Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas imasi svarstyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis siūloma numatyti naują pagrindą, uždraudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų laikotarpiui.
 
Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .
 
Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“
 
Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.
 
Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.
 
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.
 
Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.14; 07:00

Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų neformalioje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aptarta direktyva dėl ypatingos svarbos objektų atsparumo, Migracijos ir prieglobsčio paktas bei neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
 
Klausimas dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla, į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos prašymu.
 
Lietuva informavo ES vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją apie pastaruosius įvykius, susijusius su politiškai motyvuotu Lietuvos teisėjų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, persekiojimu.
 
Siekiant užkirsti kelią tam, kad Rusijos Federacija ar bet kuri kita šalis ateityje naudotų Interpolo paieškas neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika ES valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu.
 
Pernai gruodį viešai paskelbus, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas trims Lietuvos teisėjams ir paskelbė jų tarptautinę paiešką, Lietuva nedelsiant kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių ir ES bei Šengeno asocijuotų valstybių vidaus reikalų ministrus.
 
Kreipimesi vidaus reikalų ministrė prašė atmesti bet kokius Rusijos Federacijos prašymus inicijuoti tarptautines paieškas prieš Lietuvos teisėjus ir kitus Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus. Tokie prašymai yra politiškai motyvuoti ir todėl nepatenka į Interpolo mandatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.13; 05:25

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

2021 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
 
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręsti, kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
 
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per du mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiama daryti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
 
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės, pažymima Migracijos departamento pranešime. Jeigu gimimu įgiję Lietuvos pilietybę vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą.
 
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
 
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
 
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per MIGRIS – https://www.migracija.lt
 
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, sakoma Migracijos departamento pranešime.
Lietuvos respublikos piliečio pasas. Slaptai.lt nuotr.
 
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
 
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu – 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) – 1 metai nuo prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis vienerių metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
 
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 00:30

Geografijos profesorius Donatas Burneika. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Investuok Lietuvoje“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos visuomenė senėja greičiau nei bet kurios kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies. Geografijos profesorius Donatas Burneika ir sociologas Romas Lazutka sutinka, kad visų pirma didelį visuomenės senėjimo rodiklį Lietuvoje ilgą laiką lėmė padidėjusi jaunų šalies gyventojų migracija. Vis dėlto ekspertai mano, kad visuomenė taip greitai nebesens.
 
„Aišku kaip dieną, kad tai iš esmės nulėmė migracija, kadangi išvyksta daugiausia jauni žmonės, tad šalyje automatiškai lieka senesni. Dėl to visuomenė senėja greičiau, negu tose šalyse, kur senėjimas vyksta tiesiog dėl natūralios gyventojų kaitos, dėl mirštamumo, gimstamumo ir panašiai.
 
Mūsų migracijos rodikliai buvo vieni aukščiausių, ypatingai žiūrint į ankstesnius metus, tačiau dabar, panašu, visuomenė taip greitai nesenės. Žiūrint į migracijos rodiklius pastaraisiais metais, tendencija nebebus tokia pati. Nemanau, kad mes pasidarysime jauna visuomenė, vargu ar taip bus, bet spartus senėjimas bent jau kol kas yra praeityje“, – Eltai teigė D. Burneika.
 
Turizmas ar emigracija. Slaptai.lt nuotr.

Tuo tarpu, anot profesorius, didelis procentinis atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo parodo, kad didesnė dalis BVP turėtų būti skiriama žmonėms, o vis mažesnė – kapitalui ir pelnui.
 
„(Šie rodikliai – ELTA) rodo, kad iš esmės darbo užmokestis kyla kainos kilimo sąskaita. Visi mokame brangiau už produkciją ir paslaugas. Be abejo, ateityje būsime konkurencingi pasaulyje tik jeigu pereisime prie automatizuoto, robotizuoto darbo kaip ir kitos šalys. Tai kuo daugiau kapitalas sukuria vertės, tuo daugiau žmonėms galima mokėti. Bet iš tiesų (…) norėtųsi didesnio produktyvumo augimo, nėra gerai, kad jis auga taip lėtai lyginant su atlyginimų augimu. (…) Tokiu atveju, jeigu produktyvumas auga nedaug, o atlyginimai daug, didesnę dalį BVP mes turėtume skirti žmonėms, ir vis mažesnę kapitalui ar pelnui. Man atrodo, kad tai nelabai vyksta, todėl galbūt tas produktyvumo augimas sunkiau išmatuojamas“, – sakė D. Burneika.
 
Kalbėdamas apie priežastis, paskatinusias Lietuvos visuomenės senėjimą, profesorius R. Lazutka išskyrė, kad didžiausią įtaką šiam reiškiniui padarė ankstesniais laikotarpiais fiksuoti žemi gimstamumo ir mirtingumo rodikliai bei jaunų gyventojų migracija.
 
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Vienas iš (visuomenės senėjimo – ELTA) veiksnių yra tai, kad žmonės ilgiau gyvena. Antras dalykas, kad yra mažas gimstamumas, tačiau jis Lietuvoje šiuo metu toks nebėra. Visgi pagrindinis prisidėjęs veiksnys yra emigracija, kadangi išvažiavo daugiau jaunesnio, darbingo amžiaus gyventojų, o pensininkų – mažai, todėl pensininkų dalis ir padidėjo. Visgi jau dabar antri metai, kai imigracijos rodiklis Lietuvoje yra teigiamas. (…) Senėjimas turėtų sulėtėti, kadangi jaunų žmonių, kurie sulauks senatvės, yra mažai dėl emigracijos, tai senų žmonių ateityje Lietuvoje taip pat turėtų būti santykinai mažiau“, – kalbėjo profesorius.
 
R. Lazutka taip pat teigė, kad darbo užmokestis ir produktyvumas turėtų augti kartu, tačiau dėl šių rodiklių skirtumo Lietuvoje stebėtis nereikėtų, nes ilgą laiką šalyje darbo užmokestis buvo nepagrįstai žemas.
 
„Klasikinė teorija yra tokia, kad darbo užmokestis ir produktyvumas turi augti kartu, kadangi alga mokama už produktyvumą. Todėl išsiskirti tie dydžiai negali, gali būti kokie susvyravimai, bet ilgesnį laiką jie negali išsiskirti. (…) O Lietuvoje taip atsitiko todėl, kad atlyginimas buvo nepagrįstai žemas. Produktyvumas nebuvo toks žemas, koks buvo atlyginimas. Ir dabar galėtume sakyti, kad spyruoklė išsitiesė.
 
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei lygintume Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį ir ES vidurkį, tai Lietuvos ekonomika sudaro 80 proc. ES vidurkio, o algos Lietuvoje yra tris, du kartus mažesnės nei kitose šalyse, kurių ekonomika prilygsta ES vidurkiui. Tad tiesiog algos buvo nepagrįstai žemos“, – kalbėjo profesorius.
 
R. Lazutka tikino, kad negalima teigti produktyvumą Lietuvoje esant žemu, kadangi BVP, kuris iš dalies parodo šalies produktyvumą, yra lygus 80 proc. ES vidurkio.  
 
„Ilgą laiką atlyginimų augimas buvo lėtesnis nei produktyvumas. Po paskutinės 2009 metų krizės, kai ekonomika atsitiesė, produktyvumas ėmė augti, o algos ilgą laiką praktiškai dar buvo įšalę, ir štai todėl jos dabar išsiveržė“, – sakė R. Lazutka.
 
Darbo jėgos pasiūlos tam tikrose srityse nepakanka
 
Kalbėdamas apie darbo jėgos paklausą ir pasiūlą Lietuvoje, D. Burneika teigė, kad kai kuriose srityse reikiamos darbo jėgos galimai vis dar trūksta dėl sparčių pokyčių darbo rinkoje bei netobulos profesinio  rengimo sistemos.
 
„Darbo jėgos paklausa tam tikrose srityse yra nepatenkinama, jose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Galbūt gali būti taip, kad mūsų darbo, profesinio rengimo sistema nėra tobula, galbūt kuriami darbai mažai patrauklūs Lietuvos gyventojams, pavyzdžiui, už juos per mažai mokama. Aišku, kad pokyčiai darbo rinkoje yra dideli, ypatingai mūsų posovietiniuose kraštuose, todėl be abejo, jeigu sparčiai auga kai kurie sektoriai, pavyzdžiui IT sektorius, tai (darbo jėgos – ELTA) gali trūkti“, – Eltai teigė jis.
 
Visgi profesorius pažymėjo, kad darbuotojų išsilavinimo rodikliai Lietuvoje yra iš tiesų geri.
 
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Jei pažvelgtume į darbo jėgos išsilavinimo rodiklius, tai jie Lietuvoje tikrai yra vieni geresnių. Jeigu žiūrėtume į tai, kiek lietuvių dirba darbuose, kuriuose reikalaujamas aukštasis išsilavinimas, tai vėlgi nėra kažkokia ypatingai bloga situacija. (…)
 
Studijos rodo, kad geriausiai visą gyvenimą dirba ir įsidarbina, ir didžiausius atlyginimus gauna tie, kurie įgyja universalų išsilavinimą. Tai yra moka mokytis iš esmės, o ne (moka – ELTA) kažkokį specializuotą, siaurą darbą, kurio kartais mūsų darbdaviai reikalauja“, – teigė D. Burneika.
 
Anot profesoriaus, vienas iš dažnų iššūkių, su kuriuo susiduria išsilavinimą jau įgiję darbingo amžiaus žmonės, yra motyvacijos stygius siekiant prisitaikyti besikeičiančioje darbo rinkoje.
 
„Aš manyčiau, kad problema turbūt yra susijusi su pačia darbo jėga, jos motyvacija, noru keistis ir mokytis visą gyvenimą, tobulėti. (…) Be abejo, viena iš didelių problemų Lietuvoje yra tai, kad mūsų darbo jėgos perteklius ypatingai jaučiamas vyresnėse amžiaus kategorijose, ir būtent regionuose. Tai nėra ta darbo jėga, kuri greičiausiai keičiasi, kuri greičiausiai gali įgauti naujų įgūdžių. Jeigu pensija šalia, vargu ar tiek daug į save investuosime, kad dar metus padirbtume. Tai yra bėda, turbūt valstybės nesugebėjimas motyvuoti ir pateikti paslaugų būtent tokiems žmonėms, senesniems žmonėms, įtraukti juos į darbo rinką“, – teigė D. Burneika.
 
Tuo tarpu R. Lazutka teigė, kad nors Lietuvoje ir veikia įvairios viso gyvenimo mokymo programos, trūksta duomenų, ar šios programos pasiteisina.
 
„ES yra pripažįstama, kad pokyčių yra daug, kad žmonėms reikia lavintis, neužtenka visam amžiui baigti universitetą, kokią profesinę mokyklą, reikia visą gyvenimą mokytis. Tai Lietuva atsilieka pagal tai, kiek žmonių dalyvauja viso gyvenimo mokymuose. (…) Taip pat Lietuvoje labai trūksta mokymų, kurie vyksta, rezultatyvumo. Nėra daroma tyrimų, nėra skelbiama prieinama viešai informacija, koks likimas tų žmonių (kurie įsijungė į tokias programas – ELTA)“, – kalbėjo profesorius.
 
Statistikos departamento duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį realus darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 proc., kai produktyvumo augimas tesiekė 25 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 07:17

Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė kontroversišką ir ilgai lauktą migracijos susitarimą, kuriuo siekiama reformuoti fragmentišką ir perkrautą prieglobsčio prašymo sistemą.
 
Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.
 
Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.
 
EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.
 
Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.
 
Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.
 
EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.
 
Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.24; 00:30

Ginklas

Austrijos policija sekmadienį sulaikė Rusijos pilietį iš Čečėnijos, kuris nušovė čečėną disidentą, praneša AFP.
 
43 metų vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis šeštadienį buvo rastas netoli Austrijos sostinės Vienos.
 
47 metų įtariamasis buvo suimtas kitą dieną Linco mieste, 200 km nuo Vienos, o nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs.
 
AFP sužinojo iš Ukrainos vidaus reikalų ministerijos, kad šeštadienį nušautas žmogus 2017 m. liudijo nužudymo byloje Ukrainoje. Prieš kelis metus vienas vyras planavo pasikėsinimą į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet buvo sužeistas per apšaudymą Kijeve, o jo žmona žuvo.
 
Austrijos policija paskelbė, kad nužudytasis čečėnas buvo prieglobsčio prašytojas, tačiau išsamiau situacijos nekomentavo.
 
Prokuratūros atstovas spaudai atskleidė, kad auka buvo Čečėnijos valdžios kritikas Martin‘as B.
 
Prokurorai kreipėsi į teismą dėl arešto orderio įtariamajam – Austrijoje gyvenančiam čečėnui.
 
Nužudymas įvyko Austrijoje augant nerimui dėl čečėnų išeivių saugumo.
 
Vasarį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą kritikuojančiam tinklaraštininkui pavyko apsiginti nuo plaktuku ginkluoto užpuoliko.
 
Kovą Čečėnijos opozicijos lyderis Imranas Alijevas buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje Prancūzijos Lilio mieste. Jo kūne aptikta 135 durtinės žaizdos.
 
Po dviejų karų su Rusija XX a. 10-ąjį dešimtmetį Čečėnijoje kilo migracijos banga, o daugelis čečėnų emigrantų patraukė į Vakarų Europą.
 
Pastaraisiais metais į užsienį vėl ėmė trauktis čečėnai, kurie nepritaria Kremliui palankiam Čečėnijos Respublikos vadovui R. Kadyrovui. Pastarąjį žmogaus teisių aktyvistai kaltina dėl pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.06; 07:00

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo.
 
Tokį kreipimąsi paskatino šių metų kovo 2 d. įvykis Visagine, kur buvo užpulta ir sumušta Visagino „Verdenės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas tautinės neapykantos pagrindu už tai, kad ši mokytoja moko lietuvių kalbos.
 
Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Įtariamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
 
L. Kasčiūnas teigia, kad pagal galiojantį įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, pabėgėlio statusas arba laikinoji apauga gali būti panaikinami užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais tik dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Tokie užsieniečiai taip pat gali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.
 
„Atsižvelgiant į tai, prašau Migracijos departamento įvertinti, kokios galiojančiame įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytos sankcijos galėtų būti taikomos Rusijos Federacijos piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu teismas jį pripažintų kaltu dėl minėto smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Taip pat prašau, pasitelkus kitų šalių patirtį ir išmoktas migracijos politikos pamokas, įvertinti galimybes ir argumentus sugriežtinti leidimo nuolat gyventi, pabėgėlio statuso arba laikinosios apsaugos panaikinimo, užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Ekspertų teigimu, būtent perspektyva prarasti pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi, o ne teismų bausmės yra geriausia prevencija galimai nusikalstamai imigrantų veikai. Tie, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką, privalo gerbti čia galiojančias elgesio normas ir įstatymus”, – kreipimąsi komentavo L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 10:54

Penktadienį oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
 
Y. Johansson susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir aptars naująjį ES migracijos paktą, taip pat ES išorės sienų apsaugos, specialiosios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo klausimus ir galimybę Lietuvoje steigti ES civilinės saugos centrą „rescEU“.
 
Susitikimuose su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene Europos Komisijos narė aptars naująjį ES migracijos paktą, ES išorės sienų apsaugos, specialiosios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo, kovos su dezinformacija, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo po „Brexit‘o“ klausimus, taip pat galimybę Lietuvoje steigti ES civilinės saugos centrą „rescEU“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 07:46

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Antradienio vakarą bus transliuojama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tradicinė Naujųjų metų kalba, šį kartą politikė aptars klimato krizės, darbo rinkos skaitmenizavimo ir Europos solidarumo dėl migracijos klausimus, rašė „Deutsche Welle“.
 
Vis dėlto kanclerė pabrėžė, kad šių pokyčių mastas neturėtų iš žmonių atimti drąsos. A. Merkel  naujametinė kalba – persmelkta optimistinės dvasios, siekiant viltingai pasitikti naują dešimtmetį.
 
65-erių politikė teigia, kad nors ji negyvens pakankamai ilgai, kad galėtų matyti visas klimato krizės pasekmes, globalinis atšilimas yra tikras, nulemtas žmogaus veiklos – tai didelė grėsmė. „Taigi, privalome daryti viską, kas yra žmogaus rankose, kad nugalėtume šią žmonijai iškilusią grėsmę, – sako A. Merkel. – Tam vis dar yra laiko.“
Per žemės drebėjimą Indonezijoje žuvo 5 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
 
„Mūsų vaikai ir anūkai turės gyventi su pasekmėmis to, ką sugebėsime arba nesugebėsime padaryti dabar, – teigia ji. – Dėl šios priežasties skirsiu visas savo jėgas, kad užtikrinčiau, jog Vokietija atliks savo vaidmenį – ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu, kad užkirstų kelią klimato kaitai.
Taifūnas Hagibis Japonijoje pražudė mažiausiai 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
A. Merkel tvirtina, kad jos vyriausybės klimato apsaugos projektas, kurį kiek pakoreguotą prieš Kalėdas pagaliau patvirtino parlamentas, bus Vokietijos prisidėjimo prie bendros kovos prieš klimato kaitą gairės. Vis dėlto kai kurios aplinkosaugos grupės tvirtino, kad šio įstatymų projekto nepakanka problemoms spręsti, o A. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai išreiškė norą persitarti dėl kai kurių įstatyme minimų priemonių.
 
Kanclerė, nors ir priėmė kritiką, vadinamąjį klimato paketą tvirtai gynė.
 
Kalboje aptariami ir darbo rinkos pokyčiai – A. Merkel sako, kad vis plečiantis skaitmeninei, automatizuotai darbo jėgai, visuomenei reikia „naujų atsakymų“.
 
Kanclerė teigia, kad, susidūrus su ateinančio dešimtmečio iššūkiais, vokiečiams prireiks „daugiau drąsos nei bet kada anksčiau“. Tačiau politikė priduria, kad šalies gerovę palaikys Vokietijos konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir „socialiai orientuota rinkos ekonomika“.
Po audros Lenkijoje. EPA – ELTA nuotr.
 
Užsimindama apie pirmąją konstitucijos eilutę, A. Merkel teigia: priimant bet kokias naujas priemones, ribų neleis peržengti žmogaus orumo principai.
 
Žemės drebėjimas Albanijoje. EPA – ELTA nuotr.

Kanclerė įsitikinusi, kad savybės, kurios vokiečius visada darė stiprius – sugebėjimas sunkiai dirbti ir išradingumas, – sudarys pagrindą, reikalingą naujiems iššūkiams pasitikti.
 
A. Merkel dar kartą pabrėžia visiems gerai žinomą kanclerės eilutę – Vokietijai klestėti reikia stiprios Europos. Kalboje politikė atsigręžia į pabėgėlių antplūdį ir, matyt, greitai nesibaigsiančią migraciją iš Afrikos į Europą. A. Merkel teigia, kad geriausias šios problemos sprendimas, jos manymu, yra pastangos kurti stabilesnę Afriką.
 
„Mums taip pat yra svarbus bendradarbiavimas su Afrika, – teigia kanclerė. – Migracijos (problemos) ir pabėgėlių krizė aprims tik tada, kai žmonėms bus suteikta galimybė gyventi taikų ir saugų gyvenimą. Nuolatinį saugumą galima pasiekti tik radus politinius sprendimus ir užkirtus kelią karams.“
 
A. Merkel taip pat dėkoja vietos politikams, kurie per pastaruosius metus buvo priversti kęsti užpuolimus ir diskriminaciją. Birželį Walteris Lübckė, A. Merkel CDU partijos narys ir politikas Kaselyje, buvo nužudytas kraštutinės dešinės ekstremistų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.01; 00:30

Balandžio 24-ąją verslo centre „Work Land“ Vilniuje buvo pristatyta rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ programa. „Lemiamo šuolio“ lyderis Paulius Kunčinas susirinkusiems žurnalistams papasakojo, kaip jie, išrinkti į Europos Parlamentą, bandytų suvaldyti migraciją.

Slaptai.lt skelbia antrąją interviu dalį.

2019.04.24; 14:20

Lietuva iki šiol migracijai dėmesio beveik neskyrė, todėl valstybė tebuvo pasyvus stebėtojas gyventojų išvykimo, kuris tęsiasi jau ketvirtį amžiaus ir 2018 metai nebuvo išimtis. Šiemet pagaliau Seimas sulaukė iš Vyriausybės įstatymo projekto, kuris yra pirmas žingsnis vykdyti migracijos politiką.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Lietuva imasi migracijos politikos

Visos vyriausybės iki šiol mažai rūpinosi migracija, nes premjerai manė nelabai ką galintys padaryti prieš turtingesnių valstybių konkurenciją, todėl vylėsi, kad pagerės ekonomika ir emigracijos bėda išsispręs savaime. Visgi valstybei aktyviau įsikišti į migracijos procesus verčia dvi aplinkybės. Pirma, labai suaktyvėjo imigracija, todėl reikia apsispręsti, kokie migrantai priimtini, o kurie ne. Antra, suaktyvėjo spaudimas iš grįžtančių ir išvykusių lietuvių, kurie jau sudaro didelę rinkėjų dalį ir jų rūpesčiai tapo visos valstybės rūpesčiu.

Vyriausybė nutarė pirmiausia imtis kiek kitokios išeivių grupės – krizinėse zonose atsidūrusių lietuvių kilmės asmenų. Apie tai kalba Seimui pateiktas „Persikėlimo įstatymas“. Tokių žmonių yra gan nedaug, tačiau jų atvykimui, įsikūrimui ir integracijai reikalinga visa sistema, kuriai Lietuva buvo visai nepasirengusi. Sukūrus sistemą šiai grupei ir tobulinant mechanizmus, galima imtis ir kitų migracijos valdymo krypčių.

Padėti lietuviams, atsidūrusiems krizėje, jau yra šiokios tokios patirties. Iš okupuotų Ukrainos sričių į Lietuvą yra perkelta per 150 asmenų. Tai buvo padaryta greitosiomis, be įstatyminio pagrindo, ir iškart pasimatė negebėjimas pasirūpinti tais žmonėmis. Truputį misiją gelbėjo tik kai kurios aktyvesnės savivaldybės.

Antroji pagalbos misija atsidūrusiems krizinėje situacijoje, jau priėmus naująjį įstatymą, bus Venesuelos lietuviams. Užsienio reikalų ministerija (URM) ilgai atsikalbinėjo, kad jokių prašančių pagalbos lietuvių net nėra, nes iš Venesuelos niekas nesikreipia į artimiausią Lietuvos ambasadą, kuri yra Brazilijoje (atstumas kaip nuo Vilniaus iki Bagdado ir ten kalbama ne ispaniškai kaip Venesueloje, bet portugališkai). Dabar jau URM pripažįsta, kad norinčių persikelti į Lietuvą yra bent 50 šeimų.

Trys Grįžimo politikos kryptys

Pagalba krizių zonose atsidūrusiems tautiečiams yra tik maža migracijos politikos dalis, kita jau didesnė ir politiškai labai svarbi mūsų bendruomenė, kuriai reikia paramos, yra buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, disidentai, jų šeimos ir palikuonys. Lietuva vykdė jų grįžimo politiką be jokio įstatymo, chaotiškai, keistomis iniciatyvomis. Šis bandymas visiškai nepasiteisino, tačiau kainavo daug. Tremtiniams buvo dalinami butai, tai buvo ir kompensacija, ir integracija, ir visa politika. Viso grįžo apie 2000 žmonių, tačiau nemaža dalis tiesiog pardavė gautus butus ir išvyko atgal. Žinant, kad asmenų, kurie galėtų potencialiai grįžti į Lietuvą yra apie šimtą tūkstančių, tai 2 tūkst. grįžusių yra labai mažai.

Be specialiųjų grupių, paminėtų aukščiau, kurioms būtina išskirtinė Lietuvos valstybės pagalba ir rūpestis, užsienyje yra didelė lietuvių kilmės bendruomenė, apie 1,5 mln. žmonių, kurių apsigyvenimas istorinėje Tėvynėje būtų didelė sėkmė.

Vaikų Lietuvoje gimsta mažai ir tokią tendenciją pakeisti jokių sprendimų nėra. Net turtingiausios pasaulio šalys Norvegija, Šveicarija, Austrija, Danija nerado jokio recepto, kaip šeimas paskatinti turėti tiek vaikų, kad užtektų pakeisti vyresnes kartas. Taigi vienintelis kelias užtikrinti stabilų gyventojų skaičių yra skatinti imigraciją. Lietuva yra maža ir kultūriškai labai pažeidžiama šalis, todėl vertėtų atidžiai kontroliuoti migracijos procesus, kad svetimos kultūros žmonės neimtų dominuoti. Prioritetas imigracijai galėtų būti lietuvių kilmės asmenys ir su Lietuva susiję asmenys, kurie jau turi ryšių su Lietuva. Galbūt tokie asmenys daug metų užsienyje užsiėmė lituanistine veikla, galbūt dirbo su konsulinėmis, saugumo, diplomatijos temomis, yra atstovavę Lietuvos Respublikos interesus ekonominėje, socialinėje, istorinėje, mokslinėje srityse ir t.t. Toks atvejis buvo, kai į Lietuvą atvyko vertėjas iš afganų kalbos, padėjęs Lietuvos kariams Afganistane. Lietuvoje laukiami galėtų būti ir istorinių tautinių bendrijų atstovai, be kurių indėlio Lietuva nebūtų sukurta tokia, kokia yra.

Imigracijos skatinimo politika nėra Lietuvos išradimas. Daug šalių atsirenka ir skatina atvykti tuos, kurie šaliai yra reikalingi. Garsiausi pavyzdžiai yra JAV „žalioji korta“, Australijos imigracijos loterija ar Izraelio grįžimo įstatymas. Lietuva turėtų ko pasimokyti ir iš artimesnių šalių, tokių kaip Estija ar Lenkija.

Kaimyninių šalių patirtis

Lenkijoje 2000 m. buvo priimtas Grįžimo įstatymas, kuris numato visų valstybės institucijų pagalbą grįžtant ir integruojantis. Grįžtantis į tėvynę asmuo ir jo šeimos nariai iš valstybės biudžeto gali gauti vienkartinę išmoką kelionės išlaidoms padengti. Įstatymas numato galimybę padengti mokyklinio amžiaus vaikų mokymosi išlaidas, o studentams – apmokėti gyvenimą bendrabutyje. Turimo būsto remontui, renovacijai ar įrangos įsigijimui gali būti skirta iki 1400 eurų už kiekvieną sugrįžusio asmens šeimos narį. Žmonės gali tikėtis finansinės paramos buto ar namo nuomai arba įsigijimui. Rūpintis būstu asmuo gali tiek pats, tiek prašyti tos vietos, į kurią jis keliasi, bendruomenės pagalbos. Grįžusiems į gimtinę garantuojamos visos medicininės paslaugos, kuriomis naudojasi nuolat šalyje gyvenantys asmenys. Atitolusiems nuo savo šaknų ar gimusiems užsienyje, siūlomi nemokami lenkų kalbos ir adaptavimosi kursai. Šalia pagrindinės skatinimo programos, veikia ir kitos iniciatyvos.

„Lenko korta“ yra labai stipri motyvavimo priemonė visiems lenkiškos kilmės asmenims stiprinti ryšius su istorine Tėvyne. Vien ką duoda transporto, mokslo, kultūros įstaigų lankymo lengvatos ir faktiškai jokių įsipareigojimų. Lenkų kilmės jaunuoliams skiriamos stipendijos ir faktiškai nemokamas mokslas šalies universitetuose. Skatinant atvykti jaunimą, Lenkija aktyviai išnaudoja ambasadas bei valstybinius fondus. Lietuvoje taip pat aktyviai agituojama vykti mokytis į Lenkiją ir kasmet apie 1 tūkst. abiturientų išvyksta iš Lietuvos ir dauguma jų atgal gyventi nebegrįžta.

Estija taiko platesnę skatinimo programą ir paramą teikia ne tik grįžtantiems estų kilmės žmonėms, bet ir tiems, kurie „gerbia Estijos valstybę ir jos konstitucinę santvarką“. Estai kaip tikslinę grupę yra įvardijusi Suomijos piliečius, kurių šalyje daugėja jau keletą metų iš eilės (vien per 2018 m. +540) ir dabar jie jau sudaro trečią didžiausią tautinę bendruomenę, apie 9 tūkst. (daugiau nei latvių ir lietuvių kartu sudėjus).

Galime pasidžiaugti, kad Lietuva pagaliau pradeda vykdyti migracijos politiką. Kol kas tik pirmas žingsnis, bet kur aktyviai dirbama, atsiranda ir rezultatai. Valstybės tikslas yra sustabdyti gyventojų mažėjimo tendenciją, ją stabilizuoti, grįžti į augimą ir, pradžiai, vėl atstatyti 3 milijonų Lietuvą.

2019.01.21; 14:42

Prieš mėnesį Latvija atšventė savo valstybingumo šimtmetį. Pažvelkime, kokiomis nuotaikomis ji pasitiko šią svarbią simbolinę datą, kokios aktualijos vyrauja Latvijos politikoje, kultūroje ir visuomeniniame gyvenime šiomis dienomis.

Julius Panka, šio komentaro autorius

Sunki vyriausybės formavimo dėlionė

Eiliniai Seimo rinkimai Latvijoje vyko spalio pradžioje, taigi, jau daugiau kaip du mėnesius šalis gyvena su laikinąja vyriausybe. Netrukus po rinkimų rezultatų paskelbimo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis pasiūlė premjero pareigas iš karto trims daugiausiai balsų surinkusių partijų lyderiams: Arčiui Pabrikui (Susivienijimas „Už plėtrą/Už!“), Janiui Bordanui (Naujoji konservatorių partija) ir Aldžiui Gobzemui („Kam priklauso valstybė? KPV LV“). Tiesa, su viena išimtimi. Prezidentas, kaip ir kiti jo pirmtakai, sąžiningai laikosi nerašytos taisyklės – daugiausiai balsų surinkusi ir naujajame Seime 23 mandatus turinti prorusiška „Santarvės“ partija yra ignoruojama ir politiškai izoliuota. Šiai partijai niekada nesiūloma nei vyriausybės formuoti, nei į koaliciją eiti. Tiesiog latviai gerbia save ir savo valstybę, todėl kolonistų ir jų palikuonių politinė jėga visada būna priversta tenkintis opozicinės jėgos vaidmeniu.

Aišku, rinkiminių debatų ir kovų įkarštyje dažnai pasigirsta diskusijų, ar viena ar kita partija galvotų apie koalicijos galimybę su „Santarve“. Kai kurios partijos deklaruoja aiškų atsiribojimą nuo šios liūnai pagarsėjusios partijos, kai kurios, matyt, norėdamos pritraukti platesnį rinkėjų ratą, kartais aiškiai neišreiškia savo pozicijos ir duoda suprasti, kad galimybes deryboms mato su visomis politinėmis jėgomis. Tačiau iki šiol toliau priešrinkiminių debatų tokios iniciatyvos nebuvo nuėjusios.

Centre – Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis. Dešinėje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kairėje – Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Vienas pagrindinių Rytų ir Vidurio Europos rinkimų ypatumų yra balsavimas ne „už“, o „prieš“, kai balsuojama už kurią nors politinę jėgą ne dėl to, kad piliečius sužavėjo jos rinkiminė programa, keliamos idėjos ar atstovaujamos vertybės, o tiesiog balsuojama prieš buvusią valdžioje politinę partiją, norint tiesiog „atkeršyti“ valdantiesiems, kad tauta negyvena kaip Vakarų Europoje ar Skandinavijoje, kad piniginės ne tokios pilnos, kad šildymas brangus, kad žiniasklaidoje kasdien pilna pranešimų apie valdžios atstovų korupciją ir aferas. Kai piliečiai vykdo keršto akciją, jiems nėra svarbu, kokias alternatyvas siūlo „naujieji politiniai pranašai“, jiems tiesiog svarbu, kad kiti, kad ne tie, kurie pastaruosius keletą metų nuolatos buvo jų televizoriaus ekrane ir kuriuos buvo įprasta kaltinti už visas negandas ir problemas, pradedant nuo aukštų kainų ir mažų atlyginimų ir baigiant avarijų skaičiumi keliuose ir sausromis ir potvyniais žemės ūkyje.

Kitas ne mažiau svarbus jaunų demokratijų rinkiminis akcentas – tai politinė švytuoklė. Kai kurioms partijoms, kurios buvo keikiamos ir smerkiamos už visas problemas, užtenka vieną kadenciją pabūti opozicijoje, nuolatos kritikuojant valdančiuosius ir iš televizijos ekranų braukiant krokodilo ašarą dėl „paprasto žmogaus“ gerovės. Lietuvoje 2016 metų Seimo rinkimuose turėjome būtent tokią situaciją – rinkėjai valdantiesiems atkeršijo balsuodami už „valstiečius ir žaliuosius“, savo gyvenimus patikėdami margai abejotinos kompetencijos ir reputacijos publikai, nes jie yra tie „kiti“, kurie išgelbės visus, o antra pagal populiarumą politinė jėga buvo TS-LKD, kuriems sėkmę lėmė būtent politinės švytuoklės principas, žmonės balsavo už juos, nes jau spėjo pamiršti Kubiliaus „naktines reformas“, begalinę aroganciją ir krizės suvaldymą neturtingiausių ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių sąskaita.

Ne išimtis šiuose rinkimuose buvo ir Latvija. Daugiausiai vietų praeitame parlamente turėjusi liberalų „Vienybė“ suskilo dar prieš rinkimus ir į rinkimus eidama kaip „Naujoji Vienybė“ vietoje turėtų 24 vietų parlamente gavo tik 8 mandatus. Ne ką geriau sekėsi ir Latvijos „Žaliesiems valstiečiams“, kurių įtaka politiniame gyvenime sumažėjo nuo 21 mandato iki 11. Mažiausiai iš buvusių valdžioje politiškai „nukraujavo“ Latvijos tautininkai – „Nacionalinis susivienijimas“, kurie vietoje turėtų 17 vietų naujajame Seime gavo 13.

Nors visos daugiausiai balsų surinkusios partijos iš esmės yra dešiniosios arba centro dešiniosios, tačiau jau du mėnesius joms nepavyksta susitarti dėl vyriausybė formavimo. Žinant, kad jau ne už kalnų metų pabaiga ir visų šalių parlamentuose vyksta politinės batalijos dėl ateinančių metų biudžeto tvirtinimo, pavydėti latviams tikrai nereikėtų. Belieka mūsų artimiausiems kaimynams palinkėti sėkmės ir tikėtis, kad Naujuosius metus mūsų „braliukai“ sutiks pasitvirtinę naują vyriausybę, jos programą ir valstybės biudžetą.

Už latvišką Latviją arba jokių migrantų

Matant, kokie procesai vyksta Latvijoje ir žinant, kad šioje šalyje politinė krizė, švelniai tariant, užsitęsė, galima pagalvoti, kad šalies politinis gyvenimas paralyžiuotas ir be laimėjusių rinkimus partijų lyderių tarpusavio rietenų ten niekas nevyksta.

Tačiau kas taip galvoja – labai klysta. Skandalingas Jungtinių Tautų inicijuotas Migracijos susitarimas Latvijos Seime buvo ryžtingai atmestas, kaip žalingas Latvijos ateičiai ir keliantis grėsmę latvių tautos išlikimui.

Čia latviams tikrai galime pavydėti baltu pavydu. Juk mūsų liberalioji žiniasklaida tik pusę lūpų užsiminė apie tokio svarbaus tarptautinio dokumento priėmimą, o Seime nugalėjo sovietinio raugo mentaliteto veikėjų noras bet kokia kaina įtikti šeimininkui.

Tokių veikėjų chrestomatinis pavyzdys, tai visoms valdžioms tinkantis chamelioniškasis mūsų šalies užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris jaunystėje šlovinęs partiją ir Leniną komjaunimo organizacijoje dabar sėkmingai šlovina pasaulinį globalizmą ir eurofederalizmą. Tokie veikėjai sovietmečiu išmokę linksėjimo ir padų Maskvai bučiavimo technologijas, šiuos įgūdžius sėkmingai pritaiko ir dabartinėje tarptautinės politikos arenoje, tik padus dabar bučiuoja ne Maskvos, o Briuselio funkcionieriams. Todėl mums, lietuviams, gal tikrai reikia Latvijai pavydėti ne tik nors ir susiskaldžiusio,  vyriausybės negalinčio suformuoti, bet vis dėl to protingai Latvijos interesus ginančio Seimo, tačiau ir Latvijos užsienio reikalų ministro, kuris nors ir daug savo tautiečių nuvylė prisipažindamas, kad yra netradicinės „seksualinės orientacijos“, bet užsienio politikoje atstovauja labiau savo šalies, nei „šeimininkų“ Briuselyje interesus.

Diskusijos dėl sąvokų

Kitas svarbus darbas, kurį pradėjo naujasis Seimas, tai galimai žalingo ir visuomenėje daug priekaištų sulaukusios vadinamojo „Diasporos įstatymo“ keitimas. Ankstesnis seimas, atsižvelgdamas į tai, kad daugybė Latvijos piliečių emigravo į kitas šalis, nusprendė priimti diasporos (emigrantų) įstatymą, kuris apibrėžtų išvykusių iš Latvijos gyventojų teises, pareigas ir ryšį su Latvija. Daugiausiai ginčų ir diskusijų visuomenėje ir politinėje erdvėje sukėlė sąvokos „diaspora“ apibrėžimas, kas gali ir kas negali vadintis Latvijos diaspora užsienyje.

Lietuvos ir Latvijos vėliavos. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Galų gale, liberalų ir prorusiškų jėgų dominuojamas parlamentas priėmė apibrėžimą, kad Latvijos diasporos užsienyje narys yra bet kuris žmogus, kuris jaučia ryšį su Latvija. Kadangi šiame seime didesnį politinį svorį įgijo tautinės jėgos, iš karto imtasi taisyti šią sąvoką. „Nacionalinio susivienijimo“ deputatas Rihardas Kuolas, teikdamas Diasporos įstatymo pataisą teigia, kad žmogaus ryšys su Latvija gali būti emocinis, juridinis ir teisinis ir neaišku, ar galima laikyti latvių diasporos nariu žmogų, kuris kažkada turėjo leidimą gyventi Latvijoje, arba pavyzdžiui, italą, kuris mėgsta Latvijos operinį meną ir per jį jaučia stiprų emocinį ryšį su Latvija. Pagal šio deputato pasiūlymą latvių diasporos užsienyje nariais turėtų būti laikomi tik Latvijos piliečiai, latviai, lyviai ir jų šeimų nariai. Išvykę iš Latvijos rusakalbiai nepiliečiai į šią sąvoką neturėtų įeiti.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad mes tikrai turime, ko pasimokyti iš kaimynų, nes jie turėdami daugybę kasdieninių politinių ir ekonominių problemų randa laiko ginti savo nacionalinius interesus ir šalies ateitį.  Pagrindinė pamoka, kurią turėtume išmokti – tai patriotizmas ir nacionalizmas – nuoširdi meilė ir pagarba savo tautai ir tėvynei. Šias pamokas išmokti mums gali padėti tiek pietiniai kaimynai, tiek šiauriniai.

2018.12.12; 11:00

Latvijos Saeima (parlamentas) priėmė rezoliuciją dėl šalies neprisijungimo prie JT migracijos pakto. Už dokumentą balsavo 43 parlamentarai, prieš – 31.

Rezoliucijoje Latvijos vyriausybė raginama neprisijungti prie JT migracijos pakto, kadangi šis susitarimas yra prieštaringas ir vienašališkas, taip pat „siunčia nepriimtiną žinią nacionalinėms valstybėms“. „Pakte nutylimas migracijos keliamas pavojus valstybių saugumui, ekonomikai ir identiškumui“, – sakoma dokumente.

Rezoliucijos autoriai primena, kad Australija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Izraelis, JAV, Kroatija, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Šveicarija atsisakė pasirašyti JT migracijos paktą.

Latvijos vyriausybė anksčiau svarstė šalies prisijungimo prie JT migracijos pakto klausimą ir nutarė, kad atsižvelgs į Saeimos nuomonę dėl šio dokumento, tuo būdu deleguodama sprendimą parlamentui. Savo ruožtu Latvijos URM mano, kad šalis turi paremti JT migracijos paktą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.07; 14:00

Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo plenariniame posėdyje antradienį svarstant rezoliucijų „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projektus, užvirė arši Seimo narių ir rezoliucijų rengėjų diskusija.

Į Europą bandantys patekti migrantai. EPA-ELTA nuotr.

Dėl šio Jungtinių Tautų (JT) pakto Seime buvo parengtos net trys rezoliucijos.

Anot vienos iš jų rengėjų Žygimanto Pavilionio, šis JT dokumentas yra neįpareigojantis ir naudingas mums, nes siūlo dalyvauti migracijos problemų sprendimo procese, ieškoti panašiai mąstančių partnerių ir bandyti procesą pakreipti mums naudinga linkme.

Kolegos Lauryno Kaščiūno paklaustas, kodėl šiam globaliam paktui nepritaria tokios valstybės kaip JAV, Izraelis, mūsų strateginė sąjungininkė Lenkija, o pritaria Rusija, Ž. Pavilionis pabrėžė, kad tokios valstybės kaip Amerika, Australija, Izraelis turi išteklių valdyti migrantų srautus pačios.

„Mes nesame tokio dydžio valstybė, todėl migracijos srautams valdyti mums reikia pagalbos, kurią ir bando suteikti JT. Kodėl Rusija tai daro? Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų: pirmiausia bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus, iš vienos pusės pritaria paktui, iš kitos kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos interesas – suskaldyti šitą Seimą, suskaldyti Europą. Vienintelis atsakas, kurį galime jai sukurti – vienybė“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Parlamentaras Audronius Ažubalis Centre). Slaptai.lt nuotr.

Dar vienos rezoliucijos autorių buvusį užsienio reikalų ministrą, konservatorių Audronių Ažubalį pirmiausia papiktino tai, kad dokumentas nebuvo išverstas į lietuvių kalbą.

„Tai antras kartas istorijoje, kai svarstomas neišverstas dokumentas. Dar vienas dalykas: niekas nežinojo, nė vienas komitetas nebuvo informuotas, kad užsienio reikalų ministras jau dvejus metus dalyvauja derybose dėl šio dokumento“, – teigė A. Ažubalis.

Atsakydamas į Ž. Pavilionio argumentus, neva dokumentas bus visiškai neįpareigojantis, A. Ažubalis pabrėžė, kad iš viso dokumento tekste 24 kartus pakartojama, kad pasirašydami šį paktą įsipareigojame įgyvendinti jo nuostatas.

„Galiu išvardinti keletą socialinių įsipareigojimų, dėl kurių tokios neturtingos šalys kaip Austrija atsisakė ją pasirašyti, tai užtikrinti palankias sąlygas šeimoms susijungti, garantuoti įtraukimą į darbo rinką, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos, suteikti pilietybę toje valstybėje gimusiems emigrantų vaikams, pripažinti oficialiai neįgytas kvalifikacijas“, – sakė A. Ažubalis.

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys atkreipė dėmesį į finansinius įsipareigojimus ir šalims tenkančią naštą. Jo teigimu, vieno migranto socialinis išlaikymas per mėnesį kainuoja 800-1000 eurų, nepriskaičiuojant kitų susijusių kaštų, susijusių su galimai augančiu nusikalstamumu ar integracija.

„Toks jautrus klausimas yra svarstomas slapčia nuo Lietuvos žmonių. Europai stinga žmonių, ji savo strategijoje yra numačiusi, kad 2050 m. reikės 100 mln. žmonių darbo jėgos, todėl ir bandoma parodyti, kad vienintelis mūsų išsigelbėjimas yra tarptautinė migracija“, – pabrėžė R. J. Dagys.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Ž. Pavilionio nuomone, dokumente yra daug dalykų, kuriais Lietuva galėtų pasinaudoti. Tai informacijos rinkimas, duomenų valdymas, išorinės sienos apsauga, migrantų grąžinimas, šiuolaikinė vergystė. Anot Ž. Pavilionio, 300 tūkst. mūsų tautiečių vienokia ar kitokia forma užsienyje yra į ją pakliuvę.

„Dalyvaudami procese, neleistume kitoms šalims ar radikalioms grupėms mums primesti savo nuomonės. Siūlau ir kairei, ir dešinei susivienyti ir balsuoti už šią kompromisinę rezoliuciją. Priešingai, po kelių dienų vidaus reikalų ministras, dalyvausiantis konferencijoje, kurioje bus tvirtinama ši rezoliucija, nebus išgirstas, kaip ir Lietuvos balsas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

A. Ažubalis jam nebuvo linkęs pritarti, pabrėždamas, kad teiginys, jog šis dokumentas pasitarnaus mūsų piliečiams, yra visiškas niekinis, o išvykusių piliečių interesus užsienyje reglamentuoja dvišalės sutartys.

„Mūsų piliečiui pakliuvus į bėdą Zimbabvėje, Sudane, Sirijoje ar Rusijoje, jokios Jungtinių Tautų sutartys jam nepadės“, – teigė A. Ažubalis.

Trečiosios rezoliucijos rengėjas Remigijus Žemaitaitis posėdyje nedalyvavo. Rezoliucijų svarstymas ir tvirtinimas, dėl užsitęsusių diskusijų, buvo nukeltas kitam Seimo posėdžiui.

ELTA primena, kad numatoma šią JT rezoliuciją priimti tarptautinėje konferencijoje Marakeše, Maroke, gruodžio 10-11d.

Konferencijoje dalyvaus ir Lietuvos poziciją pristatys vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 06:17

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Pastarosiomis dienomis pro streikuojančių mokytojų protestų triukšmą ir nebetramdomus kūkčiojimus dėl nuolat pažeidinėjamų vaikų ar/ir tėvų teisių vis dažniau prasiskverbia nerimo varpai dėl Jungtinių Tautų migracijos sutarties, kurią vieni laiko globalistų puoselėjama ir pro visus plyšius stumiama pasaulio be tautų idėja, o kiti – neišvengiama būtinybe, kuriai nepritarus, didžios ES galybės gali vietoje finansinės paramos parodyti Lietuvai ir kitoms nepaklusnioms valstybėlėms didelę didelę trijų pirštų kombinaciją.

Tiesa, atskiro aptarimo nusipelno pats to „kiti“ turinys. Skaitant apžvalgas ir komentarus, susidaro įspūdis, kad paslaptingieji „kiti“, kurie skuba pasirašyti šitą sutartį, tėra viso labo tik dvi asmenybės, du valdžios atstovai, kuriems tauta ir vyriausybė patikėjo Lietuvos valstybės užsienio politikos vairą. Tai – prezidentė ir jos užsienio reikalų ministras.

Idealistiškai tikint, kad tuodu asmenys dieną naktį rūpinasi, kaip geriau tarptautinėje bendrijoje atstovauti bei ginti mūsų valstybės interesus, kaip „tarka“ per gyvą kūną brūkšteli per tą tikėjimą įvairios užuominos, kad tuodu asmenys mažiausiai galvoja apie valstybės ir tautos ateitį, užtat daugiausia – apie savo ateitį ir karjerą, pasibaigus jų sėdėjimo aukštuose postuose Lietuvoje laikui. Bet…

Viena vertus, labai žmogiška: kas jiems ta Lietuva, jei nebelieka posto, tos maitinančios krūties, kuri užtikrina ne šiaip sau sočią, bet ir prašmatnią buitį vadinamojo Europos elito apsuptyje?

Kita vertus, kuo, jei ne kažkokiais slaptais privačiais (o privatūs interesai dažniausiai ir būna slapti, kol jų neišviešina landūs bei kandūs žurnalistai) galima paaiškinti tą slaptumą, su kuriuo stumiamas susitarimo pasirašymas?

Jei susitarimas – nauja saulė Lietuvai, kurią jai savo gūžiuose parneša šių dienų gerklingieji gaidžiai – buvę komjaunuoliai, tai kodėl apie ją neišgiedojus nuo kiekvienos tvoros, nuo kiekvieno mėšlyno? Tegu džiūgauja tauta, užuot liejusi ašaras…

Deja. Viskas „ontrep“…

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Kaip interviu BNS sakė ministras L. Linkevičius, „mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“.

Labai mįslinga žinia, iššaukianti ne vieną klausimą.

Pirma, kas tie „mes“? Prezidentė, ministras ir pora patarėjų, taip gerai apmokyti konspiracijos, kad per tuos du metus nė žodelis nenutekėjo į viešumą?

Antra, ne paslaptis, jog migracija iš šalies į šalį vyksta jau ne vienas dešimtmetis ir netgi šimtmetis, ir tradiciškai migrantų atakuojamos šalys – JAV, Jungtinė karalystė, Airija, Kanada, Skandinavijos šalys, Naujoji Zelandija – jau turi neblogai sutvarkytas teisėtos migracijos taisykles. O kai migracija teisėta, tai ji paprastai būna ir tvarkinga. Teisinis chaosas ir nesaugumas kaip jo pasekmė atsirado tik pastaraisiais metais dėl Vokietijos pramoninkų ir kanclerės Angelos Merkel išprovokuotos masinės ir jokiomis taisyklėmis nebereguliuojamos emigracijos iš šalių, kurioms ES vertybės ir tradicijos visada buvo svetimos ar netgi nepriimtinos. Todėl visų Lietuvos piliečių interesas būtų paprastas: kad ministras L. Linkevičius pagaliau atskleistų, kieno – pavardėmis – interesas yra jo minima „teisėta migracija“?

Atsakymų į tuos klausimus, o taip pat į klausimą, kokia nauda Lietuvai būtų iš šito susitarimo, neturi nei piliečiai, nei Seimo nariai. O juk Seime veikia ir Užsienio, ir Europos reikalų komitetas, kuriems pagal Seimo statutą privalu žinoti viską, kas įeina į Lietuvos užsienio politikos bei interesų sferą. Tačiau neaiškūs gandai Seimo narius pasiekė tik lapkričio mėnesį.

„Sutarčiai, anot Užsienio reikalų ministerijos, ruošiamasi pritarti gruodį Maroke vyksiančiame susitikime (…) Derybos dėl šito dokumento vyko dvejus metus, per šį laikotarpį Seimas net nebuvo informuotas, kad tokie procesai vyksta. Seimo Užsienio reikalų komitetas turi teisę teigti ir svarstyti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo (…) Visi kiti Seimo komitetai taip pat buvo apeiti“, – teigė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Parlamento narys Audronius Ažubalis (centre). Slaptai.lt nuotr.

Dėl to apmaudavo ir kitas Seimo narys Mindaugas Puidokas. Todėl norėdami išsiaiškinti, kurgi, pasak A. Ažubalio mūsų užsienio politikos vairininkas suka Lietuvos vairą, 22 Seimo nariai įregistravo Seime rezoliuciją „Dėl nepritarimo JT pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“. Ją pasirašė įvairių frakcijų žmonės.

Štai tada ir paaiškėjo, kaip skirtingai į tarptautines sutartis ir iš jų išplaukiančius įsipareigojimus žiūri aukštai sėdintys biurokratai ir kaip – piliečių rinkti valdžios atstovai ar atsakingai mąstantys intelektualai.

Rezoliucija pasirašiusių Seimo narių nuomone, sutartis „lemia daug įsipareigojimų Lietuvai“ (Mindaugas Puidokas), tačiau joje nėra nurodyta, kokių įsipareigojimų turėtų laikytis migrantai. Tai duoda pagrindo profesoriui Vytautui Radžvilui teigti, jog JTO tautoms ir valstybėms brukama nevaržomos masinės migracijos sutartis.

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Pasak Seimo nario Lauryno Kasčiūno, sutartyje apibrėžiamos tik teigiamos migracijos pusės, bet visiškai nešnekama apie migracijos iššūkius. 

O juk mūsų kasdienė karti patirtis liudija, kad  nieko gero nebūna (ir negali būti) iš santykių, kai vienai pusei suteikiamos visos teisės be jokių įsipareigojimų, o kitai – pusei – tik pareigos be jokių teisių turėti savo norus, savo vertybes bei teisę pareikalauti, kad tų vertybių paisytų kiekvienas, savo ar ne savo noru įsisukantis į aptariamų santykių orbitą. Tai galioja tiek mokytojų santykiams su mokiniais, tiek tėvų su vaikais, tiek valdžios – su piliečiais, tiek ir Briuselio biurokratų santykiams su  ES  narėmis.

JTO teikiamoje sutartyje, pasak su ja susipažinusių Seimo narių, esama tokių punktų, kurie įpareigoja šalis ne tik priimti visus migrantus, bet ir užtikrinti jiems visas socialines bei kitas garantijas. T. y., praktiškai užtikrinti jiems tai, ko šiandien dar negauna kiekvienas Lietuvos pilietis!

„Pritarus tokiai sutarčiai sienų apsauga taptų nereikalinga, bevertė. Visi turėtų teisę judėti kur nori, ir ši teisė būtų neliečiama. (…) Yra tokių prievolių, kad negalima pabėgėlių išsiųsti atgal, negalima pabėgėlių laikyti jokiame sulaikymo punkte, privaloma garantuoti jų įtraukimą į darbo rinką, suteikti sveikatos apsaugą“, – teigia A. Ažubalis.

Tuo tarpu ministras Linas Linkevičius tvirtina, kad teisinių pasekmių šis susitarimas nesukeltų ir valstybės išlaikytų savo migracijos politiką. Dėl dokumento kilusias aistras jis aiškina klaidingomis interpretacijomis.

Kadangi Izraelis, Lenkija, Vengrija, JAV, Australija, Vengrija, Austrija, Čekija, Slovakija, Estija, o gal jau ir daugiau valstybių atsisakė pasirašyti šią sutartį, net keista, kad pasaulyje atsirado tiek daug šalių, kurių vadovai, užsienio politikos formuotojai „nemoka“ skaityti tarptautinių susitarimų tekstų ir suteikia jiems tokią reikšmę, kurios jame neįžiūri mūsų ministras.

Bet jas juk įžiūri ir  kai kurie mūsų politikai.

JTO sutartį kritikuojantys parlamentarai ir politologai, nors ir matė dokumento tekste esant parašyta, kad sutartis dėl migracijos „nėra teisiškai įpareigota“, kitoje dokumento dalyje, kuri vadinama „įgyvendinimo“ dalimi, aptiko sutarčiai pritarusių valstybių įsipareigojimus įgyvendinti visas šiame dokumente siūlomas prievoles, pavyzdžiui, užtikrinti palankias sąlygas susijungti šeimoms, garantuoti darbą, suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, priimti pabėgėlius dėl klimato kaitos ir t.t. O ministras L. Linkevičius, matyt, dėl didelio užimtumo skaito tik dokumentų įvadines dalis, o patį tekstą palieka patarėjams ir padėjėjams. O šie, ko gero, arba visai neskaito, arba „perskaito“ tai, kas reikalinga šefui.

Viduržemio jūra į Europą bandantys patekti imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Suprantu, kad tai skamba gal kiek užgauliai, bet kaip kitaip galima paaiškinti tokį ministro ir jo komandos aplaidumą, susipažįstant su valstybių likimus lemiančiais dokumentais? Pagaliau, ir ilgametė tarptautinė praktika turėjo pakuždėti ministrui, kad tokios „teisiškai neįpareigojančios“ sutartys ilgainiui tampa pagrindu kitiems, teisiškai įpareigojantiems dokumentams ir susitarimams. 

Dar kartą prisiminkime, ką interviu BNS sakė mūsų ministras. Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai (?! – J.L.) ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad (numatoma – BNS) skatinti migraciją“.

JT konferencija dėl globalaus susitarimo priėmimo saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos atžvilgiu vyks Maroke gruodžio 10-11 dienomis. Beveik du metus mūsų prezidentė ir UR ministras slėpė nuo Seimo, nuo visuomenės tokį nacionalinių valstybių tapatybę naikinantį susitarimą! Beliko vos kelios savaitės iki jų užmačių įgyvendinimo – ir še tau: „netikėtai“ kilo aistros. Yla išlindo iš maišo. Visuomenė gali džiūgauti. Bet ar to pakaks, kad Lietuva nepasirašytų šito susitarimo?

O gal reikia, kad  išlindusi yla atliktų savo paskirtį ir įdurtų? Tiems, kurie ylą norėjo nuslėpti maiše?..

2018.11.26; 06:03

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečiadienį Bundestage atkakliai gynė prieštaringai vertinamą JT migracijos paktą. Jis yra mėginimas globalias problemas spręsti drauge ir globaliai, kalbėjo ji debatuose dėl biudžeto. Šis susitarimas esą nepaveiks Vokietijos suverenumo ir įstatymų leidybos. Jis atitinka nacionalinius interesus, kad pasaulyje gerėtų sąlygos pabėgėliams ir darbo migrantams, pridūrė kanclerė.

A. Merkel savo kalboje atkreipė dėmesį į Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), kuri po Antrojo pasaulinio karo pradžioje padėjo pabėgėliams iš tokių Europos šalių, kaip Vengrija ar Čekoslovakija, pasiekimus. Kaip dabarties pavyzdį ji įvardijo pabėgėlius, kurie iš Libijos vyksta ne į Europą, o grįžta į savo kilmės šalis. Žmogiškai elgtis su migracija yra šio pakto pradinė nuostata, pabrėžė kanclerė.

Dėl JT migracijos pakto audringai diskutuojama jau ne vieną savaitę. Jis oficialiai turėtų būti priimtas per konferenciją Marakeše gruodžio 10 ir 11 dienomis. Susitarimas apima virtinę gairių ir priemonių, tačiau jų įgyvendinimas nėra teisiškai įpareigojantis. Pakto esmė yra geresnis tarptautinis bendradarbiavimas migracijos politikoje ir elgesio su pabėgėliais standartai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienį kreipdamasi į parlamento narius Strasbūre, pristatė savo Europos ateities viziją, informuoja „Deutsche Welle“.

Savo kalboje kanclerė sakė, kad Europos „solidarumas“ yra ES stiprybė ir turi būti „grindžiamas tolerancija“. Vokietijos kanclerės teigimu, svarbu laikytis teisinės valstybės principų, siekiant užtikrinti, kad bloko taisyklės funkcionuotų, o ES šalims dirbti kartu, siekiant stiprinti bendrą išorės politiką.

Akivaizdžiai pritardama Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimams dėl ES kariuomenės, A. Merkel sakė, kad ES turėtų siekti Europos kariuomenės vizijos.

„Turime paimti savo likimą į savas rankas, jei norime apginti savo bendruomenę“, – parlamentui sakė kanclerė.

Praėjusią savaitę E. Macronas pakartojo raginimus kurti Europos kariuomenę, kuri suteiktų Europai didesnį nepriklausomumą nuo JAV, tačiau pasiūlymas sulaukė didelės JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos.

Pasak A. Merkel, nenorima nieko bloga pasakyti prieš NATO, tai kaip tik gali būti „geras priedas“ kariniam aljansui.

Be kita ko, Vokietijos kanclerė sakė, kad ES reikia „bendro požiūrio“ į migraciją ir bendros Europos prieglobsčio politikos. Europoje neturėtų būti vietos „nacionalizmui ir egoizmui“, sakė A. Merkel.

Ragindama ES būti vieningą, ji skatino šalis glaudžiau bendradarbiauti ir bloko naudai atsisakyti „nacionalinio egoizmo“.

Apie migraciją kalbėdama kanclerė sakė, kad kova su migracija yra „bendra Europos užduotis“, ir pripažino savo pačios klaidas dėl to, kad Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną pabėgėlių. Ji taip pat pripažino, kad pernelyg ilgai užtruko, kol jos vyriausybė suvokė, kad migracija yra problema, kuri „turi poveikį visai Europai, ne tik Vokietijai“.

Vokietijos kanclerės teigimu, Vokietija turėjo daryti didesnį spaudimą kitoms valstybėms narėms, kad šios priimtų savo dalį migrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 07:56

E. Macronas migraciją vadina „šansu“. EPA-ELTA nuotr.

Ginče dėl pabėgėlių politikos Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas demonstratyviai parėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Vokietija ir Prancūzija nori, kad migracija būtų traktuojama kaip „šansas, o ne kaip nuogąstavimas“, pareiškė jis penktadienį Marselio uostamiestyje susitikęs su A. Merkel. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis šią savaitę migraciją pavadino „visų politinių problemų šioje šalyje motina“.

Kanclerė patvirtino, kad abi šalys ateinančiais mėnesiais sieks pažangos ES lygiu pabėgėlių klausimu. „Europa šiuo klausimu turi parodyti savo gebėjimus“, – pabrėžė ji.

Susitikime Marselyje buvo kalbama ir apie „Brexit“, glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje bei euro zonos stiprinimą. „Vokietija ir Prancūzija toliau bendradarbiaus dėl ateities“, – sakė E. Macronas.

A. Merkel teigė esanti „labai optimistė, kad mes ir toliau kartu kovosime už Europą, kuri yra savarankiška ir gali savarankiškai spręsti savo problemas“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.08; 08:39

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis įvardijo migraciją „visų politinių problemų šalyje motina“.

Ministras Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad migracija yra viena iš pagrindinių kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimo ir paramos pripažintoms partijoms mažėjimo priežasčių.

„Daugelis žmonių šiuo metu socialines savo problemas sieja su migracijos problema“, – laikraščiui sakė H. Seehoferis ir pridūrė, kad, jei Vokietija nekeis savo migracijos politikos, pagrindinės politinės partijos ir toliau praras savo pozicijas.

Nuo 2015 metų Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną prieglobsčio nuo karo ir persekiojimo siekiančių žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.07; 05:30

V. Orbanas: mėginimai primesti ES šalims bendrą migracijos politiką žlugo. EPA-ELTA nuotr.

Milane apsilankęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas negailėjo pagyrų Italijos vidaus reikalų ministrui Matteo Salviniui dėl griežtos jo pozicijos migrantų klausimu. „Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas“, – pareiškė V. Orbanas.

Tūkstančiai žmonių antradienį Milane dalyvavo protesto demonstracijoje prieš M. Salvinio ir V. Orbano susitikimą. Tarp mitingo dalyvių buvo pabėgėlių, aukštų kairiųjų partijų politikų bei žmogaus teisių organizacijų aktyvistų. Protesto moto buvo „Kartu prieš sienas“.

„Orbanai, keliauk namo“, – skandavo demonstrantai. Jie laikė rankose plakatus su užrašais prieš M. Salvinio ir Italijos vyriausybės imigracijos politiką.

„Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas, – pabrėžė V. Orbanas spaudos konferencijoje Milane po susitikimo su M. Salviniu. – M. Salvinis įrodo, kad migracija Viduržemio jūra gali būti sustabdyta. Iki šiol to nepadarė nė viena šalis. M. Salvinio drąsa verta pagarbos. Mes raginame jį nenuleisti rankų ir toliau ginti Europos sienas. Mes pasiruošę užtikrinti jam visą savo paramą“.

V. Orbanas: nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas. EPA-ELTA nuotr.

Migracija, anot V. Orbano, yra didžiausia Europos problema, nuo kurios priklauso žemyno ateitis. „Vengrija įrodė, kad imigracija gali būti sustabdyta. Prieš tai visi sakė, kad tai neįmanoma nei teisiniu požiūriu, nei fiziškai“, – toliau kalbėjo premjeras. Migrantai esą turi būti ne dalijami po šalis, bet siunčiami namo. „ES elitas tvirtina, kad tai neįmanoma. Tai įmanoma, tam tik reikia ryžto ir politinės valios“, – sakė V. Orbanas.

M. Salvinis pareiškė, kad Italija bendradarbiaus su Vengrija siekiant Europos politikos reformos. Pirmoje vietoje vėl esą turi atsidurti teisė į darbą, saugumas ir sveikata. „Mūsų laukia istorinės permainos Europos lygiu“, – pabrėžė „Lega“ vadovas M. Salvinis.

Prieš susitikimą V. Orbanas sakė, jog džiaugiasi, kad asmeniškai susipažins su M. Salviniu. Jis yra „mano didvyris“, – teigė premjeras. Jis pabrėžė, kad Italijos ir Vengrijos santykiai naujos dešiniosios populistinės vyriausybės Romoje dėka yra puikūs.

Vengrija savo pasienyje su Serbija ir Kroatija pastatė šimtų kilometrų spygliuotos vielos tvorą. Nuo tada vadinamuoju Balkanų maršrutu pabėgėliai į Vidurio Europą beveik nepatenka. Tačiau tada smarkiai išaugo Viduržemio jūra keliaujančių pabėgėlių, kurių tikslas – Italija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:30