Remigijus Ačas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų kyšininkavimu STT sulaikytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narys, buvęs Raseinių administracijos direktorius Remigijus Ačas laikinai suspendavo narystę partijoje.

Tai pranešė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai ir pareikšti įtarimai Remigijui Ačui mums yra nemaloni staigmena, tačiau visais atvejais teisėsaugai būtina atlikti visus reikiamus veiksmus, kad galėtų išsiaiškinti tiesą. R. Ačas laikinai sustabdė narystę partijoje, kol vyks ikiteisminis tyrimas”, – sako LSDD lyderis G.Kirkilas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, vykusios Raseinių rajono savivaldybėje.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas įtariamas kyšininkavimu. Tiriamos aplinkybės dėl neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo R. Ačui einant savivaldybės direktoriaus pareigas – galimo išskirtinio palankumo vienai privačiai bendrovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdoma įmone. Įtariama, kad už tai R. Ačas priėmė didelės vertės (daugiau negu 250 MGL) kyšį, primena ELTA.

Įtarimai taip pat pareikšti dviem įmonių atstovams, kurie tiesiogiai papirko R. Ačą arba dalyvavo maskuojant kyšius įvairiomis finansinėmis operacijomis.

Visi įtariamieji yra sulaikyti, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 06:29

Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bendras Generalinės  prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas 

Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.

Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.

Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.

Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.

Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.

Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.

2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.

2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.

Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.

Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.

Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.

Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.

2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.

Tyrimas šiuo metu tęsiamas.

Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

2018.07.28; 07:00

Ukrainos saugumo tarnyba. Youtube.com nuotr.

Ukrainos valstybės saugumo tarnyba antradienį atliko kratas Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir televizijos kanalo „Russia Today“ būstinėse Kijeve, informavo pareigūnai. Be to, pranešama, kad prieš reidus prie savo namų buvo sulaikytas vienas agentūros žurnalistas.

„Tęsiame tiriamuosius veiksmus, paieškos vykdomos „RIA Novosti“ ir kitose žiniasklaidos struktūrose“, – agentūrai AFP sakė Ukrainos saugumo tarnybos atstovė Olena Gitlianska.

Savo feisbuko paskyroje O. Gitlianska pridūrė, kad Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės yra „pasitelkiamos kaip įrankiai prieš Ukrainą vykdomame hibridiniame kare“.

Pranešama, kad kiek anksčiau antradienį Ukrainos teisėsaugos pareigūnai sulaikė „RIA Novosti“ reporterį Kirilą Višinskį.

Kratos ir sulaikymas įvykdyti likus kelioms valandoms iki tilto, sujungsiančio aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija, atidarymo ceremonijos, kurioje dalyvaus ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Ukraina nusprendė atkeršyti už Krymo tiltą“, – tviteryje rašė RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Rusija, savo ruožtu, kratas žiniasklaidos priemonių būstinėse pavadino „skandalingomis“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 12:07

Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą, susijusį su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdytais sandoriais. Vakar „Lietuvos geležinkelių” centrinėje būstinėje Vilniuje ir kitur atliktos kratos – 2016 m. sausio 20 d. FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo dalis.

FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Sulaikyti 3 fiziniai asmenys, atliktos kratos 4 bendrovėse, įtariamųjų gyvenamuosiuose namuose, automobiliuose, pagalbinėse patalpose.

Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.

FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.

Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT).

2016.12.15; 00:15

Lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.

Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.

Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Kitiems dviem asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nelegaliu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Lapkričio 30 d. STT pareigūnai taip pat atliko kratas vieno iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovo K. P. gyvenamojoje vietoje ir privačiose bendrovėse. Po kratų sulaikytas vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovų ir trys privačių įmonių atstovai.

Sulaikytiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų kyšininkavimo ir papirkimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.12.03; 15:00

Ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko 14 kratų, 3 poėmius, įtarimai pareikšti 6 asmenims. detektyvas

Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį supažindino su nutarimu apklausti jį specialiuoju liudytoju dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo.

Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas leidžia rinkti duomenis apklausiant Lietuvos Respublikos Seimo narius ir nepanaikinus jiems teisinio imuniteto.

Klausimai, susiję su asmenų imuniteto panaikinimu, paprastai sprendžiami tuomet, kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas ir nustatyti kalti asmenys, kuriuos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn gaunant kompetentingų institucijų leidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius atostogauja, prokuroras mano, kad šiuo metu netikslinga spręsti klausimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.

Primename, kad atliekamame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas tikrinimui, ar vienos maisto produktus gaminančios bendrovės produkcija atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.

Tiriant prekybą poveikiu šiuo metu tikslinamos aplinkybės ir renkami papildomi duomenys apie suinteresuotos bendrovės vadovų įvairiomis formomis galimai perduotą turtinę naudą P. Gražuliui už pastarojo poveikį, pasinaudojant visuomenine padėtimi bei pažintimis, VMVT vadovui J. Miliui, o per jį ir kitiems jam pavaldiems darbuotojams.

Taip pat tyrimo veiksmai atliekami siekiant patikslinti aplinkybes, kaip poveikis valstybės tarnautojams įtakojo jų veiksmus tikrinant bendrovę ir jos gaminamą produkciją. Įtariama, kad VMVT ir Instituto darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir bendrovei buvo išduoti tikrovės neatitinkantys (suklastoti) minėtos bendrovės produkcijos patikrinimo dokumentai, kuriuos bendrovė panaudojo realizuodama įtarimų sukėlusią produkciją.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.04; 17:29

Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) bendradarbiaujant su Latvijos kovos su korupcija biuru (toliau – KNAB) ir atliekant ikiteisminį tyrimą, vakar, birželio 16 d., STT Klaipėdos valdybos pareigūnai atliko kratas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (toliau – VĮ KVJUD) ir sulaikė VĮ KVJUD Infrastruktūros direktorių G. Z. Taip pat buvo sulaikytas ir Latvijos Respublikos pilietis G. K., kuris yra vienos Latvijos statybų bendrovės valdybos pirmininkas.

Cetrinė STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Cetrinė STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

STT turimi duomenys leidžia įtarti, kad G. K., atstovaudamas Latvijos bendrovei, laimėjusiai net kelis statybų rangos konkursus VĮ KVJUD, kurių vertė siekia keliolika milijonų eurų, už VĮ KVJUD priimamus Latvijos bendrovei finansiškai naudingus sprendimus per kelis kartus G. Z. perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį.

Tuo pačiu metu sulaikymo operacija ir kiti procesiniai veiksmai buvo vykdomi ir Latvijoje. Latvijos KNAB sulaikė 6 asmenis, einančius aukštas pareigas viename iš didžiausių Latvijos verslo koncernų, atliko apie 20 kratų. Atliekant kratas buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daugiau nei 100 000 eurų grynųjų pinigų.

STT Klaipėdos valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare (EBPO) ir ratifikuoti EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, STT, kaip specializuota Lietuvos kovos su korupcija institucija, stiprina bendradarbiavimą ir su kitų užsienio šalių antikorupcijos institucijomis.

Informacijos šaltinis – STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba).

2016.06.18

Generalinė prokuratūra nesutinka su Teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio bei Seimo nario Vytauto Matulevičiaus viešai išsakytu teisės normų interpretavimu ir abejonėmis dėl to, kad Seimo narių namuose, darbo vietose bei kitur atliekant kratas neva pažeidžiamas šių parlamentarų teisinės neliečiamybės statusas.

Prokuratūra atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62  straipsnyje bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad neliečiamas yra Seimo nario asmuo, t. y. neliečiamybė neaprėpia Seimo nario gyvenamosios, darbo patalpų ar kitų su jo asmeniu siejamų vietų, turto ir pan.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse taip pat yra nurodoma, kad  asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė, tačiau kitos procesinės prievartos priemonės jam gali būti taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norit atlikti kratą, t.y. taikyti vieną iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, visais atvejais prokuroras privalo pateikti teismui argumentuotą prašymą ir gauti teismo leidimą. Jei prašoma atlikti kratas Seimo nario asmeninėse ar darbo patalpose bei kitose su juo siejamose vietose, prokuroro prašyme visuomet nurodoma, kad asmuo yra Seimo narys.

Šiuo metu rezonansiniame ikiteisminiame tyrime minimų buvusio Seimo nario E. Masiulio bei šiuo metu esančio Seimo nariu V. Gapšio asmeninėse gyvenamosiose ir darbo patalpose kratos atliktos turint visus būtinus teismo leidimus.

Pateikiame tekste minimų teisės aktų ištraukas:

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 62 straipsnis:

Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka. 

Lietuvos Respublikos Seimo statutas, 22 straipsnis  „Seimo nario neliečiamybė“:

Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, 32 straipsnis „Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“:

Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos prokuratūra.

2016.06.03; 06:52

Gausios Lietuvos ir Vokietijos policijos pajėgos dalyvavo stambioje tarptautinėje operacijoje, kurios metu atliktos kratos ir sulaikymai. Operacijai aktyvią pagalbą teikė Europolas ir Eurojustas.

Europolo ir Vokietijos pareigūnai atvyko į Lietuvą ir dalyvavo vykdant tam tikrus operacijos veiksmus. Operacija vienu metu prasidėjo keliuose Lietuvos miestuose ir Vokietijoje, joje dalyvavo apie 900 pareigūnų iš abiejų šalių.

Continue reading „Stambi tarptautinė operacija: užkirstas kelias lietuviams vagiliauti Vokietijoje“

pistolet_2

Vasario 23 dieną Vilniaus mieste bei rajone buvo sulaikyti 23 sostinėje ir jos apylinkėse veikusio nusikalstamo susivienijimo lyderiai ir aktyvūs nariai.

Operacijoje kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus ir Vilniaus miesto bei rajono apylinkių prokuratūrų prokurorais dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnais.

Pasitelkus Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos pareigūnus, buvo smogta Vilniuje veikusiai vienai pagrindinių ir pavojingiausių organizuotai nusikalstamai grupuotei.

Continue reading „Triuškinama viena pavojingiausių sostinės gaujų“