SOS – prašoma pagalbos

Ryga, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Latvijoje nuo pirmadienio skelbiama tris mėnesius truksianti nepaprastoji padėtis dėl rekordiškai padidėjusio užsikrėtimo COVID-19 infekcija skaičiaus, kai skiepijimų apimtys šalyje – vienos mažiausių ES.
 
Dabar 1,9 mln. gyventojų turinčioje Baltijos šalyje kasdien užsikrečia daugiau nei 1 000 žmonių, o tai yra daugiau nei pandemijos piko metu šiemet užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius.
 
Pagal naująsias taisykles kaukės nuo šiol privalomos visuose visuomeniniuose pastatuose, o visi valstybinėse įstaigose dirbantys asmenys privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos.
 
Neskiepyti žmonės nebus įleidžiami į prekybos centrus, ir tik būtiniausių prekių parduotuvėms bus leidžiama veikti savaitgaliais. Visi latviai skatinami, jei įmanoma, dirbti iš namų.
 
„Raginu jus nesibūriuoti, nesilankyti ir sumažinti savo kontaktų skaičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis  Karinis.
 
Latvijos ligoninės jau dabar perpildytos COVID-19 pacientais.
 
„Turime atsisakyti priimti kitus pacientus, kurių ligos nekelia pavojaus gyvybei. Greitosios medicinos pagalbos komandos net nepajėgia reaguoti į visus iškvietimus“, – spaudos konferencijoje sakė Latvijos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Karlis Racenis.
 
Tik 48 proc. latvių yra visiškai paskiepyti – tai ketvirtas blogiausias vakcinacijos lygis ES po Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos.
 
Vyriausybės patariamoji mokslininkų grupė pirmadienį pareiškė, kad daugiau nebedirbs vyriausybei, nes, pasak jos, vasarą nebuvo paisoma jos patarimų, kaip išvengti dabartinės ketvirtosios infekcijų bangos.
 
„Vyriausybė turi turėti mokslinės ekspertizės poreikį, tačiau dabartinė mūsų patirtis rodo, kad tokio poreikio iš ministrų kabineto apskritai nėra“, – sakoma mokslininkų pareiškime.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)

Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį Lietuvos ir Latvijos parlamentarai kartu minės Baltų vienybės dieną. Šios dienos minėjimo renginiuose Kuldygoje (Latvijos Respublika) dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko pavaduotojas Algimantas Dumbrava ir tarpparlamentinių ryšių grupės nariai Andrius Bagdonas, Liudas Jonaitis, Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.
 
„Jau devintą kartą Lietuvos ir Latvijos parlamentarai minės Baltų vienybės dieną, kuri liudija, kad galime ir bendromis jėgomis imtis darbų, ir giminiškai švęsti. Šįkart Kuldygoje prisiminsime Saulės mūšį, kai prieš 785 metus susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė Kalavijuočių ordiną. Labai simboliška, nes ypač dabar svarbi mūsų vienybė, kad kartu įveiktume šiandienos grėsmes ir iššūkius. Kartu esame stipresni! Kartu mes – baltų tautos!“ – sako Lietuvos parlamento vadovė.
 
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tai jau tradicija tapęs Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariamas tolesnis parlamentinis bendradarbiavimas.
 
Seimo valdyba jau patvirtino, kad 2022 m. Baltų vienybės diena bus minima Joniškyje.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.09.25; 04:00

Baltų vienybės dieną. Vytauto Visocko nuotr.

Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus „Romuva“ kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia trečiadienio vakarą švęsti Rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną ir labai svarbią baltų Romuvos šventovės įkūrimo sukaktį – 1500 metų, kai Prūsijoje buvo įkurta pagrindinė baltų šventovė Romuva/Ramovė.
 
Šių metų rugsėjo pradžioje dviejų prigimtinio tikėjimo bendrijų – latvių Dievturių ir lietuvių „Romuvos“ dvasiniai vadovai pakvietė visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną.
 
„Mes, lietuviai, didžiuojamės turėdami tokį stiprų istorinį ir dvasinį paveldą. Džiaugiamės galėdami tęsti savo prigimtinį tikėjimą, kuris mus pasiekė nuo neatmenamų laikų ir lydi bei stiprina iki šiol. Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
 
Rugsėjo 22-ąją 20-21 valandą ugnys degs visose baltų žemėse, sakoma „Romuvos“ pranešime.
 
„Baltų tautų religinės tradicijos gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jos yra mūsų indoeuropietiško bendrumo liudininkės. Nė vienas užkariautojas jų nesugebėjo įveikti ir ištrinti iš mūsų sąmonės, nors ir bandė tai daryti pačiu žiauriausiu būdu. Paradoksas yra tas, kad pačių užkariautojų pasiteisinimai yra geriausias baltų religinės tradicijos senumo ir gyvybingumo įrodymas, nes paneigti ar užkariauti galima tik tai, kas gyvuoja ir atsirado anksčiau. Mes plėtojame savo religijas, remdamiesi iki šių dienų išlikusiomis tradicijomis ir tiesioginiu pasaulio pažinimu. Prigimtinės religijos išsaugojimą ir perdavą užtikrina mūsų valia, pagarba protėviams ir atsakomybė ateities kartoms“, – sako Latvijos Dievturių sandraugos vadovas (dižvadonis) Andrejus Brokas.
 
Baltų vienybės dienos proga bus pažymėta svarbi data: pusantro tūkstančio metų, kai Prūsijoje buvo įkurta svarbiausioji baltų šventovė – Romuva. Ta proga Lietuvos Romuvos ir Latvijos Dievturių dvasiniai vadovai kreipėsi į visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22-ąją.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
 
„Latvijos ir Lietuvos baltų religinių tradicijų tęsėjai kviečia pažymėti baltų Romuvos šventvietės įkūrimą, kaip seniausią mūsų tautų istorijoje liudijimą apie religinių tradicijų buvimą centralizuotu ir organizuotu pavidalu baltų kultūrinėje erdvėje. Jos buvimas ir nuolatinis kilnojimas į šiaurės rytus Lietuvos teritorijoje dėl popiežiaus atstovų vyskupų bei Europos kryžiuočių karinės ekspansijos liudija tradicijos paveldimumą baltų kultūrinės erdvės plačiame regione ir tos tradicijos reikšmingumą baltų tautų dvasinei savimonei“, – rašoma Lietuvos ir Latvijos prigimtinio tikėjimo bendrijų vadovų pareiškime ir primenamos XIV-XVI a. metraščių paliudytos žinios apie šią šventovę.
 
Pasak vokiečių metraštininko Simono Grunau, „Prūsijos kronikoje“ (1529) paliudytos legendinės tradicijos, Romuvos šventovė buvo įkurta 521 m. Prūsijoje, Šventapilėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.22; 16:43

Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienio vakarą Latvijos sostinėje tūkstančiai žmonių surengė protestą prieš griežtesnes COVID-19 taisykles.
 
Į miesto centre vykusį protesto mitingą susirinko apie 3 500 žmonių, pranešė policija.
 
Demonstrantų nepasitenkinimas buvo nukreiptas prieš privalomą skiepijimą, koronaviruso apribojimus švietimo įstaigose ir vakcinacijos įrodymų reikalavimus, taikomus kai kurioms viešojo gyvenimo sritims.
 
Protestai priešais vyriausybės pastatą, kurį atitvėrė policija, ir Rygos pilį – oficialią valstybės prezidento rezidenciją – iš esmės buvo taikūs.
 
Kai kurie dalyviai su savimi turėjo vėliavas ir plakatus, tačiau daugelis buvo be apsauginių kaukių. Taip pat nebuvo laikomasi atstumų.
 
Latvijos vyriausybė neseniai priėmė keletą naujų apribojimų, atsižvelgdama į didėjantį delta atmainos koronaviruso plitimą ir lėtėjantį skiepijimą.
 
Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis šią savaitę taip pat užsiminė apie tolesnį koronaviruso taisyklių neskiepytiems žmonėms sugriežtinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.20; 00:01

Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvoje kartu su Europos Parlamento ir Estijos Rygikogo pirmininkais apsilankiusi Latvijos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece džiaugėsi kaimynystėje turimais draugais ir Baltijos šalių gebėjimu kooperuotis, kadangi Latvija, pasak jos, šiuo metu patiria panašų organizuotos nelegalios migracijos srautą, kokį prie mėnesį siekė suvaldyti Lietuva.
 
„Praėjusį mėnesį Latvijoje mes buvome susitikę ir kalbėjome apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti Lietuvai. Mes taip pat kalbėjome apie tai, kaip galėtumėme sujungti savo pastangas siekiant kovoti su nelegalia migracija. Šiandien aš esu čia ir Latvija yra patekusi į labai panašią padėtį, į kokią Lietuva buvo patekusi maždaug prieš mėnesį“, – trečiadienį Medininkuose surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Mūrniece.
 
Latvijos parlamento pirmininkė pritarė Lietuvos politikų išsakytai pozicijai, kad tokie Baltarusijos režimo veiksmai yra hibridinė ataka prieš visą Europos Sąjungą.
 
„Mes susiduriame ne vien su nelegalia migracija, bet kaip mano kolegos pasakė, mes susiduriame su hibridiniu karu prieš mūsų šalis ir taip pat prieš Europos Sąjungą“, – tvirtino Saeimos pirmininkė.
 
Politikė taip pat įvertino, kad Lietuva pasidalino savo patirtimi valdant nelegalios migracijos srautus, o tai, jos teigimu, leido latviams kur kas greičiau reaguoti į susiklosčiusią padėtį. Mes galime pasimokyti iš Lietuvos patirties susiduriant su nelegalia migracija. Lietuvos patirtis leido mums reaguoti labai greitai, kai nelegali migracija pasiekė mūsų sieną“, – aiškino I. Mūrniece.
 
ELTA primena, kad trečiadienį EP pirmininkas Davidas Maria Sassolis Medininkuose su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku Jüriu Ratu bei Latvijos Saeimos pirmininke Ināra Mūrniece aptarė nelegalios migracijos klausimais, domėjosi situacija pasienyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.19; 07:12

Antradienį Latvijos vyriausybė pritarė vidaus reikalų ministrės Marijos Golubevos pasiūlymui skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Šis režimas galios iki lapkričio 10 d.
 
„Vyriausybės sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį Latvijos pasienyje priimtas. Sienos apsauga bus nedelsiant sustiprinta“, – pranešė tviteryje VRM vadovė.
 
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, nepaprastoji padėtis galios Ludzos, Kraslavos, Augšdaugavos regionuose ir antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje. Valstybinei pasienio apsaugos tarnybai leidžiama naudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones, kad būtų nedelsiant grąžinti į Baltarusiją asmenys, neteisėtai kirtę Latvijos sieną.
 
Vyriausybės nutarime taip pat numatoma, jog nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir valstybinė policija turi padėti pasieniečiams užtikrinti Latvijos ir Baltarusijos sienos kontrolę, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam jos kirtimui.
 
Po Lietuvos su nelegalia migracija iš Baltarusijos teritorijos problema susidūrė Latvija – vien tik per penkias pastarąsias dienas jos pareigūnai sulaikė 283 pažeidėjus, o iš viso nuo metų pradžios – 343.
 
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais, bet jo realizavimas įstrigo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 00:05

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rytinės Latvijos sienos sutvarkymo planus ir projektus reikia skubiai realizuoti dėl galimo nelegalių migrantų antplūdžio. Tai trečiadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.
 
„Dabar situacija prie rytinės Latvijos sienos su Rusija ir Baltarusija palyginti rami, bet visiems aišku, kad rytinės sienos sutvarkymo planai ir projektai turi būti skubiai įgyvendinti. Šiandien su ministrais susitarta, jog kitą savaitę VRM pateiks Vyriausybei atitinkamus dokumentus, kad paspartėtų rytinės sienos tvarkymo darbai. Turint omenyje padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jau dabar intensyviai stebima Latvijos ir Baltarusijos siena. Mes ir ateityje stiprinsime sieną, statysime ten reikiamą infrastruktūrą“, – sakė premjeras.
 
Vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad Latvijos pareigūnai ir žinybos atidžiai stebi įvykių raidą kaimyninėse šalyse – Lietuvoje ir Baltarusijoje. Prieš tris savaites K. Karinis ir vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva apžiūrėjo rytinę Latvijos sieną su Rusija ir Baltarusija.
 
Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyta 4110 nelegalių migrantų. Tai 50 kartų daugiau negu per visus 2020 metus.
Liepos pradžioje Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba kreipėsi į ginkluotąsias pajėgas ir Gynybos ministeriją, prašydama pagalbos ruošiantis galimam nelegalių migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos.
 
Kovos su nelegalia migracija tikslais Latvija prieš kelerius metus pareiškė ketinanti sutvarkyti 173 kilometrų sieną su Baltarusija, taip pat pastatyti 135 kilometrų ilgio tvorą. Projekto kaina buvo vertinama 27,6 mln. eurų, o darbus buvo planuojama užbaigti 2020 metais. Bet jo realizavimas įstrigo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.05; 10:47

Sulaikyti Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę kėdainiškiai. Kauno AVPK nuotr.

Kėdainių rajone po kruopštaus Kauno kriminalistų tyrimo buvo sulaikyti prieš keliolika valandų Latvijoje stambaus masto vagystę įvykdę ir vos grįžti spėję kėdainiškiai. Asmenims gresia laisvės atėmimas iki 6 metų.
 
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl vagysčių iš įmonių patalpų, išaiškino gerai organizuotus ir greitai veikiančius asmenis, vykdžiusius vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Ankstų praėjusio sekmadienio rytą pasalą surengę policijos pareigūnai Kėdainių rajone esančioje sodyboje sulaikė keturis asmenis, kuriems pareikšti įtarimai dėl vogtų daiktų įgijimo.
 
Kauno kriminalistai vagis sulaikė iškart po įvykdyto nusikaltimo kaimyninėje Latvijoje, kur tą pačią naktį, netoli Lietuvos pasienio, iš vietos ūkininko asmenys pavogė žemės ūkiui skirtus chemikalus ir žoliapjovės traktorių, kurių bendra vertė siekia apie 28 tūkst. eurų. Tyrimo metu pareigūnai taip pat nustatė, kad tie patys asmenys lygiai prieš savaitę Latvijoje įvykdė dar vieną vagystę, pavogę žemės ūkui skirtą chemiją ir padarydami 11 tūkst. eurų turtinę žalą. Operacijos metu pas įtariamuosius rasti ir kaimyninėje šalyje pavogti daiktai – žoliapjovės traktorius ir chemikalai.
 
Įtariamieji – policijai žinomi, anksčiau ne kartą už vagystes ir kitus nusikaltimus teisti Kėdainių miesto ir rajono gyventojai (gimę 1978 m., 2000 m., 1990 m., 1987 m.). Visiems keturiems asmenims paskirtos kardomosios priemonės – sulaikymas.
 
Dėl šių įtariamųjų įvykdytų nusikalstamų veikų Kauno apskrities policijos kriminalistai bendradarbiauja su Latvijos teisėsauga. Kaimyninės šalies pareigūnai dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo pradėjo du ikiteisminius tyrimus. Šiuo metu Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vogtų daiktų įgijimo. Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
 
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorai, teigia Kauno apskrities policijos atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.20; 18:18

Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Artūrui Žurauskui skirtas svarbiausias Latvijos Trijų žvaigždžių ordinas. URM nuotr.

Gegužės 4 dieną minimos Latvijos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Artūrui Žurauskui skirtas aukščiausias ir svarbiausias Latvijos valstybinis apdovanojimas – trečios klasės Trijų žvaigždžių ordinas.
 
Apdovanojimas skirtas už ambasadoriaus išskirtinį ilgametį indėlį į dvišalius Latvijos ir Lietuvos santykius ir jų vystymą.
 
Taip pat ketvirtos klasės Trijų žvaigždžių ordinu buvo apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė už indėlį į Baltijos šalių vienybę nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.
 
Svarbiausias Latvijos valstybinis apdovanojimas – Trijų žvaigždžių ordinas, įsteigtas 1924 metais, siekiant pažymėti asmenų nuopelnus Latvijos nepriklausomybei ir veiklą šalies labui. Ordinas atkurtas 1994 metais, Latvijai atgavus nepriklausomybę. Juo gali būti apdovanojami Latvijos ir užsienio piliečiai už veiklą politinėje, kultūrinėje, švietimo, ekonomikos ar sporto srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:30

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Covid-19 suteikė Latvijai nedraugiškų šalių specialiosioms tarnyboms galimybę stebėti įstaigų darbą pandemijos sąlygomis ir prognozuoti jų gebėjimą reaguoti, jeigu kiltų potenciali karinė konfrontacija. Tai sakoma Valstybės saugumo tarnybos (VST) veiklos 2020 metais ataskaitoje.
 
VST pažymi, kad pernai Latvijai nedraugiškų užsienio specialiųjų tarnybų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui išliko didelė.
 
Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią grėsmę saugumui kontržvalgybos srityje kėlė Rusijos specialiosios tarnybos. VST taip pat pažymi didėjantį Kinijos specialiųjų tarnybų susidomėjimą Latvija.
 
Latvijos ir kitų šalių kovos su koronaviruso pandemija priemonės apsunkino Rusijos ir kitų užsienio specialiųjų tarnybų žvalgybos darbą įprastiniais metodais, todėl jos daugiau dėmesio skyrė informacijos rinkimui nuotoliniu būdu.
 
Kadangi Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos specialiosios tarnybos vykdo žvalgybinę veiklą daugiausia iš savo šalių teritorijos, pernai kelionių apribojimai ilgą laiką joms neleido verbuoti Latvijos gyventojų.  
 
Latvijos saugumo emblema

Pasak VST, Kinijos specialiosios tarnybos laiko Latviją galima platforma informacijai apie procesus NATO ir Europos Sąjungoje gauti, taip pat mėgina platinti informaciją, teisinančią Kinijos užsienio politiką ir raginančią glaudžiau bendradarbiauti su Kinija.
 
Kaip ir ankstesniais metais, pernai Latvijai priešiškos užsienio specialiosios tarnybos domėjosi NATO kovinėmis grupėmis, Latvijos vaidmeniu NATO ir Europos Sąjungoje, užsienio politika ir saugumo politika, vidaus politika bei ekonomine ir socialine situacija, valstybės saugumu ir teisėsaugos institucijomis, valstybės valdymo įstaigomis, svarbiomis strateginėmis šakomis, kritinės infrastruktūros objektais.
 
Praėjusiais metais Rusijos specialiosios tarnybos neprarado savo vaidmens skleidžiant Kremliaus įtaką, ieškant pažeidžiamų Latvijos vietų ir galimų įtakos agentų, sakoma VST ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 05:00

Latvijos generalinė prokuratūra dar negavo Baltarusijos prašymo išduoti buvusį pretendentą į šalies prezidento postą Valerijų Cepkalą. Tai antradienį žurnalistams pranešė prokuratūros atstovė spaudai Aiga Eiduka.
 
Pasak jos, Latvija turi teisę neišduoti Baltarusijos opozicijos aktyvisto, jeigu nuspręs, jog ekstradicijos siekiama dėl politinių priežasčių ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad žmogaus teisės gali būti pažeistos. Ekstradicija taip pat yra neleistina, jeigu šio prašymo patenkinimas gali padaryti žalos Latvijos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems šalies interesams, pabrėžė A. Eiduka.
 
Televizijos kanalas „Belarus 1“ pirmadienį pranešė, jog Baltarusijos tyrimų komitetas nusiuntė šalies Generalinei prokuratūrai dokumentus, kad būtų kreiptasi į Latviją dėl V. Cepkalos ekstradicijos. Pasak kanalo, jis kaltinamas padaręs korupcinių nusikaltimų ir gavęs itin didelių kyšių.
 
V. Cepkala, kurį Baltarusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti kandidatu į prezidentus, išvyko iš Baltarusijos praėjusių metų liepos pabaigoje su dviem vaikais, kai sužinojo, kad jį ruošiamasi sulaikyti. Iš pradžių jis buvo Rusijoje, vėliau persikėlė į Ukrainą. Rugpjūčio viduryje iš Baltarusijos į Maskvą, o paskui į Ukrainą išvažiavo jo žmona, kuri aktyviai dalyvavo kitos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos rinkimų kampanijoje. Vėliau jie išvyko į Lenkiją, o šiuo metu Cepkalų šeima gyvena Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 17:00

Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.

Latvijos telekomunikacijų operatorius „Tet“ pirmadienį pranešė, kad dėl tarptautinių sankcijų iš savo teikiamų skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų perdavimo ir kabelinės televizijos paslaugų išbraukia kelis rusiškus televizijos kanalus.
 
Bendrovė pranešime sakė, kad nebetransliuos „NTV Mir“, „Ren TV“, dviejų rusiškų filmų kanalų ir Pirmojo Baltijos kanalo (PBK).
 
„Nepaisant pakartotinių mūsų bandymų, negebėjome gauti teisiškai korektiškos informacijos apie šių kanalų naudos gavėją, kuris gali būti susijęs su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“, – sakoma „Tet“ pranešime.
 
Latvijos valstybės saugumo tarnyba pernai įvykdė kelis reidus PBK patalpose dėl įtarimų, jog kanalas gali būti susijęs su Jurijumi Kovalčiuku – Rusijos milijardieriumi, kuriam dėl palaikymo Rusijos 2014 m. įvykdytai Krymo aneksijai taikomos JAV ir ES sankcijos.
 
JAV Iždo departamentas yra pavadinęs J. Kovalčiuką vienu prezidento Vladimiro Putino „kasininkų“.
 
Maždaug trečdaliui Latvijos gyventojų rusų kalba yra pirmoji.
 
Buvusių Sovietų respublikų vyriausybės dažnai kaltina Rusijos valstybės kontroliuojamus kanalus dezinformacijos ir Kremliaus propagandos skleidimu jų šalyse.
 
„Tet“ sprendimas yra sveikintinas. Tai sumažins Rusijos propagandos daromą spaudimą Latvijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.
 
Pasak I. Abolinio, taryba dabar tikrina visų Latvijoje pertransliuojamų užsienio televizijos kanalų naudos gavėjus, o tai gali lemti dar daugiau apribojimų.
 
„Tet“ yra didžiausias duomenų ir televizijos paslaugų teikėjas Latvijoje bei vienintelis antžeminės skaitmeninės televizijos transliavimo operatorius šalyje. Jis priklauso Švedijos telekomunikacijų bendrovei „Telia“ ir Latvijos vyriausybei.
 
Bendrovės metinė apyvarta viršija 200 mln. eurų.
 
Pasak tyrimų bendrovės „Kantar“, PBK pernai Latvijoje buvo trečias pagal žiūrimumą kanalas. „NTV Mir“ ir „Ren TV“ užėmė atitinkamai penktą ir šeštą vietas.
 
Visi šie trys kanalai užima apie 15 proc. televizijos rinkos Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 00:05

Baltijos karinei jūrų eskadrai BALTRON vadovaus Latvija. KJP ir Latvijos karinių jūrų pajėgų nuotr.

Antradienį baigiantis kadenciją Baltijos šalių karinių laivų eskadros BALTRON vadas Lietuvos karinių jūrų pajėgų komandoras Andrius Širvys perdavė vadovavimą Latvijos karinių jūrų pajėgų karininkui kmdr. Kristui Kristlibui.
 
Šiemet vadovavimo perdavimo ceremonija vyko nuotoliniu telekonferencijos būdu susisiekus su Latvijos kolegomis. Ceremonijoje, kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, dalyvavo Lietuvos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų vadai – jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas ir jūrų kpt. Kasparas Zelčas, BALTRON vado pareigas perduodantis ir perimantys vadai, kiti karininkai.
 
„Nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos pasaulyje, visų iššūkių ir apribojimų, BALTRON sugebėjo vykdyti veiklą ir sėkmingai dalyvavo tarptautinės pratybose „Dynamic Move“, „US BALTOPS“ ir „SQUADEX“, – sakė Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. G. Premeneckas.
 
Lietuvos KJP vadas padėkojo Latvijos kolegoms už indėlį skiriant personalą ir logistinę paramą eskadros veiklai, palinkėjo sėkmės naujajam eskadros vadui kmdr. K. Kristlibui.
 
Nuo 1998 m. Lietuva, Latvija ir Estija, padedant Vakarų valstybėms (visų pirma Vokietijos Federacinei Respublikai), pradėjo kurti bendrą karinį jūrų junginį, kurio tikslas – vykdyti nesprogusios amunicijos nukenksminimo operacijas Baltijos jūroje bei laivų ir štabo karininkų pasirengimą, dalyvavimui NATO nuolatinės parengties laivų junginyje. 1998 m. rugpjūčio 28 d. Taline inauguruota BALTRON eskadra veikia pagal metinius planus, numatančius personalo rengimą ir dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne užsilikusių minų bei nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijose.
 
Nuo 2014 m. Baltijos kariniame jūrų junginyje dalyvavimą suspendavo Estija, bet ir toliau dalyvauja bendrose pratybose su BALTRON.
 
BALTRON sudaro priešmininiai laivai ir štabo laivas, taip pat tarptautinis štabas. Į jį rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui personalą skiria Lietuva ir Latvija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.20; 12:35

Latvija per praėjusią parą patvirtino 711 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejų, rodo Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenys.
 
Per pastarąją parą šalyje nuo COVID-19 mirė dar devyni žmonės.
 
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 41 615 žmonių, 644 užsikrėtę asmenys mirė.
 
Penki pastarąją parą mirę žmonės priklausė 70–80 metų amžiaus grupei, du – 80–90 m., dar du – 90–95 m.
 
Per 24 val. Latvijoje buvo atlikta 3 960 koronaviruso tyrimų, 18 proc. tyrimų atsakymų buvo teigiami.
 
Iš viso Latvijos ligoninėse gydomi 1 066 COVID-19 pacientai, 62 jų serga sunkia ligos forma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.01; 00:01

Latvijos vyriausybė mėnesiui pratęsė dėl koronaviruso pandemijos įvestą ekstremalią padėtį ir įvedė papildomų apribojimų, apie tai antradienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
 
Ekstremalioji padėtis turėjo baigti galioti gruodžio 6 d., dabar ji pratęsta iki sausio 11-osios.
 
Vyriausybė taip pat nutarė išplėsti kaukių nešiojimo taisykles. Nuo ketvirtadienio žmonės privalės dėvėti apsaugines veido kaukes visose uždarose patalpose, išskyrus savo pačių namus.
 
Taip pat įvedama 2+2 taisyklė – du metrai, du žmonės. Tai reiškia, kad privaloma nuo kitų žmonių laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo, o kartu leidžiama būti ne daugiau kaip dviem žmonėms.
 
Prekybos centrai ir parduotuvės, išskyrus maisto prekių parduotuves ir parduotuves, prekiaujančias prekėmis kasdienėms reikmėms, savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis bus uždarytos.
 
Mažmeninės prekybos sektorius taip pat yra įpareigotas reguliuoti klientų srautus.
 
Gruodžio 7-ąją beveik visos šalies mokyklos pereis prie nuotolinio mokymosi, išskyrus 1-4 klasių mokinius. Nuo sausio 4-osios visi mokiniai ir mokytojai klasėse turės dėvėti apsaugines veido kaukes.
 
Latvijoje, turinčioje beveik 1,9 mln. gyventojų, rudenį sparčiai pradėjo daugėti užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Reaguodama į tai vyriausybė lapkričio pradžioje paskelbė mėnesio trukmės ekstremalią padėtį.
 
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje užregistruota beveik 18 000 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejų. Daugiau kaip 200 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.02; 10:15

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvija dar neatsakė į lapkričio 18 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus išsiųstą laišką, kuriame teigiama, kad Latvija pažeidė susitarimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose, Eltai pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
„Laiške teigiamai vertinamas pasiektas bendras Baltijos šalių politinis sutarimas dėl Baltarusijoje pagamintos elektros nepatekimo į Baltijos šalių rinkas. Tai svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti, kad nesaugios branduolinės Minsko režimo ambicijos nebūtų finansuojamos Baltijos šalių piliečių sąskaita.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau laiške apgailestaujama, kad, galimai pritaikiusi visų trijų Baltijos valstybių dar nepatvirtintą trišalės prekybos elektra metodikos projektą, 2020 metų lapkričio 5 dieną Latvija pradėjo komercinę elektros energijos prekybą su Rusija“, – Eltai teigiama URM komentare.
 
Ministerija pabrėžė, kad Lietuva laikosi nuomonės, jog, kol visos trys Baltijos šalys nepatvirtino naujos metodikos, galioja 2018 metais suderinta trišalė prekybos elektra metodika.
 
„Ministras L. Linkevičius laiške pakvietė toliau intensyviai tęsti konstruktyvias diskusijas tarp trijų Baltijos šalių atsakingų institucijų, siekiant patvirtinti veiksmingas bendras priemones dėl elektros energijos prekybos sąlygų su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir naują trišalę metodiką“, – teigė URM.
 
Kreiptis į Latviją ragino ir Seimo komitetas
 
Europos reikalų komitetas prieš dvi savaites ragino URM raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją, pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų gruodžio 13 dienos visų trijų Baltijos valstybių elektros paskirstymo operatorių sutartą trišalį susitarimą ir Latvijos aukščiausiu politiniu lygiu priimtą įsipareigojimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat siūlyta paraginti Latvijos pusę pratęsti politinį dialogą, kuriuo būtų įtvirtintas Baltijos šalių solidarumas dėl Astravo AE nepirkimo. Tolesnėms deryboms dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis laikinai, iki naujos Vyriausybės sudarymo, taip pat siūlyta vadovauti URM.
 
VERT raginama pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros rinką.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ prašoma pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros energetikos sistemą.
 
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis yra pareiškęs, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
 
Prezidentūra tuo metu ragina spartinti sinchronizacijos įgyvendinimo procesus, nes, anot jos, tik tai galutinai užkirstų kelią baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką. Prezidentūra taip pat atkreipia dėmesį į kilmės garantijų sistemos įvedimą bei mokesčio trečiųjų šalių elektrai atsiradimą.
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 dieną 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
 
ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo AE, sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, lapkričio 8 dieną buvo laikinai nustojusi gaminti elektros energiją.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centras lapkričio 19 dieną 2.11 val. užfiksavo duomenis, vėl rodančius elektros gamybą ir patekimą į tinklą.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:40

Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Latvijos Respublikos prezidentą Egilą Levitą minint 102-ąsias Latvijos nepriklausomybės metines ir palinkėjo Latvijai ir jos žmonėms augti ir nuolat klestėti.
 
Pasak Lietuvos vadovo, šiandien Latvijos žmonės gali didžiuotis tvirta, klestinčia ir pažangia valstybe. Lietuva ir Latvija yra ne tik patikimos partnerės Europos Sąjungoje ir sąjungininkės NATO, tačiau ir artimiausios kaimynės, draugės, ištikimos bičiulės.
 
„Globalių iššūkių kontekste labai svarbu išlaikyti gerą kaimynystę, žmonių bendradarbiavimą, kultūrinius ir ekonominius ryšius. Džiaugiuosi Latvijos sprendimu neįsileisti nesaugiai gaminamos elektros iš Baltarusijos branduolinės jėgainės. Tai yra vienijantis žingsnis stiprinant Baltijos šalių nacionalinį saugumą“, – teigiama sveikinime.
 
Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad šalių bendradarbiavimas sprendžiant žemyno ir saugumo problemas sustiprins Lietuvos ir Latvijos ilgalaikius saitus, padarys abiejų šalių žmones tvirtesnius ir atsparesnius ginant visus europiečius vienijančias vertybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 05:00

Latvijoje protestuoja šimtai menininkų dėl galimai kilsiančių mokesčių. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos sostinėje Rygoje priešais parlamentą protestavo šimtai menininkų, rašytojų ir muzikantų dėl vyriausybės planų didinti mokesčius pajamoms, kurias jau ir taip smarkiai paveikė koronaviruso apribojimai.
 
Negana to, vyriausybė taip pat planuoja pristatyti naujų įdarbinimo sąlygų, paveiksiančių laisvai samdomus darbuotojus kūrybinėse industrijose.
 
„Muzikantai pandemijos metu negali koncertuoti“, – proteste reporteriams sakė dainininkas ir dainų autorius Ainaras Mielavas.
Rygoje – protestuoja šimtai menininkų dėl mokesčių politikos. EPA-ELTA nuotr.
 
„Mes, lyginant su kitomis profesijomis, buvome paveikti smarkiausiai, tačiau vyriausybė didins mokesčius mūsų likusioms mažoms pajamoms, kurias gauname, kai mūsų dainos sugrojamos radijuje!“ – pridūrė jis.
 
Skulptorius Aigaras Bikšė sakė, kad menininkai po diskusijų su finansų ir kultūros ministrais sugalvojo idėją surengti „plytų protestą“. „Tai buvo pokalbis tarsi su plytų siena“, – teigė jis reporteriams ir pridūrė: „Tačiau kol kas į juos jų (plytų) nemėtysime.“
 
Statistika rodo, kad siūlomi pokyčiai Latvijoje paveiktų apie 39 tūkst. žmonių.
 
Naujausiose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėse nurodoma, kad 1,9 mln. gyventojų turinčios Latvijos ekonomika šiemet susitrauks šešiais procentais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.15; 06:00

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas leidiniui 24TVRiga papasakojo, kaip jis vertina Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą dėl Kalnų Karabacho.

Latvijos gynybos ministras pastebėjo, kad konfliktas dėl šio regiono buvo įšaldytas dar sovietmečiu, o dabar „tiesiog – atšilo“. Taip pat reikia pripažinti, jog pastaraisiais metais tarptautinių orgaizacijų įtaka sumenko. Todėl nenuostabu, kad vis aktyvesnės pačios valstybės. Vietoj dešimtmečiais besitęsiančių, jokios realios naudos neatnešusių tarptautinių derybų nacionalinės valstybės ieško kitų metodų.

Latvijos užsienio reikalų ministerija visąlaik pabrėždavo ir dabar tebesako: mes norime, kad susidūrimai dėl Kalnų Karabacho baigtųsi taikiai, taikių derybų keliu. Tačiau realybė – kiek kitokia. Mes matome karčią tiesą: net 26-erius metus ginčas dėl Kalnų Karabacho ir septynių gretimų rajonų nepasistūmėjo į priekį nė per milimetrą. Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad mes turime siekti ne vien taikos, bet ir teisingumo, privalome gerbti šalių teritorinį vientisumą. O teisingumas reikalauja, kad Kalnų Karabachas būtų grąžintas Azerbaidžanui, nes tai – azerbaidžaniečių žemės.

Tai, kad Azerbaidžanas galbūt jėga mėgins arba jau mėgina jėga susigrąžinti prarastas teritorijas po tris dešimtmečius trukusių bevaisių derybų, – neturėtume stebėtis. Pagal tarptautinę taisykles Azerbaidžanas turi teisę į Kalnų Karabachą, ir jei šių žemių nepavyksta susigrąžinti taikiai, tada belieka kiti metodai.

Tiesa, tarptautinei bendruomenei labai sunku viešai pareikšti Azerbaidžanui paramą, nes karas – bjaurus užsiėmimas. Tačiau tarptautinė bendruomenė privalo pripažinti, kad jos deleguotos tarptautinės organizacijos, bandžiusios taikiai išspręsti Baku ir Jerevano konfliktą, patyrė fiasko ir prarado bet kokį Azerbaidžano pasitikėjimą.

Parengta pagal 24TVRiga

2020.10.05; 05:00

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
 
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
 
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
 
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
 
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
 
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
 
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.14; 06:00