Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą.

Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, pagarbos Europos teisės tradicijai ir saugumo erdvę Rytų Europoje.

Continue reading „2014-uosius siūlo paskelbti Oršos mūšio metais“

Kaip 2013-ieji bus įrašyti į mūsų istoriją? Tais metais buvo atstatyti ir pompastiškai atidaryti Valdovų rūmai. Jei būtum patikėjęs saldžiomis atidarymo kalbomis, apkaišytomis visai nevaldoviškomis sentimentaliomis dainomis, turėjai pasijusti devintam tautiniam danguj. Valstybingumo simbolis atstatytas, per amžius niekas jo nebesugriaus, Lietuva pirmininkauja ES.

Gyvenk ir žvenk? Tik kad neišeina. Galai nesueina. Prieš pat Valdovų rūmų atidarymą konservatorius M.Adomėnas paskelbė pokalbį su Vakarų žvalgybininku, kuris tapo kitokį paveikslą.

Vilnius tapo žvalgybų pereinamuoju kiemu, kuriame pirmaisiais smuikais griežia Rusijos šnipai. O Vakarų žvalgybininkai vis mažiau pasitiki Lietuvos kolegomis, nes savo žvalgybą – Valstybės saugumo departamentą – sunaikino didžiausi patriotai konservatoriai, veikdami išvien su „darbiečiais” ir paksininkais bei vis antirusiškesnes kalbas, palyginti su savo valdymo pradžia, rėžianti prezidentė.

Paradoksas? Tik iš pirmo žvilgsnio. Bet ne apie tai. Vilnius tapo tuo, kuo Šaltojo karo metais buvo Austrijos sostinė Viena – šnipų knibždėlynu. Kuriame Lietuva vis labiau lieka viena.

Continue reading „Rimvydas Valatka: Vilnius – kaip pereinamasis Rusijos šnipų kiemas“

Liepos 5 d. Seime, Konstitucijos salėje, įvyko konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo įžvalgomis apie prieš Lietuvą vykdomą slaptą informacinį karą pasidalino gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis („Informacinio karo prieš Lietuvą raida ir tikslai“), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius („Matomas ir nematomas informacinis karas“), portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė („Skaitytojų komentarai kaip juodosios valstybės menkinimo technologijos“), portalo „Lrytas.lt“ aktualijų skyriaus redaktorius Dovydas Pancerovas („Informacinės grėsmės per Lietuvos pirmininkavimą ES“), Seimo narys Mantas Adomėnas ir Demokratinės politikos instituto ekspertas Petras Katinas („Radikalizuojantys tinklai – nauja politinės subversijos forma?“), Europos humanitarinio universiteto prorektorius Bernardas Gailius („Ezoterika kaip atskira informacinė erdvė“), Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) namų direktorius Justas Šireika („Strateginiai energetikos projektai informacinio karo lauke“).

Man, 20 metų dirbusiam Seimo informaciniame padalinyje, analizavusiame pasaulio žinias, kėlusias pavojų Lietuvos saugumui arba atvirkščiai, fiksavusias jos saugumo didėjimo ženklus, atrinkinėjusiam dezinformacines žinias, konferencija, kurią pavadinčiau labai svarbiu Seimo kuruojamu viešu įvadu į problemą, paliko gerą įspūdį.

Continue reading „Informacinis karas prieš Lietuvą“

Spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas, pristatydamas svečią iš Gruzijos, vieną iš Gruzijos demokratinės opozicijos lyderių bei Rožių revoliucijos iniciatorių Giorgi (Givi) Targamadzę, pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko išvengti tarptautinio skandalo, kuris galėjo baigtis pašlijusiais Lietuvos ir Gruzijos santykiais.

Mat G. Targamadzė tris mėnesius buvo „įkalintas“ Lietuvoje, kol Maskva per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją „Interpolą“ bandė siekti jo suėmimo ir perdavimo Rusijai.

G. Targamadzė pažymėjo, kad vasarį, atvykęs darbo vizito į Lietuvą, po kelių dienų sužinojo, jog Rusija paskelbė tarptautinę jo paiešką. Iškart po to jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, informavęs apie susidariusią situaciją ir gyvenamąją vietą, pareiškė apie visišką bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.

Jis pats buvo suinteresuotas, kad teisybė būtų išaiškinta. Svečias taip pat siekė ne tik išlaisvinti save, bet ir sukurti precedentą, kad Rusijos valdžios struktūros negalėtų persekioti joms neparankių asmenų užsienyje, kaip tai daroma Rusijoje.

Continue reading „Pavyko išvengti tarptautinio politinio skandalo, galėjusio baigtis pašlijusiais Lietuvos – Gruzijos santykiais“

milions- 008

Į nau­ją­jį Sei­mą, pa­gal Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai (VRK) vi­sų rin­ki­mų kan­di­da­tų pa­teik­tas tur­to ir pa­ja­mų de­kla­ra­ci­jas, pa­te­ko 26 mi­li­jo­nie­riai. Dau­giau­sia jų – po 8 – Dar­bo ir So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­se.

Tur­tin­giau­sias Sei­mo na­rys – Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, ku­ris pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to, ver­ty­bi­nių po­pie­rių, me­no kū­ri­nių ir ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių, pi­ni­gi­nių lė­šų bei su­teik­tų pa­sko­lų de­kla­ra­vo už kiek dau­giau ne­gu 60 mln. li­tų.

To­liau Dar­bo par­ti­jos mi­li­jo­nie­rių są­ra­še po V. Us­pas­ki­cho, ri­kiuo­ja­si dar 7 mi­li­jo­nie­riai – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Ša­rū­nas Bi­ru­tis (de­kla­ra­vo tur­to už 5,76 mln. li­tų), Vil­niaus vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus (2,04 mln.), jo žmo­na Ži­vi­lė Pins­ku­vie­nė (1,67 mln.) (abu Pinskai pagal Konstitucinio Teismo ir Seimo sprendimą neteko Seimo nario mandato), Vy­das Ged­vi­las (1,65 mln.), Kęs­tu­tis Dauk­šys (1,47 mln.), bu­vęs so­cial­li­be­ra­lų ly­de­ris Ar­tū­ras Pau­laus­kas (1,16 mln.), Dan­gu­tė Mi­ku­tie­nė (1,06 mln.) ir Ser­ge­jus Ur­su­las (1,05 mln.).

Continue reading „Naujajame Lietuvos Seime – 25 milijonieriai“

nainys_bronius

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai  uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai  studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių…

Continue reading „Tauta ir kalba“

adomenas_mantas

Kai Konstitucinis Teismas paskelbė savo sprendimą dėl Šeimos koncepcijos, kur voliuntaristiškai, neatsižvelgdamas į teisinius argumentus ir Konstitucijos vidinę darną, iškreipė konstitucinę šeimos sampratą, įvesdamas teisinį kentaurą – “kitokios negu santuokos pagrindu sukurtos šeimos” sąvoką – tuomet būtent susirūpinimas Konstitucija, siekis ją apginti, siekis atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmes, kurias Konstitucijoje įtvirtintai tautos valiai savo sprendimu iškėlė Konstitucinis teismas, vertė aiškiai įvardyti šių veiksmų tikrąją prigimtį.

Continue reading „Kas iš tiesų pažeidžia politiko etiką?“

Saulius-Stoma

Visų pirma: kas gi atsitiko? Paprastais žodžiais perfrazuojant, Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad pagal mūsų Konstituciją, šeima neturi formos, o tik turinį.

KT paskelbė: „Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“ Be jokios abejonės, tai – revoliucinis sprendimas, daugeliui sukėlęs tikrą šoką. Pandoros skrynia atidaryta!

Continue reading „Beformė šeima“

patackas21

Grupė intelektualų – Antanas Gailius, doc. Irena Vaišvilaitė, prof. Alvydas Jokubaitis, doc. Paulius V. Subačius, prof. Danutė Gailienė, kun. Julius Sasnauskas OFM, prof. Rimvydas Petrauskas – paskelbė atvirą laišką apie Lietuvos-Lenkijos santykius, pavadintą „Gyvenome, gyvename ir gyvensime kartu“.    

Pasirašyti buvo siūloma ir man – gavau Seimo nario Manto Adomėno, kuris, kaip supratau, buvo vienas iš akcijos iniciatorių, laišką. Dar nematęs teksto, sutikau prisidėti prie šios pastangos, nes esu, kaip ir laiško autoriai, tos nuomonės, kad konfrontacija tarp dviejų artimų katalikiškų tautų niekur neveda ir gali prišaukti nelaimę, kokia buvo ištikusi jas XVIII a. gale – valstybingumo praradimo; esu ta tema parašęs straipsnį („Lietuva–Lenkija, arba atgal į ateitį“; išsp. lrytas.lt, alfa.lt, voruta.lt).  

Continue reading „Atvirai į atvirą intelektualų laišką dėl Lietuvos-Lenkijos santykių“

zurnalistai_1

Sovietmečiu žinojome, kad visi laikraščiai skelbė partijos tiesas. Ir “Tiesa” buvo partijos tiesa, ir “Komjaunimo tiesa” buvo partijos tiesa. Viena partija – viena tiesa.

Tik mintyse galėjai turėti savo tiesą. Dar virtuvėje, dar artimų žmonių draugijoje. Dar ausį prikišęs prie “Amerikos balso”. Buvo viskas aišku. Dabar žymiai sudėtingiau. Kieno tiesą skelbia, pavyzdžiui, “Lietuvos rytas”, “Respublika”, “Lietuvos žinios”? LNK, Tele 3, BTV?…

Buvome naivūs, kai, siekdami laisvės, ją laimėję tikėjomės skaityti, sakyti tik tikrą tiesą. Ketinome perrašyti viską, kas sumeluota, iškreipta, nutylėta. Nebus draudžiamų temų, laisvai reikšime savo nuomonę, nerizikuodami nukentėti, netekti darbo.

Continue reading „Žiniasklaidos paslaptys“