bumblauskas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt  publikavo  ne vieną  kritinį rašinį apie istoriką Alfredą Bumblauską bei jo požiūrį į Lietuvos istoriją. Pavyzdžiui, mums neišdildomą įspūdį paliko Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko knyga “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”. V.Terlecko pozicija mums priimtinesnė. Todėl nenuostabu, kad esame paskelbę net keliolika išsamių ištraukų iš V.Terlecko veikalo, kuris, pasak paties autoriaus, „tai ilgamečio viešo “susirašinėjimo” su istorikais, dažniausiai matomais, girdimais, duodančiais toną Lietuvos istorijos mokslui, rinkinys. Iki šio dialogo su istorikais buvo ilgas sunkių vidinių apmąstymų laikotarpis. Iš pradžių buvau apžavėtas “Būtovės slėpinių” televizijos laidos dueto (A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus) pokalbių naujoviškumo, žaismingumo.

Continue reading „Alfredas Bumblauskas: gyvename geriausiais laikais“

partizanai_0

Apie renginį prie Švietimo ir mokslo ministerijos sužinojau iš politologo, publicisto, nepailstančio kovotojo prieš komunizmą ir šiuolaikinį jo rūbą  – globalizmą Viliaus Bražėno. Gegužės 17 dieną, mane informavo jis, prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinks partizanai, jų rėmėjai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi, kurie supranta, kad jaunajai kartai mokyklose sąmoningai nutylima rezistencinių kovų istorija, ji klastojama, iškraipoma.

Kad nutylima ir klastojama – man jokia naujiena, esu dalyvavęs kai kuriose mokytojų istorikų konferencijose, su mokytojais istorikais šia tema esu kalbėjęs Alytaus, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Kalvarijos, Telšių, Šakių ir kt. mokyklose. Skaičiau Nepriklausomybės akto signataro Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”, internete skelbiau tos knygos ištraukas.

Continue reading „Ar tikrai prezidentė su mumis?“

terleckas_sypsosi

Susidaro įspūdis, kad kai kurie istorikai ieško vien Lietuvos atsilikimo, juo mėgaujasi, bet neieško to atsilikimo priežasčių. E.Gudavičius aksiomatiškai deklaruoja, kad Lietuva buvo labiausiai atsilikęs Vakarų civilizacijos užkampis, Europos geopolitinio pakraščio pakraštys.

XIV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ūkį E.Gudavičius mato tokį: “ gamybiniu potencialu smarkiai atsilikta net nuo artimiausių Vidurio Europos šalių: viską lėmė žemdirbystė, kurioje dar nevyravo taisyklingas trilaukis” (1, p. 373). Šiai tezei galima pateikti antitezę – H.Samsonovičiaus teiginį, kad “ Lietuvos prekybos balansas buvo geresnis nei Lenkijos ar Ordino” (23, p. 84). Tai reiškia, kad geresnį balansą nulėmė geresnė Lietuvos ūkio padėtis. Tokia šių reiškinių koreliacija.

Continue reading „“E.Gudavičiaus istoriosofija ir politinis tendencingumas – nostalgiškai prosovietinis, monarchistiškai-rusiškai imperialistiškas”“

terleckas_sypsosi

Ne bet kas, o Lietuvos istorijos instituto direktorius (jau nebe – Slaptai.lt) A.Nikžentaitis priešinosi, kad Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašytų sausio 15 d. – Klaipėdos krašto atgavimo – ir spalio 16 d. – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido aukų – datas. Mat pagal jį, 1923 m. sausį Klaipėdos krašte jokio sukilimo nebuvo, paprasčiausiai Lietuvos kariai su šauliais jį okupavo, o civiliai lietuvininkai išžudyti kaip Vokietijos reicho piliečiai. Ne vienas tokio akibrokšto papiktintas mokslininkas, visuomenininkas paskelbė argumentuotus atsakymus. Prof. A.Piročkinas tokius istoriko prasimanymus pavadino dergimu, “ bene aukščiausia niekinimo [iškiliausių, tautos pasididžiavimą keliančių Lietuvos istorijos įvykių – V.T.] viršūne” (1). Manęs A.Nikžentaičio išsišokimai, jo vertybinės nuostatos nestebina. Kaip esu rašęs, jis yra viešai prisipažinęs, kad jam Valentino diena svarbesnė negu Vasario 16-oji, priešinosi gen. P.Plechavičiaus apdovanojimui ir bandė prieš šį aktą išprovokuoti Lenkijos valdžios ir Lietuvos lenkų reakciją. Dar 2003 m. sausio 15 d. Klaipėdoje memorialinės lentos sukilimui atminti atidengimą ciniškai sulygino su šunų naudojamu savo teritorijos pažymėjimu. Beje, jam pritarė pavaldinys – istorikas Č.Laurinavičius.

Continue reading „Kaip A.Nikžentaitis Klaipėdos kraštą okupavo“

terleckas_sypsosi

Nei viena valdžios institucija nė piršto nepajudino tautiškumui, patriotizmui, pilietiškumui ugdyti ir ginti. Kuri įtakingesnė partija savo programose kelia sau tikslą puoselėti tautines vertybes, plėtoti nacionalinę ekonomiką?! Tik skubama parduoti užsieniui net strateginius objektus. Rezultatas: neturime nacionalinių bankų, draudimo sistemų, tik nuolaužos beliko iš nacionalinio pramonės sektoriaus. Tad nestebėtina, kad svetimieji stumia iš viešojo gyvenimo lietuvių kalbą, nacionalinius spektaklius, koncertus ir t.t Apskritai, kaip rašė A.Vyžintas, Vakarų Europos valstybių politinė praktika akivaizdžiai yra tokia, kuri visų pirma rūpinasi savo tautos interesais. Savosios tapatybės, savigarbos išsaugojimas yra prioritetinis valstybinės politikos uždavinys (1, p.5). Ne kitaip yra Rusijoje.

Continue reading „Tautos rengimas dvasinei kapituliacijai“

Copy of ttterleckas_

Jau esame paskelbę Nepriklausomybės Akto signataro dr. Vlado Terlecko knygos “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai” leidėjo Petro Jonušo “Leidėjo žodį” (“Lietuvos istorijos stribai”). Dabar skaitykite sutrumpintą knygos  autoriaus “Pratarmę”.

Ši knyga – tai ilgamečio viešo “susirašinėjimo” su istorikais, dažniausiai matomais, girdimais, duodančiais toną Lietuvos istorijos mokslui, rinkinys. Iki šio dialogo su istorikais buvo ilgas sunkių vidinių apmąstymų laikotarpis. Iš pradžių buvau apžavėtas “Būtovės slėpinių” televizijos laidos dueto (A.Bumblausko ir E.Gudavičiaus) pokalbių naujoviškumo, žaismingumo. Vėliau apniko abejonės, kilo klausimų, vardan ko pokštaujama, po to prasidėjo jų teiginių atmetimo reakcija, atsakymų ieškojimas šaltiniuose, literatūroje, kol galop neliko abejonių, jog kryptingai ir nuosekliai klastojama Lietuvos istorija, savo užmoju pralenkianti istorijos klastojimo etalonu laikytą Juozo Žiugždos redaguotą “Lietuvos TSR istoriją”.

Continue reading „Kryptingai ir nuosekliai klastojama Lietuvos istorija“

Copy of ttterleckas_

Knygų gausybėje ne taip paprasta pastebėti knygą, kurią sąmoningai siekiama nutylėti. Prisipažįstu, man taip ir atsitiko. Apie Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai” sužinojau neseniai. Bet kai sužinojau, kai perskaičiau – labai apsidžiaugiau. Apsidžiaugiau ir pasijutau stipresnis, nes pamačiau, kad yra dar vienas žmogus , kuris nebijo eiti “prieš profesorius ir ekspertus, prieš direktorius ir rektorius, prieš universitetus ir institutus, prieš katedras ir komisijas, prieš pažintimis ir įsipareigojimais susaistytą mokslo elitą, asmeninius ryšius branginantį labiau nei mokslinę tiesą. Bet kartu – už mus visus, už mūsų praeitį ir ateitį”. Tokių žmonių yra, bet nedaug. Vienas iš jų – Nepriklausomybės akto signataras Vladas Terleckas.

Continue reading „Lietuvos istorijos stribai!“

terleckas_ 003

Karts nuo karto pašto dėžutėje aptinku itin geros poligrafinės kokybės žurnalą “Panorama”. To žurnalo nesu užsisakęs. Jo neketinu užsisakyti nei šiandien, nei kada nors ateityje. Jis man tiesiog nereikalingas. Bet jį vis tiek kažkas įmeta į mano pašto dėžutę. Nereikalaudami už šią paslaugą nė cento. Nei už patį žurnalą, nei už jo pristatymą. Bet ar tikrai žurnalas, pačiais lipšniausiais žodžiais kviečiantis aplankyti Vilniaus centre esantį naują prekybos centrą, – nemokamas? Juk žurnalo vadovybė kviečia atvykti į jų liaupsinamą prekybos centrą ne altruistiškais sumetimais. Į Saltoniškių gatvę kviečiamas tam, kad būtent jų prekybos centre pirkčiau drabužius, elektrotechnikos prekes, kvepalus, laikrodžius. Žodžiu, jie nori, kad savo sunkiai uždirbtus pinigus atiduočiau būtent jiems.

Žurnalo viršelis skelbia, esą “Panorama” – gerų pirkinių miestas”. Viršelyje taip pat rašoma: “Apsilankykite gerų pirkinių mieste –  Panoramoje! Smagiam apsilankymui ir naudingam apsipirkimui “Panorama” paruošė Jums daug mados naujienų, naudingų pasiūlymų ir malonių staigmenų!”

Continue reading „Renkuosi Vlado Terlecko knygą “Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai”“