Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prieš pirmą rinkimų turą rašiau: „Klausimas, kas taps Lietuvos prezidentu, kas laimės, Vladimiras Putinas ar Ingrida Šimonytė, Lietuvai gyvybiškai svarbus. Raginu visus tuos, kurie nenori V. Putino oligarchų ir jo slaptųjų tarnybų visiško įsigalėjimo Lietuvoje, atiduoti savo balsus už Ingridą Šimonytę jau pirmajame ture, nes gali atsitikti taip, kad antrajame jau nebus iš ko rinktis. V. Putino ir I. Šimonytės galimybės akivaizdžiai nelygios. Jeigu net JAV prezidento rinkimai neapsiėjo be V. Putino įtakos, tai ką jau kalbėti apie mus.“

Pirmąjį turą V. Putinas pralaimėjo. 

Man sunku vertinti abu kandidatus, Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą, iš jų profesinės pusės (esu fizikas pagal išsilavinimą). Kiekvienu atveju abu kandidatai kalba logiškai, moka dėstyti mintis. Abu išmano finansus, ne teoriškai, I. Šimonytė visos valstybės mastu, G. Nausėda – bankų sektoriuje.

Neverksiu, jei Prezidentu taps G. Nausėda. Tikiuosi, jis kada nors nenueis Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio keliu. Tačiau už jį nebalsuosiu. Ir štai kodėl. 

Lietuvos Banko valdybos pirmininką skiria ir atšaukia Prezidentas. Ir jei jis iki užimant postą ilgą laiką buvo susijęs su komercinių bankų veikla, jam gali kilti įvairios pagundos.

Štai neseniai  (gegužės 10 d.) „Lietuvos Rytas“ rašė:

„Gal tai sutapimas, bet iškalbingas: kai dvi stambios įmonės iš SEB banko sulaukė gerokai didesnių paskolų limitų, jų savininkai nemenkomis sumomis parėmė į valstybės vadovo postą nusitaikiusį buvusį šio banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Ypač pasisekė „Rokiškio sūrio“ bendrovei. Vasario 27 dieną SEB bankas ne tik pratęsė paskolos sugrąžinimo terminą, bet ir jos limitą nuo 4,1 mln. eurų už itin patrauklias palūkanas padidino iki 34,9 mln. eurų. Didžiulė paskola buvo suteikta, nors pastaruoju metu „Rokiškio sūrio“ rodikliai nežibėjo. Praėjusiais metais bendrovės pelnas smuko keturis kartus – iki 1,9 mln. eurų, o metinis pinigų srautas tesudarė 13 mln. eurų. Po paskolos sąlygų pagerinimo praėjus kelioms dienoms – kovo 8-ąją – bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa kandidatą į prezidentus G.Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų. Kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas – pagrindinis bendrovės akcininkas Antanas Trumpa. Kiek vėliau – kovo 31 dieną – tėvas ir sūnus G.Nausėdai paaukojo dar po 4 tūkst. eurų. Iš viso beveik 17 tūkst. eurų parėmę buvusį SEB banko darbuotoją „Rokiškio sūrio“ akcininkai tapo stambiausiais šio kandidato į prezidentus finansuotojais.“

Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

I. Šimonytei tokios pagundos kilti neturėtų. Atvirkščiai, būdama Prezidente ji galėtų profesionaliai stebėti Lietuvos banko veiklą visos valstybės intereso vedama.

2019.05.14; 16:12

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kritikuoja Vyriausybę dėl daromos įtakos institucijoms, kurios turėtų būti nepriklausomos – Lietuvos bankui (LB) ir Valstybės kontrolei. Pasak jo, pirmasis yra puolamas, o antroji – tildoma.

„(Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. – ELTA) šiandien yra torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Vienas yra atakuojamas, kita – nukenksminama, kad nekiltų noras kritikuoti valdžios darbo“, – teigia G. Nausėda

Anot kandidato, LB yra atakuojamas taip, kaip buvo Rolando Pakso laikais – to rezultatas tuomet, prieš du dešimtmečius, buvo panika, atsiimta maždaug milijardas litų indėlių. Jo vertinimu, taip daroma dėl politinių priežasčių: „Artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.“

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į valdančiųjų įtaką Valstybės kontrolei. Institucijoje, kuri turėtų atlikti priežiūrą, analizuoti ir kritiškai įvertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, atliekamas „metodiškas galių naikinimas“.

„Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai” lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti, kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priims direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte“, – teigia kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, šie pakeitimai rodo, kad stengiamasi kaupti tris didžiąsias valdžias į vienas rankas.

„Žmonės (valdantieji. – ELTA) (…) visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.

Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”, – sako politikas pranešime spaudai, referuodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus, kad jam „nerimą kelia labai drąsus jo (G.Nausėdos. – ELTA) žingsnis – neturint jokios patirties iššokti į aukščiausią poziciją šalyje.“ 

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.05; 08:55

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas tvirtina, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nuteikė visą LB prieš parlamentinį tyrimą, atliekamą 2009-2010 metų krizei Lietuvoje išanalizuoti, o tai gali būti vertinama kaip trukdymas atlikti tyrimą. 

S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. 

Konferencijoje S. Jakeliūnas priminė, kad 2018 m. kovo 29 d. priėmus nutarimą pradėti parlamentinį tyrimą, BFK kreipėsi į LB, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į krizės tyrimo klausimus. Parlamentaro teigimu, iš LB atėjo raštas po maždaug poros savaičių, kuriame buvo išdėstyti teiginiai, kad LB siūlo BFK inicijuoti diskusiją su LB išsiaiškinti, ko siekiama tyrimu. Tačiau BFK įvertino, kad toks atsakymas rodo vengimą bendradarbiauti, ir tokia išvada nusiųsta LB. Tada, po keliolikos dienų, LB atsiuntė tinkamesnius atsakymus į tyrimo klausimus. 

S. Jakeliūnas sakė tuo metu kreipęsis į įvairius žmones įvairiose institucijose Lietuvoje ir kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl reiškinių, kurie vyko prieš dešimtmetį. Vienas jų, anot parlamentaro, pateikė informaciją, kuri, S. Jakeliūno nuomone galva, yra svarbi. 

Viena iš tokių informacijų – laiškas, kurį, kaip teigė S. Jakeliūnas, LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas 2018 balandžio 5 d. nusiuntė kitiems valdybos nariams, taip pat kitiems padalinių vadovams. BFK pirmininkas laišką pacitavo: „Na štai sulaukėme, tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs, nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki 10, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. 

„Tokiu būdu, mano vertinimu, kuriama nuostata, nuteikiamas visas LB kolektyvas į tai, kas vyksta parlamente, ir visas tas tyrimas LB valdybos pirmininko akyse buvo beprasmiškas, nevertas dėmesio ir pastangų. Tai yra svarbi nuostata, kuri tęsiasi ir toliau“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. 

S. Jakeliūnas konferencijoje taip pat parodė videoįrašus, kuriuos LB atstovas Marius Jurgilas ir V. Vasiliauskas 2018 m. rugsėjį visuotiniame LB darbuotojų susirinkime apie parlamentinį tyrimą kalbėjo kaip apie kapstymąsi praeityje, „santykius su lavonais“ ir ragino darbuotojus, ypač prieš kameras, pasilaikyti savo nuomonę sau. 

S. Jakeliūnas sakė, kad visa ši informacija išvertus tikriausiai bus pateikta ir Europos Centriniam Bankui, o jo etikos ar kitos institucijos galės padiskutuoti, kaip vertinti V. Vasiliausko vaidmenį krizės tyrimo metu. 

ELTA yra paprašiusi patvirtinti S. Jakeliūno cituoto laiško autentiškumą. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai. 

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

Rūta Grigolytė (ELTA)
 
2019.04.02; 11:25


Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Skandinavijos bankų koncentracija yra tam tikra rizika, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. 

„Koncentracija yra tam tikra rizika. Kartu norime pažymėti, kad „Luminor“ akcininkų pasikeitimas tą Skandinavijos koncentraciją turėtų mažinti, tame matome savotišką pliusą. Mūsų skaičiavimais, Šiaurės Europos regiono koncentracija po naujų „Luminor“ akcininkų turėtų sumažėti iki 65 proc., bet tam reikia, kad sandoris būtų baigtas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Vasiliauskas. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mykolas Majauskas į tai sureagavo pastebėdamas, kad koncentracijos rodiklis, pasikeitus „Luminor“ akcininkams, vis tiek išlieka didelis. Parlamentaras taip pat teiravosi, kokias bankų licencijas Lietuvos bankas dar svarsto išduoti. 

„Kalbant apie naujus dalyvius, šiandien yra išduotos dvi specializuotų bankų licencijos („Revolut“ ir „Mano bankas“), dar keturios yra eigoje tiek užsienio, tiek lietuviško kapitalo“, – į klausimą atsakė V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, Skandinavijoje didžiausią nerimą toliau kelia neapibrėžtumas Švedijos būsto rinkoje, konkrečiai – Švedijos namų ūkių įsiskolinimas. 

„Pastaruosius 5 metus Švedijos būsto kainos išaugo 40 proc., tiesa, 2017 metų pabaigoje ir 2018 metais kainos augimas sulėtėjo, o šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad kainos, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, sumažėjo 1 proc. Vis tiek skaičius įspūdingas, namų ūkių skolos ir pajamos kinta, dėl to namų ūkiai jautresni galimiems sukrėtimams“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, galimi sukrėtimai Skandinavijoje būtų juntami ir Lietuvoje: galėtų pakilti paskolų palūkanos, o kraštutiniu atveju, indėlininkams pradėjus abejoti bankų sveikata, jie galėtų atsiimti indėlius.

Lietuvos banko vadovas taip pat pastebėjo, kad bankų sektoriaus būklė yra gera, tačiau socialdemokratė Rasa Budbergytė pasitikslino, ar taip yra dėl to, kad bankai dirba efektyviau, ar dėl augančių įkainių gyventojams. 

V. Vasiliauskas teigė, kad Lietuvos bankas veikia su dviem mandatais – finansinių paslaugų priežiūros ir finansinio stabilumo. 

„Jie tarpusavy konkuruoja, bet efektyvumo rodiklis sako, kad bankai yra sveiki. Politiškai gali atrodyti, kad tai lemia įkainiai. Be jokios abejonės, tai lemia, bet taip pat lemia ir išlaidos, kurios mažėja. Bankai šiame regione veikia efektyviai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, būsto paskolų portfelis taip pat nepertraukiamai auga jau 6-erius metus. 

„Ciklas yra pajėgume, aktyvumas išlieka aukštas. Šįmet bus 6 metai, kai būsto paskolų portfelis nepertraukiamai auga. Pastaraisiais metais jis buvo tarp 7-8 proc., kainų augimas viršija 6 proc. Čia vidurkiai, jei kalbame apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, reikia skirti Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir likusią Lietuvą. Čia tie tempai yra šiek tiek kitokie“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Tuo metu Lietuvos makroprudencinė politika išlieka aktyvi, nes 2008-2009 metų krizė įpareigoja tokius būti, sakė Lietuvos banko vadovas. 

„(…) Mes priėmėme atsakingo skolinimo nuostatas. (…) Paskutinis sprendimas buvo padidinta anticiklinio kapitalo norma nuo 0,5 proc. iki 1 proc.“, – sakė jis. 

Lietuvos banko vadovas taip pat sakė, kad prognozuojama, jog šiais metais ekonomika augs ne daugiau kaip 3 proc., kai praeitais metais augimas siekė 3,5 proc. 

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, reaguodamas į V. Vasiliausko žodžius, sako, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia. 

„Kalbos apie skandinaviškų bankų „koncentraciją“ ar „riziką“ yra labiau hipotetinės. Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos centrinis bankas bei Lietuvos bankas. 

Lietuvoje veikiančius vadinamuosius skandinaviškus bankus su Skandinavija sieja ne kapitalo struktūra, bet šio regiono šalyse įsikūrę akcininkai. Šių bankų aktyvus sudaro Lietuvos rezidentų ir įmonių indėliai. Bankai moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą, indėliai apdrausti Lietuvos indėlių draudimu“, – atsiųstame komentare teigia M. Zalatorius.

Jis pabrėžia, kad bankams licencijas išdavė ir jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas bei Europos centrinis bankas. 

„Bankuose dirba ir jiems vadovauja Lietuvos specialistai. Šie bankai kuria pridėtinę vertę mūsų visuomenei. Todėl vadinti juos „kitų šalių“ arba „skandinaviškais“ bankais nebūtų visiškai tikslu“, – akcentuoja asociacijos vadovas.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ėmė kalbėti, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse Švedijos kapitalo bankų koncentracija yra per didelė, todėl vienas iš dviejų švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas. Seimo narys M. Majauskas tai pavadino kliedesiais, griaunančiais pasitikėjimą Lietuvos bankų sistema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 12:00

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pirmadienį Seime susitinka su Lietuvos banko atstovais. Centrinis bankas pristatys finansinio stabilumo apžvalgą. Taip pat diskusijos metu planuojama užduoti ir platesnius klausimus dėl galimos krizės ženklų Lietuvoje, Eltai teigė BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Taip pat, remiantis Švedijos centrinio banko finansinio stabilumo ataskaita, klausime ir apie situaciją Švedijoje. Klausime dėl makroprudencinės politikos vykdymo, kaip bankai jos laikosi ir ar nereikia papildomų priemonių. (…) Šie dalykai susiję finansiniu stabilumu ir krizės prevencija. (…) Visa kita bus diskusijos metu priklausomai nuo komiteto poreikio“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau skelbė, už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris yra perspėjęs, kad pasaulio ekonomikos padangė pastaruoju metu gerokai aptemo.

„Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi“, – kalbėjo G. Oettingeris.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2-3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies Vyriausybė šiems procesams esą yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad krizė tikrai bus, tačiau neaišku, kada išryškės ją lemsiantis „išorinis šokas“. Kad ir kaip būtų, jo teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra visai kitokia nei buvo prieš praėjusią krizę, ir vidutinio stiprumo sukrėtimas šalies būklei nebūtų toks sunkus.

Tuo metu ekonomistas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, nors išvados po buvusios ekonominės krizės ir yra padarytos, tačiau nauja krizė gali turėti kiek kitokį pobūdį dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertinimo ar Pietryčių Azijos skolų. Vis dėlto, kaip pabrėžė G. Nausėda, gali būti, kad nuo naujos krizės nepavyks visiškai apsisaugoti.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra pasakęs, kad svarbu ne tik būti gerai pasiruošusiems, bet ir neįsikalbėti ligos.

„Sunkesniems laikams visuomet turime ruoštis. Kuo noriu pasidžiaugti – tai, kad trečius metus iš eilės pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes kaupiame rezervus. Bet taip pat labai svarbus dalykas – neįsikalbėti ligos“, – teigė V. Šapoka.

Lapkritį naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas rodė, kad, pastaruoju metu ekonomistams ir politikams kalbant apie tai, jog galimai artėja nauja krizė, daugiau nei pusė apklaustų gyventojų dėl to jaučia nerimą ir susirūpinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 08:14

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Revolut“, sako, kad jam tokia situacija yra keista, o visa informacija jau buvo žinoma.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Man keista tokia situacija. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas. Jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė grupė, todėl atitinkamai dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų. Mes tikrinome tą informaciją, kuri dabar yra aptarinėjama viešai, visoje eilėje užsienio institucijų. Nieko naujo, ko mes nežinojome, viešojoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes tikrai įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos centrinis bankas išdavė „Revolutui“ bankinę licenciją“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų būti bendros ES finansų rinkos dalimi. 

„Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis bendros laisvos rinkos galimybėmis, nes finansų rinka šiai dienai Europoje nėra vieninga“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD). 

S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovais.

Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 07:14

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo (Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.) buvo pradėtas 2016 m. birželio mėn., gavus Lietuvos banko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pareiškimus.

Kaltinimai šioje byloje pareikšti trims asmenims. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jie tyčia, žinodami, jog jų skleidžiama informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą neatitinka tikrovės, žemina šį žmogų bei gali pakirsti pasitikėjimą juo, skleidė 2016 metais šmeižikiškas žinias per visuomenės informavimo priemones. Tokiais savo veiksmais jie pažemino ne tik vieno iš Lietuvos banko vadovų orumą, sumažino pasitikėjimą juo, bet ir sumenkino Lietuvos banko reputaciją bei pasėjo abejones jo skaidrumu. Visuomenės informavimo priemonėse tyčia skleidžiami melagingi, šmeižikiški teiginiai galėjo padaryti ne tik labai didelės žalos Lietuvos bankui, kaip institucijai, pakirsti pasitikėjimą jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla, bet ir dėl jų galėjo nukentėti Lietuvos tarptautinė reputacija.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad vienos žiniasklaidos grupės dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje sistemingai skleistos melagingos žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojo veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su trečiaisiais asmeninis, galbūt reikalaujant kyšio iš vieno finansų rinkos dalyvio.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje jau yra pripažinta, kad žiniasklaidoje paviešinti teiginiai, dėl kurių paskleidimo asmenys kaltinami ir teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, neatitinka tikrovės. Žiniasklaidos grupė skelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius apie vieną Lietuvos banko vadovų yra paneigusi.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2018.09.15; 08:30

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorius prašo įvertinti, ar Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ siekiai Lietuvoje kurti specializuotą banką ir finansinių paslaugų įmonę nekenkia valstybės nacionaliniam saugumui.

Konservatorius Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydamas pateikti paaiškinimą, ar „VIA SMS Group“ veikla Lietuvoje yra įvertinta grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu.

Seimo narys domisi, ar yra žinoma, kad „VIA SMS Group“ veikia tie patys asmenys, kurie tiesiogiai susiję su skandalingai žlugusio „Parex“ banko savininkais. Taip pat A. Anušauskas klausia, ar šios kapitalo grupės siekiai investuoti Lietuvoje yra įvertinti grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu.

Išplatintame parlamentaro pranešime spaudai teigiama, kad viešai pasiekiamoje informacijoje yra duomenų, jog „VIA SMS Group“ taryboje yra buvusio „Parex“ savininko Viktoro Krasovickio sūnus Georgijus Krasovickis, kuris, aiškinama pranešime, yra asmeniškai buvo susijęs su „Parex“ banku.

Seimo narys taip pat pabrėžia, kad yra duomenų, jog „VIA SMS Group“ tarybos narys Denisas Šerstiukovas yra buvęs kito „Parex“ banko savininko Valerijaus Kargino sūnaus verslo partneris.

„D. Šerstiukovas taip pat politiniais ryšiais susijęs su Nilo Ušakovo „Santarvės centru“, kuris turėjo oficialų bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, – rašoma pranešime.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

A. Anušauskas pastebi, kad per įvairius skandalus „Parex“ bankas buvo sietas net su Rusijos Tambovo mafijos grupuote, o „Panama Papers“ skandalas atskleidė 100 milijonų dolerių paskolą Rusijos bendrovės „Severneft“ vadovui Žanui Chudainatovui. Ši negrąžinta paskola, kaip teigiama, prisidėjo prie „Parex“ žlugimo. Dabar Eduardo Chudainovo vadovaujamai bendrovei „Nezavysymaja nieftienaja kompanija“ Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas dėl bendradarbiavimo su Šiaurės Korėjos režimu.

Lietuvoje kuriasi Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ specializuotas bankas „FinnQ“, o šių metų rudenį šalyje startuos kita šios latvių grupės finansinių paslaugų įmonė „Vialet“.

Informaciją pateikė Benas brunalas (ELTA)

2018.08.15, 07:13

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui paminėti skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę. Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukų.

2018.02.01; 00:55

Vilniuje atidarytas „Blockchain Centre“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje oficialiai atidarytas „Blockchain Centre“, kuris veiks kartu su analogiškais centrais Melburne ir Šanchajuje.

Centre bus ieškoma būdų, kaip praktiškai pritaikyti vis labiau pasaulyje populiarėjančią „blockchain“ technologiją.

„Tai, kad centras atidarytas Lietuvoje, rodo, kad esame puiki šalis. Tai tiesa, kad šios technologijos potencialas dar nėra atskleistas iki galo, visai kaip ir Lietuvos potencialas dar nėra iki galo atskleistas“, – atidaryme sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Tarptautinis centras yra pirmas toks Europoje, tikimasi, kad jame, bendradarbiaujant su kitais centrais pasaulyje, bus plėtojami „blockhain“ pagrindu kuriami produktai verslui ir viešajam sektoriui.

V. Sinkevičius Eltai teigė besitikintis, kad šio centro atidarymas, taip pat Lietuvos siekis pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų startuolių bus signalas užsienio investuotojams kurti savo verslą Lietuvoje.

„Mes jau praėjusiais metais matėme suintensyvėjimą startuolių perkėlimo į Lietuvą, ir manau, kad mes čia turime nesustoti. Vasario pradžioje lankysiuosi Izraelyje ir pakviesiu jų startuolius vykti į Lietuvą, ir tie startuoliai, kurie nori bandyti save finansinėse technologijose euro zonoje, gali tai bandyti Lietuvoje, kuri yra sudariusi turbūt geriausias sąlygas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Atidarymo metu „Blockchain Centre“ pasirašė supratimo memorandumus su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, asociacijomis ir miestų merais.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija yra pareiškę, kad siekia Lietuvą paversti finansinių technologijų startuolių centru Europos Sąjungoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.29; 00:05

Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.

Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).

Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.

Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

84 

14 

2. Policija 

72 

26 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

4. Bažnyčia 

68 

25 

5. Lietuvos kariuomene 

66 

28 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

65 

27 

7. Konstituciniu Teismu  

63 

29 

8. Lietuvos banku 

60 

35 

9. Lietuvos žiniasklaida 

59 

38 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

31 

11 

11. Sodra 

58 

36 

12. Savivaldybėmis  

54 

42 

13. Valstybės kontrole 

51 

39 

10 

14. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

50 

37 

13 

15. Komerciniais bankais 

47 

48 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Profsąjungomis 

44 

41 

15 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

54 

19. Teismais 

42 

51 

20. Lietuvos Seimu 

31 

67 

       

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 04:00

Lietuvos bankas

Atkurtos Lietuvos šimtmečio jubiliejaus artumas skatina atsigręžti į praeitį bei norą prisiminti, kas buvo padaryta gerai ir ko reikėjo vengti. Valstybės kaip ir žmogaus gyvenime būna ir sėkmių, ir nesėkmių. Skirtumas tik toks, kad žmogus yra pats savo likimo “kalvis“, o valstybės nesėkmės – tai visuomenės ištrintųjų ir jos atstovų „nuopelnas“.

Vieną šio laikmečio pusę, t.y. sovietų priespaudą  ir jos pasekmes, ilgai jausime, o „komunizmo“ ideologijos pasėta sėkla dar ilgai ieškos „palankios dirvos“ dygti ir vešėti. Mūsų kartos žmonės puikiai pamena visus įvykius nuo 1990 m. kovo mėn. 11d., kadangi, žvelgiant iš praeities perspektyvos, yra paprasčiau vertinti praeitį. Personalinės praeities vertinimą mes paprastai suprantame, kur buvo padarytos klaidos, kurių nekartotume, jei būtų galimybė ką nors keisti. Tuo tarpu valstybės valdymo procesuose dalyvauja ne vienas asmuo, o visas „pulkas“ išrinktųjų, kuriems patikėta tokia teisė. Būtų idealu, jei išrinktieji vadovautųsi tik rinkėjams duotų pažadų tęsėjimu. Tačiau čia pradeda veikti „žmogiškieji“ faktoriai, įtakojantys priimti kitus sprendimus, nei tuos, kurie buvo pažadėti.

Sąjūdžio euforijos apimta visuomenė pradėjo justi rutininę kasdienybę, kuri įtakojama sovietinės vadovybės valia ir ekonominės blokados dėka vis blogėjo. Tokiu būdu buvo bandoma lietuvių kantrybė bei skatinimas noras vėl sugrįžti į Sovietų Sąjungos gretas. Tačiau laisvės ryžtas buvo jau negrįžtamas ir nepajudinamas. Dabar galėtume priekaištauti, kad tuometinė vadovybė padarė daug klaidų, neatlikusi skubiai viso Lietuvos turto inventorizacijos ir buvusios komunistinės nomenklatūros liustracijos. Kaip parodė vėlesni politiniai įvykiai, tai turėjo lemiamos reikšmės tolesniems Lietuvos ekonominei raidai ir visuomenės socialinės atskirties pradžiai. Taigi ekonominė blokada, pinigų nuvertėjimas bei vadovybės neryžtingumas skatino visuomenės nepasitikėjimą, norą gyventi ne tik laisvai, bet ir oriai, t. y. patenkinti savo pagrindinius egzistencinius poreikius. Senoji partinė nomenklatūra, pajutusi savo jėgą, puolė prie valstybės valdymo vairo, norėdama pratęsti savo hegemoniją.

Bankų bankrotas

Pradžia išties buvo daug žadanti: per 1992 metų pirmalaikius rinkimus tuometinė A. Brazausko vadovaujama LDDP nušlavė Sąjūdžio žmones, užsitikrindama Seime daugumą – 74 vietas, kas leido jai vienai, be partnerių, formuoti Vyriausybę.

LDDP valdymo laikotarpiu (1993-1996 metai) įvestas litas, pakeitęs tuo metu apyvartoje  cirkuliavusius bendruosius talonus, vadintus „vagnorkėmis“. 1993-ųjų rugpjūtį – sovietų kariuomenės išvedimas, bet tuo pačiu – ir laukinis kapitalizmas bei valstybės įmonių privatizavimas ir bankų griūtis.  

 „Nuolatinė plepalynė apie praeitį ir nenoras įsigilinti į tikrąją padėtį ir atvedė prie to, kad per 3,5 metų (LDDP valdymo laikotarpiu – red.) iš esmės neišspręsta nė viena problema. Privatizacija pagarsėjo savo aferomis, finansų-bankininkystės sektorius patyrė krachą, o energetikoje ir toliau siautėjo nekontroliuojama mafija. Jūsų liaupsės A. Šleževičiui apie atliktus darbus gali tik papiktinti žmones. Žmonės dar labiau nuskurdo, ekonomika priėjo finansinį krachą. Tai kurgi tie laimėjimai?“ – skelbė R. L. Rajeckas. 

1990 metais Lietuvoje veikė septyni bankai (keturi iš jų valstybiniai), o 1994-aisiais jų jau buvo 28. Vėliau buvo teigiama, kad bankai steigėsi chaotiškai, o dėl kontrolės stokos dalis tokių finansinių įstaigų virto finansinėmis piramidėmis ar pinigų plovyklomis, kas nulėmė jų žlugimą.

1994-1996 metais buvo likviduoti arba bankrutavo 17-ka bankų. Griūtis prasidėjo nuo smulkiųjų kredito įstaigų. 1994-ųjų kovą priimtas sprendimas likviduoti komercinį „Žemės banką“, po dviejų mėnesių  – bankui „Apus“, liepos mėn. akcininkai likvidavo „Lietūkio“ banką ir rugsėjo mėn. bankrutavo bankas „Ateitis“.
Vienas  iš skambiausių bankrotų Lietuvos bankų istorijoje – 1992 metais Kaune įsteigtas „Sekundės“ bankas, indėlininkus viliojęs šūkiu „Reikia pinigų – pinigų yra!“

Didelėmis palūkanomis susigundę Lietuvos gyventojai į šią įstaigą nešė savo pinigus, užstatydami namus ir kitą turtą. Per dvejus metus „Sekundės“ bankas surinko daugiau kaip 15 mln. JAV dolerių (to meto kursu apie 14 mln. eurų) ir apie 3 mln. tuometinių Vokietijos markių (apie 1,6 mln. erų). 1994-ųjų gruodį „Sekundei“ žlugus, nukentėjo apie 15 tūkst. indėlininkų – mūsų karta dar atsimena žmonių eiles prie uždarytų banko durų.

Iki 1993 metų spalio Lietuvos bankui vadovavęs Romualdas Visokavičius DELFI pasakojo, kad bankų žlugimus nulėmė ir politiniai sprendimai. „Tuo metu, kai vadovavau Lietuvos bankui, ne kartą įspėjau dėl banko „Sekundė“, bet ten buvo dvejos durys: pro vienas eidavo banko reikalus spręsti, per kitas – kreivus darbus daryti. Todėl taip ir gavosi“, – sakė jis. Pasiteiravus, kodėl tuometinė politinė valdžia leido „kreivus darbus“ bankuose, jis teigė, kad tai lėmė arba nesupratimas, arba interesai. „Kodėl kažko nesužlugdyti, jeigu kažkam trukdo?“, – užsiminė jis.

Kilusią bankų krizę nagrinėjusi Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos laikinoji grupė tuo metu paskelbė: „Vyriausybės ir Lietuvos banko atsakingų pareigūnų, Ministro pirmininko A. Šleževičiaus, buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko K. Ratkevičiaus, Lietuvos finansų ministro Reinoldijaus Šarkino, buvusio vidaus reikalų ministro Romasio Vaitekūno, buvusios Bankų priežiūros departamento direktorės L.Černaitės veiksmuose gali būti tarnybinio aplaidumo bei piktnaudžiavimo požymių“.

Grupėje dirbę politikai taip pat nurodė, kad „neįvertinta LAIB finansinė padėtis ir dirbtinai sukelta jo krizė, sužlugdytas pasitikėjimas Lietuvos bankais Lietuvoje ir užsienyje, piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, pakenkta Lietuvos finansų sistemai ir ekonomikai, sužlugdytas 1995 ir 1996 m. sausio mėnesio valstybės biudžeto vykdymas, sužlugdyta Lietuvos komercinių bankų priežiūra, sulaikius „Litimpeks“ banko valdybos ir tarybos pirmininkus sukelta indėlininkų panika ir dirbtinai išprovokuota „Litimpeks“ banko krizė, apleistas prevencinis ir kontrolės darbas dėl paskolų išdavimo ir blogų paskolų išieškojimas“.

2001-aisiais interviu „Lietuvos rytui“ A. Šleževičius ištarė: „Dabar gailiuosi, kad banke laikiau indėlį. Dėl jo kilo išties daug problemų“.

Jis pasakojo 1995-ųjų gruodžio 8 dieną indėlį iš banko atsiėmęs ne pats, bet įgaliojęs tai padaryti savo padėjėją Juozą Palionį: jam esą buvo pavesta iš LAIB paimti dalį indėlio, o kitą dalį palikti banke, pratęsiant indėlio sutartį. A. Šleževičius tikino žodžiu padėjėjui nurodęs paimti ne visus pinigus, o tik 120 tūkst. litų (apie 25 tūkst. eurų), reikalingų atsiskaityti už buto remontą, tačiau šis nuėmęs visą indėlį – daugiau kaip 250 tūkst. eurų (51 tūkst. eurų). Ekspremjeras tvirtino pavedęs J. Palioniui dalį pinigų nešti atgal į banką.

1993 metais grupė bičiulių, Kaune įsteigę koncerną „East-Baltic-States-West“ (EBSW), vadovaujamą prezidento Gintaro Petriko, paskelbė, kad jų tikslas – „geras biznis“. Kurį laiką nelegaliai veikęs ir tik prieš pat krizę įregistruotas koncernas pusvelčiui supirkinėjo iš gyventojų jiems valstybės nemokamai skirtus vadinamuosius investicinius čekius, už kuriuos buvo galima privatizuoti valstybės turtą. Tokiu būdu 1994 metais EBSW rankose atsidūrė apie 40 proc. šalies įmonių kontrolė. Koks minimu laikotarpiu buvo EBSW ir G. Petriko statusas, iliustruoja faktas, kad šis asmuo 1995 metų gegužę buvo įtrauktas į oficialią prezidento A. Brazausko delegaciją, vykusią į Vatikaną susitikti su popiežiumi. Vos po metų, griuvus EBSW, G. Petrikas spruko į užsienį – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) jis buvo sulaikytas tik 2004-aisiais, o dar po trejų metų perduotas Lietuvai.

Tame pačiame interviu G. Petrikas tvirtino, kad naujuoju Lietuvos banko vadovu tapęs K. Ratkevičius buvęs „EBSW žmogus“. „Galime sakyti, kad mes jį ir paskyrėme. Tiesa, K. Ratkevičius iš pradžių kratėsi šių pareigų. Tuo metu jis dirbo LVKB valdybos pirmininko pavaduotoju ir tvirtino, jog jo alga didesnė negu Lietuvos banko vadovo. Tada aš pasiūliau prie Lietuvos banko vadovo algos mokėti jo buvusią algą. Taip jis tapo tarsi etatiniu mūsų darbuotoju – Lietuvos banko valdytoju“, – tvirtino G. Petrikas. Jis aiškino, kad K. Ratkevičiaus paskyrimą derino „ su vienu žmogumi“, kuriam įstatymas suteikia teisę siūlyti kandidatą į Lietuvos banko vadovus (Lietuvos banko valdytojo kandidatūrą Seimui teikia prezidentas – red.), tuomet rašė delfi.lt.

„Nekvaršinu galvos įvairiais projektais, iš karto perku Vyriausybę ir pusvelčiui gaunu geriausias įmones“, – G. Petriko ironiją citavo „Kauno diena“. Žinoma, A. Šleževičius pono G. Petriko kalbas vadino prasimanymais ir siūlė prisiminti, kieno laikais „EBSW“ suklestėjo – ogi valdant konservatoriams, kurie buvo G. Petriko draugai. 2004 m. gegužės 8 d. „Lietuvos ryto“ žurnalistinis tyrimas atskleidė daug įdomių epizodų, susijusių su „EBSW“ ir jos veikėjų veikla, pateikė konkrečių faktų ir liudytojų parodymų: kaip koncernas sukaupė kapitalą iš nelegalių, neoficialių valstybės nekilnojamojo turto aukcionų Kaune, kaip tuos aukcionus padėjo organizuoti Kauno banditai, kaip informacija buvo perkama iš Ekonomikos ministerijos, kas koncerną globojo prezidentūroje, Vyriausybėje ir Ekonomikos ministerijoje. 2006 m. vasarį darbą baigusi laikinoji Seimo komisija, kuri tyrė „EBSW“ veiklą, konstatavo: valstybės institucijos, tinkamai nekontroliavusios koncerno „EBSW“ veiklos, sudarė sąlygas nusikalstamai šios finansinės struktūros veiklai. Vyriausybei buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę kompensuoti gyventojų prarastas lėšas Kauno holdingo kompanijoje. 

Kaip anuomet rašė delfi.lt, Seimo komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas teigė, jog reikiamų veiksmų, kad užkirstų nelegalią „EBSW“ veiklą, nesiėmė Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, kai kurie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai. „Manome, kad ir valstybė turi jausti atsakomybę“, – pabrėžė komisijos vadovas. Apie tai rašyta portale Delfi.lt. 

Naftos verslovė

Dar didesnio mąsto „afera“ buvo valdančiųjų, gamyklos „Mažeikių nafta“ privatizavimo projektas. „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes tyrusi laikinoji Seimo komisija savo išvadų projekte konstatuoja, jog bendrovė nebuvo privatizuota.

Komisija nustatė, jog „faktiškai akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamų akcijų“.

Komisijos išvadose teigiama, jog amerikiečių bendrovė ir jos dukterinės įmonės bei kiti juridiniai asmenys per 1998-2002 metus gavo daugiau kaip 220 mln. litų valdymo mokesčio, 21,6 mln. litų palūkanų už „Mažeikių naftai“ suteiktą 75 mln. litų paskolą bei uždirbo 10 mln. JAV dolerių parduodama turėtas akcijas.

Pasak išvadų, „Williams International Company“ turėtas akcijas pardavė už 85 mln. JAV dolerių, o pirko iš „Mažeikių naftos“ už 75 mln. litų.

Komisijos išvadų projekte teigiama, jog atsakomybė už „Mažeikių naftos“ privatizavimo būdą tenka tuometiniam Seimui, kuriame sudarė daugumą konservatoriai ir krikščionys demokratai, taip pat tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui, kuris privatizavimo procese „aktyviai dalyvavo ir esminius sprendimus politiškai įtakojo“. Dabartiniu metu, bandoma įtikinti mus, jog tai buvo „savotiška duoklė“ JAV dėl palankumo ir paramos Lietuvos integracijai į NATO ir ES.

1999 iki 2002 m. rudens, kai kontrolinį AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketą įsigijo Rusijos bendrovė „Jukos“ (už 53,7 proc. akcijų sumokėjo 85 mln. JAV dolerių), lietuviškoji naftos perdirbimo gamykla patyrė 750 mln. litų nuostolių. 2003 m. tuometis generalinis prokuroras A. Klimavičius aiškino, kad prieš privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir vėliau bendrovė patyrė 1,5 mlrd. litų žalą, tačiau nusikalstamais veiksmais padaryta žala bendrovei vertinama apie 800 mln. litų. Ir nors viešojoje erdvėje buvo minimi skirtingi skaičiai, faktas dėl to nesikeitė – neva padaryta žala valstybei. 

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Baltijos jūroje. AP nuotr.

Savotiškos alyvos į jau primirštą istoriją šliukštelėjo „Wikileaks“. Praėjusiais metais paviešintoje JAV diplomatų parengtoje ataskaitoje rašoma, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė 1999 m. Vyriausybės sudarytas sąlygas JAV bendrovės „Williams“ investicijoms į „Mažeikių naftos“ gamyklą pavadino išteklių švaistymu.

Pro. P. Gylys sakė, kad „Mažeikių naftos“ privatizavimas buvo pirmas didžiausias nacionalinis pažeminimas. „SEB Enskilda Lietuva“ vadovas atsako: „Pamirškime patį žeminančios sutarties, pagal kurią Lietuva turėjo padengti daugelį „Williams“ išlaidų ir maržą, faktą ir pažvelkime iš esmės – ar tiek daug pagal sutartį buvo sumokėta, palyginti su „Mažeikių naftos“ reikšme Lietuvos ekonomikai? Gal būtent dėl privatizacijos ši bendrovė išliko, nebankrutavo, nebuvo „išvogta“? Kiek mokesčių į Lietuvos biudžetą bendrovė sumokėjo po privatizacijos? Kiek darbo vietų buvo išsaugota?“

Vis dėlto „Williams“ šešėlis konservatorius persekiojo labai ilgai ir tapo kone neskaidrumo sinonimu. O socialdemokratams, kurie įmonės „Lietuvos dujos“ akcijas pardavė Rusijos koncernui „Gazprom“, įvaizdžių kovoje sekėsi geriau. Nors žala ir ilgalaikiai struktūriniai padariniai, kai kurių ekspertų teigimu, nepalyginami. Tačiau čia verta atkreipti dėmesį, kad reikalų turime ne su skirtingo svorio istorijomis, o su viešaisiais ryšiais arba net purvinosiomis technologijomis.

2004 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos vardu veikiantis Valstybės turto fondas su OAO „Gazprom“ pasirašė „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. 34 proc. akcijų buvo parduota už 100 mln. litų. Sutartimi Lietuva įsipareigojo nereguliuoti dujų kainų laisviesiems vartotojams, o akcijų pirkėjas užtikrino gamtinių dujų tiekimą Lietuvos Respublikos vartotojams 10 metų laikotarpiui tokiais kiekiais, kurie tenkina ne mažiau nei 90 proc. visų Lietuvos vartotojų poreikių, taip pat užtikrino, kad „gamtinių dujų tiekimas į Lietuvą turi būti pagrįstas teisingomis kainomis, atsižvelgiant į susiklosčiusias Lietuvos Respublikos energijos perdavėjų rinkos sąlygas“.

Gazpromo dujos

Šiandien akivaizdu, kad rusų koncernas „Lietuvos dujų“ akcijas nusipirko už tiek, kiek šios uždirba per vienerius metus. 2003 m. rugsėjo 4 d. tuometis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas užlipo į Seimo tribūną atsakyti į opozicijos partijų klausimą apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo eigą. Kaip liudija Seimo posėdžio stenograma, susidariusią padėtį Vyriausybės vadovas apibūdino taip:

„Pradedu kiekiais. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, pagal strategiją, kurią jūs patvirtinote, Energetikos strategiją, dujų poreikis Lietuvoje išaugs daugiau nei dvigubai. Tai yra labai rimtas kiekis – apie 6 mlrd. kub. metrų. Be abejo, reikia užsitikrinti, kad toks kiekis bus. Norėčiau iš karto nuliūdinti kai kuriuos entuziastus ir pasakyti, kad alternatyvus dujų tiekėjas iš tikrųjų galimas, bet tai bus negreitai ir tai kainuoja nepaprastai brangiai. Ir dar vienas dalykas – tos dujos, kurios gali ateiti alternatyviai, bus brangesnės maždaug 25–30 proc., todėl mes turime matyti realią situaciją, savo geografinę padėtį, savo santykius su Rusija, valstybe kaimyne, ir pasekti tuo geru pavyzdžiu, kuris yra šalia mūsų.“

A.Brazauskas patikino, kad suderėta kaina už akcijas – 100 mln. litų – yra racionali ir pagrįsta ekonomiškai. Tai patvirtino ir oficialusis konsultantas Prancūzijos bankas „Paribas“. Bet gardžiausia vyšnia ant torto – viešas A. Brazausko užtikrinimas, kad „sutarties, kuri yra parafuota mūsų Turto fonde, 7.4 punkte yra numatyta, kad kaina dešimt metų į priekį, skaičiuojant nuo 2005 m., bus stabili ir skaičiuojama pagal formulę, pagal kurią ir dabar yra skaičiuojama dujų kaina Lietuvai, Latvijai, Estijai“.

Formulės pagrindą sudaro mazuto, kuriame yra 3,5 proc. sieros arba jos junginių, kaina Roterdamo biržoje. Pasirodo, kad 2005 m. visiems kažkodėl buvo lengva patikėti, kad dešimt metų mazuto kaina bus iškalta akmenyje.

Paklaustas, ar jo neglumina faktas, kad „Lietuvos dujų“ akcijos koncernui „Gazprom“ buvo parduotos kone už dabartinį įmonės metinį pelną, prof. P. Gylys atsako: „Kai privatizavome Lietuvos bankus, taip pat gavome mažai pinigų. O kokius pelnus dabar jie skaičiuoja? Kas tuo metu vyko? Aš manau, kad arba tai korupcija, arba idiotizmas.“ Apie tai rašė portale Delfi.lt.

XXX

Dabar norėčiau priminti dar vieną privatizacijos perliuką. Tai elektros VST (Vakarų skirstomieji tinklai).

VST: 77 proc. valstybei priklausiusių akcijų buvo parduota už sumą, kuri maždaug 1,5 mlrd. litų mažesnė nei akcijų vertė, nustatyta iškart po privatizavimo. Privatizuojamo objekto kainos abrakadabra – 2003 m. pabaigoje 77 proc. akcijų devynių fizinių asmenų grupei parduota už truputį daugiau nei 0,5 mlrd. litų, o jau 2004 m. pradžioje VST turtą nepriklausomi vertintojai įvertino 2,351 mlrd. litų – pakiša tik vieną mintį. Nors įvykių ir veiksmų forma keičiasi, esmė lieka ta pati. 

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Apie viešuosiuose pirkimuose paskendusius milijardus Lietuvoje nežino turbūt tik tinginys. Klausimas tik vienas: jeigu sąžinės šiuose reikaluose nėra, kas trukdo imtis kompleksinių priemonių, kad įsivyrautų bent jau baimės atmosfera? Dabar susidaro įspūdis, kad neskaidrūs ir švaistūniški viešieji pirkimai patogūs politikams – kaip stabiliai abipusės naudos mechanizmą sukantis elementas. Tai – tik keli ekonominiai epizodai, vienaip ar kitaip atspindintys tam tikrus šalies raidos etapus. Gyvename medijų pasaulyje, visuomenė kasdien gauna tiek informacijos, kad objektyviai atsirinkti, kas svarbu, ir suvokti aplink vykstančius procesus tampa vis sunkiau.

Akivaizdu viena – politika yra ekonomikos, tiksliau, pinigų tarnaitė. Privatizavimo metu Valstybės turto fondo darbuotojai elgėsi tarsi jų pagrindinis tikslas būtų parduoti VST konkrečiam pirkėjui už mažiausią įmanomą kainą (pagal ne vieno korupcijos tyrimo rezultatus, Lietuva yra viena korumpuočiausių pasaulio valstybių).

Nustatant VST vertę, buvo nuslėptas, taigi į kainą neįtrauktas, daugelio milijonų litų vertės turtas. (Pagal Valstybės kontrolės išvadas – daugiau kaip 28 milijonai litų.).

Turtas buvo vertinamas ne pagal jo rinkos vertę, o pagal jo naudojamąją vertę perduodant energiją tuometinėmis mažomis kainomis.  2003 m. gruodžio 23 d. 77 procentai valstybei priklausančių akcijų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ buvo parduoti devynių fizinių asmenų grupei už 539,846 mln. litų.

Iš karto po to nepriklausomi vertintojai įvertino VST turtą 3,3 kartų daugiau – 2,351 mlrd. litų. Apie tai rašė Delfi.lt portalas).

Iš Valstybės kontrolės išvadų apie Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą:

„1. Valstybinio audito metu nustatyti faktai ir aplinkybės rodo, jog AB Vakarų skirstomieji tinklai nebuvo tinkamai parengti privatizavimui:
1.1. pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-25 nutarimą Nr. 801 „Dėl valstybės turto investavimo ir įstatinio kapitalo didinimo“, AB Vakarų skirstomieji tinklai privatizuota jai neperdavus 28 247 993 Lt vertės bendrovės veikloje naudojamo turto, iš kurio 16 092 371 Lt vertės turtas priklauso valstybei. Šiuo metu nei Ūkio ministerija, nei Valstybės turto fondas neturi duomenų apie dabartinius minėtą valstybės turtą apskaitančius, valdančius ir naudojančius subjektus;
1.2. Turto fondo ir konkurso komisijos veikla lėmė, kad nebuvo perkainuotas ir tiksliai apskaitytas privatizuojamos įmonės AB Vakarų skirstomųjų tinklų ilgalaikis materialusis turtas, taip neužtikrinant tikslios ir patikimos informacijos apie privatizuojamą įmonę, o tai yra būtina skaidraus privatizavimo sąlyga.“

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Deja, Valstybės kontrolė – ne teismas ir negali aiškintis, kas paskatino VTF taip pasielgti, nors susidaro įspūdis, kad tokiu būdu turto fondas (ar jo vadinamieji „ekspertai“) įvykdė dar neregėto masto diversiją – specialiai atėmė iš Lietuvos daugiau kaip pusantro milijardo litų. Vis dėlto negalime imti ir teigti, kad VTF valdininkai ėmė ir apvogė Lietuvą. Visi Lietuvos prarasti pinigai (bent jau formaliai) atiteko dabartiniam vadinamajam „VP dešimtukui“ su Maksimų liūtu Nerijumi Numavičiumi priešakyje. Apie tai rašė portale lietuviais.lt.

Pasak A. Kubiliaus, apie jo „sėkmingo“ vadovavimo Lietuvos vyriausybei „kaip pažaboti krizę“ patirtį bus rašomi vadovėliai. Praėjo jau penkeri metai, bet apie tai dar neteko nei matyti, nei girdėti.

Vilniaus universiteto politikos ir tarptautinių santykių instituto darbuotojai atliko Lietuvos vyriausybės politinių-ekonominių sprendimų „auditą“.  

Pirmajame tokio pobūdžio tyrime Lietuvoje nagrinėti šeši pagrindiniai vadinamosios krizinės A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos prioritetai: daugiabučių namų renovacijos programa, valstybės tarnybos ir pensijų reformos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkymas, aukštojo mokslo reforma bei strateginiai energetiniai projektai.

Visi šeši pagrindiniai pasirinktos veiklos prioritetiniai projektai nebuvo pilnai įvykdyti.

Vienu iš paskutiniųjų nūdienos aktualijų yra Baltarusijoje statomos AE pavojus ir grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Suprantamas yra politikų susirūpinimas galimo pavojaus realumu, tačiau ar viskas buvo padaryta ir dabar daroma, norint užkirsti keliamo pavojaus grėsmę. Gal vieną kartą gana kaltinti vieni kitus, o imtis radikalesnių priemonių galimam pavojui išvengti.

Norėčiau trumpai prisiminti, kaip klostėsi šios statybos įvykiai. Dabartiniu metu konservatorių politikai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skambina pavojaus varpais. Tačiau panagrinėkime, kaip šios statybos procesai prasidėjo. Kyla klausimas, kodėl A. Kubiliaus vyriausybė, kadaise gerai nuspėjusi Kaliningrado atominės likimą, „nepastebėjo“ Astravo, jei buvęs vyriausybės kancleris D. Matulionis, o dabar kaip S. Skvernelio patarėjas yra pagrindinis „perkrovimo“ interesų atstovas?

Tuometinis konservatorių lyderis mums sakė: „Mes ateiname į tokius sprendimus, kurie bus svarbūs ne artimiausiame laikotarpyje, ne šitos sesijos keturiems mėnesiams ir net ne ateinantiems keturiems metams, o ateinantiems 20 ar 40 metų, jeigu ne daugiau. Energetikos dalykuose mes per ateinančius keturis mėnesius turime priimti sprendimus, kurie brėš Lietuvos energetikos ateitį būsimiems 40 ar 60 metų, turiu omeny įstatymą, skirtą suskystinų dujų terminalui, o taip pat ir Visagino atominės elektrinės statybai reikalingą koncesijos sutartį“, – aiškino A.Kubilius (rašė portale Alfa.lt).

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Tuos Lietuvą iš ekonominės krizės „nepakartojamus“gelbėjimo metodus mes vis dar puikiai mename ir jaučiame. Minskas šiandien jau nebesprendžia esminių Astravo problemų, jas už jį sprendžia Maskva. Mes vieni nebeįveiksime Astravo, mums reikalinga vieninga ES pozicija. Demonstruoti, kad Astravas yra atskiriamas nuo kitų klausimų, tai rodyti ES, kad tai nėra mūsų svarbiausias prioritetas.

Manau, kad dar galimi gelbėjimosi nuo atominio pavojaus elementai yra tiek JT asamblėjoje , tiek ES komisijoje, ypač dabartiniu metu, kai jai vadovauja Estija.

Po tokios politinių įvykių apžvalgos turėtų mažiau kilti klausimų, kodėl Lietuvą palieka mūsų tautiečiai.

2017.09.05; 09:00

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija. 

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.
Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.

Didelio dėmesio susilaukęs renginys į Lietuvą atviliojo finansų rinkų politikos formuotojus, akademikus ir verslo atstovus iš viso pasaulio – Izraelio, Kinijos ir kitų šalių.

Besidomintys FinTech sektoriumi aptars kylančius iššūkius ir FinTech naudą visuomenei. Nemažai dėmesio bus skirta ir diskusijoms, kokios sąlygos būtinos siekiant užtikrinti sėkmingą tolesnį FinTech vystymąsi šalyje.

Renginyje atidarymo kalbą sakiusi finansų ministrė Rasa Budbergytė džiaugėsi, kad konferencija susilaukė milžiniško dėmesio ir pastebėjo, kad kiekviena galimybė pasidalintipatirtimi su pasauliniais FinTech srities lyderiais ir perimti jų žinias yra aukso vertės.

„Kuriame tokias sąlygas, kurios skatina FinTech sektoriaus įmones kurtis Lietuvoje, palaikome nuolatinį dialogą su verslu, turime itin palankų reguliatoriaus požiūrį, keičiame teisės aktus – tarpusavio skolinimosi platformos jau veikia, be to, pateikėme Seimui įstatymo projektą dėl sutelktinio finansavimo, rengiame pasiūlymus dėl nuotolinio asmenų identifikavimo reglamentavimo.

Visi šie darbai yra itin svarbūs, jei norime sukurti daugiau darbo vietų, didinti finansinių paslaugų prieinamumą vartotojui, užtikrinti verslo ir namų ūkių finansavimo šaltinių pasirinkimą, skatinti konkurenciją“ – sakė finansų ministrė. 

„Naujos finansų technologijos keičia verslo modelius. Visų pirma, atsiranda galimybių pasiekti klientą nepriklausomai nuo jo fizinės vietos. Tad labai svarbu, kad Lietuva pasinaudotų šios besivystančios rinkos teikiamais privalumais ir galimybėmis. Be tiesioginės naudos, kaip aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas, tai ir galimybė paskatinti finansinių paslaugų rinkos konkurencingumą bei pažangių ir naudingų vartotojams sprendimų atsiradimą Lietuvoje, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Konferencijos dalyviai dalysis patirtimi apie skolinimo, skolinimosi ir investavimo per interneto platformas galimybes, FinTech teisinę aplinką, vartotojų apsaugą, rizikos valdymą. Be to, bus aptartos ir technologinės naujovės, pavyzdžiui, galimybė per mobiliąsias aplikacijas identifikuoti klientą iš veido.

Finansinės technologijos, dar žinomas kaip „FinTech“, – tai pasaulyje dar tik atrandamas inovacijų sektorius. Sąvoka „FinTech“ apibūdinami nauji sprendimai, atskleidžiantys stiprėjančią su procesais, prekėmis ar verslo modeliais susijusių naujovių raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Pagrindinis naujojo sektoriaus tikslas – padaryti greitesnes, pigesnes, saugesnes ir efektyvesnes finansines paslaugas. „FinTech“ sąvoka apjungia naujausias informacines technologijas ir finansines paslaugas, apimančias platų spektrą nuo mokėjimų už paslaugas iki skolinimo ar finansavimo, itin svarbaus mažam ir vidutiniam verslui.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotraukose: konferencijos akimirkos.

2016.10.06; 08:08

Vilniaus apygardos prokuratūra vadovauja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės vienai kredito unijai priklausančio turto pasisavinimo. Amerikos doleriai

Apie įtartą nusikalstamą veiką Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešė Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.

Tarnybos rašte nurodyta, kad atliekant tikslinį neplaninį šios kredito unijos inspektavimą, buvo pastebėtos abejones keliančios finansinės operacijos bei kiti teisės aktų pažeidimai.

Įvertinusi pateiktus duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 183 str. „Turto pasisavinimas“ 2 d.

Pradiniais tyrimo duomenimis, iš kredito unijos galimai buvo pasisavintas 2,7 mln. Eur vertės turtas.

Vakar FNTT pareigūnai atliko kratas šios kredito unijos apskaitą tvarkančios įmonės atstovės namuose bei vieno iš unijos vadovų namuose bei transporto priemonėje. Šis asmuo buvo laikinai sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. 

Lietuvos banko valdyba, įvertinusi inspektavimo metu išaiškintus pažeidimus šioje kredito unijoje, yra apribojusi jos veiklą ir skyrusi laikinąjį administratorių. 

Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Asmuo, pasisavinęs jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.28; 05:42

Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.

Vilniaus apygardos prokuratūroje šių metų gegužės mėnesio pabaigoje buvo gauti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pareiškimai dėl keliose visuomenės informavimo priemonėse ne kartą skelbtų teiginių, kurie, abiejų pareiškėjų teigimu, yra melagingi, šmeižikiški ir gali būti vertinami kaip sąmoningas bandymas Lietuvos bankui daryti spaudimą, paveikti priimamus sprendimus, taip pat pakirsti pasitikėjimą Lietuvos banku, jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad šiais prašymais skundžiami tie patys veiksmai, jie buvo nagrinėti kartu.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. „Šmeižimas“ 2 dalį.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.06.22; 07:27

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, gavus generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavedimą išanalizuoti ir įvertinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų, priimtas sprendimas panaikinti minėtą nutarimą.

Aukštesniojo prokuroro priimtame  nutarime taip pat nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjų pateiktą informaciją bei prašymus turėtų būti atlikti papildomi veiksmai siekiant patikslinti duomenis.

Vilniaus apygardos prokuratūroje šių metų gegužės mėnesio pabaigoje buvo gauti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pareiškimai dėl keliose visuomenės informavimo priemonėse ne kartą skelbtų teiginių, kurie, abiejų pareiškėjų teigimu, yra melagingi, šmeižikiški ir gali būti vertinami kaip sąmoningas bandymas Lietuvos bankui daryti spaudimą, paveikti priimamus sprendimus, taip pat pakirsti pasitikėjimą Lietuvos banku, jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad šiais prašymais skundžiami tie patys veiksmai, jie buvo nagrinėti kartu.

Pareiškėjai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau pareiškimuose nurodytus duomenis ir išdėstytus prašymus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Panaikinus šį nutarimą, pareiškėjų pateikti prašymai bus nagrinėjami papildomai, po ko bus priimtas naujas procesinis sprendimas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.06.16; 13:18

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Lietuvos banko įstatymu, teikia Seimui Vitą Vasiliauską skirti Lietuvos banko valdybos pirmininku antrai penkerių metų kadencijai.

Teisininkas, finansų teisės ekspertas, socialinių mokslų daktaras ir buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininku tapo 2011 m. balandžio mėnesį.

Per 5 jo vadovavimo metus šalies finansų sistemoje įvyko akivaizdžių pokyčių – užtikrintas kreditų įstaigos stabilumas ir patikimumas, pradėtos esminės reformos vartojimo kreditų ir kreditų unijų rinkoje, imtasi aktyvių veiksmų siekiant geresnės vartotojų teisių apsaugos bei didinant finansinių paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Continue reading „Prezidentė Seimui teikia Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą“

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu.

Įtariant prekyba poveikiu STT pareigūnai pareiškė įtarimus A. V.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad asmuo A. V. siekė neteisėtai pasipelnyti iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje priimamiems sprendimams atliekant kredito įstaigų patikrinimą.

Continue reading „STT atlieka dar vieną tyrimą dėl prekybos poveikiu“

Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai.

Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.

Iniciatyvų sąrašas ilgėja, o ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisybės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai.

Continue reading „Savarankiškumo katė referendumo maiše“

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms“