STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, sumažėjo gyventojų, pateisinančių kyšio davimą. Taip pat perpus sumažėjo įmonių vadovų, vertinančių korupciją kaip labai rimtą problemą plėtojant verslą Lietuvoje. Nors pusė Lietuvos gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad korupcijos, kaip aktualios problemos, vertinimas Lietuvoje pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Tai galėtų būti signalas sektoriams, kurie nuolat įvardijami, kaip korumpuočiausi – metas imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant korupcijai atsparią aplinką.
„Tikimės, kad naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas paskatins vadovus įtraukti korupcijos prevenciją į prioritetinių veiklos krypčių sąrašą, kas turėtų būti gerojo valdymo sudėtinė dalis. Tik sustiprinus antikorupcines vertybes kiekvienoje organizacijoje galėsime pasiekti, kad visuomenė būtų labiau pasiryžusi netoleruoti korupcijos bei įsitraukti į antikorupcines iniciatyvas“, – sako STT direktorius.
Korupcija – aktualiausia problema po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų, lyginant su 2020 m. situacija reikšmingai nepasikeitė. Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias Lietuvos gyventojas. Tačiau net perpus sumažėjo įmonių vadovų (2021 m. – 7 proc.), teigiančių, kad korupcija yra labai rimta problema vykdant veiklą Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, taip pat pastaraisiais metais buvo stebimas korupcinės patirties didėjimas. 2021 m. gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės, partijos. Valstybės tarnautojų vertinimu, į korumpuočiausių institucijų penketuką patenka ir žiniasklaida, ji įvertinta prasčiau nei partijos – žiniasklaidos vertinimas prastėja antrus metus iš eilės. Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sisteminė korupcija vertinama kaip pagrindinė korupcijos forma Lietuvoje visose tikslinėse grupėse. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas, sprendimų priėmimo vilkinimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos.
Stebimas energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimo pablogėjimas
Gyventojai ir valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina Sveikatos apsaugos ministeriją, Energetikos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją bei joms pavaldžias įstaigas. Tarp įmonės vadovų prasčiausiai įvertintos Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija ir Aplinkos ministerija bei joms pavaldžios įstaigos. Iš visų ministerijų labiausiai pablogėjo energetikos sektoriaus vertinimas.
Daugiau valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą Lietuvoje vertina kaip atvirą
2021 m. sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 10 proc. gyventojų ir įmonių vadovų bei 31 proc. valstybės tarnautojų. Stebimi gerėjantys valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo vertinimai, kurie, lyginant su 2020 m., išaugo pusantro karto (buvo 21 proc.).
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, dažniausiai įtaką siekiama daryti farmacijos, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriuose. 2021 m. itin išaugo energetikos, kaip labiausiai siekiamo paveikti sektoriaus, vertinimas – taip mano 60 proc. valstybės tarnautojų ir 62 proc. įmonių vadovų.
Tarp būdų, kuriais siekiama daryti įtaką, dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Tik kas septintas valstybės tarnautojas pranešė patyręs korupciją pranešė
Per metus 6 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, tačiau jų dalis išlieka pakankamai didelė (65 proc.). Antikorupcinis potencialas vis dar yra vienas pagrindinių iššūkių.
Žiniasklaida. Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto
Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti visuomenės dalis. Nors pusė gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
Dauguma valstybės tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (84 proc.), o realus antikorupcinis potencialas suprastėjo: kaip ir 2020 m. apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas, bet tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešęs vienas iš septynių valstybės tarnautojų (2020 m. apie tai pranešęs teigė vienas iš penkių).
Kaip pagrindinės priežastys nepranešti apie korupciją 2021 m. išliko baimė nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša arba žinių trūkumas atpažinti korupciją.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ tyrimą, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai, 697 valstybės tarnautojai.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Nemalonėn patekęs buvęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono asmens sargybinis antradienį buvo policijos sulaikytas ir apklaustas dėl saugumo sutarties, kurią pasirašė su Rusijos oligarcho bendražygiu, naujienų agentūrai AFP sakė saugumo šaltiniai.
Alexandre’as Benalla, atleistas 2018 metais, kai buvo nufilmuotas užpuolęs protestuotojus, buvo sulaikytas specializuotos antikorupcijos policijos kartu su žmona, tiriant jo buvusio bendražygio Vincento Crase’o verslo sandorius, pranešė šaltiniai.
V. Crase’as, buvęs policininkas, kadaise dirbęs E. Macrono politinės partijos apsaugos srityje, 2019 metais tyrėjams sakė, kad susitarimas su Rusijos oligarchu Iskanderu Machmudovu apėmė jo ir jo vaikų saugumą Prancūzijoje ir Monake. 2018 m. parlamento komitetui A. Benalla neigė turįs ką nors bendra su sutartimi.
Politinė korupcija
30-metis buvęs naktinio klubo šokėjas kadaise buvo artimas E. Macronui, bet nuo to laiko pavirto gėda valstybės vadovui. Prancūzijos tyrėjai tiria galimą pinigų plovimą ir korupciją, susijusią su V. Crase’o įmonės ir I. Machmudovo, kuris, kaip teigiama, yra artimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, sandoriu. „Mediapart“ tiriamosios žurnalistikos svetainė 2019 m. gruodį pranešė, kad sandorio vertė – 294 tūkst. eurų.
Praėjusį mėnesį A. Benalla buvo nuteista už tai, kad 2018 metais per antikapitalistinę demonstraciją užpuolė du jaunus protestuotojus, taip pat už dokumentų padirbinėjimą ir neteisėtą šaunamojo ginklo nešiojimą.
Nicola Sturgeon. EPA – ELTA nuotr.
Edinburgas, lapkričio 8 d. (dpa-ELTA). Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon apkaltino britų premjerą Borisą Johnsoną ir jo Konservatorių partiją korupcija. „Yra vis daugiau sistemingos korupcijos B. Johnsono vyriausybėje įrodymų, – sakė N. Sturgeon pirmadienį per pokalbį su žurnalistais. – Jei tokį elgesį matytume Rusijoje ar kitose šalyse, Borisas Johnsonas tai vadintų korupcija“.
Šiuo metu B. Johnsono toriai yra įsipainioję į virtinę skandalų. Valdančioji dauguma, pavyzdžiui, neleido suspenduoti vieno torių deputato dėl neleistino lobistinio darbo. Be to, paaiškėjo, kad konservatoriai keliems didiesiems rėmėjams sudarė sąlygas gauti vietą aukštuosiuose parlamento rūmuose. Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
„Jo vyriausybėje visiškai nepaisoma taisyklių ir nesilaikoma standartų“, – kalbėjo N. Sturgeon. B. Johnsonui esą atrodo, kad taisyklės ir įstatymai galioja visiems, išskyrus jį ir jo partiją. B. Johnsono elgesys vis daugiau žmonių Škotijoje įtikina, kad būtina ateitį perimti į savo rankas, sakė N. Sturgeon, turėdama omenyje savo partijos siekį, kad Škotija atsiskirtų nuo Didžiosios Britanijos. Premjeras esą yra nenuoseklus ir atrodo neturintis principų.
N. Sturgeon nori atvesti Škotiją į nepriklausomybę ir grąžinti ją atgal į ES. Tikslas yra iki 2023 metų inicijuoti referendumą dėl atsiskyrimo nuo JK.
Zagrebas, spalio 25 d. (dpa-ELTA). Buvęs Kroatijos ministras pirmininkas Ivo Sanaderis dėl korupcijos šešeriems metams sės į kalėjimą. Aukščiausiasis teismas Zagrebe pirmadienį patvirtino atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismo duomenimis, įrodyta, kad, I. Sanaderis, parduodant Kroatijos mineralinės naftos įmonę INA vengrų kompanijai MOL, iš jos generalinio direktoriaus Zsolto Hernadžio priėmė 5 mln. eurų kyšį. Pradžioje buvo sutarta net dėl 10 mln. eurų sumos.
Būdamas vyriausybės vadovas, I. Sanaderis darė įtaką, kad MOL 2009 metais perimtų visišką INA kontrolę, kurią turi iki šiol. Ir I. Sanaderis, ir Z. Hernadis, kuris laikomas Vengrijos premjero Viktoro Orbano patikėtiniu, neigė bet kokius neteisėtus veiksmus.
I. Sanaderis nuo 2003 iki 2009 metų buvo Kroatijos premjeras. Nuo 2000 iki 2009-ųjų jis vadovavo konservatyviai Kroatijos demokratinei sąjungai (HDZ), kuri nuo Kroatijos nepriklausomybės 1991-aisiais daugiausiai laiko buvo valdančioji partija ir yra ja ir dabar.
Auksas – lėkštutėje. Slaptai.lt nuotr.
Nikosija, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Kipro vyriausybė penktadienį pranešė, kad panaikins 45 užsienio investuotojų ir jų giminaičių pasus, gautus pagal susikompromitavusią pilietybės už investicijas programą, kuri pernai žlugo dėl įtarimų korupcija.
Ministrų kabinetas savo sprendimą grindė atliktu nepriklausomu tyrimu, kuriame rekomenduota išnagrinėti galimybę panaikinti pilietybę ir imtis kitų veiksmų 102 atvejais, sakė vyriausybės atstovas spaudai Mariosas Pelekanosas.
„Kabinetas nusprendė pradėti 39 investuotojų ir šešių jų šeimų narių pilietybės atšaukimo procesą“, – sakoma jo pareiškime.
Kabinetas nagrinės dar šešis atvejus ir stebės dar 47, pridūrė jis.
Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Mironas Nikolatosas vadovavo nepriklausomam komitetui, kuris atliko vadinamųjų „auksinių pasų“ išdavimo nuo 2007 iki praėjusių metų tyrimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad už tai reikia taikyti „baudžiamąją ir politinę“ atsakomybę.
„Akivaizdu, kad 2007-2020 metų Kipro investicijų programa veikė su spragomis ir trūkumais, netinkamu teisiniu pagrindu ir beveik be kontrolės sistemos“, – birželio mėnesį žurnalistams sakė M. Nikolatosas.
Kritiškoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 53 proc. iš 6 779 pagal programą išduotų pasų buvo gauti neteisėtai, ir nurodoma, kad trūko deramo asmens duomenų patikrinimo.
Kipras atsisakė šios pasų programos praėjusių metų lapkritį, po to, kai transliuotojas „Al Jazeera“ parodė dokumentinį filmą, kuriame žurnalistai apsimetė fiktyvaus kinų verslininko, neva turinčio teistumą ir siekiančio gauti Kipro pasą, patikėtiniais.
Parlamento pirmininkas Demetrisas Syllourisas ir opozicijos parlamento narys buvo slapta nufilmuoti, kaip tariamai bando palengvinti šį procesą.
Vėliau jie abu atsistatydino, nors tvirtino, kad yra nekalti.
„Al Jazeera“ pranešė, kad dešimtims asmenų, pateikusių prašymus išduoti pasus pagal šią programą, buvo iškeltos baudžiamosios bylos, taikomos tarptautinės sankcijos arba jie net buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.
Ši programa pritraukė turtingus užsienio investuotojus, norinčius gauti Kipro – ES valstybės narės – pasą, kuris leistų laisvai keliauti ir gyventi 27 narių bloke.
Briuselis jau seniai spaudė Nikosiją reformuoti šią programą, nes nerimavo, kad ji gali padėti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms prasiskverbti į ES.
Kipras teigė, kad tokiu būdu pritraukė būtinas investicijas po 2013 metais šalį ištikusio ekonomikos nuosmukio.
Pagal šią programą Nikosija išdavė tūkstančius pasų, kuriuos investuotojai galėjo įsigyti už 2,5 mln. eurų investiciją, o per kelioliką metų valstybė iš viso gavo daugiau kaip septynis milijardus eurų.
Europos Komisija įspėjo Nikosiją dėl pasų programos ir pradėjo teisinę procedūrą prieš Kiprą, kuri dar nesibaigė.
Aleksandras Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, spalio 10 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Aleksandras Schallenbergas turi tapti kitu šalies kancleriu po Sebastiano Kurzo atsistatydinimo, koalicijos partnerėms sekmadienį pareiškus, kad jį palaikys.
Tai bus „nepaprastai sudėtinga užduotis“, sakė 52 metų A. Schallenbergas, aukščiausias Austrijos diplomatas nuo 2019-ųjų. Jis susitinka su prezidentu Aleksandru van der Bellenu ir, tikimasi, prisieks artimiausiomis dienomis.
S. Kurzo sprendimas pasitraukti dėl įtarimų korupcija reiškia, kad valdančioji jo konservatyvios Austrijos liaudies partijos (OeVP) ir kairiųjų Žaliųjų koalicija toliau gyvuos.
Žaliųjų parlamento frakcijos vadovė Sigrid Maurer sakė, kad A. Schallenbergas nėra susijęs su korupcijos skandalu, tad gali vadovauti vyriausybei. Tačiau transliuotojui ORF S. Maurer sakė, kad S. Kurzas negali grįžti į valdančiąją koaliciją. Žalieji leido suprasti, kad nuvers 35 metų kanclerį per antradienį parlamente planuojamą balsavimą dėl nepasitikėjimo, jei jis nepasitrauks.
Septynių minučių kalboje S. Kurzas dar kartą pabrėžė savo nekaltumą, bet teigė atsisakąs pareigų, nes jaučia atsakomybę šaliai.
S. Kurzas nori likti savo partijos lyderiu ir pereiti į parlamentą kaip parlamentinės frakcijos vadovas. Opozicija kritikavo šį žingsnį sakydama, kad jis išliks nepaprastai įtakingas politinis veikėjas, nepaisant baudžiamojo tyrimo. „Kurzo sistema“ bus išsaugota, sakė socialdemokratų (SPOe) lyderė Pamela Rendi-Wagner.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį teigė nematąs priežasties atsistatydinti iš koalicinės vyriausybės vadovo pareigų, nepaisant prieš jį ir jo partiją inicijuoto tyrimo dėl korupcijos.
S. Kurzas ir jo vadovaujama Liaudies partija (OeVP) yra „pajėgūs ir pasirengę veikti“, teigė jis ir pridūrė, kad padarys viską, jog užtikrintų politinį stabiliumą šalyje.
Tokius komentarus kancleris pateikė užvirus diskusijoms, ar valdančioji OeVP ir žaliųjų koalicija gali tęsti darbą, tyrėjams trečiadienį apieškojus S. Kurzo, OeVP ir finansų ministerijos biurus.
Anot šalies prokurorų, esama ženklų, kad nuo 2016 m. balandžio ministerijos lėšos buvo naudojamos skelbti „politiškai motyvuotas, kartais suklastotas vienos tyrimų bendrovės apklausas“ S. Kurzo, kuris tuo metu ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, naudai.
Tolesnis koalicijos su OeVP gyvavimas būtų įmanomas tik be S. Kurzo, atsižvelgiant į jam pareikštus rimtus kaltinimus korupcija, penktadienį teigė žaliųjų frakcijos lyderė Sigrid Maurer.
„Akivaizdu, kad toks žmogus nebetinkamas eiti pareigas“, – pridūrė ji.
S. Maurer paragino konservatyvių pažiūrų vyriausybę nominuoti į S. Kurzo pareigas žmogų su nesutepta reputacija, kuris galėtų vadovauti dabartinei vyriausybei.
Tačiau OeVP iki šiol reiškė palaikymą S. Kurzui.
Žalieji penktadienį surengė derybas su kitomis partijomis dėl sprendimo vyriausybę apėmusiai krizei.
Antradienį numatoma speciali Nacionalinės Tarybos sesija, kurios metu opozicija nori pareikšti nepasitikėjimą S. Kurzu.
Kraštutinių dešiniųjų partijos FPOe lyderis Herbertas Kicklas penktadienį teigė esąs pasirengęs derėtis su kitomis partijomis dėl tolesnių veiksmų. Ši partija turi 30 iš 183 Nacionalinės Tarybos mandatų, tad ji bus reikalinga daugumai be OeVP suformuoti.
Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat atvira galimybei surengti naujus rinkimus, teigė H. Kicklas.
Buvęs Armėnijos gynybos ministras Davidas Tonojanas
Jerevanas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Dėl kaltinimų korupcija Armėnija sulaikė buvusį gynybos ministrą, vadovavusį šalies kariuomenei per praėjusių metų mirtiną karą su Azerbaidžanu, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Praėjusį rudenį ginkluotas Armėnijos konfliktas su Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono nusinešė daugiau nei 6500 gyvybių, Jerevanas prarado dešimtmečius valdytas teritorijas.
Karas sukėlė aršią kritiką ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui, opozicijos partijos apkaltino jį nesugebėjimu parengti kariuomenės galimiems didelio masto karo veiksmams ir išdavus valstybės interesus, kai sutiko su žeminamomis paliaubomis.
Ketvirtadienį Armėnijos valstybės saugumo tarnyba paskelbė sulaikiusi buvusį gynybos ministrą Davidą Tonoyaną dėl tariamo „piktnaudžiavimo tarnyba, klastojimo ir lėšų pasisavinimo perkant ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms“.
53 metų D. Tonoyanas buvo paskirtas gynybos ministru 2018 metais ir atsistatydino netrukus po šešių savaičių karo. Jis įtariamas pasisavinęs apie 4,7 mln. JAV dolerių, pranešė saugumo tarnyba ir pridūrė, kad dėl panašių nusikaltimų tiriama „dar daug buvusių ir tarnaujančių karininkų“.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pareiškė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Rimantui Grigui. Jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis, praneša STT.
Trečiadienį Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, pasirašė dekretą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo R. Grigo įgaliojimų sustabdymo ir sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Šioje byloje taip pat pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo advokatams B. L. ir V. G. bei advokatės kontoros darbuotojui T. G.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kauno advokatas, buvęs ilgametis teisėjas, B. L. susitarė su Kaune veikiančia advokate V. G., kad ji, veikdama bendrai su advokatės kontoros darbuotoju T. G., perduos neteisėtą atlygį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui R. Grigui.
Kaip įtariama, už ne mažesnį kaip 2 000 eurų kyšį siekta, kad teisėjas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki 3 mėnesių. Nustatyta, kad sutartas neteisėtas atlygis ar jo dalis buvo perduota teisėjui jo darbo vietoje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka STT Kauno valdyba. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Buvęs Austrijos vicekancleris ir kraštutinių dešiniųjų politikas Heinzas Christianas Strache penktadienį buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir jam buvo skirta lygtinė 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vienos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris dar nėra įsigaliojęs, pasibaigė liepos mėnesį prasidėjęs teismo dėl korupcijos procesas.
Byla buvo susijusi su 10 tūkst. eurų suma, kurią H. Ch. Strache kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai paaukojo Vienos privačios sveikatos klinikos valdytojai. Tuo metu H. Ch. Strache buvo partijos pirmininkas.
Klinikos valdytojas, H. Ch. Strache draugas, buvo kaltinamas kyšininkavimu, tačiau abu vyrai šiuos kaltinimus atmeta.
Austrijos prokuroras teigė, kad ši auka buvo bandymas nusipirkti įstatymo pakeitimą, kuris leistų klinikos valdytojui gauti gydymo išlaidų kompensaciją tiesiogiai iš Austrijos valstybinio sveikatos draudimo fondo. Klinika prieigą prie pinigų gavo 2018 metais.
H. Ch.Strache, neigęs bet kokius neteisėtus savo veiksmus, galėjo būti nuteistas kalėti iki penkerių metų.
„Rodčenkovo dvikova“ – nauja leidyklos „Briedis“ knyga, kurioje buvęs Maskvos antidopingo centro direktorius Grigorijus Rodčenkovas atvirai pasakoja, kaip pamažu Rusijoje buvo paminti bet kokie sąžiningo sporto daigai, demaskuoja įžūlaus melo, sisteminio dopingo vartojimo, pergalės bet kokia kaina ir Sočio žaidynių machinacijų sistemą.
Netrukus viso pasaulio sporto aistruolių dėmesį prikaustys dėl COVID-19 į šiuos metus nukeltos Tokijo olimpinės žaidynės. Liepos 23 d. per žaidynių atidarymo ceremoniją į Tokijo olimpinį stadioną nešdami savo valstybių vėliavas pirmąkart žengs du atstovai – sportininkas ir sportininkė. Bet Rusijos vėliavą nešančios sportininkų poros šiame parade neišvysime.
Po to, kai buvo atskleista visą sporto pasaulį šokiravusi informacija apie 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse veikusią Rusijos vyriausybės finansuojamą sisteminę dopingo programą, Pasaulinė antidopingo agentūra 2015 m. sustabdė Rusijos antidopingo centro veiklą, o po išsamių tyrimų Tarptautinis olimpinis komitetas ėmėsi beprecedenčių veiksmų – diskvalifikavo Rusiją iš olimpinių žaidynių.
2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, diskvalifikavus atskiras sporto šakų federacijas ir dėl dopingo įkliuvusius sportininkus, Rusija dalyvavo, bet šalyje klestėjusiai (ar tebeklestinčiai) sisteminei dopingo vartojimo kultūrai įveikti ir padaryta pažanga įtikinti Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA) bei Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) penkerių metų pasirodė per maža. Todėl Tokijuje dalyvaus tik olimpinį kelialapį ir neutralių sportininkų statusą užsitikrinę Rusijos olimpiečiai.
Kas taip supykdė tarptautines sporto organizacijas bei WADA ir kas vis dėlto įvyko per rusams itin sėkmingas Sočio žaidynes?
„Rodčenkovo dvikovoje“ – nesumeluota Rusijos sporto dopingo istorija, su kuria pirmąkart buvo galima susipažinti „Oskarą“ pelniusiame Bryano Fogelio dokumentiniame filme „Ikaras“. Ne vienam Rusijos olimpiečiui Sočyje iškovoti medalį padėjo beveik neaptinkamas steroidų mišinys „Hercogienės kokteilis“, kurį sugalvojo Rusijos antidopingo centro direktorius Grigorijus Rodčenkovas, falsifikuojami ir sukeičiami šlapimo mėginiai, ranka rankon dirbantys Sočio olimpinės laboratorijos tyrėjai, korumpuoti dopingo kontrolės pareigūnai ir visą šią akiplėšišką, sąžiningo sporto idėją paminančią operaciją akylai stebinti Federalinė saugumo tarnyba (FST).
Autobiografinėje knygoje Grigorijus Rodčenkovas, daugiau nei dešimt metų vadovavęs WADA akredituotai antidopingo laboratorijai Maskvoje, savo pasakojimą pradeda nuo asmeninės pažinties su dopingu, kaip jis, tada dar 22 metų Maskvos universiteto chemijos studentas ir bėgikas, pats išbandė steroidų ampules, kaip atsitiktinai sporto laikraštyje pamatęs skelbimą 1985 m. atėjo į tuometį SSRS fizinės kultūros mokslinių tyrimų institutą, kaip klupdamas ir vėl kildamas keliavo klaidžiais Rusijos sporto struktūrų laboratorijų labirintais iki pat didžiausios apgaulės sporto istorijoje – 2014 m. Sočio žaidynių.
Bet aferos grasinosi išlįsti į dienos šviesą, būti Maskvos antidopingo laboratorijos direktoriumi tapo labai pavojinga, todėl kino kūrėjo Bryano Fogelio padedamas G. Rodčenkovas pabėgo į Ameriką ir stojo į priešingą – tiesos sakytojų pusę. Jis ne tik viešai papasakojo apie savo vadovautos laboratorijos, FST ir valdžios machinacijas Sočio žaidynėse, bet kartu su teisininkais ypač prisidėjo prie to, kad 2019 m. pabaigoje JAV Atstovų rūmai, o po metų – ir JAV Senatas priimtų vadinamąjį Rodčenkovo antidopingo įstatymą, leidžiantį nustatyti baudžiamąsias ir civilines sankcijas už tarptautinį sukčiavimą dopingu, kelti sukčiams bylas ir privačius civilinius ieškinius, o sportininkams ir rėmėjams suteikė teisę kreiptis į JAV federalinį teismą ir išieškoti žalą iš asmenų, kurie sukčiavo varžybose.
Šį įstatymą savo parašu patvirtinęs tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas netgi privertė sunerimti pačią Pasaulinę antidopingo agentūrą, nes, kitų šalių atstovų ir WADA tikinimu, priėmus šį Rodčenkovo įstatymą JAV teisinė sistema peržengia JAV ribas ir imama taikyti visiems dėl dopingo įkliuvusiems asmenims. Šio įstatymo pažeidėjams gresianti bausmė išties verčia kilstelėti antakius: bauda iki 1 milijono JAV dolerių ir laisvės atėmimas iki dešimties metų.
George‘as Orwellas rašė apie dvejamintę ir paaiškino, ką ji reiškia: „Žinoti ir nežinoti, suvokti absoliučią tiesą, o sakyti kruopščiai sumontuotus melus.“
Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.
Šios knygos autorius G. Rodčenkovas sako: „Aš įkūniju šią orvelišką dvejamintę: buvau atsidavęs Sovietų Sąjungos ir Rusijos sportui, tačiau savo paties šalyje esu smerkiamas kaip išdavikas. Esu viena iš priežasčių, kodėl 2004–2014 m. mano šalis laimėjo tiek daug olimpinių medalių, bet taip pat dėl manęs ji buvo išspirta iš olimpinio judėjimo.
Mano pavardė vis pasirodo tarptautinėje spaudoje, bet iš tiesų aš esu vaiduoklis. Turbūt esate girdėję apie lapę ir vištidę. Taigi aš buvau lapė. Pastačiau vištidę. Ir tada suvalgiau vištas. Žinoma, aš nedirbau vienas, aš vadovavau Rusijos dopingo operacijai atidžiai prižiūrimas slaptosios tarnybos – FST, buvusios KGB. Sporto ministerija sekė kiekvieną mano veiksmą. O visa tai vyko akylai stebint pačiam sporto apsėstam dziudo fanatikui prezidentui Vladimirui Putinui.(…)
Puikiai žinau, kad gyvenu akivaizdžių prieštarų pasaulyje – padedu toms pačioms organizacijoms, iš kurių tyčiojausi ir niekinau, kad jos ištirtų ir išaiškintų mano buvusius bendrininkus Rusijoje. Taip, lapė sugrįžo į vištidę ir nerimauja dėl vištų gerovės! Neatsiprašinėju dėl to, ką padariau. Anksčiau dariau tai, ką turėjau padaryti; dabar darau tai, ką renkuosi daryti. Skirtumas yra milžiniškas.“
JAV pirmoji ponia Jill Biden ir JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Saulius Kizelavičius
Šiandien vėl norėčiau tęsti aktualumo neprarandančią temą: kokie tikrieji JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir Vladimiro Putino susitarimai dėl Ukrainos.
Vėl, kaip ir praėjusį kartą (straipsnis „JAV prezidentas Džo Baidenas – misteris „pakazuha“?; slaptai.lt), remsiuosi buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo, ekonomisto, analitiko Andrėjaus Ilarionovo, jau senokai gyvenančio JAV, įžvalgomis, pagarsintomis videointerviu „Asmeniniai santykiai“ (youtube.com).
Tame interviu, duotame JAV atsargos karininkui Garry Tabaxui, paminėtas ir Lietuvos vardas. Ne itin palankiame kontekste. Lietuvos politikus A.Ilarionovas vertina kaip protingus, į kurių nuomonę pravartu įsiklausyti. Tačiau tąsyk A.Ilarionovas prisiminė aukšto rango Lietuvos politiką (neurodydamas pavardės), kuris džiaugėsi, kad Ukraina tapo itin saugi JAV prezidentu tapus Dž.Baidenui. A.Ilarionovo manymu, tas Lietuvos politikas sakė netiesą. Dž.Baidenui atėjus į Baltuosius rūmus Ukraina kaip tik atsidūrė dideliame pavojuje. Ne veltui Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis viename savo straipsnyje, kurį publikavo ir Amerikos leidiniai, apgailestavo, jog Dž.Baidenas išduoda Ukainą: V.Putinui neša sviedinius, kuriais šis vėliau bombarduoja Donbasą ir Luhanską.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Amerikoje senokai įsikūrusio A.Ilarionovo komentarų stiprybė neabejotina: šis analitikas lygina politikų pareiškimus su konkrečiais jų darbais. A.Ilarionovui ne tiek svarbu, ką teigia politikas, ką tvirtina darysiąs. Svarbiausia – politiko darbai. Tik lyginant žodžius ir konkrečius darbus įmanoma suprasti, ko vertas prezidentas, premjeras ar Parlamento vadovas.
A.Ilarionovas apgailestauja, kad ir plačioji Ukrainos visuomenė, deja, kaip tas Lietuvos politikas, vis dar žavisi Dž.Baidenu nepastebėdami, jog šis nekenčia Ukrainos. Kuo A.Ilarionovas remiasi, taip sakydamas? Pavyzdžiui, Dž.Baidenas visai neseniai Vašingtone susitiko su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja (A.Ilarionovas mano, kad ji iš tiesų gerokai daugiau surinkusi balsų nei Aliaksandras Lukašenka, todėl ji jau pirmąjame ture nurungė „Batką“, jei tik nebūtų klastojami rinkimų rezultatai). Tačiau apie šį susitikimą Baltieji rūmai nieko konkretaus, nieko oficialaus nepranešė. Tylėjo. Keista, mat kai Dž.Baideno patarėjai skambina Rusijos žvalgybos bosui, ši žinia plačiai reklamuojama oficialiuose JAV valdžios internetiniuose puslapiuose. Kodėl Dž.Baidenas, rinkiminės kampanijos metu labai garsiai šaukęs, jog visur rems demokratijas ir murkdys diktatorius, nenori garsiai prisipažinti, jog kalbėjosi su rinkimus Baltarusijoje laimėjusia, tačiau diktatoriaus į šoną nustumta S.Cichanauskaja? Dž.Baidenas bijo A.Lukašenkos? Dž.Baidenui – nusišvilpt į demokratiją?
Andrejus Ilarionovas. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau Dž.Baideno susitikimas su S.Cichanouskaja, pasak A.Ilarionovo, bado akis pirmiausia dėl kitų priežasčių. Su S.Cichanauskaja rado laiko ir noro susitikti, o su į Vakarus einančiu, demokratiją kuriančiu, su okupantais narsiai kovojančios Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu – vis nesusitinka. Per septynetą pastarųjų mėnesių nerado nei laiko, nei noro kalbėtis su V.Zelenskiu. Net telefonu vengė šnekėtis. Vieno oficialaus telefoninio pokalbio metu net numetė ragelį – nutraukė pokalbį. Beje, toks elgesys didžiojoje politikoje – nepriimtinas. Susitikimą su V.Zelenskiu suplanavo tik rugpjūčio 30-ąją, kai JAV Kongresas – atostogauja. vasaros pabaiga pasirinkta specialiai. Kad V.Zelenskio komanda turėtų kuo mažiau galimybių akis į akį šnekėtis su Amerikos kongresmenais, senatoriais. Mieliausiai, dažniausiai Dž.Baidenas šnekučiuojasi su V.Putinu – ne tik akis į akį Ženevoje, bet ir telefoninio ryšio pagalba, beje, nė karto nenumesdamas ragelio. Pasak A.Ilarionovo, Donaldas Trampas (Donald Trump) taip niekad nesielgė: prieš kalbėdamasis su V.Putinu pirmiausia surengdavo pokalbį su tuometiniu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.
Ką byloja toks Dž.Baideno elgesys? Kodėl jis nemyli Ukrainos? O jei nekenčia – ko konkrečiai nekenčia? Juk Dž.Baideno priešrinkiminė programa buvo labai proukrainietiška. A.Ilarionovas netiki versija, kad tokio pasikeitimo kaltininkė – Kinija. Esą atėjęs į valdžią Dž.Baidenas pamatė, jog tikrasis JAV priešas – ne Rusija, o didžioji Kinija. Ar Amerikai, atsūmusiai Ukrainą, bus lengviau tramdyti Kiniją?
Tikroji Dž.Baideo neapykantos Kijevui priežastis – jo sūnelio verslai Ukrainoje. Pasirodo, Ukrainoje vis dar nenutraukta baudžiamoji byla, kurioje įrašyta ir verslu šioje šalyje užsiėmusio Dž.Baideno sūnaus pavardė. Tereikia prisiminti, kaip 2015-2016-aisiais, dar nebūdamas JAV prezidentu, Dž.Baidenas šantažavo tuometinį Ukrainos vadovą P.Porošenką. Reikalavo, kad byla prieš jo sūnų būtų nutraukta, kad Ukrainos generalinis prokuroras, išdrįsęs pakelt ranką prieš jo sūnų, būtų nedelsiant pašalintas iš pareigų. Bet, pasirodo, Ukraina turi stuburą. Ji stengiasi korupciją pažaboti visose srityse. Ji, siekdama turėti draugų ir partnerių, neatsisako savarankiškos politikos, nesiruošia tapti pastumdėle, klusniai vydančia kiekvieną užgaidą. Taigi byla, kurioje minimas Dž.Baideno sūnus, Ukrainoje vis dar neuždaryta. V.Zelenskis ir negali, ir nenori kištis į teisėsaugos institucijų veiklą, grdi, tą Dž.Baidenui nemalonią temą vertėtų uždaryti „visiems laikams“.
Garry Tabax
Štai tokią nuomonę susidariau klausydamas A.Ilarionovo ir G.Tabaxo pašnekesio. Ar tai reiškia, jog galima teigti, esą dėl savo asmeninių reikalų Dž.Baidenas išduoda valstybinius reikalus? Ar galima manyti, jog Dž.Baidenas – nesąžiningas politikas, dėl į teisėsaugos akiratį patekusio sūnaus galimų klystkelių pasiryžęs šantažuoti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos (ukrainiečiai jau prarado 13 tūkst. karių).
A.Ilarionovas mano, kad Dž.Baideno neapykanta viskam, kas ukrainietiška (neskiria finansinės paramos, o jei ir duoda, tai – labai mažai; nesuteikia vlties, jog Ukraina artimiausiu metu taps NATO nare arba bent jau strategine JAV partnere; neduoda rimtų ginklų; neskuba akredituoti JAV ambasadoriaus Kijeve), – tėra asmeninis jo nusiteikimas. Neleistinas, netoleruotinas.
Laimė, taip elgdamasis Dž.Baidenas – gana vienišas. Jis neturi daug šalininkų. Tiek jo partijoje, tiek administracijoje, tiek Kongrese – daug politikų, kurie įsitikinę, jog Ukrainą būtina ginti nuo Kremliaus išpuolių.
Šiuos niuansus Lietuvos piliečiams, man regis, vertėtų įsidėmėti. Mums reikia žinoti ne tik, kas buvo Barakas Obama, Donaldas Trampas. Mums gyvybiškai svarbu susigaudyti, kas iš tiesų yra šiandieninis Amerikos vadovas Dž.Baidenas. Tačiau ar pagrindiniuose Lietuvos internetiniuose portaluose bei stambiausiose Lietuvos televizijos laidose nagrinėjama Dž.Baideno neapykantos Ukrainai tema?
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto tarybos frakcija „Laisvės ir teisingumas“ kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariais kreipėsi į savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijas prašydami pradėti tyrimus dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų laiku nedeklaruojant artimų santykių su architekte, kurios įmonės gaudavo pelningus užsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės, bei galimų protekcijų ir korupcijos.
„Nevertiname R. Šimašiaus asmeninio gyvenimo peripetijų, tačiau jis eina Vilniaus mero pareigas ir dėl to kyla rimtų įtarimų dėl jo netinkamo viešųjų ir privačiųjų interesų laikymosi, elementarių sąžiningumo ir skaidrumo principų negerbimo bei dėl galimų korupcinių schemų proteguojant savo sutuoktinę Gilmą Teodorą Gylytę ir jos įmonę UAB „DO architects“.
Pirma, niekam nekyla abejonių, kad santykiai neatsiranda per vieną diena, kaip ponas Šimašius bandė aiškinti. Taigi kyla natūralūs klausimai – kiek laiko buvo slepiami mero R. Šimašiaus santykiai su nauja žmona bei kokia įtaka buvo daroma jo dabartinės žmonos įmonei laimint viešuosius pirkimus Vilniaus miesto savivaldybėje? Pakankamai akivaizdu, kad R. Šimašius pastaraisiais metais gyveno nuolatiniame interesų konflikte nedeklaruodamas savo artimų santykių ir tokiu būdu galėjo daryti netiesioginę įtaką dabartinės žmonos naudai.
Antra, mūsų frakciją pasiekė informacija, kad savivaldybėje galimai viešėjo korupcinė schema, kurios pagalba galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba proteguojant savo pasirinktus projektuotojus, sudarant jiems išskirtines sąlygas laimėti neskaidrius konkursus, todėl tokiomis aplinkybėmis išsamus tyrimas būtinas.
Trečia, pažymėtina, kad ir R. Šimašiaus naujos sutuoktinės pusbrolis Benediktas Gylys per savo paties paramos fondą BGF taip pat turėjo ryšių su Vilniaus miesto savivaldybe ir jos kontroliuojama VšĮ „Go Vilnius“. Nors ir gerokai pavėluotai, bet ryšys su nauja žmona jau deklaruotas, tačiau apie sutuoktinės pusbrolį Benediktą Gylį dar niekur neužsimenama, kai tuo tarpu jis buvo didžiausias R. Šimašiaus rinkiminės kampanijos rėmėjas. Taigi, panašu, kad R. Šimašius yra įsivėlęs į giminystės verslo UAB, kuriame buvo sudarytos palankios sąlygos galimai naudotis mokesčių mokėtojų pinigais asmeninei naudai per būsimą sutuoktinę gauti, bet ir gauti naudą rinkimų metu”, – sako Ž. Šilgalis.
Jo teigimu, jau žinomi faktai rodo, kad R. Šimašius, nevengęs kaltinti įvairių politinių oponentų, pats ciniškai naudojosi savo tarnybine padėtimi, toleravo nepotizmą bei galimai pažeidinėjimo įstatymus. Primintina ir tai, kad Vilniaus meras aktyviai gindamas partnerystės įstatymo būtinumą argumentuodavo, jog tai svarbu ir dėl to, jog būtų galimybės žinoti apie artimus ryšius juos deklaruojant bei tuo būdu išvengti viešų ir privačių interesų konfliktų, tačiau pats šito nepaisė. R. Šimašiui derėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų“ – Vilniaus miesto tarybos frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ bei Valstiečių ir žaliųjų partijos narių taryboje vardu ragina frakcijos narys Ž. Šilgalis.
Panama papers
Maltos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl 2017 metais įvykdyto žurnalistės nužudymo, nes ji sukūrė „nebaudžiamumo atmosferą“, kuri sukėlė pavojų jos gyvybei, skelbia Maltos žiniasklaida, cituodama atlikto tyrimo išvadas.
2017 metų spalį žurnalistė Daphne Caruana Galizia, atskleidusi Maltos politinio bei verslo elito korupciją, buvo nužudyta susprogdinus automobilyje padėtą bombą. Įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą.
Trijų teisėjų kolegija 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad, nors per beveik dvejus metus trukusį tyrimą jie nerado įrodymų apie vyriausybės dalyvavimą nužudyme, vis dėlto J. Muscatui ir visam buvusiam jo Ministrų kabinetui turėtų būti taikoma kolektyvinė atsakomybė.
„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl nužudymo“, – rašoma ataskaitoje, kurį ketvirtadienį citavo anglakalbė Maltos žiniasklaida.
„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kylančią iš aukščiausių administracijos sluoksnių… kurios čiuptuvai paskui pasklido po kitas institucijas, tokias kaip policija ir reguliavimo institucijos, ir tai lėmė teisės viršenybės žlugimą“, – rašoma joje, pasak „Times of Malta“. Šūvis
Atmosfera, kurioje valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti Caruaną Galizią, tapo „palankiu klimatu“ jos nužudymui, rašoma ataskaitoje.
Kolegija rado „įtikinamų įrodymų“, kad tas, kas surengė žmogžudystę, žinojo, jog jį apsaugos „aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys – tiek policijoje, tiek politikoje – kurie gali jam tokią apsaugą užtikrinti“.
53 metų Caruana Galizia buvo vadinama „viena moterimi iš „WikiLeaks“. Tinklaraštininkė buvo žinoma dėl savo atlikto aukšto lygio korupcijos tyrimo; ji prisidėjo ir prie 2016 metų „Panama Papers“ duomenų paskelbimo.
J. Muscatas atsistatydino 2020 metų sausį po visuotinio pasipiktinimo ir masinių protestų dėl jo pastangų, kaip manoma, apsaugoti draugus ir bendražygius nuo tyrimo. Politinė korupcija
Tinkle „Facebook“ jis rašė, kad greitas įtariamųjų sulaikymas po Caruanos Galizia nužudymo „paneigia bet kokį nebaudžiamumo įspūdį“.
Jis pridūrė, kad nebaudžiamumas egzistavo dar iki jo kadencijos.
„Nepaisant labai rimtų abejonių dėl tyrimo trūkumų, aš sutinku su šiomis išvadomis, kaip visada darydavau iš pagarbos institucijoms“, – rašė jis, pridurdamas, kad „sumokėjo didžiausią politinę kainą“, prisiimdamas atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
Brazilai protestavo prieš J. Bolsonaro. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai brazilų, taip išreikšdami protestą prieš prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra tiriamas dėl galimos korupcijos perkant vakcinas nuo COVID-19.
Tai buvo jau trečia demonstracijų prieš valdžią dieną. J. Bolsonaro vyriausybė taip pat susidūrė su parlamentiniu tyrimu dėl pandemijos, kuri nusinešė daugiau nei 500 tūkst. žmonių gyvybes, valdymo.
Per pirmuosius du tyrimo mėnesius, parlamentarai nagrinėjo lėta vyriausybės reakciją užsisakant vakcinas, taip pat neveiksmingų vaistų nuo COVID-19 skatinimą ir paties J. Bolsonaro raginimus nedėvėti kaukių bei nesilaikyti kitų medikų rekomendacijų.
Tiesa, tyrimas pasisuko netikėta linkme, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Luisas Ricardo Miranda pareiškė susidūręs su „netipiniu ir pertekliniu“ spaudimu patvirtinti 3 mln. Indijoje pagamintos „Covaxin“ vakcinos dozių pirkimą už gerokai didesnę nei kitų vakcinų kainą.
L. R. Miranda perdavė savo įtarimus dėl spaudimo pačiam J. Bolsonaro, kuris esą pažadėjo perduoti duomenis policijai, tačiau to nepadarė.
Dėl šių priežasčių penktadienį Prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris leis nustatyti, ar J. Bolsonaro slėpė galimą sukčiavimo atvejį.
Buvęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy nuteistas laisvės atėmimo bausme. EPA-ELTA nuotr.
Buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy bylos prokurorai ketvirtadienį paprašė teismo jam skirti šešis mėnesius nelaisvės už rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus.
Teismo posėdyje Paryžiuje prokurorai pasmerkė N. Sarkozy perrinkimo kampanijos 2012-aisiais finansavimo būdus ir paprašė teismo skirti vienerių metų kalėjimo bausmę, iš kurių šeši mėnesiai būtų atidėti, ir 3 750 eurų baudą.
Penktadalis pacientų (19 proc.) prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais. Kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras.
Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davęs kas penktas pacientas (22 proc.). Tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje po 10 proc.
Per 4 metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 m. iki 17 proc. 2020 m.). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (27 proc.) teigia per pastaruosius metus bent kartą pasinaudojęs asmeniniais ryšiais, siekdamas gauti viešąsias paslaugas. Daugiausiai taip teigiančių – Čekijoje (57 proc.), mažiausiai – Estijoje (12 proc.). ES vidurkis – 33 proc.
6 iš 10 gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Daugiausiai taip manančių – Slovėnijoje (70 proc.), mažiausiai – Švedijoje (20 proc.). ES šalių vidurkis – 53 proc.
Tik kas ketvirtas gyventojas mano, jog Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai. Daugiausiai taip manančių – Švedijoje (72 proc.), mažiausiai – Ispanijoje (20 proc.). ES vidurkis – 44 proc.
Tris kartus daugiau gyventojų nei prieš 4 metus palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemą Lietuvoje (42 proc. 2020 m., lyginant su 13 proc. 2016 m.). Taip pat kas trečias gyventojas (32 proc.) mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Daugiau taip manančių tik Slovakijoje (39 proc.) ir Graikijoje (33 proc.).
4 iš 10 gyventojų (44 proc.) teigia, jog priimdami sprendimus nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Daugiausiai taip manančių – Kroatijoje (71 proc.), mažiausiai – Suomijoje (17 proc.).
„Apmaudu, jog kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugoje neleidžia Lietuvai galutinai atsikratyti tarybinio palikimo. Jei pagaliau susitvarkytume su šia problema gydymo įstaigose, taptume panašesni į mūsų šiaurės kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Matau tai kaip vieną esminių šios Vyriausybės ir, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių uždavinių“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
6 iš 10 gyventojų sutinka (58 proc.), jog jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija. Daugiausiai taip manančių – Italijoje ir Portugalijoje (po 85 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (23 proc.). ES vidurkis – 64 proc.
Beveik pusė gyventojų (45 proc.) teigia, jog Lietuvoje galima pranešti apie korupciją nebijant susidorojimo. ES vidurkis – 47 proc.
Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas (8 proc.) teigia susidūręs su situacija, kai viešojo sektoriaus atstovai mainais į viešąsias paslaugas pateikia seksualinio pobūdžio pageidavimų (angl. sextortion). Daugiausiai taip teigiančių – Bulgarijoje (17 proc.), mažiausiai – Suomijoje (2 proc.). ES vidurkis – 7 proc.
Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korupcijos lygį.
2020 m. spalio 26 d. – lapkričio 19 d. buvo apklausti 1 000 Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko bendrovė „Kantar”.
Slovakijos policija sulaikė savo pačių vidaus priežiūros organizacijos vadovą.
Policijos tarnybinių nusižengimų tyrimo biuro vadovą Adrianą Szabo ketvirtadienį su antrankiais išsivežė specialusis „Naka“ padalinys kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, pranešė vietos žiniasklaida.
Slovakijos prokuratūra transliuotojui TA3 patvirtino, kad sankcionavo suėmimą.
Kaip tarnybinių nusižengimų biuro vadovas, A. Szabo buvo atsakingas už policijos pareigūnų korupcinių bei kitokių nusikaltimų atskleidimą ir kovą su jais.
Dabar jis pats kaltinamas ėmęs kyšius grynaisiais ir elektroniniais prietaisais mainais į tai, kad nebūtų keliamos bylos policijos pareigūnams.
Sulaikymas įvyko politinių diskusijų metu dėl įtariamo liudytojų papirkinėjimo, kurį esą vykdė policijos pareigūnai.
Buvęs ministras pirmininkas Robertas Fico, vadovaujantis opozicinei socialdemokratų partijai „Smer-SD“, apkaltino vyriausybę, esą ji suėmė A. Szabo, kad susilpnintų policijos priežiūros instituciją ir ši nebekovotų su korupcija.
Dabartinis ministras pirmininkas Eduardas Hegeris atmetė tai kaip „sąmokslo teoriją“. Anksčiau jis apkaltino abi šalies socialdemokratų partijas, esą jos kritikuoja policiją tik todėl, kad pačios yra „organizuoto nusikalstamumo politinis sparnas“.
Opozicija cituoja gegužę tariamai į viešumą nutekėjusią informaciją iš vidaus žvalgybos tarnybos SIS.
Joje sakoma, kad sulaikytiems įtariamiesiems buvo daromas spaudimas siūlant pinigų ir reikalaujant daryti melagingus pareiškimus opozicijos politikų atžvilgiu.
Jungtinės Valstijos ėmėsi sankcijų prieš tris Bulgarijos piliečius ir 64 šios šalies organizacijas. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro pranešime.
Ribojimai taikomi verslininkui Vasilui Božkovui, buvusiam Liaudies Susirinkimo (parlamento) deputatui Delianui Pejevskiui ir Nacionalinio specialiųjų žvalgybos priemonių kontrolės biuro nariui Ilkui Želiazkovui. Amerikos žinybos nuomone, šie asmenys susiję su korupcija.
„JAV įveda sankcijas trims Bulgarijos piliečiams ir 64 su jais susijusioms organizacijoms dėl jų vaidmens korupcijoje“, – sakoma pranešime. Beje, sankcijos bus taikomos ir Sofijos krepšinio klubui CSKA.
Įtraukimas į sankcijų sąrašą reiškia, kad įšaldomi jame atsidūrusių asmenų ir organizacijų aktyvai Jungtinėse Valstijose, o Amerikos piliečiams draudžiama turėti su jais verslo reikalų.
Darbą pradeda Europos prokuratūra. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Birželio pirmąją darbą pradeda Europos prokuratūra. Pirmoji viršvalstybinė prokuratūra bus atsakinga už nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos biudžeto sukčiavimais ir pasisavinimais, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu bei valstybiniu kaltinimu. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM srityje, kai padaroma daugiau nei 10 milijonų eurų žala, pinigų plovimą, Europos Sąjungos fondų lėšų pasisavinimą, aktyviąją / pasyviąją korupciją.
Ši nauja Europos Sąjungos įstaiga taip pat galės tirti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą saugant Europos Sąjungos turtą, pajamas ir išlaidas.
Europos prokuratūra tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys visiškai nepriklausomai nuo Europos Komisijos, kitų ES institucijų ir įstaigų, taip pat nuo valstybių narių. Iki šiol šias nusikalstamas veikas tyrė ir baudžiamąjį persekiojimą vykdė tik nacionalinės institucijos, tačiau jos galėdavo veikti tik savo valstybių teritorijose. Europos prokuratūra, vykdydama baudžiamąjį persekiojimą, bendradarbiaus su Eurojustu, OLAF ir Europolu.
Tikimasi, kad ilgainiui Europos prokuratūra tirs apie 3 tūkst. bylų per metus. Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais. Į ją pirmajai kadencijai buvo paskirti 22 Europos prokurorai.
Lietuvos Europos prokuroras buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna, kuris turi daugiau nei 20 metų prokuroro stažą, dirbo įvairiose prokuratūros grandyse, prieš tai jis ėjo Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigas, dirbo kovos su sukčiavimu tarnyboje OLAF.
Trys Europos deleguotieji prokurorai, kurie betarpiškai funkcijas vykdys savarankiškame biure Lietuvoje. Tai buvę Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Jolita Kančauskienė ir Vytautas Kukaitis bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Lietuvoje dirbsiantys prokurorai penkerių metų kadencijai yra įdarbinti Europos prokuratūroje specialiaisiais patarėjais, Lietuvoje turi nacionalinio prokuroro statusą ir veiks Europos prokuratūros vardu. Jie turės tokius pačius įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai.
Europos Prokuratūrai vadovauja vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi, kuri kartu su 22 Europos prokurorais dirbs Liuksemburge. Kitose Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančiose bendrijos šalyse iš viso dirbs 140 Europos deleguotųjų prokurorų.
