Juanas Carlosas pabėgo į Dominiką. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas, anot žiniasklaidos, pabėgo į Dominikos Respubliką. Keli dideli ispanų laikraščiai antradienį rašė, kad 82-ejų buvęs monarchas dar pirmadienį išvyko iš Ispanijos.
 
Karališkiesiems rūmams artimas laikraštis „ABC“ antradienį tituliniame savo puslapyje skelbė, kad Juanas Carlosas dabar yra Dominikoje. Kad buvęs karalius kurį laiką pagyvens pas draugus šioje Karibų šalyje, rašė ir laikraščiai „El Mundo“ bei „La Vanguardia“.
 
Pirmadienį paskelbta, kad į daugybę aferų įsipainiojęs Juanas Carlosas parašė laišką savo sūnui karaliui Felipei VI, kuriame informavo jį ketinąs palikti Ispaniją.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų. Anot pranešimų, Saudo Arabijos karalius per sąskaitą Šveicarijoje pervedė jam iki 100 mln. dolerių.
 
Ispanijos karališkieji rūmai nepateikia informacijos apie Juano Carloso buvimo vietą. Kai kurios žiniasklaidos priemonės Ispanijoje rašė, kad buvęs karalius gali būti Portugalijoje, kur gyveno būdamas vaikas, arba Prancūzijoje ar Italijoje, kur turi giminių.
 
Juanas Carlosas 2014-aisiais po 39 metų perdavė sostą savo sūnui Felipei. Nuo pernai jis visiškai pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
 
Ilgą laiką Juanas Carlosas buvo labai gerbiamas daugelio ispanų dėl savo vaidmens Ispanijai pereinant nuo Franco diktatūros į demokratiją.
 
Tačiau virtinė skandalų, įskaitant prabangią monarcho kelionę per didelę finansų krizę, padarė didelės žalos monarchijai. Jo sūnus Felipė dabar vėl mėgina sugrąžinti reputaciją karališkiesiems rūmams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:11

Ispanijos karalius Juanas Carlosas palieka šalį. EPA-ELTA nuotr.

Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas ketina palikti šalį ir apsigyventi užsienyje. Karališkieji rūmai pirmadienį pranešė, kad Juanas Carlosas apie tokį savo sprendimą laišku informavo savo sūnų karalių Felipę VI. Kokioje šalyje norėtų gyventi ateityje, jis neatskleidė.
 
Savo sprendimu jis norįs palengvinti savo sūnaus, kaip valstybės vadovo, darbą, „turint omenyje viešas pasekmes, kurias šiuo metu kelia tam tikri praeities įvykiai“, rašo buvęs karalius, aiškiai turėdamas omenyje birželį prieš jį pradėtą teisėsaugos tyrimą.
 
„Tai yra sprendimas, kurį priimu su giliais jausmais, tačiau labai ramiai“, – pabrėžiama laiške.
 
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų.
 
Tyrimas sutelktas į įvykius po 2014 metų vidurio. Tuo metu Juanas Carlosas dėl virtinės skandalų perleido sostą savo sūnui.
 
Po beveik keturių dešimtmečių nusiėmęs karūną, šiandien 82-ejų buvęs monarchas neteko apsaugos, kurią valstybės vadovui suteikia konstitucija.
 
Juano Carloso advokatas Javieras Sanchezas Junco Mansas pareiškė, kad jo klientas, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, toliau bendradarbiaus su teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.04; 00:30

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ėmėsi teisinio eksperimento, teigia įtarimų prekyba poveikiu iš STT sulaukęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Jam trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl STT pareikštų įtarimų skyrė namų areštą bei uždraudė bendrauti su bylos medžiagoje nurodytais asmenimis ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis institucijomis.
 
„Vertinu tai, kaip kažkokį STT tęsiamą teisinį eksperimentą“, – žurnalistams vertindamas sulaikymo faktą Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė Š. Narbutas.
 
„Visi tie veiksmai prasidėjo vakar ryte nuo kratos, nuo mano sulaikymo ir šiandien, kaip matote, prokuroras neprašė taikyti suėmimo, prašė taikyti namų areštą tam tikroms aplinkybėms. Namų areštas yra skirtas mėnesiui laiko“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Atrodo, kad bet kokia Lietuvoje teisėtai vykdoma ūkinė veikla gali lemti, kad pas tave pasibels ir suims“, – akcentavo Š. Narbutas ir pridūrė esantis įsitikinęs, kad nusikaltimo sudėties šioje istorijoje nėra.
 
„Aš manau, kad nėra jokios nusikaltimo sudėties“, – teigė jis.
 
POLA vadovas nuogąstavo, kad teisminis procesas dėl jam pareikštų kaltinimų gali užsitęsti.
 
„Suprantu, kad visa ši istorija tęsis pusę metų ar metus laiko ar net ilgiau“, – sakė Š. Narbutas.
 
Vykdžiau komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma. Visgi POLA prezidentas teigia kol kas negalintis komentuoti konkrečios sumos, kuri buvo pervesta į jo sąskaitą. Š. Narbutas akcentuoja, jis vykdė komercinį atstovavimą, pagrįstą sutartimi.
 
„Aš negaliu komentuoti konkrečių sumų. (…) Bet yra kvalifikuojama, kad gavau neva didesnį kyšį nei 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Tai yra komercinio atstovavimo atvejis, pagrįstas sutartimi, kurią vykdžiau pagal individualios veiklos pažymą, pagal tinkamai išimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitą, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas ir t.t.“, – teigė Š. Narbutas.
 
„Kadangi mums buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, tai ir iš liudytojų parodymų matome, kad visi taip pat ir vertino, kad aš tarpininkavau šiai įmonei, iš kurios reagentai buvo įsigyti“, – pridūrė jis.
 
Š. Narbutas akcentuoja, kad, pasak jo, 300 tūkst. reagentų, dėl kurių ir buvo pradėtas tyrimas, Lietuva įsigijo ženkliai pigiau nei visus kitus reagentus.
 
„Vieno reagento kaina pagal sutartį buvo 17 eurų, kitur, mano žiniomis, buvo nuo 20 iki 24 eurų. Tai skaičiuojant pagal tuos kiekius būtent dėl tokios sutarties Lietuva sutaupė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. eurų. Ir vėlgi, mano atlygio dalis buvo skirta ne iš Lietuvos kažkokių skirtų pravedimų ir t. t., o iš tiekėjo jam tenkančios dalies“, – tiko jis.
 
Svarsto pasitraukti iš POLA vadovo pareigų
 
Su pareikštais kaltinimais nesutinkantis Š. Narbutas teigė svarstantis trauktis iš užimamų pareigų Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijoje ir neabejojo, kad reputacijai jau padaryta žala jam nebeleis dalyvauti kitose visuomeninėse veiklose.
 
„Visuomeninei veikloje dalyvauti jau, matyt, negalėsiu nes reputacijai padaryta žala, kad ir kaip čia viskas baigsis, yra negrįžtama“, – teigė Š. Narbutas.
 
Pasak jo, nors pareikšti įtarimai nėra niekaip susiję su POLA veikla, trauktis iš šioje asociacijoje užimamų pareigų jis svarsto.
 
„Aš pasitarsiu dar su valdyba ir priimsiu tuos sprendimus: kada tai daryti, kokiam laikotarpiui, ar daryti negrįžtamai. Reikia viską susidėlioti“, – pabrėžė POLA prezidentas.
 
„Dabartinė mano pozicija yra iš tikro stabdyti bet kokią visuomeninę veiklą, nes aš neįsivaizduoju, kaip aš galėčiau veikti su visais (taikomais – ELTA) apribojimais“, – apibendrino jis.
 
Kaip ELTA jau rašė, Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį sprendė dėl kardomosios priemonės taikymo prekyba poveikiu STT atliekamame tyrime įtariamam POLA prezidentui.
 
Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra duomenų apie tai, kad įtariamasis tos įmonės atstovui galimai buvo įvardijęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimo paslaugas šiame pirkime.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus beveik 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į įtariamojo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
 
Tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22; 14:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kai gyvenimas Lietuvoje dėl pandemijos ir įvesto koronaviruso sulėtėjo visose sferose, STT baruose net plika akimi nesunku yra užmatyti šios tarnybos veiklos paūmėjimus arba net kažkokį karštligiškumą, diena iš dienos girdint pranešimus apie kovos prieš korupciją naujas pergales, suimtus nenaudėlius, pradėtas ikiteismines bylas. STT įsisiautėjo ne juokais! 

O  ar tai – blogai, – paklaus koks nors pilietis. Žinoma, viskas tik į gerą šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, nors čia išlieka maža abejonė dėl to – ar su koronaviruso pasklidimu mūsų padangėje vagys, kyšininkai ir kitoks brudas visiškai prarado budrumą ir atsargumą, tapdami lengvu pareigūnų grobiu demaskavimų paūmėjimo fiestoje, prasidėjusioje su nauja prezidento kadencija? Vis tik neduoda ramybės bloga analogija iš tų laikų, kai praeitą kartą, siekdami įsiteikti, STT vyrukai Gedvydo Vainausko skalpą tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė anosios gimimo dienos proga https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-septyni-ziniasklaidos-gundymai-lietuvoje/, taigi niekas negali būti užtikrintas, jog ir šįkart viena iš specialiųjų tarnybų nesieks įsiteikti naujai išrinkto prezidento nevykėliams patarėjams, kurie siūlo prezidentui išplėsti slaptųjų tarnybų teises, įtvirtinti jų nekontroliuojamumą. Net nekalbu apie tą menkai tikėtiną atvejį, kad pats prezidentas, pagrįstai ar nepagrįstai pelnęs silpno prezidento reputaciją, siekdamas užčiaupti burnas ir pasirodyti kietu biču, savo vienasmeniu apsisprendimu užsiundytų kovinius šunis prieš pilietinę visuomenę…

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antrankiai

Jau girdžiu sakant, kad niekuo nenusikaltusiam žmogui nėra ko baimintis, esą nereikia baidytis savo šešėlio. Tai tiesa, nėra ko baidytis savo šešėlio, tačiau didėjantis STT šešėlis dėl gausėjančių nuorodų apie tarnybos pomėgį falsifikuoti faktus, klastoti įrodymus ir rengti demokratinės šalies institucijai netinkamas provokacijas, neįkvepia optimizmo.

Kaip dabar atrodo man pačiam, visi ką tik išsakyti mano žodžiai ir pretenzijos iškart prarastų prasmę, jeigu nepasakočiau apie liūdną savo patirtį, kai maždaug prieš keletą dešimtmečių, dėstytojaujant viename Kauno universitete, STT ar panaši institucija bandė jūsų nuolankiam tarnui įbrukti kyšį, o, to nepavykus padaryti, operacijoje dalyvavę vyrukai kone pagrasino fiziniu susidorojimu. Įsivaizduokite situaciją: prieš korupciją kovojanti institucija siūlo pasirinkti – arba imi kyšį, arba gausi į snukį?.. Tai tikrai ne retorikos pratybos!

Labai aiškiai ir viešai pareiškiu, kad niekados niekam nesu teikęs nė mažiausio preteksto pagalvoti apie tai, kad galėčiau parsiduoti. Mano dėstomas dalykas profiliniuose universitetuose buvo šalutinė disciplina, todėl net ir nesimokantiems studentams greitai surašydavau teigiamus pažymius, blogiausiu atveju reikėdavo ateiti antrą kartą į egzamino perlaikymą, tačiau nebuvo tokio nutikimo, kad atsiskaitymai už įgytas ar neįgytas žinias užtruktų ilgiau. Todėl nemėgau tų studentų, kurie tokioje paprastoje situacijoje dar ieškodavo užtarimo (pasitaikė tik keletą kartų), dabar nesu visiškai tikras, kad tokiu atveju jų pažymys bent iš dalies nenukentėdavo.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dėl teisybės reikia paminėti ir tą išimtį, kai pradėjus dirbti su studentais sovietiniais laikais vadinamame institute, prieš pirmą mano biografijoje egzaminą egzaminuotojo statuse į kabinetą užsuko prodekanas, kuris dekano vardu paprašė parašyti gerą pažymį vienam neakivaizdinių studijų studentui, tarpininko žodžiais tariant, kaskart gelbstinčiam dekaną, kai sugenda jo mašina (sovietiniais laikais reikėdavo išlaukti dideles eiles mašinų remonto  dirbtuvėse). Ieškodama tokios išeities padėties, kad vilkas liktų sotus, o avis (mano sąžinė) nenukentėtų, studentų auditorijai tąkart pareiškiau, kad jų dekanas paprašė už vieną studentą, tačiau aš proteguojamojo pavardę pamiršau, todėl gerus įvertinimus parašysiu visiems atvykusiems į egzaminą. Tas dekanas vėliau ne kartą sutikęs mano vyresniuosius kolegas klausdavo apie mane: iš kur jūs ir atkasate tokius prietrankas?

Tačiau štai nepriklausomybės laikais išaušo X diena, kai per kelias savaites forsuotu pavidalu buvau gundomas didelėmis pinigų sumomis parašyti teigiamą egzamino pažymį, nors mano dėstomo dalyko pažymiai paprastai būdavo teigiami be jokių papildomų insinuacijų.

Studentė prieš egzaminą pateikė vadinamąją studijų knygutę su stambiomis kupiūromis, o kai atkreipiau į tai visos auditorijos dėmesį – iš pradžių to net bandė išsiginti. Po kelių dienų egzamino metu buvau iškviestas išeiti už durų, kur keli dėdės bandė įgrūsti į kišenę taip pat kažkokius velnio pinigus. Dar juokingiau buvo kitą kartą tos pačios sesijos metu, kai leidausi į kojas, kad atsikratyčiau įkyriai siūlančiųjų kyšį pertraukos tarp egzaminų metu, o grįžęs į fakultetą buvau apstotas trijų raumeningų vyrukų, neslepiančių savo ketinimų griebtis fizinės prievartos, o vienas iš jų pro sukąstus dantis iškošė – kodėl nepaėmei?..

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jeigu leisite, šią situaciją, kurią norėčiau pamiršti, bet to nesugebu padaryti, nusakysiu tokiais žodžiais – kaip aš tąsyk užuodžiau kanopų dvoką? Jaučiu iki šiol, kad tokį pažeminimą, kai tave pabandė išprievartauti gyvulys, galima nuplauti tik krauju. Jeigu žinočiau tikslias tokios provokacijos užmanytojų koordinates, rimtai pamokyčiau, nežiūrit to, kokiais specialiųjų įgaliojimų pažymėjimais toks mėšlavabalis pridengia savo menkystę.

Ar ši provokacija, bandant įkišti kyšį, buvo kažkas panašaus į neapykantos nusikaltimą, kai nusususio mentaliteto pareigūnas, tarkime, pajunta baisų pasidygėjimą žmogumi, kalbančiu apie Immanuelio Kanto moralės sampratą, kraupią panieką dėstytojui, nedalyvaujančiam galios žaidimuose, bet pakylėtu tonu bylojančiam apie nepriklausomybės stebuklą? O gal viskas yra dar banaliau, tarkime, koks nors specialiųjų tarnybų debiliukas taip bandė atkeršyti universiteto dėstytojui už jo atžalai parašytą pažymį, netenkinantį liguisto įsivaizdavimo apie atžalos sugebėjimus.

Bijau, kad neseniai užstojusių keistų pervartų laikais tokių debiliukų poreikis vėl sustiprės.

(Bus daugiau)

2020.05.17; 17:32

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį patvirtino, kad šalies Valstybės saugumo komitetas (KGB) sulaikė visų keturių Baltarusijos cukraus fabrikų direktorius.
 
„To Baltarusijoje dar nebuvo. Jie (įmonių vadovai) įkūrė Maskvoje „tarpiklį“ – prekybos namus. Įtaisė ten saviškius. Baltarusiškas cukrus prekybos namams buvo parduodamas pusvelčiui. O tie, padidinę kainą, pardavinėjo jį rinkoje. Skirtumas kyšių pavidalu buvo atiduodamas direktoriams“, – pareiškė antradienį A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
 
Prezidentas pridūrė, kad artimiausiomis dienomis Baltarusijos KGB išsamiai papasakos apie šią bylą.
 
Apie visų Baltarusijos cukraus fabrikų direktorių sulaikymą sužinota sausio pabaigoje. Žiniasklaidos duomenimis, Baltarusijos pareigūnai sulaikė 11 žmonių. Kaip pranešė portalas „tut.by“, sulaikyti Skidliaus cukraus kombinato direktorius Dmitrijus Jegorovas, Gorodėjos cukraus kombinato direktorius Michailas Krištapovičius, Slucko cukraus rafinado gamyklos direktorius Nikolajus Prudnikas ir Žabinkos cukraus fabriko direktorius Viktoras Mironovas.
 
Taip pat buvo pranešta, kad „cukraus bylos“ figūrantas yra ir Baltarusijos cukraus kompanijos vadovas Dmitrijus Kirilovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00

Izraelio generalinis prokuroras Avichai`us Mandelblitas pateikė šalies premjerui Benjaminui Netanyahu kaltinimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu ir kyšininkavimo trijose bylose. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Jerusalem Post“.
 
Vienoje iš bylų kalbama apie tai, kad Izraelio vyriausybės vadovas neteisėtai gavo vertingų dovanų iš stambių verslininkų – australų milijardieriaus Jameso Packerio ir izraeliečio kino prodiuserio Arnono Milchino.
 
Antroji byla susijusi su B. Netanyahu ir dienraščio „Yediot Ahronot“ leidėjo Arnono Mozeso pokalbiais. Esą ministras pirmininkas žadėjo verslininkui sieksiąs, kad būtų priimti jam naudingi įstatymai žiniasklaidos srityje, mainais į jo leidinio lojalumą nušviečiant vyriausybės veiklą.
 
Trečioje byloje pateikti kaltinimai, kad didžiausios Izraelyje telekomunikacijų kompanijos „Bezeq“ savininkui Shaului Elovitchui buvo teikiama pirmenybė mainais į teigiamą B. Netanyahu veiklos nušvietimą bendrovės kontroliuojamame naujienų portale „Walla“.
 
Gautomis žiniomis, generalinis prokuroras prašys Knesetą panaikinti B. Netanyahu neliečiamybę. Šis procesas gali užtrukti iki 30 dienų.
 
Ketvirtadienį turėtų įvykti A. Mandelblitas spaudos konferencija. Manoma, kad po to B. Netanyahu kreipsis į Izraelio gyventojus per televiziją.
 
Tai pirmas atvejis Izraelio istorijoje, kai pareigas einančiam ministrui pirmininkui pateikti baudžiamieji kaltinimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 04:30

Lietuvos knygynuose pasirodė Vytauto Čepo knyga „Siena“. Pristatydamas savo darbą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje autorius teiravosi – ar Lietuvos teisėsauga pajėgi į kalėjimą iki gyvos galvos uždaryti nusikaltimo nepadariusį žmogų?

Teisinėje, demokratinėje valstybėje tokių akibrokštų neturėtų būti nė vieno. Bet V.Čepas tvirtina, kad „Sienoje“ aprašo būtent tokį skaudų nesusipratimą. Jis teigia, kad visi knygos herojai – tikri, neišgalvoti. Įvykiai – taip pat ne iš piršto laužti.

Tai – trečioji videointerviu ištrauka iš pusantros valandos M.Mažvydo bibliotekoje trukusio pristatymo.

2019.11.06; 08:03

Prokurorai teismui perdavė Latvijos banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus korupcijos bylą.
 
54-erių I. Rimševičius įtariamas kyšininkavimu ir pinigų plovimu. Ši byla perduota Rygos miesto Vidzemes apylinkės teismui.
 
Pernai Latvijos kovos su korupcija biuras (KNAB) paskelbė, kad I. Rimševičius iš verslininkų reikalavo ir paėmė kyšių, siekiančių mažiausiai 100 tūkst. eurų.
 
Latvijos centriniam bankui nuo 2001-ųjų vadovaujantis I. Rimševičius atsisako pasitraukti iš pareigų, neigia bet kokius kaltinimus ir tikina, kad jo korupcijos bylą sufabrikavo šalies komerciniai bankai.
 
Pernai vasarį I. Rimševičiui buvo uždrausta eiti centrinio banko vadovo pareigas, tačiau po metų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) anuliavo Latvijos teismų sprendimą ir leido I. Rimševičiui vėl vadovauti Latvijos bankui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 02:00
 

LPPARA generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) generalinį direktorių Rimantą Šidlauską ir dar du asmenis.

Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo, sakoma STT pranešime.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.08; 10:08

Pirmadienį sulaikytas Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. 

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu Anykščių rajono savivaldybėje. Atliekant procesinius veiksmus, laikinai sulaikytas Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis“, – teigiama STT pranešime spaudai.

STT įtaria, kad Anykščių rajono savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų. 

,,Verslininkams, kaip įtariama, buvo pažadėta priimti naudingus sprendimus, paveikiant Anykščių rajono savivaldybės valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai arba neteisėtai veiktų ir sudarytų išskirtines sąlygas, naudingas jų verslui“, – teigiama STT pranešime spaudai. 

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

2015 metais, iškeltas Liberalų sąjūdžio, K. Tubis buvo išrinktas Anykščių rajono savivaldybės meru. Nuo 2004 m. iki 2008 m. K. Tubis buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

2019 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose K. Tubis dalyvauja su įsteigtu rinkimų komitetu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.29; 00:30

stt
STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.

Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.

Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.

aotd_okei
AOTD emblema

Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.

„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.

Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:00

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.

„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.

Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.

Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.

„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.

Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.

Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.

„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.

Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.

Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.

„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.

Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.

Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.

B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.

„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.

„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.

Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.

„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.

B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.

„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.

Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.

Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:02

Remigijus Ačas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų kyšininkavimu STT sulaikytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) narys, buvęs Raseinių administracijos direktorius Remigijus Ačas laikinai suspendavo narystę partijoje.

Tai pranešė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai ir pareikšti įtarimai Remigijui Ačui mums yra nemaloni staigmena, tačiau visais atvejais teisėsaugai būtina atlikti visus reikiamus veiksmus, kad galėtų išsiaiškinti tiesą. R. Ačas laikinai sustabdė narystę partijoje, kol vyks ikiteisminis tyrimas”, – sako LSDD lyderis G.Kirkilas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, vykusios Raseinių rajono savivaldybėje.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Ačas įtariamas kyšininkavimu. Tiriamos aplinkybės dėl neskaidriai vykdyto viešojo pirkimo R. Ačui einant savivaldybės direktoriaus pareigas – galimo išskirtinio palankumo vienai privačiai bendrovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdoma įmone. Įtariama, kad už tai R. Ačas priėmė didelės vertės (daugiau negu 250 MGL) kyšį, primena ELTA.

Įtarimai taip pat pareikšti dviem įmonių atstovams, kurie tiesiogiai papirko R. Ačą arba dalyvavo maskuojant kyšius įvairiomis finansinėmis operacijomis.

Visi įtariamieji yra sulaikyti, jų darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 06:29

MG Baltic. ELTA nuotr.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų parodymais. Koncernas „MG Baltic“ bei partijos Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Kitas teismo posėdis vyks rugpjūčio 30 dieną.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka patvirtino, kad nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Partija atsiriboja nuo kaltinimų, kurie yra duodami partijos nariams kaip fiziniams asmenims, o ne visai partijai.

Po parodymų R. Jurka, skirtingai nei kiti advokatai bei kaltinamieji, sutiko atsakyti į teisėjų kolegijos, prokuroro bei kitų advokatų užduodamus klausimus.

Dėl daugumos R. Jurkos atsakymų nesutiko E. Masiulis. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar E. Masiulis norėtų pakomentuoti advokato atsakymus dėl liberalų sąjungos, E. Masiulis vis dėlto atsisakė.

R. Jurka neigė gandą, kad Liberalų sąjūdį įkūrė „MG Baltic“ koncernas.

Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad kaltinamasis aktas yra nesuprantamas ir partija negali pripažinti pateiktų kaltinimų.

Pasak advokato, Vytautas Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu.

„V. Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu“, – teisme teigė Darbo partijos advokatas.

Kaip Elta jau skelbė, Eligijus Masiulis savo parodymus pradėjo išsamia savo, kaip politiko bei Seimo nario, karjeros apžvalga. Pasak E. Masiulio, jo sprendimai bei veiksmai Seime nebuvo veikiami nei Raimundo Kurlianskio, nei „MG Baltic“ koncerno. Jis dar kartą pabrėžė nepritariąs kaltinamajame akte pateiktiems kaltinimams.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.

„Atsakingai pareiškiu, kad nepripažįstu pateiktų kaltinamų“, – teigė E. Masiulis.

Apibūdinęs savo politinę karjerą, jis patvirtino, kad pažįsta daug verslo atstovų, tarp jų ir R. Kurlianskį.

„Esu pažįstamas su visais verslo įstaigų atstovais. (…) Aš, kaip politikas, privalėjau bendrauti su įvairiais visuomenės atstovais“, – sakė E. Masiulis.

Kaltinamasis pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas iki tol, kol nebuvo sugriežtintas politinių partijų finansavimo įstatymas, rėmė Liberalų partiją. Bet sugriežtinus įstatymą, pasak E. Masiulio, nei koncernas, nei R. Kurlianskis neberėmė Liberalų sąjūdžio.

Jis pabrėžė, kad priiminėjant Vartojimo kredito įstatymo pataisą tiesiogiai per jį nebuvo veikiami jokie sprendimai Seime. Nebuvo sutarta nei dėl jokio kyšio davimo ar gavimo, kad būtų paveikiami Liberalų sąjūdžio nariai Seime.

„Aš nežadėjau R. Kurlianskiui ar koncernui paveikti Seimo narius. Mano veiksmai nebuvo veikiami R. Kurlianskio ar kitų asmenų“, – teigė E. Masiulis Teisėjų kolegijai.

Pasak E. Masiulio, dėl kito projekto, kuris minimas kaltinamajame akte „Vilnius – Utena kelio rekonstrukcija“, taip pat nebuvo imamas joks kyšis iš „MG Baltic“ ar R. Kurlianskio. Pasak E. Masiulio, „Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija“ buvo tik leidimas pradėti tolesnes procedūras Vyriausybėje.

„Šis nutarimas net teoriškai negali būti naudingas „MG Baltic“, net aš nepritariau šio kelio rekonstrukcijai“, – teigė E. Masiulis.

E. Masiulis tikino nedaręs įtakos ir Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimui Vilniaus senamiestyje. Ir jam nežinomi argumentai, kodėl „MG Baltic“ ar R. Kurlianskiui būtų aktuali šio paminklo pastatymo vieta.

Pasak kaltinamojo, R. Kurlianskis tik teiravosi, kur bus statomas paminklas. E. Masiulis sakė žinojęs, kad dėl paminklo vietos buvo daug nuomonių, todėl pasiūlė merui Remigijui Šimašiui dėl šio sprendimo neskubėti.

„R. Kurlianskis manęs neprašė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad J. Basanavičiaus paminklo vieta turėtų būti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados (…) Aš niekam įtakos nedariau ir nesiekiau daryti įtakos R. Šimašiui. Man nebuvo žinoma, kodėl paminklo vietos parinkimas gali būti naudingas „MG Baltic“ ar pačiam R. Kurlianskiui“, – sakė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, kaltinimai dėl dalyvavimo „Alfa savaitėje“ yra absurdiški, ir tai riboja jo žodžio laisvę.

„Esu pirmas Seimo narys, kuris yra baudžiamas už dalyvavimą „Alfa savaitėje“. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai“, – teigė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, būtų keista, kad vieši asmenys neitų į žiniasklaidą bei mano, kad šis kaltinimas yra antikonstituciškas.

„Tai viešo asmens pareiga“, – sakė E. Masiulis.

E. Masiulis neigia, kad gauti pinigai iš R. Kurlianskio buvo kyšis. Pasak jo, tai buvo asmeninė paskola E. Masiuliui.

„Atsakingai noriu pareikšti, kad pinigus iš R. Kurlianskio gavau kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. (…) Kaip tik mano žmonos šeima ketino per varžytines įsigyti nekilnojamojo turto Palangoje“, – sakė E. Masiulis.

„Aš Kurlianskio paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų man pinigų“, – teisme sakė kaltinamasis.

Kaltinamajame akte rašoma, kad E. Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų, o ne 90 tūkstančių. Pasak E. Masiulio, jis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkstančių ir pasidėjo juos į automobilio bagažinę.

„Sėdėdamas automobilyje surašiau su trijų proc. palūkanomis susitarimą dėl devyniasdešimties tūkstančių paskolos. (…) Juodoje rankinėje buvo ir šešiolika tūkstančių mano asmeninių pinigų, kuriuos turėjau paduoti žmonos seseriai“, – sakė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, tai buvo civiliniai santykiai su R. Kurlianskiu, patvirtinti paskolos susitarimu.

Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

Kaip ELTA jau skelbė, duodamas parodymus R. Kurlianskis pabrėžė, kad tarp jo ir “,MG Baltic“ koncerno nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, todėl jis koncerno labui net negalėjo veikti.

„Sutinku ir pageidauju duoti parodymus, kaip jau esu paaiškinęs, kaltinamasis aktas man nesuprantamas“, – pradėjo savo parodymus R. Kurlianskis.

Pasak kaltinamojo, jam nesuprantama formuojama viešoji nuomonė bei valstybės vadovų komentarai, esą jis veikė „MG Baltic“ koncerno labui. Pasak R. Kurlianskio, jis negalėjo veikti koncerno labui, nes jokios darbo sutarties tarp „MG Baltic“ ir jo nebuvo sudaryta.

„Kaltinamajame akte teigiama, kad aš, Raimondas Kurlianskis, buvau viceprezidentas koncerne, tokios pareigybės „MG Baltic“ net nebuvo. Niekada nebuvo sudaryta su manim ir „MG Baltic“ koncernu jokia darbo sutartis“, – sakė teisme R. Kurlianskis.

Pasak kaltinamojo, jis buvo tik valdybos narys, kurią sudaro šeši nariai. Valdybos narius jungė tik įstatytai, kurie nesuteikia teisės atstovauti pačiam „MG Baltic“ koncernui.

„Man nebuvo suteikti jokie įgaliojimai“, – sakė R. Kurlianskis.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

R. Kurlianskis sakė, kad verslo paramos davimas viešosioms įstaigoms ir projektams yra normali procedūra visoje Lietuvoje. R.Kurlianskio teigimu, jo parama Taikomosios politikos institutui nebuvo joks kyšis. Ir Taikomosios politikos institutu nebuvo pasinaudota duoti kyšį kuriam nors Seimo nariui. Buvo paremta paties instituto veikla. Pasak kaltinamojo, „visos stambios, privataus, viešojo, kapitalo įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Swedbank“, „Telia“ ir daugelis kitų“ teikia paramą viešosioms įmonėms.

R.Kurlianskis pabrėžė, kad verslo ir politikų bendravimas yra normali procedūra valstybėje. Pripažino, kad bendravo ir gerai pažinojo tiek E. Masiulį, tiek Š. Gustainį. Bet jokie kyšiai bei poveikis politiniams procesams per juos nebuvo daromas.

„Man, kaip aktyviam žiniasklaidos dalyviui, buvo įdomūs politikos veiksmai“, – sakė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis sako, kad jį Valstybės saugumo departamentas (VSD) sekė trylika metų, tai jeigu vis dėlto parama Taikomosios politikos institutui būtų kyšis, tai jį Specialiųjų tyrimų tarnyba jį sulaikyti turėjo jau 2015 metais.

„Jei parama viešajai įstaigai Taikomosios politiko institutui vis dėlto buvo kyšis, aš jau tuomet turėjau būti surištas ir sulaikytas ant grindinio. STT man antrankius turėjo uždėti 2015 metais“, – teigė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis teismui sakė, kad E. Masiulį pažinojo tikrai gerai ir viename jų susitikime E. Masiulis paklausė, ar jis galėtų paskolinti devyniasdešimt tūkstančių eurų. Pasak R. Kurlianskio, E. Masiulis papasakojo apie asmenines investicijas bei ketinimus investuoti, bet nieko detalaus.

„Nepasakysiu, kaip išėjo kalba apie pinigų poreikį. E. Masiulis paklausė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų?“, – sakė R. Kurlianskis.

„Tikrai detaliai neklausiau, kam E. Masiuliui reikalingi pinigai. Aš tikrai esu ne vieną kartą skolinęs asmenims pinigų“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltinamasis teigė, kad pinigų suma E. Masiuliui nebuvo išskirtinė ir pateikė sąrašą asmenų, kam yra skolinęs pinigus. Sumos siekė 460 tūkst., 300 tūkst., 100 tūkst., 685 tūkst., 423 tūkst., netgi 1,5 milijono litų.

„Visos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka bei sumokėta 15 proc. GPM“, – sakė R. Kurlianskis.

„Pinigai nebuvo dėžutėje“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad kaip kreditorius skolino savo asmeninius pinigus.

„Skolinau savo asmeninius pinigus, tai patvirtino VMI, todėl niekaip negaliu suprasti prokuroro kaltinimo, kad tai buvo susiję su „MG Baltic“ koncernu“, – teigė R. Kurlianskis.

Parodymų pabaigoje jis pacitavo Emanuelį Kantą bei atsisakė atsakinėti į Teisėjų kolegijos klausimus.

Teismo verdiktas

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:00

Pradedama svarstyti rezonansinė politinės korupcijos byla. Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Penktadienį pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kaltinamieji reikalavo nušalinti tiek prokurorą, tiek pačią teisėjų kolegiją.

Dėl to teismas pasisakys birželio 15 dieną, 8 valandą, kai bus skelbiama nutartis. 

Byloje teisiamieji siekia nušalinti tiek prokurorą Justą Laucių, tiek ir visą teisėjų kolegiją. „MG Baltic“ koncernas poveikiu teismui kaltina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. O Eligijus Masiulis teigia, kad prokuroras šią savaitę lankėsi Prezidentūroje, tad turėtų nusišalinti.

Prokuroras J. Laucius po posėdžio žurnalistams teigė, kad net jei jį nušalintų, „nepakeičiamų prokurorų nėra“, tačiau advokatų argumentai, kad jis yra šališkas, yra nepagrįsti. Jis taip pat neigė E. Masiulio kaltinimus, kad jis šią savaitę lankėsi Prezidentūroje.

„Šešiolika metų nesilankiau tame pastate“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras.

Į tai E. Masiulis atkirto, kad „viskas artimiausiu metu taps aišku“, tačiau į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, jog jis pateiks įrodymų, neatsakė.

E. Masiulis taip pat teigė, kad nors posėdyje prokuroras tikino, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu su prezidente yra byloje, per apklausas tai nebuvo pateikta.

„Noriu objektyvaus proceso, kad prokuroras neišiminėtų iš bylos to, kas jam pasirodė nesvarbu. O teisėjams tai gal pasirodys svarbu“, – sakė E. Masiulis.

Koncerno advokatas Linas Belevičius, Vilniaus apygardos teismui posėdyje padarius pertrauką, žurnalistams teigė, kad teisėjų kolegija turėtų nusišalinti. Be to, užsiminė apie planus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, Seimas galėtų ir bausmę paskirti. Vytautas Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas, iš kaltinamųjų yra atimtos – tiek į nepriklausomą teismą, tiek į nekaltumo prezumpciją“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.

Anot jo, valstybė nesugeba organizuoti teismų darbo.

Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia ji nesugeba. (…) Galbūt tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Labai puikiai sekasi. (…) Aš manau, kad sulaukime teismo sprendimo, tai buvo gynybos argumentai, kur galiausiai pasisakys Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – tikino L. Belevičius.

Anot jo, į EŽTT bus kreipiamasi, kai ateis „tam tinkamas procesinis laikas“.

Šį kartą į teismo posėdį atvyko visi teisiamieji: buvę liberalai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, E. Masiulis, taip pat buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

R. Kurlianskis pareiškė norintis, kad būtų nušalinta visa teisėjų kolegija. E. Masiulis nori, kad būtų nušalintas prokuroras J. Laucius, pastarąjį nušalinti nori ir Š. Gustainis. Nušalinimų reikalauja ir „MG Baltic“ koncernas. V. Gapšys ir G. Steponavičius nepareiškė noro nušalinti teisėjus arba prokurorą.

E. Masiulis teismo posėdyje nusprendė pasisakyti ne tik per advokatą, bet ir pats. Jis teigė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o, jo žiniomis, trečiadienį, apie 10.45 val., prokuroras lankėsi Prezidentūroje. Tai E. Masiuliui sukėlė įtarimų, apie ką buvo kalbamasi.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prokurorą kaltino šališkumu, nusistatymu prieš E. Masiulį bei kad jis teismui pateikė ne visą informaciją.

Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius kaip argumentą naudojo konservatoriaus, kurio narystė partijoje sustabdyta, Lauryno Kasčiūno susitikimą su „MG Baltic“ atstovu. Anot jo, situacija analogiška kaip Š. Gustainio, skiriasi tik jų atstovautos partijos. Pasak advokato, Mantas Adomėnas susitikimuose su „MG Baltic“ prašė paramos. Tačiau, advokato teigimu, nors duomenų gerokai daugiau, L. Kasčiūnas ir M. Adomėnas buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems „net nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas“.

„MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad abejotina, jog teisėjai gali būti nešališki. Anot jo, tuo laikotarpiu, kai teisėjai turėjo susipažinti su bylos medžiaga – nuo balandžio pabaigos iki ketvirtadienio – aukščiausi šalies vadovai ne kartą „MG Baltic“ įvardijo kalta, organizuota nusikalstama organizacija.

Pasak jo, prezidentė D. Grybauskaitė kelis kartus pasisakė apie bylą, taip darydama spaudimą teismui. Jis įvardijo D. Grybauskaitės interviu LRT televizijai ir portalui delfi.lt, kur ji kalbėdama apie galimą E. Masiulio kyšį, įvardindama „paskolą dėžutėje“ iškėlė rankas ir parodė kabučių ženklą. Advokato teigimu, tai yra nepalankios visuomenės nuomonės formavimas, tai galima vertinti kaip jos nuomonės išsakymą teismui, kokio sprendimo ji tikisi.

Jis taip pat teigia, kad tai, jog VSD pažymos apie „MG Baltic“ buvo paviešintos žiniasklaidai, rodo, kad Seimo NSGK nariai galėjo norėti iš anksto suformuoti nuomonę apie bylą.

L. Belevičius taip pat įvardijo, kad prie spaudimo prisidėjo Seimo narių V. Bako, Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Naglio Puteikio pasisakymai, taip pat Vilniaus miesto mero – Remigijaus Šimašiaus – teiginiai.

„Už žiniasklaidos kampanijos metu informacijos atsakinga yra būtent valstybė ir valstybės pareigūnai. (…) Kampanija vyko tuo metu, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – posėdyje sakė L. Belevičius, teigdamas, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugiausiai buvo VSD ataskaitų turinio perrašymas.

R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad tiek prezidentės pasisakymai, tiek kitų politikų svarstymai, ar E. Masiulio gauti pinigai buvo paskola, darė įtaką teisėjų kolegijai.

„Jeigu gerbiama kolegija padarytų tas pačias išvadas kaip prezidentė, natūralu, kad kils klausimų apie nešališkumą. (…) Tam, kad būtų išvengta abejonių teismo nešališkumu, manau, kad visgi esant šioje situacijoje, yra pagrindo gerbiamai kolegijai nusišalinti“, – posėdyje sakė S. Slapšinskas.

Prokuroras J. Laucius, kalbėdamas apie teisėjų nušalinimą, teigė, kad tai, jog šalies vadovai pasisakė apie „MG Baltic“ bylą, nėra privaloma teismui, todėl tai nėra tinkamas argumentas nušalinti kolegiją.

„Šalyje realiai veikia valdžių padalijimo principai. (…) Neturi jokio pagrindo išvadai, kad būtent dėl to, kad teisėjai turėtų kažkaip reaguoti į Seimo narių ar kitas pastabas“, – sakė prokuroras.

Prieš teismo posėdį G. Steponavičius, dėl kurio neatvykimo ketvirtadienį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teigė, kad nežinojo, jog bylos nagrinėjimas sutriks.

„Nemaniau, kad mano nepasirodymas sutrikdys bylos nagrinėjimą. (…) Esu suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu“, – prieš teismo posėdį žurnalistams teigė G. Steponavičius.

Kaltinimai pareikšti ir pačioms Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms bei „MG Baltic“.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu. Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 08:27

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras priėmė sprendimą baigti pusketvirtų metų trukusį ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje pareikšti įtarimai partijai Tvarka ir teisingumas ir šešiems fiziniams asmenims.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša spaudos konferencijoje sakė, kad pranešti įtariamiesiems ir jų gynėjams apie tyrimo pabaigą ir supažindinti juos su tyrimo medžiaga pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnams.

„Korupciniais ir susijusiais įtarimais įtariama partija ir šeši fiziniai asmenys. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariama, kad politinė partija gavo didesnės nei 1 mln. 200 tūkst. litų (daugiau nei 350 tūkst. eurų – ELTA) naudos“, – sakė M. Jovaiša.

STT ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo, apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo pradėtas 2014 m.

Politinei partijai Tvarka ir teisingumas yra pateikti įtarimai prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, veikiant bendrininkų grupėje bei apgaulingos apskaitos tvarkymu.

Šių metų balandžio viduryje prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teisę į partijai Tvarka ir teisingumas pirmajam šių metų pusmečiui paskirtus valstybės biudžeto asignavimus (223 tūkst. 814 eurų).

„Tai didelis tyrimas, atlikta daugybė apklausų, atlikti finansiniai patikrinimai apie 15 įmonių, skirta teismo ekspertizių centrui ne viena užduotis, daugybės finansinių dokumentų apžiūra, kratos“, – vardijo STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų buvo 15, dabar – 7, įskaičiuojant juridinį asmenį.

Prokuroro M. Jovaišos teigimu, įtariamųjų sumažėjo, nes ne jų visų veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų požymiai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, partija veikė per atsakingąjį sekretorių, kuris susitarė su verslininku R. S. priimti kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“. Už tai partijos atstovas galimai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus. Tyrimo duomenimis, įtariamasis R. A. R. galimai paėmė 68 tūkst. 205 eurų vertės kyšį – paramos koncertą „Pirk dramblį“, kuriame buvo viešinama politinė partija Tvarka ir teisingumas ir jos lyderiai, formuojant apie juos palankią visuomenės ir rinkėjų nuomonę.

Įtariama, kad politinė partija Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą, taip pat pažadėjo ir susitarė su verslininkais P. K. ir G. R. priimti iš jų kyšį, o už tai pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus. Verslininkų nurodymais pagal pagamintus ir panaudotus netikrus dokumentus pervedus lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamų įmonių sąskaitas, apmokėtos partijos viešinimo paslaugos. Galimai tokiu būdu partijos naudai ir interesais iš viso priimtas 519 839 litų (150 555 eurų) vertės kyšis.

Taip pat įtariama, kad Tvarka ir teisingumas, veikdama per savo atstovą R. A. R., sukurstė verslininką V. B. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, pervesti lėšas į kito verslininko J. G. vadovaujamos bendrovės sąskaitą tikslu apmokėti už partijai suteiktas viešinimo paslaugas, ir taip iššvaistyti bendrovės didelės – iš viso 484 000 litų (140 176 eurų) – vertės turtą.

Įtariama, kad partijos Tvarka ir teisingumas neteisėtos veikos rezultatas – daugiau nei 350 tūkst. eurų (per 1,2 mln. Lt), kurie buvo panaudoti partijos viešinimo finansavimui.

Vadovaujančias pareigas partijoje ėjusiam asmeniui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu veikiant bendrininkų grupėje.

Verslininkas R. S. įtariamas prekyba poveikiu, verslininkai P. K. ir G. R. įtariami prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, o verslininkai V. B. ir J. G. – turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu, turto iššvaistymo, dokumento suklastojimo ir kitų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2014 m. rudenį. Atliekant didelės apimties sudėtingą tyrimą buvo atlikta daugiau nei 550 apklausų, atlikta ūkinės-finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie buvo pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Byloje buvo būtina atlikti finansinės veiklos tyrimą, kurio metu buvo tiriama net 15 juridinių asmenų ūkinė finansinė veikla.

Įtariamieji ir jų gynėjai, paskelbus ikiteisminį tyrimą baigtu, turi teisę susipažinti su visa tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pažymėtina, kad susipažinimo metu gauta informacija yra skirta tik įtariamųjų gynybos reikmėms ir negali būti viešinama.

Apie prokuroro sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo perdavimo į teismą bus pranešta papildomai.

Informacijos šaltinis – ELTA (Rūta Grigolytė).

2018.05.03; 10:00

E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Į „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą įsivėlęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako, kad kaltinimai jam yra sufabrikuoti. Buvęs politikas teigia, kad visos jo iniciatyvos, kurios figūruoja korupcijos byloje, buvo atliktos ne tarnaujant siauriems koncernų interesams, tačiau laikantis liberalių vertybių.

Anot E. Masiulio, kaltinimus jam galėjo inicijuoti Vyriausybė arba kiti politikai. E. Masiulis pabrėžė, kad yra labai nusivylęs teisėsaugos darbu, ir toliau kartoja, kad pinigai, gauti iš Raimondo Kurlianskio, buvo paskola. Anot E. Masiulio, ne į visus faktus prokurorai atsižvelgia jo byloje.

Buvęs liberalas teigė, kad iki pareikštų kaltinimų tikėjo objektyviu teisėsaugos darbu. E. Masiulis sakė nuoširdžiai atsakęs į teisėsaugos užduotus klausimus, nekūręs sąmokslų teorijų ir net nesirgęs.

„Buvau tikras, kad teisinėje valstybėje bus atliktas tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta ir galiausiai kaltinimai bus panaikinti“, – trečiadienį aiškino E. Masiulis.

„Tai yra tariama realybė, kuri man yra neatpažįstama“, – kalbėjo E. Masiulis ir pabrėžė, kad nėra nė vienos iniciatyvos, dėl kurios yra kaltinamas, autorius.

E. Masiulis aiškinosi dėl 106 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš tuomečio MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Anot jo, tai, kad įprasta paskolos sutartis nebuvo sudaryta, buvo didžiausia jo padaryta klaida.

„Tai yra mano didžioji klaida, kurią esu padaręs. Suvokiau moralinę ir politinę atsakomybę, todėl atsistatydinau iš einamų pareigų“, – kalbėjo E. Masiulis.

Tačiau E. Masiulis toliau kartojo, kad buvo pasirašytas dvišalis paskolos „raštelis“, kurio pareigūnai nepaėmė, kai jo namuose atliko kratą.

„Tai, kad mano automobilyje buvo rastas paskolos susitarimas, iki šiol nėra įtraukta į tyrimo protokolus“, – kaltino prokurorus E. Masiulis.

„Prokurorai piktybiškai ignoruoja šį faktą“, – pabrėžė E. Masiulis.

Buvęs politikas aiškinosi dėl konkrečių sprendimų, kurie figūruoja politinės korupcijos byloje.

E. Masiulis aiškino, kad kai kuriuos sprendimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ar greitųjų vartojimo kredito pataisas jis inicijavo kaip liberalas, siekdamas sumažinti perteklinius suvaržymus.

Anot E. Masiulio, sprendimus dėl iniciatyvų kelio Vilnius-Utena projekto atžvilgiu taip pat inicijavo kaip liberalas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą.

E. Masiulis atmetė kaltinimus, kurie yra susiję su Jono Basanavičiaus paminklo statymo klausimu Vilniuje. 

Daktaras Jonas Basanavičius Auszros išleidimo metu – 1883 m.

E. Masiulis nesureikšmino ir kaltinimų dėl to, kad jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „MG Baltic“ priklausomoje žiniasklaidoje. Anot jo, normalu, kad partijų pirmininkams po rinkimų yra skiriamas išskirtinis dėmesys.

Nesuprantamas ir su realybe prasilenkiantis kaltinimas yra tai, kad jis su „MG Baltic“ pagalba bandė spausti bendrapartietį Antaną Guogą ir reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Antradienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba pranešė, kad baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša antradienį sakė, kad yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris bus įteiktas kaltinamiesiems, o pati byla trečiadienį perduota teismui. Nesant kliūčių byla galėtų būti pradėta nagrinėti jau rugpjūčio mėnesį.

Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai ėmė kyšius iš tuomečio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Prokuratūra skelbia, kad yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

„MG Baltic“ atstovaujantys teisininkai prognozuoja, kad teismo procesas tęsis kelerius metus.

„Mūsų laukia ne vieni metai ginčų, kurie tik įrodys, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku patiems kaltintojams“, – pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kuris bylą vadina politizuota.

Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.

Teisėsauga išaiškino, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Taip pat nustatė, kad buvęs politikas buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.

Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat organizavo E. Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui palankių laidų ir pasisakymų transliavimą koncernui priklausančių televizijų laidose. Taip buvo didinamas E. Masiulio ir liberalų partijos autoritetas.

Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat galėjo pasinaudoti savo įtaka ir iš tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo, dabartinio europarlamentaro Antano Guogos reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Įtariama, kad R. Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų, Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“, siekio paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 14:37

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis baudos už korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir kitas nusikalstamas veikas didinamos dešimt ir daugiau kartų.

Prezidentė, kovą su korupcija laikydama vienu pagrindinių prioritetų, jau per pirmąją kadenciją siūlė už visas nusikalstamas veikas nustatyti adekvačias baudas, padidinant jas dešimt kartų. Tačiau tam politinės valios neužteko. Seimas 2011 m. baudas padidino tik penkis kartus.

Šiemet Prezidentė inicijavo pasiūlymą dar labiau sugriežtinti atsakomybę, nustatant atgrasančias ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias baudas. Į tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupciją, dėmesį atkreipė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Seimo priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis baudos už visas nusikalstamas veikas didėja 10 ir daugiau kartų, lyginant su tais baudų dydžiais, kurie buvo nustatyti 2003 m. įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui.

Taip pat atsisakyta minimalios baudos ribos, kuri už visas nusikalstamas veikas buvo vienoda – vienas minimalus gyvenimo lygis – 38 eurai. Kaip parodė teismų praktika, tokios baudos neatgraso nuo nusikaltimų. Pavyzdžiui, šiuo metu už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriama bauda sudaro vos 6 proc. galimos maksimalios baudos. Įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, baudų ribos – tiek minimalios, tiek ir maksimalios – bus skirtingos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Užtikrinant teisingos bausmės paskyrimą baudų lubos nebus taikomos subendrinant už kelias nusikalstamas veikas paskirtas baudas.

Be to, baudos už korupcines nusikalstamas veikas yra susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta ar siekta gauti nauda arba kyšio suma. Tai reiškia, kad už duotą ar paimtą, pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų kyšį bus skirta tokio paties arba dar didesnio dydžio bauda.

Teismai yra įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kai už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo. Už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą taip pat numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo terminai – nuo 3 iki 7 metų. Galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus yra panaikinta.

Baudžiamojo kodekso pataisos įsigalios kitą dieną po to, kai bus oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 00:03

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. 

Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. 

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas nagrinėjamoje byloje sušvelnintų asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą. 

Pasak Prezidentės, įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teisingumo sistemą, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais. Kiekvieno teisėjo padaryti nusižengimai ir nusikaltimai negali būti toleruojami ir turi būti kaip galima greičiau išaiškinti. 

Pagal Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2017.07.28; 05:28

Vilniaus apygardos teismas vakar kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių M. I.

Buvusiam inspektoriui skirta 3766 eurų bauda, taip pat uždrausta dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

Išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjų surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, Teismas konstatavo, kad M. I. padarė nusikaltimą – 2016 m. kovo mėnesį už pažeidimo neužregistravimą susitarė ir priėmė 600 eurų kyšį iš tikrintoje statybvietėje neteisėtai dirbusio statybininko.

Sulaikius M. I. kratos metu pas pastarąjį buvo rasti ir paimti kaip kyšis gauti 600 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais nuteisti 32 STT Vilniaus valdybos pareigūnų tirtose bylose, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir kitais korupcinio pobūdžio nusikaltimais kaltinti asmenys.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.27; 08:12