Lietuvos kariuomenė

Aktualijos

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad neaišku nei kaip, kur, nei su kokiu ginklu ginti savo kraštą, jeigu prireiktų.

Labai gerai, kad žmonėms tokie klausimai kyla, kad stiprėja šaulių, savanorių gretos, kad pagaliau visuomenei tapo įdomūs kariuomenės reikalai.

Tačiau svarbiausias darbas, kurį visi turime nuveikti jau dabar – atgrasyti tuos, kurie žvangina ginklais prie pat mūsų sienų. Atgrasyti taip, kad nekiltų minčių čia kelti kojos ir kad nereikėtų stoti su ginklu rankose ginti savo žemės tikrame kare.

Continue reading „Ką daryti tiems, kurie nori ginti Lietuvą?” →

Aktualijos

Praėjo gana daug laiko nuo įvykių Ukrainos Kryme. Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi mūšiai, siautėja teroristai, numuštas civilinis lėktuvas. Tačiau iš aukštų politikų, kaip Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, lūpų negirdžiu jokios pažangios minties.

Na, tiesa, viena mintis buvo išsakyta. Pavyzdžiui, kad Karo akademijos profesoriui duota užduotis parašyti kažkokią knygą, aiškinančią, kaip reikia ginti valstybę. Mintis gal ir gera, bet ką daro Krašto apsaugoje tarnaujantys civiliai, generolai, pulkininkai, didelis būrys pulkininkų leitenantų ir dar didesnis būrys majorų? Kol kas girdžiu tik keletą nuomonių – atsargos majoro Alberto Daugirdo, atsargos pulkininko Zenono Vegelevičiaus, kelių civilių.

Continue reading „Aš vis dar nežinau, kur mano batalionas, pone ministre !” →

Aktualijos

Po 2001-09-11 susiduriame su naujo pobūdžio karais. Tokius karus matėme Afganistane, Irake, Sirijoje, o dabar jau ir Ukrainoje.

Iki pastarojo meto karus supratome kaip gerai technologiškai aprūpintų ir gerai parengtų kariuomenių susidūrimus. Įprastai kariuomenė kovoja su kita kariuomene, viena iš jų užima teritoriją, joje įsitvirtina laimėjusios kariuomenės palaikoma civilinė valdžia, kuri užtikrina teritorijos valdymą.

Tokie karai yra labai brangūs, iš anksto aišku, kad aiškią persvarą turi ekonomiškai ir technologiškai stiprios valstybės.

Dėl šių priežasčių įprastinių karų stengiamasi vengti, o kylančius ginčus spręsti diplomatinėmis ar ekonominio spaudimo priemonėmis.

Continue reading „Tėvynės sąjunga: „Naujieji karai – iššūkis tradicinei krašto gynybai“” →

Aktualijos

Lietuva turi naują kariuomenės vadą. Juo tapo generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Valstybės pasirinkimas – teisingas. Tikiu šio karininko patriotiškumu, profesionalumu, darbštumu. Neabejoju, jog šis karininkas ne tik stengsis sukurti stiprią kariuomenę, bet ir puikiai žino, kaip kuriamos stiprios kariuomenės.

Teisingas pasirinkimas

Šių eilučių autorius penkerius metus, nuo 1998 iki 2003-ųjų, leido specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“. Taigi savo akimis ne sykį matė, kaip tuometinis pulkininkas J.V.Žukas profesionaliai vadovaudavo motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratyboms. O kiek būta pokalbių, kurie gulė į karinį priedą kaip išskirtiniai J.V.Žuko interviu?! 

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Lietuvos kariuomenės fenomenas” →

Politinės intrigos

Ramybės, tikrai ramybės. Ar, kaip pasakytų mūsų Lietuvos elito atstovai, tik nereikia panikuoti ir vieniems kitų gąsdinti, nes galime pakenkti savo nervų sistemai, vartojimui šalies viduje ar net išgąsdinti silpnesnių nervų investuotojus, kurie verčiau investuos Rusijoje nei į tą teritoriją, kuriai gresia okupacija.

Tuo labiau, kad artimiausiu metu nėra nė menkiausios galimybės, kad Rusija nuspręs okupuoti Lietuvą.

Žinoma, niekas negali garantuoti dėl žalių žmogeliukų, kurie staiga užplūdo Krymą ar, pavyzdžiui, dėl Kaliningrado karinės apygardos vado, kuris, nuolat skaitydamas Vladimiro Putino ir jo pakalikų pareiškimus apie Lietuvoje tarpstančius fašistus gėjus, visam pasauliui ruošiančius iškrypėlius maniakus teroristus, vieną kartą gali išprotėti ir nuspręsti išvaduoti Lietuvą.

Continue reading „Paskutinis skambutis Lietuvos nepriklausomybei, arba Kada mus okupuos?” →

Aktualijos

Jeigu Lietuva – protinga valstybė, o lietuviai – įžvalgi tauta, privalome dėkoti Ukrainai. Būtent ukrainiečių bėdos privertė blaiviau pažvelgti į savo „saugumo garantijas“. Ukrainiečiams turime jausti dėkingumą dar ir todėl, kad būtent okupuoto Krymo skausmas mažumėlę išblaivė ir nuo sotaus gyvenimo aptingusius mūsų sąjungininkus Vakaruose.

Juk jeigu ne Ukraina, iki šiol tebemanytume, esą grobuoniškas Rusijos apetitas seniai numalšintas išprievartavus moldavus, čečėnus ir gruzinus. Būtent ukrainiečiai visiems mums atvėrė akis, jog Rusijos „apetitas auga bevalgant“. Visos didžiosios pasaulio galybės turi bent minimalų saiko jausmą. Vladimiro Putino valdoma Rusija – ne.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kodėl verta pavydėti Estijos žvalgybai?” →

Aktualijos

Besibaigiant naujosios koalicijos šimtadieniui galima pastebėti kai kuriuos kalbėjimo ženklus, kurie sužymi besiformuojančius požiūrius į krašto apsaugą. Turiu pasakyti, kad tai nėra naujas požiūris. Jo šerdis – realybės ignoravimas, kad ir kas vyktų už valstybės sienų.

Vien ką reiškia sparnuotosios frazės apie tai, kad krizės nebūtų, jei ne senoji vyriausybė bei jos vykdytas valstybės išlaidų mažinimas. 

Continue reading „Bebalsės politikos šimtadienio pabaigtuvės ir krašto apsauga” →

zengia_0
Aktualijos

Pa­gerb­ti kil­niais po­el­giais Lie­tu­vą ir ka­riuo­me­nę gar­si­nę ka­riai ir ci­vi­liai

Vil­niu­je bu­vo suren­gta Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ap­do­va­no­ji­mų „Lie­tu­vos kar­žy­gys“ ce­re­mo­ni­ja.

Iš­kil­min­ga­me ren­gi­ny­je Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­je bu­vo pa­gerb­ti ir ap­do­va­no­ti ka­riai ir ci­vi­liai, sa­vo kil­niais po­el­giais ir pa­si­au­ko­jan­čia tar­ny­ba gar­si­nę Tė­vy­nę ir ka­riuo­me­nę, ro­dę tar­nys­tės vi­suo­me­nei pa­vyz­dį.

Kaip ir anks­tes­niais me­tais, tei­ki­mus ap­do­va­no­ji­mams ver­ti­no ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės at­sto­vų ko­mi­si­ja, va­do­vau­ja­ma Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do. Šie­met ko­mi­si­ja „Lie­tu­vos kar­žy­gio“ ap­do­va­no­ji­mams at­rin­ko pen­kias kil­nias is­to­ri­jas ir jų he­ro­jus.

Continue reading „„Lietuvos karžygio” apdovanojimai” →

tumaviciute_slaptai
Aktualijos

Vilnius. Šviečia fakelai.  Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, kariai, savanoriai, jaunieji šauliai, visuomeninių organizacijų atstovai lapkričio 22-ąją po vakarinių Mišių Bernardinų bažnyčioje iškilminga eisena pagerbė 1942 m. bolševikų nužudytų aštuonių Lietuvos ministrų atminimą.

Pagerbti žuvusiųjų neatvyko nė vienas buvęs ar esamas ministras.

Nei radijo, nei televizijos, nei dienraščių žurnalistai nepanoro papasakoti Lietuvai apie iškilius Tėvynės sūnus.

Continue reading „Kam dirba ministrai (žuvusių ministrų pagerbimas be ministrų)” →

Fotoreportažai

« ‹ 2 iš 2 › »

Ką čia kalbėt: gražu pažiūrėti, kai jauni vyrai, žygiuodami Gedimino prospektu, drebina gatvės grindinį, net nekokybiškos plytelės skilinėja. Didžiulis orkestras trenkia maršus vieną po kito. Stengiuosi neatsilikti ir vis žvilgčioju į šaligatviuose karių paradą stebinčias gražuoles. Gėlių po kojom jos nemėto (kaip Dolskio dainoj), bet, aiškiai matau, nėra abejingos tvirtiems, gražiai aprengtiems vyrams. Arkikatedros aikštėje matėme, kaip mikliai, tarsi kokie žonglieriai, jie mėto savo šautuvus, kai kada sutartinai tarsi netyčia iš jų paleidžia vieną kitą salvę…

Šioje aikštėje pirmą trumpą kalbą ne Seimo rūmuose pasakė “Darbo” partijos ir Butkevičiaus pagimdytas Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. O Krašto apsaugos ministrės pareigas laikinai dar einanti Rasa Juknevičienė – paskutinę. Kalbėjo ir kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Paprastai tokios proginės kalbos būna nenuoširdžios, mažai ką pasakančios, pompastiškos. Kokie mes dabar saugūs! Kaip niekada anksčiau! Nes esame po stipriausios demokratinių valstybių organizacijos (NATO) skėčiu. Nors aplinkui pliaupia lietus – jokios audros mums nebaisios. Saugūs, bet svarbiausia – tas saugumas mums beveik nieko nekainuoja.

Continue reading „Žengia pulkas linksmai…” →

military_kariuomene
Aktualijos

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2012 m. spalio 31 d. žemiau pateikiamu viešu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.

Šiuo laišku norime atkreipti Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijų dėmesį dėl katastrofiškos padėties krašto apsaugos sistemoje.

Katastrofiška padėtis  susidarė dėl jai skiriamo nepakankamo finansavimo. Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto gynybai sudaro 0,76 procento nuo BVP palyginus su 1,4 procento nuo BVP NATO vidurkiu. Be Islandijos, kuri neturi kariuomenės, esame paskutinėje vietoje tarp visų NATO šalių. Tuo ne tik rodome, kad mums patiems nesvarbus mūsų šalies saugumas. Tuo atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių.

Continue reading „„Atvirai tyčiojamės iš savo NATO partnerių”” →

jukneviciene_rasa11
Aktualijos

Nau­jo­je Šve­di­jos ka­ro eks­per­tų Bo Ljun­go, To­mas’o Malm­lo­fo, Kar­lio Ne­ret­nie­ko ir Mi­ke’o Win­ners­ti­go pa­reng­to­je stu­di­jo­je tei­gia­ma, kad ne­pai­sant to, jog Lie­tu­va iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių tu­ri dau­giau­siai am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų vys­ty­mu, ji vis dėl­to at­si­lie­ka nuo ge­riau­siai ka­riuo­me­nę fi­nan­suo­jan­čios Es­ti­jos.

Jų pa­reng­to­je stu­di­jo­je „Bal­ti­jos ša­lių sau­gu­mas ir ap­gi­na­mu­mas“ iš­sa­miai ana­li­zuo­ja­mos NATO ga­li­my­bės veik­ti re­a­guo­jant į jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Bal­ti­jos ša­lis iš Ru­si­jos pu­sės. Dau­giau­siai rū­pes­čių, pa­sak stu­di­jos au­to­rių, NATO su­kel­tų mo­der­ni Ru­si­jos oro gy­ny­bos sis­te­ma. Vie­nas iš jos ele­men­tų – „Že­mė-oras“ ti­po ra­ke­tų sis­te­ma „S-400“ – ne­se­niai bu­vo pri­im­ta į ko­vi­nę ri­kiuo­tę Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Continue reading „Švedijos ekspertai negiria Lietuvos kariuomenės” →

patackas_algirdas
Politinės intrigos

Ar rinkimai į Seimą vyksta sąžiningi? Ar Lietuva vis dar demokratinė valstybė? – toks klausimas kyla ne tik spalio 25 d. 18 val. planuoto Žaliakalnio ir Centro apygardų rinkėjų ir jų kandidatų Algirdo Patacko bei Gintaro Dručkaus susitikimo organizatoriams.

Į susitikimą, turėjusį vykti Karininkų Ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19), pakviesta ir svečių iš Vilniaus – laukiama atvykstant kultūros tyrinėtojo ir visuomeninko dr. Dariaus Kuolio, Bernardinai.lt redaktoriaus Andriaus Navicko ir kitų, renginio metu būtų koncertavę jaunimo grupės. Tačiau visą savaitę buvo neaišku, ar Krašto apsaugos vadovai teiksis duoti šiam renginiui leidimą.

Continue reading „Algirdo Patacko ir Gintaro Dručkaus susitikimas su rinkėjais įvyks” →

dirgla_1
Aktualijos

KAIP IR PRIEŠ 300 METŲ

Mano akyse ir dabar štai stovi įstabus heraldinės grafikos darbas, pavadintas “Lietuva”. Jame taupia simbolių kalba pavaizduota Lietuvos valstybės istorinė raida.

Šiandien, man atrodo, niekas neapibūdintų nei Lietuvos valstybės praeities, nei jos ateities vizijų taip aiškiai, kaip tai padaryta šiame dailininko Vido Kazimiero Gibavičiaus darbe. Kūrinys nedidelis, gražus, nešk jį į mokyklas, dėk į vadovėlius, rodyk vaikams, kad jie nuo mažumės žinotų, kokią valstybę turi ir kokios reikia. Deja, daugiau kaip per dešimtį metų šiuo lengvai “skaitomu” heraldinės grafikos darbu taip niekas ir nesusidomėjo.

Continue reading „Improvizacija istorijos cimbolais ( 1 )” →

jukneviciene_rasa
Aktualijos

Krašto apsaugos ministerijos atlikta moterų ir vyrų lygių galimybių krašto apsaugos sistemoje analizė atskleidė, jog Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro apie 11 proc. Lietuvos karo tarnybos karių. NATO 2009 – 2010 metų duomenimis, daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnaujančių moterų skaičius yra mažesnis.

Lenkijoje moterys sudaro 1,8 proc., Danijoje – 5,2 proc., Liuksemburge – 5,8 proc., Belgijoje – 8,02 proc., Norvegijoje – 8,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 9,5 proc., Vokietijoje – 8,9 proc. karinio personalo. Kariuomenėje tarnaujančių moterų dalis yra didesnė šalyse, kurios prie NATO prisijungė vėliau, pavyzdžiui, Bulgarijoje moterys sudaro 13 proc., Čekijoje – 13,6 proc., Slovėnijoje – 15,4 proc., Latvijoje – 17,4 proc., Vengrijoje – 20 proc. karinio personalo.

Continue reading „Lietuvos kariuomenė tapo moteriška?” →

simtamete_1
Aktualijos

Šimtas metų net valstybių, tautų gyvenime – daug. Per šimtą metų žlugo Rusijos tautų kalėjimas ir ant jo griuvėsių buvo pastatyta dar baisesnė Lenino ir Stalino Gulagų imperija.

Per šimtą metų Lietuva prisikėlė, vėl buvo sutrypta, vėl prisikėlė. Ir visa tai matė, visu savo gyvenimu patyrė šimtametė Liudvika Juodienė, liepos 19 d. švęsianti savo jubiliejų. Tik labai retas tokios dienos sulaukiame.

Per šimtą metų moteris du kartus ištekėjo už to paties vyro, nūnai jau seniai iškeliavusio iš šios ašarų pakalnės. Užaugino dvi dukras…

Šiandien ji gyvena Vilniuje, Lazdynuose, Erfurto gatvėje. Aktoriaus Algirdo Grašio paragintas, ten aš ją ir aplankiau: dar labai gyvybingą, puikios atminties, gyvenančią jaunų dienų prisiminimais, artimųjų džiaugsmui.

Continue reading „Nedingę be žinios” →

kar_0
Aktualijos

Pasisotinęs pederastų ir lesbijiečių eitynėmis, ignoravęs sovietinių “išvaduotojų”, apsikarsčiusių ordinais ir medaliais, žygiavimą nuo Arkikatedros Antakalnio kapinių link, nutariau atsigaivinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės švente. Nors sinoptikai žadėjo lietingą, apsiniaukusį šeštadienį, šventei Vingio parke dar neprasidėjus, dangus pragiedrėjo, buvo vasariškai šilta. Geras ženklas. Tačiau gal ne tik dėl to susirinko daug žmonių. Labai daug. Viliuosi, kad visuomenei rūpi, kaip laikosi, kuo turtingi tėvynės gynėjai. Jeigu į patriotinius renginius paprastai renkasi pagyvenę žmonės, tai į vienybės šventę atėjo labai daug vaikų, jaunų tėvų su kūdikiais ant rankų, vežimėliuose. Džiuginantis faktas. Tai gal netiesa (remiuosi sociologinėmis apklausomis), kad tik nedidelė piliečių dalis gintų Lietuvos nepriklausomybę? Manau, daugumai kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės dalyvių ir žiūrovų pirmiausia rūpėjo pamatyti, pačiupinėti ne kasdien matomus ginklus, nusifotografuoti su “tamsiaveidžiu” kariu, užlipti ant šarvuočio. Ir tai, žinoma, ne pro šalį. Kariškose palapinėse galėjai pajusti, koks įvairus, sudėtingas visuomenės, valstybės gynimo mechanizmas, kiek jis skiriasi nuo Vytauto Didžiojo laikų.

Continue reading „Nuo Žalgirio iki Vingio parko” →

Stasaitis37
Aktualijos

Praėjo jau dvidešimt metų, kai buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Dalyvavau ir prisidėjau ją kuriant ir puoselėjant, regėjau jos „aukso“ amžių, matau ir dabartinį nuopuolį. Dar prieš įstojant i NATO buvome ją sukūrę pakankamai galingą ir pagal tuometinius laikus gana gerai ginkluotą. Buvome numatę ir turėjome galimybes suduoti ypač skaudų smūgį galimam priešui, per kelių savaičių laikotarpį sunaikinti per 2000 tūkstančių priešo šarvuotos technikos vienetų, per 100 lėktuvų ir malūnsparnių bei išvesti iš rikiuotės per 100.000 priešo karių. Tai buvo 2002 – 2003-aisiais metai.

Stebina kai kurių piliečių norėjimas nuteikti Lietuvos visuomenę prieš savo kariuomenę, ją visaip menkinant ir rodant neįgalia pasipriešinti galimam okupantui. Tokie asmenys kai kuriose valstybėse yra vardinami kaip „įtakos agentai“, tarnaujantys galimiems okupantams ir siekiantys savo rašiniais, pasisakymais, kalbomis, abejonėmis pakirsti valstybės piliečių dvasią, paversti juos daug negalvojančiais galvijais, kuriuos po to, bus labai lengva suvaryti į aptvarus.

Continue reading „Nelaikykite Lietuvos kariuomenės kūrėjų idiotais” →