Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia, kad „Iskander“ raketų kompleksų dislokavimas Kaliningrade yra suvereni Rusijos teisė ir niekam pavojaus nekelia, tačiau politikai ir ekspertai mano, kad pirmadienį paviešintas Rusijos žingsnis stipriai keičia saugumo situaciją Baltijos jūros ir, konkrečiai, Baltijos šalių regione.

Ekspertai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad dislokuotos raketos yra platesnės Rusijos strategijos Vakarų atžvilgiu bei Maskvos siekio susigrąžinti prarastą globalią įtaką dalis.

Todėl pavojų kelia ne tiek branduolinį ginklą gabenti galinčios raketos, kiek reakcijos, kurias po Kremliaus žingsnio atliks Vakarai.

Anot buvusio Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko, dislokuodama „Iskander“ raketas Kaliningrade, Rusija siekia derybinių svertų kalbantis su Vakarais ir JAV. Todėl Lietuvai labai svarbu, kad Vakarai, reaguodami į šį Rusijos žingsnį, išliktų vieningi. Tačiau tai, pabrėžė V. Ušackas, nebus paprasta.

Kaliningrado simbolis – tankas.

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, komentuodamas Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ raketas teigia, kad Rusija siekia parodyti savo politinę valią bei ryžtą.

„Iš esmės, kaip ekspertas, tai vertinu kaip siekį pozicionuoti „didžiąsias derybas“ su JAV, dėl įtakos zonų ir dėl ginkluotės sutarčių, ypač INF (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty), kuri jau 30 metų galioja ir buvo pasirašyta dar Reigano ir Gorbačiovo ir kuri yra viena iš pasaulinio saugumo ašių“, – kalbėjo V. Ušackas.

Kartu, jis pažymėjo, dislokuotos „Iskander“ raketos reiškia ir tai, kad Rusija tokiu būdu siekia atkovoti savo pasaulinės galios statusą. Anot jo, kai susikaups eilė klausimų, nuo karo Donbase iki Šiaurės Korėjos ir Sirijos, tikimasi derybų su JAV ir kitomis didžiosiomis Vakarų valstybėmis.

Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kita vertus, pabrėžė buvęs ES ambasadorius, tai rodo ir Rusijos revanšizmo politikos gaires. „Prezidentas Vladimiras Putinas ar dėl įsitikinimo, ar dėl patogumo yra pozicionavęs viešąją nuomonę tarsi Rusija yra puolama Amerikos hegemonizmo bei Vakarų Europos. Tokiu būdu V. Putinas save pastato į gynybinę poziciją, siekdamas iškovoti pagarbą Rusijai ir tai, kad JAV pripažintų Rusiją kaip pasaulinę galią, ką Rusija ir buvo praradusi po Sovietų Sąjungos subyrėjimo“, – detalizavo V. Ušackas.

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas Kaliningrade dislokuotas raketas taip pat vertino platesnės Rusijos strateginės elgsenos kontekste.

„Šį Rusijos žingsnį būčiau linkęs vertinti kaip tam tikrą atsaką į neseniai paskelbtą JAV Branduolinio panaudojimo ginklo strategiją, kurioje JAV, reaguodamos į Rusijos vykdomą branduolinę programą, vėl grįžo prie mažųjų branduolinių ginklų galimo naudojimo, esant poreikiui. Tuo tarpu Rusija į tai sureagavo ir, tikriausiai, bando pakelti temperatūrą iki tam tikro lygio, kad vėl būtų sukurta būtinybė kalbėtis su Vakarų didžiosiomis valstybėmis. Čia yra didelis žaidimas, kuriame Baltijos jūros regionui tenka didelis vaidmuo ir kartu nesaugumas“, – pasakojo LKA docentas.

Vertindamas galimas Vakarų reakcijas į Rusijos žingsnius Baltijos jūros regione, V. Ušackas teigė, kad Europos ir JAV vienybė Rusijos politikos atžvilgiu yra svarbiausia, bet to pasiekti nebus labai lengva.

„Patys Vakarai nėra vienalyčiai. Egzistuoja skirtumai dėl to, kaip JAV ir ES įsivaizduojami santykiai su Rusija, ypač kai kalbama apie ginklavimosi varžybas. Tai rodo ir Šaltojo karo patirtis. Mano asmenine nuomone, svarbu, kad būtų vieninga Amerikos ir Europos pozicija dėl to, kaip atsakyti į Rusijos grėsmę. O tai pasiekti nebus lengva. Ypač kai vyksta koalicijos formavimo procesas Vokietijoje. Socdeminė pozicija Vokietijoje ryškėja, ir tas noras bei nuotaikos susitaikyti su Rusija gali dar labiau populiarėti su artėjančiais rinkimais Italijoje“, – kalbėjo V. Ušackas ir pabrėžė, kad būtina aktyviau išnaudoti diplomatinius kanalus, dirbant ne tik su Amerika ar Vokietija, bet ir su Pietų Europos šalimis.

Tačiau ambasadorius ragino Lietuvai nepulti į paranoją ir negąsdinti savęs dėl galimo Baltijos valstybių užpuolimo.

„Iš savo 30 metų patirties diplomatinėje tarnyboje dirbant su Rusija, Amerika ir Europa aš galiu tik vieną pasakyti ir nuraminti, kad tai yra pozicionavimas didžiosioms deryboms“, – sakė V. Ušackas.

Taip pat V. Ušackas teigė manantis, kad Kremliaus vadovai puikiai supranta „raudonąsias linijas“, kurios, pasak jo, ir yra NATO teritorija. „NATO ir ES istorija rodo, kad nuo šių organizacijų įsikūrimo pradžios nė viena joms priklausant valstybė nebuvo užpulta“, – pridėjo politikas.

Kalbėdamas apie tai, kokią politiką Rusijos atžvilgiu reikėtų tęsti ateityje, V. Ušackas minėjo dvikryptę strategiją.

„Viena vertus, turėtų būti padidintas NATO karių buvimas ir oro apsauga Baltijos šalyse. Antra vertus, diplomatijoje turime siekti santykių deeskalavimo. Diplomatai, siekdami išvengti karinėje srityje nesusipratimų ar galimų atsitikimų, turi palaikyti tam tikrus kontaktus. Kitaip tariant, dviguba politika turėtų, viena vertus, sustiprinti mūsų saugumą ir, kita vertus, užtikrinti, kad ta įtampa nevirstų į atsitiktinumus su labai žiauriomis pasekmėmis“, – detalizavo V. Ušackas.

Tuo tarpu Lietuva, pasak V. Ušacko, taip pat turi išlaikyti vieningą poziciją Rusijos klausimu.

„Prezidentė ir Premjeras turi dainuoti iš tų pačių natų. Tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas. Netgi jei Premjero iniciatyvos, rodo apklausos, atitinka Lietuvos piliečių lūkesčius, mes negalime turėti atskiros politikos Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Šios valdžios privalo kalbėti vienu balsu“, – apibendrino politikas.

G. Česnako nuomone, analizuojant „Iskander“ raketų dislokavimo pasekmes ir besikeičiančią saugumo situaciją Baltijos jūros regione, konkrečiai Baltijos valstybėse, iš esmės galima kalbėti apie du galimus scenarijus.

Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Pirmiausia, Baltijos jūros regionas ir Baltijos šalys gali būti toliau JAV ir kitų NATO partnerių stiprinamos. Kitaip tariant, siekiant atgrasyti Rusiją, toliau suteikiama pagalba Baltijos šalims ir stiprinamos oro, priešraketinės gynybos sistemos. Iš esmės JAV priimta Branduolinė strategija jau dabar tarnauja Baltijos šalių interesams.

Pagal antrąjį galimą scenarijų Baltijos valstybės gali ilgainiui tapti tam tikru Vakarų, JAV ir Rusijos susitarimo objektu, kuriame nei JAV, nei NATO partneriai, nei Rusija nedidins karinio buvimo ir nebeeskaluos įvykių. Tai būtų lyg ir tam tikras susitarimas, siekiant nuraminti abi puses. Tačiau, jeigu tokie susitarimai prasideda, lieka neaišku, kur jie gali baigtis. Tad šis scenarijus yra pakankamai pavojingas“, – kalbėjo G. Česnakas.

Eksperto nuomone, panašu, kad JAV labiau nusiteikusi pirmajam scenarijui ir siekia užtikrinti sąjungininkams gynybos įsipareigojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.07; 04:00

Liepos 25 d. į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją 2017–2018 mokslo metams priimti jaunuoliai jau pradėjo studijas.

Po Priėmimo komisijos posėdžio studijuoti Lietuvos karo akademijoje pakviesti 64 naujokai – 57 vaikinai ir 7 merginos. Iš jų 18 pirmakursių jau yra atlikę ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, o 1 – šiuo metu ją dar atlieka.

Į Karo akademiją atvykę pirmakursiai pirmąją dieną susitiko su vadovybe, buvo aprūpinti karių uniformomis ir išvyko į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Čia pirmakursiai atliks bazinį kariūno kursą ir įgis pagrindinį karinį pasirengimą.

Kariūnai Mokomajame pulke mokysis karinės inžinerijos, taktikos, ryšių, topografijos, rikiuotės ir pirmosios medicinos pagalbos pagrindų. Taip pat susipažins su ginklais, įgis teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos vėliau tobulins tarnybos Lietuvos karo akademijoje metu. Kariūnai, sėkmingai baigę bazinį kariūno kursą, galės tęsti universitetines studijas Lietuvos karo akademijoje.

Šiemet Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Tarptautinių santykių universitetinių studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 27, Gynybos technologijų vadybos programą – 18, o Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro universitetinių studijų programą pasirinko 19 pirmakursių.

Visiems Lietuvos karo akademijos absolventams, sėkmingai baigusiems studijas ir davusiems karininko priesaiką, suteikiamas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis ir įteikiamas aukštojo mokslo diplomas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija 

Ievos Budzeikaitės nuotraukos

2017.07.30; 05:59

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 28 -ąją Simono Daukanto aikštėje suteikė pirmojo karininko laipsnį Lietuvos karo akademijos absolventams.

Šiemet Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje studijas baigė 24-oji absolventų laida. Leitenanto laipsniai buvo suteikti 53 šios įstaigos kariūnams.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Slaptai.lt skelbia trijų minučių trukmės videoreportažą iš Daukanto aikštėje surengtos iškilmingo rikiuotės.

 

2017.07.28; 17:26

Lietuvos kariuomenės Karo policijai vadovavusį pulkininką Gytį Kazoką pakeitė pulkininkas leitenantas Laimas Baliūnas, prieš tai ėjęs štabo viršininko pareigas.

Ceremonijos metu penktadienį prieš karo policininkų rikiuotę Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, skambant orkestro būgnams, priėmė Karo policijos kovinę vėliavą iš pulkininko G. Kazoko ir iškilmingai perdavė ją naujam paskirtam vadui pulkininkui leitenantui L. Baliūnui.

Atsisveikinant su buvusiu vadu nuo Karo policijos kolektyvo įteikta atminimo dovana – kardas, kaip ženklas, nuo senų laikų reiškiantis kovos jėgą, ir vado, kuris gali apginti savo kraštą, simbolis.

L. Baliūnas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1993 metais, baigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, mokėsi Baltijos gynybos koledže. Dalyvavo tarptautinėse misijose, apdovanotas Lietuvos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“, Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, kitais apdovanojimais. L. Baliūnas Karo policijoje tarnauja nuo 2011 metų pabaigos.

G. Kazokas Karo policijai vadovavo penkerius metus, nuo rugpjūčio 1 d. jis paskirtas Lietuvos gynybos atašė Slovakijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Vengrijos Respublikoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.22; 07:17

Lietuvos karo akademijos kariūnai po baigiamųjų pratybų įveikė 30 km žygį. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Durbės mūšio kuopos (IV kurso) kariūnai liepos 14 d. grįžo į akademiją įveikę 30 kilometrų žygį pėsčiomis po Gen. Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vykusių baigiamųjų pratybų. Prie vartų juos pasitiko Akademijos vadovybė, instruktoriai ir bendruomenės nariai, artimieji.

Būsimieji karininkai baigė 4 savaičių trukmės pėstininkų būrio vado kvalifikacinį egzaminą, kurį sudarė kompleksinis karybos žinių teorijos testas – teorinių žinių patikrinimas, planavimo užduotis – įsakymo analizė ir padalinių valdymo procedūrų atlikimas, ir dešimties dienų praktinės užduoties vykdymas Pabradės poligone – Būrio vado kovos kursas.

Sutikus kariūnus, buvo paskelbti ir pasveikinti geriausiai užduotis atlikę Karo akademijos absolventai. Kariūnas Mindaugas Jasaitis buvo apdovanotas Baltų kovos kirviu, nes per ketverius studijų metus pasiekė geriausius karinio rengimo rezultatus, ir kariūnė Emilija Radavičiūtė, kuri geriausiai išlaikė pėstininkų būrio vado kvalifikacinį egzaminą.

Būrio vado kovos kursas – tai pėstininkų būrio vado kvalifikacinio egzamino dalis. Intensyvių ir nepertraukiamų lauko taktikos pratybų metu vertinamas kiekvieno kariūno gebėjimas vadovauti padaliniui streso ir nuovargio sąlygomis, artimomis tikram mūšiui, taip pat kiti individualūs ir komandiniai veiksmai vadovaujant būriui.

Apdovanojimų įteikimas. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Kariūnai per lauko taktines vertinamąsias pratybas vykdė žvalgybos, patruliavimo, puolimo ir gynybos, taikos rėmimo operacijų ir mūšio mieste užduotis. Jie buvo vertinami pagal būryje skirtas eiti pareigas: būrio vado, jo pavaduotojo ir skyriaus vado. Būsimieji karininkai kvalifikacinio egzamino metu turėjo pasitelkti visus planavimo, vadovavimo, ginklo valdymo gebėjimus ir individualius kario įgūdžius.

Informacija žiniasklaidai:

Visiems Lietuvos karo akademijos IV kurso absolventams kariūnams, sėkmingai išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą, š. m. liepos 28 d., 11.00 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje bus suteiktas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis ir būrio vado kvalifikacija. Tą pačią dieną vyks ir iškilminga bakalauro diplomų įteikimo ceremonija.

Informacija apie renginį bus viešinama atskiru pranešimu spaudai.

Ievos Budzeikaitės (LK) nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos mirija

2017.07.18; 07:30

Balandžio 8 d. nuo 10.00 iki 15.00 val. visi norintys galės apsilankyti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Atvirų durų renginiuose, susipažinti su universitetinėmis studijomis, kariniu rengimu, stojimo sąlygomis, kariūnų gyvenimu bei karininko karjeros perspektyvomis baigus akademiją.

Kartu vyks karinės technikos, ekipuotės ir ginkluotės paroda, kurioje dalyvaus ir NATO priešakinių pajėgtų bataliono kovinėje grupėje tarnaujantys Belgijos, Nyderlandų ir Vokietijos ir kariai. Taip pat susipažinti bus galima ir su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionu, Lietuvos karo policija, Šaulių sąjunga.

Atvykusieji galės ne tik stebėti, bet ir dalyvauti specialiai jiems organizuotuose kariniuose užsiėmimuose, išbandyti kario ekipuotę. Taip pat vyks viduramžių riterių kovos, tarpukario ir šių dienų karinės operacijos. Pasirodymą surengs ir Lietuvos Policijos kinologai su tarnybiniais šunimis bei Patrulių rinktinės Raitasis būrys.

Lietuvos karo akademijos karininkai skaitys paskaitas apie tikslinį vadovavimą, pristatys, kaip Karo akademijoje ugdomas lyderis, kuris savarankiškai priima sprendimus, nuolat tobulėja, įkvėpia kitus ir kuriuo besąlygiškai pasitiki visi jam pavaldūs kariai. Žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalins patirtimi įgyta ne kartą lankantis Ukrainoje karo metu.

Renginio metu taip pat vyks įvairūs kariniai žaidimai, estafetės, ekskursija po Lietuvos karo akademijos teritoriją, bus galima pasivaišinti kariškomis vaišėmis, gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

Apie studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje

Lietuvos karo akademija yra vienintelė mokymo institucija šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, o savo studentams suteikianti kariūno statusą. Kariūnai, baigę Karo akademiją, gauna ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visas studijų programas Lietuvos karo akademijoje finansuoja valstybė.

2017–2018 mokslo metais Lietuvos karo akademija siūlo dvi socialinių mokslų bakalauro programas (Tarptautinių santykių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir vieną vadybos bakalauro (Gynybos technologijų vadybos) programą. Visų programų tikslas yra rengti ginkluotosioms pajėgoms vadus – lyderius, puoselėjant Lietuvos kariuomenės tradicijas, teikiant kokybišką universitetinį ir karinį išsilavinimą.

Studijų metu Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai gali dainuoti chore „Kariūnas“, šokti sportinių šokių kolektyve „Šokte marš“, taip pat yra sukūrę patriotinio roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą, lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose ir kt.

Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.

Atvirų durų diena Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyks balandžio 8 d. 10-15.00 val. Adresas: Šilo g. 5A, Vilnius, tel. pasiteirauti: (8 5) 210 3526, 210 3523, 8 620 48976

Programa

10.00–12.00 Paskaitos (201A aud.)

10.00–10.40 – Ukrainos karo patirtis, žurnalistas D. Pancerovas

10.40–11.20 – Tikslinis vadovavimas, LKA viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. ltn. V. Šerelis

11.20–12.00 – Kaip tapti lyderiu? LKA Kariūnų bataliono vado pavaduotojas mjr. P. Diliūnas

(registracija į paskaitas el. p. lina.vaitiekunaite@mil.lt)

Nuo 12.05 val. – atrankos ir priėmimo į LKA 2017 m. taisyklių, studijų pristatymas – 201A aud

12.00–15.00 Parodomoji programa (LKA stadione)

12.00 renginio atidarymas ir pristatymas

12.05 Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas

12.30 Istorinės kovos

13.00 Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“

13.30 Kinologai su tarnybiniais šunimis

14.00 Operacija – „Taikinys“

14.30–15.00 kariškos vaišės

Informacijos šaltinis – Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (www.kam.lt).

2017.04.03; 05:47

Vasario 23–26 d. bus pristatyti naujausi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidiniai Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vyksiančioje 18-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

„Litexpo“ Mokslo ir specializuotos literatūros salėje 3 įsikūrusiame LKA stende (3.15) mugės lankytojai galės įsigyti Lietuvos karo akademijos išleistų knygų ir pabendrauti su jų autoriais.

Lietuvos karo akademija Vilniaus knygų mugėje pristatys šiuos naujus leidinius:

  • Dr. Deivido Šlekio „Mąslaus Vyčio beieškant. Lietuviškos karinės minties raida ir būklė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–2014)“;
  • Evgen Dykyi „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“.

LKA programa Vilniaus knygų mugėje:

Vasario 23 d. (ketvirtadienis)

16.00–16.50 val. (Konferencijų salė 3.2)

  • Dr. Deivido Šlekio monografijos „Mąslaus Vyčio beieškant. Lietuviškos karinės minties raida ir būklė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990-2014)“ pristatymas.

Dalyvauja autorius ir prof. dr. G. Vitkus.

Vasario 26 d. (sekmadienis)

12.00–12.50 val. (Konferencijų salė 3.2)

  • Evgen Dykyi knygos „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“ pristatymas.

Dalyvauja dr. M. Vitkūnas ir plk. ltn. V. Šerelis.

Vilniaus knygų mugė yra didžiausia ir pagrindinė knygų mugė Baltijos šalyse, rengiama nuo 2000 m., lankytojams pasiūlanti plačią programą. Per keturias dienas knygų mugėje pristatoma apie 400 įvairaus žanro renginių. Čia susitinka skaitytojai ir rašytojai, vyksta diskusijos, parodos ir pan.

Tai vienas reikšmingiausių kultūros įvykių Lietuvoje, kuriame kasmet dalyvauja ir Lietuvos karo akademija.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija, LKA archyvo nuotrauka.

2017.02.23; 08:02

Spalio 4 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje buvo pristatyta Akademijos išleista

Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos  šalims.
Evgeno Dykyi knyga „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“.

Evgeno Dykyi knyga „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“. 

Susitikime, kurį organizavo Akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centras, dalyvavo ir pats knygos autorius. Jis atsakė į svečių klausimus ir pasidalijo savo žiniomis ir ilgamete Ukrainos savanorio patirtimi.

Į knygos pristatymą susirinko Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai, Karo akademijos bendruomenė.

Hibridinis karas – terminas, kurį vis dažniau girdime viešojoje erdvėje, taip pat ir klausimų ar pasvarstymų apie pasiruošimą tokiam karui. Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, Lietuvos karo akademija pristatė E. Dykyi knygą „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“.

Pasak knygos recenzento, Akademijos prorektoriaus mokslui ir studijoms dr. Gintauto Surgailio, autorius suprantamai ir aiškiai skaitytojams atskleidžia, kas yra hibridinis karas, kuo jis skiriasi nuo klasikinių schemų: „Hibridinis karas iki karo Ukrainoje pradžios visuomenėje buvo sunkiai suprantamas, bet visi į jį atkreipė dėmesį stebėdami įvykius Ukrainoje. E. Dykyi leidinyje analizuoja hibridinį karą, kurį 2014 m. pradėjo Rusija prieš Ukrainą, nuo pat jo pradžios.“ 

Ukrainietis Evgen Dykyi.
Ukrainietis Evgen Dykyi – Lietuvos karo akademijoje.

Ukrainos savanoris pabandė apibendrinti vis dar tebesitęsiančios Rusijos Federacijos agresijos prieš suverenią Ukrainos valstybę ir pasipriešinimo šiai agresijai patirtį. E. Dykyi išsikėlė ambicingą tikslą išskirti tokio karo pagrindinius dėsningumus ir tendencijas.

Pagrindinė hibridinio karo ypatybė, pasak E. Dykyi, yra nuolatinis karinių ir nekarinių veiksmų derinimas, kas tiek kariuomenei, tiek saugumo tarnyboms kelia ypatingus uždavinius. „Viena pagrindinių Rusijos agresijos pamokų, kurią ukrainiečiai išmoko, yra tai, kad atremti ją galima tik bendromis visos visuomenės pastangomis. Kariškiams, policijai, specialiosioms tarnyboms, žurnalistams ir civiliams būtina veikti koordinuotai. Tik tai suteikia galimybę nugalėti priešą“, – kalbėjo Ukrainos savanoris ir padėkojo Akademijos prorektoriui dr. G. Surgailiui už idėją „išplėsti“ anksčiau skaitytą paskaitą iki metodinės priemonės apie hibridinį karą.

Pristačius knygą vyko diskusija, svečiai pasisėmė naujų žinių, pasidalijo savo mintimis ir samprotavimais, išgirdo įdomių geopolitinės situacijos vertinimų, pateikė aktualių klausimų tiesiogiai knygos autoriui.

Knyga „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“ išleista lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Knygos autorius E. Dykyi nuo 15 metų įsitraukė į Ukrainos nacionalinį išsivadavimo iš sovietinės okupacijos judėjimą. 1991 m. subūrė studentų savanorių būrį, kuris dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo apsaugoje nuo sovietinių okupantų. Būrys viešai prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo vieninteliu užsieniečių daliniu Lietuvos savanorių pajėgose.

Autorius aktyviai dalyvavo kaip žurnalistas Čečėnijos Respublikos gynyboje nuo Rusijos agresijos. Taiki mokslininko karjera buvo nutraukta, kai 2004 m. teko ginti demokratiją Ukrainoje Oranžinės revoliucijos metu. Prasidėjus Rusijos intervencijai į Ukrainą, kartu su studentais jis papildė pirmųjų savanorių gretas, kurie išėjo į frontą ir sulaikė Rusijos agresiją, kol buvo suformuoti Ukrainos kariuomenės daliniai. Vadovavo pėstininkų kuopai Luhansko fronte. Asmeniškai dalyvavo išvaduojant 12-a Luhansko krašto kaimų ir miestų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Nuotraukų autorius K. Dijokas.

2016.10.06; 09:24

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams. Karo akademijos absolventai

Iškilmingoje ceremonijoje šalies vadovė pabrėžė, kad į karininkų gretas įsilieję jauni žmones prisiima išskirtinę atsakomybę už Lietuvą, jos ateitį ir valstybingumą. 

„Priesaikos žodžiais susiejote savo likimą su valstybės likimu – jos gynyba ir saugumu. Tai – vienas didžiausių ir garbingiausių įsipareigojimų Tėvynės labui ir kartu labai aiški užduotis. Jūs turėsite tapti vadais, kurių garbingumas, drąsa ir ryžtas bus įkvepiantis pavyzdys visiems kariams“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, pasaulyje kylant sudėtingiems saugumo iššūkiams Lietuva privalo išlikti budri, nuosekliai stiprinti savo karines pajėgas, gynybinę parengtį ir kartu su NATO sąjungininkais saugoti stabilumą euroatlantinėje erdvėje bei taikų žmonių gyvenimą.Karo akademijos absolventai

Pagal Lietuvos kariuomenės tradicijas, ceremonijoje Prezidentė kardu palietė kiekvieno karininko antpetį ir įpareigojo juos garbingai tarnauti tėvynei. Šalies vadovė jauniesiems karininkams taip pat palinkėjo būti vertiems Tėvynės didvyrių atminimo ir pratęsti ištikimybę jų idealams bei geriausioms kario savybėms.  

Lietuvos karo akademijos dvidešimt trečiąją laidą šiemet baigė 38 kariūnai ir 4 kariūnės.

XXX

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventų pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonijoje

Gerbiami kariai, mieli šventės svečiai,

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina naujuosius Lietuvos leitenantus.Lietuvos karininkų gretos sulaukė puikaus papildymo iš mūsų karo akademijos absolventų. Priesaikos žodžiais Jūs susiejote savo likimą su valstybės likimu – jos gynyba ir saugumu. 

Tai – vienas didžiausių ir garbingiausių įsipareigojimų Tėvynės labui. Ir kartu – labai aiški užduotis.  

Ją atlikti reikės didelio profesionalumo, kurį ugdė akademija. Reikės patirties, kurios kasdien vis daugiau įgysite Lietuvos kariuomenėje. Jūs turėsite tapti vadais, kurių garbingumas, drąsa ir ryžtas bus įkvepiantis pavyzdys visiems kariams.

Pasaulis šiandien pilnas sudėtingų iššūkių. Todėl turime būti pasirengę į juos atsakyti – būti budrūs, nuosekliai stiprinti savo pajėgas, gynybinę parengtį ir kartu su NATO sąjungininkais bendromis jėgomis išsaugoti stabilumą euroatlantinėje erdvėje ir taikų žmonių gyvenimą. Iškilminga ceremonija Simono Daukanto aikštėje Vilniuje.

Mieli kariai,

Jūsų atsakomybė yra išskirtinė. Atsakomybė už Lietuvą, už jos ateitį, valstybingumą.

Tai suteikia Jūsų tarnybai kariuomenėje didžiausios prasmės. 

Tai ir garbė būti vertais Tėvynės didvyrių atminimo, pratęsiant ištikimybę jų idealams ir geriausioms kario savybėms.      

Būkite verti Lietuvos karininko vardo ir garbingai tarnaukite savo valstybei.

Visiems – ryžto, tvirtumo ir sėkmingos tarnybos!

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos nuotr.

2016.08.02; 05:02

Karolis Jančevskis iš Valkininkų prisipažįsta, kad jau seniai pradėjo galvoti apie studijas Karo akademijoje: „Esu vienuoliktokas, bet domiuosi jau dabar – iš anksto, nes žinau, kad stojant į Lietuvos karo akademiją visų pirma turėsiu išlaikyti profesinio tinkamumo testą, kuriam taip pat reikės pasiruošti. Anksčiau dar daug ko apie studijas nežinojau, bet apsilankęs prie Lietuvos kariuomenės stendo šioje parodoje gavau pakankamai daug informacijos ir tapo aiškiau, – pasakoja vaikinas. – „Dabar tik lieka siekti užsibrėžto tikslo iki galo.“

Continue reading „Tarptautinėje parodoje – naujausios žinios apie studijas Lietuvos karo akademijoje“

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Krašto apsaugos ministerijoje pristatė tarptautinį periodinį mokslo žurnalą „Journal of Security and Sustainability Issues“ ir mokslo leidinį „Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2014–2015“.

Pristatyme dalyvavo Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Raimundas Matulis, prof. dr. Manuela Tvaronavičienė, prof. dr. Gediminas Vitkus, prof. dr. Valdas Rakutis ir kt. leidinių autoriai.

Continue reading „Lietuvos karo akademija pristatys naujausius mokslo leidinius“

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, reaguodama į šiuolaikinėje visuomenėje kylančias saugumo grėsmes ir iššūkius, nuo 2016–2017 mokslo metų pradės vykdyti naują Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro universitetinių studijų programą, pagal kurią bus rengiami profesionalūs karininkai, aukštos kvalifikacijos nacionalinio saugumo ir karybos specialistai.

Tai yra pirmoji Lietuvos aukštosios mokyklos parengta programa, apimanti visapusišką tokių specialistų rengimą. 

Continue reading „Lietuvos karo akademija pradės rengti karininkus visuomenės saugumo specialistus“

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), bendradarbiaudamas su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), rengia studijų programą, pagal kurią bus ruošiami pilietinio ugdymo specialistai. 2014 m. lapkričio 11 d. LEU rektorato salėje buvo iškilmingai pasirašyta tai patvirtinanti sutartis.

LEU ir LKA bendradarbiauja jau beveik dvejus metus. Suvienyti jėgas, kuriant naują dvigubą studijų programą, nuspręsta sunerimus dėl pilietinio ugdymo stiprinimo Lietuvoje. Dvigubos istorijos ir pilietinio ugdymo programos turinio viena pusė bus skiriama istorijai, kita pusė – pilietiniam ugdymui. Studijų programos turinys bus parengtas dar šiais metais.

Continue reading „LEU ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pasirašė sutartį dėl pilietinio ugdymo mokytojų rengimo“