Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Antonis Macerevičius (Antoni Macierewicz) ketvirtadienį Londone atmetė Rusijos kaltinimus, kad esą Lenkijoje dislokuota „JAV kariuomenės divizija“.

„Tai tiesiog netiesa ir melagingas situacijos vaizdavimas“, – sakė jis.

Anksčiau oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas pareiškė, kad Lenkijoje de facto dislokuota jau ne brigada, o JAV ginkluotųjų pajėgų mechanizuotoji divizija.

„Reikia pasakyti, kad šis pareiškimas nėra labai rimtas ir klaidina visuomenę. Tikrai maniau, kad RF gynybos ministerija geriau moka skaičiuoti kariškius, dislokuotus rytiniame NATO sparne“, – pažymėjo A. Macerevičius.

„Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija – rytinis NATO sparnas – turi teisę gintis ir imtis veiksmų, kurie atgrasytų ir apsaugotų nuo agresyvaus Rusijos aktyvumo, ir jokios melagystės šito nepakeis“, – pridūrė Lenkijos nacionalinės gynybos ministras.

Pasak jo, „Rusija okupavo dalį Europos šalies, yra agresorė, o kad pagrįstų tą agresiją, skleidžia melagingą, neteisingą informaciją apie mūsų veiksmus, kurie yra tik gynybinio pobūdžio“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.13; 00:05

NATO narė Lenkija per ateinančius 14 metų gynybai skirs 130 mlrd. eurų. Šios lėšos bus naudojamos kariuomenės „techniniam modernizavimui“, – pareiškė gynybos ministras Antonijus Macerevičius (Antoni Macierewicz).

Jis taip kalbėjo Kelcų mieste Vidurio Lenkijoje vykstančioje Tarptautinėje gynybos pramonės parodoje, praneša agentūra dpa.

Lenkija ilgainiui savo išlaidas gynybai padidins iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pabrėžė ministras. Gynybos ministerija jau pateikė parlamentui atitinkamą įstatymo projektą, numatantį šio tikslo įgyvendinimą iki 2030 metų. Šiuo metų Lenkijos išlaidos gynybai siekia 2 proc. BVP.

Lenkija jau dabar greta JAV, Graikijos, Estijos, Didžiosios Britanijos ir Rumunijos yra viena iš nedaugelio NATO valstybių, įgyvendinančių sutartą tikslą gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.06; 00:02

Patriot raketos paleidimas

Lenkija, pasak šalies gynybos ministro Antonijaus Macerevičiaus (Antoni Macierewicz), susitarė su JAV dėl „Patriot“ gynybinių raketų pirkimo, praneša agentūra „Reuters“.

Pasirašytas atitinkamas ketinimų protokolas, ketvirtadienį sakė ministras. Lenkijos vyriausybė kovą pareiškė, kad aštuonių „Pariot“ sistemų pirkimui skirs iki 7,6 mlrd. dolerių. Tai ji laiko svarbiu žingsniu kariuomenei modernizuoti.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) nuo trečiadienio lankosi Lenkijoje. Čia jis, Baltųjų rūmų duomenimis, paskelbs įsipareigojimą NATO. Planuojami ir pokalbiai su kaimyninių Rusijos valstybių vadovais. Jose nuo Krymo aneksijos išaugo nepasitikėjimas Rusija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:08

Gruodžio 11 d. Lenkijos kariuomenės Nowa Deba poligone oficialia atidarymo ceremonija prasidėjo bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG štabo ir priskirtų vienetų štabų vertinamosios pratybos „Common Challenge 2016“ (liet. „Bendras iššūkis 2016“). Tarptautinių pratybų metu įvertinus, kad trišalės brigados štabas pasiekė visus operacinius pajėgumus, jis bus sertifikuotas pagal NATO standartus.

„Padarysime viską, kad tarptautinė vertintojų komanda trišalės brigados štabą sertifikuotų kaip pasirengusį vadovauti priskirtiems vienetams taikos palaikymo operacijų metu”, – sako LITPOLUKRBRIG štabo viršininkas Lietuvos karininkas pulkininkas leitenantas Eligijus Senulis.

Lenkijoje esančiame kariniame poligone gruodžio 8-16 d. tarptautinė brigada LITPOLUKRBRIG, vadovaujama Lenkijos pulkininko Zenono Brzuszko, ir jai priskirtų Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos batalionų kariai stiprina tarpusavio sąveiką planuojant ir rengiantis vykdyti taikos palaikymo operacijas.

Pratybos vykdomos pagal fiktyvų scenarijų, kuriame numatyta humanitarinės krizės, pilietinio karo nusiaubtoje šalyje, kurioje vyrauja trapus taikos susitarimas. Regione veikia ginkluoti sukilėliai, diplomatinės pastangos palaikyti taiką nesėkmingos.

Tarptautinės brigados karius pratybų metu vertina JAV, Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos atstovai. „Common Challenge“ planavimo pratybos vykdomos pasitelkiant žemėlapį ir kompiuterinį taktinių veiksmų stimuliatorių, kurio pagalba vystoma ir sekama taktinė situacija pagal suplanuotus veiksmus. Taip sudaroma galimybė treniruotis planavimo procesą be realių padalinių ir technikos.

Apie trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG:

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis vienetas – brigada LITPOLUKRBRIG – buvo įsteigta brigados šalių gynybos ministrams 2014 metų rugsėjo 19 d. Varšuvoje pasirašius brigados steigimo sutartį.

2015 m. sausio 25 d. oficialiai atidarius Liubline įsikūrusios brigados LITPOLUKRBRIG štabą buvo pažymėti štabo pasiekti pirminiai operaciniai pajėgumai. Taip kariškais terminais vadinama vieneto parengties stadija, kai yra sukomplektuota 90 proc. jo personalo, parengti štabo veiklai būtini dokumentai, patvirtintas biudžetas, užtikrinta karių ir jų šeimų narių gerovė ir kitos sąlygos vienetui veikti.

Štabui pasiekus visus operacinius pajėgumus jame tarnaus apie 100 karių ir civilių, o visoje brigadoje apie 3,5-4 tūkst. karių.

Brigada formuojama pagal Europos Sąjungos daugianacionalinių kovai su krizėmis skirtų kovinių grupių pavyzdį. Brigadą sudaro tarptautinis štabas, trys batalionai ir specializuoti padaliniai. Kariai dislokuoti savo šalyse, tačiau pajėgos suburiamos tarptautinių operacijų ir pratybų metu.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina brigadai skiria po pėstininkų batalioną, personalą specializuotiems junginiams ir brigados štabui formuoti. Lietuvos brigadai skiriamas batalionas suformuotas iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių.

Brigadai priskirti kariai dalyvauja bendrose pratybose ir mokymuose. Prireikus, brigada ar atskiri jos elementai galės būti siunčiami į tarptautines operacijas, kurioms suteiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos mandatas. Sprendimą dėl brigados panaudojimo tarptautinėse operacijose turėtų priimti brigadoje dalyvaujančios šalys bendru sutarimu.

Brigados batalionai dislokuojami juos priskyrusių šalių teritorijose, o priėmus sprendimą aktyvuoti brigadą arba jos dalį – į užduoties vietą vyks junginio sudėtyje.

Brigadai nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. vadovauja pulkininkas Zenonas Brzuszko (Zenon Brzuszko). Bendru šalių sutarimu brigados vadą skiria kiekviena valstybė rotacijos principu. 

Nuotraukų autoriai – št. srž. Romas Albaitis ir kpt. Oleksandr Gain.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2016.12.12; 05:58

Krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje lankėsi Lenkijos kariuomenės operacinės vadavietės vadas generolas leitenantas Marekas Tomaszyckis (Marek Tomaszycki).

Susitikimuose aptartos Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių bendradarbiavimo plėtros galimybės, kurios padės stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Continue reading „Lietuva ir Lenkija tęs ir stiprins dvišalį karinį bendradarbiavimą“

vaida-andzejus

Režisierius Andžejus Vaida (Andrzej Wajda) visada žiūrėjo į gyvenimą savomis akimis ir atsisakinėjo deformuojančių ideologijos akinių.

Taip rašo Roberto Persiko ir Analiza Guljelmi leidinyje Tempi.it. Jie kalbina garsųjį lenkų režisierių, prašydami, kad Andžejus Vaida kuo plačiau papasakotų apie „Katynę“. Daug dėmesio skiriama politinėms intrigoms, kurių pagalba siekiama, jog „Katynę“ išvystų kuo mažiau žiūrovų.

„Katynės“, filmo apie tai, kaip sovietų kariuomenė sunaikino lenkų karininkus per Antrąjį pasaulinį karą, apie nusikaltimą, už kurį atsakomybė buvo verčiama vokiečių nacistams, pasirodymas Italijos kino teatruose buvo proga susitikti su Andžejumi Vaida ir pasikalbėti su juo apie daug ką kita“, – rašoma leidinyje.

Continue reading „Režisierius Andžejus Vaida: „Mano filmas palaikytas nepatogiu ir nenorėta jo rodyti““

bakanauskas_

Retas Nepriklausomybės kovų dalyvis pateko į istoriją. Tūkstančiai buvo ir liko tiks statistiniai vienetai, be vardų, be pavardžių. Nei kapo, nei kryželio ant jų kapų neliko. Juozas Bakanauskas iš Valkininkų valsčiaus, Molių kaimo į istoriją pateko ne tik su vardu ir pavarde – išliko ir jo paskutinis laiškas Motinai.

“1932 m. lapkričio 30 d. “Okupantai lenkai nužudė Vilniuje nekaltą lietuvį Juozą Bakanauską”.

“[…] Vilniuje lenkų karo teismas spalio 13 d. nuteisė mirti 3-čio sunkiosios artilerijos pulko kareivį Juozą Bakanauską ir spalio 14 d. sušaudė…” Ta byla buvo lenkų agentų iš piršto laužta.

Juozas Bakanauskas buvo kilęs iš okupuotos Lietuvos, iš Valkininkų vlsč. Molių kaimo, gimęs 1910 m. balandžio 19 d. Užaugo neturtingų, bet doroje, susipratusių lietuvių šeimoje. Tėvas už lietuvišką veiklą dar prieš Didįjį karą buvo priverstas gelbėtis nuo rusų persekiojimų, bėgti į Ameriką, kur netrukus mirė.

Continue reading „Mirštu už Tėvynę, kurią taip mylėjau…“