Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ praneša, kad praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Baltijos šalyse buvo stabilios, kai daugelyje „Nord Pool“ biržos kainų zonų jos augo. Prie kainų augimo prisidėjo tai, kad pradėjo veikti nauja elektros jungtis tarp Norvegijos ir Vokietijos.
 
„Litgrid“ duomenimis, gruodžio 7–13 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 1 proc. ir siekė 52,7 euro už megavatvalandę (MWh). Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros kaina buvo 36 proc. didesnė. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos taip pat mažėjo 1 proc., o vidutinė savaitės kaina siekė 51,6 euro už MWh.
 
„(…) Bendrą lygį atspindinti „Nord Pool“ sistemos kaina per savaitę išaugo 27 proc., elektra nebrango tik Baltijos šalyse, kur jau yra aukščiausio lygio šiemet, ir dviejose Švedijos ir Danijos zonose – SE4 ir DK2. Vandens rezervų lygis Norvegijoje ir Švedijoje išlieka rekordiškai aukštas, nors jau pastebimos mažėjimo tendencijos, kaip ir įprasta atėjus šaltajam sezonui, todėl tikėtina, jog kainos išsilaikys aukštesnės nei metų pradžioje“, – praneša „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak jo, prie kainų augimo prisidėjo ir nuo trečiadienio pradėjusi veikti 1400 MW galios tarpsisteminė jungtis tarp Vokietijos ir Norvegijos, leidusi Norvegijai išauginti eksporto srautą į Europą 86 proc.
 
„Hidroenergiją gausiai gaminančių pietinių Norvegijos elektros prekybos zonų kainos per savaitę išaugo 50 proc. arba labiausiai „Nord Pool“ sistemoje. Kol kas naujoji jungtis veiks bandomuoju režimu, o pirmaisiais eksploatacijos metais minimalūs garantuojami pralaidumai prekybai bus tik 11,7 proc. jungties pajėgumų. (…)“, – sako L. Varanavičius.
 
Šąlant orams elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. ir siekė 267 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 137 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 33 proc., hidroelektrinės – 13 proc., kitos elektrinės –11 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę mažėjo 15 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 5 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 13 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 10 proc.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pagal importo/eksporto santykį, 52 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 3 proc. 27 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 42 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 4 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 14 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 83 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 15 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 2 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 39 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 8 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 67 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 06:16

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvija dar neatsakė į lapkričio 18 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus išsiųstą laišką, kuriame teigiama, kad Latvija pažeidė susitarimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose, Eltai pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
„Laiške teigiamai vertinamas pasiektas bendras Baltijos šalių politinis sutarimas dėl Baltarusijoje pagamintos elektros nepatekimo į Baltijos šalių rinkas. Tai svarbi sąlyga, siekiant užtikrinti, kad nesaugios branduolinės Minsko režimo ambicijos nebūtų finansuojamos Baltijos šalių piliečių sąskaita.
 
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau laiške apgailestaujama, kad, galimai pritaikiusi visų trijų Baltijos valstybių dar nepatvirtintą trišalės prekybos elektra metodikos projektą, 2020 metų lapkričio 5 dieną Latvija pradėjo komercinę elektros energijos prekybą su Rusija“, – Eltai teigiama URM komentare.
 
Ministerija pabrėžė, kad Lietuva laikosi nuomonės, jog, kol visos trys Baltijos šalys nepatvirtino naujos metodikos, galioja 2018 metais suderinta trišalė prekybos elektra metodika.
 
„Ministras L. Linkevičius laiške pakvietė toliau intensyviai tęsti konstruktyvias diskusijas tarp trijų Baltijos šalių atsakingų institucijų, siekiant patvirtinti veiksmingas bendras priemones dėl elektros energijos prekybos sąlygų su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir naują trišalę metodiką“, – teigė URM.
 
Kreiptis į Latviją ragino ir Seimo komitetas
 
Europos reikalų komitetas prieš dvi savaites ragino URM raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją, pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų gruodžio 13 dienos visų trijų Baltijos valstybių elektros paskirstymo operatorių sutartą trišalį susitarimą ir Latvijos aukščiausiu politiniu lygiu priimtą įsipareigojimą neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra Baltijos šalių elektros rinkose.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat siūlyta paraginti Latvijos pusę pratęsti politinį dialogą, kuriuo būtų įtvirtintas Baltijos šalių solidarumas dėl Astravo AE nepirkimo. Tolesnėms deryboms dėl Baltijos šalių prekybos su trečiosiomis šalimis laikinai, iki naujos Vyriausybės sudarymo, taip pat siūlyta vadovauti URM.
 
VERT raginama pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros rinką.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ prašoma pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti atsiradusius didelius elektros energijos srautus į Lietuvą iš Baltarusijos, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į Lietuvos elektros energetikos sistemą.
 
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis yra pareiškęs, kad Latvija nebepirks ir nebeparduos elektros energijos Baltarusijai, jeigu bus paleista Astravo AE.
 
Prezidentūra tuo metu ragina spartinti sinchronizacijos įgyvendinimo procesus, nes, anot jos, tik tai galutinai užkirstų kelią baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką. Prezidentūra taip pat atkreipia dėmesį į kilmės garantijų sistemos įvedimą bei mokesčio trečiųjų šalių elektrai atsiradimą.
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centre lapkričio 3 dieną 11.06 val. užfiksavus duomenis, rodančius elektros gamybą AE, „Litgrid“ nuo 11.38 val. nustatė 0 megavatų pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
 
ELTA, remdamasi tut.by., jau skelbė, kad Astravo AE, sprogus keliems įtampos transformatoriams viename iš agregatų, susijusiame su generatoriumi, lapkričio 8 dieną buvo laikinai nustojusi gaminti elektros energiją.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai
 
„Litgrid“ Sistemos valdymo centras lapkričio 19 dieną 2.11 val. užfiksavo duomenis, vėl rodančius elektros gamybą ir patekimą į tinklą.
Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, kuris yra nuo Vilniaus už 50 kilometrų. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
 
Lietuva kritikuoja projektą, kuris, šalies atstovų nuomone, realizuojamas pažeidžiant branduolinio saugumo reikalavimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.26; 16:40

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ primena, kad spustelėjus šaltukui ir užsimojus gerai padirbėti miškuose nevertėtų užmiršti elementarių saugumo taisyklių, kurios kartais gali padėti išsaugoti gyvybę ar turtą.

Kertant medžius netoli aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linijų reikia itin atidžiai įvertinti atstumą nuo medžio iki linijos. Prieš įjungdami pjūklą kai kurie miškotvarkos specialistai turėtų ir apsidairyti, ar medis nevirs į linijos pusę.

„Vienas toks medis – ir elektra gali nutrūkti tūkstančiams gyventojų. Be to, ant laidų užkibęs medis sukelia elektros iškrovą, o kibirkščiuojantys laidai gali sukelti gaisrą. Nieku gyvu negalima artintis prie užkibusio medžio, bet kokie mėginimai jį patraukti gali atimti žmogui gyvybę“, – sakė Vidmantas Grušas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius.

2016 m. elektros perdavimo tinkle linijos atsijungė 85 kartus. Jų atsijungimą sukėlė įvairiausi veiksniai, tarp jų ir stiprios audros, žaibai ar paukščiai. Neatsargus žmogaus elgesys lėmė kas aštuntą atsijungimą.

„Pernai du sykius medkirčiai neįvertino darbo aplinkos. Abu kartus medžiai augo už linijų apsaugos ribos, tačiau buvo tokie aukšti, kad virsdami pakibo ant laidų. Laimei, žmonės nenukentėjo“, – pasakojo V. Grušas. Anot jo, panašių eibių pridaro ne tik neatsargūs žmonės, bet ir žvėrys. Pernai rudenį du kartus medį ant laidų užvertė bebrai.

 Informaciją pateikė Gabrielė Klusienė, Komunikacijos projektų vadovė.

207.01.27; 08:08

Elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ laidais pirmą kartą tekėjo elektra. Taip prasidėjo pirmieji oro linijos nuo Lenkijos miesto Elko iki Alytaus bandymai, kuriais siekiama patikrinti, ar ji paruošta elektros energijos perdavimui.

Oro linijos bandymai atlikti pabaigus „LitPol Link“ jungties statybos darbus. Pratekėjusi elektra sunaudota pastotės technologinėms reikmėms. Toliau suplanuoti nuolatinės srovės keitiklių stoties bandymai, o po jų bus testuojama visa jungtis. Šie bandymai neturi įtakos elektros rinkai.

Continue reading „„LitPol Link“ linija tekėjo pirmoji elektra“

Dviejų naujų elektros perdavimo linijų statybai skirta daugiau nei 10 milijonų eurų parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Energetikos ministro įsakymu 9,2 mln. eurų skirta linijos Kruonio HAE-Alytus statyboms, 973 tūkst. eurų – Kretingą ir Benaičius sujungsiančiai linijai.

„Stiprinamas elektros perdavimo tinklas ne tik užtikrins patikimą elektros tiekimą Lietuvos vartotojams, bet ir didins viso regiono energetinį saugumą. Džiugu, kad šių projektų svarbą įvertino ir Europos Sąjunga, ženkliai prisidėdama prie projektų finansavimo“, – sakė dr. Aleksandras Spruogis, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Stebėtojų tarybos pirmininkas.

Continue reading „Elektros perdavimo tinklo plėtrai – Europos Sąjungos parama“

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų spalį pradėjo veikti Lietuvos elektros sistema. Elektros linijai sujungus Kaune ir Vilniuje veikusias elektrines buvo sinchronizuotas šių elektrinių generatorių darbas, o elektros gamybos ir suvartojimo balansą pradėjo palaikyti centrinė dispečerinė tarnyba.

Iki tol pirmosios dispečerinės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo skirtos tik vieno kurio nors rajono elektros energetikos valdymui. Bendro dispečerinio centro tiesiog nereikėjo – kiekviena elektrinė tiekė elektrą tik savam rajonui.

Continue reading „Lietuvos elektros sistema mini septyniasdešimtmetį“

Lietuvos ir Lenkijos kartu vykdomų energetikos projektų naudą pajus ne tik šios dvi šalys, bet ir visas regionas, Lenkijos Krynicos mieste vykstančiame ekonomikos forume pabrėžia „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Jo teigimu, tokie bendri projektai kaip elektros jungtis „LitPol Link“, padidins elektros energijos pasiūlą ir padės integruoti Baltijos šalis į Vakarų Europos energetikos tinklus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius kartu su Lenkijos perdavimo tinklų bendrove PSE kartu baigia statyti pirmąją Lietuvos-Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“. Metų pabaigoje pradėsianti veikti jungtis pirmą kartą istorijoje sujungs Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros energetikos infrastruktūras.

Continue reading „„Litgrid“ vadovas: „LitPol Link“ padidins viso regiono energetinį saugumą ir konkurencingumą“

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ darbuotojai ir rangovai per šias dvi alinančio karščio savaites sprendžia ypatingą užduotį, kaip ekstremaliu oru užtikrinti stabilų ir patikimą elektros perdavimą.

Temperatūrai pakilus daugiau nei 30 laipsnių, elektros perdavimo tinkle daugėja linijų atsijungimų. Vien savaitgalį dėl oro sąlygų užfiksuota daugiau nei 15 atsijungimų 110 ir 330 kilovatų oro linijose, tačiau dėl sėkmingai suveikusių apsaugų elektros perdavimas vartotojams nebuvo nutrūkęs.

Continue reading „Karščio banga alina ne tik gyventojus, bet ir aukštos įtampos elektros įrenginius“

Per mėnesį trunkančius darbus Baltijos jūroje laivas „Topaz Installer“ paguldė daugiau nei 50 kilometrų aukštos įtampos nuolatinės srovės „NordBalt“ kabelio. Laivas baigia kloti jau ir antrąją 50 kilometrų ilgio kabelio atkarpą. 

Per kovą ir balandį laivai, susiję su kabelio tiesimo darbais jūroje, tris kartus sulaukė įsakymų iš Rusijos karinio laivyno pasišalinti iš savo vietos. 

Continue reading „Netrukus ant Baltijos jūros dugno bus paguldyti paskutiniai 50 kilometrų „NordBalt“ kabelio“

Ar esate pastebėję, kaip sunkiai į priekį juda mūsų šaliai svarbūs strateginiai projektai? Galėčiau paklausti ir kiek kitaip: ar matote, kiek kliūčių atsiranda, vos tik Lietuva imasi mažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos?

Naujos atominės jėgainės nereikia! Bent jau tokius lozungus skelbė tautininkai, tokias idėjas skleidė ir į Seimo narius prasimušęs Linas Balsys…

Suskystintų dujų terminalas Lietuvai taip pat nereikalingas! Gausus būrys verslininkų ir politikų kaip įmanydami bandė sumenkinti ir tebemenkina SGD naudą…

Continue reading „Svarbi intriga: kaip sekasi tiesti elektros liniją su Lenkija?“