Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo“

Paskutinę kalendorinės vasaros dieną sukanka 25-eri metai, kai iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė.

Laisvę varžiusi svetima kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos.

Paskutinę rugpjūčio dieną 1993 metais, likus penkiolikai minučių iki rugsėjo 1-osios, iš Lietuvos išvyko paskutinis Rusijos karinio traukinio sąstatas su desantinio pulko kariais. Taip buvo įgyvendintas 1992 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos krašto apsaugos ir Rusijos gynybos ministrų parašais patvirtintas grafikas.

Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurią paliko svetima kariuomenė. Tai buvo įvertinta kaip didelė jaunos valstybės politikų pergalė. Rusijos kariuomenės išvedimas buvo ir vienas didžiausių atgimstančios Lietuvos diplomatijos laimėjimų.

Tiesa, iki 1993-iųjų rudens pabaigos Lietuvoje dar buvo likę apie pusantro šimto Rusijos kariškių, kurių statusas buvo įteisintas atskiru susitarimu. Jie turėjo pasirūpinti, kad Rusijos kariuomenės sprogmenys ir šaudmenys būtų be nesklandumų išvežti iš Lietuvoje buvusių sandėlių.

Derybos dėl Rusijos kariuomenės padalinių išvedimo prasidėjo 1990 metų vasarą, tačiau pirmasis oficialus Lietuvos ir Rusijos derybų delegacijų sutikimas įvyko tik po pusantrų metų – 1992 metų sausio 29 dieną. Po savaitės tuometis krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas pasirašė pirmąjį Rusijos karinio objekto priėmimo-perdavimo aktą dėl statinių Vilniaus rajono Mickūnų miestelyje.

Derybas su Rusijos atstovais vedė Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičiaus vadovaujama delegacija.

1992 metų rugsėjį tuometis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas Maskvoje pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo apie 22 tūkstančius Rusijos kariškių. Tai sudarė 5 divizijas ir 295 atskirus kovinius bei aptarnaujančios paskirties padalinius.

Iš visų SSRS respublikų Lietuva buvo labiausiai į Vakarus nutolęs kraštas. Todėl šioje vietoje kariškiai buvo sukūrę placdarmą desanto grupuotėms, kurias būtų galima greitai permesti į reikalingą vietą regione.

Prezidentas Algirdas Brazauskas yra sakęs, kad gerai prisimena tą dieną, kai Kenos geležinkelio stotyje paskutinis svetimos kariuomenės ešelonas kirto sieną. Čia paskutiniųjų karių laukė simbolinės vaišės, tačiau tada iš Kauno vėluojančio traukinio buvo nutarta nė nestabdyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.31; 08:48

Mokslų metų pradžiai, Laisvės dienai ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.09.02; 09:35

Sausio 12 d., ketvirtadienis 12 val. Iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje*

13.30–16.20 val. Laisvės gynėjų susitikimas Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

17–22 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas

17.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto

18 val. Poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“ Vilniaus televizijos bokšte 18 val. Sausio 13-osios memorialo iškilmingas atidarymas ir atminimo laužų uždegimas prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato

19–19.30 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

19.30 val. Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje

20 val. Koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje

20.30 val. Tradicinis Parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje

Sausio 13 d., penktadienis 8 val. Pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės

9 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje 10 val. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*

12 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

12.30–14.30 val. Atvirų durų valandos Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose (Seimo I rūmai) Atidarytas Seimo Sausio 13-osios memorialas

13.30 val. Žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų karių pagarba Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse

15 val. Lietuvos Respublikos Seimo vadovybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitikimas su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiais nuo Sovietų Sąjungos agresijos 1991 metais Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje* (dalyvauja asmenys, gavę kvietimus į 2017 metų Laisvės gynėjų dienos minėjimą)

17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

Sausio 14 d., šeštadienis 12–13.30 val. XXVI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ (Antakalnio kapinės-Televizijos bokštas)

12 val. Nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte * – su kvietimais PARODOS IR EKSPOZICIJOS

2017 m. sausio 9–31 d. Fotografijų parodos, skirtos Laisvės gynėjų dienai atminti, eksponavimas Seimo Vitražo galerijoje

Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.

Fotografijų parodos, skirtos Laisvės premijų laureatams, eksponavimas Vitražo galerijoje

Parodos lankymas: sausio 12 d. nuo 17 val. iki 22 d.; sausio 13 d. nuo 12.30 val. iki 14.30 val.; sausio 20, 27 d. nuo 11 val. iki 15 val.

Fotografijų parodos „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje“ eksponavimas Seimo II rūmų galerijoje

Parodos lankymas: iki sausio 30 d. kasdien 8–17 val. Fotografijų parodos „Laisvės gynimas 1990–1991 metais“ eksponavimas Seimo III rūmų parodų galerijoje* * – su kvietimais Sausio 10–31 d. Kilnojamosios parodos „Kalbančios barikados“ eksponavimas ir lankymas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume (3 a.).

Paroda lankoma nuo 8 val. iki 21 val. – pirmadieniais-penktadie-niais; nuo 10 val. iki 18 val. – šeštadieniais-sekmadieniais.

Sausio 12 d., ketvirtadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N) Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)

Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“ Edukacinių užduočių atlikimas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“

Sausio 13 d. skirtų maketų bei kitų darbų paroda** (Sausio 13-osios g. 10)

Sausio 13 d., penktadienis 10–18 val. – Atvirų durų diena Genocido aukų muziejaus ekspozicijų (Aukų g. 2A) ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso muziejinės ekspozicijos „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ lankymas (Baltasis dvarelis, Žirmūnų g. 1N)

Koplyčios-kolumbariumo lankymas (Žirmūnų g. 1F)

Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų paroda Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojamoji paroda „Lietuvos kariuomenės karininkai – ginkluotos rezistencijos dalyviai 1944–1946 m.“

15 val. – rež. Vytauto Damaševičiaus dokumentinio filmo „Barikadų vaikai“ (1991 m., 10 min.) rodymas

15.10 val. – rež. Sauliaus Beržinio dokumentinio filmo „Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m., 58 min.) rodymas (Oficina, Žirmūnų g. 1F) Vilniaus televizijos bokšte – nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.

2017..01.11; 05:05