slaptai.lt foto
Bet prisijungti prie vakariečių, kurie neva nuoširdžiai pergyvena, ar Ukrainoje nėra korupcijos „prekiaujant ginklais“, – nederėtų. Nes ši tema, man regis, išpūsta, dirbtina. Taip, ukrainiečių kilmės JAV politikė Viktorija Spartc šį klausimą kėlė Amerikos Senate ir Kongrese. Taip, Ukraina, raginama Vašingtono, sukūrė savo specialiąją komisiją Aukščiausioje Radoje. Taip, šią temą eskalavo Amerikoje senokai gyvenantis ir Amerikai senokai talkinantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas, turintis specialųjį kanalą Youtube.com erdvėje.
Tačiau šių eilučių autoriui tokia problema atrodo dirbtinai sukurta. Pirma, stambiosios ginkluotės, sakykim, Himarsų, neįmanoma parduoti nei į kairę, nei į dešinę. Visuose moderniuose vakarietiškuose tankuose, haubicose, naikintuvuose įmontuota speciali įranga, kurios nepajėgūs apgauti net ir rimčiausi Rusijos ir Ukrainos sukčiai. Jei bent vienas tankas ar haubica patektų „ne į tas rankas“, jų gamitojai iškart tai pamatytų savo kompiuterių ekranuose.
O pasakojimai, esą ukrainiečiai juodojoje ginklų rinkoje prekiauja smulkiaisiais ginklais (automatais, rankinėmis granatos ar snaiperiniais šautuvais), – vėl neįtikina. 1994-1995-aisiais metais teko truputį matyti karo baisumų Čečėnijoje. Jei anuomet būčiau spaudoje iškėlęs klausimą, ar čečėnų verslininkai slapta pardavinėja ginklus Rusijos kariškiams bei tarptautiniams ginklų prekeiviams, – būčiau išvadintas idiotu arba provokatoriumi. Jei kas tuomet ir prekiavo ginklais Šiaurės Kaukaze, tai tik – gražiais tikslais. Ką turiu omenyje? Pasitaikė daug atvejų, kai čečėnai perpirkdavo ginklų iš rusų kariškių arba iš tarptautinių nusikalstamų sindikatų. Bet kad Rusijos užpulti čečėnai tuomet už honorus dalintų ginklus rusų generolams bei tarptautiniams nusikaltėliams, – neteko girdėti. Juk čečėnams patiems buvo reikalingi ginklai. Tai buvo gyvybės arba mirties klausimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Todėl netikiu, jog Ukrainoje šiuo metu ukrainiečiai masiškai verstųsi ginklų prekyba. Žinoma, visiškai išvengti tokių atvejų įsiplieskus dideliam karui – neįmanoma. Tikriausiai Rusijos slaptosios tarnybos net rengia specialias provokacijas, kad pademonstruotų, kaip neva korumpuoti ukrainiečiai turguje prekiauja ginklais lyg močiutės turguje – kiaušiniais, mėsa ir bulvėmis.
Būkime budrūs. Kurie iki užkimimo keikia korupciją, tokiems nebūtinai rūpi pažaboti kyšininkus, finansinius sukčius, mokesčių vengėjus. Vakarietiškos ginkluotės bijančiam Kremliui svarbu sukelt Vakaruose abejones, ar Ukrainai tiekiami ginklai tikrai atiduodami tiems, kuriems buvo skirti. Tokioms abejonėms įpūsti tinka visi: naivuoliai, nuoširdžiai korupcijos neapkenčiantys teisuoliai, įtakos agentai.
Kita tema – JAV buvo bandoma sukelti abejonių pačiu Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu. Tiksliau tariant, ne prezidentu, kiek jo aplinka. Esą jis iš visų pusių apsuptas nepatikimais asmenimis. J. Švecas, paskutiniuoju metu viešojoje youtube erdvėje itin eskalavęs ukrainietiškos korupcijos istorijas, atvirai priekaištavo Ukrainai ir dėl Andrėjaus Jermako, dešiniosios V. Zelenskio rankos. Girdi, V. Zelenkis praras Vakarų pasitikėjimą, jei neatsikratys asmenimis, į kuriuos bedamas rodomasis pirštas.
Taip, būtų kvaila manyti, jog Ukrainos prezidentūroje, Radoje, užsienio reikalų ministerijoje ar gynybos štabe nebūtų nė vieno Rusijai talkinančio šnipo. Jų tikriausiai net daugiau, nei įsivaizduojame pačiame slogiausiame sapne. Bet kaltinti Ukrainą, kad ši savo gretose neieško vadinamųjų Rusijos „bildukų“, – taip pat neteisinga. Ieško, gaudo, teisia. Ukrainos žvalgyba ir kontržvalgyba pluša nenuleisdama rankų.
Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas
Beje, ankstesnėse J. Šveco laidose buvo pasakojama, kiek Amerikoje esama skeptiškai į Ukrainą žvelgiančių kongresmenų, senatorių, žurnalistų, apžvalgininkų, patarėjų. Tik J. Švecas neragino į juos žvelgti rimtai, mat visiems senų seniausiai aišku, kas jie – Kremliui simpatizuojantys įtakos agentai.
Kai lyginu J. Šveco laidas apie Rusijos įtakos agentus Amerikoje ir rusų šnipus Ukrainoje, matau keistą neatitikimą. Remiantis J. Šveco komentarais, rusų šnipų Amerikoje net kur kas daugiau nei rusų šnipų – Ukrainoje. Maždaug tokį įspūdį galima susidaryti lyginant jo laidas apie vidaus problemas JAV ir Ukrainoje. Tačiau J. Švecas nepuola kaltinti JAV prezidento Joe Bideno, kodėl šis jais neatsikrato. J. Švecas priekaištauja tik V. Zelenskiui, kodėl šis nemėto įtartinųjų iš savo aplinkos.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Žodžiu, viešojoje erdvėje gausu tų, kurie nėra visiems vienodai reiklūs ir priekabūs. Jie tarsi perša nepilnavertiškumo kompleksą: tik Ukrainoje siautėja korupcija, tik Ukrainoje knibžda Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, tik ukrainiečiai nemoka valdyti valstybės…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje pristačius tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų Vilniaus miesto savivaldybėje, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad teisėsaugos institucijos turėtų nedelsiant imtis veiksmų ginant pažeistą viešąjį interesą Vilniaus mieste.
Pasak Antikorupcijos komisijos nario J. Sabatausko, „STT susirūpinimas dėl korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus sostinėje vėluoja 7 metus“.
„STT vardijamose rizikose esantys savivaldybės tarnautojai sprendimus priiminėjo daugiau nei septynerius metus, taigi analizė – pavėluota. Čia pat kyla pagrįstas klausimas, ką STT ir Aplinkos ministerija veikė visus tuos metus? Kodėl tokia analizė buvo atlikta ne anksčiau, o tik dabar, kai galimai visomis šiomis rizikomis galėję piktnaudžiauti asmenys baigia kadenciją Vilniaus mieste?“ – pranešime spaudai akcentuoja J. Sabatauskas.
Jo teigimu, STT korupcijos apraiškų tyrimu turėjo užsiimti daug anksčiau.
Mano, kad dabar svarbiausia atlyginti žalą
„Turime konstatuotus galimus piktnaudžiavimo pavyzdžius, turime pasiūlymus keisti teisės aktus, tačiau lieka neaišku, kaip siūloma atstatyti galimai pažeistą visuomeninį interesą ir padarytą žalą? Akivaizdu, kad STT su šia analize pavėlavo. Negi tik dabar pamatėme tuos svečių namus, tas rekonstrukcijas?“ – vertina jis.
J. Sabatauskas akcentuoja, kad STT pateiktoje išvadoje vardijama daugybė rizikų, taip pat nurodomi konkretūs galimi piktnaudžiavimo atvejai. Pavyzdžiui, nedeklaruojami privatūs interesai, su projektų derinimų ir leidimų išdavimais dirbančių asmenų sutuoktiniai dirba projektavimo ar statybų įmonėse.
„Išvadoje pateikiami ir jau realizuoti ciniški galimos korupcijos atvejai, kai kelių dešimčių kvadratinių metrų rūsys yra rekonstruojamas į virš tūkstančio kvadratinių metrų daugiabutį. Kai iš mažo namo projekto atsiranda kotedžų kvartalai, o svečių namai virsta daugiabučiais“, – sako J. Sabatauskas.
Jis tikina, kad teisės aktus taisyti būtina, tačiau jie galios ateityje.
„Dabar svarbiausias klausimas – kaip prokuratūra (ar pati STT) žada ginti galimai jau pažeistą visuomenės interesą ir panaikinti jau padarytą žalą? Primenu, kad visuomeninio intereso gynimas laiku yra viena pagrindinių prokuratūros užduočių. Akivaizdu, kad laiku galimi pažeidimai užkardyti nebuvo, jokių veiksmų tirti taip pat nebuvo atlikta, o žala – akivaizdi. Visuomenė šiuo metu laukia aktyvių prokuratūros ir STT veiksmų siekiant apginti pažeistą interesą. Vien konstatuoti galimybių – nepakanka“, – vertina J. Sabatauskas.
Trečiadienį STT Seimo Antikorupcijos posėdyje pristatė tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus Vilniaus mieste.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla iš pareigų atleistas teisėtai, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
A. Daugėla į teismą kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti jį į eitas pareigas ir panaikinti aktus, kurių pagrindu jis buvo atleistas, t. y. Respublikos prezidento dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo atleisti teisėją, prezidento dekretą dėl teikimo Seimui atleisti teisėją ir Seimo nutarimą dėl teisėjo atleidimo.
Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime, A. Daugėla ieškinį grindė tuo, kad jis neteisėtai buvo atleistas taikant ne apkaltos procedūrą Seime, taip pat jo pažeidimas nebuvo toks, kad būtų galima konstatuoti, jog jis pažemino teisėjo vardą, be to, yra buvę atvejų, kai neblaivus vairavęs teisėjas nebuvo pašalintas iš pareigų. Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, tokius argumentus pripažino nepagrįstais ir A. Daugėlos ieškinį atmetė.
Bylą pagal A. Daugėlos apeliacinį skundą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esamą teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintos dvi savarankiškos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo procedūros, kurios gali būti taikomos atskirai viena nuo kitos, ir A. Daugėla galėjo būti atleistas pagal vieną iš šių procedūrų, t. y. ne apkaltos tvarka, bet prezidentui inicijavus teisėjo atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Dėl A. Daugėlos argumentų, kad ne visi neblaivūs vairavę teisėjai yra atleidžiami iš pareigų, teisėjų kolegija nurodė, kad 2016–2020 m. buvo tik vienas atvejis, kai nebuvo patarta prezidentui neblaivų vairavusį teisėją atleisti iš pareigų, tačiau kito teisėjo automobilio vairavimo esant neblaiviam faktinės aplinkybės ir nustatyto neblaivumo laipsnis skyrėsi nuo A. Daugėlos padaryto pažeidimo atvejo, o visais kitais atvejais neblaivūs transporto priemones vairavę teisėjai (jų buvo trys) buvo atleisti iš pareigų.
„A. Daugėlos poelgis (neblaivus vairavo automobilį baigiantis darbo dienai, o darbo dienos metu dėl apsvaigimo negalėjo vykdyti tiesioginių pareigų, sustabdymo metu jo neblaivumas leistiną ribą viršijo 1,43 promilės, važiavo magistraliniu keliu itin ilgą atstumą, keldamas didelę grėsmę eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei) proporcingumo principo atžvilgiu atitiko Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte numatytą teisėjo vardo pažeminimą“, – konstatavo teisėjų kolegija.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis atmesti A. Daugėlos apeliacinį skundą įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Slaptai.lt skaitytojai prisimena – į Ameriką pasprukusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco spaudoje skelbiamus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Iki 2022-ųjų pradžios paskelbiau per trisdešimt savų pastabų apie J. Šveco įžvalgas. Negaliu sakyti, jog šio JAV įsikūrusio buvusio KGB agento pastebėjimai visuomet patikdavo, su visomis jo versijomis sutikdavau. Bet ten rasdavau vertingų palyginimų, sugretinimų, duomenų.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip nepagarbiai, taip paniekinančiai atsiliepia apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Neva V. Putino jau gerokai anksčiau niekas negerbė, nelaikė rimtu saugumiečiu, rimtu politiku. Traktavo jį esant nevykėliu, vidutinybe. Pusiau atvirai, pusiau slapta V. Putiną net pakrikštijo paniekinančia „nuorūkos“ pravarde. Taip, V. Putinas – niekšas, menkysta, karo nusikaltėlis, kokių reta, tik koks jis „nuorūka“, jei taip ilgai išsilaikė didžiojoje politikoje ir iki šiol pagal savo išsigimimus šokdina visus Vakarus. V. Putinas – joks „nuorūka“, V. Putinas – Blogio genijus. Paniekinančiai „nuorūkos “ vardu derėtų vadinti Vakarų politikus, kurie kelis dešimtmečius V. Putinui tik pataikavo, lankstėsi prieš jį, nuolaidžiavo jam, dovanodavo baisiausius jo nusikaltimus. Pavyzdžiui, įsiveržimą į Gruziją, Krymo okupaciją, Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą. „Nuorūkos” – tai tie Vakarų politikai, kurie skambina ir skambina V. Putinui, naiviai tikėdami, jog V. Putinas vieną sykį liausis melavęs…
Tad jau tada kildavo įtarimų, kodėl J. Švecas taip demonstratyviai menkina V. Putiną ir specialiai aukština NATO bei Europos Sąjungos lyderius? Gal šitaip slopinamas mūsų budrumas: neva neverta į Kremliaus šeimininką rimtai žiūrėti? O šis, kol mes į jį spoksojome kaip į suglamžytą „nuorūką“, sukėlė, vaizdžiai tariant, Trečiąjį pasaulinį karą. Užmigdyti pastebėjimų, esą V. Putinas – didžiausias nevykėlis, kokį tik galima įsivaizduoti, mes pamiršome, kad ir nuorūka retsykiais sukelia milžinišką gaisrą, pražudo tūkstančius žmonių, pelenais paverčia didžiausius, gražiausius namus.
Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas
Dabar, 2022-aisiais, J. Šveco komentarai dar labiau nepatinka. Suklusti verčia komentavimo maniera: ką daro Vakarai – viskas teisinga, padoru ir sąžininga, o Ukraina – nuodėminga, korumpuota, nepamatė to, nepastebėjo ano, per daug reikalauja iš kitų, pamiršta savo pareigas.
Ar tikrai Vakarai – šventa karvė, o Ukraina – nevykėlių gauja?
Viename iš paskutiniųjų ypač nustebinusių interviu J. Švecas polemizuoja su klausytoju, pasipiktinusiu, kodėl Amerika taip mažai padeda Ukrainai. J.Švecas šį sykį labai atvirai pateikė argumentų, kodėl jis nekritikuoja nei Vašingtono, nei Joe Bideno. J. Švecas baiminasi, jog Amerika galinti įsižeisti, ir tuomet pagalba Ukrainai dar sumažės. O be Vakarų ginklų Ukraina nelaimės dvikovos su Rusija. Būtent J. Švecas pavartojo sąvoką „nedėkingi prašytojai“. Jis nenorėtų, kad Ukrainai priliptų ši etiketė.
Šios baimės, žinoma, ne iš piršto laužtos. Asmeninės simpatijos ir antipatijos – taip pat svarbus argumentas. Jei per daug įsiaudrinsime kritikuodami, priekaištaudami, JAV tikrai gali įsižeisti. Beje, taip manančiųjų – ne vien J. Švecas. Tokių esama visur – ir JAV, ir Lietuvoje. Nepiktinkime, neerzinkime amerikiečių, nes bus dar blogiau.
Tačiau persistenkti nederėtų tiek kritikuojant, tiek dėkojant. Man regis, J. Švecas persistengia būtent dėkodamas ir pataikdaudamas. Ypač akis bado J. Šveco ironiškas klausimas, o kodėl JAV turėtų padėti Ukrainai. Šių eilučių autoriui šis nusistebėjimas visiškai nepriimtinas. Šį J. Šveco retorinį gūžtelėjimą pečiais suprasčiau, jei JAV nebūtų padėjusios Vietnamui, Kuveitui, Kosovo albanams, nebūtų įsivėlusi į karus dėl Afganistano, Irako, nereikštų susirūpinimo Taivano ateitimi. Tuomet klausimas dėl pagalbos Ukrainai tikrai būtų kvailas. Amerika niekam nepadeda, Amerika niekur nesikiša. Tad atstokite nuo jos.
Bet Amerika tarptautinėje arenoje – labai aktyvi. Iki šiol. Bent kol kas Baltieji rūmai nepareiškė, esą dabar jiems jau nerūpi nei demokratijos, nei laisvės. Amerika užsidaro savyje. Taip juk J. Bidenas niekad niekur netvirtino.
Antra, Budapešto memorandumą pasirašydamas JAV prezidentas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėlesni JAV prezidentai nesugebėjo apsaugoti amerikietišku pažadu patikėjusio Kijevo. Kalbant priekabiai, Vašingtonas apgavo Kijevą, išviliodamas iš ukrainiečių atominį ginklą. Padorūs politikai mėgintų visomis išgalėmis ištaisyti šią klaidą.
Trečia, visiems senų seniausiai aišku, kad jei Vladimirui Putinui pavyks ant kelių parklupdyti Ukrainą, Kremlius nesustos – „mėgins atkurti visą SSRS“. O tai reiškia, kad Vašingtonas, per menkai padėdamas Ukrainai, silpnina savo rytinių sąjungininkių NATO alanse padėtį. Kuo silpnesnė Ukraina, tuo mažiau saugi Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija.
Ketvirta, Ukraina ne sykį viešai prašė, kad ją priimtų į NATO ir Europos Sąjungą, skirtingai nei Kuveitas ar Vietnamas; todėl ukrainiečius reikėtų traktuoti kaip ypač artimus draugus. Juolab jie įsikūrę ne kur nors anapūs jūrų ir kalnų. Juolab jų valstybė – turtinga ištekliais. Kodėl NATO ir ES nenori sustiprėti, įsileisdama Ukrainą?
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Žodžiu, keistoki J. Šveco pamokymai. Ypač keistoki pastebėjimai, esą Ukraina pati labiau privalėjo stengtis naikindama šalyje korupciją bei stiprindama savąją kariuomenę. Tokie demagogiški virkavimai tarsi byloja, jog Amerika – ideali valstybė, o Ukraina – iki ausų korumpuota egoistė, panorusi laimėti svetimomis rankomis. Nejaugi buvusiam KGB darbuotojui nėra aišku, kaip pastaraisiais dešimtmečiais V. Putinas atkakliai mezgė Ukrainoje savų įtakos agentų tinklą? Vargu ar buvo galima labiau priešintis Kremliaus brukamiems šnipams nei tai pastaraisiais metais darė ukrainiečiai.
Ypač juoką kelia įrodinėjimai, esą per įsisenėjusią korupciją Ukraina nepajėgi pasiekti NATO ir Europos Sąjungos standartų. Tarsi korupcijos Vakaruose nebūtų nė trupinio. Jei giliau pažvelgtume į Vakarus pro „korupcijos prevencijos“ akinius, pamatytume, jog korupcijos kirminas mus visus graužia. Jei tokius reikalavimus, kokius keliam Ukrainai, keltume sau, tai Europos Sąjungoje neliktų akmens ant akmens. Norite pasakyti, jog Italija nėra korumpuota, jos pietuose nebesiautėja mafija? O gal tvirtinate, jog Slovakijoje nebuvo nužudytas žurnalistas, narpliojęs korupcinius ryšius tarp šalies politikų? Nejaugi Malta nepardavinėjo Rusijos turtuolams europietiškų pasų? O gal rusų oligarchai sąžiningai įsigijo nekilnojamojo turto Londone? Kokias paslaptis slepia Vatikano archyvai? Ar mes žinome, ką iš tiesų Ukrainoje veikė JAV prezidento Joe Bideno atžala verslininkas? Toje byloje – viskas skaidru, viskas gražu? O gal manote, jog Lietuva – be nuodėmių?
Vladimiro Putino advokatai: Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai
Šių eilučių autoriui labiau priimtini tie, kurie tvirtina, jog už gerus darbus – dėkokime, o už tai, kad ginklų duodate du sykius mažiau nei mums reikia, jog nuolat vėluojate, – leiskite piktintis. Nes kiekviena uždelsta diena – tai šimtai žuvusių ukrainiečių karių ir civilių.
Ukraina turi moralinę teisę piktintis, kuomet Vakarai neskuba siųsti ginklų ar perša kapituliantiškus „taikos planus“. Beveik ketveri karo mėnesiai įrodė, jog ukrainiečiai brangina laisvę, garbę, o tai reiškia, kad jie myli ir demokratiją, padorumą, sąžiningumą. Galbūt net labiau nei išlepinti, išpaikinti, ištižę Paryžiaus, Berlyno ir Romos ponai. Bepigu J. Švecui iš jaukių namų mokyti ukrainiečius gyvenimiškų tiesų. Iš požeminių bunkerių, apkasų, kurie nuolat apšaudomi, pasaulis atrodo visai kitaip nei pro Baltųjų rūmų langus.
O štai Vakarams nervuotis dėl ukrainietiškų priekaištų – nedera. Vakarams labiau tiktų analizuoti savas klaidas. Tų klaidų – labai daug ir jos labai bjaurios. NATO ir Europos Sąjunga neatliko svarbiausio savo darbo – nepažabojo kaimynines šalis skriaudžiančio V. Putino. Nors V. Putino tramdymui turėjo užtektinai ir laiko, ir jėgų.
Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto
Seime, kur tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija, Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narė Harriett Baldwin pristatė ataskaitos „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ projektą, kalbėjo apie korupcijos pavojus nacionaliniam šalių saugumui, praneša Seimas.
Pradėjusi savo kalbą nuo ataskaitoje pateikiamo vieno tokių pavyzdžių – informacijos apie situaciją Afganistane – politikė trumpai pažymėjo, kaip jai pakenkė korupcija. Pasak parlamentarės, buvo nustatyta, kad dauguma kareivių Afganistane, kuriems mokėjo Vakarų sąjungininkai, iš tiesų buvo kariai-vaiduokliai, nes jie neegzistavo. Ir tai padėjo Talibanui pasiekti pergalę.
Vis dėlto savo pranešime H. Baldwin daugiausiai dėmesio skyrė kovos su iš Rusijos kylančia korupcija svarbai, pripažindama Vakarų valstybių padarytas klaidas. „Atsidūrėme tokioje situacijoje, kuomet mums patiems pakenkė Rusijos korupcija, nes korupcija išlieka pagrindiniu Rusijos hibridinės politikos įrankiu. Be abejo, būtų galima sakyti, kad mes, matydami tą iššūkį, buvome pernelyg pasyvūs, mūsų visuomenės nematė to kleptokratinio režimo ir nepastebėjome, kaip Rusijos valstybė bandė perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė JK parlamento narė ir pabrėžė, kad griežta kovos su korupcija politika turėtų būti vienas iš kolektyvinio atsako elementų, kovojant su iš Rusijos kylančia korupcija.
„Korupcija yra labai svarbus ir galingas Rusijos hibridinio karo įrankis – Kremlius sistemingai pasitelkia korupciją tam, kad pakenktų užsienio lyderiams, kompromituotų juos – duodant kyšius tam, kad jų energetikos kompanijos laimėtų kontraktus, iškreipti konkurenciją, prokremliškų politinių judėjimų finansavimui net ir NATO šalyse. Mes turime priemonių: priimdami sankcijas, areštuodami turtą. Jungtinėje Karalystėje mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos lyderiai negalėtų mūsų ekonomikoje „įdarbinti“ savo neteisėtai gautų pajamų. Žinau, kad jūsų valstybės imasi tokių pačių priemonių arba ketina jų imtis“, – sakė H. Baldwin. Jos teigimu, korupcija kenkia valstybėms ir pažeidžia teisinės valstybės principus, ji gali sudaryti sąlygas teroristų ir nusikaltėlių tinklams veikti nebaudžiamai ir sumažinti ekonominį potencialą.
Ataskaitoje „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ nagrinėjama, kaip korupcija pakenkia valstybėms, susilpnina nacionalines karines pajėgas, nukreipiant išteklius, įrangą ir personalą į nusikalstamą veiklą, kuri kenkia pajėgumams, moralei, gerai tvarkai ir drausmei.
„Korupcija taip pat griauna demokratinį valdymą, ypač kai korupcija tampa priemone, naudojantis kuria valdantysis elitas kabinasi į valdžią. Tokiais atvejais prieigą prie informacijos turintys asmenys naudoja ją asmeniniams tikslams, išvengdami patikrinimo, nes jie kontroliuoja pagrindines institucijas – teismines institucijas, kariuomenę, policiją ir tas įstaigas, kurios prižiūri ekonomikos reguliavimą“, – pabrėžė JK parlamentarė.
Teigiamu pavydžiu politikė įvardijo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos priimtą sprendimą kovą su korupcija išskirti pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos prioritetu, kuriam pritaria ir šalies Kongresas (vadinamoji kovos su kleptokratija darbotvarkė).
Kovos su korupcija iniciatyvos, pasak pranešėjos, tapo pagrindiniais tokių institucijų kaip Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir labiau specializuotų įstaigų – pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės – prioritetais.
Pasak H. Baldwin, NATO pripažįsta, kad egzistuoja ryšys tarp saugumo ir korupcijos ir vis dažniau siekia šią problemą išspręsti, įgyvendindama savo moralumo kūrimo programą.
„NATO moralumo kūrimo programa siekiama paskatinti šalis nares ir partneres įsitraukti korupcijos vertinimą savo šalyse ir karinėse pajėgose. Kovai su korupcija reikia visuomenės atsparumo. Tai galima pasiekti kuriant visapusiškas strategijas, apimančias teismų ir policijos reformą, griežtus kovos su korupcija teisės aktus ir pripažįstant pagrindinį laisvos spaudos, galinčios veikti nekontroliuojamai nuo valstybės ir valdančiojo elito, vaidmenį. Pilietinė visuomenė taip pat atlieka esminį vaidmenį, reikalaudama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės.
Kuo labiau sukoncentruota, kuo aktyvesnė visuomenė, tuo veiksmingiau bus ribojama korupcija. Todėl pastangos valdyti pilietinę visuomenę, uždrausti pilietinės visuomenės grupes ir pakenkti laisvajai spaudai, net ir keliose NATO šalyse, kelia tiesioginę grėsmę demokratiniam valdymui“, – sakė H. Baldwin.
Asamblėja paragino NATO būstinėje įsteigti Demokratinio atsparumo centrą – tai, pasak pranešėjos, pasiųstų itin svarbią žinią, padėtų iškelti demokratijos gynimą į deramą vietą Aljanse ir galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija nacionalinio saugumo sektoriuje.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio „MG Baltic“ byloje, kuriuo dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų buvo išteisinti penki fiziniai asmenys.
Apeliaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir dėl visų išteisintųjų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jiems skiriant valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro siūlytas bausmes, rašoma pranešime spaudai.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.
Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Raimondo Kurlianskio, Eligijaus Masiulio, Vytauto Gapšio, Šarūno Gustainio bei Gintaro Steponavičiaus bei juridinių asmenų kaltės klausimą, įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino bylos duomenų visumos, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindusių vieno Lietuvos koncerno vieno iš vadovų R. Kurlianskio kaltę dėl papirkimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario ir buvusio politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio kaltę dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei neteisėto praturtėjimo, Seimo nario, buvusio politinės Darbo partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo Vytauto Gapšio kaltę dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, buvusio Seimo nario Š. Gustainio kaltę dėl kyšininkavimo bei buvusio Seimo nario G. Steponavičiaus kaltę dėl piktnaudžiavimo.
Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai, jog byloje pakanka duomenų pagrįsti vieno didžiausių Lietuvoje koncerno kaltę dėl papirkimų ir prekybos poveikiu nusikaltimų, o politines partijas Liberalų sąjūdiį bei Darbo partiją pripažinti kaltomis dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. MG Baltic. ELTA nuotr.
ELTA primena, kad vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų kaltinimai dėl apysunkių ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų – kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu – buvo pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
2018 m. balandžio 19 d. bylai buvo suteiktas prioritetinis statusas, kadangi jos nagrinėjimo operatyvumu siekiama apginti ir apsaugoti viešą interesą. Bylai suteikus specialųjį statusą, siekta minimizuoti galimas rizikas dėl galimai ilgos bylos nagrinėjimo trukmės.
„MG Baltic” politinės korupcijos byloje buvo įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Regime stebuklą. Vakarų civilizacija sulyg kiekviena karo Ukrainoje diena tampa padoresne, sąžiningesne, principingesne. Tampa tokia, kokia turėjo būti visuomet – ir taikos, ir karo dienomis.
Ką turiu galvoje? Tiek JAV, tiek kitos NATO bei Europos Sąjungos šalys vis drąsiau ir gausiau tiekia rimtos ginkluotės nuo agresoriaus narsiai besiginančiai Ukrainai. Net vokiečiai, dar visai neseniai gėdingai tūpčioję vietoj (iš pradžių žadėjo Kijevui atsiųsti tik šalmų ir medicininės įrangos), dabar prabilo net apie sunkiosios ginkluotės siuntas. Ne tik pažadėjo, bet jau siunčia.
Džiugu, kad vis daugiau Vokietijos politikų kritikuoja buvusios kanclerės Angelos Merkel politiką nuolaidžiavus Kremliaus diktatoriui. Juk Vokietija ilgokai iš Rusijos gaudavo dujų ir naftos pigiau, nei Rytų Europa, ir už tai tarsi prostitutė privalėdavo Rusijai atidirbti. Vienas iš paskutiniųjų vokiškos prostitucijos pavyzdžių – Vokietijos prezidentas Frank-Walter Steinmeir, pagarsėjęs tuo, kad Kijevo ir Maskvos derybų metu Ukrainai brukte bruko pražūtingas, tik V. Putinui naudingas formules. Ne veltui oficialusis Kijevas pareiškė, kad ponas Steinmeir nepageidaujamas Ukrainoje.
A. Merkel ir V. Putinas. Labai karšta meilė. EPA – ELTA nuotr.
JAV politika taip pat pasikeitė. Kardinaliai pasikeitė. Vasario 24-ąją oficialusis Vašingtonas pasielgė itin šlykščiai, siūlydamas Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui sprukti iš šalies. JAV prezidentas Joe Bidenas garantavo V. Zelenskiui politinį prieglobstį. Žvelgiant giliau, J. Bidenas kvietė V. Zelenskį išduoti Ukrainą. Kvietė pasielgti taip, kaip elgiasi iš skęstančio laivo sprunkančios žiurkės. J. Bidenas pasižymėjo ir tuo, kad karo išvakarėse nedavė Ukrainai ginklų, skūpiai dalino finansinę paramą, neskubėjo į Ukrainą siųsti JAV ambasadoriaus.
Kaip ten bebūtų, šiandien J. Bideno neįmanoma atpažinti. JAV pagalba Ukrainai – neįkainuojama. Jau ko vertas vien 40-ies valstybių gynybos ministrų pasitarimas JAV karinėje bazėje Ramšteine (Vokietija). Oficialusis Vašingtonas skuba sureguliuoti lendlizo (karinės technikos gamybos ir gabenimo į Ukrainos frontą klausimus). Vis garsiau užsimenama ir apie tai, kad Amerika siųs savo karius į Ukrainą, jei V. Putinas ten panaudos cheminius, baktioroliginius ar branduolinius ginklus.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Žodžiu, Vakarai atsikvošėjo. Dabar jau ne tiek svarbu, kad atsikovošėjo ne patys, o būtent Ukrainos dėka (tikiuosi, Vašingtonas ir Briuselis tai įsidėmėjo). Nūnai svarbiausia, kad NATO ir ES vėl ėmė ginti laisvę ir demokratiją ne vien lozungais.
Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas, karinės žvalgybos darbuotojas Aleksejus Arestovičius tvirtina (Marko Feigino internetinė televizija), kad Vakarai dabar jau lenktyniauja, kas Ukrainai greičiau ir daugiau atveš sunkiųjų artilerijos pabūklų, tankų, priešlėktuvinių ginklų. Šis karinės žvalgybos ekspertas mano, kad Vakarų pasikeitimai po Ukrainos sėkmingo pasipriešinimo agresoriui, – ne vienadieniai. Jie – giluminiai.
O tai tekia vilčių, jog Kremliui bus smogta į dantis taip stipriai, kad ten sėdintys išgamos greitai neatsigaus.
XXX
O Lietuvoje, deja, nematau šviesių pragiedrulių. Pirmiausia sukrėtė valdžios sumanymas pakoreguoti rinkimų įstatymą taip, kad į mūsų Parlamentą galėtų veržtis kuo jaunesni žmonės. Esą taip Lietuvos jaunimas skatinamas domėtis politika. Be to, žiūrėta, kaip mūsų įstatymai dera su bendrąja ES politika (kad tik nepasirodytume senamadiški), aiškintasi, kokio amžiaus vyrai ir moterys gali siekti mero, savivaldybės nario kėdės (tarsi savivaldybės nario pareigos būtų tapačios Seimo nario atsakomybei).
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O man atrodo, kad labai jauniems žmonėms neleistina tapti Lietuvos parlamento nariais. Parlamento neleistina paversti vaikų darželiu. Labai jaunas žmogus, netarnavęs kariuomenėje, nebaigęs nė vienos aukštosios mokyklos, neturi nei žinių, nei gyvenimiškosios patirties. Ir vis tik šventai įsitikinęs, kad seniai viską išmokęs ir perpratęs. Būtent todėl jam nevalia tapti parlamentaru. Perfrazuojant Vladimirą Leniną, ne kiekviena melžėja galinti valdyti valstybę. Bet mūsų Seimo nariai šio svarbiausio argumento beveik nelukšteno. Jie primityviai pataikauja jaunimui.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kita liūdnokai nuteikusi žinia – teisme išnagrinėta vadinamoji MG Baltic byla. Taip ir įtariau, jog kaltų nebus. Nes, atvirai sakant, sunku nustatyti prekybą poveikiu remiantis nenuginčijamais, aiškiai apčiuopiamais įkalčiais.
Prekyba poveikiu – keistas terminas. Bet tuomet belieka gūžčioju pečiais: kam reikalingos STT ir FNTT, jei šių institucijų teikiamos bylos subliūkšta lyg pradurtas oro balionas? Dar pridėkime nuolatinius šūkaliojimus, esą teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl Lietuvos Prezidentas neturi teisės komentuoti Temidės sprendimų, – ir turėsime skandalingai keistą situaciją.
Skadalinga vien dėl to, kad Lietuvos teisėjai susigriebę tiek daug įvairiausių saugumo garantijų, jog neturėtų bijoti nei Prezidento, nei kitų politikų komentarų. Bet elgiamasi taip, tarsi bijotų.
Lietuvių kalbos išdavystė
Mano supratimu, Lietuvos prezidentas išdėstyti savąją nuomonę apie itin svarbias bylas ne tik turi teisę, bet jam net privalu tarti žodį. Nebent būsiu pražiopsojęs, kada iš demokratijos nusiritome iki diktatūros, kur negalima turėti savo nuomonės.
Trečioji liūdna žinia – pavardžių ir vardų rašymai oficialiuose dokumentuose. Žvelgdamas į šį dirbtinai sukeltą ginčą vadovaujuosi kalbininko, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Vinco Urbučio moksliniu darbu „Lietuvių kalbos išdavystė“ (išleista dar 2006-aisiais metais). Ten viskas kuo puikiausiai išaiškinta, parodyta.
Ne švarką turime derinti prie sagų, o sagas – prie švarko. Ne lietuvių kalbą privalu derinti prie ne lietuviškas pavardes ir vardus turinčių asmenų, o jų pavardes – prie lietuvių kalbos taisyklių. Kitaip iš lietuvių kalbos netrukus nieko nebeliks – tik skutai.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
O jei nebeliks lietuvių kalbos, kas beliks iš Lietuvos valstybės?
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Strasbūras, gegužės 3 d. (ELTA). Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną Europos Parlamentas skelbia kvietimą teikti paraiškas Daphnės Caruanos Galizios žurnalistikos premijai, praneša Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
Pernai įsteigta premija kasmet skiriama už geriausius žurnalistikos darbus, kuriais puoselėjami ir ginami pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir vertybės, tokios kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Skirdamas šią premiją Europos Parlamentas išreiškia tvirtą paramą tiriamajai žurnalistikai ir pabrėžia žiniasklaidos laisvės svarbą.
Europos Parlamentas jau daug metų atkreipia dėmesį į mėginimus paminti žiniasklaidos pliuralizmą tiek ES, tiek už jos ribų. EP nariai smerkia išpuolius prieš žurnalistus ir yra paraginę Europos Komisiją pateikti taisykles, kurios apsaugotų žurnalistus nuo nepagrįstų ieškinių.
Atsakydama į šį raginimą Europos Komisija pristatė žurnalistų apsaugos taisyklių projektą balandžio 27 d. Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Kandidatai gauti D. C. Galizios premiją gali būti bet kokios tautybės profesionalūs žurnalistai ir jų komandos. Jie turi pateikti išsamius darbus, kuriuos paskelbė vienoje iš 27 ES valstybių įsteigta žiniasklaidos įmonė.
Laimėtoją išrinks nepriklausoma komisija, kurią sudarys žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai iš 27 ES valstybių bei svarbiausių Europos žurnalistikos asociacijų atstovai. Piniginės premijos dydis – 20 tūkst. eurų. Kasmetinė premijos teikimo ceremonijos data siejama su spalio 16 d. – Maltos žurnalistės D. C. Galizios nužudymo diena, pažymi Europos Parlamento biuras Lietuvoje.
Daphne Caruana Galizia buvo Maltos žurnalistė ir tinklaraštininkė, daug rašiusi apie korupciją, pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, pilietybės pardavimą ir Maltos vyriausybės ryšius su Panamos dokumentais. Žurnalistė patyrė priekabiavimą ir grasinimus, o galiausiai 2017 m. spalio 16 d. buvo nužudyta susprogdinus automobilį. Europos Parlamentas kritiškai įvertino šio nusikaltimo tyrimo spragas ir paragino Europos Komisiją imtis veiksmų.
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Algimantas Matulevičius
Jau trečias mėnuo, kai visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje įtampoje. Mes visi stebimės ir didžiuojamės ukrainiečių Tautos didvyriškumu ir pasiaukojimu. Bei esame pašiurpę nuo Rusijos kariuomenės žiaurumų ir nusikaltimų žmogiškumui. Negana to Rusijos fiureris Putinas grasina visam pasauliui branduoliniais ginklais ir trečiu pasauliniu karu. Tikėkimės, iki to neprieis. Ir Vakarų padedami ukrainiečiai apgins savo Laisvę, o mes jiems ir toliau vieningai padėsime.
Tačiau be ukrainiečių Vienybės ir Divyriškumo mes privalome suprasti, ir jie apie tai neslėpdami taip pat paskelbė, kad karas apnuogino ir jų vidines problemas, kurios dalį jų niekšelių atvedė net prie išdavystės. Visi matėme jų politiko ir oligarcho Medvėčiuko pasakiškus prisivogtus turtus, kurie užgožia net buvusio jų prezidento Janukovičiaus prabangą. Arba kai kurių generolų dviveidiškumą išduodant savo Tėvynę. Ką jau kalbėti apie smulkesnius veikėjus, kurie prisigrobtus pinigus vežėsi grynais per valstybės sieną, o korumpuoti muitininkai juos praleisdavo.
Šiame kontekste kaip perkūnas iš giedro dangaus sudrebino ir mūsų Tėvynės padangę Vilniaus apygardos teismo išteisinantis vediktas taip vadinamoje Eligijaus Masiulio korupcijos byloje. Verdiktas verdiktu, bet dar iškalbingesnis akiplėšiškas savo piliečių atžvilgiu daugumos teisininkų bendruomenės totalus puolimas prieš visuomenę. Net konkrečiai neišsiaiškinę tos visuomenės nuomonės, nes jokių reprezenatatyvių apklausų nebuvo. Jie apriori tą nuomonę pasmerkė iki padebesų iškeldami teisėjų, paskelbusių nuosprendį, drąsą ir nuopelnus jų vienų suprantamam teisingumui. Supraskite, mes čia visi marginalai, nieko teisėje neišmanantys, net negalime suabejoti 3 super drąsių moterų-teisėjų sprendimu. O jų tarpe moralė, padorumas, kaip jau priimta, ne jų pasaulio dimensija…
Politinė korupcija
Nežinau, gal tikrai mūsų dalis, kurie tuo rūpinamės, esame atsilikę ir nebesuspėjame su modernėjančiu pasauliu, kuriame ne tik narkotikai yra laisvės išraiška, o ir kyšio ėmimas arba davimas pasinaudojus teisine abrakadabra gali tapti paprastu asmenų pinginių lėšų apsikeitimu. Kai akyvaizdžiai duotas šimtatūktantinis kyšis tampa, mūsų teisėjų ir teisininkų „vidinio įsitikinimo“ dėka, tik smulkutė paskola, kurios net nereikia savalaikiai įteisinti. Tą įtesinimą paslaugiai atlieka mūsų geranoriški teisėjai. Iš iš kur jie tokie geri bei paslaugūs atsirado. Nes prieš kokius dešimt metų jų kolegos Alytaus rajone vargšą žmogelį, už netyčia sudegintą kaimyno šieno kupetą, net dvejiems metams įkišo už grotų. Jis vargšelis neturėjo pinigų brangiems advokatams. Jei būtų turėjęs, garantuotai būtų įrodyta, kad ta kupeta supleškėjo pati.
Nors ko čia stebėtis, jeigu per visus 32 atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus nei vienas kyšininkas, nors ir pagautas už rankos, nebuvo nuteistas. Valio lai švenčia Laisvė. Laisvė vogti, vartoti narkotikus, imti kyšius, meluoti, apgaudinėti ir ciniškai teigti, kad gyvename teisinėje, demokratinėje valstybėje. Tik ar tokios Laisvės siekė, ar tokią ją įsivaizdavo tie, kas už ją galvas sudėjo? Kategoriškai drįstu teigti – tikrai ne už tokią.
Beje, visi jau dabar švenčiania pergalę. O taip vadinamų figūrantų šioje garsioje korupcijos byloje pamiršo esminę aplinkybę, kad šio teismo sprendimas dar ne pabaiga. Nors, gal mes klystame taip manydami. Nes gali tai tapti ir pabaiga, jeigu prokuroras Justas Laucius neapskųs šio nuosprendžio Apeliaciniam teismui. Tai gal, kad jis taip ir pasielgtų, sąmoningai nuo pat pirmos akimirkos prasidėjo viešas spaudimas jo adresu, kad jis to ir nedarytų.
Pirmąjį žingsnį žengė antra pagal rangą LR Valstybės pareigūnė Seimo pirmininkė, teisiamos partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen, pareiškusi, kad ji ir tikėjosi tokio teismo nuosprendžio. Išvertus į žmonių kalbą, kas galėtų paneigti, kad gal ir žinojo, kad jis toks ir bus? Kas jei ne aiškus signalas prokurorui, kuriam reikia priimti sprendimą dėl apeliacijos? Dar toliau ir drąsiau pastūmėjo šį procesą laikinai einanti Aukščiausio teismo pirmininkės pareigas ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, nevienareikšmiai įvertinusi, kad teismo nuosprendis tik toks ir galėjo būti. Ji šiuo ir vėlesniu savo interviu portale Delfi.lt aiškiai suformulavo bet kokių tolimesnių šios bylos nagrinėjimų baigtį. Supraskite, kolegos, nieko kitaip nebus ir jokie „lochai“ bei „vatnikai“ mūsų neįveiks. Kyšis buvo, bet jis virto paskola. Tik tokį leitmotyvą išgirdome mes iš visų šių teisinių mandrų išvedžiojimų.
Dar šauniau pasielgė E.Masiulio protežė ir jo vyresnysis kolega per visą karjerą jį šefavęs ponas Eugenijus Gentvilas aiškių aiškiausiai pareiškęs ,,Lietuvos ryto“ pirmojo puslapio (o tai išskirtinis pono Gedvydo Vainausko kontrolės objektas) straipsnyje į „smulkius miltus sumaldamas“ prokurorą J.Laucių. Dalinai reikia sutikti, kad pačio pono prokuroro karjeroje buvo gan slidžių ir nevienareikšmių poelgių ir klyskelių. Geriau būtų, kad tokias rezonansines bylas nagrinėtų nepriekaištingos ir skaidresnės reputacijos prokurorai. Tačiau tai nieko bendro neturi su šia byla. Deja, faktinės aplinkybės yra tokios, kad dabar nuo jo vieno apsiprendimo priklauso, ar apeliacija bus pateikta, ar ne. Tai visus šiuos pasvarstymus ir pasisakymus vienareikšmiai privalome vertinti, kaip akyvaizdų masinį spaudimą, kad apeliacijos nebūtų.
O apelicija labai reikalinga. Nors sunku tikėtis, kad po didžiulio teisėjų korupcijos skandalo, ypač palietusio šį teismą, jie tikrai apsivalė ir tapo principingesni. Bet vis gi, o gal atsiras vienas kitas teisėjas, kuris iš esmės perkratys šią bene chrestomatine tampančią akyvaizdžios korupcijos bylą ir ne tik nuteis kaltus, bet ir privers patį prokurorą atlikti tai, ko jis nepadarė. O nepadarė jis esminio dalyko. Jis išsigando „užkabinti“ „tulpio paštą“ ir ponią buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Beje, šias teisėjas, kurios neįžiūrėjo kyšio, šio teismo teisėjomis paskyrė butent ji. Kas gali paneigti, kad čia ir slepiasi šios bylos esmė?
Gyvenant tokiu geopolitiškai įtemptu laikmečiu mes sau leidžiame taip supriešinti, sukiršinti Tautą, kad ji nebūtų vieninga. Bei bandome pademonstruoti, kad kyšininkavimas – tai normalus reiškinys. O juk tai tikrų tikriausia bomba po valstybės pamatais. Patikėkite, priešiškos valstybės apie visus stambius kyšininkus rinko ir renka informaciją ir ja pasinaudoja juos šantažuodamos būtent tada, kada jiems reikia.
Negi reikia geresnių pavyzdžių, kokius dabar matome Rusijos armijoje ir jos saugumo struktūrose, kur didžiulės korupcijos dėka ji nesugeba kariauti. Taip, mums ir ukrainiečiams rusų korupcija išėjo į naudą. Tačiau mūsų valstybei tai pavyzdys, kaip tai silpnina pačią valstybės kovinę parengtį ir potencialiai gimdo penktą išdavikų koloną jos viduje.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Prisiminkime „Rubikono“ juodąją buhalteriją su Abonentu priešakyje ir keleto Seimo narių korupciją. Tarp kurių jau 2004 m. figūravo ponai E.Masiulis ir G.Steponavičius. Garsioje darbo partijos ir Viktoro Uspaskicho byla, kur VSD aiškiai buvo surinkęs įkalčius dėl virš 24 milijonų litų nelegalių lėšų, panaudotų užgrobiant Lietuvos politinę sistemą. Joje tarp kitko figūravo ir šios bylos figūrantas Vytautas Gapšys. Prie šio vaizdelio organiškai įsikomponuoja garsioji VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno nužudymo byla. Po to sekęs, istorinės reikšmės Seimo NSGK parlamentinis tyrimas išaiškinęs antikonstitucinę grupuotę taip vadinamą „valstybininkų“ klaną uzurpavusią valstybines institucijas ir dariusią neteisėtą įtaką visai politinei ir teisėsaugos sistemai. Po to sekusį LEO.lt skandalą, bei apie 2 milijardus nuostalio valstybei atnešusį bereikalingas brangias paskolas, bei „Snoro“ ir „Ūkio“ banko bankrotus. Neskaidrų jų gerųjų aktyvų perdavimą ir eilę kitų smulkesnių korupcinio pobūdžio bylų sužlugdytų tyčia ar per kvailumą, tačiau vienareikšmiai kvalifikuotai ir sąžiningai neišnagrinėtų. Čia paminėjau tik pačias skambiausias, tačiau ir to užtenka, kad suprasti, jog mūsų valstybei nėra nei teisinė, nei skaidri. O po eilnio skandalo bandymai aiškinti, kad reikia tvarkyti įstatymus, net sudilusio skatiko neverti. Įstatymų pakanka. Trūksta sąžiningų teisėsaugos pareigūnų. Ir būtinas pripažinimas, kad valstybės teismų sistema pilnai sukompromituota.
Valstybėje negali būti teingumo, jeigu jis perkamas tik už didžiulius pinigus. Kaip ir negalima bandyti aiškinti, kad teisėta tai, kas neteisinga. Panagrinėkite, kas laimi bylas. Tas, kas įgali pasisamdyti armiją aukštai apmokamų advokatų, dalis kurių buvę prokurorai arba net teisėjai. Tai apie kokią teisingumą galima kalbėti. O valstybė be teisingumo yra pasmerkta korupcijos vėžiui, nuo kurio vakcina dar neišrasta.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Vienintelis vaistas, kuris gali mus nuo viso šito pagydyti, tai Tautos – piliečių kontrolė. Būtina valstybėje įsteigti Valstybės Tribunolą, kurio pusė narių būtų renkami, o pusė skiriama Seimo/Prezidento. Jis turėtų teisę kontroliuoti visą teisėsaugos sistemą bei spręsti politikų bei teisėsaugos(visų) pareigūnų teisminės atsakomybės klausimus. Negali valstybėje būti institucijų, kurios niekam neatsakingos. Dabar mes tą turime su teismais. Jie turi išskirtines teises. Jie turi teisą atimti asmens laisvę, ją apriboti. Tokios teisės neturi jokia kita valstybės institucija. Ir šie žmones turintys tokias galias ir privilegijas, nes jiems negalima pritaikyti net administracinę atsakomybę, jau neklabant apie baudžiamąją. Jie niekam neatsiskaito. Jų niekas nerenka. Jų sprendimų negalima kritkuoti. Patikėkite, tokioje situacijoje net doras žmogus gali paslysti. Be to, jie tik žmonės ir visiškai neapsaugoti nuo klaidų. Kartais net nepiktybinių, bet nusprendžiančių žmogaus likimą arba jį išvis sužlugdantys. O mums sekamos pasakos apie teismų nepriklausomumą veda visuomenę į aklavietę. Šiais materializmo siautėjimo laikais, kai dorovė ir moralė baigia dingti iš mūsų gyvenimo naratyvo, tai toks absurdo spektaklis, kuris išdidžiai vadinamas Teisingumu, o realiame gyvenime Didžiule Neteisybe. Ir kiek šis, nežinia kokiu tikslu ir kieno, sukurtas spektaklis žmonėms sveikatos kainuoja, kiek žmonių dėl jo kenčia ir patiria NETEISYBĘ, niekam iš mūsų garsių pamokslautojų nė motais. Nes vargšų problemos – ne ponų reikalas. Kaip teisingai sako liaudies išmintis, … sotus niekada alkano nesupranta…
Išvada peršasi pati savaime – gelbėti valstybę nuo šios betvarkės, nuo įteisintos korupcijos, kaip ir nuo priešų gali ir privalo tik patys piliečiai. Tai negi mums reikia svetimo priešo, kad mus pastūmėtų veikti. Gal pradėkime nieko nelaukdami. Pradžiai pareikalaukime skaidraus visų valstybės grandžių atsiskaitymo visuomenei. Ir jie pagaliau privalo pradėti vykdyti LR Konstituciją, pagal kurios 4straipsnį šeimininkais šioje valstybėje esame mes, jos piliečiai, o ne korumpuoti politikai ir arogantiški teisininkai.
Daktaras Algimantas Matulevičius Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, poltikos ir verslo ekspertas. LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo NSGK pirmininkas.
