Atkurta Lietuvos muitinė mini 30-ties metų jubiliejų. Muitinės departamento nuotr.

Penktadienį Atkurtai Lietuvos muitinei sukanka 30 metų. Šią dieną 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba (dabar – Lietuvos Respublikos Seimas) priėmė Laikinąjį muitinės įstatymą. Jame buvo numatyta svarbiausia muitinės funkcija – vykdyti valstybės muitų politiką.
 
Pirmuoju Lietuvos muitinės vadovu Vyriausybė paskyrė Valerijoną Valicką, kuriam teko uždavinys sukurti Lietuvos muitinių sistemą.
 
Lietuvos muitinė – viena iš nedaugelio Atkurtos Lietuvos institucijų, kurios jaunoje valstybėje buvo kuriamos visiškai naujai.
 
Iki Lietuvos valstybės pripažinimo de jure, Atkurta Lietuvos muitinė veikė Sovietų Sąjungos okupacijos sąlygomis: pasienyje egzistavo struktūros dvivaldystė, t. y. veikė ir Lietuvos, ir sovietų muitinė, buvo deginami Lietuvos muitininkų vagonėliai, su pirmaisiais Atkurtos Lietuvos muitinės pareigūnais buvo dorojamasi fiziškai, o 1991 m. liepos 31-ąją sovietų specialusis būrys OMON Baltarusijos pasienyje Medininkų poste žiauriai nužudė septynis ten tarnavusius jaunos valstybės pareigūnus. Trys iš jų buvo muitininkai. Žudynes išgyveno sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
 
Pasak T. Šerno, tuo metu per sieną keliaujantys asmenys Lietuvos muitinės pareigūnus vadino ne muitininkais, o Sąjūdžiu. Tuo metu būti muitininku reiškė ne profesiją, o žmogaus apsisprendimą.
 
Pagrindiniai jaunos institucijos uždaviniai tuo metu buvo įgyvendinti muitų politiką nustatančius įstatymus, taikyti muitų tarifus ir imti muitų rinkliavas, užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams.
 
Muitinės raidai labai svarbūs 1993-ieji. Tais metais teisinę bazę sustiprino nuolatiniai Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifu pradėta reguliuoti užsienio prekyba. Tais pačiais metais buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės, o Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
 
Muitinės veikla visais laikais buvo neatsiejama nuo kovos su kontrabanda. Vienas svarbiausių muitinės uždavinių – sustabdyti kontrabandinių prekių antplūdį, galintį išbalansuoti ekonominę pusiausvyrą, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos vidaus rinką.
 
Europos Sąjungos bendrosios rinkos kertinis akmuo yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu.
 
Remiantis muitų sąjunga panaikinami visi muitų mokesčiai tarp ES valstybių, o su trečiosiomis, nepriklausančioms ES, šalimis vykdoma bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Taigi Europos Sąjungos valstybių muitinės dirba kaip viena ES muitinė.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinė, įgyvendinanti Europos Sąjungos Muitų politiką, savo darbe pirmiausia vadovaujasi visoms ES šalims-narėms privalomais teisės aktais – reglamentais. Svarbiausias visų ES muitinių veiklos dokumentas – Sąjungos muitinės kodeksas.
 
Šiandien Lietuvos muitinę sudaro 8 įstaigos: Muitinės departamentas, 3 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), Muitinės laboratorija, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba apie 2 tūkstančius žmonių.
 
Atkurtos Lietuvos muitinės jubiliejų šiemet institucija mini virtualiai: 9 valandą visi muitinės pareigūnai, buvę muitinės darbuotojai, vadovai, taip pat tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su muitinės veikla, kviečiami įsijungti interneto Lietuvos muitinės svetainę www.lrmuitine.lt ir dalyvauti renginyje per nuotolį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.09; 09:36

Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos muitinės pareigūnai penktadienį sulaikė į Rusijos Federaciją eksportuoti paruoštą įrangą, naudojamą naftos ir dujų pramonėje.
 
Siunta sulaikyta, kadangi prekės yra dvejopos paskirties ir tokiam eksportui turi būti pateikta eksporto licencija, sakoma Lietuvos muitinės pranešime.
 
Taip pat, eksportuojant iš Europos Sąjungos naftos ir dujų pramonėje naudojamus mechanizmus, eksportui yra taikomos atitinkamos sankcijos.
 
Sulaikyti šią siuntą Lietuvos muitinė turėjo dar vieną priežastį: įtariama, kad prekių, kurių deklaruojama vertė yra daugiau nei milijonas eurų, reali vertė yra sumažinta.
 
Lietuvos muitinės pareigūnų sulaikytoje siuntoje aptikta fontaninė armatūra (vožtuvų-sklendžių rinkinys, vadinamoji eglutė) yra vienas iš svarbiausių mechanizmų naftos ir dujų pramonėje. Įranga skirta naftos gręžinių darbams – ja naftos skystis ar gamtinės dujos iš gręžinių iškeliamos į žemės paviršių. Manoma, kad įranga skirta eksploatuoti naftos ir dujų gręžiniuose Arkties šleife.
 
Muitinės pareigūnai eksporto procedūros vykdytojui surašė prekių sulaikymo protokolą ir pradėjo tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.07; 12:08

Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį. Muitinės departamento nuotr.

Penktadienį Lietuvos muitinė švenčia 101-ąjį gimtadienį.
 
Šiuo metu Lietuvos muitinė yra moderni, profesionali, visateisė ES ir Pasaulio muitinių organizacijos narė. Tačiau iki šio laiko turėjo nueiti nelengvą kelią, po sovietmečio netgi atgimti iš naujo.
 
1919 m. gegužės 8-ąją įsigaliojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir prekybos bei pramonės ministro Jono Šimkaus pasirašyti Laikinieji muitų tarifai ir Laikinosios muitinių taisyklės. Ši diena laikoma Lietuvos muitinių teisinio funkcionavimo pradžia.
 
Iki Lietuvos okupacijos muitinei vadovavo 8 direktoriai. Pirmosios muitinės 1919 m. buvo įsteigtos prie sienos su Vokietija – tai Virbalio, Jurbarko, Tauragės, Kretingos, Naumiesčio, Naujamiesčio, Pilypavo ir Račkų muitinės bei įsteigta 13 perėjimo punktų.
Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
 
Tarpukario Lietuvos muitininkai atsakingai vykdė duotą priesaiką dirbti Valstybės gerovei, brangino savo darbą ar sąžiningai vykdė tarnybą, pažymima Muitinės departamento pranešime.
 
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, su muitininkais, kaip ir su kitais pasienio tarnautojais, buvo siekiama susidoroti pirmiausia. Daug muitinės pareigūnų buvo ištremta į Sibirą ar sušaudyta, kai kuriems teko bėgti į Vakarus. Lietuvos muitinės, kaip savarankiškos institucijos, veikla buvo nutraukta.
 
1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, muitinė atgimė iš naujo. Ypač įsimintini pirmieji kovos už valstybę metai: muitininkams teko iškęsti ne tik sovietų pareigūnų bauginimus ir terorizavimą, bet ir paaukoti gyvybes. 1991 m. liepos 31 d. naktį Medininkų poste buvo nužudyti muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius, policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, o muitininkas Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas.
Muitinė. Slaptai.lt nuotr.
 
Ypatinga diena muitinės institucijai buvo 2004 m. gegužės 1-oji. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje iš esmės pakeitė muitinės veiklą. Iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES rinkos ir visuomenės apsaugos įrankių.
 
Lietuvos muitinę sudaro Muitinės departamentas, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinės muitinės, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės laboratorija, Muitinės mokymo centras.
 
Lietuvos muitinėje šiuo metu dirba 1 978 žmonės: 1 475 pareigūnai, 314 karjeros valstybės tarnautojų ir 189 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 00:30

Konkursą Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Arūnas Adomėnas.  Konkurse dalyvavo 3 pretendentai iš 4 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.

Arūnas Adomėnas yra baigęs Lietuvos teisės universitetą, įgijęs teisės magistro kvalifikaciją, dalyvavo Europos Sąjungos, JAV, Kanados institucijų surengtuose mokymuose muitinės procedūrų, sprendimų priėmimo, kovos su terorizmu tarptautiniuose jūrų uostuose bei kitomis temomis.

Continue reading „Konkursą vadovauti Lietuvos muitinei laimėjo Arūnas Adomėnas“