Sėkmingo Latvijos verslininko ir prorusiškos partijos „Santarvė“ rėmėjo Aivaro Bergerio paaukoti 140 tūkst. eurų sukėlė įtarimų dėl ryšių su dviem pinigų plovimo schemomis, o pats A. Bergeris lėšas esą gavo iš sąskaitų, galimai dalyvavusių „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pinigų plovimo skandaluose, rašo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP.

A. Bergeris per dešimtmetį prorusiškai „Santarvei“ padėjo išlipti sausai iš korupcijos skandalų ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.

Naujausi OCCRP partnerių Latvijoje, žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“, atskleisti bankų pavedimų duomenys rodo, kad A. Bergeris sulaukė pinigų iš įtartinų sąskaitų, kurios iš „Danske Bank“ į „Swedbank“ filialus Baltijos šalyse atliko mokėjimus už 10,2 mlrd. dolerių (8,95 mlrd. eurų).

A. Bergeris sulaukė dviejų mokėjimų, iš viso sudarančių 270 tūkst. eurų, 2010 m. ir 2011 m. Pirmasis pavedimas buvo atliktas iš sąskaitos, kuri buvo naudojama plaunant rusiškus pinigus schemoje, kurią atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnickis.

Pats A. Bergeris atsisakė komentuoti pavedimus ir žurnalistams sakė neatsimenantis gavęs pinigus. Tačiau į klausimus apie pinigines aukas partijai „Santarvė“ verslininkas sureagavo piktai.

„Tikrai manote, kad Latvijos antikorupcijos agentūra nėra pajėgi patikrinti asmenų aukų politinėms partijoms, kaip to reikalauja įstatymas?“ – žurnalistams pareiškė A. Bergeris.

Per daugelį metų A. Bergerio aukos „Santarvei“ padėjo per pastaruosius tris Seimo rinkimus užsitikrinti daugiausia mandatų, tačiau jo pinigų perdavimo partijai būdai taip pat sukėlė įtarimų.

„Re:Baltica“ teismo dokumentai rodo, kad be oficialiai deklaruotų aukų partijai „Santarvė“, A. Bergeris 2014-2016 metais Rygos kancleriui Maksimui Tolstojui perdavė 53 400 eurų, kad šis pinigus paaukotų „Santarvei“. Latvijoje yra draudžiama aukoti politinėms partijoms, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis.

M. Tolstojus tuo metu buvo bankrutavęs, o jo kreditoriai Rygos kanclerį padavė į teismą, sužinoję apie aukas „Santarvei“. Tada M. Tolstojus pripažino, kad pinigai ne jo, o A. Bergerio. Pats A. Bergeris šios situacijos nekomentavo.

„Nesu įtikintas jūsų pozicijos, kad turėčiau atkleisti informaciją, nes esu viešas asmuo“, – interviu telefonu sakė A. Bergeris.

Tuo tarpu „Santarvė“ tikino, kad Latvijos antikorupcijos biuras (KNAB) tikrina visas aukas politinėms partijoms. Partijos atstovas spaudai Nilas Ušakovas tikino nieko nežinantis apie A. Bergerio pajamų kilmę.

„Žinant, kad KNAB neatskleidė nieko neteisėto, darau prielaidą, kad viskas teisėta“, – sakė N. Ušakovas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.22; 07:00

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Iki Ukrainos prezidento rinkimų, kurie vyks kovo 31-ąją, liko mažiau nei trys savaitės.

Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų – trys mėnesiai.

Kremlius ir jo propagandistai, EP prieš kelias dienas priėmusiam rezoliuciją, jog Rusija jau nebėra Europos strateginis partneris, guodžiasi, kad naujos sudėties EP tam nepritars.

Taip manyti, žinoma, pagrindo yra: Europa poliarizuojasi, vieningosios Europos vizija vis labiau tolsta. Ir tai iš tikrųjų neramina.

Prieš keletą dienų, kalbėdamas apie Rusijos tiesiamą dujotiekį „ Nord Strem-2“ (jo jau nutiesta per aštuonis šimtus kilometrų) JAV energetikos ministras Perezas Rusiją pavadino žvėrimi su kuoka rankose. Vakarai puikiai supranta, jog šis Kremliaus vykdomas projektas yra politinis, o ne ekonominis projektas, kuriuo siekiama: 1) nutraukti dujų tranzitą per Ukrainą, tokiu būdu dar labiau sugriaunant šios kariaujančios šalies ekonomiką; 2) pajungti Europą savo geopolitiniams interesams, suskaldant jos vienybę, sukiršinant ją su JAV kaip strategine partnere tiek ekonomikos, tiek gynybos srityje.

Kremlius dedasi nė kiek nesijaudinantis nei dėl JAV rengiamų naujų sankcijų, nei dėl EP priimtos rezoliucijos, nes ji esą nieko nereiškianti.

Juodajame nusistovėjusios pasaulio tvarkos ardymo scenarijuje Rusija, be abejonės, vaidina pagrindinį vaidmenį. Prisidengdama neva Rusiją, kaip neišsenkančių gamtos išteklių turtingą ir todėl reikalingą užkariauti valstybę, supančiojo NATO aljanso piktais kėslais, Kremliaus klika nė nerausdama kartoja, jog ne ji pažeidinėja visus tarptautinės teisės principus, o Vakarai, nuolat apgaudinėjantys vertybėmis (!) besivadovaujančia, nieko užpulti neketinančią Rusiją.

Ačiū Dievui, ne visi šiuo akivaizdžiu melu tiki.

Tačiau visada bus taip?

Politinis demokratinio pasaulio fonas penkerius metus kariaujančiai Ukrainai tarsi ir palankus, tačiau Kremlius, Putino vadovaujamos banditiškos gaujos desperatiškomis pastangomis, visokeriopai stengiasi suardyti šios šalies visuomenės vienybę.

Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos propagandiniuose kanaluose diena iš dienos pilamas šlykščiausias purvas dabartinio prezidento Petro Porošenko adresu, pravardžiuojant jį bjauriausiais epitetais, vadinant jį ir girtuokliu, ir didžiausiu Ukrainos korupcionieriumi bei vagimi.

Nusirista iki to, jog net jo pavardė linksniuojama nepadorios, asmenį žeminančios leksikos fone.

Tuo pačiu etatiniai Kremliaus propagandistai negudriai nuolat teigia tarsi ir atsižegnojantys nuo visų 39 prezidentinėje kampanijoje dalyvaujančių kandidatų, įkyriai piršdami savo šeimininkų nuomonę, jog Rusijai visiškai nesvarbu, kas taps naujuoju prezidentu; esą nė su vienu iš jų susitarti vis tiek nepavyks, nė vienas iš jų nėra prorusiškas. „Porošenko ili Timošenko – nam vsio ravno“, – choru nuolat kartoja jie.

Tačiau pagrindinis liejamos neapykantos ir, sakyčiau, net egzistencinės baimės taikinys vis dėlto yra P. Porošenka, kuris nesutaikomas, naująją imperiją besistengiančios atkurti Rusijos priešas numeris vienas.

Neseniai publikuotame žurnalistiniame tyrime artimo Ukrainos prezidento P. Porošenko sąjungininko sūnus apkaltintas sudarinėjęs neteisėtus kariuomenės pirkimų sandorius. „The Atlantik Council“ ekspertai bandė įvertinti, kiek šis skandalas gali pakenkti P. Porošenkai, kuris kaip vieną iš antrosios prezidentinės kampanijos tikslų įvardijo kariuomenės stiprinimą.

Žurnalistinių tyrimų grupė Bihus.info parodė ir filmą, kuriame teigiama, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sekretoriaus Oleho Hladkovskio sūnus Ihoris Hladkovskis drauge su Vitalijumi Žukovu ir Andrijumi Rohoza per fiktyvias įmones tiekė gynybos kompanijoms kontrabandines rusiškas detales, o iš Ukrainos karinių dalinių gautas detales parduodavo už kelis kartus didesnę kainą, tokiu būdu pasisavindami mažiausiai 250 mln. grivinų (8,165 mln. eurų). Teigiama, esą ši informacija gauta iš anoniminio šaltinio. Tačiau patvirtintų įrodymų nėra, o po šios informacijos paskelbimo P. Porošenko reitingas smarkiai krito.

Bet kaip gi teisingoji, korupciją jau nugalėjusi Rusija taip ilgai nematė, kad iš jos teritorijoje esančių karinių gamyklų vagiamos chocholų karo mašinoms reikalingos detalės?

Kremliaus propagandistai vakar suskubo pranešti, jog jų šalies Federalinė saugumo tarnyba (FST) jau užblokavo visus galimus kontrabandos kelius.

Juokingiau nebūna.

Prieš paskelbiant šią informaciją P. Porošenka apklausose užėmė antrąją vietą – už jį prezidento rinkimuose ketino balsuoti 18 proc. apsisprendusių rinkėjų. Dabartinį šalies vadovą lenkė tik komikas Volodymyras Zelenskis (kadaise ir mes turėjome savo komiką, kuris bandė siekti Lietuvos prezidento posto – R. Vilkaitį – red. past.), kuriam prognozuojama 26,4 proc. balsų. Trečiojoje vietoje –  dujų karaliene vadinama buvusi premjerė Julija Tymošenko, už kurią balsus atiduoti ketino 13,8 proc. rinkėjų.

Dabar P. Porošenka atsidūrė trečiojoje vietoje.

„The Atlantic Council“ rašė, kad prezidentas nuolat tikino niekam neleisiantis vogti iš šalies ginkluotųjų pajėgų. Ukrainiečių žurnalo „Novoje Vremia“ žurnalistė Kristina Berdynskych teigia, kad tai – rimtas smūgis P. Porošenkai, kurio kampanijos šūkis – „Kariuomenė. Kalba. Tikėjimas“.

„Dabar viena pagrindinių jo šūkio dalių – kariuomenė – yra kvestionuojama. Dabar manoma, kad prezidento draugai paprasčiausiai praturtėjo iš karo. Pagrindinė problema yra ta, kad dabar visuomenė turės tokių abejonių“, – „The Atlantic Council“ sakė K. Berdynskych. Pasak jos, ši situacija itin paranki V. Zelenskiui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Ukrainos kariais – savanoriais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Taip, Ukrainoje korupcijos lygis tebėra labai aukštas, nors ir nemažai padaryta su ja kovojant. Tuo pačiu reikia pripažinti, jog su klastingu priešu kariaujančia, visokiomis įmanomomis provokacijomis garsėjančia  šalimi tai pasiekti nėra lengvas uždavinys.

Kodėl ši skandalinga informacija paskelbta tik dabar, rinkiminei kampanijai artėjant prie finišo?

Šį klausimą kelia ir buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Carpenteris. Jis teigia, kad Bihus.info paskelbta informacija rodo, jog Ukrainos gynybos pramonės sektoriuje korupcijos schemos yra itin paplitusios. „Ukrainos vyriausybė privalo tirti šiuos kaltinimus ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyti nusikaltimai. Negaliu spekuliuoti apie informacijos patikimumą, tačiau jos paviešinimo laikas kelia klausimų. Vis dėlto, Ukrainos visuomenė nusipelno rimto, patikimo ir nešališko tyrimo“, – sakė M. Carpenteris.

FSB emblema

Buvusio Dniepropetrovsko srities gubernatoriaus Igorio Kolomoiskio pavardė nuolat mirga, kai kalbama apie į reitingų viršūnes pakilusį komiką Volodymyrą Zelenskį. Naujausios apklausos rodo, jog už šį politinės patirties visiškai neturintį marginalinį kandidatą ketina balsuoti 25,2 proc. apsisprendusių rinkėjų.

I. Kolomoiskio parama V. Zelenskiui galima dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – asmeninis I. Kolomoiskio kerštas P. Porošenkai už 2016 metais nacionalizuotą oligarchui priklausiusį „Privat Bank“. Jis surinkdavo indėlininkų pinigus ir juos paskolų pavidalu dalydavo I. Kolomoiskio ir partnerių verslams.

Tačiau neatmestina ir tai, jog šį kandidatą, iš pažiūros iš jo tarsi ir šaipydamasi, stumia pati Rusija, kuri, jį išrinkus, jo asmenyje sieks visiškai sukompromituoti Ukrainą kaip valstybę, kaip vieningą politinę naciją.

Kuo jokios politinės patirties neturintis Zelenskis, išrinktas prezidentu, galės remtis?

Oligarchu Viktoru Medvedčiuku, kurio palikuonio krikštatėviu yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? Jis net nebando slėpti savo simpatijų Kremliui. Ukrainos televizijos kanalo „112“ savininkas V. Medvečiukas šiuose prezidento rinkimuose palaiko atvirai prorusišką kandidatą Jurijų Boiką. O šis su neslepiama neapykanta pasisako prieš P. Porošenką, jo partiją vadinatis „karo partija“, nors visas pasaulis žino, kas tą karą pradėjo.

Ukrainos vėliava

Per savo pirmąją prezidentinę kadenciją P. Porošenka, vykdydamas bekompromisę kovą prieš Rusiją kaip agresorę, įsigijo daugybę priešų tiek Rusijoje, tiek ir šalies viduje. Jam sunkiai sekasi sukurti ukrainietišku patriotizmu grindžiamą unitarinę-nacionalinę valstybę, kurioje penkerius metus vyksta hibridinis karas Ukrainos Rytuose; kur Donbase ir Luhanske prieš Kijevą kovojančius separatistus aktyviai remia Kremlius.

Šalyje, kurioje daugėja išdavysčių, kur sveikas nacionalizmas neretai įgauna agresyvaus ekstremizmo apraiškas.

2019.03.14; 14:00

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas, nuteistas 15 metų kalėti už korupciją, trečiadienį bus paleistas iš kalėjimo už užstatą. Tai pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Seulo Aukščiausiojo teismo sprendimu.

Jos žiniomis, viena iš tokio sprendimo priežasčių – metus kalėjime praleidusio eksprezidento sveikatos būklės pablogėjimas.

Nuo 2008 iki 2013 metų šalies prezidento pareigas ėjusio Lee Myung-bako arešto orderis buvo išduotas 2018 metų kovo 22 d. Balandžio pradžioje Pietų Korėjos prokuratūra pateikė buvusiam valstybės vadovui kaltinimus dėl kyšininkavimo, lėšų pasisavinimo, mokesčių vengimo, piktnaudžiavimo valdžia, rinkimų įstatymo pažeidimo ir pareikalavo skirti jam 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak tyrėjų, Lee Myung-bakas galėjo neteisėtai gauti ir pasisavinti lėšų (iki 9 milijonų eurų) iš slaptų Nacionalinės žvalgybos fondų, skirtų slaptoms operacijoms finansuoti.

2018 metų spalio 5 d. Seulo Aukščiausiasis teismas nuteisė jį 15 metų kalėti. Lee Myung-bakas tapo penktuoju Pietų Korėjos eksprezidentu, atsidūrusiu teisiamųjų suole.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.06; 02:00

Mokslas ir gyvenimas akivaizdžiai įrodė, kad šešėlinė ekonomika kaip vėžys ėda valstybės socialinį kūną, ardantis kuriamus moralius ir naudingus visuomenei tvarius ryšius ir gerovės valstybės ekonomiką.

Algimantas Matulevičius, mokslų daktaras, LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Be to aišku, kad šešėlinė ekonomika eina kartu su korupcija ir oligarchų grupių atsiradimu, nes nelegalus verslas suauga su nesąžiningais politikais ir valstybės pareigūnais, jis paveikia ir daro amoralia teisėsaugos sistemą. O tai jau tiesioginė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Juk korumpuoti, nesąžiningi politikai ir ypač teisėsaugos pareigūnai, tampa tiesioginiu kitų nedraugiškų valstybių specialiųjų tarnybų lengvu taikiniu.

Gelbėdamiesi jie lengvai gali tapti valstybės išdavikais. Ir nuo šito maro mūsų neapgins jokie tankai ar pėstininkų mašinos.

Galų gale ir ne NATO sąjungininkų reikalas, kaip mums išsivalyti nuo kyšininkų teisėjų, politikų, biurokratų. Šias mėšlinas arklides privalome iškopti patys.

Šie žodžiai įrašyti jau seniau mano sukurtoje Skaidrumo sistemos koncepcijoje, kurios pristatymą visuomenei (vasario mėnesį LR Seime), deja, praignoravo, save įvardinantys elitiniais, žiniasklaidos atstovai. Suprantama, jų pačių reikalas apie ką rašyti. Tik kažkodėl visi puolė stebėtis, kai nugriaudėjo teisėjų kyšininkavimo skandalas. Tai tik patvirtina mano seniai išsakytą teiginį, kad gyvename ,,skandalų kultūroje“. O šią kultūrą maitina ne kas kitas, o šešėlinė ekonomika ir jos sesė dvynė – korupcija. Mano sukurta sistema leistų su šiais itin pavojingais reiškiniais realiai kovoti, juos užkardyti, o ateityje išvis juos išgyvendinti.

Šių eilučių autorius išnagrinėjęs aukšto pragyvenimo, bendruomeniškumo ir aukštos bendros gyvenimo kultūros valstybių patirtį pastebėjo keletą bendrų tendencijų, iš kurių ir gimė, mano įsitikinimu, fundamentalus pasiūlymas Lietuvai, t.y. Skaidrumo sistemos koncepcija. Ši idėja gimė ir išsirutuliojo iš pastebėtos bendros klaidingos prielaidos. Vertinant šešėlinę ir ją lydinčią iš jos kylančią korupcinę ekonomiką, jau tampančią mūsų gyvenimo būdo dalimi, daroma esminė klaidinga prielaida. Pripažįstamas šių abiejų reiškinių – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos – neišvengiamumas. Dėl to dažniausiai su šiomis negerovėmis kovojama daugiau deklaratyviai nei realiai tikint, kad galima šių reiškinių ilgainiui atsikratyti. O esminė priežastis – nėra sukurtas sisteminis problemos sprendimo būdas.

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gyvename 4.0 pramonės revoliucijos laikotarpyje. Eksponentiškai vystosi ir mūsų gyvenimą keičia aukštosios technologijos. Tačiau žmonijos pažangą  stabdo vangiai besikeičiantys mūsų tarpusavio socialiniai santykiai. Norime mes to ar ne, pats mūsų gyvenimas verčia juos permastyti ir sąmoningai keisti. Keisti geranoriškai, kantriai aiškinantis, kas mums trukdo visiems, ar bent to norinčiai daugumai, geriau ir prasmingiau gyventi. Autorius apmastęs ir apibendrinęs eilės šalių, ypač skandinavų patirtį ir išnagrinėjęs nemažai rašytinių šaltinių priėjo išvados, kad gan didelį postūmį šioje didžiulėje problemoje gali suteikti visaapimanti skaidrumo sistema.

Ji privalo apimti ne tik verslą, ji turi tapti mūsų naujo gyvenimo būdo rišamąją medžiaga. Turime pradėti atvirai kalbėti, diskutuoti, be pykčio, kaip galima geriau ir išmintingiau tvarkyti visų mūsų bendrus reikalus, jeigu išmoksime tai daryti skaidriai. Koncepcija – tai tik mūsų vedlys, tai ne statiška visam laikui sukurta dogma, tai dinamiškas besivystantis mūsų pačių kuriamas projektas. Galime tai vadinti šiuolaikiškai – platforma, kurios esminiai privalumai keli: a) tai pozityvas b) tai švietėjiškas visų norinčių permainų projektas c) tai pradinių principų – vertinimo kriterijų sistema, kurie kaip naujo kelio žymenys padės mums susitarti dėl atskaitos taškų.

Pati koncepcija toliau dirbant įvairioms socialinėms grupėms kartu padės sukurti Skaidrumo sistemos kodeksą. Jis taptų baziniu dokumentu, įteisinančiu pirminius principus, reguliuojančius santykius tarp įvairių socialinių grupių ir politikų, bei apibrėžiantys naujus kriterijus tiems, kuriems visuomenė suteikia teisę kalbėti jos vardu: pirmiausia – tai politikai ir žiniasklaidos atstovai. Mūsų socialiniai santykiai privalo būti vieši, o viešumas turi būti skaidrus. Kiekvienas, norintis gauti teisių, pirmiausia privalo prisiimti ir atsakomybę, nes teisė be atsakomybės – tai chaosas visuomeniniame gyvenime. Atėjo laikas kelti didesnius skaidrumo, reputacijos reikalavimus kaip politikams, taip ir žiniasklaidos atstovams, nes abi šios profesijos tampa atsakingos už visuomenės ir mūsų valstybės ateities formavimą.

Būtent jos formuoja viešąją nuomonę ir mūsų požiūrį į bendrąjį gėrį. O ypač skaidrūs privalo būti žmonės, kurie valstybės t.y. mūsų vardu vykdo teisingumą. Juk jos Seimo narys negali jūsų įkalinti, o teisėjas vienintelis turi šią didžiulę privilegiją. Tai negi jis gali ją pardavinėti? Pasirodo – gali. Manau, kad būtent jiems už tokius nusikaltimus turi būtų taikomi ženkliai griežtesni reputacijos reikalavimai ir griežčiausios bausmės tokius nusikaltimus įvykdžius.

Koncepcija dalinai šiuos kriterijus aptaria ir numato eigą, kaip toliau elgtis ruošiant teisinius bei savivaldos, verslo ar kitų asocijuotų struktūrų konkrečias iniciatyvas šia kryptimi. Tai tik pirmas viešas pateikimas. Apie tai turėsime kalbėti daug ir įvairiuose formatuose, nes vienas iš numatomų darbų – tai plati visuomenės švietimo Programa apie skaidrumo ir skaidraus viešumo naudą ir neišvengiamumą ateities bendruomenėje, kuri turi išsivaduoti iš uždaro savanaudiško individualizmo kuo daugiau tampant bendruomeniška ir kurianti bei puoselėjanti bendrąjį gėrį žmonių bendrija.

Politinė korupcija

LSDDP nariai kaip tik tame ir mato naujos tikrai žmoniškos socialdemokratijos ateitį. Ir kas svarbiausia – kyšininkavimo ir šešėlinės ekonomikos netoleravimo atmosferos sukūrimo, bei ,,skandalų kultūros“ kulto atsisakymo viešo proceso pradžią. Manau, paskutinis skandalas su tik nedidele dalimi teisingumą pardavinėjančių teisėjų ir advokatų (o jų yra ženkliai daugiau) turi tapti ta raudona linija, nuo kurios prasidės tikrasis, o ne lozunginis apsivalymas.

Pirmiausia, ką galime padaryti – tai kuo plačiau pasmerkti visus tuos apgailėtinus kyšininkavimo, apgaudinėjimo, nesąžiningo pralobimo atvejus ir imtis bendro rimto veiksmo sukuriant tam pasipriešinančią, netoleravimo Skaidrumo sistemą.

2019.02.22; 06:00

Vyriausioji rinkimų komisija prokuratūros prašymu panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko bei jo patarėjo Aivaro Kadziausko neliečiamybę.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje. R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus. A. Kadziauskas yra rinkimų komitete „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ sarąše.

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 06:20

Siekiant užtikrinti sėkmingą kitų metų sausio 1 d. įsigaliosiančio Pranešėjų apsaugos įstatymo veikimą praėjusią savaitę Seimas priėmė jį lydintį dokumentų paketą. 

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Priimtais Administracinių nusižengimų, Civilinio proceso kodeksų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimais įtvirtinamas bendras principas, kad ginčui persikėlus į teismą pranešėjas nėra įtraukiamas į teisminius procesus. Tai būtų daroma tik išimtiniais atvejais ir tokiu atveju turėtų būti pranešėjui užtikrintos sąlygos, kad nebus atskleistas jo konfidencialumas. Nustatyta, kad minėtų liudytojų parodymai negalės būti vieninteliai ir lemiami įrodymai priimant galutinį teismo sprendimą. 

Darbo kodekso pataisa užtikrinama veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, nustatant, kad darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą tai nebus laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negalės būti dėl to persekiojamas, jam negalės būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės arba jis negalės būti atleidžiamas. 

Baudžiamajame kodekse įtvirtintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tais atvejais, kai įtariamas asmuo yra pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, jis yra prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai padėjęs atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką ir, kai ta nusikalstama veika, kurią jis padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė, negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Taip pat reglamentuota, kas negalės būti atleidžiamas nuo bausmės.

Administracinių nusižengimų kodeksą derinant su Baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ir prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, ir aktyviai padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ir administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu, nei jo paties padarytas administracinis nusižengimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis nustatyta, kad gautas atlygis už kompetentingai institucijai Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimus yra neapmokestinamas.

Administracinių nusižengimų kodekse taip pat įtvirtinta atsakomybė už Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nustatyta, kad nustatytų pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų). Jei dėl tokio administracinio nusižengimo buvo atskleista informacija apie pažeidimą pateikusio asmens tapatybę arba už draudimo daryti neigiamą poveikį pranešėjams nesilaikymą, baudžiama nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų.

Darbo grupės, rengusios įstatymą, pirmininkė Seimo narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad kitais metais įsigaliosiantis Seimo priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas paskatins daugiau asmenų pranešti apie korupciją, nes užtikrins tinkamą jų apsaugą.

A. Bilotaitė neabejoja, kad įsigaliojus įstatymui kova su korupcija ir kitais įstatymų pažeidimais Lietuvoje taps daug efektyvesnė nei iki šiol.

2017 metų lapkričio 28 d. Seimas priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris, kaip tikimasi, taps lūžiu kovoje prieš korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose. 

Pranešėjams bus garantuotas konfidencialumas, suteiktos darbo vietos garantijos, nemokama teisinė pagalba, teisminių išlaidų kompensavimas ir kita, net tiesioginė finansinė motyvacija. Be to, pranešėjų apsauga bus užtikrinama ne tik viešojo administravimo sistemoje, bet ir privačiose įmonėse. Įstatymas taip pat numato priemones didinti informacijos apie pranešėjams teikiamą apsaugą prieinamumą tiek tiesiogiai organizacijų viduje, tiek per koordinuojančią centrinę įstaigą bei žiniasklaidą, primena ELTA.

Įstatymas numato, kad nuo pranešimo apie įstatymo pažeidimą momento prieš pranešėją draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo sąlygų pabloginimas. 

Už pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems proceso koordinavimą bus atsakinga viena institucija – Generalinė prokuratūra.

Pranešėjų apsaugos įstatymas parengtas remiantis geriausia tarptautine praktika. Jį rengiant dalyvavo Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius ir daug kitų institucijų.

Už Pranešėjų apsaugos įstatymą balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

2018.12.27; 16:57

Rumunijos vyriausybė metė kaltinimus Briuseliui. Ministrė pirmininkė Viorica Dancila ir valdančiųjų socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea apkaltino ES diskriminuojant jų šalį. EPA – ELTA nuotr.
Prieš perimdama pirmininkavimą Europos Sąjungai Rumunijos vyriausybė metė kaltinimus Briuseliui.

Ministrė pirmininkė Viorica Dancila ir valdančiųjų socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea apkaltino ES diskriminuojant jų šalį. Premjerė partijos suvažiavime sakė, kad kritiška ES pozicija Bukarešto atžvilgiu susijusi su tuo, kad Rumunija yra Rytų Europos šalis. L. Dragnea pareiškė, kad Rumunija nepakęs būti laikoma antraeile nare. Kitos šalys Europos Sąjungoje esą yra dar labiau korumpuotos, tačiau kritikuojamos mažiau.

Rumunija sausio 1-ąją šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą Bendrijai. Briuselis, be kita ko, kaltina Bukareštą nepakankamai kovojant su korupcija. Pastaruoju metu pažanga vėl tapo regresu, sakoma naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje. Vyriausybė, pavyzdžiui, planuoja amnestiją korumpuotiems politikams ir pareigūnams. Be to, ES baiminasi, kad dėl Rumunijos vyriausybės teisėsaugos reformos susilpnės teisėsaugos sistemos nepriklausomumas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.17; 03:00

stt
STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.

Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.

aotd_okei
AOTD emblema

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.

„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.

Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:00

Remigijus Ačas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų kyšininkavimu STT sulaikytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narys, buvęs Raseinių administracijos direktorius Remigijus Ačas laikinai suspendavo narystę partijoje.

Tai pranešė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai ir pareikšti įtarimai Remigijui Ačui mums yra nemaloni staigmena, tačiau visais atvejais teisėsaugai būtina atlikti visus reikiamus veiksmus, kad galėtų išsiaiškinti tiesą. R. Ačas laikinai sustabdė narystę partijoje, kol vyks ikiteisminis tyrimas”, – sako LSDD lyderis G.Kirkilas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, vykusios Raseinių rajono savivaldybėje.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas įtariamas kyšininkavimu. Tiriamos aplinkybės dėl neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo R. Ačui einant savivaldybės direktoriaus pareigas – galimo išskirtinio palankumo vienai privačiai bendrovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdoma įmone. Įtariama, kad už tai R. Ačas priėmė didelės vertės (daugiau negu 250 MGL) kyšį, primena ELTA.

Įtarimai taip pat pareikšti dviem įmonių atstovams, kurie tiesiogiai papirko R. Ačą arba dalyvavo maskuojant kyšius įvairiomis finansinėmis operacijomis.

Visi įtariamieji yra sulaikyti, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 06:29

Sostinėje kuriasi naujas judėjimas „Junkis“, kurio steigėjai bei organizatoriai – ir politikos senbuviai, ir tokios veiklos naujokai – yra neabejingi valdžios ignoruojamai socialinei, ekonominei bei politinei krizei Lietuvoje ir siūlo ją spręsti drauge artėjančiuose vietos savivaldos rinkimuose. Naujasis judėjimas sveikina Lietuvą spalio 10-ąją minimos, bet realiai jai labai trūkstančios dienos – visų lygių Savivaldos – proga.

„Atėjo nelengvas, bet labai įdomus ir dideles viltis keliantis politinio gyvenimo laikotarpis. Artėja savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Šiandien nebėra partijos, kurios nariai nebūtų susipykę ar susiskaldę. Politinė sistema išbalansuota bei išdraskyta, pasitikėjimas valdžia pasiekė dugną, visuomenė kiršinama, trečdalis Lietuvos išsivažinėjo po pasaulį. Naujų lyderių neieškoma, jie neugdomi, įsigali nepotizmo, švogerizmo, siaurų grupinių interesų bei sveiku protu nesuvokiami dinastijų principai. Nuvertėjo ir tautinės, ir konstitucinės, bendruomenių ir šeimos vertybės“, – skelbia judėjimo iniciatyvinė grupė.

Judėjimo krikštatėviai ragina atsispirti visam šitam blogiui ir susijungti, kaip tai darėme prieš 30 metų „Baltijos kelyje”, kaip buvo 1991-ųjų Sausį.

„Tuomet Lietuvoje jungėsi kelių kartų, skirtingo likimo žmonės, jų nesustabdė kitoniškos pažiūros, įsitikinimai, kalbėjimas skirtinga kalba ar išpažįstama religija. Netgi priešo tankai. Tada supratome, kad tik viltis, tikėjimas ir vienybė gali pakeisti ateitį. Dabar, kaip niekada, aišku – tik veikdami drauge sukursime Lietuvos ateitį“, – iniciatyvinės grupės vardu sako Saulius Povilaitis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.10. 09:15

Viktorija Marinova. EPA-ELTA nuotr.

Po bulgarų TV žurnalistės Viktorijos Marinovos nužudymo Vokietijoje sulaikytas įtariamasis. Tai antradienio vakarą savo portale pranešė Bulgarijos laikraštis „168 Tschassa“.

Anot žiniasklaidos, įtariamasis yra policijai žinomas nusikaltėlis, kuris žurnalistės nepažinojo. Jis yra 28-30 metų amžiaus ir, pasak pasienio policijos, jau sekmadienį pabėgo į Vokietiją, kur gyvena jo motina. Jo bute rastas V. Marinovos mobilusis telefonas, pranešė privati televizijos stotis bTV, remdamasi savo šaltiniais.

30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas šeštadienį parke Rusės mieste, kur ji bėgiojo. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir tada pasmaugta.

V. Marinova paskutinėje savo naujos laidos „Detektor“ laidoje kalbino tiriamosios žurnalistikos atstovus iš Rumunijos ir Bulgarijos. Abu jie vykdo tyrimą dėl sukčiavimo skirstant ES lėšas Bulgarijoje. Vyriausybė Sofijoje užsienio buvo paraginta greitai išaiškinti nužudymą.

Dėl 30-metės nužudymo antradienį Rusėje buvo sulaikytas ir apklaustas benamis rumunas. Tačiau jis buvo paleistas, nes, pasak policijos, nėra jokių jo kaltės įrodymų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.10; 17:00

Viktorija Marinova. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijos policija aiškianasi tiriamosios žurnalistikos reporterės Viktorijos Marinovos nužudymo aplinkybes. 

Moters kūnas šeštadienį aptiktas šalies šiaurėje esančio Rusės miesto parke, netoli Dunojaus, informuoja BBC. 

Kol kas nežinoma, ar žmogžudystė susijusi su 30-emetės žurnalistės darbu vietinėje TVN televizojoje. Pareigūnai tikrina jos asmeninio ir profesionio gyvenimo aplinkybes. 

V. Marinova yra jau trečia žinoma žurnalistė, nužudyta Europoje šiais metais, ir kevirta – nuo 2017 m. 

Rusės srities prokuroras Georgijus Georgievas teigia, kad V. Marinova patyrė kelis smūgius į galvą ir buvo pasmaugta. Taip pat dingo moters mobilusis telefonas, automobilio rakteliai, akiniai ir dalis drabužių.

XXX

Bulgarijoje sulaikytas su žurnalistės nužudymu siejamas asmuo

Bulgarijos policija sulaikė vieną įtariamąjį, siejamą su žurnalistės Viktorijos Marinovos nužudymu, praneša agentūra „Reuters“. 

„Mes galime pranešti, kad sulaikytas vienas įtariamasis“, – sakė su tyrimu susipažinęs asmuo. Detalės nebuvo įvardytos. Vidaus reikalų ministerija sulaikymo kol kas nepatvirtino.

30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas šeštadienį parke Rusės mieste, kur ji bėgiojo. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir tada pasmaugta.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-09

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas paskelbė apie savo prieš kelias dienas dingusio vadovo Meng Hongwei atsistatydinimą. Gautas Meng Hongwei atsistatydinimo pareiškimas, jis „įsigalioja nedelsiant“, – sekmadienio vakarą Lione paskelbė Interpolas. Prieš tai Kinija paskelbė, kad prieš Meg Hongwei vykdo tyrimą ir kad jis sulaikytas, informuoja agentūra „Reuters“.

„Šiandien, sekmadienį, spalio 7 dieną, Interpolo generalinis sekretoriatas Lione, Prancūzijoje, gavo pono Meng Hongwei atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja nedelsiant“, – sakoma pranešime. Jame Interpolas taip pat informuoja, kad jo įpėdiniu taps pietų korėjietis Kim Jong Yangas. Organizacija naują prezidentą paskirs per susitikimą Dubajuje lapkričio 18-21 dienomis.

Prieš tai Kinijos korupcijos tyrimų tarnyba paskelbė, kad Meng Hongwei įtariamas pažeidęs įstatymus. Jis esą yra „priežiūroje“ – tai paprastai reiškia, kad jis sulaikytas. Meng Hongwei yra ir Kinijos viešojo saugumo viceministras. Kuo jis konkrečiai kaltinamas, kol kas nežinoma.

Kinija dingusį buvusį Interpolo vadovą Meng Hongwei apkaltino korupcija. Kinas Meng Hongwei „ėmė kyšius“ ir yra įtariamas „nusižengęs įstatymams“, – pirmadienį Pekine pareiškė Saugumo ministerija.

Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija sekmadienį paskelbė apie prieš daugiau nei dvi savaites po apsilankymo Kinijoje dingusio Meng Hongwei atsistatydinimą. 

Kinų teisėsauga prieš tai pranešė, kad pradėjo tyrimą prieš Meng Hongwei. Netrukus po to Interpolo būstinė Lione sulakė pareiškimo, kuriame Meng Honghwei pareiškė, kad nedelsdamas atsistatydina.

Šeštadienį Interpolas pareikalavo Kinijos paaiškinimo apie savo vadovo dingimą. Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija Interpolas paskelbė apie savo prieš kelias dienas dingusio vadovo Meng Hongwei atsistatydinimą. Meng Hongwei rugsėjo 25-ąją išvyko į Kiniją. Jo žmona sakė, kad nuo tada apie vyrą neturi jokių žinių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-08

grobimai_antrankiai
Antrankiai

Kinija paskelbė, kad suimtas dingusiu laikytas Interpolo vadovas Mengas Honwei, informuoja BBC.

Anot Pekino, nenurodytus Interpolo prezidento įvykdytus įstatymų pažeidimus tiria šalies antikorupcinė institucija.

Mengas Hongwei, kuris tuo pačiu metu eina ir Kinijos viešojo saugumo viceministro pareigas, dingo po kelionės Prancūzijoje, Liono mieste, kur įsikūrusi Interpolo būstinė.

Su šeima jis nesusisiekė nuo rugsėjo 25 d., kai išvyko iš Interpolo būstinės Lione.

Kaip pranešta anksčiau, žinią apie Mengo Hongwei dingimą greitai nustelbė spėlionės, kad jis galėjo būti sulaikytas per Pekino vykdomą slaptą antikorupcijos kampaniją. Anoniminis šaltinis sakė laikraščiui „South China Morning Post“, kad Interpolo vadovas buvo sulaikytas vos atvykęs į Pekiną.

Neseniai Kinijoje įkurta priežiūros komisija turi teisę sulaikyti šalies tarnautojus ir pradėti tyrimus, o šiam procesui keliama mažai skaidrumo reikalavimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 06:20

Kinija neatskleidžia informacijos apie Interpolo vadovo dingimą taip sukeldama dar didesnę nežinią apie jo likimą pasklidus kalboms, kad jis buvo sulaikytas ir apklausiamas vos spėjęs grįžti į gimtinę, praneša AFP.

Mengas Hongwei, kuriam 64 metai, paskutinį kartą buvo pastebėtas rugsėjo pabaigoje, kai iš Interpolo būstinės Lione, pietryčių Prancūzijoje, vyko į kelionę į Kiniją. Apie tai naujienų agentūrai AFP sakė su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis. Apie vyro dingimą pranešė žmona.

Tai naujausias didelio atgarsio sulaukęs atvejis kai Kinijoje dingsta žmogus. Anksčiau ten savaitėms ar net mėnesiams pradingdavo aukšto rango valdžios pareigūnai, milijardieriai verslo magnatai ir net pramogų pasaulio garsenybės.

Pekinas kol kas nepateikė jokios informacijos apie pastarąjį atvejį. Kinijos Užsienio reikalų ministerija neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti situaciją.

Žinią apie Mengo Hongwei dingimą greitai nustelbė spėlionės, kad jis galėjo būti sulaikytas per Pekino vykdomą slaptą antikorupcijos kampaniją. Interpolo vadovas tuo pačiu metu eina ir Kinijos viešojo saugumo viceministro pareigas. Anoniminis šaltinis sakė laikraščiui „South China Morning Post“, kad Interpolo vadovas buvo sulaikytas vos atvykęs į Pekiną.

Neseniai Kinijoje įkurta priežiūros komisija turi teisę sulaikyti šalies tarnautojus ir pradėti tyrimus, o šiam procesui keliama mažai skaidrumo reikalavimų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-06

Trečiadienį po trijų savaičių pertraukos Vilniaus apygardos teismas grįžta nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos. Šiame teismo posėdyje teisėjų kolegija skelbs savo sprendimą, ar nusišalins nuo bylos nagrinėjimo bei ar toliau tęs viešus teismo posėdžius. 

Septintajame teismo posėdyje teisėjų kolegija pranešė, kad posėdis bus pradedamas nuo vaizdo ir garso įrašo peržiūrų. Pirmiausia teisėjai nusprendė peržiūrėti vaizdo įrašą, kur slapta apžiūrimas kaltinamojo Eligijaus Masiulio automobilis. Įtariama, kad būtent tuomet buvo perduotas E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšis. Tačiau tam paprieštaravo kaltinamųjų advokatai. Gynėjai prašė garso ir vaizdo įrašus stebėti neviešame teismo posėdyje. Taip pat dėl tokio teismo sprendimo pareiškė, kad visa teisėjų kolegija turėtų nusišalinti, nes esą ji galimai yra šališka. 

Pasak Liberalų sąjūdžio advokato Raimundo Jurkos, vaizdo ir garso įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, todėl vaizdo įrašai turėtų būti stebimi neviešame teismo posėdyje. 

„Kriminalinės žvalgybos vaizdo įrašai turės įtakos vėlesniems liudytojų parodymams, nes šie vaizdo įrašai bus išviešinti žiniasklaidoje“, – teigė Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka.

Pasak ,,MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus, teisėjų kolegija nesilaiko procesinės eigos, pasirinko rodyti paskutinį, 2016 metais užfiksuotą, vaizdo įrašą, kuriame rodomas asmuo, automobilyje skaičiuojantis pinigus. Nepateikta nė vieno argumento, kodėl vaizdo įrašai bus pradedami būtent nuo šio vaizdo įrašo. Advokato teigimu, kitokią tvarką galima pasirinkti tik išskirtiniais atvejais. Advokatai sako, kad teismas pažeidžia nešališkumo principą, nes įrodymų tyrimų tvarka negali būti keičiama. Toks įstatymo nuostatų nesilaikymas rodo teisėjų šališkumą, tad gynėjai prašo teisėjų nusišalinti. 

,,Esant tokiam politiniam spaudimui ir žiniasklaidos susidomėjimui, ar ši teisėjų kolegija sugebės išlikti objektyvi ir nešališka?“, – teismo posėdyje sakė L. Belevičius. 

Advokato Mindaugo Bliuvo teigimu, teismas jau dabar žino kriminalinės žvalgybos sprendimą dėl vaizdo įrašų ir teisėjų kolegija turi išankstines nuostatas.

„Abejoju teisėjų kolegijos objektyvumu. Teisėjų kolegija nesilaiko Baudžiamojo proceso kodekso. (…) Teisėjų kolegija privalo tiesiogiai ištirti kaltinamųjų parodymus“, – sakė M. Bliuvas.

Nušalinti teisėjus šioje byloje bandyta ir anksčiau, tačiau nušalinimai buvo atmesti.

Šią bylą nagrinėjantys teisėjai Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis, prieš paskelbiant trijų savaičių pertrauką, patenkino kaltinamojo E. Masiulio prašymą ir leido jam išvykti iš Lietuvos rugsėjo 20-23 d., taip pat leista susipažinti su bylos medžiaga.

Taip pat apeliacinis teismas neseniai paskelbė, kad kaltinamasis Vytautas Gapšys gali daryti bylos kopijas.

Anksčiau vykusiuose posėdžiuose parodymus davė Raimondas Kurlianskis, E. Masiulis bei V. Gapšys. Visi kaltinamieji savo kaltę neigė. Taip pat ir koncernas „MG Baltic“ bei Liberalų sąjūdis ir Darbo partija nepripažino kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų.

Teismui parodymų dar nedavė buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis bei dabartinis parlamentaras Gintaras Steponavičius. Jie parodymus duos po liudytojų apklausos. 

Pirmadienį Dariaus Mockaus vadovaujamas koncernas „MG Baltic“ teismui pateikė papildytą ieškinį, kuriuo prašo iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako priteisti 20 tūkst. eurų atlyginti esą reputacijai padarytą žalą.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų. 

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį. 

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu. 

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-03

 

Penktadienį Slovakijos valstybės prokuroras pateikė kaltinimus trims asmenims interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos tyčiniu nužudymu. Tai pranešė „Reuters“.

Kaltinimai buvo pateikti Tomašui Š., Miroslavui M. ir įtariamajam, kurio inicialai – Z. A. Išsamesnių detalių prokuratūros atstovai neatskleidė.

Ketvirtadienį policija sulaikė aštuonis įtariamuosius, tarp jų – spėjami organizatoriai ir nusikaltimo vykdytojas – samdomas žudikas. Įtariamieji buvo sulaikyti Kolarovo miesto rajone Slovakijos pietuose. Per policijos operaciją vieno iš sulaikytųjų namuose buvo rastas ginklas. Vienas iš įtariamųjų – buvęs policininkas vardu Tomašas. Jis dirbo tyrėjų Komarno mieste, kuris yra Pietų Slovakijoje, prie Vengrijos sienos.

Pranešama, kad penki sulaikytieji buvo paleisti.

J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti šių metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.

Susidorojimas su slovakų reporteriu – penktasis žurnalisto nužudymas ES šalyse per pastaruosius 10 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.29; 07:59

Ketvirtadienį prie Ukrainos prezidentūros Kijeve susirinko šimtai žmonių, protestuojančių dėl vis dažniau pasitaikančių išpuolių prieš aktyvistus. Demonstracija surengta po to, kai savaitgalį per išpuolį buvo sunkiai sužeistas su korupcija kovojantis šalies aktyvistas.

Šeštadienį įvykęs prieš korupciją pasisakančio politiko Olego Mychailyko užpuolimas – naujausias incidentas virtinėje panašių, prieš Ukrainos aktyvistus ir vyriausybės kritikus nukreiptų atakų.

O. Mychailykas, partijos „Žmonių galia“ Odesos skyriaus vadovas, šeštadienį nežinomų užpuolikų buvo pašautas ir kritinės būklės paguldytas į ligoninę.

Jis ne kartą yra organizavęs protestus prieš Odesos merą Genadijų Truchanovą, kurį kaltino korupcija.

Ukrainos aktyvistų skaičiavimais, nuo 2017-ųjų pradžios prieš valdžios kritikus buvo įvykdyta daugiau kaip 50 išpuolių. Nė vieno iš jų vykdytojai nebuvo nubausti.

„Reikalaujame greito ir veiksmingo išpuolių prieš aktyvistus tyrimo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė dešimčių Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 04:00

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie LR Seimo nario Petro Gražulio skyrimą Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu, Seimo Kultūros komiteto nariu, taip pat informacija apie jo privatų gyvenimą įpareigoja žmogaus teisių organizacijas atkreipti visuomenės dėmesį į žiniasklaidos padidintą susidomėjimą šiuo Seimo nariu ir pateikti šio viešo asmens veiklos vertinimą žmogaus teisių požiūriu.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) pažymi, kad P. Gražulis nebendradarbiavo su KGB, jis taip pat nėra susijęs su MG Baltic korupcijos byla, nenustatyta jokių jo privačių interesų valstybinėse strateginėse įmonėse ar abejotinų verslo santykių su įmonėmis Lietuvai priešiškose valstybėse. P. Gražulio asmeninio gyvenimo detalės taip pat nėra išskirtinėskitų politikų asmeninio gyvenimo atžvilgiu. Jis teikė paramą vaiko motinai iki gimdymo ir po jo, viešai jos atsiprašė ir nuolat teikia paramą vaiko išlaikymui.

Žiniasklaidoje pateikiamas neobjektyvus ir žeminantis jo  disidentinės veiklos vertinimas. Toks vertinimas pažemina ne tik P. Gražulį, bet ir visus, kurie sovietmečiu vienaip ar kitaip dalyvavo disidentinėje veikloje.

LŽTKC yra žinoma, kad 1977-1989 metais nemažai to meto jaunuolių dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) veikloje. Šios grupės įkūrėjas Viktoras Petkus (jis buvo LŽTA steigėjas ir ilgametis jos Garbės pirmininkas) yra aprašęs, kaip to meto jaunieji LHG nariai konspiraciniais sumetimais slapčia traukiniais į Maskvą gabendavo LHG dokumentus, kurie vėliau patekdavo į Vakarus (vienas jų – Audronis Ažubalis – už ryšius su LHG nariais buvo pašalintas iš  Vilniaus valstybinio universiteto, kuriame tuo metu studijavo žurnalistiką).

Nedera manyti, kad jaunieji LHG nariai nenusipelnė visuomenės pagarbos vien todėl, kad nebuvo ištremti į lagerius. Taip samprotaujant tektų pripažinti, jog kai kurie LHG įkūrėjai (T. Venclova, E. Finkelšteinas), taip pat išvengę Sibiro lagerių, neverti pagarbos. Dar  daugiau, tektų pripažinti, kad buvę komunistų partijos ir komjaunimo veikėjai, daugelis kurių šiandien tebėra valdžioje ir kurie tuo metu aktyviai rėmė disidentų persekiojimo ideologiją, gali būti laikomi lygiaverčiais buvusiems disidentams. Todėl viešas P. Gražulio įnašo į LHG veiklą menkinimas įgijo subjektyvius disidentinės veiklos vertinimo bruožus, ir tai yra neginčijama ideologinės propagandos, nukreiptos prieš Lietuvos Nepriklausomybės šalininkus, dalis.

LŽTKC duomenimis, sovietmečiu P. Gražulis atsisakė vykti į sovietinės kariuomenės karines pratybas dėl savo religinių įsitikinimu, dėl to buvo nuteistas ir 10 mėnesių kalėjo Rusijos įkalinimo įstaigose. Tuo tarpu kai kurie buvę Lietuvos Sąjūdžio lyderiai tuo metu elgėsi priešingai ir, skirtingai negu Lietuvos Helsinkio grupė arba jaunimo organizacija „Jaunoji Lietuva“ bei Lietuvos laisvės lyga, Komitetas „Ženeva49”, kvietė Lietuvos gyventojus tarnauti sovietinėje kariuomenėje.

Nevertinant P. Gražulio asmeninių charakterio bruožų, kurie ne visiems yra priimtini, jo asmeninio gyvenimo nagrinėjimas ir nuolatinis eskalavimas žiniasklaidoje paaiškinamas nebent tuo, kad minėtas Seimo narys yra konstitucinės šeimos apibrėžties šalininkas ir nesutaikomas neoliberalizmo ideologijos priešininkas.

LŽTKC pažymi, kad idėjų kova nėra savaiminis blogis, kol ji neįgauna asmens persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus bruožų. Todėl Lietuvos žiniasklaida ir LR Seimo nariai privalo vertinti ne tik viešinamas P. Gražulio asmeninio gyvenimo detales, bet ir šio viešinimo proporcingumą bei jo įtaką viešajam – visuomenės interesui.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                – Vytautas Budnikas                                      

Piliečių gynybos paramos fondas                                   – Stasys Kaušinis  

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija                 – Romualdas Povilaitis

Lietuvos Helsinkio grupė                                                – Stasys Stungurys

Nepartinis demokratinis judėjimas                              – Krescencijus Stoškus

Nurodytų organizacijų pritarimą pareiškimui tvirtinu:

Piliečių gynimo paramos fondo direktorius, Lietuvos Helsinkio grupės narys Stasys Kaušinis

2018.09.25; 13:30

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Viktoras Zolotovas ir Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotr.

Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis ir Nacionalinės gvardijos vadovas antradienį Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną iškvietė į dvikovą ir pagrasino iš jo padaryti kepsnį.

A. Navalnas praėjusį mėnesį viešai pareiškė įtarimus apie Nacionalinėje gvardijoje vešančią korupciją. Reaguodamas į tai, uniforma vilkintis Viktoras Zolotovas vaizdo įraše svaidėsi Kremliaus kritikui skirtais įžeidimais ir grąsinimais.

„Jūs, pone Navalnai, niekada nesate sulaukęs atlygio, – pareiškė V. Zolotovas, prieš tai A. Navalno išsakytus kaltinimus dėl korupcijos jo vadovaujamoje agentūroje pavadinęs šmeižtu. – Niekas jums nėra kaip reikiant įspyręs į užpakalį. Taip, kad tai pajustumėte kepenyse“.

„Tiesiog kviečiu jus į dvikovą, į ringą, ant tatamio – bet kur. Ir pažadu vos per kelias minutes iš jūsų padaryti sultingą kepsnį“, – grasino V. Zolotovas įraše, kuris skelbiamas oficialioje Nacionalinės gvardijos interneto svetainėje.

A. Navalnas rugpjūčio pabaigoje paskelbė savo vaizdo įrašą, kurį skyrė eiliniams Nacionalinės gvardijos – agentūros, kuriai pavesta vaikyti neteisėtus protestus – kariškiams.

Agentūros vadovybė, įraše sako jis kareiviams, „tiesiogine to žodžio prasme traukia maistą jums iš burnų, kad galėtų pasipelnyti“.

Pasak A. Navalno, agentūra kariams perka prastos kokybės maistą už nepagrįstai aukštas kainas.

Anksčiau Rusijos opozicijos lyderis yra teigęs, kad pats V. Zolotovas – buvęs V. Putino apsaugos vadas, 2016-aisiais jo paskirtas į naujai sukurtą postą – yra „labai turtingas“ ir kad jo šeimai priklauso keli prabangūs nekilnojamojo turto objektai.

V. Zolotovas savo įraše pripažino „nesąs vargšas“, bet tęsė kaltindamas A. Navalną esant „supuvusiu“ Amerikos agentu.

„Kai jūs vis dar sėdėjot ant puoduko, aš buvau atitarnavęs armijoje, buvau komunistinio darbo spartuolis, dirbau pramonėje, o tada pasukau į verslą“, – kalbėjo Nacionalinės gvardijos vadovas.

„O kas esat jūs, Navalnai, noriu suprasti, iš kokio molio esat drėbtas“, – pridūrė jis.

„Aišku, kad buvot pagamintas amerikiečių mėgintuvėlyje… jūsų užduotis – ant visko pilti purvą… destabilizuoti šalies ekonominę ir politinę padėtį“, – aiškino V. Zolotovas. – Jūs neturit šalies, neturit tėvynės.“

Jis pridūrė: „Jei mano ar mano šeimos atžvilgiu vartosit įžeidžiančią ar šmeižikišką kalbą, pažadu – prieš jus sumindydamas ir nusivalydamas į jus batus, surengsiu tikrą šou visiems Rusijos nacionalinės gvardijos darbuotojams“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:55