Balandžio 28 dieną Seime vyks tarptautinė konferencija „Kodėl buvę kariai tampa lyderiais versle?“
Vakarų šalyse karo tarnybą baigusieji jau seniai yra vieni geidžiamiausių darbuotojų. Renginio atidaryme žodį tars krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pranešimą skaitys krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, kuris yra ir Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Arturas Jasinskas.
Konferencijoje ketinama pasirašyti memorandumą, kuriame bus numatyti konkretūs įsipareigojimai gerinti karių integraciją į civilinį gyvenimą. Memorandumą pasirašys: Krašto apsaugos ministerijos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Seimo Ekonomikos komiteto, didžiųjų verslo asociacijų, visuomeninių organizacijų, tarptautinių kompanijų vadovai, aukštųjų universitetinių mokyklų atstovai.
Seime vyksiančio renginio tikslas – parodyti gerąją užsienio šalių patirtį, didinti Lietuvos darbdavių, visuomenės susidomėjimą bei supratimą apie karių gebėjimus, įgūdžius, įgyjamus karo tarnyboje, turimas jų profesines kompetencijas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvi, bene kiekvieno iš Jūsų giminėje yra žuvusių ar nukentėjusių už Tėvynės laisvę, todėl kviečiame nelikti nuošalyje ir nedelsiant prisidėti prie jų nemarios kovos įamžinimo!
Atėjo lemiama akimirka, jeigu mes dabar startuojame, tai prisidės ir Lietuvos valstybė. Todėl prašome kaip galima greičiau paremkite paminklo Lietuvos partizanams pastatymą Kryžkalnyje.
Jūs tai galite padaryti: skirdami iki 2% gyventojų pajamų mokesčio į „Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos“ įm./k. 303472436 sąskaitą LT 47 7300 0101 4220 5090 ar pervesdami bet kokią pinigų sumą.
Paminklą turėtų sudaryti paminklinė grupė, kurią sudarytų 30 – 40 metrų aukščio obeliskas su paauksuotu „Vyčio kryžiumi“, matomu 20 km spinduliu, siena su 20 000 simbolinių mažų „Vyčio kryžių“ su visų žuvusių Lietuvos partizanų pavardėmis po kiekvienu iš jų, taip labai akivaizdžiai parodant žūčių už Lietuvos laisvę mastą, nežinomo partizano kapas su amžinąją ugnimi ir originali skulptūrinė grupė ,,Partizanai žvalgyboje“.
Šiuo paminklu mes siekiame įprasminti ir įamžinti 20 000 Lietuvos partizanų, tikrųjų Lietuvos kariuomenės karžygių, besikovusių su okupantu, nemarios Laisvės kovos atminimą, skirtą „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio“ Deklaracijos 70 – mečiui ir Lietuvos kariuomenės 100 – mečiui, paminėti.
Paminklas, kaip informacinio karo ginklas, gina Lietuvos partizanų garbę kovoje su Rusijos propaganda, juodinančia jų kovą, kartu kviečia lietuvių tautą budėti, bet kuriuo momentu būti pasiruošusia apginti Valstybę, Laisvę ir Nepriklausomybę. Tai pirmas valstybės lygmens paminklas Lietuvos partizanams, kurį remia Lietuvos kariuomenė.
Pervesdami pinigus būtinai nurodykite savo adresą, žuvusio giminaičio partizano vardą ir pavardę.
Daugiau informacijos apie Sąjungą rasite: www.kryzkalnispartizanai.lt, Pamėnkalnio g. 13, Vilnius LT-01114, info@kryzkalnispartizanai.lt, tel.: + 37068774413
Informacijos šaltinis – Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis balandžio 13 d. baigė vizitą Afganistane, kur susitiko su NATO misijos „Tvirta parama“ vadovybe bei joje tarnaujančiais Lietuvos kariais. Ministras su delegacija taip pat lankėsi šios misijos Vakarų regiono mokymo, patarimo ir paramos vadavietėje Herate.
Susitikimų metu ministrui buvo pristatyta saugumo padėtis regione bei misijos veikla. Jos užduotys skirtos Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms rengti ir yra nekovinio pobūdžio. Misijos pagrindinis tikslas – mokyti, patarti ir remti šalies nacionalines saugumo pajėgas, ministerijas ir kitas valdžios institucijas užtikrinant stabilumą šalyje.
„Padėtis Afganistane negerėja taip greitai, kaip norėtųsi: reformų vykdymui trukdo neramumai regione bei aukštas korupcijos lygis, tačiau bendromis NATO sąjungininkų pastangomis šalyje pavyko užtikrinti tam tikrą stabilumą, – po vizito susitikimų su misijos vadovybe sakė R. Karoblis. – Tačiau ši misija būtina kaip saugumo garantija, siekiant užkirsti kelią terorizmo bei narkotikų verslo plėtrai. Tai – globalus rūpestis, ir kantrybė šioje kovoje yra strateginės reikšmės“. Pasak ministro, tą puikiai supranta misijoje dalyvaujančios NATO šalys ir toliau siunčiančios savo karius į tarnybą šioje misijoje.
Susitikimų metu aptartas ir Lietuvos indėlis į saugumo užtikrinimą regione. Pernai Lietuva padidino savo indėlį misijoje ir atsiuntė į Afganistaną šešis karius. Iš viso šiuo metu čia tarnauja 21 Lietuvos karys, vasarą jų gretos pasipildys dar aštuoniais.
„Nuoširdžiai didžiuojuosi mūsų kariais – misijos vadovai ne kartą pabrėžė jų profesionalumą ir atsidavimą tarnybai, – sakė R. Karoblis. – Susitikimų metu misijos vadovybė ne kartą dėkojo Lietuvai už indėlį misijoje – lietuviai kariai čia vertinami tik labai gerai“.
Ministrą vizito metu lydėjęs Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras sakė, jog Lietuvos kariams dalyvavimas tarptautinėse misijose yra neįkainojama patirtis, kur jie įgyja naujų įgūdžių ir dirba aukščiausių standartų aplinkoje. „Mūsų kariai Afganistane yra verti didžiausios pagarbos ir padėkos žodžio ne tik už tai, kad profesionaliai vykdo užduotis, bet ir labai garbingai atstovauja Lietuvos kariuomenei ir mūsų valstybei“.
Pakeliui į Vilnių ministras ir delegacija taip pat sustojo Tbilisyje, kur apsilankė bendrame NATO bei Gruzijos mokymo ir vertinimo centre. Lietuva remia šio centro veiklą; jame kartu su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių tarnauja ir Lietuvos karininkas.
Nuo 2015 metų pradžios Afganistane NATO vykdo misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support Mission“). Joje dalyvauja 39 šalys. Pernai liepą vykusiame Varšuvos viršūnių susitikime NATO šalys bei operacijos partnerės sutarė tęsti šią misiją ir iki 2020 m. pabaigos kasmet skirti daugiau nei 800 mln. JAV dolerių Afganistano saugumo pajėgų finansavimui.
Misijos „Tvirta parama“ vadavietė yra dislokuota Kabulo mieste, Afganistano sostinėje. Aštuoni Lietuvos kariai vykdo užduotis skirtinguose štabo skyriuose, pagal savo veiklos sritis. Vadavietėje taip pat tarnauja Lietuvos karo policininkų grupė, kuri vykdo tarptautines karo policijos funkcijas kartu su Australijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karo policininkais – užtikrina karių drausmę, vykdo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevenciją. Taip pat Lietuvos kariai užtikrina ir nacionalinio paramos elemento funkcijas, teikia logistinę paramą Afganistane tarnaujantiems Lietuvos kariams.
Vakarų regiono mokymo ir konsultavimo vadavietėje, kuri dislokuota Šiaurės vakarų Afganistane šalia Herato miesto, tarnauja penki Lietuvos kariai iš skirtingų kariuomenės padalinių. Kariai vykdo užduotis skirtinguose štabo skyriuose.
Lietuvos dalyvavimas misijoje Afganistane yra didžiausias ir ilgiausiai trunkantis tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas – nuo 2002 m. čia tarnavo daugiau nei 3 tūkst. Lietuvos karių.
Informacijos šaltinis – Kašto apsaugos ministerija.
Balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas susitiks su į Lietuvą atvykstančiais Nyderlandų gynybos ministre p. Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadu generolu Tomu Middendorpu (Tom Middendorp).
Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert
Krašto apsaugos ministerijoje vyks dvišalis Lietuvos ir Nyderlandų krašto apsaugos vadovų susitikimas. Jame bus aptariami regiono saugumo, dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje klausimai. Taip pat ministrai ir vadai aptars ir klausimus, susijusius su Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe, kuriai savo karius ir techniką yra skyrę ir Nyderlandai.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai ir kariuomenių vadai vyks į Ruklą, kur dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Čia suplanuotas susitikimas su grupės vadovybe, olandų kariais, Gaižiūnų poligone svečiams kovinė grupė kartu su Lietuvos kariais pademonstruos pratybų epizodą.
Nyderlandų kariuomenės vadas generolas Tomas Middendorpas
Rukloje dislokuotam Vokietijos vadovaujam NATO pajėgų batalionui Nyderlandai yra skyrę apie 250 karių. Kartu olandų karai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt. Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, po vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.
NATO bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje. Nuo sausio Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas yra dislokuotas Šiauliuose, iš kur su keturiais naikintuvais F-16 vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Tai jau antroji olandų karių misija. Be to, Nyderlandų kariai yra vykdę oro policijos misijos pastiprinimą iš Malborko oro bazės Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Be to, du Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Į Lietuvą kovo 21-23 d. atvyksta Nyderlandų kariuomenės kariai, kurie prisijungs jau nuo šių metų sausio pabaigos Rukloje dislokuojamos Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės.
Kovo 21 d. į Klaipėdos jūrų uostą atgabenama Nyderlandų kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų bataliono karinė technika – apie 40 įvairios karinės technikos, tarp kurių – pėstininkų kovos mašinos CV 90, žvalgybos transporto priemonės „Fennek“, įvairios paskirties transporto priemonės „Boxer“, šarvuotos remonto evakavimo mašinos, kt. technika.
Kovo 23 dieną į Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazę Šiauliuose atskrenda ir pagrindinė Nyderlandų karių grupė – per 100 karių. Iš viso Lietuvoje tarnaus per 200 olandų karių.
Atvykstančių Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 3-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Dislokavimo ir pirmosios rotacijos laikotarpiu Lietuvoje Nyderlandų kariai bus dislokuoti Ruklos įguloje, kur kartu su Belgijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Vokietijos kariais dalyvaus bendrose įvairaus lygmens lauko taktinėse pratybose Lietuvos kariuomenės poligonuose.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje jau dislokuota per 400 Vokietijos, 100 Belgijos, yra jau atvykusi ir dalis Nyderlandų karių. Be to, į Ruklą kovinei grupei jau atgabenta per 250 transporto priemonių. Vokietijos pajėgų dislokavimas jau yra beveik baigtas. Norvegijos kariai į Lietuvą atvyks gegužę.
2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1, 2 tūkst. karių. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys keturios kovinės kuopos. Be to, bus suformuoti įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pavyzdžiui, iškilus grėsmei, vykstant pratyboms ir pan., galės būti pastiprinta. Pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą, kai numatytas intensyvus pratybų ciklas.
NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.
Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.
NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.
NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.
Informacijos šaltinis – Lietuvios krašto apsaugos ministerija.
Kovo 1 d. į Lietuvą su darbo vizitu atvykęs Čekijos gynybos ministras Martin Stropnický ir Čekijos kariuomenės vadas generolas Josef Becvar stebėjo kartu su Lietuvos kariais besitreniruojančius čekų karius.
„Jungtinės treniruotės kartu su sąjungininkais yra svarbi galimybė gerinant sąveiką ir karinį pasirengimą. Taip pat naujasis treniruočių kompleksas „Mūšis mieste“ sudaro sąlygas kariams prisitaikyti prie šiuolaikinių konfliktų pobūdžio apgyvendintose vietovėse“, – sakė pratybas stebėjęs Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Artūras Radvilas.
Svečiai stebėjo bendrą karinę operaciją Lietuvos kariuomenės treniruočių komplekse „Mūšis mieste“ Brigados generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Pratybose Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai kartu su Čekijos rotacinių pajėgų kariais atliko apgyvendintos vietovės šturmą ir pastatų valymą.
Šiose pratybose kartu su sąjungininkais treniruojasi apie 140 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Tai didžiausios pratybos kuriose dalyvauja šauktiniai, tarnybą pradėję prieš 7 mėnesius LDK Kęstučio batalione. Šiose pratybose dalyvauja apie 100 Čekijos rotacinių pajėgų karių.
Pratybas taip pat stebėjo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas majoras Andrius Jagminas, kiti Lietuvos kariuomenės padalinių vadai.
Vėliau Vilniaus oro uoste čekų gynybos ministras susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
Apie 150 Čekijos karių, kaip NATO rotacinės pajėgos, atsiųstos į Lietuvą įgyvendinant aljanso saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, į Lietuvą pratyboms atvyko sausio pradžioje. Čekijos pajėgų buvimas ir pratybos Lietuvoje ne tik gerina sąveikumo ir karinio pasirengimo lygį, bet taip pat yra ir svarbi atgrasymo priemonė, ir aiškus Aljanso solidarumo ženklas.
Čekijos rotacinių pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 74-ojo motorizuotojo bataliono 1-osios pėstininkų kuopos, kurių nuolatinė dislokacijos vieta yra Bucovice mieste. Pratybų laikotarpiu Lietuvoje čekų kariai yra dislokuoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, o treniruojasi kartu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono (Tauragės r.) kariais. Čekijos kariai bendrose kovinio rengimo pratybose Lietuvoje dalyvaus iki kovo mėn. pabaigos.
Tai pirmas kartas, kai Čekijos rotacinių pajėgų kariai kelis mėnesius treniruojasi su Lietuvos kariais.
Nuo 2014 metų pavasario stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione Lietuvoje yra dislokuojami rotuojamos JAV sausumos pajėgų kuopos kariai, taip pat po kelis mėnesius mūsų šalyje treniravosi Belgijos, Danijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos karių kuopos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Nuotraukų autoriai Giedrė Maksimovicz ir kpt. Donatas Suchockis.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.
Pasak Prezidentės, Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.
Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.
Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą.
Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.
Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Kovo 2 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko susitikimas su kariuomenės pajėgų, valdybų, štabų ir padalinių vadais (viršininkais).
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.
Susitikimas surengtas siekiant aptarti praėjusių metų veiklą, kariuomenės aktualijas ir supažindinti dalyvius su kariuomenės vado nustatytais šių metų veiklos prioritetais.
Šiame susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos departamentų ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai.
Ministras R. Karoblis savo pasisakymo metu padėkojo vadams už jų tarnybą ir pastangas, apžvelgė geopolitinę ir saugumo situaciją, išsakė savo poziciją dėl krašto apsaugos sistemos vystymo perspektyvų, papildomai visus supažindino su pastaraisiais Valstybės gynimo tarybos sprendimais dėl papildomų 150 mln. eurų skyrimo krašto apsaugai 2018 metais, kariuomenės pajėgumų vystymo ir plėtros.
„Besikeičiant geopolitinei situacijai, gynybos stiprinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių prioritetų regioniniu mastu. Todėl dirbkime tokiais būdais, kad rastume geriausius sprendimus, kaip sustiprinti mūsų šalies gynybinius pajėgumus“, – paragino susitikimo dalyvius ministras.
R.Karoblis taip pat išsakė siekį užtikrinti, kad krašto apsaugos įsigijimų sistema taptų kuo skaidresnė ir efektyvesnė. Pasak jo, tuo tikslu įkurta centralizuota įsigijimų agentūra savo veiklą palaipsniui turėtų pradėti jau kitų metų pradžioje.
Lietuvos kariuomenės vadas savo pranešimo pradžioje aptarė esmines saugumo grėsmes, išskirdamas konvencines, informacines, hibridines, kibernetines ir terorizmo bei apžvelgė praėjusių metų veiklos rezultatus.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Praėję metai Lietuvos kariuomenei buvo kupini iššūkių ir naujovių, tačiau tik tokiomis sąlygomis galime judėti į priekį karinio rengimo ir aprūpinimo srityse. Vyko daug pratybų, orientuotų į valstybės ginkluotą gynybą, kuriose dalyvavo ir kitos su šalies gynyba susijusios institucijos. Mano požiūriu, pagrindinės pratybos pernai pavyko geriau nei 2015 metais, tarpinstitucinis suderinamumas gerėja, spragų ir nesusikalbėjimų pastebime vis mažiau“, – pažymėjo gen. ltn. J. V. Žukas.
Kaip pasiekusias iškeltus tikslus generolas įvardino ir kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų pratybas, sveikino karo prievolininkų mobilizacijos elementų įtraukimą į pratybas, aptarė greitojo reagavimo pajėgų pratybas, šių pajėgų komplektavimo progresą ir pagrindinius pagalbos ekstremaliose situacijose teikimo kitoms institucijoms atvejus.
Kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į tebevykdomą Jungtinio štabo reformą, padėsiančią efektyviau valdyti ir vadovauti kariuomenei. Taip pat į pernai pasiektą proveržį plečiant kariuomenės personalą, gerėjantį karių aprūpinimo organizavimą ir tarnybos sąlygų užtikrinimą, svarbiausius kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektus, įsigijimų vykdymą ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje.
Įvardindamas šių metų veiklos prioritetus, gen. ltn. J. V. Žukas pirmiausiai akcentavo pasirengimą ginkluotai valstybės gynybai pagal operacinius gynybos planus.
„Turime vis labiau orientuoti karinį rengimą į šalies gynybos planus – į jų testavimą ir tobulinimą, atitinkamai komplektuoti karinius vienetus personalu, aprūpinti juos kritine įranga, sukaupti nustatytą kiekį atsargų, tobulinti kariuomenės rezervo sistemą ir gerinti sąveiką su šalies ginkluotosioms pajėgoms karo atveju priklausančiomis institucijomis“, – sakė kariuomenės vadas.
Prioritetine veikla šiemet bus laikomas ir nacionalinių Greitojo reagavimo bei Taikos meto užduočių operacinių pajėgų parengties gerinimas. Šiame kontekste numatyta personalu, ginkluote, technika ir įranga sukomplektuoti Greitojo reagavimo pajėgų pagrindą sudarančius Algirdo ir Birutės batalionus.
Savo pranešime kariuomenės vadas įvardino poreikį toliau tobulinti kariuomenės valdymo, kontrolės ir logistikos sistemas. Kalbėdamas apie pastarąją sistemą jis atkreipė vadų dėmesį į būtiną viešųjų pirkimų organizavimo preciziškumą ir skaidrumą. Svarbiu įvardintas ir atgrasymo bei pasirengimo kolektyvinei gynybai stiprinimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkams teikimas.
Gen. ltn. J. V. Žukas taip pat nurodė tęsti kariuomenės personalo plėtrą ir skirti didesnį dėmesį karių motyvacijos kėlimui. Taip pat atsižvelgti į visas identifikuotas pamokas organizuojant šauktinių tarnybą, tobulinti jaunesniųjų vadų rengimo sistemą, pagal galimybes gerinti karių tarnybos sąlygas, įgyvendinti kariams suteiktas socialines garantijas.
Šiemet kariuomenės laukia dar vienas iššūkis – metais paspartinta Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ plėtra, kurią, Valstybės gynimo tarybos sprendimu, reikės įgyvendinti per trejus ateinančius metus. Be šio, prie kariuomenės pajėgumų vystymo prioriteto buvo įvardinta ir toliau tęsti Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės Jungtinio štabo koordinaciją įgyvendinant modernizacijos ir įsigijimų projektus, racionalų kariuomenės resursų perskirstymą ir paramą infrastruktūros plėtros projektų organizatoriams.
Renginio dalyviams taip pat buvo pristatyti pranešimai apie saugumo situaciją, pagrindines šiais metais Lietuvoje planuojamas karines pratybas, karių socialinių garantijų gerinimo ir personalo plėtros planus, karo prievolės organizavimą ir jaunuolių verbavimą į profesinę karo tarnybą, šauktinių karių teisių pažeidimų prevenciją. Apžvelgti ir aktualiausi, neseniai įsigalioję teisės aktai bei jų pakeitimai, KAM vykdomų kariuomenės modernizacijos ir infrastruktūros plėtros projektų eiga, karių aprūpinimo apranga ir ekipuote situacija bei perspektyvos, kiti aktualūs klausimai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Jungtinių Amerikos Valstijų laivo apsilankymas dar sykį parodė stiprius JAV ryšius su NATO sąjungininkais siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą Baltijos regione“, – sakė sveikindamas atvykusio į Klaipėdą JAV eskadrinio minininko „USS Hue City (CG-66) vadą, jūrų kapitoną Daniel Gillen, Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas komandoras Svajūnas Bandzevičius.
Vasario 6–10 d. Klaipėdos uoste su draugišku vizitu lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno karinis laivas „USS Hue City“ (CG-66).
Viešnagės Klaipėdoje metu laivo vadas ir jį lydinti delegacija susitiks su Klaipėdos miesto meru, Karinių jūrų pajėgų vadovybe, vyks kiti oficialūs renginiai.
Klaipėdoje viešinčio JAV laivo įgula kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariais lankysis vieni kitų kariniuose laivuose.
Jau tapo tradicija, kad į Klaipėdą atvykusių JAV karinių laivų įgulos organizuoja labdaros, socialinius ir kitus geros valios renginius. Vasario 7 d. laivo įgula lankysis Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, kur kartu su Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kariais neatlygintinai atliks smulkius globos namų remonto ir dažymo darbus. Taip pat surengs sporto ir laisvalaikio renginį vaikų globos namų „Rytas“ vaikams.
„USS Hue City“ (CG-66) yra „Ticonderoga“ klasės eskadrinis minininkas. Laivas pavadintas mūšio, kuris vyko Vietnamo karo metu, vardu.
„Į Lietuvą nuo sausio pabaigos atvykstančio NATO priešakinių pajėgų bataliono misija yra gynybinio pobūdžio ir skirta Rusijos atgrasymui. Vokietijos vadovaujamo daugianacionalinio bataliono kariai Lietuvoje dalyvaus pratybose su mūsų kariais, o agresijos prieš Lietuvą atveju kartu su Lietuvos kariuomenės ir papildomai atvykstančiais sąjungininkų padaliniais gins Lietuvą“ – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Spaudos konferencijos metu.
Sausio 18 d. Rukloje (Jonavos r.) pristatytas Lietuvos kariuomenės pasirengimas šalyje nuo vasario priimti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir karinę techniką.
Į Lietuvą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupę pradės atvykti jau nuo 2017 m. sausio pabaigos, tai bus nedidelė vokiečių karių grupė, kuri koordinuos kitų tarptautinio bataliono vienetų atvykimą.
Pasak generolo, pagrindinis sąjungininkų pajėgų karių ir karinės technikos judėjimas prasidės vasario mėnesį. Planuojama, kad visi NATO priešakinių pajėgų bataliono padaliniai į Lietuvą atvyks ir pasieks operacinį pajėgumą iki š. m. birželio vidurio.
Lietuvoje dislokuojamam NATO batalionui vadovaus ir jo pagrindą sudarys Vokietijos kariai iš 122-ojo mechanizuoto bataliono, atvyksiančio iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Bavarijoje.
Tarptautinis batalionas įsikurs Rukloje ir treniruosis su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kariais. „NATO priešakinių pajėgų batalionas bus parengtas veikti tiek brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtyje, tiek ir atskirai“, – sakė Jungtinio Štabo Planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Gintaras Ažubalis.
2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai.
Lietuvoje bus dislokuota iš viso apie 1200 NATO priešakinių pajėgų bataliono karių, o esant poreikiui arba tam tikram laikotarpiui (pvz. pratyboms) bus siunčiamas pastiprinimas.
Čia bus priimami NATO kariai.
Pasak plk. G. Ažubalio, Lietuvoje dislokuojama NATO bataliono kovinė grupė bus sudaryta iš tankais ir pėstininkų kovos mašinomis aprūpintų manevrinių vienetų, taip pat sunkiosios artilerijos, žvalgybos, inžinerijos ir kitų paramos vienetų.
Skirtingais laikotarpiais, Lietuvoje bus dislokuota dešimtys tankų ir šarvuotos technikos bei keli šimtai ratinės karinės technikos – tankų „Leopard 2“, šarvuočių CV90, „Boxer“, „Fennek“ ir kitų.
Lietuva atvykstančiam NATO priešakinių pajėgų batalionui suteiks priimančiosios šalies paramą. „Mums tai unikalus ir sudėtingas, gerąja prasme, projektas. Pirmą kartą priimame tokio dydžio kovinę grupę. Daug personalo, daug ginkluotės. Ir priimame ne trumpam laikotarpiui, bet nuolatiniam dislokavimui“, – sakė Jungtinio Štabo viršininko pavaduotojas pulkininkas leitenantas Valdas Dambrauskas.
Žvilgsnis iš paukščio skrydžio.
Šiuo metu Mokomajame pulke remontuojamos kareivinės, kuriose bus apgyvendinti sąjungininkų bataliono kovinės grupės kariai, ruošiama teritorija, kur bus dislokuojami šio vieneto gyvenamieji bei darbui skirti konteineriai, ryšio antenos, sporto ir laisvalaikio zonos, medicinos punktas, kur planuojama skirti darbo vietas sąjungininkų karo medikams ir vietą jų medicininiams konteineriams. Taip pat remontuojamas bendrabutis, kuriame planuojama apgyvendinti dalį atvykstančių sąjungininkų, įrenginėjamos aikšteles, kuriose planuojama išdėstyti sąjungininkų bataliono kovinės grupės logistinius konteinerius ir laikyti karinę techniką.
Dalį infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros darbų Ruklos įguloje ir Linkaičiuose ketinama užbaigti iki 2017 m. vasario.
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.
Nuotraukų autoriai – Ieva Budzeikaitė (LK) ir vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis (KAM).
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Kaune sausio 22-ąją bus prisimintas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas.
Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.
Jonas Semaška – Liepa
Renginio dienotvarkė: 10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12:00 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas).
Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą „Jonas Semaška-Liepa“.
Jonas Semaška-Liepa gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Naujadvaryje. 1930 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1937 m. tapo kapitonu. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ir pradėjus likviduoti Lietuvos kariuomenę buvo 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234 pulko kuopos vadas.
Nuo 1941 m. gegužės, vengdamas suėmimo, slapstėsi. Nuo 1941 m. rugpjūčio tarnavo lietuvių savisaugos dalinio 4-ajame batalione. Nuo 1942 m. spalio 25 d. buvo 7-ojo bataliono vadas. Vermachto pusėje dalyvavo Staliningrado mūšyje.
Nuo 1943 m. kovojo Rytų fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, du sykius sužeistas. 1944 m. paskirtas majoru. 1945 m. pavasarį kovėsi vadinamajame Kuršo katile.
Vokietijai kapituliavus, grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie Žemaitijos partizanų. Nuo 1945 m. rugpjūčio vadovavo Šatrijos rinktinei, o nuo spalio – Žemaičių apygardai. 1946 m. kovą iš Generolo Vėtros priėmė pasiūlymą vadovauti būsimai Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardai.
1946 metų balandžio mėnesį Telšių mieste buvo suimtas, o spalio 13-ąją Vilniaus įgulos karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.
1997-aisiais didvyrio J. Semaškos palaikai aptikti Tuskulėnų dvare.
2001 metais jie perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Pirmąją 2017-ųjų metų dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyko Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškėlė 2017 metų vėliavą. Šia tradicinę vėliavos ceremonija priminta apie tai, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.
Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleido visus 2016 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Kaip ir kasmet, pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2016 metų vėliava bus padovanota Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Putvio – Putvinskio gimnazijai – aktyviausiai dalyvavusiai nacionaliniuose Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų organizuojamuose konkursuose.
Katedros aikštėje Gedimino paminklo papėdėje vykusioje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, sostinės savivaldybės vadovybė, Lietuvos kariuomenes kūrėjai savanoriai, kovų už Lietuvos laisvę dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus miesto bendruomenės nariai ir miesto svečiai.
Apie Lietuvos vėliavos dieną:
Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.
Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją Gedimino kalno bokšte rengiama vėliavos pakėlimo ceremonija.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Brangūs Lietuvos kariai, mieli Lietuvos žmonės, 2016 metai Lietuvos kariuomenei buvo gana sudėtingi, tačiau iššūkiai, kuriuos pavyko įveikti, mus tik sustiprino ir užgrūdino. Siekiant išlaikyti saugumo stabilumą, Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyvena neramų ir permainingą laikotarpį.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didėjant mūsų krašto apsaugos finansavimui galime stiprinti kariuomenės parengtį. Šiais metais toliau formavome antrą pėstininkų brigadą, t. y. Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“, rengėme šauktinius ir kariuomenės rezervą, gerinome karių tarnybos sąlygas, aprūpinome juos apranga ir ekipuote, rengėme nacionalines ir tarptautines karines pratybas, ir toliau dalyvavome tarptautinėse operacijose ir budėjimuose. Taip pat modernizavome ginkluotę ir karinę techniką, vystėme karinę ir mokymo infrastruktūrą.
Kalbant apie ateinančius metus, svarbu pažymėti, kad stiprinant Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“ bus pradėtas formuoti Artilerijos batalionas, kovinės inžinerinės paramos vienetai ir taktinės psichologinių operacijų grupės, Žvalgybos ir Logistikos kuopos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionuose bus pradėta formuoti po vieną papildomą kuopą, kurios vėliau sudarys naujo brigados „Žemaitija“ motorizuotojo pėstininkų bataliono branduolį.
Siekdami plėtoti karinį rezervą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) kitąmet planuojame pakviesti apie 3,5 tūkst. jaunuolių, o į kartotinius mokymus – apie 500 rezervo karių. Tokius skaičius lemia Lietuvos kariuomenės dabartinės finansinės ir materialinės galimybės, taip pat kariuomenei iškelti kintančios gynybos politikos numatyti uždaviniai.
Tikimės, kad 2017 m. užbaigsime karių aprūpinimą apranga ir ekipuote: profesinės (PKT) ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių – 100 proc., karių savanorių – 75 proc. nuo to, ką gauna PKT ir NPPKT kariai. Žinoma, visa tai tikėjomės įgyvendinti jau per šiuos metus, tačiau dėl tam tikrų pirkimo procedūrų ir gamintojų apribojimų, pradėtų viešųjų pirkimų patikrinimų ir tyrimų numatytas planas buvo įgyvendintas ne pilnai. Minėti darbai bus užbaigti ateinančiais metais.
Nauji metai atneš Lietuvos kariuomenei ir nemažai naujovių, susijusių su ginkluotės ir karinės technikos įsigijimais. 2017 m. kariuomenę pasieks keliolika naujai įsigyjamų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ („Vilkas“ – taip vadinsime lietuviškąją modifikaciją). Per ateinančius dvejus metus Lietuvos kariuomenę pasieks ir visos įsigytos vokiškos 155 mm kalibro savaeigės haubicos PzH2000, taip pat su jomis veiksiančios šarvuotosios vadovavimo mašinos M577 ir evakuaciniai tankai BPZ2.
Lietuvos kariai 2017 m. sulauks ir naujai įsigytų automatinių šautuvų G-36 (juos kitąmet pagaliau gaus visi Lietuvos kariai) ir povamzdinių 40 mm granatsvaidžių HK269, toliau modernizuojamų 120 mm minosvaidžių „Tampella“, prieštankinių ginklų „Javelin“, nešiojamų priešlėktuvinių sistemų GROM, taktinio ryšio, stebėjimo ir matavimo, įvairių apsaugos priemonių.
Tikrai džiugu, kad 2017–2018 m. Sausumos pajėgas papildys per pusantro šimto modernizuotų vadovavimo, netiesioginės ugnies paramos, medicinos ir mokymo paskirties vokiškų šarvuočių M577. Kasmet (iki 2022 m.) dalimis gausime naujų vokiškų sunkvežimių UNIMOG U5000, skirtų kariams vežti ir logistinei paramai užtikrinti. Bus tęsiamas ir naudotų karinių bei medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių įsigijimas iš Nyderlandų kariuomenės.
Karinių jūrų pajėgų pajėgumams išlaikyti 2017–2019 m. bus tęsiamas patrulinio laivo pabūklų įsigijimas. 2017–2018 m. bus atnaujinama nardymo įranga.
Svarbu pažymėti, kad stiprinant oro gynybą kitąmet ir toliau bus įgyvendinimas vidutinio nuotolio oro gynybos projektas, pagal kurį dvi Lietuvos kariuomenės oro gynybos baterijos iki 2020 m. bus aprūpintos norvegiškomis antžeminėmis vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis NASAMS.
Kovinio rengimo srityje 2017-ieji bus taip pat intensyvūs. Kadangi ir toliau išlaikysime Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų ir nacionalinių Greitojo reagavimo pajėgų parengtį, ir toliau rengsimės savarankiškai šalies gynybai, turėsime nemažai treniruotis nacionaliniu lygiu, į pratybas įtraukdami šalies ginkluotųjų pajėgų ir su jomis susijusias institucijas ir šalies gyventojus. Negerėjant saugumo situacijai regione ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikimuose priimtus sprendimus, toliau aktyviai treniruosimės drauge su sąjungininkais ir partneriais.
Ateinantys metai šioje srityje atneš mums naujų iššūkių, tačiau noriu pažymėti, kad jie tiesiogiai susiję su mūsų šalies saugumo stiprinimu. Pirmąjį pusmetį sulauksime į Lietuvą atvykstančios NATO sąjungininkų priešakinių pajėgų kovinės grupės. Šis tarptautinis karinis vienetas, kaip NATO priešakinio buvimo sustiprinimo Rytiniame Aljanso flange įgyvendinimo priemonė, ne tik nuolatos treniruosis Lietuvoje stiprindamas atgrasymo potencialą, bet prireikus kartu su mumis stos į kolektyvinę NATO šalies gynybą. Šis momentas mūsų kariuomenei ir visai šaliai yra ypatingai svarbus, todėl turime padaryti viską, kad šiam NATO vienetui būtų sudarytos tinkamos tarnybos sąlygos. Suprantu, kad, įgyvendinant šį tikslą, mūsų kariams, kaip šeimininkams, gali tekti patirti tam tikrų nepatogumų ar daugiau pasistengti priimant atvykusius sąjungininkus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad visa tai – mūsų pačių ir mūsų šalies saugumo užtikrinimo labui.
Vystant reikiamą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą sąjungininkų priešakinėms pajėgoms dislokuoti ir siekiant priimti NATO labai aukštos parengties jungtines pajėgas 2017–2019 m. bus vykdomas Vilniaus karinių vienetų infrastruktūros projektas (Rokantiškių k.). Šiuo laikotarpiu vyks karinio miestelio projektavimo ir statybos darbai. Kol bus įgyvendintas šis projektas, mūsų sąjungininkai bus dislokuoti Rukloje, šiuo metu esamomis kariuomenės infrastruktūros sąlygomis.
Kalbant apie kariuomenės rutiną – karines pratybas – ypatingų pokyčių nebus. Tęsime visas kasmetines karines pratybas, kurios yra būtinos mums – kariams – kaip profesinio tobulėjimo sąlyga, be to, jos svarbios Lietuvai konsoliduojant įvairias valstybės institucijas ir visuomenę, kad būtų stiprinamas mūsų krašto saugumas.
Neplanuojame mažinti ir Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Tęsime dalyvavimą NATO misijose: Afganistane („Tvirta parama“), Turkijoje („Aktyvi užtvara“) ir Kosove (KFOR), Jungtinių Tautų stabilizavimo operacijoje Malyje (MINUSMA) ir keturiose Europos Sąjungos karinėse operacijose: mokymo misijose Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje bei jūrinėse operacijose „Atalanta“ ir „Sophia“. Nuo sausio mėnesio pradėsime dalyvauti ir JAV vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje Irake „Įgimtas ryžtas“.
2017 m. budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgiose skirsime įvairius štabo karininkus, nacionalinės paramos, ryšių ir informacinių sistemų, specialiųjų operacijų, vandenų išminavimo, judėjimo kontrolės, papildymo degalais ir vandens valymo elementus, apsaugos nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo (CBRN) bei karo policijos būrius ir pėstininkų kuopą.
Septynių valstybių (Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Norvegijos) karių pagrindu suformuotose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (#JEF), skirtose kovai su bet kokio pobūdžio krizėmis, 2017–2019 m. budės Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa, karo policijos ir nacionalinės paramos elementai.
Viena vertus, visi aptarti planai džiugina, kita vertus, svarbu suvokti, kad jie yra sąlygoti labai rimtų saugumo grėsmių, kurios iškilo tiek visame pasaulyje, tiek mums artimoje aplinkoje. Esame priversti veikti kaip įmanoma greitai, tad laikas – lemiamas mūsų veiklos sėkmės faktorius. Tokiomis sąlygomis natūralu, kad kariuomenei keliami vis aukštesni reikalavimai, kurių didžioji dauguma, beje, yra susiję su karių profesionalumu, drausme, etika ir vertybinėmis nuostatomis.
Deja, pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenei teko atlaikyti ne vieną rezonansinį įvykį. Galbūt mūsų atžvilgiu viešoji informacija žiniasklaidoje ir nebuvo visada objektyvi, galbūt tai net buvo daroma tendencingai, tačiau, mano manymu, tokiais atvejais vienintelis tinkamas būdas – atvirumo, skaidrumo ir tiesos kelias. Galbūt, jis neatves mūsų į sėkmę ir tiesą lengvai ir greitai, tačiau ilgainiui išliksime verti pagarbos tiek savo, tiek visuomenės požiūriu.
Visa tai tik patvirtina, kad kiekvieno kario asmeninė kompetencija, profesionalumas ir moralinės nuostatos turi didelės įtakos visos kariuomenės garbei ir reputacijai. Todėl, jei esate ar norite būti Lietuvos kariuomenės dalimi, turite ir turėsite laikytis nustatytų taisyklių, procedūrų, tarnauti sąžiningai ir garbingai. Kito kelio tiesiog nėra, jei norime sulaukti paramos ir pasitikėjimo iš mūsų visuomenės, sąjungininkų ir partnerių.
Tikiu, kad didžioji dauguma karių savo tarnyba, apsisprendimu ir elgesiu yra verti garbingo kario vardo ir padėkos. Žinau, daugelis jų neigiamas žinias apie kariuomenę priima labai jautriai, netgi asmeniškai. Toks suvokimas yra labai kilnus. Dėkoju Jums už tarnybą ir linkiu stiprybės!
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija per 2016 m. tris ketvirčius atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų Lietuvos karių drausmės pažeidimų, išnagrinėjo 36 karių skundus dėl įvairių su tarnyba susijusių aplinkybių.
Pasitikėjimo telefonu arba elektroniniu paštu taip pat gauta ir išnagrinėta apie 100 pranešimų, kuriuose pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimai padarytus pažeidimus.
Karišku žingsniu – į Daukanto aikštę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekdami užtikrinti karių teisių apsaugą, vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą ir patikrinti karinių vienetų pasirengimą, Generalinės inspekcijos inspektoriai iki 2016 m. spalio apsilankė 10-yje Lietuvos kariuomenės dalinių.
Per tą patį laikotarpį generalinė inspekcija gavo ir patikrino apie 200 šiais metais kitų krašto apsaugos padalinių vykdytų tarnybinių patikrinimų medžiagų ir išvadų dėl karių padarytų drausmės pažeidimų, didžioji dauguma kurių buvo įvykdyti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Vykdyti tarnybiniai patikrinimai ir nagrinėjami karių skundai
Vykdydama krašto apsaugos ministro pavedimus, Generalinė inspekcija per 2016 m. sausio-spalio mėn. atliko 13 tarnybinių patikrinimų dėl galimai padarytų profesinės karo tarnybos karių drausmės pažeidimų pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statutą. Tarnybinių patikrinimų metu įvertinus aplinkybes buvo paskirtos 6 drausminės nuobaudos.
Tarnybiniai patikrinimai atlikti pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), 70 straipsnį (Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas) ir 90 straipsnį (Statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas).
Taip pat iki spalio mėnesio Generalinė inspekcija, pagal išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, išnagrinėjo 36 karių skundus. Pasak Generalinės inspekcijos atstovų, kariai teikė skundus dėl paskirtų drausminių nuobaudų, priedų nemokėjimo, kelionės išlaidų nekompensavimo ir karių tarnybos vertinimo. Išnagrinėjus karių pateiktus skundus ir jų aplinkybes, beveik pusės pareiškėjų teisės buvo apgintos ir jų skundai buvo patenkinti.
Generalinės inspekcijos atstovai rengė susitikimus su Lietuvos kariuomenės dalinių kariais
Generalinės inspekcijos inspektoriai per 2016 m. sausio-spalio mėn. dalyvavo 10-yje susitikimų Lietuvos kariuomenės daliniuose, kuriuose susitiko su profesinės karo ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Pasak daliniuose apsilankiusių darbuotojų, susitikimai su kariais buvo naudingi, siekiant užtikrinti karių teisių apsaugą ir vykdyti prevencinę karių teisių pažeidimų veiklą.
Generalinės inspekcijos darbuotojai su profesinės karo tarnybos kariais aptarė karo tarnybos organizavimo ypatumus, diskutavo apie tai, kuo ši tarnyba skiriasi nuo civilinės tarnybos. Kariai buvo supažindinti su priimamų sprendimų faktiniu, procesiniu ir teisiniu pagrįstumu, taip pat teisinės atsakomybės rūšimis, principais ir karių drausminės atsakomybės pagrindais bei karių drausmės pažeidimų tyrimo procesu.
Su profesinės karo tarnybos kariais, Generalinės inspekcijos specialistai apžvelgė privalomosios pradinės karo tarnybos vertinimo procedūras, karių teises, socialines ir kitas garantijas. Taip pat aptartos privalomosios pradinės karo tarnybos karių dažniausiai keliamos problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Susitikimuose su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais, nedalyvaujant jų vadams, kalbėjosi apie šauktinių tarnybos darbotvarkę, poilsio sąlygas, aprūpinimą ir maitinimą, aptarė kitus jaunuoliams rūpimus klausimus.
Susitikimų metu, kurie vyko įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, buvo siekta ne tik išsiaiškinti karių motyvaciją atlikti tarnybą, bet ir sužinoti, ar tarnybos metu nėra pažeidžiamos jų teisės, ar jų atžvilgiu nėra naudojami neteisėti veiksmai. Šauktiniams kariams taip pat buvo sudarytos sąlygos užpildyti anonimines anketas.
Tokius susitikimus su šauktinių tarnybą atliekančiais karias Generalinė inspekcija pradėjo rengti nuo 2015 m. atnaujinus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Patikrino Lietuvos kariuomenės vienetų pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis
Per tris 2016 m. ketvirčius Generalinės inspekcijos specialistai taip pat atliko Lietuvos kariuomenės vienetų patikrinimus dėl jų pasirengimo vykdyti valstybės ginkluotos gynybos užduotis, taip pat karinės vadovybės nustatytas priemones ir direktyvas.
Generalinės inspekcijos atstovai lankydamiesi Lietuvos kariuomenės karinių vienetuose taip pat atliko dalinių pratybų ir budrumo lygių patikrinimus. Jų metu įvertino Lietuvos kariuomenės vienetų vykdomą veiklą ir pasirengimą veikti, paskelbus aukštesnį budrumo lygį.
Informacijos apie pažeidimus teikimas
Į Krašto apsaugos ministeriją gali kreiptis kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, daromus ar ketinamus daryti teisės pažeidimą (-us).
Informaciją apie pažeidimus galite pranešti pasitikėjimo telefonu (8 5) 261 2429 (visą parą) arba elektroniniu paštu karstalinija@kam.lt. Pranešimai priimami valstybine lietuvių kalba. Pateikdami Informaciją apie pažeidimus, nurodykite įvykio vietą, laiką ir kitas aplinkybes. Teikiant informaciją telefonu, skambutis apmokestinamas pagal ryšio tiekėjų nustatytus tarifus.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalinius papildys iš Vokietijos kariuomenės įsigyjami atnaujinti ir geros komplektacijos šarvuočiai M577. Sutartį dėl 168 šarvuočių įsigijimo lapkričio 30 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos gynybos ministerijos atstovai. Bendra pirkinio vertė yra apie 1,6 mln. Eurų.
„Lietuvos kariuomenė įsigyja geros techninės būklės vadovavimo, netiesioginės ugnies paramos, medicinos ir mokymo paskirties šarvuočius M577, kurie užpildys trūkstamus Sausumos pajėgų šarvuočių pajėgumus“, – sakė įsigijimo sutartį pasirašęs Logistikos valdybos vadas plk. ltn. Ramūnas Baronas.
Planuojama, kad šarvuočiai Lietuvą pasieks etapais per 2017-2018 metus. Kartu su šarvuočiais Lietuvos kariuomenei taip pat bus perduoti atsarginių dalių ir įrankių komplektai, kita šarvuočio įgulai skirta įranga.
Lietuvos kariuomenėje jau eksploatuojami panašaus tipo vikšriniai šarvuočiai M113, todėl perkamos technikos nereikės naujai įdiegti į Lietuvos kariuomenę. Sausumos pajėgų daliniai jau turi savo mokymo programas, eksploatacijos ir remonto žinynus, taip pat anksčiau užsienyje apmokytus remonto ir vairavimo instruktorius.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lapkričio 28 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje vyko atvira pamoka-diskusija, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su nauju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos išleistu vadovėliu „Šalies saugumas ir gynyba“.
Moksleiviams skirtą knygą pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, kiti kariai ir knygos autoriai.
„Siekiame moksleiviams suteikti žinių apie nacionalinį saugumą ir šalies gynybą, kurios yra būtinos kiekvienam valstybės piliečiui, nes valstybės gynyba yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Mes visi turime būti pasiruošę įvairiais būdais ginti šalį nuo kylančių grėsmių ir pavojų“, – sakė ministras J. Olekas.
Metodinė medžiaga „Šalies saugumas ir gynyba”.
Mokyklų bendrojo ugdymo programose nėra atskiro mokomojo dalyko, skirto šalies saugumui ir gynybai, todėl šis vadovėlis papildys kitų mokomųjų dalykų turinį ir galės būti panaudotas tiek per pilietiškumo pagrindų, tiek istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokas. Moksleiviai galės praplėsti akiratį ir geriau suvokti įvairius procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.
Leidinio autorės Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Audronė Petrauskaitė, vedėja doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė Markelienė ir lektorė Rasa Gedminienė vaikus supažindino, ką vadovėlyje jie sužinos norėdami būti tinkamai pasiruošę ginti savo Tėvynę.
Šioje mokomojoje knygoje moksleiviams koncentruotai suteikiama žinių apie šalies gynybos sistemą ir gynybos pagrindus – pristatoma Lietuvos krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenės struktūra, šalies gynybos būdai ir priemonės. Šios žinios padės kiekvienam moksleiviui nuspręsti, kaip jam būtų geriau atlikti pareigą Tėvynei – ar atlikti būtinąją karo tarnybą, ar tapti savanoriu, ar jaunuoju Šaulių sąjungos nariu, galbūt pasirinkti studijas Lietuvos karo akademijoje ir tapti karininku.
Klausydami svečių pranešimų, atviroje paskaitoje-diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos auklėtiniai. „Visais laikais kovojom už savo šalies laisvę, nepriklausomybę, todėl mums, nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems vaikams, apie šalies saugumą žinių niekada nebus per daug. Norime sužinoti ir tai, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad Lietuva būtų saugi“, – diskusijos metu kalbėjo gimnazistė Laura. Merginai pritardamas Augustinas pridūrė: „Apie šalies saugumą kalbėti svarbu, nes tai yra vienas kertinių dalykų, leidžiančių valstybei egzistuoti.“
Pasak istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojos Laimos Plentienės, naujame vadovėlyje suteikiamos žinios yra būtinos kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nes stiprina jų patriotines nuostatas, ugdo pilietines kompetencijas. „Šiandien pristatytas vadovėlis yra ypatingai aktualus mūsų gimnazijos moksleiviams, nes vis daugiau jų savo ateitį ir profesinę karjerą sieja su Lietuvos kariuomene ir krašto gynyba – tampa kariais savanoriais, Lietuvos šaulių sąjungos nariais, renkasi studijas Karo akademijoje“, – pasakojo mokytoja.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija kiekvienais metais organizuoja moksleivių debatus apie šiuolaikines grėsmes ir šalies saugumą. Žinios apie nacionalinį saugumą, grėsmių šalies saugumui pobūdį ir šiuolaikinę karybą bus labai naudingos ir tokiems debatams – moksleiviams nereikės ieškoti bazinių žinių, nes jos jau yra pateikiamos vadovėlyje. Perskaitę vadovėlį moksleiviai galės lengviau susirasti papildomos informacijos iš kitų šaltinių, kas savo ruožtu padės jiems geriau pasiruošti debatams ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę.
Moksleiviams skirta mokomoji knyga yra tęstinio darbo rezultatas. Jau yra išleista metodinė medžiaga, skirta mokytojams, „Šalies saugumas ir gynyba“, kuri padės mokytojams plačiau ir įdomiau perteikti žinias apie nacionalinį saugumą ir gynybą. Abu leidiniai artimiausiu metu bus platinami Lietuvos švietimo įstaigoms ir dalijami čia dirbantiems pedagogams bei vyresniųjų klasių moksleiviams.
Nauji leidiniai yra konkretus sistemingo ir ilgamečio Akademijos mokslinio ir metodinio darbo rezultatas. Įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą dėl Lietuvos jaunimo pilietinio ugdymo tobulinimo šalies saugumo ir gynybos klausimais, Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros mokslininkai jau nuo 2003 m. vykdo mokslinius tyrimus, analizuodami padėtį Lietuvos kariuomenėje ir visuomenėje, tirdami Lietuvos švietimo sistemos poreikį ir galimybes, teikdami praktines rekomendacijas ir siūlymus dėl Lietuvos moksleivių pilietinio ugdymo proceso tobulinimo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Gerbiami kariai, mieli Lietuvos žmonės, šiandien visus pagarbos žodžius skiriame savo kariuomenei – tūkstančiams šalies patriotų.
Mūsų kariuomenė kasmet stiprėja ir keičiasi kartu su Lietuva. Nekinta tik jos didžiosios vertybės.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė apeina karinio parado rikiuotę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai – įsipareigojimas ištikimai tarnauti Lietuvai, negailint jėgų ir gyvybės. Šiuose kario priesaikos žodžiuose girdime visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsus. Būkime verti jų pasiaukojimo.
Jaunų žmonių apsisprendimas savo noru pasirinkti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina: ryžtas prisiimti atsakomybę už valstybę, už jos laisvę yra gyvas. Vertiname kiekvieną, kuris savo širdyje atranda tikro kario dvasią ir drąsą.
Pasitikėjimo mums įkvepia NATO valstybių sąjungininkių solidarumas. Šiandien tai siejame su didžiausiomis nei kada nors anksčiau turėtomis saugumo garantijomis.
Kaip tik šiomis dienomis vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose kartu su Lietuvos kariais dalyvauja sąjungininkų kariai iš vienuolikos NATO valstybių.
Mieli Lietuvos kariai! Būkite vieningi ir tvirti! Jūsų uždavinys – saugoti ir ginti – yra aukščiausia pareiga. Su Jumis – visa Lietuva.
Jums šiandien iškeltos visos vėliavos, nes esate mūsų pasididžiavimas, viltis ir mūsų garbė.
Sveikinu visus su Lietuvos kariuomenės diena!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Trečiadienis, lapkričio 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kariuomenės dienos proga pasveikino Lietuvos ir sąjungininkų karius.
Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos brigados kariai.
Šiemet minimos 98-osios Lietuvos Kariuomenės atkūrimo metinės. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos kariai yra visos šalies pasididžiavimas, viltis ir garbė. O jų įsipareigojimas saugoti ir ginti Tėvynę yra aukščiausia pareiga. Tai kario priesaikos žodžiai, kuriuose girdimas visų Tėvynės gynėjų – pirmųjų savanorių, partizanų, Sausio 13-osios didvyrių balsas. Prezidentė palinkėjo kariams visados būti vertiems jų pasiaukojimo
Pasak valstybės vadovės, šauktinių savanoriškas apsisprendimas atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje patvirtina, jog ryžtas prisiimti atsakomybę už savo valstybę ir jos laisvę yra gyvas.
Šiuo metu karinę tarnybą atlieka antroji šauktinių laida. Visi 3000 karių, kaip ir pirmoji šauktiniu laida, tarnauti Tėvynei apsisprendė savanoriškai.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuvai pasitikėjimą ir tvirtas saugumo garantijas suteikia NATO sąjungininkų sprendimai Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokuoti tarptautinius Aljanso batalionus, atsiųsti savo karius reguliarioms pratyboms. Šiuo metu Lietuvoje vyksta tarptautinės „Geležinio kardo“ pratybos, kuriose dalyvauja 4000 karių iš 11 NATO valstybių.
Lietuvos kariuomenė aktyviai prisideda ir stiprinant tarptautinį saugumą bei stabilumą. Vien šiemet mūsų valstybės kariai dalyvavo 6 NATO, ES ir JT misijose.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra Vyriausioji Lietuvos ginkluotojų pajėgų vadė.
Lietuvos kariuomenės dienos proga Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų iš Vilniuje surengto karinio parado.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lapkričio 22 d. į Lietuvą oficialiu vizitu atvykęs Ukrainos kariuomenės vadas (Generalinio štabo viršininkas) generolas Viktoras Muženko (Viktor Muzhenko) ir jį lydinti delegacija Vilniuje susitiko su laikinuoju krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Lietuvos kariuomenės vado generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
Susitikimuose buvo aptartas dvišalis ir daugiašalis Lietuvos ir Ukrainos karinis bendradarbiavimas, saugumo situacija ir aktualūs Ukrainos kariuomenės reformų klausimai.
„Lietuva gynybos reformas pradėjo prieš 20 metų ir jos tęsiasi iki šiol. Dabar dalinamės savo patirtimi su Ukraina. Raginame aktyviai naudotis dimisijos generolo majoro Jono Andriškevičiaus, pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės vado, patirtimi, jam dalyvaujant Ukrainos gynybos reformų patariamosios tarybos veikloje“, – susitikime kalbėjo ministras J. Olekas.
J.Olekas patikino svečią, kad Lietuvos dėmesys Ukrainos kariuomenei 2017 metais nemažės ir informavo, kad praėjusią savaitę naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas vienu pirmųjų sprendimų patvirtino Lietuvos politikos Ukrainos atžvilgiu tęstinumą.
Lietuvos kariuomenės vadas supažindino generolą V. Muženko su Lietuvos kariuomenės vystymo planais, aptarė vykstantį karinį bendradarbiavimą, jo plėtros galimybes ir Ukrainos kariuomenės reformas.
Ukrainos kariuomenės vadas padėkojo Lietuvai už suteiktą paramą Ukrainos kariuomenei, už Lietuvos dalyvavimą Ukrainos karių rengime ir patarimus reformuojant puskarininkių sistemą ir vystant Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgas.
Šiandien generolas V. Muženko ir jį lydinti delegacija susitiks su Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybe ir apsilankys Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.), kur apžiūrės šiemet pradėjusį veikti modernų karių treniruočių kompleksą „Mūšis mieste“.
Rytoj, lapkričio 23 d. Ukrainos kariuomenės vadas Krašto apsaugos ministerijoje susitiks su ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi pulkininku Dariumi Užkuraičiu ir kitais ministerijos atstovais. Taip pat Ukrainos delegacijos nariai lankysis Ukrainos ambasadoje, kur susitiks Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Volodymyru Yatsenkivskiu ir su Lietuvoje reabilituojamais Ukrainos kariais.
Svečiai taip pat dalyvaus iškilmingoje rikiuotėje, skirtoje Lietuvos kariuomenės dienai ir kariuomenės atkūrimo 98-ųjų metinių minėjimui, Katedros aikštėje.
Kartu su gen. V. Muženko į Lietuvą atvyko Ukrainos Generalinio štabo Karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo operacijų generalinio direktorato viršininkas generolas leitenantas Leonidas Holopatiukas, Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų atstovai.
Ukrainos kariuomenės vadą vizito metu Lietuvoje lydi Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Yatsenkivskis.
Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą.
2016 m. rugsėjo mėn. Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei 150 tonų nebenaudojamos amunicijos.
Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais dalyvauja Ukrainos reguliarios kariuomenės padalinių rengimo programoje. Taip pat Lietuva toliau remia Ukrainos karininkų ir puskarininkių mokslus Lietuvos kariuomenės mokymo įstaigose ir Baltijos gynybos koledže.
2016 m. balandžio 18 d. Kijeve oficialaus vizito metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Ukrainos gynybos ministru armijos generolu Stepanu Poltoraku (Stepan Poltorak) pasirašė Lietuvos ir Ukrainos gynybos ministerijų susitarimą dėl mokymų ir patariamųjų programų vystymo ir įgyvendinimo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lapkričio 20 d. prasideda jau trečią kartą Lietuvoje rengiamos tarptautinės pratybos „Iron Sword 2016“ (liet. „Geležinis kardas 2016“).
Apie 4 tūkst. sąjungininkų pajėgų karių iš 11 NATO šalių planuos ir vykdys gynybos ir puolimo operacijas, treniruosis atlikti žygio, susitelkimo rajono užėmimo, kovinės paramos ir kitas užduotis.
Kartu šiose pratybose bus stiprinama bendrų veiksmų sąveika su NATO sąjungininkais, taip pat treniruojamasi vykdyti įvairias operacijas apgyvendintoje vietovėje.
„Ateityje kariuomenė susidurs su šiuo metu dar nežinomais iššūkiais, todėl gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujos situacijos yra gyvybiškai svarbus ir tam reikia ruošti karius ir štabus. Greita ir efektyvi visų teritorijoje esančių padalinių reakcija į konvencinio karo grėsmes – yra vienas pagrindinių šių pratybų uždavinių“, – sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Pratybos vyks lapkričio 20–gruodžio 2 d. vienu metu Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonuose. Jose dalyvaus kariai iš Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Pratybose „Iron Sword 2016“ kartu bus vertinamas šiais metais įsteigtos Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir joms priskirtų padalinių kovinis rengimas. Pratybose dalyvaus ir iš rezervo karių suformuotas pėstininkų batalionas.
Pratybos „Iron Sword“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis.
Žiniasklaidos dėmesiui:
Žiniasklaidos atstovai kviečiami į oficialią pratybų „Iron Sword 2016“ atidarymo ceremonijas Generolo Silvestro Žukausko poligone, Švenčionių r. lapkričio 20 d. 10 val. ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ rikiuotės aikštėje Rukloje lapkričio 21 d. 10 val.
Atvykstantys į ceremonijas žiniasklaidos atstovai privalo užsiregistruoti pratybų Visuomenės informavimo centre – susisiekti telefonu ar el. paštu:
Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas: paulius.babilas@mil.lt
Gaižiūnų poligone (Rukloje) – vrš. Gintautas Mauricas, tel. 8 665 19398, el. paštas gintautas.mauricas@mil.lt
Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) treniruosis ir bus vertinamas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kovinis rengimas. Jos pagrindą sudarys dvi batalionų taktinės grupės ir priskirtas Artilerijos batalionas. Pirmosios – „Baltijos“ bataliono – taktinės grupės sudėtyje treniruosis Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariai.
Jungtinių Amerikos Valstijų 173-osios desantinės brigados 2-ojo bataliono pagrindu suformuotoje taktinėje grupėje „Titanas“ treniruosis kariai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Slovėnijos ir Vokietijos. Artilerijos bataliono sudėtyje – savaeigėmis haubicomis ginkluoti Vokietijos kariuomenės 131-ojo artilerijos bataliono ir Lietuvos kariai.
Šiame poligone Lietuvos karių kontingentą sudarys kariai iš Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionų ir kitų kariuomenės kovinių ir paramos vienetų.
Gaižiūnų poligone (Jonavos r.) treniruosis ir bus vertinamas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinis rengimas, kurios sudėtyje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas ir tokio lygmens pratyboms pirmą kartą suformuotas rezervo karių batalionas, taip pat priskirti paramos vienetai. Šiame poligone kartu su lietuviais treniruosis kariai iš JAV ir Rumunijos.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnaujantiems nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams šios pratybos yra vertinamosios. Į atsargą šauktiniai kariai bus išleisti gruodžio pabaigoje.
Lapkričio 20–26 d. į pratybas „Iron Sword 2016“ bus integruotos Sausumos pajėgų Nekinetinių operacijų pratybos „Pasitikėjimas“. Jose bus stiprinami civilių ir karių tarpusavio ryšiai, atnaujinamos žinios apie šalies gynybą. Kariai supažindins gyventojus ir mokys atpažinti informacinės aplinkos keliamas grėsmes, supažindins visuomenę su karių vykdoma veikla, pratybomis ir Lietuvoje besitreniruojančių NATO sąjungininkų galimybėmis.
Lapkričio 24-27 d. pratybų „Geležinis kardas“ dalimi taps Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vertinamosios pratybos „Tvirtas skydas“. Jose bus vertinamas karių savanorių gebėjimas vykdyti jiems paskirtas gynybines operacijas.
Pratybų dalyvių, karinės technikos judėjimas
Į tarptautines pratybas „Iron Sword 2016“sąjungininkai atsigabena savo ginkluotę ir kovinę techniką. Kariai į poligonus vyksta lapkričio 14-20 d., karinė technika gabenama geležinkeliais, bendro naudojimo keliais, taip pat jūrų keliu per Klaipėdos uostą ir lėktuvais per Vilniaus ir Kauno oro uostus. Karines technikos kolonas galima išvysti judant maršrutais Klaipėda–Vievis–Pabradė, Kalvarija–Kaunas–Vievis–Pabradė, Saločiai–Maišiagala–Pabradė, taip pat Rukla–Vievis–Pabradė. Kolonos lydimos Karo policijos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
