Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų.

Vilniaus apygardos prokuratūroje šių metų gegužės mėnesio pabaigoje buvo gauti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pareiškimai dėl keliose visuomenės informavimo priemonėse ne kartą skelbtų teiginių, kurie, abiejų pareiškėjų teigimu, yra melagingi, šmeižikiški ir gali būti vertinami kaip sąmoningas bandymas Lietuvos bankui daryti spaudimą, paveikti priimamus sprendimus, taip pat pakirsti pasitikėjimą Lietuvos banku, jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad šiais prašymais skundžiami tie patys veiksmai, jie buvo nagrinėti kartu.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. „Šmeižimas“ 2 dalį.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.06.22; 07:27

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, gavus generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavedimą išanalizuoti ir įvertinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones apie vieną iš Lietuvos banko vadovų, priimtas sprendimas panaikinti minėtą nutarimą.

Aukštesniojo prokuroro priimtame  nutarime taip pat nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjų pateiktą informaciją bei prašymus turėtų būti atlikti papildomi veiksmai siekiant patikslinti duomenis.

Vilniaus apygardos prokuratūroje šių metų gegužės mėnesio pabaigoje buvo gauti Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pareiškimai dėl keliose visuomenės informavimo priemonėse ne kartą skelbtų teiginių, kurie, abiejų pareiškėjų teigimu, yra melagingi, šmeižikiški ir gali būti vertinami kaip sąmoningas bandymas Lietuvos bankui daryti spaudimą, paveikti priimamus sprendimus, taip pat pakirsti pasitikėjimą Lietuvos banku, jo vadovais ir Lietuvos banko vykdoma veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad šiais prašymais skundžiami tie patys veiksmai, jie buvo nagrinėti kartu.

Pareiškėjai prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau pareiškimuose nurodytus duomenis ir išdėstytus prašymus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 

Panaikinus šį nutarimą, pareiškėjų pateikti prašymai bus nagrinėjami papildomai, po ko bus priimtas naujas procesinis sprendimas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.06.16; 13:18

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Lietuvos banko įstatymu, teikia Seimui Vitą Vasiliauską skirti Lietuvos banko valdybos pirmininku antrai penkerių metų kadencijai.

Teisininkas, finansų teisės ekspertas, socialinių mokslų daktaras ir buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininku tapo 2011 m. balandžio mėnesį.

Per 5 jo vadovavimo metus šalies finansų sistemoje įvyko akivaizdžių pokyčių – užtikrintas kreditų įstaigos stabilumas ir patikimumas, pradėtos esminės reformos vartojimo kreditų ir kreditų unijų rinkoje, imtasi aktyvių veiksmų siekiant geresnės vartotojų teisių apsaugos bei didinant finansinių paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Continue reading „Prezidentė Seimui teikia Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą“

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu.

Įtariant prekyba poveikiu STT pareigūnai pareiškė įtarimus A. V.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad asmuo A. V. siekė neteisėtai pasipelnyti iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje priimamiems sprendimams atliekant kredito įstaigų patikrinimą.

Continue reading „STT atlieka dar vieną tyrimą dėl prekybos poveikiu“

Tikintys, kad sumažinus Seimo narių skaičių per pusę galima būtų kompensuoti visas pensijas ir dar liktų mokytojų algoms dvigubai pakelti, tuoj turės įtikėti ir tuo, kad pensijos ir algos galėtų būti didesnės, jeigu ne… referendumai.

Panašu, kad dar viena kita iniciatyvių asmenų su nebloga iškalba grupė ir per metus referendumams išleisim tiek, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja visas Seimas su visais pieštukais ir drožtukais, kokios penkios-šešios ministerijos ar pusė teismų sistemos.

Iniciatyvų sąrašas ilgėja, o ypatingą ekstazę, panašu, kelia galimybės patrolinti Europos Sąjungą, iš kurios į Lietuvą plūsta visokios neteisybės – neteisingos sąvokos ir visokie toleranciniai kliedalai.

Continue reading „Savarankiškumo katė referendumo maiše“

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms“

bankas jurgutis

Neseniai Lie­tu­vos ban­kas mi­nė­jo sa­vo veik­los 90 me­tų su­kak­tį. Ta pro­ga Tėvynės Sąjungos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų ben­dri­jos Kau­no sky­riaus žmo­nių bū­rys, no­rė­da­mas ar­čiau su­si­pa­žin­ti su lie­tu­viš­kos ban­ki­nin­kys­tės is­to­ri­ja, ap­si­lan­kė Se­na­ja­me Lie­tu­vos ban­ke.

Pa­sta­tą 1924 me­tais su­pro­jek­ta­vo lie­tu­vis, ar­chi­tek­tū­ros pro­fe­so­rius My­ko­las Son­gai­la. Ker­ti­nis pa­sta­to ak­muo bu­vo pa­dė­tas 1925 me­tų pra­džio­je. Sta­ty­ba už­tru­ko tre­jus me­tus. 1928 me­tų pa­bai­go­je jau pa­sta­ty­tus praš­mat­nius ne­ok­la­si­ciz­mo sti­liaus ban­ko rū­mus pa­šven­ti­no pre­la­tas Jo­nas Ma­čiu­lis-Mai­ro­nis.

Pa­sta­to vir­šu­ti­nį fa­sa­dą puo­šia 1926 me­tais ta­py­to­jo ir skulp­to­riaus Ka­je­to­no Sklė­riaus su­kur­ta skulp­tū­ri­nė gru­pė, vaiz­duo­jan­ti dvi vals­tie­tes-ūki­nin­kes, dar­bi­nin­ką ir ka­rį. Tai – že­mės ūkio, pra­mo­nės ir ka­ry­bos ale­go­ri­jos. Oku­pa­vus mū­sų kraš­tą, so­vie­ti­nę val­džią nuo­lat er­zi­no tos gru­pės sky­de esan­tys Ge­di­mi­no stul­pai ir Vy­tis. Pa­ga­liau ne­iš­tver­ta: Kau­no mies­to kom­par­ti­jos šu­lo Ka­zi­mie­ro Leng­vi­no nu­ro­dy­mu ta skulp­tū­ri­nė gru­pė tu­rė­jo bū­ti su­nai­kin­ta.

Continue reading „Lietuvos banko istorijos puslapiai“

snoras

Atrodo, pildosi juodžiausios prognozės, kad įtariamas aferistas Vladimiras Antonovas ims pagal dūdelę šokdinti Lietuvos teisinę ir politinę sistemą.

Nors Londono teismas areštavo buvusio „Snoro“ savininko turto už 1,7 mlrd. litų, jam dar turėjo likti pakankamas kiekis neapskaitytų finansų. Neabejotina, kad tie pinigai bus ir jau yra naudojami visapusiškai gynybai. Vargu ar kas galėtų pasiūlyti V.Antonovui geresnį gynybos planą, nei bandymas apkaltinti Lietuvą, kad su „Snoro“ savininkais buvo susidorota dėl politinių motyvų. Tas planas nuosekliai vykdomas.

Continue reading „Apsisnorino iki ausų“

snoras

Parlamentinės komisijos „Snoro“ banko žlugimo pasekmėms ištirti nariai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Stasys Šedbaras ir Liberalų sąjūdžio į komisiją deleguotas Petras Auštrevičius spaudos konferencijoje sakė, kad komisija galėjo garbingai baigti savo darbą, jei būtų sutarta patvirtinti tas komisijos išvadų nuostatas, dėl kurių tarp visų jos narių nekilo prieštaravimų.

Tačiau toks, koks buvo pateiktas vakar, išvadų tekstas jokiu būdu negali būti teikiamas Seimui svarstyti kaip vientisas komisijos išvadų dokumentas, nes toks paprasčiausiai nėra patvirtintas. Tad taip ir lieka neaišku, kaip opozicijos atstovai ketina jį užregistruoti į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Continue reading „TS-LKD frakcija: „Snoro“ komisijos išvadas reikėjo stabdyti, kol jos nepadarė didelės žalos valstybei ir jos žmonėms““

palaitis_r

Pabaigęs ministro karjerą štai pagaliau turiu laiko prisėsti ir aprašyti Lietuvą mėnesį krėtusią vadinamąją FNTT (Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba prie VRM) krizę iš savo požiūrio taško. Jei turėsit kantrybės – perskaitykit.

Visi puikiai atsimenate banko „Snoras“ griūtį. Iškilus grėsmei, jog šis bankas sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – taip apsaugant valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snoro“ situaciją. Pagaliau apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. Buvo nuspręsta pasitelkti teisėsaugos institucijas. Ir štai 2011 metų lapkričio 14 d įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo šešiese. Buvo aptariami taktiniai veiksmai. Po pasitarimo du jame dalyvavę FNTT pareigūnai papasakojo – kas yra normalu – savo dviem bendradarbiams apie posėdį ir aptartas detales.

Continue reading „Visa tiesa apie FNTT skandalą“

milijardas_virselism

Perskaičiau įdomų veikalą. Omenyje turiu Manto Dubausko knygą “Snoras žaliems: kaip pradanginti milijarą”. Galima būtų net taip pasakyti: UAB “Gimtojo žodžio” išleista knyga ne vien įdomi, ne vien lengvai perskaitoma. Knyga dar ir reikalinga.

Reikalinga mums, norintiems rimčiau gaudytis sudėtinguose finansiniuose korporacijų, akcinių bendrovių, bankų žingsniuose ir bent jau apgraibomis suvokti, kodėl bankrutuoja “po laiminga žvaigžde” gimę verslininkai, kodėl žlunga jų valdomi “perspektyvūs bankai”.

Sutikite, stebint viešojoje erdvėje pasirodančius politikų, apžvalgininkų, žurnalistų komentarus, kodėl Lietuvos Vyriausybė neturėjo kito kelio kaip tik nacionalizuoti “Snorą”, lengviau pasiklysti informacijos gausoje, nei susigaudyti, kuri iš pateikiamų versijų – arčiausiai tiesos.

Continue reading „Pasakojimas, kaip pradanginti milijardą“

grybauskaite_8-k

Neteisėtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimas nėra tik dar vienas didelis skandalas. Jis turės labai rimtų ilgalaikių pasekmių. Tiek teisingumo, tiek ir politinė sistema bus gerokai supurtytos. Nors kol kas ir sunku pasakyti, kas atsiras vėliau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, pirmą kartą tapo skandalo dalyve tiesiogine šio žodžio prasme. Tai – rimtas išbandymas. Tolesnis jos elgesys bus lemtingas.

Esant labai fragmentuotai ir neskaidriai partinei sistemai Prezidentė pusę savo kadencijos daugeliui buvo tikras švyturys ir vilties šaltinis.

Jos atsitraukimas nuo misijos kovoti už žmogų ir teisingumą būtų ypatingai skaudus. Ir, ko gero, artimiausius kelis metus ši netektis Lietuvą murkdytų bjaurioje pelkėje. Bet ar tikrai Prezidentė suklydo, palaikydama neteisėtus ministro Raimundo Palaičio veiksmus? Gal valstybės interesas, kurio mes dar nesuvokėme, buvo toks stiprus, kad dėl jo būtinai reikėjo kuo skubiau nušalinti pavojingus pareigūnus? Ir todėl tas akivaizdus negrabumas yra pateisinamas?

Continue reading „Kas pažvelgs į akis Prezidentei“

sarkinas_reinoldijus

Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke “Snoras” apklausė dabartinį Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską ir buvusį – Reinoldijų Šarkiną. 

Reinoldijus Šarkinas sakė, kad jo vadovavimo Lietuvos bankui metais iš “Snoro” nebuvo signalų, jog banko veikla nestabili.

Prieš duodamas parodymus komisijai žurnalistams jis sakė, kad Lietuvos banko įpareigojimai “Snorui” ir kitiems bankams taisyti savo veiklą buvo normalus reguliavimo procesas: “Beveik visi turėjo bėdų, būdavo kokie nors įpareigojimai, kad turi pataisyti, visuose bankuose kažkas buvo”.

Continue reading „Reinoldijus Šarkinas tvirtino nieko nežinąs“

snoras

„Snoro“ afera vėl visu ryškumu atskleidė svarbiausią mūsų valstybės ydą: neveiksnią kontrolę. Prašau suprasti teisingai. Įvairių kontrolierių tikrai pakanka. Dažnai net per daug. Mat jie turi savybę daugintis ir plėstis, kur tik įmanoma. Tačiau visa tai jie gali daryti pirmiausia todėl, kad patys yra beveik nekontroliuojami.

Valstybės mechanizmas nuolat stringa dėl tos pačios vienos priežasties: prižiūrėtojai neprižiūrimi, tikrintojai netikrinami. Teoriškai lyg ir viskas tvarkinga, tačiau realybė apgailėtina.

Continue reading „Kas tikrina tikrintojus?“

matulevicius____

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu.

Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendruosius interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama. Kadangi mes Lietuvoje neturime normalios teisėsaugos sistemos, tai per visus dvidešimt vienerius Nepriklausomos valstybės metus verslas, kuris pagrįstas machinacijomis, ne tik nemažėja, bet plečiasi ir auga.

Continue reading „Laikas pradėt sodinti į kalėjimus“

radzevicius_tttttttt

Vakar paskelbta svarbi žinia apie buvusį (?) skandalą dėl Baltarusijos opozicijos aktyvisto A. Beliackio duomenų išdavimo diktatoriškam režimui – Premjero sudaryta darbo grupė siūlo taisyti sistemines tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas.

Kadangi pranešimas spaudai surašytas tvarkingai ir gražiai, kad nebūtų aišku, kas kaltas ar nekaltas dėl idiotiškos situacijos ir sugadinto Lietuvos įvaizdžio, tai pabandysiu išversti pranešimą į žmonių kalbą.

Bandysiu pateikti svarbias pranešimo detalas ne pagal PR specialistų sudėliotus akcentus:

Continue reading „Tyrė, tyrė ir ištyrė: kaltos “spragos” ir “aiškinimai”. Ačiū už tyrimą“

money_jurgis

“Moment Credit” gimtadienis – šventė ir mums, ir mūsų klientams. Mums – jau 3 metai! Per trejus metus momentiniu kreditu jau pasinaudojo daugiau kaip 27 tūkstančiai klientų… Tokio turinio  laiškus pastarosiomis dienomis savo pašto dėžutėse randa vilniečiai.

Na, o gimtadienio proga, suprantama, geradarė firma  žada  visokių malonių dovanų ir kviečia apsilankyti “jaukiame savo skyriuje”.  Mat „ Moment Credit“ – tai ne koks žiaurus skandinavų bankas, šiais laikais nenorintis dalinti kreditus ne tik verslui, bet ir eiliniam krizės prispaustam piliečiui.

Continue reading „Greitas kreditas – greitas ir krachas“

N. Bakasenas

Pirma, užsienio kapitalo pritraukimui reikalinga galimybė skolinantis už žymiai mažesnius procentus naudojant valstybinę garantiją. Antra, reikalingas Nacionalinio komercinio banko kūrimas. Nacionalinis komercinis bankas būtinas norint pritraukti užsienio investicijas į valstybei ir visuomenei strategiškai reikalingus objektus. Nacionalinio komercinio banko komiteto valdomomi akcizai rūpintųsi, kad akcininkai ir investuotojai gautų pelną ir Lietuvos valstybei sumokėtu mokesčius, kurie papildomai į valstybės biudžetą surinktų papildomai 10-15 proc. nuo bendros metinės apyvartos, iš to uždirbtų valstybė, o ne užsienio valstybinės organizacijos. Kartu turi atsirasti ir komercinis – pensijinis fondas, paremtas pasyviomis pajamomis ir nuosavybės teise. Taip pat reikalingas Švietimo sistemos, medicinos fondų sukūrimas, restruktūrizacijos projektai priverčiant valstybines organizacijas pinigų srautus laikyti valstybiniame komerciniame banke iš to gaunant: pasyvias pajamas ir pelną su maža rizika.

Continue reading „Lietuvos bankas nebesugeba tinkamai atlikti savo funkcijų“