Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičius (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiks su naujuoju Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarti jo prasidedančios kadencijos prioritetus.
 
Kaip Eltai pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikimo metu taip pat bus aptariamas konkurencijos finansų sektoriuje didinimas, finansinių paslaugų gyventojams prieinamumas bei smulkaus ir vidutinio verslo prieigos prie finansavimo gerinimas.
 
G. Šimkus kiek anksčiau teigė, kad tapęs Lietuvos banko valdybos pirmininku didžiausią dėmesį teiks išsikeltiems keturiems prioritetams.
 
„Savo viziją galiu apibūdinti labai paprastai – pažangus ir modernus centrinis bankas, kuris girdi visuomenės poreikius ir tarnauja jos labui. O prioritetai yra keturi, tikiuosi, jiems pritars ir Seimo nariai: koncentracijos finansų rinkoje mažinimas ir finansinių paslaugų prieinamumo didinimas, finansinis stabilumas ir saugumas“, – akcentavo jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.12; 06:00

Balandžio 7 dieną baigiantis dabartinio Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencijai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nerimą kelia, jog nei formaliai, nei neformaliai nevyksta diskusijos apie jokį kandidatą į šią poziciją.
 
„Šiuo metu turime situaciją, kai liko mažiau nei 4 savaitės (iki kadencijos pabaigos – ELTA), ir nei formaliai, nei neformaliai mes negirdime apie jokį kandidatą ir nebuvo jokios konkrečios kalbos. Jeigu žiūrėtume ankstesnę V. Vasiliausko patirtį 2011 metais, (…) tuo metu neformali procedūra buvo pradėta prieš gerą mėnesį ir formali procedūra užtruko dar papildomas 17 dienų“, – laidoje „Delfi tema“ pirmadienį sakė M. Majauskas.
 
„Šioje situacijoje galime būti įsprausti į kampą, kai turėsime ypatingos skubos tvarka priimti sprendimą arba galbūt prašysime prezidento pratęsti V. Vasiliausko kadenciją bent mėnesiui ar keliems, kad turėtume pakankamai laiko viešai diskusijai“, – pridūrė M. Majauskas.
Jis taip pat kėlė klausimą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiojoje taryboje.
 
„(…) Preliminariais duomenimis, kalbantis su Lietuvos banku, banko teisės grupės vadovu, panašu, jog nesant V. Vasiliauskui, niekas (LB – ELTA) negalėtų atstovauti valdančiojoje ECB taryboje, ir tai būtų rimta reputacinė žala Lietuvai, nes nesant vadovo jo negali pavaduoti pavaduotojai, kurie yra paskirti pavaduoti tą konkretų vadovą. Balandžio 7 dieną V. Vasiliausko kadencija baigiasi ir čia mes galime turėti labai nemalonią situaciją, kai balandžio pradžioje vyksiančioje ECB valdančiojoje taryboje mes neturėsime Lietuvai ir LB atstovaujančio žmogaus“, – sakė M. Majauskas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad į LB valdybos pirmininko poziciją bus svarstomi keli kandidatai. Šalies vadovas taip pat yra užsiminęs, kad vienas iš galimų kandidatų yra jo vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.15; 14:04

Gavęs teismo leidimą, Lietuvos bankas nurodė tinklo paslaugų teikėjams kuo skubiau panaikinti galimybę pasiekti interneto svetainę e-smp.com.
 
Kaip praneša Lietuvos bankas, ji naudojama nelegaliai siūlant ir teikiant investicines paslaugas. Tai jau 70-oji užblokuota interneto svetainė, kurioje nelegaliai siūlytos finansinės paslaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.18; 15:15

Bitininkystės muziejus. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia kolekcines 10 eurų sidabro ir 1,5 euro vario ir nikelio monetas, skirtas drevinei bitininkystei, iš serijos „Lietuvos gamta“, pradėtos leisti 2002 metais.
 
„Galime didžiuotis, kad lietuviai – tikra bitininkų tauta, mylinti bites ir aktyviai praktikuojanti bitininkystę. Būtent unikalią senovinę ir jau tik muziejuose saugomą drevinės bitininkystės tradiciją, skaičiuojančią mažiausiai tūkstantį metų, ir įamžina naujoji moneta“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Bitininkai. Stripeikiai. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Dreves įrengdavo bitininkai, spiečius į jas viliodavo drevėj paliktas korio gabalėlis, vaškas. Drevės įrengimas buvo pakankamai sudėtingas darbas. Drevės būdavo skaptuojamos 10-15 m aukštyje storose pušyse, tokiomis sąlygomis dirbti nėra lengva. Į medį kopiama ypatingu įrenginiu, pagamintu iš pintos virvės arba briedžio odos atraižų, vadinamu geiniu“, – taip apie drevinę bitininkystę ir jos istoriją rašo gamtininkas Selemonas Paltanavičius kartu su moneta išleistame lankstinuke.
 
Abiejų monetų reverse atvaizduotas senovinis lietuviškas bičių medaus surinkimo iš pušų drevių būdas. Į medį virvėmis įkopęs bitininkas, prisidengęs galvą specialiu apdangalu, saugančiu nuo įkandimų, kopinėja medų, greta – bičių spiečius.
 
Monetų averse – iš bičių spiečiaus suformuotas stilizuotas Vyčio siluetas ir medaus pilnas korys, kuris sidabro monetoje yra spalvotas. Sidabro monetos briaunoje – stilizuoti bičių atvaizdai, o pusantroko briauna – rantuota.
 
Bitininkų skulptūros. Pasisveikinimas. Vytauto Visocko nuotr.

Monetų grafinio projekto autorius – Vytautas Narutis, monetos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje. Sidabro moneta išleidžiama 2,5 tūkst. vienetų tiražu, vario ir nikelio moneta – 30 tūkst. vienetų tiražu.
 
Monetų galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje www.monetos.lb.lt, Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune, per oficialius numizmatinių vertybių platintojus.
 
Monetos buvo pristatytos Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, Ignalinos rajone, medkopio pabaigos šventėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 00:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jeigu prisimenate, prieš keletą metų mūsų viešojoje erdvėje kilo didelis šaršalas, kai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas į užduotą klausimą dėl kažkokio, dabar nebepamenu, poelgio moralinės vertės atsakė: „Mane šiuo atveju domina rezultatas. O etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos“.

Dėl tokio savo paatviravimo LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas anąkart buvo kaltinamas amoralumu, vadinamas užkietėjusius ciniku ir pan. Tačiau jeigu pageidaujate visiškai kitokios retorikos iš bankininkystės sferos, užgimusios jau karantino metu, labai prašom, štai sulaikytas teisėsaugos ir greitai paleistas Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius po paleidimo susirinkusiems žurnalistams tvirtino, kad yra labai doras žmogus, per savo gyvenimą nepadaręs jokio nedoro veiksmo!

Kai kilo triukšmas dėl V.Vasiliausko pavėjui pasakytų žodžių, nepraleidau progos pasišaipyti ir aš, atkreikdamas dėmesį į čia atsirandančios vizualizacijos dėl bankininkystės sektoriaus santykio su dorove riebaus katino pavidale perspektyvos https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2013/02/21/news/riebus-katinai-ir-profesines-etikos-kolizijos-5098351/.  

Kita vertus, pasakyti LB vadovo žodžiai leidžia didesniu ar mažesniu laipsniu patikėti, kad ir riebūs katinai gali būti dalykiški personažai. To toli gražu niekados nebus galima pasakyti apie M.Zalatorių, kuris, įtariamas sunkiais kriminaliniais nusikaltimais, bando prisidengti doroviniais lozungais, savo tuščiaviduriškumu naikinančiais moralinę pasaulio tvarką. Blaivus cinizmas ir protingasis egoizmas, kaip atrodo, yra arčiau moralės nei dorovinių lozungų padauginimas kraupiai pridergtose vietose.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Žmogui, turinčiam bent sąžinės užuomazgą, dažnai bus lemta jaustis kaltu, nedoru, susitepusiu. Tokia išvada peršasi savaime, kai gretindamas pastebi, jog Bažnyčios kanonizuoti, į šventųjų statusą pakelti žmonės šiame gyvenime jautėsi esantys labai nuodėmingais,  nešančiais nepakeliamą kaltumo naštą tikinčiųjų bendruomenės nariais. Kažkas panašaus į tai, kad švari sąžinė yra oksimoronas, ar ne? Taigi būtų galima pasakyti ir taip, kad zolotorių dorumas yra sąžinės sterilumas, kai jokia atgailos bacila dezinfekuotoje sąžinėje nesiveisia. O žiūrėdamas į tokį negyvosios mėnulio pusės vaizdinį, kur nesiveisia net nešvari sąžinė, tikriausiai nešvankiai nusikeiktų net ir Šv. Augustinas.

Ar gali būti žmogus doras absoliučiai? Kaip atrodo, karantinui riedant į pabaigą, atlaisvinus suvaržymus, gatvėse pasipylus žmonėms, juolab prasidėjus vasarai su vėjuotomis dienomis, tai neįmanoma, nes vėjeliui pakėlus skubančios šaunios moteriškės sijoną, tu neužsimerkei, kaip derėtų tikram doruoliui, a?

Tai vėjas yra nedoras, o bankininkai – dori kaip iš katalogo.

O jeigu kažkas arba kitas mano „aš“ imtų ir paklaustų – ar galima kaltinti žmogų iš anksto, dar nepasibaigus tyrimui, suabejoti jo dorumu, kai pats žmogus taip jaudinančiai yra įtikėjęs savo nelygstančiu tyrumu ir nekaltumu, ką atsakytum, autoriau?   

Kaip atrodo, M.Zalatorius nustatė nedorumo standartą arba matavimo vienetą dar praeitų metų pabaigoje, kai taip pat panašiai įsijautęs tvirtino, kad diskusijose dėl bankų turto ir pelnų apmokestinimo pagrindiniu ekspertu turi būti prižįstama jo vadovaujama Lietuvos bankų asociacija.

Žinia, toks, atsiprašant, ekspertas yra vilkas ėriuko kailyje. Tačiau nedoriausias dalykas čia yra žmonių kvailinimas, kai plėšrūs, be jokių skrupulų lobistai dedasi tarpininkais tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo, persirengia neva nieko dėtų arbitrų abitais. Iš tiesų, nemaloni situacija, kai paprastai nedidelio protelio gudruoliai tave laiko už ilganosį Pinokį, nerandantį kelio iš kvailių šalies, tiki savo nebaudžiamumu vedžiojant žmones už nosies.

Antrankiai ir doleriai

Kaip atrodo bent man, žiūrinčiam subjektyviai, dabar net liūdnai pagarsėjusią Lietuvos bankų asociaciją savo pasinešimu nuslėpti kraštutinai lobistinę prigimtį lietuviškoje ašarų pakalnėje lenkia organizacija, vienijanti Lietuvos odontologų pajėgas ir pasivadinusi Odontologų rūmais ar kažkaip panašiai. Vadinamieji Odontologijos rūmai, kaip ir galima būtų tikėtis, žaidžia į vienus vartus be jokių skrupulų, visomis įmanomomis priemonėmis bandydami apginti ne visados dorai triūsiančius odontologus nuo pacientų priekaištų ir pretenzijų (kai kurie man žinomi atvejai – kraupoki).

Dar neseniai ši organizacija turėjo teisę skirti ir atimti odontologo kvalifikacijos licencijas. Kaip didžiausią ir vienintelį savo nuopelną savo ruožtu užtikrinant jau pacientų interesus gauti kvalifikuotą pagalbą, Odontologų rūmai pasakoja legendą apie tai, kad jų ekspertas nesuteikė teisės dirbti dantistu kalviui ar šaltkalviui. Kaip žinome, buvo tokia istorija, kai dantis žmonėms papigintu tarifu Lietuvoje sudėdavo kalvis. Teisybės dėlei vis tik reikia pastebėti, kad šis kalvis savo veiklai odontologijos sferoje licencijos niekieno neprašė, taigi nebuvo ir tos legendinės progos Odontologijos rūmams pademonstruoti savo neįtikėtiną principingumą ir rūpestį paciento ar kliento reikalais.

(Bus daugiau)

2020.06.09; 00:30

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad Seimo patvirtintos Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvados nedavė jokios naudos nei Lietuvos centriniam bankui, nei visuomenei.
 
„Kalbant apie tyrimo išvadas, džiaugiuosi, kad pagaliau tyrimas baigėsi. Epopėja tęsėsi daugiau nei 2 metus. Mes intensyviai dalyvavome, teikėme įvairias medžiagas, analizes, atsakinėjome į klausimus. Mūsų darbas buvo labai intensyvus. Džiaugiuosi, kad jis baigėsi.
 
Ar tai davė naudos centriniam bankui? Manau, kad ne. Ar tai davė naudos finansinių paslaugų vartotojams? Manau, ne. Ar tai davė visuomenei? Na, istoriniu aspektu galbūt taip, praktinės naudos, manau, ne. Mano galva, visas tas tyrimas buvo naudingas vienam asmeniui, kuris šiandien ne Lietuvoje yra. Bet šiaip jo darbo vieta yra Europos Parlamente“, – teigė V. Vasiliauskas.
 
Lietuvos banko atstovas šį tyrimą vadina viešųjų ryšių akcija.
 
„Viešųjų ryšių akcija buvo puikiai strategiškai sudėliota, nes į mūsų daugumą medžiagos nebuvo reaguota, tiesiog selektyviai atsirinkta, ką reikėtų pagrįsti, ir tai padaryta. Keletą kartų išdėstėme argumentus, kodėl, mūsų nuomone, tyrimas buvo selektyvus, informacija, argumentai dozuoti laiškais Seimo nariams“, – sakė jis.
 
„Mano galva, ir pats procesas, ir tai, ką matėme išvadų pristatyme, jų svarstyme, kai išvados pristatinėjamos ne komiteto pirmininko, o asmens, kuris nėra Seimo narys, tai parodo, kad savininkas išvadų ne Seimo BFK, o būtent ten atspindėta asmens išankstinė nuomonė“, – pridūrė V. Vasiliauskas.
 
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
 
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
 
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigė, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 00:30

matulevicius____
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Keistokai skamba buvusios A.Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavirkavimai dėl dabartinės Vyriausybės „išlaidavimo“ ir valstybės skolos augimo. Negi ši garbinga ponia mano, kad nebūtina padėti žmonėms ir verslui atsigauti po pandemijos sukelto smūgio ekonomikai? O gal ji tiesiog viską matuoja pagal savo kurpalį ir, jei tik galėtų, tai ir vėl pradėtų „veržti diržus“, mažinti pensijas ir didinti mokesčius – kaip tai darė per 2008-2009 metų krizę?

Deja, jai vadovaujant, valstybės skola išaugo dvigubai. Įsigilinkime į skolinimosi mastus – išaugo ne ketvirtadaliu, ne puse, kas ir taip jau būtų labai daug, o 2 kartus! Be to, prie šito ji dar „padovanojo“ mums porą milijardų (!) papildomų palūkanų, nes skolinosi itin neatsakingai. Tai dabar pasakykite, kaip būtų galima pavadinti valdžią, kuri šitaip tvarkėsi su mūsų valstybe ir visų mūsų ateitimi. Nesugebančia? Neatsakinga? Kvaila? O gal priešingai – labai gudria savanaude, piktnaudžiavusia tautos suteiktais įgaliojimais?..

Ir dabar po štai tokio „ūkininkavimo“ konservatoriai su liberalais dar drįsta koneveikti vyriausybės veiksmus, kurių tikslas – gaivinti sunkioj padėtyj atsidūrusį šalies ūkį. Susidaro įspūdis, kad kritikuojama vien dėl kritikos ir kad tie patys veiksmai būtų vertinami diametraliai priešingai, jei valdžioje būtų konservatoriai ir tuos veiksmus siūlytų patys.

Ingrida Šimonytė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tačiau konservatorių taktika šiomis sudėtingomis aplinkybėmis bent jau aiški: neturėdami ką pasiūlyti, jie puola kitus ir taip bando sudaryti įspūdį, kad rūpinasi valstybe, o ne savo vieta Seime. Sunkiau suprasti valdančiosios daugumos tylėjimą ar nerišlų veblenimą į juos nukreiptos kritikos kontekste: juos atakuoja visi, kas netingi, o jie net nesugeba paaiškinti žmonėms esminių dalykų. Vienas jų – kad mūsų (turiu mintyse Vakarų civilizaciją) ekonomikos modelis yra sukonstruotas taip, jog be vartojimo ekonomika neišvengiamai pradeda stagnuoti. Ir kad būtent šito principo nesuvokiančių A. Kubiliaus, I. Šimonytės ir kitų konservatorių veiksmai 2009 metais žmones ir privedė prie skurdo (nes buvo totaliai „karpomos“ žmonių pajamos, taigi, ir mažinamas vartojimas, užuot jį skatinus). Būtina galų gale paneigti tą jų daugeliui į galvą įkaltą melą, kad jie tada susitvarkė su krize. Nieko jie nesusitvarkė, o tiesiog praskolino valstybę, išaugindami skolą dvigubai, ir nuskurdino 2/3 Lietuvos gyventojų. Jie sukėlė tokį skurdo cunamį, susidoroti su kuriuo buvo bejėgės po jų buvusios valdžios, nes tam ištaisyti prireiks ištisų dešimtmečių. Todėl reikėtų jiems tai nuolat viešai priminti ir patarti kuo dažniau prikąsti liežuvį, nes kam jau, o jiems tai jau tikrai nėra kuo girtis prieš mūsų visuomenę.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Galiu nemokamai patarti opozicijai, kur ji galėtų pasireikšti labiau sėkmingai – jeigu ji tikrai nori įrodyti Lietuvos žmonėms, kad sąžiningai siekia mums visiems tik gero. Tegul ji paragina iš letargo miego pakilusias specialiąsias tarnybas (STT, FNTT ir kt.) susitelkti ir netrukdyti valstybės institucijoms realizuoti šiaip jau tikrai geros Vyriausybės iniciatyvos – gelbstint ekonomiką, investuoti 6,5 milijardo eurų. Paaiškinu: aš neagituoju leisti nebaudžiamai vogti, nes tai, deja, ir šiaip jau įprasta. Aš kviečiu paskelbti viešą memorandumą, kad jie netrukdys verslui ir žmonėms greitai gauti (jau vakar reikalingą) pagalbą ar subsidijas ir nereikalaus perteklinių biurokratinių pažymų pažymėlių, kad, neduok Dieve, kam nors atėjus tikrinti, būtų kuo prisidengti it figos lapu. Būtina viešai ir aiškiai pasakyti, kad vadovai ar asmenys, neteisėtai pasinaudoję šia parama, vėliau patikrinus bus būtinai nubausti. Kodėl to reikia? Vyriausybė kartu su Seimo valdančiąja dauguma padarė tikrai gerą darbą, surasdama dabar taip būtinus resursus. Tačiau aiškiai matome, kad mūsų biurokratiška tvarka baigia šias iniciatyvas paversti niekalu. Valstybės tarnautojas ar vidurinės grandies vadovas valdiškoje įstaigoje dreba, kad tik nesąmoningai nepadarius klaidos ar pažeidimo, nes tau iš karto uždės antrankius – kaip taisyklė dar ir prieš TV kameras. Taip specialiosioms tarnyboms kvėpuojant valdininkams į pakaušį (užuot gaudžius tikrus „žulikus“), stagnuoja visas procesas. Ir atsakykite sau, kur gi įvyksta tikrasis nusikaltimas. Gal būtent per stropus gąsdinimas būsimomis sankcijomis ar jau ir jų taikymas bei to išauktas visokių perteklinių garantijų reikalavimas ir yra antivalstybinė veikla? Dar kitaip vadinama sabotažu?

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Juk kaip paaiškinti subsidijų patalpų nuomininkams skyrimą su sąlyga, kad nuomos sutartis būtinai turi būti įregistruota Registrų centre? O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad bent pusė šia lengvata nepasinaudos. Nes, visų pirma, Registrų centras registruoja tik patalpas, turinčias kadastrinį numerį. Praktiškam žmogui suprantama, kad prekybos centrai, kurie yra pagrindiniai patalpų nuomuotojai smulkiam verslui, tikrai tokių veiksmų nėra atlikę. Norint tai padaryti, dabar reikia laukti eilėje į Registrų centrą ne mažiau dviejų savaičių – lygiai tas pats norint gauti konsultaciją „Invegoje“. Visus tokius pavyzdžius čia neįmanoma išvardinti, nes pavargsite skaityti. Tačiau būtent šios tarsi ir „smulkmenos“ ir sukelia patį didžiausią ir teisėtą tų darbuotojų pasipiktinimą. Ir, kas blogiausia, žlugdo geras valdžios iniciatyvas.

Yra ir dar viena labai rimta, ir ne tik šios, bet ir kitų vyriausybių bėda, sakyčiau, virstanti valstybės nelaime, – tai bene didžiausios jau minėtos pagalbos verslui dalies nukreipimas per bankus. Visi, kas mąsto, jau seniai įsitikinę, kad bankai savo biurokratija jau pralenkė ir valdžios biurokratus. Bankai per šią visų nelaimę tik pasipelnys ir, be to, nukreips pagalbą ne ten, kur labiausiai reikia, o ten, kur jie norės. Jų niekas nekontroliuoja, jie elgiasi, kaip nori, ir Lietuvos valstybės ekonomikos nuosmukis juos mažiausiai jaudina, nes jie tarnauja savo valstybėms (nes visi didieji bankai ne Lietuvos). LR Prezidentas iškėlė bene aiškiausią ir svarbiausią iniciatyvą, kad dabar verkiant Lietuvai reikia valstybinio komercinio banko. Ir jeigu mūsų finansų ministras mažiau rūkytų, o daugiau mastytų, tai ne arogantiškai šią galimybę neigtų (kaip tai daro jo buvęs darbdavys Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas), o kartu su juo, atsiraitoję rankoves, kibtų tokį banką kurti. Gal bent tai išpirktų jų iki šiol buvusį neveiklumą, ypač turiu mintyse Lietuvos banką.

Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai labai svarbūs, tiesiog neatidėliotini dabartinio laikotarpio darbai. O jeigu pažvelgtume bent kelerius metus į priekį, neišvengiamai prieitume prie būtinybės pradėti tartis dėl ekonominės valstybės sistemos pertvarkymo iš pagrindų. Manau, ši krizė labai akivaizdžiai pademonstravo, kad išgirtoji laisvoji rinka patyrė visišką fiasko. Juk ne valstybė, ne ministerijos perka dezinfekantą ar veido kaukes bei kitas sanitarines priemones – tuo turėtų aprūpinti rinka. O kur ji buvo, kai mums to gyvybiškai prireikė? Ir ką padarė privatininkai, atėjus nelaimei? Ogi dešimteriopai iškėlė deficitu tapusių apsaugos priemonių kainas! Taip kad reikalinga esminė kai kurių mums kaip dogma kalamų tiesų revizija. Būtinas geranoriškas (nors tuo sunku patikėti) dialogas apie mišrios ekonomikos – privačios ir valstybinės – teisę egzistuoti bei vartotojiškos ekonomikos modelio atsisakymą. Bet kadangi tai – svarbi ir plati tema, apie ją pakalbėsime kitą kartą.

Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas

2020.05.26; 16:01

Valstybei bandant įveikti COVID-19 sukeltos ekonominės krizės pasekmes, įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo sumažinti Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimą.
 
Pagal jų įregistruotas Lietuvos banko įstatymo pataisas, jis  būtų lygus keturiems  (šiuo metu penkiems) piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento. Taip pat siūloma numatyti, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti kas mėnesį skiriama 15 procentų jo darbo užmokesčio dydžio suma būtų skiriama atsiskaitytinai. 
 
„Lietuvos banko viešai skelbiamoje informacijoje apie darbo užmokestį nurodyta, kad vidutinis nustatytas valdybos nario darbo užmokestis 2020 m. kovo mėnesį (neatskaičius mokesčių) sudarė 10 994 eurų. Remiantis skaičiavimais, valdybos pirmininko alga gali sudaryti daugiau kaip 12 tūkst. eurų, kai 2011 m. priėmus analogiškas įstatymo pataisas, mažinančias valdybos pirmininko atlyginimą, šis dydis sudarė apie 19 700 litų (arba 5 705 eurų) iki mokesčių“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Jame pažymima, kad 2019 m. IV ketv. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1 358,6 eurų, o Prezidento alga yra 5 756 eurų atskaičius mokesčius.
 
Šiuo metu Lietuvos banko įstatyme nustatytas Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus penkiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento, o jo atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama 15 procentų jo darbo užmokesčio dydžio suma.
 
Pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių atlyginimo dydį, neviršijantį 90 proc. valdybos pirmininko atlyginimo dydžio, nustato Lietuvos banko valdyba.
 
Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektą teikia Seimo nariai Kęstutis Glaveckas, Andrius Mazuronis. Algirdas Sysas, Agnė Bilotaitė, Rasa Petrauskienė, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Juozas Varžgalys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 00:30

Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

Prezidentūroje antradienį vyks diskusija, skirta aptarti mokesčių sistemos teisingumą ir aiškumą.
 
Kaip pranešė Prezidentūra, diskusijoje bus siekiama aptarti svarbiausias viešųjų finansų ir mokesčių kryptis, identifikuoti tikslus, dėl kurių šalies ekspertai iš esmės sutaria, taip pat inicijuoti arba paskatinti reikiamus konkrečius trumpesnio ar ilgesnio laikotarpio žingsnius.
 
Diskusijoje dalyvaus šalies vadovas Gitanas Nausėda, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, finansų viceministras Darius Sadeckas, didžiausių partijų atstovai, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė, Estijos finansų ministerijos atstovai ir kiti aukšto lygio ekspertai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 00:01

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad solidaus naujo bankų rinkos dalyvio atėjimas būtų laukiamas.
 
„Lietuvos bankų sektoriaus koncentracija yra viena didžiausių Europoje ir pastaruosius keletą metų tik didėjo, todėl solidaus naujo rinkos dalyvio atėjimas būtų ypač laukiamas. Pernelyg didelė bankų koncentracija gali turėti neigiamų pasekmių tiek konkurencinei aplinkai, tiek ir finansiniam stabilumui, nes šalies finansų sistema tampa labiau priklausoma nuo pavienių stambiausių rinkos dalyvių veiklos“, – Eltai teigė J. Markevičius.
 
Anot jo, Lietuvos ekonomikos augimas išlieka spartus, privataus sektoriaus skolos lygis žemas, o bankų pelningumas aukštas, ir tai rodo potencialą rinkoje veikti didesniam bankų skaičiui.
 
„Naujo reikšmingo rinkos dalyvio atėjimas padidintų konkurenciją bankų sektoriuje, mažintų koncentraciją ir būtų naudingas vartotojams. Lietuvos bankas nuolat pasisako už didesnę konkurenciją, todėl visos pastangos pritraukti užsienio investuotojus yra sveikintinos. Kartu su kitomis valstybės institucijomis siekiame kurti finansinėms inovacijoms palankią aplinką, įdirbis jau yra ir esame žinomi kaip finansinių technologijų šalis. Tą rodo sparčiai augantis elektroninių pinigų įstaigų skaičius, aktyvią veiklą jau pradėjo ar intensyviai jai ruošiasi penkios finansų įstaigos, gavusios specializuoto banko licencijas“, – sakė J. Markevičius.
 
Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta Eltai teigė, kad Pasaulio ekonomikos forume Davose lenkiškas bankas „Pekao“ pristatė planus apsvarstyti galimybę plėstis į Lietuvą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.27; 00:01

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prieš pirmą rinkimų turą rašiau: „Klausimas, kas taps Lietuvos prezidentu, kas laimės, Vladimiras Putinas ar Ingrida Šimonytė, Lietuvai gyvybiškai svarbus. Raginu visus tuos, kurie nenori V. Putino oligarchų ir jo slaptųjų tarnybų visiško įsigalėjimo Lietuvoje, atiduoti savo balsus už Ingridą Šimonytę jau pirmajame ture, nes gali atsitikti taip, kad antrajame jau nebus iš ko rinktis. V. Putino ir I. Šimonytės galimybės akivaizdžiai nelygios. Jeigu net JAV prezidento rinkimai neapsiėjo be V. Putino įtakos, tai ką jau kalbėti apie mus.“

Pirmąjį turą V. Putinas pralaimėjo. 

Man sunku vertinti abu kandidatus, Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą, iš jų profesinės pusės (esu fizikas pagal išsilavinimą). Kiekvienu atveju abu kandidatai kalba logiškai, moka dėstyti mintis. Abu išmano finansus, ne teoriškai, I. Šimonytė visos valstybės mastu, G. Nausėda – bankų sektoriuje.

Neverksiu, jei Prezidentu taps G. Nausėda. Tikiuosi, jis kada nors nenueis Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio keliu. Tačiau už jį nebalsuosiu. Ir štai kodėl. 

Lietuvos Banko valdybos pirmininką skiria ir atšaukia Prezidentas. Ir jei jis iki užimant postą ilgą laiką buvo susijęs su komercinių bankų veikla, jam gali kilti įvairios pagundos.

Štai neseniai  (gegužės 10 d.) „Lietuvos Rytas“ rašė:

„Gal tai sutapimas, bet iškalbingas: kai dvi stambios įmonės iš SEB banko sulaukė gerokai didesnių paskolų limitų, jų savininkai nemenkomis sumomis parėmė į valstybės vadovo postą nusitaikiusį buvusį šio banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Ypač pasisekė „Rokiškio sūrio“ bendrovei. Vasario 27 dieną SEB bankas ne tik pratęsė paskolos sugrąžinimo terminą, bet ir jos limitą nuo 4,1 mln. eurų už itin patrauklias palūkanas padidino iki 34,9 mln. eurų. Didžiulė paskola buvo suteikta, nors pastaruoju metu „Rokiškio sūrio“ rodikliai nežibėjo. Praėjusiais metais bendrovės pelnas smuko keturis kartus – iki 1,9 mln. eurų, o metinis pinigų srautas tesudarė 13 mln. eurų. Po paskolos sąlygų pagerinimo praėjus kelioms dienoms – kovo 8-ąją – bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa kandidatą į prezidentus G.Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų. Kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas – pagrindinis bendrovės akcininkas Antanas Trumpa. Kiek vėliau – kovo 31 dieną – tėvas ir sūnus G.Nausėdai paaukojo dar po 4 tūkst. eurų. Iš viso beveik 17 tūkst. eurų parėmę buvusį SEB banko darbuotoją „Rokiškio sūrio“ akcininkai tapo stambiausiais šio kandidato į prezidentus finansuotojais.“

Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

I. Šimonytei tokios pagundos kilti neturėtų. Atvirkščiai, būdama Prezidente ji galėtų profesionaliai stebėti Lietuvos banko veiklą visos valstybės intereso vedama.

2019.05.14; 16:12

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kritikuoja Vyriausybę dėl daromos įtakos institucijoms, kurios turėtų būti nepriklausomos – Lietuvos bankui (LB) ir Valstybės kontrolei. Pasak jo, pirmasis yra puolamas, o antroji – tildoma.

„(Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. – ELTA) šiandien yra torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Vienas yra atakuojamas, kita – nukenksminama, kad nekiltų noras kritikuoti valdžios darbo“, – teigia G. Nausėda

Anot kandidato, LB yra atakuojamas taip, kaip buvo Rolando Pakso laikais – to rezultatas tuomet, prieš du dešimtmečius, buvo panika, atsiimta maždaug milijardas litų indėlių. Jo vertinimu, taip daroma dėl politinių priežasčių: „Artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.“

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į valdančiųjų įtaką Valstybės kontrolei. Institucijoje, kuri turėtų atlikti priežiūrą, analizuoti ir kritiškai įvertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, atliekamas „metodiškas galių naikinimas“.

„Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai” lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti, kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priims direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte“, – teigia kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, šie pakeitimai rodo, kad stengiamasi kaupti tris didžiąsias valdžias į vienas rankas.

„Žmonės (valdantieji. – ELTA) (…) visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.

Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”, – sako politikas pranešime spaudai, referuodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus, kad jam „nerimą kelia labai drąsus jo (G.Nausėdos. – ELTA) žingsnis – neturint jokios patirties iššokti į aukščiausią poziciją šalyje.“ 

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.05; 08:55

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas tvirtina, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nuteikė visą LB prieš parlamentinį tyrimą, atliekamą 2009-2010 metų krizei Lietuvoje išanalizuoti, o tai gali būti vertinama kaip trukdymas atlikti tyrimą. 

S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. 

Konferencijoje S. Jakeliūnas priminė, kad 2018 m. kovo 29 d. priėmus nutarimą pradėti parlamentinį tyrimą, BFK kreipėsi į LB, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į krizės tyrimo klausimus. Parlamentaro teigimu, iš LB atėjo raštas po maždaug poros savaičių, kuriame buvo išdėstyti teiginiai, kad LB siūlo BFK inicijuoti diskusiją su LB išsiaiškinti, ko siekiama tyrimu. Tačiau BFK įvertino, kad toks atsakymas rodo vengimą bendradarbiauti, ir tokia išvada nusiųsta LB. Tada, po keliolikos dienų, LB atsiuntė tinkamesnius atsakymus į tyrimo klausimus. 

S. Jakeliūnas sakė tuo metu kreipęsis į įvairius žmones įvairiose institucijose Lietuvoje ir kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl reiškinių, kurie vyko prieš dešimtmetį. Vienas jų, anot parlamentaro, pateikė informaciją, kuri, S. Jakeliūno nuomone galva, yra svarbi. 

Viena iš tokių informacijų – laiškas, kurį, kaip teigė S. Jakeliūnas, LB valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas 2018 balandžio 5 d. nusiuntė kitiems valdybos nariams, taip pat kitiems padalinių vadovams. BFK pirmininkas laišką pacitavo: „Na štai sulaukėme, tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs, nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki 10, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. 

„Tokiu būdu, mano vertinimu, kuriama nuostata, nuteikiamas visas LB kolektyvas į tai, kas vyksta parlamente, ir visas tas tyrimas LB valdybos pirmininko akyse buvo beprasmiškas, nevertas dėmesio ir pastangų. Tai yra svarbi nuostata, kuri tęsiasi ir toliau“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. 

S. Jakeliūnas konferencijoje taip pat parodė videoįrašus, kuriuos LB atstovas Marius Jurgilas ir V. Vasiliauskas 2018 m. rugsėjį visuotiniame LB darbuotojų susirinkime apie parlamentinį tyrimą kalbėjo kaip apie kapstymąsi praeityje, „santykius su lavonais“ ir ragino darbuotojus, ypač prieš kameras, pasilaikyti savo nuomonę sau. 

S. Jakeliūnas sakė, kad visa ši informacija išvertus tikriausiai bus pateikta ir Europos Centriniam Bankui, o jo etikos ar kitos institucijos galės padiskutuoti, kaip vertinti V. Vasiliausko vaidmenį krizės tyrimo metu. 

ELTA yra paprašiusi patvirtinti S. Jakeliūno cituoto laiško autentiškumą. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai. 

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Raštu į pateiktus klausimus atsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Opozicija priekaištauja, kad S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą G. Nausėdą bei Seimo narę I. Šimonytę.

Rūta Grigolytė (ELTA)
 
2019.04.02; 11:25


Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Skandinavijos bankų koncentracija yra tam tikra rizika, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. 

„Koncentracija yra tam tikra rizika. Kartu norime pažymėti, kad „Luminor“ akcininkų pasikeitimas tą Skandinavijos koncentraciją turėtų mažinti, tame matome savotišką pliusą. Mūsų skaičiavimais, Šiaurės Europos regiono koncentracija po naujų „Luminor“ akcininkų turėtų sumažėti iki 65 proc., bet tam reikia, kad sandoris būtų baigtas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Vasiliauskas. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Mykolas Majauskas į tai sureagavo pastebėdamas, kad koncentracijos rodiklis, pasikeitus „Luminor“ akcininkams, vis tiek išlieka didelis. Parlamentaras taip pat teiravosi, kokias bankų licencijas Lietuvos bankas dar svarsto išduoti. 

„Kalbant apie naujus dalyvius, šiandien yra išduotos dvi specializuotų bankų licencijos („Revolut“ ir „Mano bankas“), dar keturios yra eigoje tiek užsienio, tiek lietuviško kapitalo“, – į klausimą atsakė V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, Skandinavijoje didžiausią nerimą toliau kelia neapibrėžtumas Švedijos būsto rinkoje, konkrečiai – Švedijos namų ūkių įsiskolinimas. 

„Pastaruosius 5 metus Švedijos būsto kainos išaugo 40 proc., tiesa, 2017 metų pabaigoje ir 2018 metais kainos augimas sulėtėjo, o šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad kainos, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, sumažėjo 1 proc. Vis tiek skaičius įspūdingas, namų ūkių skolos ir pajamos kinta, dėl to namų ūkiai jautresni galimiems sukrėtimams“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, galimi sukrėtimai Skandinavijoje būtų juntami ir Lietuvoje: galėtų pakilti paskolų palūkanos, o kraštutiniu atveju, indėlininkams pradėjus abejoti bankų sveikata, jie galėtų atsiimti indėlius.

Lietuvos banko vadovas taip pat pastebėjo, kad bankų sektoriaus būklė yra gera, tačiau socialdemokratė Rasa Budbergytė pasitikslino, ar taip yra dėl to, kad bankai dirba efektyviau, ar dėl augančių įkainių gyventojams. 

V. Vasiliauskas teigė, kad Lietuvos bankas veikia su dviem mandatais – finansinių paslaugų priežiūros ir finansinio stabilumo. 

„Jie tarpusavy konkuruoja, bet efektyvumo rodiklis sako, kad bankai yra sveiki. Politiškai gali atrodyti, kad tai lemia įkainiai. Be jokios abejonės, tai lemia, bet taip pat lemia ir išlaidos, kurios mažėja. Bankai šiame regione veikia efektyviai“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, būsto paskolų portfelis taip pat nepertraukiamai auga jau 6-erius metus. 

„Ciklas yra pajėgume, aktyvumas išlieka aukštas. Šįmet bus 6 metai, kai būsto paskolų portfelis nepertraukiamai auga. Pastaraisiais metais jis buvo tarp 7-8 proc., kainų augimas viršija 6 proc. Čia vidurkiai, jei kalbame apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, reikia skirti Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir likusią Lietuvą. Čia tie tempai yra šiek tiek kitokie“, – kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Tuo metu Lietuvos makroprudencinė politika išlieka aktyvi, nes 2008-2009 metų krizė įpareigoja tokius būti, sakė Lietuvos banko vadovas. 

„(…) Mes priėmėme atsakingo skolinimo nuostatas. (…) Paskutinis sprendimas buvo padidinta anticiklinio kapitalo norma nuo 0,5 proc. iki 1 proc.“, – sakė jis. 

Lietuvos banko vadovas taip pat sakė, kad prognozuojama, jog šiais metais ekonomika augs ne daugiau kaip 3 proc., kai praeitais metais augimas siekė 3,5 proc. 

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, reaguodamas į V. Vasiliausko žodžius, sako, kad faktas, jog Lietuvoje du iš trijų didžiausių bankų priklauso Švedijos patronuojančioms bendrovėms, reikšmingos rizikos nei Lietuvos ekonomikai, nei bankinei sistemai nekelia. 

„Kalbos apie skandinaviškų bankų „koncentraciją“ ar „riziką“ yra labiau hipotetinės. Realybėje turime tvarią ir gerai kapitalizuotą bankinę sistemą, kurios sisteminius dalyvius prižiūri Europos centrinis bankas bei Lietuvos bankas. 

Lietuvoje veikiančius vadinamuosius skandinaviškus bankus su Skandinavija sieja ne kapitalo struktūra, bet šio regiono šalyse įsikūrę akcininkai. Šių bankų aktyvus sudaro Lietuvos rezidentų ir įmonių indėliai. Bankai moka mokesčius į mūsų valstybės biudžetą, indėliai apdrausti Lietuvos indėlių draudimu“, – atsiųstame komentare teigia M. Zalatorius.

Jis pabrėžia, kad bankams licencijas išdavė ir jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas bei Europos centrinis bankas. 

„Bankuose dirba ir jiems vadovauja Lietuvos specialistai. Šie bankai kuria pridėtinę vertę mūsų visuomenei. Todėl vadinti juos „kitų šalių“ arba „skandinaviškais“ bankais nebūtų visiškai tikslu“, – akcentuoja asociacijos vadovas.

ELTA primena, kad pernai lapkritį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ėmė kalbėti, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse Švedijos kapitalo bankų koncentracija yra per didelė, todėl vienas iš dviejų švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas. Seimo narys M. Majauskas tai pavadino kliedesiais, griaunančiais pasitikėjimą Lietuvos bankų sistema.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 12:00

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai pirmadienį Seime susitinka su Lietuvos banko atstovais. Centrinis bankas pristatys finansinio stabilumo apžvalgą. Taip pat diskusijos metu planuojama užduoti ir platesnius klausimus dėl galimos krizės ženklų Lietuvoje, Eltai teigė BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Taip pat, remiantis Švedijos centrinio banko finansinio stabilumo ataskaita, klausime ir apie situaciją Švedijoje. Klausime dėl makroprudencinės politikos vykdymo, kaip bankai jos laikosi ir ar nereikia papildomų priemonių. (…) Šie dalykai susiję finansiniu stabilumu ir krizės prevencija. (…) Visa kita bus diskusijos metu priklausomai nuo komiteto poreikio“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau skelbė, už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris yra perspėjęs, kad pasaulio ekonomikos padangė pastaruoju metu gerokai aptemo.

„Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi“, – kalbėjo G. Oettingeris.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad ekonomikos augimo sulėtėjimo ir net krizės galima laukti per artimiausius 2-3 metus, tačiau tiek Lietuvos bankas, tiek šalies Vyriausybė šiems procesams esą yra gerokai labiau pasirengusi nei prieš dešimtmetį.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad krizė tikrai bus, tačiau neaišku, kada išryškės ją lemsiantis „išorinis šokas“. Kad ir kaip būtų, jo teigimu, Lietuvos ekonominė padėtis dabar yra visai kitokia nei buvo prieš praėjusią krizę, ir vidutinio stiprumo sukrėtimas šalies būklei nebūtų toks sunkus.

Tuo metu ekonomistas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad, nors išvados po buvusios ekonominės krizės ir yra padarytos, tačiau nauja krizė gali turėti kiek kitokį pobūdį dėl prekybos karų, akcijų kursų pervertinimo ar Pietryčių Azijos skolų. Vis dėlto, kaip pabrėžė G. Nausėda, gali būti, kad nuo naujos krizės nepavyks visiškai apsisaugoti.

Finansų ministras Vilius Šapoka yra pasakęs, kad svarbu ne tik būti gerai pasiruošusiems, bet ir neįsikalbėti ligos.

„Sunkesniems laikams visuomet turime ruoštis. Kuo noriu pasidžiaugti – tai, kad trečius metus iš eilės pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes kaupiame rezervus. Bet taip pat labai svarbus dalykas – neįsikalbėti ligos“, – teigė V. Šapoka.

Lapkritį naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas rodė, kad, pastaruoju metu ekonomistams ir politikams kalbant apie tai, jog galimai artėja nauja krizė, daugiau nei pusė apklaustų gyventojų dėl to jaučia nerimą ir susirūpinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.04; 08:14

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Revolut“, sako, kad jam tokia situacija yra keista, o visa informacija jau buvo žinoma.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Man keista tokia situacija. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas. Jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė grupė, todėl atitinkamai dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų. Mes tikrinome tą informaciją, kuri dabar yra aptarinėjama viešai, visoje eilėje užsienio institucijų. Nieko naujo, ko mes nežinojome, viešojoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes tikrai įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos centrinis bankas išdavė „Revolutui“ bankinę licenciją“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų būti bendros ES finansų rinkos dalimi. 

„Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis bendros laisvos rinkos galimybėmis, nes finansų rinka šiai dienai Europoje nėra vieninga“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD). 

S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovais.

Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 07:14

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai šmeižikiško pobūdžio informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo (Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.) buvo pradėtas 2016 m. birželio mėn., gavus Lietuvos banko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pareiškimus.

Kaltinimai šioje byloje pareikšti trims asmenims. Kaltinamajame akte nurodoma, kad jie tyčia, žinodami, jog jų skleidžiama informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą neatitinka tikrovės, žemina šį žmogų bei gali pakirsti pasitikėjimą juo, skleidė 2016 metais šmeižikiškas žinias per visuomenės informavimo priemones. Tokiais savo veiksmais jie pažemino ne tik vieno iš Lietuvos banko vadovų orumą, sumažino pasitikėjimą juo, bet ir sumenkino Lietuvos banko reputaciją bei pasėjo abejones jo skaidrumu. Visuomenės informavimo priemonėse tyčia skleidžiami melagingi, šmeižikiški teiginiai galėjo padaryti ne tik labai didelės žalos Lietuvos bankui, kaip institucijai, pakirsti pasitikėjimą jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla, bet ir dėl jų galėjo nukentėti Lietuvos tarptautinė reputacija.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, metu nustatyta, kad vienos žiniasklaidos grupės dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje sistemingai skleistos melagingos žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojo veiksmus. Šios žiniasklaidos grupės publikacijose ir laidose kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su trečiaisiais asmeninis, galbūt reikalaujant kyšio iš vieno finansų rinkos dalyvio.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje jau yra pripažinta, kad žiniasklaidoje paviešinti teiginiai, dėl kurių paskleidimo asmenys kaltinami ir teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, neatitinka tikrovės. Žiniasklaidos grupė skelbtus tikrovės neatitinkančius teiginius apie vieną Lietuvos banko vadovų yra paneigusi.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2018.09.15; 08:30

Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Konservatorius prašo įvertinti, ar Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ siekiai Lietuvoje kurti specializuotą banką ir finansinių paslaugų įmonę nekenkia valstybės nacionaliniam saugumui.

Konservatorius Arvydas Anušauskas pirmadienį kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydamas pateikti paaiškinimą, ar „VIA SMS Group“ veikla Lietuvoje yra įvertinta grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu.

Seimo narys domisi, ar yra žinoma, kad „VIA SMS Group“ veikia tie patys asmenys, kurie tiesiogiai susiję su skandalingai žlugusio „Parex“ banko savininkais. Taip pat A. Anušauskas klausia, ar šios kapitalo grupės siekiai investuoti Lietuvoje yra įvertinti grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu.

Išplatintame parlamentaro pranešime spaudai teigiama, kad viešai pasiekiamoje informacijoje yra duomenų, jog „VIA SMS Group“ taryboje yra buvusio „Parex“ savininko Viktoro Krasovickio sūnus Georgijus Krasovickis, kuris, aiškinama pranešime, yra asmeniškai buvo susijęs su „Parex“ banku.

Seimo narys taip pat pabrėžia, kad yra duomenų, jog „VIA SMS Group“ tarybos narys Denisas Šerstiukovas yra buvęs kito „Parex“ banko savininko Valerijaus Kargino sūnaus verslo partneris.

„D. Šerstiukovas taip pat politiniais ryšiais susijęs su Nilo Ušakovo „Santarvės centru“, kuris turėjo oficialų bendradarbiavimo susitarimą su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, – rašoma pranešime.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

A. Anušauskas pastebi, kad per įvairius skandalus „Parex“ bankas buvo sietas net su Rusijos Tambovo mafijos grupuote, o „Panama Papers“ skandalas atskleidė 100 milijonų dolerių paskolą Rusijos bendrovės „Severneft“ vadovui Žanui Chudainatovui. Ši negrąžinta paskola, kaip teigiama, prisidėjo prie „Parex“ žlugimo. Dabar Eduardo Chudainovo vadovaujamai bendrovei „Nezavysymaja nieftienaja kompanija“ Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas dėl bendradarbiavimo su Šiaurės Korėjos režimu.

Lietuvoje kuriasi Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ specializuotas bankas „FinnQ“, o šių metų rudenį šalyje startuos kita šios latvių grupės finansinių paslaugų įmonė „Vialet“.

Informaciją pateikė Benas brunalas (ELTA)

2018.08.15, 07:13

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui paminėti skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę. Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukų.

2018.02.01; 00:55

Vilniuje atidarytas „Blockchain Centre“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje oficialiai atidarytas „Blockchain Centre“, kuris veiks kartu su analogiškais centrais Melburne ir Šanchajuje.

Centre bus ieškoma būdų, kaip praktiškai pritaikyti vis labiau pasaulyje populiarėjančią „blockchain“ technologiją.

„Tai, kad centras atidarytas Lietuvoje, rodo, kad esame puiki šalis. Tai tiesa, kad šios technologijos potencialas dar nėra atskleistas iki galo, visai kaip ir Lietuvos potencialas dar nėra iki galo atskleistas“, – atidaryme sakė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Tarptautinis centras yra pirmas toks Europoje, tikimasi, kad jame, bendradarbiaujant su kitais centrais pasaulyje, bus plėtojami „blockhain“ pagrindu kuriami produktai verslui ir viešajam sektoriui.

V. Sinkevičius Eltai teigė besitikintis, kad šio centro atidarymas, taip pat Lietuvos siekis pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų startuolių bus signalas užsienio investuotojams kurti savo verslą Lietuvoje.

„Mes jau praėjusiais metais matėme suintensyvėjimą startuolių perkėlimo į Lietuvą, ir manau, kad mes čia turime nesustoti. Vasario pradžioje lankysiuosi Izraelyje ir pakviesiu jų startuolius vykti į Lietuvą, ir tie startuoliai, kurie nori bandyti save finansinėse technologijose euro zonoje, gali tai bandyti Lietuvoje, kuri yra sudariusi turbūt geriausias sąlygas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.

Atidarymo metu „Blockchain Centre“ pasirašė supratimo memorandumus su Lietuvos ir užsienio verslo įmonėmis, asociacijomis ir miestų merais.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija yra pareiškę, kad siekia Lietuvą paversti finansinių technologijų startuolių centru Europos Sąjungoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.29; 00:05