Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda). Šalių vadovai, pasak Prezidentės spaudos tarnybos, aptarė saugumo padėtį regione, bendradarbiavimą NATO ir ES, šalių energetinių ir infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

Prezidentė pakvietė Lenkijos vadovą kitais metais atvykti į Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimą vasario 16-ąją dieną. Lenkijos Prezidento kvietimu šalies vadovė kitąmet taip pat vyks į Lenkijos valstybingumo šimtmečio renginius.

Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Lenkija yra artimos kaimynės, partnerės bei NATO sąjungininkės. Vienodai vertiname mums kylančias grėsmes, agresyvius Rusijos veiksmus ir dirbame išvien, užtikrindami savo žmonių saugumą. Geopolitinių iššūkių akivaizdoje Lietuva ir Lenkija gali viena kita pasikliauti.

Prezidentai aptarė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdomas prieš Vakarus nukreiptas „Zapad“ pratybas. Šalies vadovė pabrėžė, kad „Zapad“ pamokos turi būti išmoktos toliau stiprinant NATO pasirengimą atgrasyti ir atremti grėsmes. Greitesnis NATO sprendimų priėmimas, gynybos planų suderinamumas, konkrečios priemonės Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti, regiono oro erdvės saugumo stiprinimas ir šiandienos grėsmes atitinkantis Aljanso pajėgų išdėstymas Europoje – tai bendri Lietuvos ir Lenkijos interesai.

Šalies vadovė taip pat pažymėjo, kad Lenkija yra strategiškai svarbi užtikrinant Baltijos šalių teritorinę ir oro gynybą. Lenkijoje dislokuota JAV brigada padeda apsaugoti „Suvalkų koridorių“, o iškilus būtinybei būtent per Lenkijos teritoriją ateitų NATO sąjungininkų pastiprinimas. Todėl itin svarbu užtikrinti kuo greitesnį ir laisvesnį NATO šalių karinės technikos judėjimą tarp Aljanso sienų.

Prezidentai aptarė ir dvišalį energetinį bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija vienodai supranta elektros tinklų sinchronizacijos su Europa svarbą. Tai – paskutinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę, kurio negalima atidėlioti.

Susitikime šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Lietuva vertina principingą Lenkijos poziciją atsisakant pirkti nesaugioje Astravo AE pagamintą elektrą. Tokia regiono šalių vienybė yra labai svarbi, siekiant atremti nesaugios atominės jėgainės visai Europai keliamas grėsmes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.20; 00:05

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, Ukrainoje tęsiantis karinei agresijai ir vykstant įžūliam karinės galios demonstravimui Europoje, ypač svarbus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) vaidmuo. Tokią poziciją Prezidentė išsakė antradienį susitikusi su EŽTT vicepirmininku Linu Aleksandru Sicilijanu (Linos-Alexander Sicilianos) ir šio teismo teisėju Egidijumi Kūriu.

Lietuvos vadovės teigimu, tvirta ir patikima žmogaus teisių apsauga padeda pažaboti agresiją ir stiprina taikos bei saugumo pamatą žemyne, o ciniški bandymai menkinti EŽTT autoritetą pamina teisės viršenybės principą ir neturi pateisinimo. Pagarba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintoms vertybėms bei jas ginantiems EŽTT sprendimams, pasak D. Grybauskaitės, yra kiekvienos demokratinės valstybės pareiga.

Antradienio susitikime aptarti žmogaus teisių apsaugos stiprinimo klausimai, teisės viršenybės principui kylantys iššūkiai, bendradarbiavimas su EŽTT.

Prezidentės spaudos tarnyba pažymi, kad Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su EŽTT ir nuosekliai remia reformas, kuriomis siekiama užtikrinti efektyvesnę šio teismo veiklą.

Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme yra nagrinėjama beveik 4000 skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotame Kryme ir karinės agresijos niokojamoje Rytų Ukrainoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 08:44

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš vizitą į Estiją, kur vyks Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento susitikimas, LRT Radijui pabrėžė, kad tai, jog JAV įstatymų leidėjai patvirtino sankcijas, susijusias su Kremliaus energetiniais projektais ir kišimusi į kitų valstybių vidaus politika, yra rimtas signalas.

„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai“, – laidai „Ryto garsai“ tvirtino D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė džiaugėsi, kad ar kartą bus galima išsakyti savo nuomonę dėl įvairių klausimų – tiek saugumo, tiek dvišalio bendradarbiavimo. „Naudojamės proga, kad būsime visi trys prezidentai – tiek Latvijos, tiek Estijos, tiek aš. Žinoma, pirmiausia kalbėsime apie saugumo reikalus, nes JAV yra viena svarbiausių NATO šalių – ir kaip NATO narė, ir kaip dvišaliu pagrindu labai aktyviai dalyvaujanti užtikrinant mūsų saugumą.

Bus daugiau kariuomenės, padvigubinta oro policija, „Zapad“ pratybų metu – daugiau JAV karių, technikos, laivų. Tai rodo ypatingą dėmesį mūsų regionui. Girdėjome pažadą tiek iš JAV prezidento, tiek iš viceprezidento. Matome, kad pažadas aktyviai įgyvendinamas įvairiais būdais“. – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės nuomone, vien tai, kad JAV įstatymų leidėjai, abeji rūmai, patvirtino sankcijas ir jos būtent susijusios su Kremliaus energetiniais projektais ir Kremliaus kišimusi į kitų valstybių vidaus politiką (būtent į JAV politiką, taip pat ir į JAV rinkimų procesą) jau yra rimtas signalas. „Šis sprendimas“ Labai gerai vertinamas, nes labai aiškiai parodoma, kad Kremliaus manipuliacijos nebus toleruojamos bent jau JAV.

„Esame patys patyrę, ką reiškia, kai naudojamasi energetiniais projektais, darant spaudimą padidintomis dujų kainomis, kaip, pavyzdžiui, buvo Lietuvai, kišantis ir darant įtaką politikai. Mūsų atveju dar nebuvo kišimosi į rinkimus, bet, matome, visko gali būti.

Išties matome labai daug požymių nekonvencinio, agresyvaus kišimosi į kitų šalių reikalus. Taip pat – manipuliacijų elementus, propagandos, melagingų žinių kūrimo atskirose šalyse elementus. Labai gerai, kad JAV įstatymų leidėjai išdrįso tai vertinti labai aiškiai, labai griežtai“, LRT Radijui sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 16:11

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.07.22; 07:30

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė stebėjo NATO karines oro pratybas „Tobruko palikimas“. Pratybose pirmą kartą Lietuvoje dislokuota JAV ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ – viena moderniausių sistemų pasaulyje kovoti su raketomis ir naujausios kartos lėktuvais.

Pasak Prezidentės, Lietuvoje dislokuota ilgo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ rodo, kad JAV ir NATO įsipareigojimai Baltijos regionui yra tvirti bei grįsti realiais veiksmais, o ne žodžiais. Efektyvi ir ilgalaikė regiono oro gynyba yra būtina ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, bet ir viso NATO saugumui.

Tokios tarptautinio masto Aljanso pratybos Lietuvoje vyksta pirmą kartą, jose dalyvauja kariai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Latvijos. Šios NATO pratybos išskirtinės tuo, kad jos vienu metu rengiamos Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Iš viso visose trijose šalyse pratybose dalyvauja net 22 valstybės, Čekijoje ir Rumunijoje taip pat dalyvauja ir Lietuvos kariai.

Pratybų metu buvo tikrinama, kaip sąjungininkų ir Lietuvos pajėgos pasirengusios atremti įvairias oro grėsmes, saugoti mūsų pajėgas nuo raketų antpuolio bei koordinuoti tarpusavyje gynybos veiksmus. Šios pratybos taip pat yra svarbios rengiant tolesnę Lietuvos ir Baltijos šalių oro gynybos architektūrą.

Prezidentė pabrėžia, kad oro gynyba išlieka vienas svarbiausių nacionalinių gynybos prioritetų. Baltijos šalių saugumui būtini ilgalaikiai viso regiono oro gynybos sprendimai. Į NATO gynybos planus turi būti įtrauktos konkrečios oro gynybos priemonės galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai išvengti. Taip pat kilus grėsmėms NATO oro policijos misija turi tapti sudėtine oro gynybos dalimi.

Prezidentės teigimu, Lietuvos infrastruktūra ir kariuomenė yra pasiruošusios priimti sąjungininkų oro gynybos pajėgas. Gebame vadovauti, koordinuoti ir kontroliuoti oro gynybos veiksmus – jau 2020 metais visas tarptautines Aljanso pratybas „Tobruko palikimas“ organizuos Lietuva.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.07.21; 06:34

Trečiadienis, gegužės 31 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso delegacijos nariais.

Delegacijos, kurios daugumą sudarė JAV Senato rūmų asignavimų ir gynybos komitetų atstovai, apsilankymo Lietuvoje tikslas – tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje, įvertinti Baltijos valstybėms kylančias grėsmes. Šių komitetų rekomendacijos yra labai svarbios Kongresui priimant sprendimus dėl JAV karinės paramos Baltijos valstybėms.

Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kuri labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos šalių žmonės gyventų saugiai. Kongreso delegacijos nariai pabrėžė tvirtą JAV įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai.

Kongrese šiuo metu pateiktas pasiūlymas trečdaliu didinti finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai, nuo kitų metų jai skiriant beveik 5 milijardus dolerių. Tai finansinė programa, kurios lėšomis užtikrinamas JAV karių ir technikos dislokavimas Europoje, tarp jų Baltijos valstybėse, vykdomos karinės pratybos ir gerinama Europos šalių karinė infrastruktūra.

JAV vadovaujamas priešakinių pajėgų NATO batalionas yra dislokuotas Lenkijoje prie vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“, o dvišaliu pagrindu – brigada karių ir sunkiosios technikos nuolatos rotuojasi po Baltijos šalis.

Prezidentė taip pat aptarė NATO vadovų susitikimo, kuris įvyko praėjusią savaitę Briuselyje, rezultatus. Šalies vadovės teigimu, transatlantinis ir viso Aljanso saugumas prasideda Baltijos valstybėse. Kad būtų užtikrinta NATO gynyba rytiniame flange, reikalinga JAV lyderystė formuojant bendrą regioninę oro gynybą, iš anksto dislokuojant karinę techniką, rengiant plataus masto pratybas.

Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog NATO būtinas atsinaujinimas. Pasak Prezidentės, reikia perskirstyti karines pajėgas į Rytus, iš kur šiuo metu kyla didžiausia konvencinė grėsmė Aljansui, greičiau priimti sprendimus ir suteikti daugiau galių karinei vadovybei (SACEUR), pagal realias grėsmes parengti gynybos planus.

Prezidentės teigimu, Lietuva puikiai supranta, kad viso Aljanso saugumas priklauso nuo kiekvienos jo narės indėlio. Todėl šalis nuosekliai didina gynybos finansavimą, modernizuoja karines pajėgas, stiprina priemones kovai su kibernetinėmis atakomis, užtikrina tinkamą priimančiosios šalies paramą atvykstantiems kariams. Lietuva taip pat yra JAV vadovaujamos „anti-ISIS“ koalicijos narė.

Susitikime taip pat aptarta kova su priešiška propaganda ir melagingos informacijos skleidimu, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir energetinio saugumo klausimai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.31; 11:30

Penktadienis, vasario 10 d. (Vilnius). Artėjant Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvą sveikina naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas J. Trumpas. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame laiške su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinami ir visi mūsų šalies žmonės. 

Donaldas ir Melanija Trampai.

„Jungtinės Valstijos didžiuojasi, galėdamos Lietuvą vadinti drauge ir Sąjungininke“, – pabrėžė JAV Prezidentas ir išsakė lūkestį dirbti kartu siekiant bendrų tikslų.

„Lietuva yra vertinama NATO sąjungininkė, kuri rodo pavyzdį kitiems, vykdydama įsipareigojimus mūsų bendrai gynybai – tą akivaizdžiai patvirtina didinamos išlaidos gynybai, siekiant įgyvendinti sutartus NATO reikalavimus. Lietuvos parama Afganistane ir kovojant su ISIS dar kartą įrodo jos ryžtą siekti saugumo visame pasaulyje“, – rašoma Donaldo Trumpo laiške šalies vadovei.

JAV Prezidentas įvertino Lietuvos vaidmenį skatinant demokratiją ir stiprinant transatlantinę bendruomenę. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pastangos diversifikuoti energijos šaltinius padeda siekiant bendro tikslo – didesnio Europos ir regiono saugumo.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.02.10; 13:28

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai. 

Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.

Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.

Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.

Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.

Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

XXX

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius

Gerbiamieji,

Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.

Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.

Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.

Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.

Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.

Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.

Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.

Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.

Brangūs kariai,

linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.08; 16:06

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo konkurso „Herojai tarp mūsų“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje, kurioje buvo pagerbti savo kilniais poelgiais žygdarbius darantys ir kitiems drąsos įkvepiantys žmonės.

Prezidentė herojams padovanojo po Lietuvos Konstituciją – kaip kiekvieno piliečių teisių ir pareigų simbolį.

Ketverius metus organizuojamas konkursas „Herojai tarp mūsų“ šiemet buvo skirtas atkreipti dėmesį į pasiaukojimai savo darbą dirbančius žmones. Iš viso apdovanota 11 žmonių.

Pasak Prezidentės, herojiškumas slypi ir sąžiningoje tarnystėje, kai žmogus nuoširdžiai ir su pasididžiavimu atlieka savo kasdienines pareigas. Šalies vadovės teigimu, visiems savo gyvenime – ugniagesiui, kariui, sporto treneriui ar laiškininkei yra tekę susidurti su išskirtinėmis situacijomis, priimti sprendimus, kuriuos diktavo ne tik profesinė, bet ir žmogiškoji pareiga. Būtent žmogaus gerumas turi savyje tiek stiprybės, kad jis dovanoja įkvėpimo ir visiems kitiems žmonėms, palieka pėdsakus jų gyvenimuose, juos pakeičia.

Herojų apdovanojimus šiemet pelnė Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės treneris Algimantas Šatas, kurčiuosius treniruojantis daugiau nei 50 metų. Dirbdamas su kurčiais krepšininkais vyras ne tik pramoko gestų kalbą, bet ir su komanda ne kartą iškovojo Europos ir pasaulio čempionų titulus. Taip pat apdovanota vilnietė Roberta Orlauskaitė, kuri po skaudžios avarijos neteko kojos, tačiau neprarado optimizmo – pati teikia pagalbą ir padeda žmonėms įsigyti ortopedijos techniką.

Herojų titulą pelnė ir vilniečių pora Andžejus Ravanas ir Vaida Bandzaitė – nors abu jaunuoliai yra neregiai, tačiau gyvena pilną ir visavertį gyvenimą, studijuoja, dirba ir dar moko kitus. Apdovanotas ir tauragiškis, Maltos ordino savanoris Saulius Oželis, kuris padeda vienišiems ir sunkiai gyvenantiems senoliams.

Herojų titulas šiemet atiteko ir pareigūnams – 17 metų ugniagesiu dirbančiam vilniečiui Aurelijui Lapinskui, kuris 2007 metais Žirmūnų daugiaaukštyje kilusio tragiško gaisro metu išgelbėjo net 7 žmones. Taip pat išminuotojui Nerijui Aleknai iš Kauno – J. Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas du kartus yra vadovavęs Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės išminavimo skyriui.

Apdovanotas ir Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos pažangaus gyvybės palaikymo intensyvios pagalbos brigados vadovas Valerijus Moskaliovas, pernai išgelbėjęs daugiausiai gyvybių – net 13. Taip pat apdovanota Bendrojo pagalbos centro darbuotoja Jurgita Prokopenkovienė. Apdovanojimus pelnė ir Edita Geštautienė, kuri jau dešimtmetį yra laukiama laiškininkė Kelmėje bei vilnietė troleibuso vairuotoja Simona Januš, nuo vaikystės svajojusi padėti žmonėms pasiekti greičiau vieni kitus.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.01.20; 22:05

Gruodžio 4 d., 13 val. Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, vyks Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota ir jau tradicija tapusi nevyriausybinių organizacijų kalėdinė labdaros mugė. 

Kalėdinė mugė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kalėdinė mugė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Septintus metus iš eilės rengiamoje šventėje dalyvaus daugiau kaip 40 aktyviausių nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių iš visos Lietuvos. Mugės lankytojai galės ne tik susipažinti su jų veikla, bet ir pasimėgauti karšta arbata, paskanauti kalėdinių pyragų, sušilti prie šventinio laužo. S. Daukanto aikštėje įsikurs ir „Vikingų kaimas“ – čia vilniečiai ir sostinės svečiai galės pajusti Šiaurės šalių dvasią ir pasigaminti medinių suvenyrų.

Dar viena šių metų mugės naujovė – kalėdiniai atvirukai, kuriuos mugės lankytojai galės pasigaminti patys ir nemokamai išsiųsti į bet kurį Lietuvos kampelį. Artėjančių švenčių dvasią padės kurti raudonnosiai gydytojai-klounai ir Kinologų draugija, kuri lankytojus supažindins su tarnybiniais augintiniais, jų dresūra ir priežiūra.

Tradiciniame, kasmet vykstančiame renginyje bus galima įsigyti įvairių kalėdinių suvenyrų, už kuriuos surinktos lėšos bus skirtos socialiniams projektams įgyvendinti. Šiemet lėšos renkamos skurdžiai besiverčiančioms šeimoms, negalią turintiems žmonėms, tuberkulioze sergantiems vaikams ir dienos centrams.

Informacijos šaltinis – Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.

2016.12.04; 06:06

Dabar jau žinome, kaip Kremlius baudžia mus už Lietuvoje sulaikytą ir Lietuvoje teisiamą aukšto rango FSB karininką iš Karaliaučiaus srities (dabartinė Kaliningrado sritis).

Rusijos teisėsauga nieko įmantraus, originalaus nesugalvojo. Tiesiog suskubo savo teritorijoje sučiupti du Lietuvos „šnipus“. Šnipinėjimu Rusijoje šiandien kaltinami Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis.

Jiems skirtos labai panašios bausmės. Lietuvos „šnipui“ Jevgenijui Mataičiui atseikėta 13 metų nelaisvės atėmimo bausmė, o dėl tų pačių priežasčių Rusijoje nuteistas lietuvių „šnipas“ Aristidas Tamošaitis pasmerktas kalėti 12 metų.

BNS agentūra informuoja, kad abu Rusijoje įkalinti lietuviai bausmę siekia atlikti Lietuvos įkalinimo įstaigose. Kad abu vyrai norėtų kalėti būtent Lietuvoje, BNS agentūrai patvirtino ir Lietuvos ambasadorius Maskvoje ponas Remigijus Motuzas. Taip, namuose kalėti būtų patogiau bent jau morališkai. O turint galvoje, kad Lietuva labiau paiso žmogaus teisių nei Rusija, – dar ir fiziškai lengviau.

Tačiau šiuo metu sunku pasakyti, ar Rusija patenkins įkaltintųjų lietuvių „šnipų“ prašymus. Greičiausiai nepatenkins.

Arba pareikalaus nelygiaverčių mainų – atiduoti jiems sulaikytąjį kaliningradietį. Juk Lietuvos kontržvalgyba sužlugdė itin svarbią Rusijos žvalgybos operaciją. Prisiminkime: Lietuvoje šiandien sulaikytas Rusijos FSB Karaliaučiaus srities aukšto rango saugumietis, kurio pagrindinis tikslas buvo užverbuoti mūsų Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnus, turinčius galimybę pasiklausymo įrangą sumontuoti Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo ir poilsio kambariuose. Akivaizdu, kad Lietuvoje demaskuotas kaliningradietis žvalgas turėjo ypatingai svarbią užduotį – sekti patį svarbiausią Lietuvos asmenį.

Sutikite, Kremlius savo žvalgams iškėlė ambicingą užduotį – sekti tegul ir nedidelės, bet vis tik NATO ir Europos Sąjungai priklausančios valstybės prezidentę. Turint omenyje visus kritiškus D.Grybauskaitės pareiškimus apie Rusiją, Maskvai labai rūpi sukompromituoti, nutildyti Lietuvos vadovę.

Rusijos užsienio žvalgybos agentams ne taip svarbu žinoti, ką veikia Kremliui palankūs užsienio šalių prezidentai. Rusijos žvalgybai žymiai svarbiau turėti informaciją, ką planuoja V.Putiną kritikuojantys prezidentai. Tai – elementaru.

Tad Rusija sulaukė rimto antausio. Būtent ši žlugusi operacija Kremliui nemaloni dvigubai. Kad jos žvalgyba nepasižymėjo ypatingu profesionalumu, – tik pusė bėdos. Nuo klaidų niekas nepasaugotas. Svarbiausia, Kremlius išsidavė, kaip jis traktuoja Lietuvą. Paaiškėjo, kad Lietuvos prezidentės veiklą jis vertina rimtai. Pasirodo, Rusijai, nepaisant Lietuvos svorio Europos Sąjungoje, skauda, kai mūsų vadovė vadina ją „teroristinių požymių turinčia valstybe“.

Jeigu norite, galima dar ir taip pasakyti: šios rusiškos nepasisekusios  šnipinėjimo operacijos organizatoriai pakišo ir tuos rėksnius tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, kurie kiekviena proga kritikuoja „neįtakingą“ Lietuvos prezidentę. Vis dėlto ji įtakingas ir svarbus tarptautinis žaidėjas – pats V.Putinas trokšta žinoti, ką ji kalba prezidentūroje ir Turniškėse.

Taigi mums derėtų būti budriems – Rusija bet kokia kaina sieks iš Lietuvos kalėjimo iškrapštyti šnipą kaliningradietį. Kol kas įtikinamiausia versija, jog Kremlius gali pasiūlyti mainus: jūs mums grąžinate kaliningradietį, mes jums – J.Mataitį ir A.Tamošaitį.

Bet tai būtų nelygiaverčiai mainai. Net jei Rusijoje sulaikyti du lietuviai išties turėjo ryšių su NATO slaptosiomis tarnybomis, net jei tie ryšiai – labai svarbūs, vis tiek sunku įsivaizduoti, kad jie siekė užverbuoti Rusijos prezidento aplinkos žmones, galinčius pasiklausymo įrenginius sumontuoti paties Vladimiro Putino darbo ir poilsio kambariuose.

Tokia misija tikriausiai šiandien neįmanoma niekam – net ir JAV ar Didžiosios Britanijos žvalgyboms. Išeivis iš KGB struktūrų jau ne vienerius metus demonstruoja mokėjimą krėsti didžiausio masto šunybes ir už tai nesulaukti deramos bausmės. V.Putino gebėjimas išsilaikyti aukščiausioje Rusijos valdžioje byloja, koks jis virtuoziškas intrigų meistras, apsitvėręs aukštomis ir storomis saugumo sienomis, per kurias niekaip neperlipsi. Tikėtina, jo užnugaris saugus. Jis drąsiai gali šnekėti ir savo darbo kabinete, ir automobilyje, ir lėktuve, ir poilsio rezidencijose. Ten, kur jis, neabejoju, tikrai nėra amerikiečių ar britų pasiklausymo įrenginių.

Mes kol kas galime tik svajoti, kaip būtų gera žinoti, kokie planai Kremliuje kurpiami prieš Baltijos šalis, kokius politikus NATO ir ES struktūrose ketinama papirkti, kokios šmeižimo ir dezinformacijos akcijos ruošiamos ateityje. Ypač praverstų informacija, kas gi tie svarbiausi Rusijos įtakos agentai, plušantys Briuselyje, Strasbūre, Berlyne ar Paryžiuje.

Deja, ne visoms svajonėms lemta išsipildyti. Lietuvos valioje: pigiai neatiduoti kaliningradiečio agento, jei Kremlius vis tik rimtai užsispirtų. Būtų puiku, jei šnipinėti Lietuvos prezidentę siekęs FSB darbuotojas lengvai neišsisuktų. Tegul bus puiki pamoka būsimiesiems Rusijos šnipams. Lietuva – tai ne ta valstybė, kurioje galima juokauti. 

Ir vis dėlto Lietuvai negalima pamiršti į bėdą patekusių savųjų – juos privalome gelbėti visuomet bet kokiomis sąlygomis.

2016.09.05; 09:41

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu rugpjūčio 25 dieną Dubrovnike dalyvauja Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų iniciatyvai aptarti skirtame forume. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prieš forumą įvyks dvišalis Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lenkijos Prezidento Andžejaus Dūdos susitikimas, kuriame šalių vadovai aptars bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginius dvišalius projektus, bendradarbiavimą ES ir NATO, geopolitinę situaciją, Lietuvos, Lenkijos ir viso regiono saugumui kylančias grėsmes,  padėtį Europoje po „Brexit“.

Dubrovniko susitikime bus aptariamos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regioninio bendradarbiavimo galimybės energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninės rinkos sektoriuose, potencialūs regionų saugumui ir spartesnei raidai svarbūs infrastruktūros projektai.

Forumo moto – „Stiprinti Europą sujungiant Šiaurę ir Pietus“. Po lyderių susitikimo planuojama pasirašyti bendrą politinę Trijų jūrų deklaraciją.

Trijų jūrų iniciatyva geografiškai sujungs 12 valstybių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją.

Pirmajame forume dalyvaus ir Balkanų šalių – Kosovo, Makedonijos ir Juodkalnijos vyriausybių vadovai. Atskirose teminėse forumo diskusijose susitiks ES ir Balkanų šalių užsienio reikalų, energetikos ir susisiekimo ministrai, Turkijos, JAV, Kinijos atstovai.

Lietuvos Prezidentė Dubrovniko forume kalbės apie energetiniam saugumui kylančius iššūkius, Lietuvos patirtį juos įveikiant ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stabdant grėsmingus geopolitinius projektus.

Klaipėdos SGD terminalą įsirengusi ir elektros jungtis su Švedija ir Lenkija nusitiesusi Lietuva laikoma pavyzdžiu, kaip diversifikuoti dujų tiekimą ir užsitikrinti energetinį saugumą.

Lietuva prisidės prie Adrijos regionui ir visai ES svarbaus SGD terminalo statybos Krko saloje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08:25; 05:07

Ketvirtadienis, rugpjūčio 4 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Baracką Obamą 55-ių metų jubiliejaus proga.

Lietuvos Prezidentė pasveikino JAV prezidentą Baraką Obamą jubiliejaus proga. Oficiali Baltųjų rūmų fotografija (Annie Leibovitz).
Lietuvos Prezidentė pasveikino JAV prezidentą Baraką Obamą jubiliejaus proga. Oficiali Baltųjų rūmų fotografija (Annie Leibovitz).

“Vertinu Jūsų garbingą tarnybą valstybei, dėmesį globaliai darbotvarkei ir pastangas telkti tarptautinės bendruomenės pajėgas sprendžiant aktualiausius šių dienų iššūkius. Jums vadovaujant Jungtinės Valstijos žengė svarbius žingsnius link didesnės santarvės ir socialinio teisingumo bei išliko nepakeičiamos ginant laisvės ir žmogaus teisių idealus, siekiant saugumo bei taikos pasaulyje”, – rašoma šalies vadovės sveikinimo laiške.

Pasak Prezidentės, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystė, kuri B. Obamai einant Prezidento pareigas tapo dar stipresnė ir artimesnė, yra vertinama mūsų šalyje.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė asmeninį JAV Prezidento indėlį tęsiant ilgą abiejų valstybių partnerystės tradiciją, ryžtingą paramą mūsų regionui ir jo saugumui. 

Prezidentui ir  visai jo šeimai Lietuvos vadovė palinkėjo daug laimės ir visokeriopos sėkmės, o visiems JAV piliečiams – ilgų taikos, gerovės ir klestėjimo metų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08.04; 08:37

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pabradėje Generolo Silvestro Žukausko poligone stebėjo „Geležinio vilko“ pratybas, kuriose Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariai vykdė taktines lauko kovines operacijas, atliko planavimo, pajėgų valdymo, žvalgybos, susitelkimo ir gynybos užduotis.

Pratybos „Geležinis vilkas“ yra plataus masto regioninių NATO pratybų „Kardo kirtis 2016“ dalis. Tai didžiausios pratybos Baltijos šalyse, per visą narystės NATO laikotarpį, kuriose dalyvauja 10 tūkstančių karių iš 13 Aljanso valstybių.

„Savo apimtimi ir užduočių mastais unikalios pratybos demonstruoja, kad mūsų kariai sugeba sėkmingai dirbti kartu su NATO partneriais, o Aljansas yra pasirengęs užtikrinti visų savo narių saugumą ir gynybą. Lietuvai  taip pat  labai svarbu, kad šiose pratybose sėkmingai dalyvauja ir aktyviai krašto gynybą įsitraukia  mūsų šauktiniai“, – sakė Prezidentė.

Šiemet pratybos yra išskirtinės ne tik dėl savo masto. Jose dalyvauja ir šauktinių pagrindu suformuoti LDK Kęstučio ir kunigaikščio Vaidoto batalionai. Todėl vienas iš pratybų tikslų yra praktinis šių batalionų karinio pasirengimo ir gebėjimo atlikti kovines užduotis, sklandžiai sąveikauti su kitais Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų daliniais įvertinimas.

Pratybų metu taip pat vertinamas 2-osios KASP rinktinės bei Danijos ypatingai greitojo reagavimo pajėgų, kurios 2017 m. perims budėjimą NATO ypač aukštos parengties pajėgose, kovinis pasirengimas. Kitąmet kartu su Danijos greitojo reagavimo pajėgomis NATO budės ir Lietuvos kariuomenės LDK Algirdo bataliono kuopa. Šių pajėgų užduotis – labai greitai reaguoti ir per itin trumpą laiką ateiti į pagalbą, jei kyla grėsmė nors vienai Aljanso valstybei.

Pratybose „Geležinis vilkas“ dalyvavo Vokietijos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Boxer“, savaeigiai artilerijos pabūklai „PzH2000“, Danijos kariuomenės tankai „Leopard A5“, JAV šarvuoti transporteriai „Stryker“, strateginiai bombonešiai „B-52“ ir atakos lėktuvai „A-10“.

Pratybos „Kardo kirtis 2016“ prasidėjo gegužės 27 d. ir tęsis beveik mėnesį. Į jas atvyko kariai iš JAV, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos. Tuo pat metu Lenkijoje vyksta tarptautinės pratybos „Anakonda“. NATO pratybos Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra vienas iš pagrindinių saugumo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame flange elementų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus

2016.06.16; 12:40

Trečiadienis, birželio 1 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtame renginyje „Mano vasara saugi“. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre pristatytos vasariškos pramogos ir galimybės leisti vasarą vaikams, jaunimui, šeimoms, moksleivių klasėms.

Šiemet vaikų vasaros stovykloms skirtų lėšų atostogauti užteks tik 12 procentų Lietuvos mokinių, iš kurių apie 20 procentų yra vaikai iš socialiai remtinų šeimų. Visi likę socialinę atskirtį patiriantys vaikai, gyvenantys skurdesnėmis sąlygomis, dažnai laiką leidžiantys žalingoje ir netinkamoje aplinkoje, neturi jokios galimybės turiningai leisti laisvalaikį, nuvykti į vasaros stovyklą ar užsiimti dienos centruose.

Pasak Prezidentės, vaikų vasaros užimtumui užtikrinti reikalinga visų savivaldybių iniciatyva. Daugiausiai lėšų vaikų vasaros poilsiui skiria Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto savivaldybės. Didžiausios lėšos, tenkančios vienam vaikui – Švenčionių, Šiaulių, Šalčininkų rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Tačiau net 10 savivaldybių šalyje vaikų vasaros stovykloms iš savo biudžeto neskiria nei cento.

Siekiant užtikrinti saugų ir turiningą vasaros laisvalaikį vargingiau gyvenantiems vaikams, startavo iniciatyva „Padovanok vaikui vasarą“, kviečianti aukojimo portale www.aukok.lt nupirkti vaikui kelialapį į stovyklą, užsiėmimus dienos centre ar tiesiog pervesti tam lėšų. Ši iniciatyva – kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partnerė.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ telkia visuomenę – NVO, socialiai atsakingo verslo įmones, institucijas, privačius asmenis, žiniasklaidos kanalus ir žinomus žmones – bendromis pastangomis keisti Lietuvą. Kampanijos tikslas spręsti skaudžiausias socialines problemas – skatinti vaikų globą šeimose ir įvaikinimą, mažinti smurtą ir patyčias, mažinti priklausomybes, savižudybių mastą ir užtikrinti efektyvią prevenciją.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).

2016.06.01; 16:45

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, lapkričio 2 d., 11.30 val. susitiks su akademinės bendruomenės, darbdavių ir studentų atstovais aptarti, kaip padidinti aukštojo mokslo kokybę.

Susitikime dalyvaus Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, vienos moderniausių Baltijos šalyse biotechnologijų įmonės „Thermo Fisher Lietuva“ direktorius Algimantas Markauskas, Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Vilniaus universiteto profesorius Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Continue reading „Prezidentė su ekspertais aptars aukštojo mokslo kokybę“

jelcina_naina

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, rugpjūčio 27 dieną 13 valandą, iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanos buvusį Rusijos Federacijos Prezidentą Borisą Jelciną.

Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas Prezidento našlei Nainai Jelcinai.

Pirmasis Rusijos vadovas po mirties apdovanotas vienu iš aukščiausiu Lietuvos valstybinių apdovanojimų už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius.

Continue reading „Borisui Jelcinui skirtas valstybinis apdovanojimas bus skirtas jo našlei“