Maskvoje po protesto prieš V. Putiną sulaikyta apie 140 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos sostinėje Maskvoje trečiadienį Kremliaus kritikai protestavo prieš Konstitucijos pakeitimus. Policija po protesto sulaikė daugiau kaip 140 protestuotojų, teigia nepriklausoma stebėtojų grupė „OVD-Info“.
 
„OVD-Info“ teigimu, trečiadienio vakarą sulaikyti 142 žmonės. Tarp jų buvo ir žurnalistų, taip pat žinoma Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galjamina, kuri vadovavo kampanijai prieš prieštaringai vertinamus Konstitucijos pakeitimus, ir jos duktė.
 
Anksčiau trečiadienį J. Galjamina ir jos šalininkai susirinko centrinėje Puškino aikštėje Maskvoje rinkti parašų prieš Konstitucijos pakeitimus, kad galėtų juos užginčyti teisme.
 
Maskvoje – suėmimai. EPA – ELTA nuotr.

Kai kurie protestuotojai skandavo „Rusija be V. Putino“ ir „Rusija bus laisva“.
 
Rusijoje po anksčiau šį mėnesį surengto referendumo įsigaliojo ginčytinos Konstitucijos pataisos, leidžiančios dabartiniam prezidentui V. Putinui siekti būti perrinktam šalies prezidentu po 2024 m., kai baigsis dabartinė jo kadencija. V. Putinas galėtų prezidentauti iki 2036 m.
 
Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas teigia, kad referendumo metu suklastota daug biuletenių, o balsavimo rezultatas neturi nieko bendro su žmonių pažiūromis.
 
„Balsavau prieš“, – agentūrai AFP teigė protestavusi 46 metų apskaitininkė Ina Golovina.
 
„Žmonės sako, kad rezultatai suklastoti“, – pridūrė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16; 09:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip nesunku pastebėti, iškrėtęs  didelę kiaulystę sostinės gyventojams, o tuo pačiu ir visiems Lietuvos žmonėms, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius iškart, nieko nelaukdamas, keliauja į atostogas, tokiu būdu tarsi pasirinkdamas saugų atstumą besikaupiančių pasipiktinimo debesų stebėjimui ir galimam atsišaudymui.

Tai, jog prisidirbęs Vilniaus meras vengia tiesioginės akistatos ir suka akis į šoną, rodo jo bailoką prigimtį. Kita vertus, nešvankų kaip retą savo būdą šis mūsų laikų herojus paprastai parodo bandydamas žmonių pasipiktinimą dėl memorialinių vietų išniekinimo atstovėti vėl ir vėl prisidengdamas žydų vardu.

Kaip nesmagu, kad čia vėl įpainiojami žydai, ar ne? Iš tiesų, ko labiausiai reikėtų vengti šioje jau pakankamai užpainiotoje situacijoje, tai – tolesnio miglos pūtimo, iš naujo keliant žydų tautos tragedijos klausimus, spekuliuojant nekaltai pralietu žydu krauju, savo sąmonės nususimą jau kelintą kartą desperatiškai bandant pridengti skaudžiomis Holokausto atminties temomis.

Atsiliepdamas į kaltinimus dėl Lukiškių aikštės sudarkymo ir andai čia pakartų sukilėlių atminimo išniekinimo, Vilniaus meras tvirtina, kad Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse vokiečių okupacijos metu buvo suvaromi mirčiai pasmerkti žydai, o pokario metu čia, primena meras, dažniausiai buvo numetami nužudytų partizanų išniekinti kūnai. Neužbaigta mintis tokia, kad esą žydai dėl Lukiškių aikštėje įrengtų pasilinksminimo atrakcionų nesipiktina, taigi, ko norite jūs, dar ne taip baisiai kaip žydai nukentėjusios tautos atstovai, dabar  liejantys ašaras dėl savo sukilėlių ir partizanų?.. Tik prabėgomis pastebėsiu tai, kad nesu aptikęs jokių nuorodų, jog neva vokietmečiu pasmerktieji mirti žydai buvo suvaromi į Lukiškių aikštę, o jeigu tokie faktai netikėtai pasitvirtintų, nedelsdami privalėtume čia įrengti memorialinį stendą, skirtą žydų aukų atminimo pagerbimui!

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žydų tautybės R.Šimašiaus kolega iš Vilniaus savivaldybės neseniai prasitarė apie tai, kad tik jo primygtinai paragintas meras galiausiai ryžosi nukabinti Jonui Noreikai skirtą atminimo lentą. Tačiau šio konkretaus fakto išryškinimas dar neteikia preteksto teigti, kad neva R.Šimašiumi manipuliuoja kažkokie žydai, patraukiantys mūsų dėmesys būtent dėl savo priklausymo žydų populiacijai. Greičiau yra atvirkščiai! Tai R. Šimašius kartas nuo karto manipuliuoja dviprasmiškomis aplinkybėmis, pabandydamas sužaisti nešvaria tariamos žydų ir lietuvių priešstatos korta, tikėdamasis užsitikrinti geriausius dividendus blogoje situacijoje, kai žmonių tarpusavio pasitikėjimo ir susitarimo galimybė menkėja.

Kažkas yra tiksliai pastebėjęs, kad tokiu atveju, kai ramentai siekia dangų, nepadės nei Dievas, nei velnias. Tačiau galbūt tokiu atveju, kai didžiausiajam luošiui jau negali padėti nei Dievas, nei velnias, nuodėmingoje žmonių visuomenėje gali pagelbėti finansiškai ir politiškai įtakingi žydų lobistiniai sluoksniai, kurių galia neretai yra su dideliu įsijautimu hiperbolizuojama arba net demonizuojama? 

Į tokį retorinį klausimą yra greitas atsakymas, gerai žinomas kiekvienam pilnametystės sulaukusiam žmogui, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pats išsikasi sau duobę ir į ją įkrinti, išsiropšti nepadės net žydai.

Paauglystės metais aš taip pat skaičiau pigias brošiūrėles apie pasaulinį žydų viešpatavimą, apie tai, kad, tarkime, JAV prezidentai, neišskiriant nė vieno, yra tik sionistinių sluoksnių marionetės, o nelegaliai platinama sovietiniai laikais, iš rankų ir rankas su didžiausia konspiracija perduodama knygutė skelbė, kad kova su kapitalizmu savo esme yra kova su žydais, nes neva 90 ar panašiai % finansinių žmonijos išteklių yra sukaupta žydų rankose. Nesunku nuspėti, kad tokia neva nelegali literatūra buvo platinama su tyliu KGB pritarimu.

Taigi, kaip atrodo, pasakojimas apie pasaulinį žydų viešpatavimą yra truputėlį perdėtas, nežiūrint to, jog  šiandien dėl Donaldo Trumpo Artimųjų  Rytų politikos neracionalumo būtų galima kelti hipotezes apie jo žydų tautybės žento neteisėtą įtaką ir bandomas įpiršti preferencijas.

Izraelio ženklai. Slaptai.lt nuotr.

Be visa ko kito keista, kad toks iš pirmo žvilgsnio blaivaus proto politikos apžvalgininkas kaip Vytautas Bruveris kartas nuo karto užsimoja pagąsdinti Lietuvos piliečius, kad neva Gitanas Nausėda gali susilaukti atstūmimo reakcijos tarptautiniuose forumuose vien dėl to, jog nepuola akis išdegęs pritarti nešvankiems R.Šimašiaus išsidirbinėjimas. Keliant klausimą – iš kur šio kvailystes krečiančio Vilniaus mero tokia didelė tarptautinė įtaka, neįtikėtina pasaulinė galia, skaitytojui paliekama daug laisvos vietos pačiam užsiauginti nešvankią  nuomonę.

O ar patys žydai nėra linkę palaikyti mitus apie jų pasaulinę galią ir užsigrobtą nekontroliuojamą kontrolę kaip, tarkime, savimeilės kutulį keliančią mistifikaciją. Kad ir kaip ten būtų, tokie mitai yra svarbiausias antisemitizmo pulsaciją palaikantis dirgiklis. Be to, kaip atrodo bent man, mūsų dienomis vadinamąjį žydų klausimą įpūsti ir dirbtines priešstatas palaikyti yra linkę toli gražu ne JAV ar Izraelis, o Rusijos slaptosios tarnybos, žaidžiančios savo purvinus žaidimus.

Šiuo rakursu žiūrint, R.Šimašius išties elgiasi kaip tas įtikėjęs horoskopų pranešimais žmogus, kuris, tarkime, perskaitęs, kad po avino ženklu gimusieji šiandien turėtų prisigėrę prikrėsti daug kvailysčių, iš pačio ryto veržiasi į alubarį, o prisiriję alaus kaip varlė dumblo pradeda durniuoti vien dėl to, jog taip buvo parašyta horoskope. Kaip netikėti horoskopo pranešimais, jeigu esi linkęs užprogramuoti savo elgesį pagal tokių pranešimų turinį!

Kitas dalykas yra tai, kad Lukiškių aikštės užpylimas smėliu, paverčiant ją neva žmonių poilsiui pritaikytu pliažu, nevalingai gali prikelti pačius nešvankiausius antisemitinius kliedesius ir košmarus.

Tais sovietiniais laikais nugriovus Maskvos centre stovėjusią didingą Kristaus Išganytojo cerkvę, buvusios šventovės vietoje buvo įrengtas milžiniško dydžio baseinas su pirčių kompleksu.

Kremlius

Dėl visiškai atsitiktinės aplinkybės, kad vienas iš naujųjų statybų architektų buvo žydų tautybės žmogus, šios šventvagystės siužetas nelegaliuose žmonių pasišnibždėjimuose buvo tampriai siejamas su žydų populiacijos piktomis užmačiomis, platinant net tokį nesveikos vaizduotės sukurtą antisemitinį pasakojimą, kad neva naujame pirčių komplekse, atsiradusiam ant cerkvės pamatų, drauge buvo įkurta ir centrinė sovietijos žydų apipjaustymo būstinė.

Tai visiška nesąmonė, neabejotinai bjaurus antisemitinio pobūdžio prasimanymas, tačiau drauge nesu tikras dėl to, kad Lukiškių aikštės užpylimas smėliu yra tik nekaltas, nelabai apgalvotas naivių žmonių poelgis be jokio tikslo prikelti bjauriausius antisemitinius kliedesius.

O drauge pagalvokime – kam toks antisemitizmo paūmėjimas galiausiai būtų labiausiai parankus politinės karjeros veiksnys?

2020.07.08; 06:36

Maskva. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos sostinės Maskvos meras pirmadienį paskelbė, kad mieste nuo antradienio atšaukiamas griežtas dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas, galiojęs mieste daugiau kaip du mėnesius.
 
Pasak sostinės mero Sergejaus Sobianino, Maskva grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
 
Nuo antradienio visi Maskvos gyventojai, įskaitant ir vyresnius kaip 65 metų amžiaus žmones bei sergančius lėtinėmis ligomis, galės laisvai keliauti aplink miestą ir lankytis viešose vietose. Antradienį, be kita ko, mieste atsidarys kirpyklos ir grožio salonai.
 
Nuo birželio 16 d. leista atsidaryti kavinių ir restoranų lauko terasoms.
 
Maskva tapo labiausiai koronaviruso paveiktu miestu Rusijoje. Visoje Rusijoje patvirtinta per 476 tūkst. koronaviruso infekcijos atvejų, beveik 6 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė. Maskvoje užregistruota 2 970 mirties nuo infekcijos atvejų.
 
Maskvoje įvedus griežtą karantiną, gyventojai galėjo tik nueiti į arčiausiai esančią parduotuvę ir vaistinę bei pavedžioti šunis. Karantinas Maskvoje, turinčioje daugiau kaip 12 mln. gyventojų, įvestas kovo 30 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 03:00

Maskviečiams kaukes gali tekti dėvėti iki kitų metų. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos sostinėje Maskvoje žmonės turės nuolat dėvėti kaukes. Ši prievolė galios tol, kol bus sukurta vakcina, agentūrai TASS sakė miesto meras Sergejus Sobianinas. „Remiantis įvairiomis prognozėmis, tai gali atsitikti spalio-vasario mėnesiais“, – pridūrė jis.
 
Didžiausiame Europos mieste kaukes dėvėti būtina ir gatvėje. Priešingu atveju gali grėsti didelės baudos.
 
Maskvoje kasdien panaudojama milijonai kaukių – vaikščiojant, keliaujant metro ir taksi, taip pat parduotuvėse.
 
Rusijoje patvirtinta 441 100 infekcijos atvejų – daugiausiai Europoje. Beveik pusė jų tenka Maskvai, kur kelias savaites galiojo griežti ribojimai.
 
Ir ketvirtadienį pranešta apie daugiau kaip 8 800 naujų infekcijos atvejų visoje šalyje. Daugiau kaip 204 600 asmenų laikomi pasveikusiais. 5 384 pacientai mirė. Palyginti su kitomis šalimis, mirštamumo procentas Rusijoje yra labai mažas. Žinybos pastaruoju metu keliskart kategoriškai neigė, kad ši statistika neteisinga.
 
Sankt Peterburge, oficialiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį nuo Covid-19 mirė tik 264 žmonės. Tačiau žinybos pranešė, kad vien tik gegužę bendras mirčių skaičius – 6 400 – buvo 32 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Balandį suskaičiuota 5 300 mirties atvejų. Šie duomenys rodo, kad per pandemiją mirė daug daugiau žmonių nei rodo oficiali statistika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 08:15

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija iš naujo ketina pakviesti užsienio šalių lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, į didžiulį Pergalės dienos karinį paradą Maskvoje, vyksiantį birželio 24 d., teigia Rusijos Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento vadovas Aleksejus Paramonovas.
 
„Kvietimai pakartotinai bus išsiųsti visiems dalyviams, įskaitant Prancūzijos prezidentą“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė A. Paramonovas.
 
Gegužės 9 d. Rusijoje kasmet vykstantis Pergalės dienos karinis paradas buvo atidėtas iki birželio 24 d. dėl koronaviruso pandemijos.
 
Apie naują Pergalės dienos parado datą antradienį pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasak jo, Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių paradą galima rengti, nes Rusijoje neva jau praėjo koronaviruso protrūkio pikas.
 
Birželio 24-oji pasirinkta, nes Rusijoje tą dieną minimos 75-osios pirmojo parado Maskvos Raudonojoje aikštėje metinės.
 
Gegužės 9-ąją turėjusiame vykti Pergalės dienos parade Maskvoje ketino dalyvauti Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir E. Macronas. Kvietimai buvo išsiųsti ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui bei Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.
 
Rusijoje COVID-19 atvejų skaičius siekia daugiau nei 379 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 14:00

Rusijoje pastarąją parą nustatyti 8 946 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendras infekuotųjų skaičius šalyje dabar sudaro 353 427. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Rusijos operatyvinis kovos su koronavirusinės infekcijos plitimu štabas.
 
Kaip rodo štabo duomenys, Rusijoje dešimtą dieną paeiliui per parą nustatoma mažiau kaip 10 tūkstančių naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.
 
Pirmadienio duomenimis, infekuotųjų skaičiaus paros prieaugis sudarė 2,6 proc., kaip ir sekmadienį. 3 908 naujiems pacientams (43,7 proc.) nepasireiškė jokie simptomai.
 
2 560 naujų atvejų užfiksuota Maskvoje. Rusijos sostinėje infekuotųjų skaičius išaugo iki 166 473 žmonės.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 13:00

Rusija penktadienį paskelbė apie per pastarąsias 24 val. užregistruotas 150 mirčių nuo COVID-19. Tai yra didžiausias koronaviruso aukų skaičius šalyje per parą.
 
Iš viso Rusijoje COVID-19 nusinešė 3 249 žmonių gyvybes, praneša „Reuters“.
 
Rusijos kovos su koronavirusu operatyvinio štabo duomenimis, per pastarąją parą užregistruoti 8 894 nauji COVID-19 atvejai, padidinę bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių iki 326 448.
 
Kaip skelbia valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS, mirštamumas nuo COVID-19 Rusijoje vėl šoktelėjo ir pasiekė 1 proc. Mirštamumo lygis iki šiol didesnis buvo tik balandžio 30 ir gegužės 1 d.
 
Johnso Hopkinso universiteto renkamais duomenimis, pasaulyje patvirtinti 5 107 572 COVID-19 atvejai, iš jų 333 032 baigėsi mirtimis, o 1 952 490 žmonių pasveiko nuo šios ligos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 06:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė, kad šalyje nuo antradienio atšaukiamas „nedarbo dienų laikotarpis“, kuris buvo įvestas siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.
 
„Nuo rytojaus, gegužės 12 dienos, visiems ekonomikos sektoriams pasibaigs nacionalinis nedarbo dienų laikotarpis. Tačiau kova su epidemija nesibaigė, jos grėsmė išlieka net tose teritorijose, kur padėtis yra palyginti saugi“, – teigė prezidentas, bet pridūrė, kad Rusijos regionai galės toliau taikyti bet kokias būtinas kovos su virusu priemones.
 
Šalyje galiojant „nedarbo dienų laikotarpiui“, visoms ne pirmo svarbumo įmonėms teko užsidaryti, o darbdaviams buvo nurodyta toliau mokėti atlyginimus darbuotojams.
 
Rusija pagal patvirtintų infekcijos atvejų skaičių dabar yra trečia pasaulyje, šalyje infekcija iki šios dienos patvirtinta 221 344 žmonėms.
 
Šiuo metu Rusijoje koronaviruso infekcijos atvejų skaičius yra didesnis nei Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Atvejų skaičiumi Rusiją lenkia tik Ispanija ir JAV.
 
Mirčių skaičius Rusijoje, palyginti su kitomis smarkiai nukentėjusiomis šalimis, mažas. Nuo ligos Rusijoje mirė 2 009 žmonės.
V. Putino teigimu, Rusija saviizoliacijos periodo metu paruošė savo sveikatos priežiūros sistemą, padidino lovų skaičių ligoninėse ir išsaugojo tūkstančius gyvybių.
 
„Tai leidžia mums pradėti laipsnišką apribojimų atšaukimą“, – teigė prezidentas ir pabrėžė, kad visi esame suinteresuoti, jog ekonomika greitai grįžtų į įprastas vėžes.
 
„Epidemija ir su ja susiję apribojimai turėjo didelį poveikį ekonomikai ir pakenkė milijonams mūsų piliečių“, – sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.11; 18:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Nauja JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaita patvirtina, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus tuomečio kandidato Donaldo Trumpo naudai. D. Trumpo respublikonų vadovaujamas komitetas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog nėra pagrindo abejoti atitinkamomis 2017 metų žvalgybos išvadomis.
Hilary Klinton. EPA-ELTA nuotr.
 
Svarbi slaptųjų tarnybų išvada yra ta, kad į kišimąsi iš Maskvos reikia žiūrėti kaip į „naują normalų dalyką“, pareiškė komiteto pirmininkas Richardas Burras. „Artėjant 2020 metų prezidento rinkimams, svarbiau nei bet kada yra likti budriems dėl pavojaus, kurį kelia priešiškų užsienio jėgų kišimasis“, – pridūrė jis. Dalis 158 puslapių ataskaitos dėl slaptumo priežasčių visuomenei buvo užjuodinta.
 
Komiteto vicepirmininkas demokratas Markas Warneris sakė, jog žvalgyba „teisingai konstatavo, kad rusai kišosi į mūsų rinkimus 2016 metais, kad pakenktų buvusiai valstybės sekretorei Hillary Clinton ir padėtų Donaldui Trumpui“.
 
Pats D. Trumpas ne kartą neigė JAV slaptųjų tarnybų išvadas, kad Rusija rėmė jo kandidatūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Rusija atideda didelį karinį paradą, skirtą 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metinėms. To priežastis – koronaviruso pandemija, ketvirtadienį pranešė prezidentas Vladimiras Putinas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.
 
Rusijai gegužės 9-ąją planuotas paradas buvo svarbiausias metų politinis įvykis.
 
Rizika dėl viruso neleido pasirengti paradui, sakė V. Putinas. Tačiau jis esą įvyks dar šiais metais. Data kol kas nenustatyta. V. Putinas taip pat atšaukė visus kitus masinius renginius gegužės 9 dieną.
 
75-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių proga Maskvoje buvo laukiama svečių iš daugelio pasaulio šalių. Planuotas didžiausias paradas Rusijos istorijoje.
 
Paradas Raudonojoje aikštėje laikomas ir branduolinės Rusijos galios demonstravimu. Jį kasmet stebi šimtai tūkstančių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 03:00

Rusijoje pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo 771 ir išaugo iki 3548, infekuotųjų rasta 76-iuose šalies regionuose. Iki šiol pasveiko 235 žmonės, mirė 30.
 
Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė operatyvinio kovos su naujosios koronavirusinės infekcijos plitimu štabo atstovai.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė per 900 tūkstančių žmonių, daugiau kaip 45 tūkstančiai infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 03:00

Rusijos gydytojui, kuris praėjusią savaitę šalies prezidentui Vladimirui Putinui aprodė pagrindinę Maskvos ligoninę, kurioje gydomi koronaviruso infekcija sergantys asmenys, pačiam diagnozuotas koronavirusas, praneša „Reuters“.
 
Prezidentas praėjusį antradienį susitiko su gydytoju Denisu Procenka, kuris vadovauja COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiai Komunarkos ligoninei Maskvoje. D. Procenka yra vyriausiasis šios ligoninės gydytojas. Prezidentas ir gydytojas kalbėjosi apie tai, kaip ligoninei sekasi dorotis su pacientų antplūdžiu.
 
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį teigė, kad prezidentas reguliariai tikrinamas dėl koronaviruso ir yra sveikas.
 
Sostinėje Maskvoje užfiksuota daugiausiai koronaviruso atvejų visoje Rusijoje. Šalyje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius yra didesnis kaip 2 300, 17 užsikrėtusių žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 18:05

Rusijoje pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo 302 ir išaugo iki 1836, infekuotųjų rasta 71-ame šalies regione. Iki šiol pasveiko 66 žmonės, mirė devyni.
 
Tai pirmadienį žurnalistams pranešė operatyvinio kovos su naujosios koronavirusinės infekcijos plitimu štabo atstovai.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 630 tūkstančių žmonių, beveik 30 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 12:14

Rusijos sostinėje ir didžiausiame mieste Maskvoje devynioms dienoms – nuo ateinančio šeštadienio – uždaromi restoranai, prekybos centrai, parkai, kavinės ir kitos viešos vietos. Tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią naujojo koronaviruso plitimui.
 
Visoms kavinėms ir restoranams draudžiama į savo patalpas priimti klientus, tačiau galima ruošti maistą išsinešimui ir pristatyti maistą žmonėms į namus. Parduotuvės, prekiaujančios ne pirmo būtinumo prekėmis, privalo užsidaryti, taip pat grožio salonai ir spa.
 
Maskvos parkai taip pat bus uždaryti. Maisto produktų parduotuvės ir vaistinės dirbs.
 
Mero teigimu, naujos priemonės ir ribojimai sukels daug nepatogumų, bet jos yra visiškai būtinos, norint sulėtinti koronaviruso infekcijos plitimą. Kiek anksčiau S. Sobianinas nurodė vyresniems nei 65 metų maskviečiams neiti iš namų.
 
Be kita ko, dieną anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė ateinančią savaitę nedarbo savaite.
 
Rusijoje patvirtinta daugiau kaip 800 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, du žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 13:50

Maskviečiams, nepaisantiems nurodymo izoliuotis namuose po grįžimo iš labiausiai koronaviruso paveiktų valstybių, miesto valdžia grasina įkalinimu. Apie tai informuoja BBC.
 
Rusijos sostinės valdžia paskelbė „didelio pavojaus padėtį“ ir nurodė, kad iš Kinijos, Pietų Korėjos, Irano, Italijos bei kitų šalių, kuriose šiuo metu siaučia koronavirusas, grįžę gyventojai turi 14 dienų likti namuose.
 
Visiems nepaisantiems šio nurodymo gresia iki penkerių metų kalėjimo. Pareigūnai teigia, kad saviizoliacijoje esantys asmenys bus tikrinami naudojant stebėjimo kameras.
 
Iki šiol Rusija yra pranešusi apie 15 patvirtintų naujojo koronaviruso atvejų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.08; 00:30

Grasinimai apie tariamai padėtus sprogmenis ir toliau neleidžia atsikvėpti Rusijos sostinės Maskvos žinyboms ir gyventojams. Pirmadienį buvo evakuota 100 mokyklų, vaikų darželių ir prekybos centrų, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi saugumo šaltiniais. Be to, grasinimų sulaukė keli teismai ir gimdymų klinikos.
 
Žmonės buvo evakuot į saugias vietas. Sprogmenų, kaip ir per panašius atvejus anksčiau, nerasta.
 
Jau pustrečių metų Rusijoje reguliariai į viešas įstaigas siuntinėjami grasinimai elektroniniais laiškais, taip pat sulaukiama anoniminių skambučių. Jau kelias savaites kone kasdien Maskvoje ir kituose Rusijos didmiesčiuose evakuojami visuomeniniai pastatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.21; 00:30

Į Maskvos centre surengtą eiseną sekmadienį susirinko daugiau nei tūkstantis įvairių grupių aktyvistų, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie siūlymus keisti Konstituciją ir sukėlus politinį nepasitenkinimą.
 
Protestuotojai – daugiausiai prieš fašizmą nusiteikę aktyvistai – skandavo „Revoliucijos!“ ir „Ne diktatūrai!“ šūkius, kai kurie nešėsi Konstitucijos kopijas.
 
Kasmet vykstanti sankcionuota eisena rengiama teisininko Stanislavo Markelovo ir žurnalistės Anastasijos Baburovos, kuriuos 2009 m. nušovė ultranacionalistai, žūtims paminėti.
 
Eitynėse dalyvavo nemažai nepriklausomų Maskvos miesto tarybos deputatų, tarp jų Julija Galiamina ir opozicinių pažiūrų rusai, nešini Konstitucijos kopijomis ir skandavę „Šalin Putiną!“
 
Policija sulaikė kelis žmones, įskaitant protestuotoją, kuris nešė V. Putiną trauktis iš valdžios raginusį plakatą.
 
Eisenoje dalyvavo daugiau nei 1 400 žmonių, teigė protestus stebinti grupė „Baltasis skaitiklis“.
 
Trečiadienį V. Putinas nustebino paskelbęs apie siūlomus Konstitucijos pakeitimus, įtraukiant ir didesnės valdžios perdavimą Rusijos Valstybės Dūmai bei Valstybės Tarybos, kaip patariamosios institucijos, vaidmens įtvirtinimą. Prezidento pareiškimas paskatino atsistatydinti visą Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą vyriausybę ir patį premjerą.
 
Netrukus Rusijos Valstybės Dūma pritarė V. Putino siūlymui Rusijos mokesčių tarnybos vadovą Michailą Mišustiną skirti naujuoju šalies ministru pirmininku.
 
Vienas svarbiausių Rusijos opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas penktadienį teigė neremsiantis mitingų, kurių metu „ginama Konstitucija“. „Rusijos Konstitucija yra pasibjaurėtina“, – tviterio paskyroje rašė jis, tvirtinęs, kad Konstitucija leidžia valdžios atstovams uzurpuoti valdžią. „Nėra jokio reikalo ją saugoti“, – sakė A. Navalnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 06:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Maskvoje susitiko Turkijos ir Sirijos žvalgybos tarnybų vadovai, antradienį pranešė aukšto lygio Turkijos pareigūnas.
 
Nors kalbų apie aukšto lygio derybas tarp Ankaros ir Damasko būta nemažai, apie tokį susitikimą viešai paskelbta pirmą kartą, teigė šaltinis Sirijoje. Ankara ir Damaskas yra priešingų Sirijos karo pusių šalininkės.
 
Pirmadienį Rusijoje susitiko Turkijos žvalgybos vadovas Hakanas Fidanas, Sirijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Alis Mamloukas bei ištikimas Sirijos prezidento Basharo al-Assado atstovas.
 
Jie taip pat aptarė galimybę išvien veikti prieš Sirijos kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG) Šiaurės rytų Sirijoje, pranešė Turkijos šaltinis.
Praėjusių metų spalį JAV paskelbus apie karių patraukimą iš Sirijos, Turkija surengė puolimą šalies šiaurės rytuose.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Pasak valstybinės Sirijos naujienų agentūros SANA, A. Mamloukas susitikimo metu reikalavo, kad iš Sirijos būtų nedelsiant patrauktos visos Turkijos pajėgos.
 
Turkija Sirijoje remia sukilėlius, siekiančius nuversti B. al-Assadą, o Damasko režimą remia Rusija.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Sirijos prezidentą yra pavadinęs žudiku, o jis savo ruožtu R. T. Erdoganą išvadino vagimi.
 
Antradienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija gali bet kada atnaujinti operaciją Sirijoje, kad „užkirstų kelią režimui laužyti paliaubų principus“. Turkijos prezidentas minėjo, kad Maskvos ir Vašingtono tarpininkaujamų paliaubų susitarime įtvirtinti dalykai smarkiai skiriasi nuo to, kas iš tiesų buvo pasiekta.
 
„Visi turėtų įsisąmoninti ir priimti tai, kad darosi nebejuokinga, ir Turkija tikrai įgyvendins savo pasižadėjimus, – perspėjo R. T. Erdoganas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 18:11 

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Šiemet tapęs šalies vadovu Gitanas Nausėda nori išskirtinumo bei ryžtasi užimti kitą poziciją nei prieš tai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip ekspertai įvertino prezidento norą užmegzti dialogą su Baltarusija. Politologai atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje erdvėje taip pat matomi pokyčiai santykiuose su Baltarusija. Anot jų, JAV pareigūnai lankosi Baltarusijoje ir mėgina išsaugoti status quo bei apsisaugoti nuo didesnės Rusijos įtakos stiprėjimo Baltarusijoje.
 
„Atkreipčiau dėmesį į platesnį tarptautinį kontekstą – stiprėjantį Rusijos spaudimą Baltarusijai. V. Putino susitikimai su Lukašenka, kurių metu veikiausiai mėginama įtikinti Baltarusijos vadovą dar labiau integruotis su Rusija. Į tai reaguoja Vakarai, bent jau JAV. Jų pareigūnai šiemet lankėsi Baltarusijoje ir yra pasisakę apie tai, kad JAV interesas yra išsaugoti status quo ir apsisaugoti nuo didesnės Rusijos įtakos stiprėjimo Baltarusijoje. Manau, šie įvykiai lėmė tai, kad vasarą prezidentu tapęs G. Nausėda irgi ėmė kalbėti, jog reikia peržiūrėti Lietuvos užsienio politiką dėl Baltarusijos Manau, tai iš dalies susiję ir su noru imtis kitokios politikos nei iki šiol buvo vykdoma D. Grybauskaitės. Bet, kaip ir minėjau, prie to prisidėjo pasikeitęs ir tarptautinis kontekstas bei aktyvesnis JAV bendravimas su Baltarusija“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas.
 
Jam pritaria ir VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis. Anot jo, skirtingai nei Vakarai, Lietuva turi daug svarbių klausimų su kaimynine valstybe – Astravo AE, žmogaus teisių klausimai, Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos, ekonominiai interesai, bendra istorija ir t.t.
 
„Pasikeitė valstybės vadovas ir bandoma ieškoti tam tikro pokyčio galimybių. Bet esminis dalykas, kad pokyčiai ne tik nuo mūsų priklauso, ne vien nuo mūsų norų ir intencijų. Kitoje pusėje situacija iš principo nesikeičia. Dėl to mūsų galimybės keisti tuos santykius yra labai ribotos, jeigu nėra jokio atliepimo kitoje pusėje“, – sako politologas.
 
„Dabartinis postūmis ir noras likti kalbėtis su Baltarusija yra ir dėl to, kad vokiečiai, amerikiečiai, švedai kalbasi su Baltarusija. Matyt, dabartinei valstybės vadovybei atrodo, kad mes čia liekame paskutiniai. 2009–2010 metais buvome vieni pirmųjų, kurie pradėjo gaivinti Baltarusijos santykius su Europa, o dabar mes esame lyg tie, kurie atsiliekame. Nežinau, ar tai yra teisingas jausmas, tiesiog Lietuva turi daug svarbių klausimų ir galbūt yra mažiau naivi ir, skirtingai negu kai kurie partneriai, atsižvelgia į visas praeityje išmoktas pamokas. Mūsų balsas transatlantinei bendruomenei yra pakankamai svarbus dėl Baltarusijos“ , – teigė V. Jurkonis.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
 
Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas atkreipia dėmesį, kad Lietuva turi mažiau manevro laisvės su Baltarusija nei kitos Vakarų valstybės.
 
„Baltarusija geopolitiškai yra Lietuvai labai svarbi valstybė, nes mums yra labai svarbu, kad Baltarusija būtų nepriklausoma valstybė, o ne V. Putino Rusijos protektoratas ar sąjunginė valstybė su Rusija. Antras dalykas, Baltarusijos kroviniai sudaro pakankamai nemažą indėlį į Lietuvos ekonomiką, turint omenyje jų transportavimą per Klaipėdos uostą. Baltarusijos valdžia didele demokratija taip pat nepasižymi (…) Egzistuoja ir Astravo AE klausimas, kuris sudaro didžiulę dilemą valstybėje, kaip spręsti klausimus su Baltarusija, nepakenkiant savo šalies verslo interesams, bet, išlaikant savo principus, kartu apsaugoti Lietuvos interesus, kalbant apie energetinį ir ekologinį saugumą. Galvosūkis yra didelis ir, sakyčiau, dabartiniam prezidentui dar daug didesnis negu buvo prezidentės D. Grybauskaitės laikais, kuomet ji bandė ištiesti ranką Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai“, – sakė A. Medalinskas.
 
„Lietuva turi mažiau manevro laisvės nei kitos Vakarų valstybės. Yra JAV pozicija, kuri kinta nuo visiškos izoliacijos Lukašenkos režimui iki tam tikrų santykių palaikymo, jei ne su Lukašenka, tai bent tam tikrais žmonėmis jo aplinkoje. JAV mėgina nukreipti, apsaugoti Baltarusiją nuo galimo anšliuso iš Rusijos pusės. Lietuva šiuo atžvilgiu įstatyta į labai sudėtingus rėmus, nes, laikantis principų, manevro laisvė labai stipriai apribojama“, – teigia A. Medalinskas.
 
R. Vilpišauskas teigia, kad šiuo metu tikėtis rezultatų iš Lietuvos santykių užmezgimo su Baltarusija sunku. Anot jo, šiuo metu kol kas vyksta „kalbėjimas apie kalbėjimą“.
 
„Kas iš to gali gautis? Manau, pasakyti dar sunku, nes kol kas vyksta kalbėjimas apie kalbėjimą. Bent jau Lietuvoje. Kartojama, o ir Gitanas Nausėda yra pasakęs, kad Lietuvos pozicija tiek dėl Astravo AE, tiek dėl žmogaus teisių situacijos Baltarusijoje nesikeičia ir vadinamosios raudonos linijos išlieka tos pačios. Klausimas, kiek aktyvesnis kalbėjimasis su Baltarusija nekeičiant savo principinių nuostatų apskritai gali būti rezultatyvus. Nes turbūt Baltarusijos vadovui reikia kitų dalykų nei vien aktyvesnių kontaktų su Lietuva“, – teigia R. Vilpišauskas.
 
Kita vertus, svarsto politologas, jei ir įvyktų Nausėdos ir Lukašenkos dvišalis susitikimas, jis privalėtų atnešti tam tikrų rezultatų Lietuvai. Antraip susitikimas bus traktuojamas kaip nuolaidžiavimas Aliaksandrui Lukašenkai.
 
„Klausimas, ką toks aukšto lygio dvišalis susitikimas galėtų duoti iš Lietuvos interesų pozicijos, jei Lietuva nieko nepasieks? Tuomet tai gali būti traktuojama kaip parama Baltarusijai ir jos prezidentui, legitimuojant dabartinę jo vykdomą politiką. Tai čia turbūt yra pagrindinė dilema. O kai kam tokio susitikimo surengimas gali atrodyti prieštaringas dėl to, kad niekaip nesprendžiami tie klausimai, kuriuos kelia Lietuva, ypač Astravo AE klausimas“, – teigia R. Vilpišauskas.
 
V. Jurkonios teigimu, šiuo atžvilgiu nusifotografuoti su Lukašenka Nausėdai neužtektų. Pasak jo, jei toks susitikimas būtų numatytas, jam reikėtų rimtai pasiruošti konsultuojantis su Vakarais. 
 
„Ar gali susitikti prezidentų lygmeniu? Tikriausiai, kad būtų galima. Tai iš principo yra kartojamas 2009– 2010 m. scenarijus. Ir prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo laikotarpiu lygiai taip pat buvo bandoma atšildyti neva tuos santykius i,r kaip matome, nelabai pavyko.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Klausimas yra, jeigu norima kalbėtis su Baltarusija ir kalbėtis rimtai, o ne dėl selfio ar fotografijos, ne dėl rankos paspaudimo, ne dėl kažkokių ceremonijų procesų. Vien diskusijos – vienokios ar kitokios – neužtenka, reikia sutarimo tarp vidaus politikos žaidėjų, kad mes žiūrime į šitą klausimą rimtai ir atsakingai, kad neišnaudojame šito vidaus politikos kovoms. Taip pat sutarimo, kokie esminiai klausimai gali būti keliami.
Iš principo labai rimtai pasikalbėti ir pasiruošti dėl turinio, lygiai taip pat nedaryti to vieniems  kalbėti sutarus su Briuseliu“, – sakė V. Jurkonis.
 
R. Vilpišauskas atkreipia dėmesį, kad per dešimt metų Baltarusijos valdžia nepasikeitė, bet vis dėlto Rusijos įtaka šalyje auga.
 
„Per dešimt metų nepasikeitė Baltarusijos prezidento vykdoma politika, kurią daugelis apibūdina kaip laviravimą tarp Rusijos mėginat išnaudoti įvairią ekonominę naudą, kurią Baltarusija gauna iš ekonominių santykių su Rusija, bet tuo pačiu išlaikant savo valdžią. Baltarusija turi svertus savo rankose ir dėl Vakarų. Todėl tas laviravimas tarp Rusijos ir Vakarų vyksta dešimt metų ar ilgiau. Šia prasme didelių pokyčių Baltarusijoje mes nematome, nebent padidėjusį Rusijos spaudimą Baltarusijai. Tai yra per 10 metų šiek tiek pasikeitęs dalykas. Kas Lietuvos požiūriu smarkiai pasikeitė, tai prieš 10 metų nebuvo galvojama, kad šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos bus statoma Astravo AE, kurią finansuos „Rosatomas“. Dėl įvairių Lietuvos politikų klaidų dabar turime tokią situaciją, šiuo požiūriu Lietuva yra patekusi į sudėtingą padėtį“, – teigia jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.30; 13:36

Tolumoje – FSB (buvęs KGB) pastatas

Mirė antrasis per ketvirtadienio šaudynes prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinės Maskvos centre sužeistas saugumo pareigūnas, praneša BBC.
 
Vienas pareigūnas mirė dar šaudynių metu ketvirtadienio vakarą, o antrasis FSB pareigūnas dėl patirtų sunkių sužalojimų mirė ligoninėje.
 
Rusijos tyrimų komiteto teigimu, šaudynes surengė 39 metų Rusijos pilietis Jevgenijus Maniurovas. Jį incidento vietoje nukovė saugumo pajėgos. Per šaudynes dar penki asmenys buvo sužeisti, tarp jų – vienas civilis.
 
Tyrimų komitetas patvirtino ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad J. Maniurovui – 39 metai ir jis gyveno Podolsko mieste, esančiame maždaug už 40 km į pietus nuo Maskvos.
 
Rusijos žiniasklaida skelbė, kad šaudynes surengęs asmuo anksčiau dirbo apsaugos darbuotoju, o laisvalaikiu užsiėmė šaudymu.
 
Ketvirtadienio naktį policija apieškojo J. Mariunovo butą, kuriuo jis dalijosi su motina, ir sulaikė ją apklausai. Motina pasakojo, kad sūnus dirbo apsaugos darbuotoju, bet neseniai neteko darbo. Motinos teigimu, J. Mariunovas „kalbėdavosi telefonu su kažkokiais arabais“, bet pridūrė nesupratusi jų pokalbių anglų kalba. Policija rado bute penkis šaunamuosius ginklus, kurie buvo teisėtai registruoti ir laikomi saugiai, bei daugybę šovinių.
 
Šaudynės įvyko praėjus vos kelioms valandoms po prezidento Vladimiro Putino metinės spaudos konferencijos, trukusios ilgiau nei keturias valandas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:00