Tautos egzistencijos pamatas – jos kalba ir kultūra.  Nustojusi puoselėti savo kultūrą, tauta išnyksta – išlieka tik istorijos analuose. Šis procesas akivaizdus: vienos tautos, naikindamos kaimynus, didėjo, kitos naikinosi pačios. 

Verta tai prisiminti ir aptariant savo istoriją: rasime epizodų, kai mus siaubė kaimynai ir kai patys nenorėjome būti savimi. Apie kaimynų skriaudas nemažai rašyta. O apie pačių norą atsisakyti savasties? Prisiminkime  XVIII amžiaus pabaigą ir palyginkime ją su vykstančiais procesais šiuolaikinėje Lietuvoje.

Continue reading „Istorikai Lietuvos istorijoje“

matusas

Sūduvos žemė mena daug iškilių Lietuvos dukrų ir sūnų. Ištikimas šios žemės sūnus kultūros istorikas, buvęs Vorkutos lagerių kalinys Albinas Vaičiūnas, Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas, stebėtina savo energija ir veikliu patriotizmu yra padėjęs nušluostyti užmaršties dulkes nuo keliolikos tautos sūnų atminimo, pakvietęs lietuvius kelionėn ten, kur sovietinės okupacijos dešimtmečiais buvo bandyta ištrinti Tėvynei nusipelniusių žmonių pėdsakus, ir padėjęs prikelti tautos sūnus naujam gyvenimui. Jis rūpinasi Beatričės Grincevičiūtės atminimo puoselėjimu. Albino Vaičiūno dėka ne tik Sūduvos žemės žmonės, bet ir vilniečiai galėjo susipažinti su poeto, teisininko Prano Lemberto, kunigo ir poeto Juozo Skinkio, rašytojų Vytauto Tamulaičio ir Stasio Tamulaičio, teisininko Stasio Šilingo, kunigo Juozo Vyšniausko, varpininko Jono Kriaučiūno, ministro ir Lietuvos kariuomenės karinininko Kazio Germano veikla ir darbais. Dėmesingu žvilgsniu bendraujantį sūduvį, neretai rankose laikantį naują žurnalo numerį ar dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą, galima sutikti dažname patriotiniame renginyje Vilniuje.

Continue reading „Kuo svarbi istoriko, kunigo Jono Matuso disertacija “Lietuvių rusinimas per pradžios mokyklas”“