JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltintas rasizmu – savo tviterio paskyroje jis išplatino žinutę, nukreiptą prieš kelias Kongreso nares iš demokratų partijos. D. Trumpo paraginimas kongresmenėms „grįžti ten, iš kur atėjo“ iššaukė dar vieną audrą dėl prezidento pažiūrų į rasinę įvairovę ir imigraciją.
 
Praėjusiais metais D. Trumpas keletą kartų yra pakartojęs, kad Afrikos valstybių tautos yra niekam tikusios, taip pat jis nuolat kartoja apie migrantų „invaziją“. D. Trumpas buvo ir vienas aktyviausių Baracko Obamos kilmės sąmokslo teorijos šalininkų, teigdamas, jog B. Obama gimė ne ant JAV žemės, todėl legaliai negalėjo būti prezidentu.
 
Tviteryje D. Trumpas kreipėsi į „progresyvias demokratų kongresmenes“ ir tikriausiai turėjo omenyje grupę pirmą kartą į Atstovų Rūmus išrinktų jaunų, liberalių moterų. Jis tvirtino, kad moterys „kilusios iš šalių, kurių vyriausybės yra visiška katastrofa“. Vėliau jis pasiūlė kongresmenėms grįžti ten, iš kur atvykusios. Prezidentas teigė, kad Atstovų rūmų pirmininkė Nancy‘ė Pelosi „bus labai laiminga (kongreso narėms) greitai suorganizuoti nemokamą kelionę“.
 
Trys kongresmenės iš grupės – Alexandria Ocasio-Cortez, Rashida Tlaib ir Ayanna Pressley – gimė ir užaugo JAV. Ketvirtoji – Ilhana Omar – į JAV persikraustė būdama vaikas. A. Ocasio-Cortez gimė Bronkse, Niujorke, maždaug 19 km nuo „Queens“ ligoninės, kur gimė D. Trumpas.
 
D. Trumpas tviterio paskyroje apkaltino Kongreso nares, esą šios nuožmiai kritikavusios jį ir JAV.
 
Jis parašė: „Kaip įdomu matyti, kad progresyvios demokratės Kongreso atstovės, kilusios iš valstybių, kurių vadovai yra visiška katastrofa, blogiausi, labiausiai korumpuoti ir nepajėgūs, neturintis galios jokiame pasaulio kampelyje (jei šios šalys apskritai turi funkcionuojančią vyriausybę), šiuo metu garsiai ir nuožmiai aiškina JAV žmonėms, geriausiai ir galingiausiai tautai planetoje, kaip JAV turėtų būti valdoma. Kodėl joms negrįžus į savo šalis ir nesutvarkius visiškai sugedusių, nusikaltimų persmelktų vietų, iš kurių jos kilusios. Tada jos galės sugrįžti čia ir parodyti, kaip tai daroma.“
 
Jis atvirai nenurodė, apie kurias moteris šneka. Vis dėlto, iš pirmininkės N. Pelosi nuorodos galima spręsti, kad D. Trumpas referavo į A. Ocasio-Cortez, R. Tlaib, A. Pressley ir I. Omar. Praėjusią savaitę N. Pelosi susiginčijo su A. Ocasio-Cortez.
 
N. Pelosi D. Trumpo žinutes pavadino ksenofibiškomis. Tviterio paskyroje ji rašė: „Kai D. Trumpas sako keturioms JAV kongreso atstovėms keliauti atgal į savo šalis, jis tik dar kartą patvirtina, kad planas „Make America Great Again“ visada buvo planas vykdyti veiksmus, kad Amerika būtų vėl „balta“.
 
Pirmininkė papildė rašydama, kad „JAV įvairovė visada bus valstybės stiprybė, o vienybė – jėga“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 10:00

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kritikuoja Vyriausybę dėl daromos įtakos institucijoms, kurios turėtų būti nepriklausomos – Lietuvos bankui (LB) ir Valstybės kontrolei. Pasak jo, pirmasis yra puolamas, o antroji – tildoma.

„(Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. – ELTA) šiandien yra torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Vienas yra atakuojamas, kita – nukenksminama, kad nekiltų noras kritikuoti valdžios darbo“, – teigia G. Nausėda

Anot kandidato, LB yra atakuojamas taip, kaip buvo Rolando Pakso laikais – to rezultatas tuomet, prieš du dešimtmečius, buvo panika, atsiimta maždaug milijardas litų indėlių. Jo vertinimu, taip daroma dėl politinių priežasčių: „Artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.“

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į valdančiųjų įtaką Valstybės kontrolei. Institucijoje, kuri turėtų atlikti priežiūrą, analizuoti ir kritiškai įvertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, atliekamas „metodiškas galių naikinimas“.

„Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai” lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti, kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priims direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte“, – teigia kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, šie pakeitimai rodo, kad stengiamasi kaupti tris didžiąsias valdžias į vienas rankas.

„Žmonės (valdantieji. – ELTA) (…) visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.

Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”, – sako politikas pranešime spaudai, referuodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus, kad jam „nerimą kelia labai drąsus jo (G.Nausėdos. – ELTA) žingsnis – neturint jokios patirties iššokti į aukščiausią poziciją šalyje.“ 

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.05; 08:55

J. McCainas. EPA-ELTA nuotr.
Praėjus septyniems mėnesiams po senatoriaus Johno McCaino mirties JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesulaukęs padėkos už jo laidotuves, praneša agentūros AP ir „Reuters“. 

„Aš leidau, kad jis būtų palaidotas taip, kaip jis norėjo. Kaip prezidentas aš turėjau tam duoti leidimą, – sakė D. Trumpas. – Aš nesulaukiau padėkos, bet viskas gerai“.

J. McCainas mirė praėjusį rugpjūtį nuo smegenų vėžio. Gedulo iškilmės vyko Kapitolijuje. D. Trumpas į iškilmes nebuvo pakviestas, nes taip norėjo J. McCainas. Ekspertai pabrėžia, kad pašarvojimas Kapitolijuje buvo Kongreso reikalas, o ne prezidento.

JAV prezidentas jau kurį laiką užsipuola J. McCainą. Antradienį D. Trumpas Ovaliniame kabinete reporteriams sakė: „Aš niekuomet nebuvau Johno McCaino gerbėjas“. Po dienos jau Ohajuje prezidentas teigė: „Jei sąžiningai, aš niekad jo ypatingai nemėgau“.
Atsisveikinimas su mirusiu senatoriumi J. McCainu. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriaus duktė sukritikavo D. Trumpą už pakartotines atakas. Meghan McCain pareiškė, kad prezidentas pasiekė „naują dugną“, kritikuodamas žmogų, kurio nebėra.

Respublikonai taip pat sakė nesuprantantys D. Trumpo teiginių. JAV senatorius Johnny’is Isaksonas teigė, kad ne tik J. McCaino šeima, bet ir žmonės nusipelno daugiau nei D. Trumpo juodinimai.

Buvęs kandidatas į prezidentus ir buvęs senatorius Mittas Romney’is tviteryje gyrė J. McCainą ir kritikavo prezidentą: „Aš negaliu suprasti, kodėl prezidentas dar kartą juodina tokį pavyzdinį žmogų kaip mano draugas Johnas McCainas“.

D. Trumpo ir J. McCaino santykiai buvo paženklinti abipusės paniekos. Tai buvo aišku jau per D. Trumpo rinkimų kampaniją 2015 ir 2016 metais. Kai D. Trumpas paskelbė norįs tapti prezidentu ir Meksikos imigrantus pavadino „nusikaltėliais“ ir „prievartautojais“, J. McCainas pareiškė, kad tai „šlykštu“.

D. Trumpas šiek tiek vėliau aiškino, kad J. McCainas nėra karo didvyris, nes per Vietnamo karą buvo paimtas į nelaisvę. „Man patinka žmonės, kurie nebuvo paimti į nelaisvę“, – teigė jis. J. McCainas, būdamas JAV karinio laivyno pilotas, Vietname pateko į nelaisvę ir buvo kankinamas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 06:00

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų nepasitenkinimas dėl prezidentės rinkimų dieną išsakytos kritikos premjerui Sauliui Skverneliui yra be priežasties, o deklaruojami ketinimai skųsti šalies vadovę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neturi jokio teisinio pagrindo, sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.
 
Jo teigimu, prezidentė, skirdama Vyriausybės vadovą, jaučia moralinę atsakomybę už jo veiksmus, todėl turi pilną teisę vertinti ir, jei reikia, kritikuoti. 

Profesoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, teigdamas, jog dėl Dalios Grybauskaitės sekmadienį išsakyto pasisakymo jau ruošia raštą ir kreipsis į VRK, tiesiog rodo menką politinę kultūrą. 

„Toks atsakomasis veiksmas rodo menką politinę kultūrą tiek tų, kurie skundžiasi VRK, tiek tų, kurie palaiko tokius skundus. Užmirštama, kad Respublikos prezidentė skiria ministrą pirmininką, taigi Respublikos prezidentui tenka moralinė atsakomybė už tai, ką jis paskyrė. Todėl uždrausti Respublikos prezidentei pasakyti savo nuomonę apie asmenį, kurį paskyrė į pareigas, būtų nesusipratimas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. Jis pabrėžia, kad savo pasisakyme prezidentė neagitavo, o tik įvertino ministrą pirmininką. 

„Prezidentė neagitavo, už kažką balsuoti ar nebalsuoti, prezidentė tik įvertino ministro pirmininko veiksmus, kurie nedera su Konstitucija. Tai dabar sakyti, kad prezidentė kažką pažeidė, aš nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo MRU profesorius.

„Taigi kreipimasis į VRK neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, matyt, yra politinių sąskaitų suvedimas ir menkos politinės bei teisinės kultūros išraiška“, – apibendrino jis. 

Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitė buvo teisi, sakydama, kad S. Skvernelis pasielgė antikonstituciškai, kai su Prezidentūra nesuderinęs teikė pasiūlymus Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės. 

„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Respublikos prezidentas. Todėl santykiai su Baltarusija ar sprendimai dėl konkrečių ūkinių projektų, be abejo, yra priskirtini prie svarbiausių užsienio politikos klausimų. Tai premjeras aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kurie nustatyti Konstitucijoje. Jis pasisavino Respublikos prezidentės įgaliojimus. Tai prezidentė turėjo pagrindą kalbėti apie tai, kad premjeras pasielgė ne taip, kaip reikalauja Konstitucija“, – apibendrino V. Sinkevičius. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

Premjeras susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aštriai sureagavo į prezidentės kritiką. Pasak jo, prezidentės išsakyta kritika premjerui S. Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių net svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Savo ruožtu, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sekmadienį, po D. Grybauskaitės pasisakymo, portalui DELFI teigė, kad tai buvo tiesiog prezidentinis vertinimas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli, nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.20; 06:20

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad prezidentės išsakyta kritika premjerui Sauliui Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis neslepia esąs pasipiktinęs D. Grybauskaitės teiginiu, kad premjero sprendimai užtraukia tarptautinę gėdą Lietuvai. Jo teigimu, premjeras kontraversiškai įvertintu pasisakymu, esą latviai nėra broliai, o konkurentai, santykių su Latvija nesugadino. Pasak jo, jie ir taip, daugiausiai dėl prezidentės kaltės, yra blogi.

R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). 

„Mes visi žinome, kad negalima daryti jokių politinių pareiškimų rinkimų dieną, nes galima daryti įtaką rinkimų procesui. O prezidentė išvadina premjero politiką gėdinga. Aš klausiau partijos kolegų, ar nereikėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją išaiškinimo“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis. 

Jis teigė iš principo nesutinkantis su prezidente, teigiančia, kad premjero sprendimai užsienio politikoje yra gėdingi. Jo teigimu, būtent D. Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu sėkmių užsienio politikoje praktiškai nebuvo. 

„Pirmiausia, jeigu šnekant apie sėkmes, tai reikėtų pasakyti, kad sėkmių užsienio politikoje pastaruoju laikotarpiu – pastaruosius dešimt metų – praktiškai neturėjome“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, prezidentė yra neteisi ir sakydama, kad su niekuo nederintas premjero pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikoinstitucinis. 

„Labai keista girdėti, kad premjero pasiūlymas Baltarusijai yra antikonstitucinis. Kiek man yra žinoma, šiuo klausimo prezidentė niekada jokių pasiūlymų neturėjo. Galima teigti, kad geras pasiūlymas ar blogas, galima jį kritikuoti, bet sakyti, kad kreipimasis pats savaime yra problema, kad tai antikonstitucinis – kuria prasme?“, – klausė R. Karbauskis. 

Politikas apskritai abejojo, ar premjero pasiūlymai dėl Lietuvos pašonėje statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės yra susiję su užsienio politika.

„Kiek tai yra susiję su Lietuvos saugumu – taip, tai yra užsienio politika. Bet, kita vertus, tai yra ekonominis pasiūlymas“, – sakė R. Karbauskis ir pabrėžė, kad prezidentė negali tiesiog kritikuoti, o turi duoti ir konkrečius pasiūlymus.

„Prezidentė neturėtų dabar šnekėti apie tai, kad sprendimas atitinka Konstituciją ar ne. Ji turėtų šnekėti, ar geras pasiūlymas, ar ne. Tai tokios kritikos dabar nėra. O rinkimų dieną dabartinis pareiškimas yra absoliučiai politinis ir tai rodo, kad dedamos maksimalios pastangos veikti politinį procesą“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. 

R. Karbauskis tvirtino, kad nėra susipažinęs su kontekstu, dėl ko, prakalbęs apie santykius su Latvija, yra kritikuojamas S. Skvernelis. Tačiau, pabrėžė jis, galįs garantuoti, kad S. Skvernelis deda visas pastangas, jog santykiai su Latvija būtų geri. 

„Aš net nežinodamas konteksto galiu pasakyti, kad santykiai su Latvija yra labai blogi, ir tai, kad prezidentė nevažiavo paminėti Latvijos šimtmečio, yra vienas iš pavyzdžių, kokioje būklėje yra tie santykiai. Kiek man žinoma, premjeras deda visas pastangas, kad tie santykiai gerėtų, ir aš tikiuosi, kad tas santykių pagerėjimas įvyks“, – sakė R. Karbauskis. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Pats premjeras nuo komentarų susilaiko. 

„Rinkimų dieną premjeras susilaikys nuo politinių pareiškimų ir jų komentavimo“, – Eltai sakė S. Skvernelio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas.

S. Skvernelis susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.18; 06:00

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo prezidento rinkimų štabą ir programą, premjeras Saulius Skvernelis akcentavo kovą su korupcija, pastangas užtikrinti socialinį teisingumą.
 
Kandidatas į prezidentus taip pat negailėjo kritikos dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, o išskirtiniu ir net dieną prieš tai anonsuotu rinkimų štabo akcentu tapo trys moterys, kurios, pasak premjero, užims svarbią vietą jo prezidentinėje kampanijoje. Tačiau politologai abejoja, ar sprendimai kritikuoti prezidentę ir pabrėžtinai demonstruoti, kad jo rinkimų štabe, priešingai nei Vyriausybėje, yra moterų, atsipirks.

Pirmiausia, ekspertai pastebi, kad S. Skvernelio siekis konfrontuoti su D. Grybauskaite gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

„Kritika prezidentei yra mėgstamas premjero Sauliaus Skvernelio būdas šaudyti sau į kojas. Manau, kad tai nepadeda auginti jam teigiamų reitingų, o kaip tik priešingai, augina neigiamus, nes jis puola populiariausią šalies politikę. Manau, kad tokia strategija yra neteisinga ir ji aktyvuoja pačius blogiausius Skvernelio instinktus“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto politologas Virginijus Valentinavičius ir priminė, kad 2009 metų rinkimuose panašią strategiją naudojo ir Algirdas Butkevičius.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis taip pat abejojo, kad kritiška pozicija prezidentės atžvilgiu S. Skverneliui išeis į naudą. Antra vertus, pastebėjo profesorius, abejotina, ar pasiteisins ir siekis atkartoti D. Grybauskaitės naudoto „kovotojo su korupcija“ įvaizdį. 

„Aš manau, kad S. Skvernelis elgiasi neteisingai ta prasme, kad bando užimti D. Grybauskaitės suformuotą ir jos užimtą nišą. Tokio kritiško, labai ryžtingai kalbančio prieš korupciją, biurokratizmą ir kritikuojančio kitus politikus. Tai yra d. Grybauskaitės įvaizdžio niša, o Grybauskaitė dar yra prezidentė, todėl, manau, kad ateis momentas ir ji ramiu, bet valingu balsu išsakys savo nuomonę apie jį ir tokiu būdu visiškai suardys tą jai formuojamą alternatyvą“, – teigė politologas.

V. Valentinavičius prieštaringai vertino ir premjero sprendimą spaudos konferencijos metu šalia savęs ir štabo vadovo Vytauto Bako pasisodinti tris moteris, iš kurių progą pasisakyti turėjo tik viena.

„Čia yra bandymas reaguoti į kritiką dėl seksistinių pono Skvernelio įsitikinimų. Manau, kad tai neišsprendė, bet dar labiau pabrėžė S. Skvernelio seksizmą. Akivaizdu, kad jos skirtos tik papuošimui. S. Skvernelio ir ne vieno konservatyvesnio lietuvio įsitikinimas yra tai, kad moterys yra grožiui, o darbui reikia vyrų“, – komentavo politologas.

V. Valentinavičius taip pat pažymėjo, kad iš paskutinių premjero veiksmų galima susidaryti įspūdį, kaip atrodys prasidėjusi rinkimų kampanija.

„Visa Skvernelio rinkimų kampanijos mechanika yra Lietuvos lankymas ten, kur jį mėgsta. Pradedant Rusne ir baigiant Kaunu. Greitas vizitas į Kauną iškart po to, kai Visvaldas Matijošaitis ten triuškinamai laimėjo ir po to pareiškė, kad parems Skvernelį, yra modelis, kuris, matyt, daug kartų bus kartojamas. Atsiras daugiau merų, kurie rems Skvernelį, ir jis pas juos stropiai važinės. Tai tokia rinkimų kampanija yra neišvengiama kaip žemės trauka“, – sakė V. Valentinavičius.

Vertindamas kurį laiką nebeaugantį premjero reitingą prezidento rinkimų apklausose, V. Valentinavičius pabrėžė, kad tai susiję ir su susilpnėjusiomis „valstiečių“ pozicijomis.

„Savivaldos rinkimai parodė, kad „valstiečiai“ dar turi galios, bet ta galia jau nebe tokia kaip per Seimo rinkimus. „Valstiečių“ banga dar turi inerciją, bet slūgsta. Atitinkamai tai veikia R. Karbauskio ir „valstiečių“ pagrindinį kandidatą į prezidentus“, – teigė V. Valentinavičius.

Politologas L. Bielinis pabrėžė, kad S. Skverneliui auginti reitingus labiausiai trukdo jo nesolidus elgesys.

„Jo kritika, jo agresyvumas nueinančios prezidentės atžvilgiu iš tikrųjų yra ne prezidentinis. Tai yra eilinio, opozicijoje esančio politiko diskursinis tonas. Prezidentiškai besielgiantis kandidatas turėtų atrodyti solidžiau. Ir visuomenė, manau, įvertins tą jo nesolidumą“, – sakė L. Bielinis.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

V. Valentinavičius spėjo, kad, artėjant rinkimams, S. Skverneliui dažnai ne vietoje ir ne laiku išsprūstantys pasisakymai ir nesuvaldytos emocijos kels vis daugiau galvos skausmo.

„Skvernelis turi polinkį nesivaldyti, karščiuotis ir kartkartėmis silpniau ar stipriau nusišnekėti, kaip, pavyzdžiui, tada, kai jis apkaltino dėl sąmokslo vargšą Andrių Tapiną. Aš netikiu, kad jis staiga, pamojus stebuklinga lazdele, nustos šituos dalykus daryti. Asmenybės brandos laipsnis nesikeičia per tris minutes. Jis nėra apsaugotas nuo tokių nusišnekėjimų ateityje. Ir premjero postas, be kita ko, reiškia, kad tai, ką jis bedarytų, viskas bus matoma ir iš visko bus daromos išvados, o Skvernelis nėra toks žmogus, kuris panašus į visada viską apgalvojantį ir atsargų politiką. Dažniau būna atvirkščiai“, – prognozavo politologas.

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną, antrasis – gegužės 26-ąją. Šiuo metu apklausose pirmauja Gitanas Nausėda, antroje vietoje yra Ingrida Šimonytė, S. Skvernelis – trečias.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.14; 06:42

Masačusesto valstijai atstovaujanti senatorė Elizabeth Warren pirmoji iš Demokratų partijos narių pareiškė ketinanti kovoti dėl teisės tapti šios partijos kandidate į JAV prezidentus 2020 metais. 

Kaip pareiškė politikė pirmadienį, ji steigia komitetą, išnagrinėsiantį jos galimybes iškelti savo kandidatūrą.

„Mūsų vyriausybė, užuot dirbusi mums visiems, tapo įrankiu turtingų ir turinčių ryšių žmonių rankose“, – teigė senatorė. „Jeigu susitelksime, jeigu kovosime ir priešinsimės kartu, tai mes galime nugalėti“, – pareiškė ji.

E. Warren buvo perrinkta senatorė antrai šešerių metų kadencijai 2018 metų lapkritį per kadencijos vidurio rinkimus. Ją parėmė daugiau kaip 60 procentų rinkėjų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo E. Warren, teigdamas, jog ji sumelavo, kad jos giminėje buvo indėnų, todėl ne sykį ironiškai lygino ją su garsiąja indėnų princese Pocahontas. Atsakydama į D. Trumpo kritiką, senatorė atliko genetinę ekspertizę, kad įrodytų savo teisumą. Testo rezultatai parodė, kad politikės giminėje buvo indėnų, bet dauguma jos protėvių buvo europiečiai.

JAV prezidento rinkimai įvyks 2020 metų lapkričio 3 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.01; 00:21

Italijos valdžia paskutinėmis valandomis vis tik pritarė 2019 m. biudžeto projektui, dėl kurio kilo konfliktas su Europos Sąjunga, skelbia naujienų agentūra dpa.

Italijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.

Biudžetas buvo pataisytas pagal susitarimus, pasiektus su Briuseliu, ir jau anksčiau šią savaitę jam pritarė Senatas. Šeštadienį 327 parlamentarai balsavo už projektą, o 228 – prieš.

Galutinis balsavimas turėtų įvykti sekmadienį.

Pirminiai biudžeto planai, kuriuos parengė valdančioji koalicija, susidedanti iš „Penkių žvaigždžių judėjimo“ ir „Šiaurės lygos“, būtų žymiai padidinę Italijos deficitą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 07:11

JAV valstybės sekretorius M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo antradienį tvirtai gynė JAV užsienio politiką, tvirtindamas, kad Vašingtonas kuria pasaulio tvarką, kuria siekia kovoti su Rusijos, Kinijos ir Irano vykdomais ciniškais pažeidimais.

Viešėdamas Briuselyje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas atkirto kritikams europiečiams, kaltinantiems JAV pakertant tarptautinių institucijų pamatus, sakydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas tiesiog stengiasi sugrąžinti Amerikai tradicinį lyderės vaidmenį.

M. Pompeo paragino JAV sąjungininkes prisidėti prie D. Trumpo pastangų ir nuoširdžiai įvertinti, ar tokios institucijos, kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išties tarnauja jų piliečių interesams.

„Blogi veikėjai išnaudojo mūsų lyderystės trūkumą savo tikslams pasiekti, – Briuselyje susirinkusiems diplomatams sakė M. Pompeo. – Tai – Amerikos atsitraukimo pasekmė. Prezidentas Trumpas yra pasiryžęs tai pakeisti.“

Šią kalbą M. Pompeo pasakė NATO užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti padėties po Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje ir ant plauko pakibusios svarbios Šaltojo karo laikų sutarties.

JAV sprendimas pasitraukti iš 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties paskatino kaltinimus Vašingtonui, kad taip jis griauna Europos saugumo pamatą.

Tačiau M. Pompeo patikino, kad Vašingtonas paprasčiausiai imasi veiksmų tam, kad patobulintų arba nutrauktų „pasenusius arba kenksmingus“ susitarimus, neatitinkančius JAV ir jų partnerių interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 05:00

Marcel De Graaff

Nyderlandų politiko Marcel de Graaff’o pasisakymai dėl JT migracijos pakto: bet kokia kritika migrantų antplūdžio atžvilgiu bus  baudžiamojo persekiojimo objektas!

(…)

Tą dabar tiesiogiai išgirdome iš Europos Parlamento nario  Nyderlandų politiko lūpų. De Graaff yra Europos Parlamento Tautų ir laisvės Europos frakcijos pirmininkas.

Toliau pateikiame jo pasisakymo ištraukas:

„Ponios ir ponai spaudos darbuotojai, mieli svečiai, malonu Jus matyti spaudos konferencijoje. Aš norėčiau tarti keletą žodžių apie JT migracijos paktąGruodžio 10 ir 11 d. Marakeše įvyks konferencija, kurios metu dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti šį susitarimą. Nors šis bendras susitarimas nėra privalomas, jo paskirtis – sukurti teisines bendrąsias sąlygas dalyvaujančioms šalims,  kad būtų pasirengta naujų įstatymų parengimui. Vienas iš pagrindinių šio susitarimo elementų yra sąvokos „neapykantos kalba“  išplėtimas. Migracijos kritika  bus nusikalstamos veikos sudėtis.

O žiniasklaidos organai 
[rodo į susirinkusius salėje] – tai liečia ir Jus – kurie teiks erdvę migracijos kritikai, gali būti uždaryti. Migracijos paktas yra masinės migracijos legalizavimas. Paktas skelbia migraciją esant žmogaus teise.

Faktas yra tai, kad bus neįmanoma kritikuoti Merkel migrantų svetingumo kultūros, nes dėl to kils rizika atsidurti kalėjime už  „neapykantos  kalbą“. (…)“

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

De Graaff toliau kalba apie „valstybinį perversmą“, kurį įvykdė liberalieji už migrantus pasisakantys globalistai. Šalys, kurios importuoja trečiąjį pasaulį, pasak de Graaff’o, pačios taps trečiojo pasaulio šalimis. Yra žinoma, kad trečiojo pasaulio šalyse taisykles diktuoja „multinacionalistai“, toliau kalba Graaff, ir paaiškina, kad migracijos paktas palaidos bet kokią politinę opoziciją – taip pat ir jos finansavimą. Kitąmet vyksiantys Europos Parlamento rinkimai galimai bus klastojami. De Graaff ragina, kad kiekviena šalis, kuri nusistačiusi prieš masinę migraciją, turi atmesti šį paktą. Visą jo kalbą galima išgirsti čia: hier .

De Graaff’o įžvalgos jokiu būdu nėra perdėtos ir tai nėra „sąmokslo teorija“. JT migracijos pakto 17 punkte įrašytos šios nuostatos, žinoma, gerbiančios „laisvės reikšti nuomonę apsaugą“.

„17 tikslas: Pašalinti bet kokias diskriminacijos formas ir skatinti įrodomais faktais paremtą viešą diskursą apie migracijos suvokimo  formavimą  

Mes įsipareigojame, sutinkamai su tarptautinėmis žmogaus teisės normomis, pašalinti visas diskriminacijos formas ir pasisakymus rasizmo, rasinės diskriminacijos, smurto, ksenofobijos ir su tuo susijusios netolerancijos visų migrantų atžvilgiu pasmerkti ir kovoti su jais.

(…)

Norint įgyvendinti šį  įsipareigojimą, mes taikysime šias priemones. Mes 

  1. a) priimsime, įgyvendinsime arba palaikysime teisės aktus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už prieš migrantus nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir sunkesnius neapykantos nusikaltimus, apmokysime baudžiamojo persekiojimo pareigūnus ir kitus pareigūnus, kaip atpažinti, užkardyti prieš migrantus nukreiptas tokias nusikalstamas veikas ir kitus  smurtinius nusikaltimus, bei į juos reaguoti, taip pat numatančius teikti nusikaltimų aukoms medicininę, teisinę ir psichosocialinę pagalbą;

(…)

  1. b) (…)
  2. c) visiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę remsime nepriklausomą, objektyvią ir aukštos kokybės informacijos sklaidą žiniasklaidoje, įskaitant informaciją internete, be kitų, informuojant ir šviečiant žiniasklaidos darbuotojus apie migracijos klausimus ir sąvokas, investuojant į informavimo ir reklamos etinius standartus ir nutraukiant valstybės finansavimą ar materialinę pagalbą medijoms, sistemingai skatinančioms netoleranciją, ksenofobiją, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas migrantų atžvilgiu. 

     1f) skatinsime švietėjiškas kampanijas, skirtas kilmės, tranzito ir paskirties šalių visuomenėms, kurių tikslas – remiantis įrodymais ir faktais formuoti visuomenės nuomonę apie teigiamą saugios, tvarios ir reguliarios migracijos įnašą ir padaryti galą rasizmui, ksenofobijai ir visų migrantų stigmatizavimui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Kas yra „neapykantos nusikaltimas“, „rasizmas“ ir „netolerancija“, be abejo, spręs globalistų mafijos įgalioti politikai ir institucijos, kurie tuo pat metu ir spręs, kurie žiniasklaidos pranešimai yra „objektyvūs“, „aukštos kokybės“ ir „nepriklausomi“ .

Parengta pagal Daniel Prinz straipsnį, išspaudintą 2018 m. gruodžio 2 d.

Epoch times online Nachrichten aktuell

Iš vokiečių kalbos vertė Ilma Daugėlė

2018.12.04; 05:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos 73-iojoje sesijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo socialistinę valstybinės santvarkos formą ir pareiškė, kad ji yra negyvybinga ir kelia grėsmę kitiems.

„Visos pasaulio tautos turi priešintis socializmui ir kančioms, kurių jis suteikia visiems“, – pabrėžė jis. D. Trumpas paprašė „visas čia atstovaujamas šalis prisijungti prie Jungtinių Valstijų raginimo atkurti demokratiją“ Venesueloje.

„Beveik visur, kur buvo išmėgintas socializmas ar komunizmas, jo padariniai buvo korupcija, kančios ir nuosmukis. Socializmo valdžios troškimas baigiasi ekspansija, įsiveržimu ir priespauda“, – sakė Amerikos lyderis.

„Nelabai seniai Venesuela buvo viena turtingiausių šalių. Šiandien socializmas įstūmė naftos turtingą šalį į bankrotą, o jos žmones – į didžiulį skurdą“, – pabrėžė prezidentas.

Antradienį JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro žmonai Ciliai Flores, viceprezidentui, gynybos ministrui Vladimirui Padrinui Lopezui, ryšių ir informacijos ministrui Jorgei Rodriguezui, viceprezidentei Delcy Rodriguez.

Pastaraisiais metais Venesuela susiduria su didžiule ekonomine ir socialine krize.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-26

Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) nusprendė, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys prof. Vytautas Juozapaitis, kritikuodamas kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson veiklą, konkrečiai – numatomą kultūros įstaigų pertvarką – nepaskleidė tikrovės neatitinkančių žinių.

ŽEIT konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad viešasis asmuo (taip pat ir viešasis juridinis asmuo) nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos, garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo.

„Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, kad viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus“, – rašoma ŽEIT sprendime.

Tarnyba pažymėjo, kad Seimo narys išreiškė „savo subjektyvų suvokimą“, todėl įvertino, kad minėtu atveju buvo skelbiama jo nuomonė. Be to, niekas nepaneigė, kad toks kultūros įstaigų pertvarkos planas egzistavo. To neneigė ir pati kultūros ministrė. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti V. Juozapaičio teiginių neatitikties tikrovei.

„Pažymėtina, kad kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę“, – rašoma Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atsakyme.

Tarnyba taip pat konstatavo, kad publikacijoje V. Juozapaitis kritikavo kultūros įstaigų planą, kuriame numatytas kai kurių naikinimas, kai kurių – perkėlimas į kitus miestus. Tai turėjo didelę visuomeninę svarbą. Be to, tai būtų susiję su darbuotojų atleidimais, o tai taip pat tenkina viešąjį interesą visuomenei žinoti tokią informaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.13; 05:15

Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Spalio 29 d. Vilniaus m. apylinkės teisme vyks teismo posėdis byloje, kurioje UAB „Orkela“ pareikalavo iš Rasos Kalinauskaitės 50 000 eurų už jos pareikštą nuomonę bei valdžios sprendimų kritiką.

Šią nuomonę visuomenei atstovaujanti R. Kalinauskaitė pareiškė siekdama apginti kultūros paveldą nuo agresyvaus statytojų projekto prie Lukiškių dominikonų ansamblio su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.

Štai jos nuomonė: „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).“ – Tai – fragmentas iš rezoliucijos, kurią pasirašė dalis forumo dalyviai (visas tekstas).

Už tokią nuomonę UAB „Orkela“ siekia iš R.Kalinauskaitės prisiteisti 50 000 eurų,  prašydama teismą pirmiausia areštuoti R. Kalinauskaitės turtą, įskaitant jos butą, kuriame ji gyvena su šeima.

Neabejotina, jog tai yra UAB „Orkela“ ieškinys nukreiptas prieš visuomenę. Vargu ar jai pavyks prisiteisti nurodytą sumą ir vargu, ar  bendrovė to tiksi.

Vilniaus Arkikatedra ir Valdovų rūmai – iš paukščių skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas UAB „Orkela“ argumentai  teismo neįtikino – reikalavimą areštuoti R. Kalinauskatės turtą Vilniaus m. apylinkės teismas atmetė 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, kurioje teisėja (Raimonda Vansevičienė) nurodė: „teismui susipažinus su ieškovo ieškiniu bei jo priedais nustatyta, kad ieškovo pateikti dokumentai yra nepakankami padaryti išvadai, kad ieškinys šioje dalyje yra tikėtinai pagrįstas bei, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas“, o „ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens laisves (…)“.

Taigi liepos 27 d. teismas nusprendė netenkinti UAB „Orkela“ prašymo areštuoti R. Klainauskaitės turtą (visą nutartį skaitykite ČIA). Šis bendrovės prašymas  bus svarstomas ir dėl to bus sprendžiama teismo parengiamajame posėdyje spalio 29 d. 13 val.

Svarbu tai, kad tikrasis UAB „Orkela“ tikslas – ne prisiteisti iš visuomenininkės 50 tūkst. eurų, o savo ieškiniu atbaidyti kitus visuomenininkus, kad šie „nekištų nosies kur nereikia“.

Kai kuriems verslininkams nepatinka demokratinės visuomenės principai – žmogaus ir pilietinės laisvės ir visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka jas aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos. Totalitariniuose režimuose juos „pamoko“ valstybė, demokratijose – pelno bet kurią kainą siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.

Piliečiams iškeliamos bylos už parodymus viešuosiuose svarstymuose, parašų po peticijomis rinkimą, kreipimąsi į teismą dėl aplinkos apsaugos arba kitų įstatymų pažeidimų arba atvirų pasisakymų viešojo intereso klausimais. Nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys tampomi po teismus. Ieškovai – verslo korporacijos arba valdžios institucijos – reikalauja juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę (bernardinai.lt).

Nemažai tokių bylų yra nukreiptos prieš kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Žmogus ir visuomenė turi teisę save ginti – tai užtikrina šalių konstitucijos ir tarptautinės konvencijos, ypač Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTO/EEK) Konvencija dėl visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais dar kitaip vadinama Orhuso konvencija.

Vilniaus senamiestis naktį. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2001 metais, Europos Sąjunga Bendrijos lygmeniu – 2005 metais. Bet drauge su visuomenės teisėmis, atsirado ir verslo pasipriešinimas joms – teismus pasiekė pirmieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą.

Būtent šios Konvencijos 3 str. 8 d. nustatyta, jog „kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, įgyvendinantys šioje Konvencijoje numatytas savo teises, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi“.

Šios bylos vadinamos „strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą“ (angl. strategic lawsuits against public participation; trumpinys – angl. SLAPP, liet. SIPVD). SIPVD yra kliūtys, trukdančios užtikrinti piliečių teisė kreiptis į teismus ir įgyvendinti Orhuso konvenciją.

Strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą priskirtini tokie ieškiniai, kai ieškovas – verslo įmonė – reikalauja nubausti piliečius (fizinius asmenis) dėl neva padarytos žalos ir kenkimo kreipiantis į teismą, tačiau iš tiesų siekia įbauginti, atgrasyti ir nutildyti visuomenę bei visaip suvaržyti jos teises, kurias garantuoja LR Konstitucija, tarptautinė ir ES teisė bei Lietuvos įstatymai.

Pirmoji rezonansinė byla buvo Vilniaus Žirmūnų rajono gyventojų skundas prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę dėl užstatomos rekreacinės zonos ir naikinamos vaikų žaidimų aikštelės. Šio rajono gyventojai parašė skundą prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę. O ši padavė juos į teismą. Analogiškai kaip ir R.Kalinauskaitės atveju, bendrovė reikalavo areštuoti gyventojų nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti dėl esą piktavališkų gyventojų veiksmų patirtus nuostolius. Galiausiai teismas pripažino, jog tai yra viešojo interesas klausimas – subjektinės teisės ir viešasis interesas gali sutapti (Administracinė byla Nr. A3-64-07).

Orhuso konvencija draudžia persekioti ir bet kaip varžyti visuomenės narius dėl jų dalyvavimo sprendimų, susijusių su aplinka, priėmime, bei kreipiantis dėl jų į teismą. Lietuva (kaip šios Konvencijos susitariančioji šalis ir ES narė) įsipareigojo užtikrinti, kad visuomenės nariai nebūtų persekiojami arba kitaip varžomi dėl Konvencijos suteiktų teisių įgyvendinimo.

Vakarų demokratinėse valstybėse yra įtvirtinta praktika, kad prieš tokius ieškinius, kurie nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą yra teikiami priešieškiniai (angl. SLAPPback.). Jais persekiojami visuomenės atstovai (SIPVD taikiniai) apgręžia reikalus ir pareikalauja iš ieškovų atlyginti SIPVD padarytą žalą ir nuostolius.

Konstitucinių arba kitų teisių pažeidimai, ieškiniai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba deliktinės teisės pažeidimų, pavyzdžiui, dėl piktinančio, įžeidžiančio elgesio – tai teisinių pagrindų, kuriuos galima naudoti priešieškiniams prieš SIPVD, pavyzdžiai.

Dažniausiai pasitaikantys priešieškinių prieš SIPVD pagrindai yra piktybinis teisminis persekiojimas ir piktnaudžiavimas teisminiu procesu. Daugelis priešieškinių prieš SIPVD baigiasi sutarimu, todėl apie galutinius rezultatus nepranešama (daugiau apie tai ČIA).

O kai kuriose valstybėse yra priimti įstatymai, leidžiantys prašyti teismą atmesti ieškinį, kuris yra nukreiptas prieš visuomenę. Tuomet byla sustabdoma, iki teismas nutaria, ar pateiktas ieškinys neteisėto SIPVD atvejis. Būtent SIPVD teikėjas privalo įrodyti, kad jo ieškinys – ne SIPVD, o teisėtos pastangos pateikti teismui prašymą nagrinėti skundą. Jei teismas įvertina ieškinį kaip SIPVD ir todėl atmeta, ieškinio taikiniui (šiuo atveju visuomenės atstovams) atlyginamos visos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos. Teismas taip pat gali skirti SIPVD teikėjui (pvz., UAB „Orkela“) baudą, kad atgrasintų toliau teikti tokius ieškinius. Jei dėl SIPVD asmuo nukentėjo, jis gali prašyti priteisti iš šio ieškinio teikėjo kompensaciją ir žalos atlyginimą.

Gražuolis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau šiuo atveju ypač svarbi yra visuomenės pozicija. Bet koks visuomenės neutralumas skatina verslo bendroves piktnaudžiauti savo teisėmis, nes jos finansiškai yra pranašesnės už fizinį asmenį, todėl gali nuslopinti bet kurias visuomenines iniciatyvas. Visuomenės neutralumas gali būti suprantamas kaip ženklas teikti analogiškus ieškinius kitiems visuomenininkams, o statytojams nusitaikyti ne tik į Misionierių ar Lukiškių dominikonų ansamblį su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, bet ir į kitus sakralius Lietuvos istorijos, architektūras, kultūros ir paveldo objektus. Todėl visuomenė šiuo atveju turi tik vieną pasirinkimą: arba atsisakyti savo teisių verslo vystytojų naudai, arba ginti savo interesus visomis teisinėmis priemonėmis. Šių interesų gynimas pasireiškia per visuotinį visuomenės atstovų dalyvavimą, taip pat jų palaikymą mitingais, piketais, peticijomis, viešąja nuomone ir kt.

Šiuo atveju turime aiškiai įsisąmoninti, kad vienoje pusėje yra visuomenė ir jos atstovai R. Kalinauskaitės asmenyje, kurie siekia apsaugoti Lietuvos valstybės istorinį kultūros paveldą, o kitoje pusėje – strateginį  ieškinį prieš visuomenės dalyvavimą, taigi prieš visuomenę pateikusi bendrovė UAB „Orkela“, kuri siekia prisiteisti  iš visuomenės atstovės R. Kalinauskaitės  50 tūkst. eurų. Pirmoji gina (atstovauja) viešuosius interesus (ne asmeninius), o antroji – siaurus verslo grupės interesus.

R.Kalinauskaitė tinklalapyje „lietuvos.link“ nurodo, kad UAB „Orkela“ priklauso investicijų valdymo bendrovei „Lords LB Asset Management“. O tarp šio kolektyvo narių esama tokių Lietuvos visuomenei gerai žinomų asmenų, kaip Mindaugas Marcinkevičius, kuriam priklauso 47 procentai „Lords LB“ akcijų, kad jis yra vienas iš vadinamojo Vilniaus prekybos dešimtuko, pradėjusio irti žlugus valstybinio masto afera vadintam Leo LT, narių; šiemetinė naujiena – kad galutiniu teismo sprendimu „turi papildomai sumokėti valstybei 287,4 tūkst. eurų mokesčių ir baudų už 2008-2012 metus“.

Taigi metas tiksliai įvardinti, kas yra tikrieji ir tariami mūsų draugai ir ką derėtų daryti spalio 29 d. Priešingu atveju vieši verkšnojimai dėl milžiniškos socialinės atskirties, teisingumo stygiaus, nepakenčiamų pragyvenimo sąlygų ir kitų blogybių rodys tik mūsų neįgalumą savarankiškai mąstyti ir spręsti dėl savo ir vaikų ateities gyvenimo Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Pozicija.org

2018.08.25; 09:00

D. Trumpas iš buvusio CŽV vadovo J. Brennano atėmė leidimą gauti slaptą informaciją. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė teikti slaptus dokumentus buvusiam Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) vadovui Johnui Brennanui. D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį perskaitė D. Trumpo pareiškimą, kad iš J. Brennano atimamas leidimas dirbti su slapta informacija.

Buvę žvalgybos atstovai paprastai tokią galimybę išlaiko. Tai leidžia jiems lengviau bendrauti su įpėdiniais. S. Sanders citavo D. Trumpą, kad J. Brennano „nenuspėjamo elgesio“ keliama „rizika“ nusveria naudą, kurią aukšti vyriausybės pareigūnai galėtų turėti iš jo konsultacijų.

J. Brennanas, kuris CŽV vadovavo 2013-2017 metais, ne kartą griežtai kritikavo D. Trumpą ir, be kita ko, ne kartą kalbėjo apie Rusijos kišimąsi į D. Trumpo prezidento rinkimų kampaniją 2016-aisiais.

Visai neseniai J. Brennanas apkaltino prezidentą „nesilaikant net minimalių padorumo, mandagumo ir sąžiningumo standartų“.

Netekęs leidimo dirbti su slapta informacija, J. Brennanas sureagavo iš karto. D. Trumpas „politiškai motyvuota“ akcija mėgina riboti nuomonės laisvę ir „nubausti kritikus“, teigė jis. Tai esą turėtų „sukelti didelį amerikiečių, taip pat žvalgybininkų nerimą“. Tai, anot J. Brennano, yra kaina už savo nuomonės išsakymą. „Mano principai verti daug daugiau nei atleidimai, aš nenusileisiu“, – pabrėžė jis.

Interviu stočiai MSNBC J. Brennanas sakė: „Jei ponas D. Trumpas mano, kad dėl to aš tiesiog pasitrauksiu ir ramiai elgsiuosi, tai jis labai klysta“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.16; 18:23

Donaldas Trump. EPA-ELTA nuotr.

JAV senatorius Randas Paulas, lankydamasis Maskvoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui perdavė JAV vadovo Donaldo Trumpo laišką. Laiške siūlomas bendradarbiavimas kovoje su teroristais, abiejų šalių parlamentų dialogas bei kultūrinių mainų atnaujinimas. „Man teko garbė prezidento V. Putino vadovybei perduoti prezidento D. Trumpo laišką“, – rašė R. Paulas trečiadienį tviteryje.

Kremlius patvirtino, kad „diplomatiniai kanalais“ gautas laiškas. Tačiau jis kol kas neanalizuotas, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

D. Trumpas ir V. Putinas liepos viduryje buvo susitikę Helsinkyje akis į akį. JAV prezidentas po to sulaukė didelės kritikos, nes parėmė V. Putino teiginius, kad Maskva nesikišo į 2016 metų rinkimus JAV.

JAV ir Rusijos santykiai yra tokie pašliję, kokie nebuvo dešimtmečius. Rusijos laikraštis „Kommersant“ paskelbė tariamą naujų JAV Senato ekonominių sankcijų Rusijai projektą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 06:00

Filipinuose pakeliui į darbą nušautas radijo diktorius, žinomas dėl kritiškų komentarų vietos pareigūnų atžvilgiu.

Automobiliu į darbą važiavusį 38 metų amžiaus radijo stoties DWZR diktorių Joey Llaną iš pasalos užpuolė nežinomi ginkluoti vyrai.

Tyrėjai dar aiškinasi nužudymo motyvą, tačiau pabrėžė, kad diktorius dėl savo komentarų, išsakytų radijo programų metu, buvo sulaukęs grasinimų mirtimi.

„Jeigu pasitvirtins, kad tai susiję su jo darbu, šis nužudymas bus jau 12-asis žiniasklaidos darbuotojo nužudymas prezidentaujant Rodrigui Dutertei ir 185-asis – nuo 1986 metų“, – teigė Filipinų nacionalinė žurnalistų sąjunga.

Filipinai klasifikuojami kaip viena iš žurnalistams pavojingiausių vietų pasaulyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.23; 04:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis reiškia susirūpinimą dėl Seimo valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovų, jo nuomone, tendencingo ir nepagrįsto opozicijos Seimo narių puolimo dėl to, kad jie principingai vykdo valdžios parlamentinę kontrolę.

„Pastaruoju metu pajutome tendencingą puolimą iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prieš mūsų frakcijos kolegas, kurie sąžiningai dirba savo darbą ir būdami opozicijos atstovai gerai atlieka parlamentinės kontrolės funkciją. Apmaudu, kad politinėse kovose nusileidžiama net iki tokio lygio, kai dėl kritikos valdžiai yra persekiojami ne tik parlamentarai, bet ir jų šeimų nariai. Kartais susidaro įspūdis, kad gyvename ne 27 metų demokratiją skaičiuojančioje Lietuvoje, bet kurioje nors iš autoritarinių kaimyninių valstybių, kur opozicijos persekiojimas bet kokiomis priemonėmis jau yra tapęs įprastu reiškiniu“, – pažymi TS-LKD frakcijos seniūnas.

Jis primena, kad šią savaitę į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Seimo Sveikatos komiteto narė Agnė Širinskienė dėl Seimo nario prof. Vytauto Juozapaičio neva neteisėtai gauto atlygio už kūrybinę veiklą. „Reikia pabrėžti, kad užsiimti tokia veikla Seimo nariui leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo statutas. Dar keisčiau, kad, komentuodamas žiniasklaidai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis akivaizdžiai sakė netiesą teigdamas, jog nežinojo, kur vyksta kolega Seimo narys. Tiek festivalio organizatorių laiške Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui, tiek Seimo valdybos sprendime, kurį pasirašo V. Pranckietis, nurodyta, kad prof. V. Juozapaitis išleidžiamas dalyvauti Rygos festivalio iškilmingame koncerte“, – sako G. Landsbergis.

Jo teigimu, dar anksčiau prof. V. Juozapaitį užsipuolė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis neva dėl kišimosi į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso vykdymo procedūras, nors Seimo narys siekė, kad konkursas vyktų skaidriai ir nebūtų proteguojami konkretūs asmenys.

Pasak G. Landsbergio, panašiai elgiamasi ir su TS-LKD frakcijos nariu Antanu Matulu, kai dėl jo pagrįstos kritikos Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės veiklai ir vykdomai sveikatos srities politikai užsipuolama jo žmona, dirbanti Sveikatos apsaugos ministerijoje. „Stebint viešus ministro pareiškimus susidaro įspūdis, kad, naudojantis tarnybine padėtimi, darant spaudimą ministrui pavaldžiai Seimo nario sutuoktinei, bandoma užčiaupti ir patį Seimo narį“, – sakoma Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių grupės pranešime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 04:00

Leiskite mažumėlę pasvajoti. Visos mūsų ministerijos ir departamentai, neišbraukiant iš sąrašo nei Prezidentūros, nei Ministro Pirmininko kanceliarijos, nuo šių metų pradžios iš savo biudžetų pradeda skirti pinigų jų veiklą kritiškai nušviečiančios žiniasklaidos labui.

Taip, čia nėra korektūros klaidos. Omenyje turiu premiją būtent už kritiką. Jei premiją galima skirti už pagyras, kodėl negalima skirti solidaus piniginio atlygio ir už principingą, geranorišką kritiką?

Vienas iš paprasčiausių būdų – valstybinių institucijų veikla besidomintiems žurnalistams skiriamos vienkartinės premijos arba metinės stipendijos. Dar vienas variantas – leidiniams duodama lėšų tiesiog už nuolatinį įdėmiai priekabų ministerijos veiklos nušvietimą. Sakote, kad Lietuvoje jau senų seniausiai panašiai elgiamasi? 

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Niekas nepaneigs, kad Lietuvoje yra schemų, kuriomis vadovaujantis pinigai iš valstybės biudžeto painiais keliais ir aplinkeliais per tarpininkus bei reklamos užsakovus plaukia į redakcijų sąskaitas. Bet tie eurai juk dalinami už pagiriamuosius bei neutralius pažintinio – informacinio pobūdžio straipsnius, videointerviu, nuotraukas. Aš gi mintyse turiu premijas už kritinius rašinius. Būtent: įstatymo numatyta tvarka ministerijos privalėtų skirti premijas jų veiklą ne teigiamai, o kritiškai nušviečiantiems leidiniams. Jei valstybė tikrai trokšta išgyvendinti savanaudiškumo, korupcijos, protegavimo, kyšininkavimo, tinginiavimo, abejingumo tendencijas, ji turėtų finansiškai skatinti ne odes suokiančius apžvalgininkus ir korespondentus, bet plunksnos brolius ir seseris, kurie valstybinėse įstaigose ieško rimtų niekadėjų.

Žinoma, jei iki šiol taip nebuvo, taip tikriausiai ir ateityje nenutiks. Joks ministras gera valia nesutiks iš savo įstaigos kišenės skirti keliolika tūkstančių eurų žurnalistams, kurie jį viešai kritikuoja. Pats kadaise esu ilgokai vadovavęs prie „Valstiečių laikraščio“ už Krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšas leistam specializuotam kariniam priedui „Vardan Lietuvos“. Savo kailiu patyriau: net nuotrauka, kurioje generolas stovi vėjo truputį per daug sutaršytais plaukais, gali paskatinti svarstymus, ar verta tęsti neva neprofesionalaus leidinio finansavimą.

Tačiau civilizuota, principinga valstybė privalo ieškoti būdų, kaip paremti negerovių ieškančius žurnalistus. Kol kas Lietuva sparčiai žingsniuoja priešingu keliu – ieškoma priemonių, kaip tokiais įkyruoliais atsikratyti, juos patraukiant teisminėn atsakomybėn už įžeidimus, arba peršant solidžiai apmokamą reklamą. Toji idėja, kurios kadaise griebėsi vienas Kauno meras, pradėjęs leisti laikraštuką, pasakojantį tik tai, kas gražaus ir gero nutiko Kaune, – taip pat niekur neveda.  

Temos apie neva apie paviršutinišką, tendencingą, paperkamą, angažuotą mūsų spaudą paskatino portale Propatria.lt pasirodęs politologo Vytauto Sinicos straipsnis „Lietuva neturi problemų“. Turėčiau sutikti su autoriaus įžvalga, jog „ne pirmus metus stebint žiniasklaidą ir didžiausius skandalus atrodo, kad Lietuva neturi problemų…“

Politologas teisus: žurnalistai jau seniai kapsto tik paviršių. Bet kaip kitaip jie gali elgtis, jei už objektyvius kritinio pobūdžio žurnalistinius tyrimus niekas nemoka honorarų – nei valstybė, nei privačios kampanijos? Geriausiu atveju privačios lėšos skiriamos politinių ir verslo konkurentų kompromitavimui. Tada dažniausiai sulaukiama atsakomojo smūgio: problemų aptinkama ir pas tuos, kurie dėjosi esą šventieji. Tuomet itin daug laiko politikai skirti negalintis Lietuvos skaitytojas ir susipainioja, ir numoja ranka, ir nusispjauna: jie visi – vienodi, neišskiriant nė žurnalistų…

Paskutinysis pavyzdys aprašytas „Lietuvos žiniose“: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kaltina žurnalistus tendencingumu, o šie atsikirsdami pateikia sąskaitas, kiek šimtų tūkstančių eurų šis politikas sumokėjo žiniasklaidai už palankių publikacijų skelbimą. Koks rezultatas? Pato situacija.

Bet ar šios lygiosios tenkina valstybės interesus? Atsiverskite bet kurį šių ar praėjusių metų mėnesinio žurnalo „Valstybė“ numerį. Leidinio redaktoriaus Eduardo Eigirdo net gaila. Beveik kiekviename numeryje net po keletą sykių jis šaukte šaukia, kokia didelė bėda ištiko Lietuvos žiniasklaidą. Pavyzdžiui, šių metų vasario numeryje publikacijoje „Dariaus Mockaus „MG Baltic“ imperijos apgultis“ rasite žodžius: „O štai koncerno „MG Baltic“ bosą jau pora metų kaip vieną pavojingiausių ir įtakingiausių Lietuvos oligarchų renkame dėl, mūsų nuomone, itin neigiamos šio koncerno įtakos žiniakslaidos rinkai, tačiau šiandien niekas apie šią įtaką net neužsimena. Mūsų redakcija įsitikinusi, kad situacija žiniasklaidos rinkoje ne tik negerėja, bet tampa tiesiog tragiška“. Galima suprasti: šis koncernas į lietuviškąją žiniakslaidą kiša idėjas, temas, nuomones, kurios neatitinka mūsų valstybės interesų.

Kitame to paties numerio straipsnyje redaktorius E.Eigirdas rašo: „Seniai supratau, kad dauguma žmonių nenori žinoti tiesos. Nes žinant tiesą reikėtų priimti nemalonių sprendimų ar būti drąsiems. Todėl oligarchai ir Kremlius valdydami stengiasi žmonėms pasiūlyti lengvų sprendimų iliuziją. O ją įveikti, jei tai remia žiniasklaida, neįmanoma“.

Tai kas tada įmanoma? Vienas iš paprasčiausių būdų – nueiti į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir paprašyti solidžių lėšų tiriamosios žiniasklaidos projektui. Nueiti galima. Galima net gauti šiokį tokį finansavimą. Bet tik ne tam, kad tiriamosios žiniasklaidos entuziastai turėtų ir laiko, ir finansų, ir socialinių garantijų kantriai ieškoti korumpuotų ministrų, generolų, teisėjų ar Rusijai parsidavusių šnipų. Taigi ši institucija lėšų skiria vien gražiems reiškiniams aprašyti. Jokių nešvarių politikų.

Todėl ir sakau: kol Lietuvos valstybė neskirs solidžių premijų už kritiką, tol ji bus priversta brautis į šviesų rytojų per brūzgynus duobėtais aplinkiniais keliais. Egzistuoja net pavojus visai pasiklysti. STT, FNTT, valstybiniai auditoriai, imuniteto tarnybos ir kontržvalgybos nėra visagalės. Valstybei dar reikia akylų, kritiškų padorios žiniakslaidos žvilgsnių.

Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org.

2017.03.17; 12:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais, aptarė Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius, žinomas civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas, žiniasklaidos teisės žinovė advokatė Liudvika Meškauskaitė, Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, žurnalistų kreipimąsi dėl pataisų žalos žodžio laisvei į Prezidentę inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.  

Į Prezidentę su prašymu vetuoti šias pataisas kreipėsi beveik 100 žurnalistų ir redaktorių, Žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir grupė Seimo narių. Savo nuomonę dėl įstatymo žalos visuomenei ir grėsmės laisvam žodžiui pareiškė Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų etikos inspektorius. Prezidentė išklausė ekspertų argumentus dėl šių pataisų poveikio visuomenės informavimui, žiniasklaidos laisvei bei Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Teisininkų teigimu, šios pataisos yra perteklinės, nes dabar galiojantys įstatymai visiems asmenims užtikrina visas galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo, šmeižto ar nepagrįsto persekiojimo. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė ir civilinė garbės ir orumo gynimo tvarka, o už šmeižtą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi, atveria kelia teisiniam žmonių persekiojimui už kritišką, bet kokia formą pareikštą nuomonę.

Šie pakeitimai kenkia valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir neatitinka Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei prasilenkia tiek su Lietuvos teismų, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintais žiniasklaidos laisvės principais. Užtikrinti žiniasklaidos apsaugą, stiprinti žodžio laisvę ir užkirsti kelią cenzūrai ragina ir visos tarptautinės organizacijos – Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai bei numato piliečiams teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijas ar pareigūnus ir už tai nebūti persekiojamiems. Žurnalistai pažymi, kad visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl įsigaliojus šiems pakeitimams iš esmės būtų sudarytos sąlygos cenzūrai, suvaržytos žurnalistų galimybės informuoti visuomenę, ypač apie politinės korupcijos atvejus. Taip pat žurnalistams už kritiką ir nuomonės reiškimą gresia didžiuliai ieškiniai teismuose, o mažesnes žiniasklaidos priemones tai gali atvesti ir prie veiklos sustabdymo.

Vyriausybės atstovė prie EŽTT pabrėžia, kad šio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kritikos ribos viešų asmenų atžvilgiu yra žymiai platesnės negu privačių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas gali atvesti prie cenzūros įvedimo ir pažeisti visuomenės teisę žinoti.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.12.19; 13:04

grybauskaite_8-k

Štai ir baigėsi parlamento rinkimai. Jau po pirmojo rinkimų turo buvo akivaizdu, kad nė vienai politinei Lietuvos jėgai nepavyks turėti absoliučios balsų daugumos.

O tai byloja, jog galima net pato situacija: rinkimų lyderiams teks bičiuliautis ne tik su panašių pažiūrų kolegomis, bet galbūt ir su “nekenčiamais oponentais”. Antrasis rinkimų turas šiuos spėjimus sustiprino.

Tačiau labiausiai intriguojantis yra Prezidentės pareiškimas, jog valdančiojoje koalicijoje ji nenorinti matyti susikompromitavusios Darpo partijos.

Beje, šį pageidavimą valstybės vadovė išdėstė įsakmiu, griežtu tonu. Už įsakmų, griežtą toną Prezidentę derėtų pagirti. Valstybei geriau, jei aukšto rango politikas turi konkrečią nuomonę ir jos neslepia. O jei Prezidentas visąlaik bijo trinktelėti kumščiu į stalą, tokiai valstybei – mažiau pasisekė.

Prisiminkime antrąją Prezidento Valdo Adamkaus kadenciją, palyginkime ją su Prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiu, ir taps akivaizdu, kuris iš jų “plaukia pasroviui”, o kuris “stengiasi įgyvendinti savo nuostatas”. Tad turėtume sutikti, jog politikas, neslepiantis savo simpatijų bei antipatijų, visuomet gražesnis už tą, kuris nedrįsta viešai įvardinti, ką labiau myli.

Continue reading „Ką pasakė Prezidentė“