Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, rugsėjo 27 d. (Ukrinform-ELTA). Maždaug pusė Lenkijos piliečių (47,2 proc.) teigiamai įvertino neseniai šalies ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio paskelbtą pareiškimą, kad Varšuva nebetieks ginklų Ukrainai, nes ketina ginkluotis pati.
Taip teigiama „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS centro atliktoje apklausoje.
Pažymima, kad beveik tiek pat apklausos respondentų lenkų (44,5 proc.) blogai įvertino šį Lenkijos vyriausybės vadovo pareiškimą, o 8,3 proc. apklaustųjų neturi tvirtos nuomonės šiuo klausimu.
Pabrėžiama, kad daugiausiai premjero M. Morawieckio išsakytos idėjos šalininkų yra tarp valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkėjų (71 proc.), vyresnio amžiaus žmonių (60 proc.), kaimo vietovių gyventojų (60 proc.), žemo išsilavinimo žmonių (71 proc.), taip pat tų, kurie gauna žinias iš valstybinių kanalų TVP ir TVP Info (daugiau kaip 70 proc.).
Rugsėjo 22-23 d. IBRiS centras apklausė 1000 respondentų.
Rugsėjo 20 dieną interviu „Polsat News“ M. Morawieckis pareiškė, kad Varšuva nebesiųs ginklų Kyjivui dėl savo pačios kariuomenės didelio masto perginklavimo ir modernizavimo. Šis pareiškimas sukėlė Vakarų sąjungininkų susirūpinimą. Vėliau Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris patikslino, kad Lenkija ir toliau padės Kyjivui, visų pirma vykdydama anksčiau pasirašytas sutartis dėl ginklų gamybos Ukrainai. Jis patikino, kad Jasionkoje netoli Žešuvo esantis mazgas, per kurį į Ukrainą keliauja didelė dalis ginklų, ir toliau veiks kaip įprasta.
Kaip buvo pranešta anksčiau, pradiniame karo etape Lenkija perdavė Ukrainai daug ginklų ir karinės įrangos, įskaitant tankus T-72, tankus PT-91 „Leopard 2“, haubicas „Krab“, oro gynybos sistemas „Piorun“ ir kt. už bendrą maždaug 3 mlrd. dolerių sumą.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Vilniuje šią savaitę viešėjęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sulaukė kritikos, nes valstybiniais apdovanojimais pagerbė du Lietuvoje gyvenančius lenkų tautybės politikus – Waldemarą Tomaszewskį ir Stanislawą Pieszko, kurie visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami dėl savo pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Visgi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Andrzejus Pukszto mano, kad atsakomybė dėl šio įvykio turėtų kristi Lenkijos premjero politinei komandai, kuri greičiausiai ir priėmė sprendimą, kam apdovanojimai bus įteikti.
„Aš manau, kad visgi tai ne paties premjero iniciatyva. Juk „ant“ Lenkijos premjero galvos, ko gero, ne tautiečių užsienyje globos klausimai yra patys svarbiausi, nors tai irgi yra neatsiejama Lenkijos politikų ir Lenkijos premjero aktyvumo arena. Bet dabar Lenkija vaidina labai didelį vaidmenį Europoje ir visame regione. Tad esu linkęs manyti, kad tai nesusipratimas, dėl kurio, žinoma, negalima užmerkti akių“, – Eltai teigė A. Pukszto.
Lenkijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
Visgi politologas svarsto, kad sprendimą valstybinius apdovanojimus įteikti V. Tomaszewskiui ir S. Pieszko galėjo sąmoningai priimti ir kažkas iš premjero komandos, siekiant jį diskredituoti.
„Ko gero, tai yra pamoka, kad visada reikia būti labai atsargiems, nes niekas nėra apsaugotas nuo klaidų. Ko gero, kažkas premjero aplinkoje padarė klaidą arba specialiai norėjo jį diskredituoti, nes Lenkijoje prasideda rinkiminė kova dėl rudenį vyksiančių parlamento rinkimų, tad atmosfera yra labai įkaitusi“, – sakė profesorius.
„Aš manau, kad dauguma Lenkijos visuomenės tikrai nepalaiko tokių lyderių, kaip S. Pieszko ir W. Tomaszewskis. Tiesiog tai kažkokie lokaliniai, parapijiniai interesai arba nesusipratimai“, – taip pat pažymėjo jis.
R. Duchnevičius: manau, tai buvo kažkieno sąmoningas sprendimas, tačiau premjeras apie jį nežinojo
Socialdemokratas Vilniaus miesto meras Robertas Duchnevičius taip pat mano, kad aiškintis, kas nusprendė W. Tomaszewskiui ir S. Pieszko įteikti Lenkijos valstybinius apdovanojimus, reikėtų pradedant nuo premjero M. Morawieckio politinės komandos.
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai nėra aukščiausio rango apdovanojimas, jis, kaip suprantu, yra naujai sukurtas premjero kanceliarijos, tad vis tiek turi būti kažkokia teikimo procedūra. Tik klausimas, kaip ta teikimo procedūra atrodė. Nes, kaip suprantu, premjeras gal ir nežinojo, kam reikės įteikti apdovanojimą, ir toje scenoje buvo tarsi savotiškas įkaitas. Nes tu esi ten ir turi tai padaryti“, – Eltai teigė R. Duchnevčius.
„Manau, kad tai yra kažkoks sąmoningas, suplanuotas žingsnis, nežinant pačiam premjerui. O kas iš aplinkos už tai atsakingas, tai reikia gilintis į procedūras, kaip tas teikimas atrodo, ir tada turbūt būtų galima atrasti už tą procesą atsakingus žmones“, – taip pat pažymėjo jis.
Nors politikas pažymi, kad abu apdovanotus asmenis galima vertinti skirtingai, tačiau, pasak jo, labiau stebina sprendimas apdovanojimą įteikti S. Pieszko.
„Dėmesį atkreipčiau ne tiek dėl pono W. Tomaszewskio, kiek dėl pono S. Pieszko, kuris nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu būdamas deputatu susilaikė balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tai man yra dar įdomesnis dalykas. Bet abi asmenybes galime vertinti įvairiai “, – sakė jis.
Stepanas Bandera. Paminklas Ukrainoje. EPA – ELTA fotografija
Varšuva, sausio 3 d. (ELTA). Įrašas Ukrainos Aukščiausiosios Rados „Twitter“ paskyroje, skirtas Stepano Banderos gimimo 114-osioms metinėms, buvo pašalintas po Ukrainos ir Lenkijos premjerų pokalbio.
Tai antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arkadiuszas Mularczykas, praneša PAP.
„Tai ženklas, kad ukrainiečiai išgirdo mūsų balsą. Noriu aiškiai pasakyti, jog Lenkijos valstybei nepriimtinas S. Banderos, ukrainiečių nacionalistų, nužudžiusių Voluinėje dešimtis tūkstančių lenkų, ideologo šlovinimas“, – sakė diplomatas.
A.Mularczykas pridūrė, jog ukrainiečiai turėtų suprasti, kad tai, ką dabar daro Lenkijos vyriausybė ir lenkai, turi kur kas didesnę reikšmę nepriklausomai, suvereniai Ukrainai.
Anksčiau PAP pranešė, kad sausio 1 d. Aukščiausiosios Rados tviteryje buvo paskelbta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno nuotrauka, kurioje jis stovi po S. Banderos portretu, ir kelios citatos iš S. Banderos knygų.
Sausio 2 d. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė apsvarstysiąs su savo kolega Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu S. Banderos „heroizavimo“ oficialiuose Ukrainos valdžios institucijų tinklalapiuose klausimą.
S. Banderos figūra ir anksčiau temdė Lenkijos ir Ukrainos santykius.
Premjerė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. LRVK/Laimo Penek nuotr.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Čia vyksta antrasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, jam pirmininkauja abiejų šalių premjerai.
„Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, reikšmingai prisidedanti prie viso regiono saugumo, įskaitant ir ekonominį bei energetinį saugumą, stiprinimo“, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, aptarė bendras pastangas, kaip stiprinti visą regioninį saugumą bei transatlantinius ryšius, kalbėjo apie nuolatinį ir tvirtą sąjungininkų karinį buvimą regione.
I. Šimonytė padėkojo Lenkijai už pagalbą perkeliant iš Afganistano Lietuvai talkinusius vertėjus ir jų artimuosius, už Lenkijos paramą ir solidarumą hibridinės atakos akivaizdoje.
„Hibridinė ataka, panaudojant nelegalios migracijos srautus, parodė, koks svarbus ir reikalingas yra mūsų pasieniečių ir kitų institucijų bendradarbiavimas“, – sakė I. Šimonytė.
Sutarta toliau bendradarbiauti siekiant bendrų pozicijų visais ES formatais, ypač adaptuojant ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei stiprinant ES išorės sieną.
Premjerai, kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptarė ekonominių santykių stiprinimo galimybes ir strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
„Džiugu, kad mūsų šalių vyriausybės skiria prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos ir dujų jungties projektams, kuriuos tikimės įgyvendinti pagal sutartą grafiką“, – pažymėjo premjerė.
Susitikime aptartas „Rail Baltica“ keleivinio traukinio maršrutu Vilnius–Varšuva projektas.
Premjerė taip pat padėkojo Lenkijai už solidarumą dėl nesaugios Astravo elektrinės.
„Lenkija taip pat yra svarbi mūsų sąjungininkė dėl elektros nepirkimo iš nesaugių trečiųjų šalių elektrinių. Vertinu tvirtą Jūsų poziciją atsisakyti elektros importo iš Baltarusijos AE“, – sakė I. Šimonytė.
Susitikime aptartas tautinių mažumų tapatybės išlaikymo ir stiprinimo klausimas.
„Puikiai suvokiame, kad tautinės mažumos mūsų valstybes dar glaudžiau sujungia. Neabejoju, kad glaudžiai bendradarbiaudami galime išspręsti visus atvirus klausimus“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdis vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją dieną bei lenkų kovą su komunizmu ir fašizmu.
„Lietuva dalijasi šiuo skausmu. Ir toliau kviečiu bendradarbiauti, kad totalitarinių režimų nusikaltimai visuomet būtų deramai pasmerkti Europos lygiu, o Kremliaus ar Baltarusijos režimo bandymai perrašyti istoriją būtų atitinkamai ir vertinami“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdyje premjerai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Šalių vyriausybių posėdyje dalyvauja Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Vizito Varšuvoje metu Lietuvos Vyriausybės vadovė taip pat susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek, planuojamas susitikimas su Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu.
Vizito Varšuvoje metu I. Šimonytė aplankys Lenkijos žydų istorijos muziejų „Polin“, pagerbs Varšuvos geto herojų atminimą, padės gėlių prie paminklo žuvusiesiems ir nužudytiesiems rytuose. Lietuvos premjerės vadovaujamos delegacijos vizitas Varšuvoje vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d.
Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos padeda Lenkijai spręsti darbo jėgos problemą, kadangi į šalį grįžta Jungtinės Karalystės teritorijoje dirbę piliečiai. Tai Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė antradienį interviu Japonijos televizijos kanalui NHK.
„Žinoma, pasitraukimas iš ES verčia apgailestauti, bet aš gerbiu britų sprendimą. Didžiojoje Britanijoje dirba apie milijoną lenkų, ir dešimtys tūkstančių jau grįžo į tėvynę. Lenkijai – tai gera naujiena“, – sakė ministras pirmininkas. Anot jo, tokia tendencija padės plėtoti šalies ekonomiką.
M. Morawieckis taip pat išsakė viltį, kad Japonijos bendrovės, ketinančios po „Brexito“ persikelti į ES šalis, laikys Lenkiją savo verslo plėtros kryptimi.
Didžioji Britanija turėjo palikti ES praėjusių metų kovo 29 d., bet data ne kartą buvo atidėta, ir dabar šalis turi išstoti iš Bendrijos šio mėnesio pabaigoje. Gruodžio mėnesį per Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus konservatoriai įgijo didelę persvarą prieš opoziciją, todėl vyriausybė neabejoja, kad šįsyk „Brexitas“ bus įgyvendintas laiku.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis atmeta kaltinimus, kad šalies gyventojai prisidėjo prie holokausto. Savo poziciją jis išdėstė pirmadienį interviu naujienų agentūrai PAP, komentuodamas sekmadienį įvykusį pokalbį su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.
Šiame pokalbyje pašnekovai aptarė Lenkijoje įvedamą draudimą vartoti formuluotę „Lenkijos mirties stovyklos“ ir skleisti kitus faktus apie lenkų dalyvavimą holokauste, kuriuos Varšuva laiko nepagrįstais.
„Kalbėdamasis su Izraelio premjeru B. Netanyahu aš pabrėžiau, jog Lenkijos valstybė buvo užpulta ir okupuota. Negali būti ir kalbos apie Lenkijos atsakomybę už holokaustą“, – sakė M. Morawieckis. Tačiau jis pridūrė, kad lenkai „yra pasirengę dialogui, nori diskutuoti ir tirti istorinę tiesą“.
„Ypač tokią skausmingą patirtį turinčioms lenkų ir žydų tautoms svarbu, kad būtų skelbiama teisinga, o ne melaginga istorija. Pasaulyje netrūksta žmonių, kurie, deja, stengiasi kilnius poelgius paversti nusikaltimais. Užpultuose namuose, kur gyvena dvi šeimos, iš kurių vieną išžudo banditai, negalima kaltinti bendrininkavimu kitos, kurios dalis taip pat buvo išžudyta“, – pabrėžė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Lenkijos ir Izraelio nesutarimus sukėlusias Lenkijos Tautos atminties instituto įstatymo pataisas Seimas priėmė sausio 26 d. Pagal įstatymo pataisas, kiekvienas, kuris viešai ir nepaisydamas faktų priskiria lenkų tautai arba Lenkijos valstybei atsakomybę arba bendrą atsakomybę už Trečiojo reicho įvykdytus nusikaltimus arba kitus nusikaltimus žmoniškumui ir taikai, taip pat karinius nusikaltimus, bus baudžiamas pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tokia pat bausmė grės ir asmenims, mažinantiems tikrųjų šių nusikaltimų vykdytojų atsakomybę.
Dabar įstatymo projektą svarstys Senatas (aukštieji parlamento rūmai).
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Lenkų tautinės mažumos klausimas nebus esminis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime ir jis neturėtų užgožti strateginių klausimų, interviu naujienų agentūrai ELTA teigia šalies vadovės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda valstybės šimtmečio proga į Vilnių atvyks Vasario 16-ąją. Pasak N. Aleksiejūno, dvišaliame prezidentų susitikime lenkų mažumos klausimas gali būti paliestas, tačiau svarbiausios sritys, kurias ketinama aptarti – regiono saugumo, energetikos bei ekonominio bendradarbiavimo.
Pasak jo, tikimasi, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitikime bus pasirašyti dvišaliai susitarimai, kurių turinio Prezidentūra dar neatskleidžia. O kaimyninės valstybės vadovo vizitas, anot jo, rodo, kad šalys turi bendrų tikslų ir susitikime tikisi pasiekti konkrečių rezultatų.
– Lenkijos prezidentas A. Duda į Lietuvą atvyksta nuo jo išrinkimo praėjus daugiau negu dvejiems metams. Kas pasikeitė santykiuose su Lenkija, kad vasario mėnesį A. Duda atvyksta į Lietuvą?
– Sakyčiau, kad su A. Duda buvo bendraujama ir iki šiol. Prezidentė pastarąjį kartą su juo susitiko praėjusių metų rugsėjį Jungtinėse Tautose, prieš tai – liepą – Prezidentė buvo Varšuvoje, buvo susitikimas Dubrovnike. 2016 metais tų kontaktų tikrai buvo. Tačiau, manyčiau, kad sutampa mūsų matymas tiek iš Prezidentės pusės, tiek iš Lenkijos Prezidento, jog vizitas turi būti organizuojamas tada, kai yra ir tam tikras turinys ir konkretūs rezultatai.
Matome, kad Vasario 16-ąją Prezidentas A. Duda atvyksta į Lietuvą, bet jis taip pat – dvišalis vizitas. Tai yra svarbu, nes pirmą kartą po penkerių metų toks dvišalis vizitas su Lenkijos Prezidentu. O jis vyksta todėl, nes turime daug bendrų temų ir tikimės tam tikrų rezultatų. Susitikime bus kalbama pradedant saugumo tematika, nes priešakinių batalionų buvimas yra tai, kas mus jungia. Todėl tikrai turime daug ką aptarti ir pasitarti prieš būsimą NATO susitikimą liepos mėnesį Briuselyje. Tai bus daug dėmesio skiriama regioniniam saugumui, bus aptariamas kibernetinis saugumas.
Be saugumo, yra ir energetiniai klausimai. Pirmiausia sinchronizacijos projektas, nes matome, kad jis su žemynine Europa yra įmanomas per Lenkiją, todėl mūsų bendradarbiavimas ir sutarimas svarbus viso projekto įgyvendinimui. Taip pat energetikoje yra tokie klausimai kaip „Nord Stream 2“, dujotiekis su Lenkija, Astravo atominė elektrinė.
– Kalbant apie sinchronizavimą, ilgą laiką šis klausimas nejudėjo, tačiau pastaruosius metus pusantrų jaučiamas atšilimas iš Lenkijos pusės. Atrodo, kad dabar ji supranta šio projekto svarbą Baltijos šalims, tad kodėl požiūris pasikeitė?
– Manyčiau, kad atsirado didesnis supratimas, ką sinchronizacija reiškia, kad tai yra ir tam tikras nacionalinio saugumo klausimas. Mes iš savo pusės matome, ką Rusija daro. Ji vykdo tam tikrus pasirengimo darbus ir jie galbūt pakankamai pažengę ir matydami, kad vieną dieną galime tapti pažeidžiami, rengėme daug susitikimų, stengdamiesi Lenkijai paaiškinti, kodėl šis projektas svarbus. Net pats asmeniškai buvau pasikvietęs Lenkijos prezidento patarėją į Lietuvą rugpjūčio mėnesį ir „Litgrid“ pasakojome, kas vykdoma Rusijoje ir kuo svarbus sinchronizacijos projektas.
Manau, kad tas mūsų kalbėjimas ir bandymas paaiškinti ir įtikinti duoda savų rezultatų.
– Bet seniau taip pat buvo mėginama paaiškinti ir įtikinti, tačiau tai nedavė tokių rezultatų. Ar tai rodo, kad Lenkijos pozicija Lietuvos atžvilgiu apskritai yra pasikeitusi, santykiai šyla?
– Nesakyčiau, kad čia vyksta santykių perkrovimas, nes santykiai visada buvo, bet aišku, kad labai daug kas priklauso nuo asmeninių santykių. Manau, kad tikrai puikiai bendradarbiauja Energetikos ministerijos, mano lygmeniu irgi daug kontaktų su Lenkija palaikome.
– O ką rodo tai, kad Lietuvoje lankysis ir naujasis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis?
– Tai rodo, kad atsiranda klausimų, kuriais mes sutariame, ir kuriais esame pasirengę pasiekti tam tikrų rezultatų. Prezidento A. Dudos vizito metu taip pat laukiama rezultatų, taip pat derinami susitarimai, kuriuos pasirašysime vizito metu, kol kas dar derinami, tad negaliu pasakyti, kas konkrečiai, tačiau bus dvišaliai susitarimai. Tai parodo, kad atsiranda terpė konkretiems rezultatams, kurie ir atsispindi tiek prezidento, tiek premjero vizituose.
– Kai Lenkijos prezidento patarėjas Krzysztofas Szczerskis Lenkijos žiniasklaidai pranešė apie A. Dudos vizitą, jis kalbėjo, kad Lenkijos-Lietuvos santykius reikia pripildyti turiniu. Tai koks tas turinys bus?
– Tai, ką minėjau – tiek saugumo, energetikos, ekonominiai klausimai. Ir bus konkretūs rezultatai, o susitarimai taps konkrečiomis priemonėmis, kurios atspindės, ką mums pavyko susitarti.
– Lenkijos prezidento patarėjas taip pat kalbėjo apie lenkų mažumą Lietuvoje. Viena vertus, Lietuva turi spręsti šį klausimą, tačiau taip pat minėjo, kad lenkų mažuma yra nevienalytė ir reikia tai įvertinti. Susitikime su prezidente lenkų mažumos klausimas bus viena ašių?
– Ašys bus tos, kurias paminėjau. Mažumų klausimai iš tikrųjų nemažai sprendžiami ir darbiniu lygmeniu, ne tik politiniu. Tarkime, Joachimo Lelevelio mokyklos klausimas buvo užaštrintas, polonistikos studijos universitetuose – manau, kad tai pavyzdžiai, kurie buvo gana gerai išspręsti ir visos pusės patenkintos tuo. O susitikimo metu matysime, matyt, tai bus paliesta, bet šie klausimai tikrai neturi užgožti tų strateginių klausimų, apie kuriuos kalbėjau anksčiau.
Piketas dėl nepagrįstų lenkiškų pretenzijų Vilniuje, prie Seimo rūmų. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
– Tačiau Lenkijos retorika dėl tautinių mažumų pasikeitė. Anksčiau buvo atsiliepiama kritiškai dėl jų padėties, o dabar kalbama, kad lenkų mažuma yra skirtinga, o Lenkijoje girdima ta mažuma, kuri garsiausiai rėkia. Ar lenkų tautinės mažumos klausimas dvišaliuose santykiuose stumiamas į šoną?
– Nesakyčiau, kad į šoną, bet manau, kad tai, ką jūs minite, atspindi intensyvesnį bendravimą. Visada, kai bendrauji, kai vyksta dialogas net ir darbiniu lygiu, tai priartina vienodą suvokimą, kas vyksta vienoje ar kitoje šalyje. Manau, kad atsiranda daugiau supratimo, kokia yra reali situacija.
– Kalbant apie Europos Sąjungą ir Lenkiją, Briuselis prieš Varšuvą pradėjo drausminę procedūrą. Jeigu vyks balsavimas dėl 7-ojo straipsnio – įšaldyti Lenkijos balsavimo teisę, kokios pozicijos laikysis Lietuva?
– Aš pirmiausiai sakyčiau, kad mūsų tikslas yra išvengti to balsavimo, kad jo nebūtų. Todėl dabar yra labai svarbu, kad būtų suteikta laiko naujajam Lenkijos premjerui, nes mes tikime, kad šį klausimą galima išspręsti tik dialogu, o ne sankcijomis ar baudimu. Todėl tikimės, kad šie mėnesiai bus tokie esminiai, kai pavyks pasiekti kažkokio sutarimo.
Neįsileiskime į lietuvišką abėcėlę lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
– O sprendimas paskirti naują premjerą, ką tai reiškia? Bent apžvalgininkai teigia, kad tai rodo Varšuvos norą gerinti santykius su Briuseliu.
– Manau, kad reikia vertinti pagal konkrečius rezultatus, tai manau, kad artimiausiais mėnesiais pamatysime, kokie bus rezultatai.
– Jeigu dėl Lenkijos vyks balsavimas, Lietuva padėtis bus kebli. Viena vertus, Lenkija yra svarbi partnerė, kita vertus, apžvalgininkų nuomone, susilaikyti arba balsuoti prieš gali būti klaida. Kaip bus išlaviruota?
– Sakyčiau, kad nebūtų tokio balsavimo, o jeigu tokia situacija susiklostys, be abejo, mes diskutuosime, kalbėsimės tiek su Seimu, Europos reikalų komitetu, tiek su Vyriausybe. Tai bus visų bendras sutarimas, bet kol kas spekuliuoti nenorėčiau. Mūsų tikslas – išvengti to balsavimo ir pasiekti sprendimą dialogu.
