Buvęs D. Trampo rinkimų kampanijos vadovas P. Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas, kuriam skirta 7,5 metų laisvės atėmimo bausmė, nugabentas į Kanaano federalinį kalėjimą Pensilvanijos valstijoje. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas ABC.

Kanaano griežtojo režimo kalėjimas Pensilvanijos šiaurėje buvo pastatytas 2005 metais, jis skirtas 1400 kalinių.

Kovo 8 d. Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė 69 metų amžiaus P. Manafortą 47 mėnesius kalėti už mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimus ir banko sąskaitų užsienyje slėpimą, o kovo 13 d. teismas Vašingtone nuteisė jį 3,5 metų kalėti už melagingus parodymus ir įstatymų dėl lobistinės veiklos pažeidimus. Tad iš viso jis turės praleisti už grotų 7,5 metų.

Tai – bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.24; 06:00

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.

Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.

„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.

Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.

Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.

Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.

ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:26

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša (dešinėje) ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas

Spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ir šio departamento prokuroras Tomas Meškauskas pateikė informaciją apie prokuroro sprendimą baigti šių metų vasario mėnesį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriame įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei Rita Aliukonienei bei vienam privačiam asmeniui.

Surašius kaltinamąjį aktą ši byla bus perduota nagrinėti teisme.

Prokurorai taip pat informavo, kad pradinėje šio ikiteisminio tyrimo stadijoje Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas buvo apklaustas liudytoju taikant specialų statusą – neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimo, tačiau tyrimo eigoje, išsiaiškinus daugiau aplinkybių, šis statusas buvo pakeistas į liudytojo.

Prokuroro T. Meškausko teigimu, gauti duomenys leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog nei įtariamieji, nei kiti asmenys patys ar veikdami kitų asmenų vardu nepadarė ir net nedarė jokios įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sprendimui jos nagrinėjamoje rezonansinėje byloje, taip pat teigė, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, jog V. Aidukas, būdamas teisėjų kolegijos pirmininku, neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti bent šališkumu nagrinėjant bylą. Ikiteisminį šios bylos tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai.

Spaudos konferencijos metu taip pat buvo pranešta, kad vakar sulaikytam teisėjo papirkimu įtariamam Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Gžimailai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroro nutarimu Kauno apygardos teismo teisėjui R. Antanavičiui šiuo metu suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas galimai darė analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui, tačiau įtariamojo statuso be Seimo ar Prezidentės sutikimo teisėjui suteikti negalima. Teisėjas pasinaudojo teise neduoti parodymų.

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas šiame tyrime yra liudytojas, kuris pranešė apie nusikalstamą veiką ir bendradarbiauja su teisėsauga.

Šį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

www.prokuraturos.lt

2017.07.01; 05:52

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 23 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio. A. K., buvęs Rokiškio advokatas, yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų ir šiuo metu vadovauja UAB Teisinių žinių centrui. 

STT būstinė Vilniuje.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

A. K., būdamas Rokiškio advokatas, darė poveikį liudytojui, kad šis duotų melagingus parodymus, ir už tai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 50 parų arešto. Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, padedamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų, atliko 2009 m. per maždaug du mėnesius, o baudžiamoji byla teismuose nagrinėjama septynerius metus.

Ši baudžiamoji byla yra susijusi su kitu ikiteisminiu tyrimu, kurį atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Tuomet atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Rokiškio advokatas A. K., siekdamas pasipelnyti iš vieno kliento, įtariamo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ėmėsi neteisėtų veiksmų. Jam talkinusi Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorė V. G., piktnaudžiaudama tarnyba, nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kai ši byla jau buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, A. K. stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paveikti liudytojus, kad šie teisme duotų melagingus parodymus, palankius jam ir prokurorei. Bet sumanymas nepavyko.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. buvusią Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorę V. G. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo ir sunaikinimo, trukdymo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Buvusiai prokurorei, pripažinusiai kaltę ir padėjusiai atskleisti nusikaltimą, teismas skyrė 9 100 litų baudą.

Rokiškio advokatas A. K. pripažintas kaltu dėl tarpininko kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo organizavimo. Jam teismas skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 9 100 litų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 2 500 litų konfiskavimą. Nuosprendis buvo apskųstas ir dar neįsiteisėjo, skundas jau šešti metai nagrinėjamas Apeliaciniame teisme.

2010 metais įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis – už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą A. K. skirta 9 100 Lt bauda.

Informacijos šaltinis – STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba).

2016.06.29; 04:48