Birželio pabaigoje arba liepos pradžioje Kroatijoje bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, siekiant išrinkti vyriausybę, kuri tvarkysis su koronaviruso pandemijos sukeltomis problemomis, ketvirtadienį teigė premjeras Andrejus Plenkovičius.
 
Parlamentas pirmadienį balsuos, kad save paleistų, sakė A. Plenkovičius po susitikimo su savo partijos „Kroatijos demokratinė sąjunga“ (HDZ) nariais ir koalicijos partneriais.
 
Po balsavimo Kroatijos prezidentas iš socialdemokratų (SDP) partijos Zoranas Milanovičius turėtų nuspręsti dėl tikslios rinkimų datos. Rinkimams bus numatyta kažkuri diena nuo birželio 21 d. iki liepos 12 d.
 
„To siekiame dėl to, kad mūsų vyriausybė įgyvendino visus svarbiausius siekius, kuriuos užsibrėžėme ir skelbėme rinkimų programoje“, – sakė A. Plenkovičius. Jis taip pat teigė, kad naujoji vyriausybė, kurios prieš akis lauks visa kadencija, privalės spręsti naujojo koronaviruso pandemijos sukeltos, „precedento neturinčios“ krizės problemas.
 
Sprendimas rinkimus surengti keliais mėnesiais anksčiau, nei baigiasi vyriausybės kadencija, nebuvo netikėtas, nors prieš jį paskelbdamas A. Plenkovičius laukė, kol COVID-19 epidemija šalyje šiek tiek nuslūgs.
 
„Manome, kad dabar jau tinkamas metas, kai Kroatijoje per parą užregistruojamų užsikrėtimų skaičius nesiekia 10“, – teigė premjeras.
HDZ jau kurį laiką išgyvena nuosmukį, tai rodo ir partijos kandidatės, prezidentės pareigas anksčiau ėjusios Kolindos Grabar-Kitarovič pralaimėjimas sausį rengtuose prezidento rinkimuose, po kurių šalies prezidentu tapo Z. Milanovičius. Antroje 2019 m. pusėje rengtų apklausų duomenimis, visuomenės palaikymas SDP išaugo.
 
Tačiau Kroatijai pavyko neblogai suvaldyti koronaviruso krizę, ir dėl šios priežasties HDZ palaikymas išaugo 2,5 proc., o SDP palaikymas smuko 2 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 08:00

Vėlyvą ketvirtadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sudužo Kroatijos kariuomenės mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai, atsistatydino šalies gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
 
„Tai yra didžiulė netektis Kroatijos kariuomenei… Aš atsistatydinu“, – žurnalistams sakė ministras.
 
„Svarbiausia, kad viskas būtų ištirta“, – teigė taip pat ministro pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Krstičevičius.
 
Ketvirtadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) sudužo Kroatijos kariuomenės čekiškas „Zlin“ mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai.
 
„Tai buvo įprastas mokomasis skrydis“, – sakoma ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime.
 
Kol kas sudužimo priežastys nėra žinomos.
 
D. Krstičevičius apie nelaimę telefonu kalbėjo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi, penktadienį jie ketina susitikti, pranešė Vyriausybė.
 
Šiemet tai buvo jau antra aukų pareikalavusi nelaimė Kroatijos karinėse oro pajėgose.
 
Sausį Adrijos jūroje sudužo karinis sraigtasparnis. JAV pagamintas „Kiowa Warrior OH-58D“ sraigtasparnis taip pat vykdė mokomąjį skrydį. Sudužimo priežastys iki šiol nebuvo paviešintos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 11:30

 

Sekmadienio rytą Kroatijos sostinę Zagrebą supurtė keli žemės drebėjimai, apgadinę daugybę pastatų, tarp kurių – ir miesto centre stovinti garsi katedra.
 
Remdamasi valstybine žiniasklaida, naujienų agentūra AFP praneša, kad gamtos stichijos metu itin smarkiai nukentėjo 15 metų paauglys. Iš pradžių pranešta, kad berniukas žuvo vietoje.
 
„Gavome pranešimą apie sugriuvusį pastatą. Į nelaimės vietą nuvykusi gelbėtojų komanda aptiko rimtai sužeistą vaiką be gyvybės ženklų“, – valstybinei naujienų agentūrai HINA sakė Zagrebo gelbėjimo tarnybos vadovas Zarko’as Rasicas. Patikslinta, kad šiuo metu už savo gyvybę kovojantis vaikas yra 15 metų amžiaus.
 
Pasak dienraščio „24Sata“ internetinio naujienų portalo, kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti.
 
Stipriausias krestelėjimas iš kelių vienas po kito įvykusių žemės drebėjimų užfiksuotas 6.40 val. vietos laiku ir siekė 5,3 – 5,4 balo pagal Richterio skalę. Žemės drebėjimus pajuto ir kaimyninės valstybės.
 
Nelaimės metu sugriuvo dvibokštės Zagrebo katalikų katedros bokšto viršūnė. Pastatų nuolaužos atsidūrė daugybėje miesto gatvių.
 
Kroatijos pareigūnai įspėjo iš pastatų laukan išbėgusius gyventojus laikytis atokiau vienas nuo kito, kad būtų sumažinta koronaviruso plitimo rizika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 17:00

Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.

2020 m. sausio 1 d. pirmininkavimą šešiems mėnesiams Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradeda Kroatija. Ta proga Kroatijos ambasada ketvirtadienio vidurdienį Vilniuje, Jono Basanavičiaus aikštėje, rengia trumpą ceremoniją. Pažymint Kroatijos pirmininkavimo pradžią bei tai, kad mados detalei kaklaraiščiui pradžią davė kroatai, ant J. Basanavičiaus paminklo bus užrištas kaklaraištis.
 
J. Basanavičiaus paminklas, pasak Kroatijos ambasados pranešimo, pasirinktas todėl, kad tai svarbi Lietuvos valstybingumui ir jos nepriklausomybei asmenybė. Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, užsienio reikalų viceministras Neris Germanas ir Kroatijos Respublikos ambasadorius J. E. Krešimiras Kedmenecas.
 
Panašus renginys sausio mėnesį vyks mažiausiai 11-oje Europos Sąjungos valstybių. Taip pat sausio 2 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje ant vicekaraliaus Josipo Jelačičiaus paminklo bus rišamas didelis raudonas kaklaraištis. Taip bus pažymėta Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžia ir priminta visai Europai, kad kaklaraiščio tėvynė – Kroatija.
 
Kaklaraištis – neįprasta aprangos detalė, atsiradusi iš mazgu surištos skaros. Regis, visai nereikšmingas, tačiau labai pastebimas aprangos atributas, savotiškas bendros Europos tautų ir šalių istorijos liudijimas, suteikiantis kaklaraiščiui išskirtinį, svarbų vaidmenį. Tokiu būdu atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.
 
Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.02; 05:17

Bosnija ir Hercegovina trečiadienį, perkėlusi šimtus migrantų į Sarajevą, išardys jų susiręstą stovyklą, dėl savo brutalių sąlygų pramintą džiunglėmis.
 
Nuo pat jos atidarymo birželį žmogaus teisių aktyvistai smarkiai kritikavo Vučjako stovyklą, kurioje migrantai miega be jokio šildymo, vandentiekio ar tualetų. Stovyklą migrantai susirentė netoli Kroatijos pasienio, kur vis dar yra minų, likusių nuo XX a. pabaigos karo.
 
Po praeitą savaitę pasirodžiusių pirmųjų snaigių, Europos Taryba pareiškė, kad stovykloje jau beveik įsivyravo humanitarinė krizė, o migrantai greitai gali tiesiog žūti.
 
Bosnijos institucijos pradėjo vežti migrantus iš stovyklos jau antradienį. Migrantai vežami į pabėgėlių centrus netoli Sarajevo – toli nuo Kroatijos sienos, per kurią migrantai tikisi patekti į ES.
 
„Iš viso į Sarajevą autobusais buvo perkelta 770 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono policijos atstovas spaudai Ale Siljdedičius.
Pasak jo, vietos tarnybos ir Raudonasis Kryžius dabar išardys palapines ir išvalys stovyklos teritoriją.
 
Raudonojo Kryžiaus teigimu, iš viso šiemet per šią stovyklą perėjo apie 25 tūkst. migrantų. Stovykloje buvę 770 žmonių yra daugiausia vyrai iš Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos.
 
Dauguma migrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos visgi patenka į ES narę Kroatiją, tačiau kai kuriuos vis dėlto sulaiko bosnių pasieniečiai ir jie pasilieka šalyje ilgesniam laikui.
 
Bosnija ir Hercegovina, neturtinga ir politiškai paralyžiuota šalis, sunkiai tvarkosi su migrantų antplūdžiu.
 
Pusė iš Vučjako stovyklos perkeltų migrantų gyvens naujame centre, įrengtame buvusiose kariuomenės kareivinėse netoli Sarajevo, teigia AFP šaltinis Taptautinėje migracijos organizacijoje (TMO).
 
Kiti bus perkelti į kitą migrantų centrą, o vėliau, padidinus kareivinių plotą, bus perkelti į jas.
 
A. Siljdedičiaus teigimu, šiuo metu šalies šiaurės vakariniame Bichačo regione TMO valdomose stovyklose glaudžiasi apie 3 200 migrantų.
 
Dar apie tūkstantį migrantų gyvena regione už TMO stovyklų ribų – privačiuose namuose, nebenaudojamuose pastatuose ar tiesiog gatvėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.11; 14:40

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“. 
 
Paklaustas, kokio dydžio grėsmę kelia Rusija, L. Linkevičius tikino, kad Rusijos keliama grėsmė yra neabejotinai reali ir priminė Gruzijos (Sakartvelo) teritorijų bei Krymo aneksijas.
 
„Prisiminkime Gruzijos teritorijų aneksiją, neseniai jie tą patį padarė su Krymu. Klausiame savęs, kaip galime atsilaikyti“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi, pažymėjo užsienio reikalų ministras, Lietuvai tiesioginė Rusijos grėsmė nėra kilusi, nes šalis yra NATO ir ES narė, tačiau regione tam tikro nesaugumo esą galima pastebėti.
 
„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau yra nesaugumo regione, o politiniuose debatuose girdimi militaristiniai argumentai. Tai kelia nerimą, turime tai suvokti kaip iššūkį ir reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat padėkojo NATO šalims ir už jų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
 
„Kai kas gali sakyti, kad toks žingsnis buvo simbolinis, bet saugumas yra garantuotas ir mes dėkojame visoms prisidėjusioms šalims“, – teigė L. Linkevičius. Visgi, pažymėjo jis, hibridinis karas tarp Vakarų ir Rusijos tebevyksta, todėl visos Vakarų šalys turėtų dirbti kartu, kad ši grėsmė nebūtų nuvertinta.
 
„Hibridinis karas nevyksta tik Lietuvoje, jis vyksta visur pasaulyje. Tai vyksta ne tik rytiniuose Europos regionuose, bet ir Vakaruose.
Neišvengiamai naudojamos tokios karo strategijos, kaip energetikosginklo naudojimas, strateginė komunikacija, propaganda, kibernetinės atakos. Manau, turime imtis šių grėsmių ir suprasti, kaip nuo jų atsilaikyti. Turime dirbti kartu, kad nenuvertintume šios grėsmės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Vis dėlto, paklaustas apie bendros ES kariuomenės įkūrimą, L. Linkevičius tokią idėją vertino skeptiškai.
 
„Tai yra keista idėja, nes niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta. Ši idėja nesukuria nieko, o tik sukelia neaiškumą ir abejones. Turime būti labai atsargūs, kai iškyla dalykai, galintys sukelti abejonių mūsų transatlantinių santykių stabilumu. Mano nuomone, Europos Sajungoje niekada nebuvo rimtos diskusijos apie Europos kariuomenės projektą, tačiau gandai buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų transatlantines abejones dėl Europos veiksmų.
 
Abiejose Atlanto pusėse mes turime būti atsakingesni, kad išsaugotume Aljansą, kuris gyvuoja jau septynis dešimtmečius. Tai yra pats galingiausias karinis aljansas pasaulio istorijoje, bet kas žino, kaip bus ateityje? Turime būti atsakingi, kai pristatome idėjas, ir tikri, kad mūsų geriems santykiams nebus pakenkta svarstant įvairias iniciatyvas, tokias kaip Europos kariuomenės suformavimas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Pasak ministro, Rusijos inicijuotas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ES politikos nuoseklumo išbandymas.
 
„Europos Sąjungoje mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, sutarėme diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kad nepriklausytume nuo vieno šaltinio. Tai yra gana paprastas principas, kurio kartais nėra paisoma. „Nord Stream 2“ yra tokios nepagarbos mūsų politikai ir jos nuoseklumui pavyzdys“, – tikino L. Linkevičius, kurio teigimu, ES šiuo metu išgyvena ir daugiau išbandymų, susijusių su „Brexitu“, įtampa euro zonoje, populistinių ir radikalių politinių jėgų atsigavimu.
 
Visgi, tikino ministras, ES lyderiai turėtų ne švęsti dėl pasiektos pergalės Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o išmokti šių rinkimų pamokas.
„Praraja tarp žmonių ir ES institucijų turi būti sumažinta, antraip joje suvešės populistinės idėjos. EP rinkimai davė ženklą lyderiams prabusti ir elgtis atsakingiau, imtis kūrybiškesnės politikos, o ne tik pulti vienas kitą“, – ragino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 02:00

Slovėnijos vyriausybės vadovas Miras Ceraras nusprendė atšaukti rugsėjo 27 d. numatytą vizitą į Zagrebą dėl Kroatijos ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus pareiškimo Jungtinėse Tautose, kad Tarptautinio arbitražo sprendimas dėl dviejų šalių teritorinio ginčo yra nepriimtinas, praneša „RIA Novosti“.

Kroatijos premjeras, ketvirtadienį kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, gynė poziciją, kurios laikosi jo šalis, anksčiau vienašališkai pasitraukusi iš arbitražo proceso sprendžiant ginčą su Slovėnija dėl pasienio teritorijų.

„Kitą savaitę turėjęs įvykti mano vizitas nebeturi prasmės“, – sakė M. Ceraras interviu Slovėnijos televizijos kanalui RTV.

Rugsėjo 27 d. numatytas dviejų šalių vyriausybinių vadovų susitikimas kaip tik ir turėjo būti skirtas arbitražo sprendimo implementacijos klausimui.

Tarptautinis arbitražas Hagoje birželio pabaigoje paskelbė sprendimą dėl ginčijamų dviejų šalių sienos ruožų sausumoje ir vandenyje. Be kita ko, Slovėnija įgijo teisę patekti į tarptautinius vandenis per Kroatijos teritorinius vandenis Adrijos jūroje, taip pat gavo tris ketvirtadalius Pirano įlankos ploto. Kroatija nesutinka su šiuo sprendimu.

Dvi šalys susitarė spręsti teritorinę ginčą arbitraže 2009 metais, bet 2015 metais Kroatija pasitraukė iš proceso, pareikšdama, kad teismas susikompromitavo, paskelbdamas slaptą informaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.23; 00:03