Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos ir Latvijos kompromisas dėl elektros nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) dar nėra rastas. Vis dėlto, pažymi L. Linkevičius, elektros energijos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektas bus baigtas iki 2025 metų, kaip ir planuota.
 
„Mes esame užsibrėžę tikslą ir tikrai jį pasieksime – desinchronizuoti su Rusija ir sinchronizuoti su Vakarų Europa elektros tinklus iki 2025 metų. Šitas principinis klausimas dėl priklausomybės nuo elektros tiekimo iš Rytų yra taip pat labai svarbus šio proceso komponentas. Čia turime rasti bendras pozicijas, kurių šiuo metu, deja, kol kas nėra. Apie tai nuolat kalbamės. (…) Belieka toliau derėtis ir kalbėtis“, – pirmadienį po Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.
 
Savo ruožtu Latvijos užsienio reikalų ministras E. Rinkevičius pažymėjo, kad Astravo AE elektros energijos pirkimo klausimu su Lietuva yra nuolat diskutuojama.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Latvija neturi tiesioginės elektros linijos su Baltarusija. (…) Mes suprantame savo draugų – Lietuvos – susirūpinimą dėl saugumo ir aptarėme ne kartą šį klausimą su Baltarusija. (…) Manau, kad visi suprantame, jog norime turėti saugią energiją. Norime, kad situacija prie mūsų sienų būtų kaip įmanoma saugesnė. Suprantame ir tai, kad užsienio ekspertai vertina situaciją. Mes turime diskusiją, tai sunkus klausimas su skirtingomis nuomonėmis. Tikiu, kad mums reikia judėti tolyn su tuo, kas yra pasiekta energetikos ministrų sunkiomis diskusijomis“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad, jo teigimu, „kuo greičiau tapsime dalimi Vakarų elektros tinklo, tuo bus geriau“.
 
Pasak jo, dabar reikia rasti išeitis artimiausiems 5 metams iki sinchronizacijos su Vakarais projekto baigimo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 14:30

Latvijoje per parą patvirtinti keturi nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai ir trečiadienį bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Latvijoje pasiekė lygiai 900. Naujų mirties atvejų neužfiksuota, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Iš viso Latvijoje COVID-19 aukomis tapo 17 žmonių, o 464 asmenys laikomi pasveikusiais.
 
Ligų prevencijos ir kontrolės centras (SPKC) nurodo, kad per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikti 2 477 testai dėl koronaviruso, o nuo vasario pabaigos ištirti 68 627 asmenys.
 
Ligoninėse gydoma 30 pacientų, trijų žmonių būklė sunki.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 11:00

Latvija kitą savaitę spręs dėl laipsniško karantino apribojimų švelninimo, paskelbė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
 
Pasak jo, tai, ar švelninti dėl koronaviruso protrūkio įvestus apribojimus, spręs Ministrų Kabinetas, gavęs atitinkamus krizės valdymo pareigūnų pateiktus švelninimo scenarijus.
 
Tarp galimų siūlymų – reikalavimas, kad gyventojai viešose vietose dėvėtų veido kaukes.
 
„Tikimės tolesnių žingsnių plano. Kitą savaitę bus priimti konkretūs sprendimai, kad visi žinotų, kas bus po gegužės 12 d.“, – kalbėjo K. Karinis.
 
Jo teigimu, karantinas bus švelninamas etapais, nes koronavirusas vis dar nėra įveiktas ir nėra išrasti vaistai ar vakcina nuo COVID-19.
Latvijoje iki šiol patvirtinta 818 COVID-19 atvejų ir 13 mirčių nuo šios ligos.
 
„Palyginti su kitomis šalimis, mes atrodome labai gerai. Taip yra dėka visų mūsų bendradarbiavimo. Mūsų pastangos duoda vaisių“, – teigė Latvijos premjeras.
 
Latvijoje paskelbta valstybinė nepaprastoji padėtis, dėl koronaviruso protrūkio sustabdyta didelė dalis ekonominės ir socialinės veiklos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 00:05

Latvijos teritorijoje per pastarąją parą patvirtinta 13 naujų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius trečiadienį išaugo iki 761, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM, remdamasis Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis.
 
Latvijoje nuo infekcijos mirusių žmonių skaičius per pastarąją parą išaugo nuo 5 iki 11.
 
Per pastarąsias 24 valandas šalyje atlikti 1 364 testai dėl koronaviruso, o nuo vasario 29 d. tyrimai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu atlikti jau 39 336 asmenims.
 
Ligoninėse gydomi 42 pacientai, penkių iš jų būklė yra sunki. Nuo ligos iš viso pasveiko 133 pacientai.
 
Kaimyninėje Estijoje per parą patvirtinti septyni nauji koronaviruso atvejai ir vienas naujas mirties atvejis.
 
Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1 559, aukų skaičius padidėjo iki 44. Naujausius duomenis pranešė Estijos portalas err.ee, remdamasis Sveikatos tarybos duomenimis.
 
Naujausia koronaviruso auka – Talino ligoninėje gydyta koronavirusu užsikrėtusi 82 metų moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Latvijoje per pastarąją parą nustatyti dar devyni koronavirusine infekcija (COVID-19) sergantys žmonės. Iš viso užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius pasiekė 675, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Šalies Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis, pastarąją parą atlikti 1 406 tyrimai dėl koronaviruso.
Iš viso nuo vasario 29 d. Latvijoje atlikti 31 302.
 
Latvijos ligoninėse šiuo metu gydomi 45 COVID-19 pacientai. Daugumai jų pasireiškia nesunkūs ligos simptomai, tačiau trijų žmonių būklė – sunki.
 
Latvijoje nuo koronaviruso mirė penki žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:03

Latvijoje nuo koronaviruso infekcijos iš viso užfiksuotos jau 5 mirtys. Pastarąją parą mirė du žmonės – abu jie priklausė rizikos grupei: vienas priklausė 80-85 metų amžiaus grupei, kitas – 85-90 metų.
 
Susirgimų profilaktikos ir kontrolės centras dar laukia patologoanatomų išvadų dėl kitų dviejų mirčių, užfiksuotų ne ligoninėse, paskelbė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Per parą šalyje patvirtintas 21 naujas COVID-19 atvejis, tad bendras užsikrėtusiųjų skaičius Latvijoje išaugo iki 651. Šeštadienį ištirta 418 mėginių, nuo epidemijos pradžios – 28 214.
 
Stacionaruose gydomi 43 žmonės, iš jų sunkios būklės – du.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Latvijos vyriausybė nusprendė dėl naujo tipo koronaviruso plitimo grėsmės paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį. Tai po ministrų kabineto posėdžio žurnalistams pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
„Nepaprastoji padėtis galioja nuo sprendimo priėmimo iki balandžio 14 d., kad būtų apribotas Covid-19 plitimas“, – sakoma Latvijos vyriausybės nutarime.
 
Pasak K. Karinio, nuo kovo 13 d. iki balandžio 14 d. Latvijoje bus uždarytos visos mokyklos, bus mokomasi nuotoliniu būdu. Vaikų darželius galės lankyti tik tie vaikai, kurių tėvai galės patvirtinti, kad jie nesilankė naujojo koronaviruso paliestose šalyse ir nekontaktavo su tokiais asmenimis. Laikinai nutraukiama būrelių ir sporto sekcijų veikla.
 
„Nuo kovo 13 d. draudžiami visi vieši renginiai, susirinkimai, eitynės ir piketai, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 200 žmonių“, – pareiškė premjeras.
 
Latvijos vyriausybė taip pat paragino šalies gyventojus susilaikyti nuo kelionių į užsienį. Anot K. Karinio, valdžia padarys visa, kad užkirstų kelią viruso plitimui. Bet valstybės siena nebus uždaryta.
 
Latvijoje iki šiol patvirtinta 16 užsikrėtimo naujo tipo koronavirusu atvejų, 15 žmonių užsikrėtė lankydamiesi užsienyje – Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. pripažino jį pandemija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.
 
Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 118 tūkstančių, apie 4,3 tūkstančio žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 09:10

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
 
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
 
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
 
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
 
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 03:00

Latvijoje pirmadienį patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, pranešė šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Virusas patvirtintas moteriai, ji gyvena Rygoje ir neseniai lankėsi Italijoje, praneša bb.lv.
 
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ją pristatė į Latvijos infektologijos centrą. Moters sveikatos būklė, kaip pranešama, nėra sunki.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 00:30

20-oji Metų vertėjo krėslo premija atiteko vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojai, latvių literatūros tyrinėtojai dr. Laurai Laurušaitei. KM nuotr.

Vilniaus paveikslų galerijoje įteikta 20-oji Metų vertėjo krėslo premija. Ji atiteko vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojai, latvių literatūros tyrinėtojai dr. Laurai Laurušaitei. Šia premija ji įvertinta už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“.
 
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas laureatę džiaugėsi, kad premija paskirta žmogui, tapusiam kertiniu lietuvių ir latvių literatūrinių ryšių bei literatūrinės baltistikos srityje. Joje, pasak ministro, yra buvę labai stiprių autoritetų, tapusių šių ryšių mazgais.
 
„Laura Laurušaitė tapo tuo žmogumi, kuris, drįsčiau pasakyti, geriausiai šiandien šią tradiciją perima, be kurio šitų ryšių lauko neįsivaizduotume. Laureatė ne tik kuruoja literatūrinės baltistikos projektus, bet ir buria jaunuosius mokslininkus, vertėjus. Metų vertėjo krėslo premija yra įvertinimas už be galo didelę veiklą, literatūrinio vertimo meno, tyrimų, didžiulio profesionalumo ir labai stiprių žmogiškųjų kultūrinių ryšių siejimą. Džiaugiuosi, kad šios premijos laureatės dėka cirkuliuoja literatūros gyvybė tarp Lietuvos ir Latvijos.
 
Linkiu daugybės puikių vertimų ir mokslinių tyrimų“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas ministras M. Kvietkauskas.
 
L. Laurušaitė yra dviejų monografijų – „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“ (2015) ir „Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys“ (2019) – autorė. Iš latvių kalbos išvertė daug šiuolaikinių autorių apsakymų antologijoms, žurnalams, Mario Putninio romaną „Laukiniai pyragai“ ir Gunčio Bojaro „Šilko gyvatė“, pjesių Lietuvos teatrams. 2005–2009 m. buvo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ korespondentė Latvijoje, rengė rubriką „Avižų kioskas“, kurioje supažindino su Latvijos literatūros aktualijomis.
 
2016 m. L. Laurušaitė apdovanota Pasaulio laisvųjų latvių bendrijos Kultūros fondo garbės raštu už latvių literatūros ir kultūros sklaidą Lietuvoje.
 
Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Metų vertėjo krėslo premija teikiama nuo 2001 m., primena Kultūros ministerija. Ja siekiama paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus į lietuvių kalbą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 06:56

Latvija ketina didinti Irake dislokuojamų karių skaičių ir pratęsti savo dalyvavimą misijoje šioje šalyje, nepaisant praeitą savaitę Irano paleistų raketų į Irako karines bazes.
 
Latvijos vyriausybė patvirtino tęsiamą dalyvavimą JAV vedamos koalicijos prieš „Islamo valstybės“ (IS) teroristinę grupuotę misijoje iki 2022-ųjų vasario 1 d.
 
Vyriausybė taip pat nusprendė didinti Irake dislokuotų karių skaičių iki 30. Latvių kariai Irako Al Asado bazėje buvo dislokuoti mokomaisiais tikslais. Būtent į šią bazę praeitą savaitę Iranas paleido raketas.
 
Šiuo metu prie koalicijos veiklos Latvija prisideda išlaikydama šešis karinius instruktorius, kurie apmoko irakiečių saugumo pajėgas. Latvių kariai tarnauja Danijos kontingente, kuriame taip pat tarnauja ir šeši Lietuvos kariai.
 
Kariai buvo laikinai perkelti į Kuveitą, po to, kai JAV vedama koalicija sustabdė savo veiklą Irake, tuo siekdama apsaugoti karius nuo galimos Irano atakos.
 
Vyriausybės sprendimui pratęsti Latvijos dalyvavimą misijoje ir didinti karių skaičių Irake dar turės pritarti parlamentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 18:27

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks į Rygą, kur susitiks su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
Aukščiausio lygio susitikimas, rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje, po pertraukos atgaivintas Lietuvos vadovo iniciatyva.
 
Prezidentų susitikimai skirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvoms, pozicijoms bei iššūkiams aptarti.
 
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, šio susitikimo darbotvarkėje numatyta daug dėmesio skirti regiono bendradarbiavimo temoms, vieningai siekiant bendrų tikslų stiprinant integraciją į Europos Sąjungą, ypač per Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir „Rail Baltica“ projektus.
 
Taip pat numatyta kalbėti apie saugumo iššūkius, bus aptartos NATO viršūnių susitikimo Londone išvados. Dėmesio bus skirta Europos ateičiai, ES daugiašalei finansinei perspektyvai, „Brexit“, Rytų partnerystei, santykiams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams regioninio bendradarbiavimo formatams.
 
Vizito metu Baltijos valstybių vadovai aplankys Rygos centre veikiančią Kalėdų mugę ir ten laikinai įsikūrusią radijo studiją. Visų trijų šalių vadovai eteriui išrinks savo šalies kalėdinę dainą taip prisidėdami prie labdaros akcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.16

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą ir visus Latvijos žmones minint 101-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines.
 
Nepriklausomybės dienos proga valstybės vadovas visiems lietuvių draugams latviams palinkėjo gražios šventės, visokeriopos sėkmės, klestėjimo, vienybės ir saugumo, praneša Prezidento komunikacijos grupė.
 
Šiandien Lietuva ir Latvija – artimiausios sąjungininkės ir partnerės Europos Sąjungoje ir NATO. Prezidentas palinkėjo, kad abiejų šalių abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu paremtas bendradarbiavimas ir toliau tvirtėtų. Taip pat, kad, tik stiprindamos glaudų šalių dialogą ir veikdamos išvien, Lietuva ir Latvija užtikrintų savo ir viso regiono ekonominę plėtrą, saugumą ir visapusišką savo žmonių gerovę.
 
„Mūsų žmones sieja kaimynystė, baltiška tradicija ir bendra istorinė patirtis siekiant nepriklausomybės. Kitais metais Lietuva ir Latvija džiugiai minės prasmingą valstybingumo sukaktį – nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Neabejoju, kad bendromis vertybėmis grįsta lietuvių ir latvių draugystė tik stiprės ir atvers kelius naujoms iniciatyvoms kultūros, meno, mokslo ir verslo srityse“, – teigiama Lietuvos vadovo sveikinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.18; 12:00

Ketvirtadienį Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui.
 
A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.
Prof. Alvydas Butkus, Lietuvos – Latvijos draugystės puoselėtojas. Slaptai.lt nuotr.
 
Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija.
 
 2017 metais abiejų šalių užsienio reikalų ministrų įsteigtu Baltų apdovanojimu kasmet pagerbiami Lietuvos arba Latvijos fiziniai arba juridiniai asmenys už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie Lietuvos ir Latvijos istoriją, kultūrą ir turizmą.
 
Praeitais metais apdovanojimas Rygoje įteiktas kalbininkei profesorei Laimutei Baluodei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.01; 00:30

Prorusiška Latvijos partija „Soglasje“ išsirinko naują pirmininką. Nilą Ušakovą, buvusį Rygos merą, pakeitė Janis Urbanovič, N.Ušakovo pavaduotojas.

Pasikeitimai šioje partijoje buvo neišvengiami. Pirma, per pastaruosius kelerius metus ženkliai krito jos populiarumas. Dabar ja pasitiki tik apie 15 proc. rinkėjų. Antra, jos buvęs pirmininkas N.Ušakovas išrinktas į Europos Parlamentą, tad negalįs deramai vadovauti politinei jėgai.

Naujasis partijos lyderis apgailestauja, kad Latvijos rusakalbiai puolę į apatiją, o nuo vadinamosios „rusų kortos“ visi Latvijoje pavargo.

Slaptai.lt informacija

2019.10.28; 10:55

 

Latvijoje nuo ketvirtadienio įsigaliojo anksčiau liepą priimtos Akcizų įstatymo pataisos, pagal kurias akcizas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 proc. Sumažintas akcizo tarifas galios iki kitų metų vasario 29 d., praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
Kaip pabrėžia latvių žiniasklaida, akcizas mažinamas tik stipriajam alkoholiui, akcizas alui, vynui ir kitiems gėrimams, kurių alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. tūrio.
 
Latvijos Saeima skubos tvarka sumažino akcizą stipriajam alkoholiui dėl Estijos sprendimo mažinti akcizą alkoholiui net ketvirtadaliu.
 
Latvijos finansų ministerijos duomenimis, sumažintas akcizas Estijoje gali atnešti Latvijai 92 mln. eurų nuostolių, todėl esą būtina buvo mažinti akcizą stipriajam alkoholiui bent 15 proc., taip sumažinant nuostolius iki 32 mln. eurų.
 
Estija nusprendė mažinti akcizą alkoholiui po paskelbtų Socialinių reikalų ministerijos tyrimo išvadų, kuriose teigiama, kad 35 proc. pilnamečių estų bent kartą pirko alkoholio Latvijoje, o 14 proc. į Latviją važinėja vien tik dėl pigesnių alkoholinių gėrimų. Pasak tyrimo autorių, pernai estai Latvijoje įsigijo alkoholio už 124,5 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.02; 00:10
 

Prezidentas Gitanas Nausėda Latvijos nacionalinei padovanojo paties išrinktą knygą. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Su darbo vizitu Latvijoje viešėjęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį apsilankė Latvijos nacionalinėje bibliotekoje ir padovanojo paties išrinktą knygą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje“.
 
„Ši mūsų broliams latviams dovanojama knyga perteikia reikšmingą Lietuvos praeities puslapį. Nepamirškime mūsų tautas siejančios istorijos“, – dovanojamoje knygoje rašė prezidentas.
 
Albume vaizduojamas svarbiausios Lietuvos valdovų reprezentacinės rezidencijos atkūrimas, itin vertingi ir įvairūs radiniai bei suformuota interjero vertybių kolekcija.
 
 
2018 metais Latvijai švenčiant valstybės šimtmetį pradėta tradicija, tai galimybė kiekvienam paaukoti bibliotekai sau brangią knygą su tituliniame puslapyje įrašyta žinute. Dovanotos knygos atsiduria visiems skaitytojams atviroje „Žmonių lentynoje“, kur surinktų knygų jau daugiau nei 15 tūkstančių.
 
Įvairių vizitų metu knygas bibliotekai padovanojo ir Rygoje lankęsi popiežius Pranciškus, Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis, Norvegijos princas Haakonas, Švedijos princesė Victoria, Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abė, Airijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos ir kiti pasaulio lyderiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 06:40
 
 

Prezidentas G. Nausėda dalyvauja gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo Rygoje. Paulinos Levickytės (ELTA) nuotr.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito atvyko į kaimyninę Latviją, kur susitiko su šios šalies vadovu Egiliu Levitu, Seimo pirmininke Ināra Mūrniece ir ministru pirmininku Krišjāniu Kariņiu bei lietuvių bendruomene Rygoje.
 
Šiuo metu prezidentai dalyvauja dvišaliame susitikime Latvijos prezidento rezidencijoje – Rygos pilyje. Susitikimui skirtos 20 minučių.
 
Prieš tai G. Nausėda dalyvavo gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo Rygoje. Prie paminklo įvyko pirmasis Lietuvos ir Latvijos delegacijų susitikimas.
 
Dvišalio susitikimo metu aptariami dvišaliai santykiai ir pozicija, siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO.
 
Dėmesio bus skirta gynybos ir saugumo klausimams, kaip gynybos planų atnaujinimas, oro gynyba, oro ir jūros gynybos sąveika, bendrų pratybų vykdymo klausimai.
 
Susitikimo metu bus apžvelgti strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai. Taip pat bus atsižvelgta į vieną opiausių klausimų – Astravo atominės elektrinės pavojus.
 
Prieš šį, jau antrąjį, G. Nausėdos vizitą į užsienį prezidentas pabrėžė Latvijos ir Lietuvos istoriją, baltų tautų vienybę, panašias vertybes bei interesus, kaip vienijančius šias dvi kaimynines šalis, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Lietuva ir Latvija, pasak prezidento, mato panašių tarptautinių iššūkių ir grėsmių, o tai, G. Nausėdos teigimu, lemia sėkmingą šalių bendradarbiavimą, siekiant išspręsti regiono iššūkius bei ginti abiejų valstybių piliečių interesus tarptautinėje erdvėje.
 
Rygoje, skelbia Prezidentūra, G. Nausėda apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje apžiūrės retų ir vertingų knygų kolekciją bei padovanos lietuvišką knygą apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją, taip pat padės gėlių prie Laisvės paminklo.
 
Prezidento žmona Diana Nausėdienė šį kartą į Latviją nevyks. Pirmoji ponia dalyvaus vaikų piešinių parodos atidaryme Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tai buvo pirmasis G. Nausėdos užsienio vizitas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 13:08
 
 
 

Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito antradienį vyks į Latviją, kur susitiks su šalies prezidentu Egiliu Levitu, premjeru Krišjaniu Kariņiu, Seimo pirmininke Inara Mūrniece ir vietos lietuvių bendruomene.
 
Susitikimo tikslas yra dvišalių santykių, pozicijų dėl strateginių projektų – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ suderinimas, taip pat bendrų energetikos projektų, NATO bei Europos Sąjungos politikos pozicijų aptarimas.
 
Prieš šį, jau antrąjį G. Nausėdos vizitą į užsienį, prezidentas pabrėžė Latvijos ir Lietuvos istoriją, baltų tautų vienybę, panašias vertybes bei interesus kaip vienijančius šias dvi kaimynines šalis, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Lietuva ir Latvija, pasak prezidento, mato panašių tarptautinių iššūkių ir grėsmių, o tai, G. Nausėdos teigimu, lemia sėkmingą šalių bendradarbiavimą, siekiant išspręsti regiono iššūkius bei ginti abiejų valstybių piliečių interesus tarptautinėje erdvėje.
 
Rygoje, skelbia Prezidentūra, G. Nausėda apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje apžiūrės retų ir vertingų knygų kolekciją bei padovanos lietuvišką knygą apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją, taip pat padės gėlių prie Laisvės paminklo.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tai buvo pirmasis G. Nausėdos užsienio vizitas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.22; 11:40
 
 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pastarosiomis dienomis aistras valdančiųjų stovykloje sukėlęs siekis šiuo metu „valstiečiams“ priklausantį Seimo pirmininko postą atiduoti kur kas mažesnei „socialdarbiečių“ frakcijai yra natūralus politinis procesas.
 
Komentuodamas dabartinio Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio atsisakymą trauktis už einamų pareigų, „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis L. Linkevičius pabrėžia – politikoje esama situacijų, kai mažesni partneriai įgyja neproporcingai didelį svorį.
 
„Čia yra derybinis procesas, natūralu… Liepos 12 dieną Vyriausybė grąžins įgaliojimus, kaip ir priklauso pagal Konstituciją, ir automatinis tęsimas (valdančiosios daugumos sutarties. – ELTA) nėra būtinas, gali būti dar kartą peržiūrimi santykiai – tas dabar ir vyksta“, – Eltai sakė L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministras, komentuodamas iniciatyvą, valdantiesiems persiderant dėl koalicijos sutarties, Seimo pirmininko postą, šiuo metu priklausantį „valstiečių“ partijai, perliesti „socialdarbiečių“ frakcijai, pabrėžė, kad politikoje pasitaiko atvejų, kai mažesni koalicijos partneriai įgauna neproporcingai didelį svorį.
 
„Kai kalba vyksta apie postus, visada yra patenkintų ir nepatenkintų – tai tie dalykai yra suprantami, o partijos kalbasi, bando pasiskirstyti atsakomybę ir atsakomybės sritis, kurios priklauso. Neturėtų labai stebinti ir frakcijų dydis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, Latvijoje mano kolega Edgaras Rinkevičius su septyniais parlamentarais frakcijoje šimto vieno parlamente turi premjero, užsienio reikalų ministro ir finansų ministro postus. Tiesiog taip atsitinka, kai maža frakcija tampa reikšminga, kai formuojama koalicija“, – sakė L. Linkevičius.
 
Kartu, pabrėžė ministras, pasigirdus kalboms, kad daugelis ministrų Vyriausybėje, prisiekus išrinktajam prezidentui, keisis, nesibaimina dėl savo ateities. Pasak jo, ar jis toliau tęs darbus, daug priklausys nuo prezidento rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos pozicijos.
 
„Aš neturiu laiko apie tai galvoti, tie, kurie derasi, tie ir susiderės. Kaip bus, taip ir priimsime“, – pabrėžė L. Linkevičius.
 
„Man tai šešta Vyriausybė, aš visko esu matęs. Bet dabar tai tik pradžia paties kalbėjimo, anksti daryti išvadas“, – apibendrino „socialdarbiečių“ frakcijai priklausantis užsienio reikalų ministras.
 
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį Eltai teigė, kad Seimo pirmininkas turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, kad neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
 
Savo ruožtu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia neketinantis paklusti LVŽS pirmininko reikalavimui.
 
„Aš nežinau, ką jis kalba dabar, tegul jis kalba, ką nori. Yra atšaukimo procedūra, jie turi tą procedūrą įgyvendinti. (…) Aš neturiu noro atsistatydinti, o atšaukimo procedūra yra numatyta“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.
 
Reaguodamas į tokį pareiškimą, R. Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininkas pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti jau kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskis teigia, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas. LVŽS pirmininkas taip pat sakė, kad jį stebina Seimo vadovo noras nesitraukti. Pasak R. Karbauskio, V. Pranckietis kursto mažą politinę krizę, kuri jam gali kainuoti ir pašalinimą iš partijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 13:40