Lietuvos policija
Policijos veteranai, kaip patys pažymi, neabejingi savo valstybei, jos dvasiai, raidai, valdymo kokybei ir istoriniam likimui, piktinasi, kad prieš įvairiausius rinkimus – savivaldos, Prezidento ar Seimo – viešojoje erdvėje vis dažniau kaip „baubas“ vartojamas terminas „policinė valstybė“. Veteranai pažymi, kad taip per rinkimų kampanijas neretai peržengiama demokratijos riba, o „baubo“ taikiniais tampa buvę policijos pareigūnai.

„Šį terminą sąmoningai įvairiuose kontekstuose naudoja kai kurie politikai, politologai ir šiaip „ekspertai“, siekdami išgąsdinti nemažą dalį rinkėjų,, tokiu būdu nurodydami, už ką ar prieš ką balsuoti. Po tokių nuolat tiražuojamų gąsdinimų tiek vyresniajai Lietuvos žmonių kartai, tiek visiems gerbiantiems šalies istoriją vaizduotė paslaugiai pakiša kraupų sovietinės okupacijos dešimtmečių, tūkstančių nužudytų ir ištremtų, fiziškai ir moraliai suluošintų žmonių paveikslą. Esą istorija vėl pasikartos, Lietuvą užplūs tokios negandos kaip žiauri diktatūra, demokratijos užgniaužimas, žmogaus teisių ir laisvių smaugimas ir pan.

Aiškūs ne tik tokių veiksmų tikslai, bet ir taikiniai: buvę policijos pareigūnai, kurie, dar visiškai darbingo amžiaus pasitraukę į „užtarnautą poilsį“, kupini energijos, dar nori tarnauti savo tėvynei, panaudoti įgytą patirtį kitose gyvenimo srityse – nesvarbu, su viena ar kita politine partija, komitetu ar savarankiškai“, – rašoma Policijos veteranų, Kriminalinės policijos veteranų, Kelių policijos veteranų asociacijų valdybų kreipimesi į visuomenę.

Policijos veteranų teigimu, galima kone ant kiekvieno kampo pastatyti po ginkluotą policininką, bet netapti „policine valstybe“, atvirkščiai, gyventojai tik padėkotų už savo didesnį saugumą. Antra vertus, galima iki minimumo sumažinti policijos pajėgas, išretinti kitų teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų gretas, tačiau dėl pačios politinės sistemos ydingumo visiškai pagrįstai vadintis policine valstybe.

Kreipimesi retoriškai klausiama, ar buvusi tarnyba policijoje savaime gali būti yda ar nuodėmė? Ar žmonės, dešimtis metų atidavę žmogaus ir įstatymo gynėjo profesijai, gali kelti pavojų savo šaliai? 

„Būtent tai kelia mūsų, policijos veteranų, nerimą, žeidžia, menkina pačios profesijos misiją, prestižą, ypač tarp jaunimo, kuriam iš anksto tarsi nurodomos socialinės, karjeros „lubos“, skiriamos savotiškos rezervacijos… Esą, gali saugoti tvarką, kovoti su nusikaltėliais, rizikuoti savo sveikata ir gyvybe, kęsti stresą, nepriteklius, tačiau toliau – šiukštu, nevalia, nes, kažkieno nevykusia nuomone, tu keli pavojų Tėvynei. Vien tuo, kad buvai policininkas“, rašoma kreipimesi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.06; 05:00

Interpolas

Antradienį Seimas vienbalsiai pritarė rezoliucijai dėl Interpolo ateities, kurioje skelbiama, kad Rusijos atstovą Aleksandrą Prokopčiuką išrinkus Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos.

Šią savaitę bus renkamas didžiausios pasaulyje tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo vadovas. Kaip vienas iš pagrindinių kandidatų į šį postą minimas Rusijos Federacijos atstovas A. Prokopčiukas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino „išreikšti Seimo poziciją ir tam tikrą įpareigojimą vidaus reikalų ministrui, kuris ketvirtadienį balsuos rinkdamas (Interpolo vadovą – ELTA)“, kviesdamas „kategoriškai nepalaikyti nedemokratinės valstybės deleguojamo vadovo į generalinio direktoriaus poziciją“.

„Šiuo metu vykstančioje Interpolo 87-ojoje Generalinėje asamblėjoje yra renkamas Interpolo vadovas, kuris turėtų užimti neaiškiomis aplinkybėmis dingusio ankstesniojo šios organizacijos vadovo vietą, ir kad tikėtinu laimėtoju įvardijamas vienas iš dviejų pretendentų, ilgametis Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemos pareigūnas, septynerius metus vadovavęs Rusijos Interpolo biurui, Aleksandras Prokopčiukas, kuris tiesiogiai atsakingas už Rusijos politiškai motyvuotus prašymus sulaikyti ir perduoti užsienyje esančius Kremliui nepalankius asmenis“, – teigiama rezoliucijoje.

Už rezoliuciją balsavo 88 iš 95 Seimo narių, 7 – susilaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.21; 06:00

Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūroje ketvirtadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo grasinimo nužudyti ir šmeižimo. Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Seimo narės Dovilės Šakalienės ir kitų Seimo narių pareiškimus. Juose teigiama, kad pastarąsias kelias savaites žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiami komentarai, iliustracijos ir pasisakymai, nukreipti prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę, taip pat buvo tiesiogiai grasinama ją nužudyti.

Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose skelbiama Seimo narę D. Šakalienę šmeižianti informacija, kad ji neva, pasinaudodama savo kaip Seimo narės įgaliojimais, grobia vaikus bei pelnosi iš prekybos vaikais.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras.

Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę, primena ELTA.

Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 05:00

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (VPK KPONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius baigė ikiteisminį tyrimą dėl 2016 m. vasarą Palangoje įvykdytų rezonansinių nusikaltimų.

Įtariama, kad trys palangiškiai susibūrė į organizuotą grupę, planuodami apiplėšti ir prievartauti turtą iš pažįstamo, sugrįžusio iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. 2016 m. liepos mėn. pabaigoje nukentėjusiajam buvo pasiūlyta važiuoti į Šventąją neva aptarti verslo reikalų.

Sustojus miške jis buvo sumuštas ir pririštas prie medžio. Užpuolikai reikalavo sumokėti 10 tūkst. Eur, pagrobė raktus nuo buto, pinigus bei kitus daiktus. Iš aukos buto pagrobti pinigai, įvairūs daiktai bei alkoholiniai gėrimai. Padaryta daugiau nei 10 tūkst. Eur turtinė žala.

Klaipėdos apskrities VPK KPONTV tyrėjai nustatė, kad nusikaltimus, įtariama, organizavo ir juose dalyvavo gerai jiems žinomas, su organizuotu nusikalstamumu siejamas asmuo. 2015 m. spalio mėn. jis pats buvo pristatytas į medicinos įstaigą su daugybiniais sužalojimais. Įtarimai dėl kūno sužalojimo, neteisėto laisvės atėmimo, plėšimo bei kitų nusikaltimų tąkart buvo pareikšti penkiems asmenims.

Du įtariami Palangoje įvykdytų nusikaltimų bendrininkai išvyko iš Lietuvos, o organizatorius slapstėsi Kretingos r. esančioje sodyboje. Kratos metu joje teisėsaugininkai aptiko nusikaltimų padarymo metu panaudotą automobilį, tuščius pagrobtų alkoholinių gėrimų butelius bei narkotikų. Taip pat buvo sulaikytas anksčiau teistas kaunietis.

Tuo metu nusikaltimų organizatorius jau buvo išvykęs į Vilnių, kur buvo sulaikytas bendradarbiaujant su sostinės KPONTV pareigūnais. Sulaikymo metu įtariamasis turėjo dalį pagrobtų daiktų ir psichotropinių vaistų.

2016 m. rugpjūčio mėn. nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažintas asmuo buvo sumuštas viename Palangos restorane. Buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio nukentėjusiajam.

Du į atskiras bylas išskirti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotikais ir nukentėjusiojo sumušimo užbaigti supaprastinto proceso tvarka.

Vienas besislapstęs įtariamasis sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal išduotą Europos arešto orderį ir 2017 m. vasario mėn. pargabentas į Lietuvą, kitas iki šiol ieškomas.

Du kaltinamieji dėl organizuotoje grupėje įvykdytos didelės vertės turto vagystės, plėšimo bei turto prievartavimo suimti. Už šiuos nusikaltimus jiems gali būti skirta laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.

Baudžiamoji byla nagrinėjama teisme.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.19; 02:06

Vilniaus apylinkės teismas šiandien paskelbė nuosprendį sukčiavimu kaltinamiems dviem Prancūzijos piliečiams.

Teismas, prokuroro prašymu, išnagrinėjo bylą pagreitinto proceso tvarka ir skyrė kaltinamiesiems po vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Du bedarbiai Paryžiaus gyventojai kaltinami tuo, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą (Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.).

Istorija prasidėjo š. m. balandžio mėnesį, kai du užsieniečiai įtikino Lietuvos pilietį R. D., kad moka gaminti netikrus pinigus – eurus, juos nukopijuojant nuo tikrų pinigų. Paryžiečiai jau buvo pademonstravę lietuviui pinigų dauginimo būdą: iš vienos kupiūros padarę dvi. R. D. tas dvi kupiūras nunešė į banką – jos buvo tikros. Toks pinigų dauginimo būdas padarė lietuviui įspūdį ir buvo su užsieniečiais sutarta padauginti didesnę sumą pinigų.

Balandžio mėnesio vakarą į vieną Vilniaus viešbutį R. D. su draugu atnešė paryžiečiams daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Visi keturi „pinigų daugintojai“ supakavo tikrus pinigus kartu su baltos spalvos „banknotų ruošiniais“ į paketą, vėliau, pagal „technologinį procesą“, paketą drėkino ir turėjo išlaikyti šešias valandas… Per tą laiką paketas su tikrais banknotais buvo pakeistas popieriukų paketu, o paryžiečiai, palikę lietuvius laukti „technologinio proceso“ pabaigos, iš viešbučio spruko, pasiėmę daugiau kaip 10 tūkst. R. D. atneštų eurų.

Lietuvis R. D., supratęs, kad gali būti apgautas, kreipėsi į policiją. Neilgai trukus du lietuvio pinigus išviliojusius užsieniečius policininkai aptiko ir sulaikė jau kitame viešbutyje.

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Noras greitai praturtėti teistumu gali baigtis ir lietuviui R. D. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagaminti ar suklastoti didelės vertės pinigus.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.08; 18:30

Marko Brunner / Le Temps

„Federacinės policijos bendradarbis savo vardu atliko tyrimą Vladimiro Putino aplinkoje. Jam iškelta baudžiamoji byla“, – rašo Markas Bruneris Šveicarijos laikraštyje Le Temps.

„Šveicarijos Konfederacijos generalinis prokuroras iškėlė baudžiamąją bylą federacinės policijos bendradarbiui, kuris savo vardu tyrė pinigų plovimą ir korupciją Rusijoje. Už įgaliojimų viršijimą policininkui, kuriam iškelta byla, gali tekti atsakyti už pareigūno funkcijų pasisavinimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, profesinės paslapties pažeidimą ir korupciją“, – sakoma straipsnyje.

Atskleidusio informaciją apie tą bylą laikraščio Tages Anzeiger duomenimis, Federacinė kriminalinė policija (PJF) vasario 8 dieną iškėlė ieškinį organizuoto nusikalstamumo specialistui ir subtiliam Rusijos žinovui, rašo autorius.

„Byla siekia praėjusių metų pabaigą. Pasinaudojęs savo atostogomis tardomasis išvyko privačiai į Maskvą. Iš esmės jis stengėsi pastūmėti keblias pinigų plovimo bylas, liečiančias du buvusius ministrus, viena iš kurių buvusi žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik, iš prezidento Vladimiro Putino artimųjų rato. Sąryšyje su tomis bylomis sąskaitose Šveicarijoje jau buvo užblokuota 70 mln. frankų“, – informuoja autorius.

„Tyrimą atliekančio asmens privati kelionė yra problemiška, nes Šveicarijos baudžiamoji teisena neformalaus tyrimo nepripažįsta teisėtu“, – pažymi Bruneris.

„Kaip pažymi Tages Anzeiger, tas Rusijos reikalų specialistas nuo 1999 metų Federacijos kriminalinėje policijoje (PJF) tyrė bylas, susijusias su pinigų plovimu ir korupcija buvusioje sovietų imperijoje, – sakoma straipsnyje. – Jis dar buvo žinomas savo viešais priešiškais pasisakymais prieš Federacijos policijos direkciją“.

„Toji byla gali būti susijusi su neseniai pasikeitusiais PJF prioritetais ir Šveicarijos generaliniu prokuroru. Taigi, buvusios ministrės Jelenos Skrynik byla neteko reikšmės pradėjus tirti naftos giganto Petrobras korupcijos skandalą Brazilijoje, – komentuoja Bruneris. – Tikriausiai todėl šiandien nušalintas nuo pareigų specialistas taip labai stengėsi pastūmėti savo bylą. Tačiau jo privati iniciatyva gali sukelti pavojų tolesniam tyrimui“.

Informacijos šaltinis: Le Temps leidinys.

2017.04.03; 07:39

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą dėl neteisėto įmonės užgrobimo suklastojus ne vieną dokumentą, apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą ir kitų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bei atliktos ekspertizės liudija, kad Šakių rajono gyventojas A. Č., anksčiau buvęs vienos Kauno mieste registruotos įmonės akcininku, tačiau savo akcijas pardavęs, dar 1999-aisiais sumanė planą, kaip įmonę užgrobti ir tapti vienvaldžiu jos šeimininku.

2014 metų rugpjūtį kaltinamasis parengė uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pats ją už teisėtus įmonės akcininkus be jų žinios pasirašė bei patvirtino suklastotu įmonės antspaudu ir taip tapo vienvaldžiu jos šeimininku.

Vėliau naujasis įmonės direktorius bei akcininkas Registrų centrui pateikė suklastotą prašymą registruoti jį juridinių asmenų registre bei kitus dokumentus, nusikalstamu būdu siekdamas teisėtai tapti vienvaldžiu įmonės šeimininku.

Įgyvendinęs savo planą, ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis ir toliau klastodamas dokumentus neteisėtai įgijo 30 tūkstančių eurų ir pasikėsino įgyti dar 98 tūkstančius eurų.

Be to, A. Č., būdamas neteisėtu įmonės akcininku ir direktoriumi bei neturėdamas teisės disponuoti bendrovės turtu, siekė parduoti įmonei priklausantį namą ir sklypą už 100 tūkstančių eurų. Pasirašęs preliminariąją poilsio patalpų su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, kaltinamasis gavo 5 tūkstančių eurų avansą, o likusios sumos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gauti nespėjo.

Šakių rajono gyventojas taip pat kaltinamas ir vagyste bei turto sunaikinimu. Mat, iš Klaipėdos rajone esančio ir įmonei priklausančio namo, kaip įtariama, pagrobė pinigų ir įvairių daiktų: rankinę elektrinę žoliapjovę, elektrinę augalų karpymo mašiną, televizorių, mikrobangų krosnelę, lėkščių, puodų, žvejybos įrangą ir kitų buities prietaisų. Iš viso vienam iš teisėtų įmonės akcininkų buvo padaryta daugiau nei 40 tūkstančių eurų turtinė žala.

Yla iš maišo lįsti pradėjo tuomet, kai vienas iš teisėtų įmonės akcininkų pastebėjo, kad įmonės sąskaitoje nebegali atlikti bankinių operacijų. Vyras išsiaiškino, kad nebėra įmonės akcininkas, o įmonė valdoma kito asmens. Negana to, jis gavo registruotą laišką, kuriame teigiama, kad naujajam įmonės šeimininkui yra skolingas 98 tūkstančius eurų. Signalų, kad kažkas užgrobė jam ir dar vienam akcininkui priklausančią įmonę, buvo ir daugiau, todėl nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugą.

„Nors nusikaltimai buvo daromi 2014 metais, tačiau džiugu, kad didžiulio darbo drauge su Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais dėka šie nusikaltimai buvo išaiškinti. Kaltinamasis, teisėsaugai suabejojus jo kaip įmonės akcininko tikrumu, nė nedvejodamas drąsiai nuolat pateikdavo suklastotus dokumentus. Taip net buvo nutrauktas 2014 m. rugsėjį jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įsilaužimo. 

Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl suklastotų dokumentų, kaltinamajam galiausiai buvo užkirstas kelias tolimesnėms nusikalstamoms veikoms“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė, vadovavusi šiam ikiteisminiam tyrimui.

A. Č. kaltinamas iš viso devynių nusikalstamų veikų įvykdymu. Jis bus teisiamas už dokumentų ir antspaudo klastojimą, sukčiavimus, vagystę ir turto sunaikinimą.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2017.01.25; 05:51

Dviejų sukčių nusikalstama veika Šiauliuose jau nesikartos – baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu išperkant automobilius kaltinami du vyrai, į teismą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Bendikas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų vasarą šiuo metu teistas kaltinamasis Jonavos rajono gyventojas T. L. sulaukė skambučio iš pažįstamo kėdainiškio R. K., kuris pasiūlė jam lengvai užsidirbti pinigų. Kadangi pinigų trūko, o 800 litų (232 eurai) buvo ta suma, kuri jį sugundė imtis nusikalstamos veikos.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis kėdainiškis R. K. buvo įvykdęs jau ne vieną panašaus pobūdžio nusikaltimą, todėl šis sumanymas neatrodė gresiantis bloguoju. R. K. pasiūlė pažįstamam T. L. padėti įsigyti automobilį iš vienos įmonės, kuri teikia automobilių lizingo ir atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) paslaugas. R. K. pats nebegalėjo pasirašyti sutarties su įmone, todėl T. L. pateikęs lapelį su išgalvotais jo duomenimis: telefono numeriu, elektroninio pašto adresu, darboviete, atlyginimu pasakė, kad šiuos duomenis turės naudoti įrašant juos į automobilio pirkimo sutartį.

Po kiek laiko R. K. kartu T. L. nuvyko į Šiaulius, kur apžiūrėjo norimą pirkti automobilį VW Passat ir pasirašė pirkimo sutartį. Automobilis buvo įsigytas už 15 tūkstančių litų (4344 eurus), tokiai sumai jis buvo išpirktas, o pinigai turėjo būti sumokami per sutartyje numatytą laikotarpį.

Nupirkus ir perregistravus automobilį į jį sėdo ne naujasis automobilio savininkas, o nusikalstamos veikos iniciatorius R. K. Jis sumokėjo žadėtą dalį pinigų T. L. už pagalbą įsigyjant automobilį ir pats jau planavo, ką darys su naujuoju pirkiniu.

Praėjus keliems mėnesiams po automobilio pardavimo įmonė niekaip nesulaukė grąžinamų pinigų, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą pavyko išaiškinti nusikalstamą veiką vykdžiusius asmenis, tačiau automobilis taip ir liko nerastas.

Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.

Abiem sukčiavimu kaltinamiems vyrams gresia laisvės atėmimas iki 3 metų.

Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2016.11.30; 04:54

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.Kalinimas

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktos dvi moterys.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šių metų kovą 38 metų J. M., kaip pati teigia, heroino įsigijo iš nepažįstamo vyro vienoje iš Klaipėdoje esančių turgaviečių. Narkotikus parsinešusi namo iš vieno maišelio su ne mažiau kaip 2,5 gramo miltelių moteris pagamino ne mažiau kaip 19 folijos lankstinukų ir vieną polietileninį paketėlį. Pardavusi, kaip įtariama, vos du folijos lankstinukus, Klaipėdos rajono gyventoja įkliuvo uostamiesčio policijos pareigūnams.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai asmens kratos metu pas moterį rado 17 folijos lankstinukų ir vieną polietileninį paketėlį, o atlikus kratą J. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir neteisėtai laikomų psichotropinių tablečių. J.M. bendrininkė anksčiau jau šešis kartus teista 24 metų A. K. taip pat kaltinama neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Klaipėdietės teigimu, policijos pareigūnų asmens kratos metu rastą heroiną ji laikė sau, nes jau ne vienus metus vartoja narkotikus.

Tačiau, bylos duomenimis, įsigijusi ne mažiau kaip 1,2 gramo miltelių, šiuos išskirstė į ne mažiau kaip 16 folijos lankstinukų ir du iš jų, kaip įtariama, pardavė vienoje iš Klaipėdoje esančių autobusų stotelių, o su kitais folijos paketėliais buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Sulaikytos moterys išvežtos ir uždarytos į Šiaulių tardymo izoliatorių. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti kaltinamosioms J. M. ir A. K. gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, o už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti kaltinamajai J. M. gresia dar ir viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2016.07.19; 05:58

Bavarijos Žemės Kriminalinės policijos valdybos (LKA) vadovo Marijaus Huberio (Mario Huber) nuomone, Rusijos mafijos aktyvumas Bavarijoje žymiai pavojingesnis už Italijos mafijos veiksmus.

Italijos tyrėjai nuolat kalba, kad mafija Bavarijoje labai aktyvi ir, be kitų purvinų reikalų, plauna daugybę pinigų. Bavarijos landtage net buvo surenti klausymai šia tema. Marijus Huberis, Bavarijos žemės Kriminalinės policijos valdybos vyriausiasis mafijos bylų tyrėjas, tokius įtarimus atmeta.

Jo nuomone, Bavarija greičiau yra prieglobstis tiems mafijozams, kuriems savo šalyje darosi itin pavojinga. 44-rių metų Bavarijos tyrėjas pasakoja apie tyrimų metodus, apie pasienio bendradarbiavimą, o taip pat apie rusų mafiją, kuri, jo nuomone, žymiai pavojingesnė už italų.

Continue reading „Tikras karas“

g.visockas-portretas

Karts nuo karto Vilniaus centre tenka sutikti buvusį Vilniaus universiteto dėstytoją, mums, žurnalistams, dėsčiusį senąją lietuvių literatūrą. Jo paskaitos buvo gilios, įsimintinos, prasmingos. Docento laipsnį turėjęs dėstytojas visomis išgalėmis stengėsi, jog mes, būsimieji korespondentai, publicistai, politikos apžvalgininkai, kaip galima giliau pažintume tokius nūnai primirštus rašytojus kaip Vaižgantas, Biliūnas ar Kudirka.

Jis skiepijo mintį, jog mūsų 18-ojo, 19-ojo ar 20-ojo amžiaus pradžios rašytojai nėra prastesni už ano meto prancūzų, vokiečių ar britų rašytojus. Tiesiog gausesnės, skaitlingesnės pasaulio tautos turėjo palankesnes sąlygas kurti. Joms nereikėjo skirti tiek daug jėgų priešinantis polonizacijai, germanizacijai ar rusifikacijai. Taigi dabar jos, nepatyrusios ilgalaikių kataklizmų, mums primeta savas madas. O tuo pačiu – slapčia skiepija nepilnavertiškumo kompleksą. Esą lietuviškasis literatūrinis aruodas – skylėtas, seklus, mažiau imponuojantis.

Continue reading „Salotų valgymas nėra valstybės interesų gynimas“