Baigus Lietuvos kariuomenėje naudojamos savaeigės 120 milimetrų minosvaidžių sistemos modernizavimo darbus pirmąją gruodžio savaitę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) surengti praktiniai bandymai.
Bandymus surengė Lietuvos kariuomenės sunkiųjų minosvaidžių ir modernizavimo darbus atlikusios Izraelio bendrovės „Elbit Systems Land&C4I Ltd.“ specialistai, o juos atliekant buvo vertinamas modernizuotų minosvaidžių, ugnies valdymo įrangos, minosvaidžio ugnies stebėjimo ir koregavimo įrangos bei vadovavimo ir valdymo sistemų suderinamumas ir veiksmingumas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, su kuriais aptarė aktualius valstybės gynybos ir vidaus saugumo klausimus, poreikį atnaujinti šalies Nacionalinio saugumo strategiją, kurį sąlygoja pasikeitusi geopolitinė situacija, kylančios hibridinės, informacinės, kibernetinės grėsmės, migracijos krizė.
Šalies vadovė pabrėžė, jog geopolitinė situacija išlieka labai įtempta, nuolat bandomas NATO šalių budrumas ir pažeidžiama jų oro erdvė, Aljanso pasienyje vyksta kariniai veiksmai, todėl nuoseklus kariuomenės ir valstybės gynybinių pajėgumų didinimas yra pagrindinis nacionalinio saugumo prioritetas.
Lapkričio 9 d. krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad 2016 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia – sausio 7 diena.
Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi 2016 metų karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos bus pradedami siųsti šaukimo nurodymai. Kaip ir šiemet, kitais metais devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 tūkst. jaunuolių.
Lietuvos karinė vadovybė Ispanijoje stebėjo ambicingiausias per dešimtmetį NATO pratybas
Lietuvos krašto apsaugos vadovybė kartu su aukščiausiais NATO ir šalių narių atstovais lapkričio 4 d. San Gregorio poligone (Ispanija) stebėjo jungtinę pratybose “Trident Juncture 2015” (liet. „Trišakė jungtis“) dalyvaujančių Aljanso sausumos ir oro pajėgų operaciją.
Krašto apsaugos viceministro Antano Valio ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko vadovaujama delegacija taip pat susitiko su Baltijos bataliono sudėtyje besitreniruojančiais Lietuvos kariais, kurie sausumos pajėgų komponento pratyboms Ispanijoje dislokuojami pirmą kartą.
Didžiausių per dešimtmetį NATO pratybų „Trident Juncture 2015“ (liet. „Trišakė Jungtis“) baigiamąsias operacijas Ispanijoje ir Portugalijoje stebės Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė.
Lapkričio 4-5 d. San Gregorio poligone šalia Saragosos ir Atlanto vandenyne ties Lisabona vyks sausumos, jūrų ir oro pajėgų komponentų pristatymai, kuriuose kartu su Aljanso narių karine vadovybe dalyvaus krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai.
Spalio 26-oji – Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje – svarbi diena: į dalinį atvyko 499 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai. Jie papildė jau per 1,1 tūkst. šiuo metu savanoriškai karo tarnybą atliekančių Lietuvos vaikinų ir merginų gretas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas karių vardu dėkoja Lietuvos žmonėms, už kurių pervestas lėšas planuojama Lietuvos kariams nupirkti kolimatorinių (optinių) taikiklių automatiniams ginklams ir naktinio matymo prietaisų.
LR Seimui pateiktas svarstyti 2016-2018 m. Krašto apsaugos ministerijos biudžeto projektas.
Siekiant įgyvendinti artimiausio laikotarpio strateginius krašto apsaugos sistemos veiklos prioritetus, 2016 metams gynybos asignavimų poreikis sudaro 574,0 mln. eurų arba 1,48 proc. BVP. Tai yra 149 mln. eurų daugiau nei 2015 m. patvirtintas gynybos biudžetas.
Panevėžyje 20-metis šiaulietis E. N. nuteistas pagal retai taikomą baudžiamojo kodekso 323 straipsnį („Dezertyravimas“). Prokurorai šiam profesinės karo tarnybos kariui kaltinimus buvo pateikę už tai, kad nenorėdamas važiuoti į pratybas, be pateisinamos priežasties jis beveik 3 savaites neatvyko į tarnybą.
Šiaulietis E. N. profesionaliu kariu tapo 2014 metų rudenį. Prieš tai dalyvavo maždaug 3 mėnesius trukusiuose baziniuose kario rengimo kursuose, kur jam labai patiko.
Tapęs profesinės karo tarnybos kariu, vaikinas buvo paskirtas tarnauti į šalia Panevėžio įsikūrusį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną, į kulkosvaidininko padėjėjo pareigas.
E. N. kartu su kitais šio bataliono atstovais birželį turėjo vykti į tarptautines pratybas Latvijoje, trunkančias 12 dienų. Tačiau likus trims dienoms iki jų, šiaulietis neatvyko į tarnybą dalinyje, o vadams pranešė, kad serga. Karys jiems tvirtino turintis nedarbingumo pažymėjimą.
Spalio 18 d. Lietuvos kariai dalyvaus minint vieno ryškiausių ir aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų Leono Bistro 125-ąsias gimimo metines.
Petrašiūnų kapinėse 11 val. gėles padės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno rinktinės vadas majoras Vidas Grunda, kiti Krašto apsaugos ministerijos atstovai ir Seimo nariai.
Spalio 9 d. kario priesaiką Lietuvai davė dar apie 600 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Jie šiuo metu tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione Tauragėje, LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje ir LDK Gedimino štabo batalione Vilniuje.
Ceremonijų metu kariai prisiekė ištikimai tarnauti savo šaliai ir negailėdami jėgų ir net gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Kas galėjo pamanyti, kad praėjus vos 120 metų po garsiųjų Maironio eilių, drąsinti ir guosti reikės nebe sūnus į karą išleidžiančias motinas, o pačius viso labo į pratybas pašauktus Lietuvos jaunuolius?
O prireikė. 1990 metais Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepasivargino ugdyti patriotiškumo, o galiausiai socialdemokratų deleguotas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atšaukė ir privalomąją karo tarnybą . Ką pamatėme ją susigrąžinę?
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rumunijos gynybos biudžetai šiais metais auga. Auga gana ženkliai.
Tai – puiki žinia. Taip ir turėtų elgtis valstybės, kurios neprarado sveiko proto, kurios sugeba blaiviai vertinti iškilusias grėsmes.
Pateiksime tik keletą skaičių, kurie byloja, kaip keičiasi Europos supratimas apie saugumo poreikius. Pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija iš JAV įsigijo 119 tankų ir 40 sparnuotųjų raketų. Ta pati Lenkija iš Pietų Korėjos nusipirko dar 120 automatiškai nusitaikančių ginklų.
Pasaulyje yra labai daug valstybių, kurių kaimynystėje įsikūrusi agresyvi kaimynė, kelianti potencialų pavojų jų saugumui. Tačiau gynybos finansavimas beveik visose šalyse skirtingas. Vienose, tokiose kaip Izraelis, jis siekia 5,6 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Lietuvoje 2014 m. gynybai skirtas finansavimas siekė 0,8 proc. BVP ir tik prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą buvo padidintas.
Net dar kartą sutarta, kad iki 2020 m. krašto apsaugos finansavimas bus padidintas iki 2 procentų. Nors tiek skirti jau buvome įsipareigoję prieš stodami į NATO.
Su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku nusprendėme pakalbėti apie Lietuvos kariuomenės ateitį, nors suvokėme, kad į dalį klausimų jis negalės atsakyti, nes tai susiję su politinėmis Lietuvos aktualijomis.
Tačiau norėjome išgirsti jo nuomonę tiek apie skirtingas įvairiose valstybėse egzistuojančias gynybos sistemas, tiek apie tai, kas sprendžia, koks finansavimas būtinas Lietuvos kariuomenei. 2014 m. Lietuva krašto apsaugai skyrė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estija – 2 proc., JAV – 3,8 proc., o Izraelis – 5,6 procento.
Balandžio 10 d., penktadienį, 9.30 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, 3 aukštas) Seimo narė Rasa Juknevičienė kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu organizuoja konferenciją „Kokios kariuomenės Lietuvai reikia šiandien?“.
„Privalomosios karo tarnybos grąžinimas yra tik pirmas žingsnis. Jeigu norime turėti tinkamus pajėgumus, neužtenka vien tik grąžinti šauktinių tarnybą, reikia organizuoto ir veiksmingo kariuomenės rezervo su tinkamomis struktūromis. Taikos meto sąlygomis pakanka ir nedidelės kariuomenės, tačiau lygiagrečiai turime ruošti papildomus pajėgumus – rezervą“, – teigia Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Kaip Lietuvoje organizuojamas gyventojų evakavimas
Lietuvoje gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, sprendimą evakuoti gyventojus iš savivaldybės teritorijos į kitą tos pačios savivaldybės vietą arba į gretimą savivaldybę priima savivaldybės administracijos direktorius. Jeigu gyventojai evakuojami į tolimesnę savivaldybę, sprendimą, kur turi būti evakuojami gyventojai, priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėse, iš kurių ir į kurias evakuojami gyventojai, pradeda dirbti gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijos, įkuriami reikalingi evakavimo punktai: gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo.
Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias evakuojant renkasi gyventojai.
Mano manymu, artėjančios šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji metai – yra metas, kai turėtume ne dar labiau padidinti savo gyvenimo tempą siekdami užbaigti visus pradėtus darbus, surasti ir nupirkti artimiesiems kuo originalesnių dovanų, o atvirkščiai – stabtelėti ir pamąstyti apie save, apie tai, kas esame, ką per metus nuveikėme, ką planuojame nuveikti ateinančiais metais, kokius tikslus sau kelsime.
Būtent šiuo laikotarpiu visus Lietuvos piliečius kviečiu šiek tiek laiko skirti pamąstymams ir apie savo pilietines pareigas, apie pasiruošimą šalies gynybai.
Pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė. Jos nebepavadinsime labai stabilia ir lengvai prognozuojama.
Štai tokį akibrokštą buvo sunku įsivaizduoti. Mūsų netobuli įstatymai taip netobulai sukalti, kad jei Lietuvoje ir imtų šeimininkauti „žalieji žmogeliukai“, mūsų kariai teisiškai negalėtų ginti valstybės. Kodėl? Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms ginklą pakelti leidžiama tik karo atveju.
Ir Greitojo reagavimo daliniams, ir visoms kitoms karinėms struktūroms uždrausta naudoti jėgą taikos sąlygomis. O „žalieji žmogeliukai“, kaip byloja karti Ukrainos patirtis, ateis tyliai, tarsi „iš niekur“, nekeldami didelio triukšmo. Jie įsiverš į mūsų teritoriją taip, kad akivaizdžios karinės intervencijos požymius būtų kuo sunkiau pastebėti.
Tad LRT televizijos laidos „Savaitė“ žurnalistė Joana Lapėnienė iškėlė vieną iš rimčiausių nūdienos klausimų – kaip elgsimės, jeigu, neduok Dieve, iš Kaliningrado pusės ims plūsti modernia ginkluote apsikarstę vyrai, dėvintys karinę uniformą be atpažinimo ženklų? Ginsimės ar tik stebėsime, kaip mus okupuoja?
LR Seimui pateiktas svarstyti 2016-2018 m. Krašto apsaugos ministerijos biudžeto projektas.
