Ar matėte birželio 29-osios Ritos Miliūtės laidą „Teisė žinoti“ (LRT)? Taip, omenyje turiu diskusiją, kurioje šnekėta apie lietuviškam raidynui per prievartą brukte brukamas tris svetimas raides.

Regis, turėtų būti labai paprasta ir aišku: Lietuvoje ne lietuviai turi taikytis prie lenkiškų, rusiškų ar angliškų kalbų, o lenkiškos, rusiškos ir angliškos raidės privalo paklusti lietuviškoms taisyklėms. Mūsų Seimas, mūsų kalbininkai, mūsų teisininkai ir mūsų žurnalistai turi pirmiausia rūpintis, kad Lietuvoje lietuviui būtų lengva ir paprasta perskaityti visus svetimtaučių vardus bei pavardes. Lietuviškos valdžios struktūros turi teisę ir prievolę kurti taisykles, kurios būtent lietuviui Lietuvoje sudarytų komfortiškas sąlygas: nereikėtų jam, lietuviui, laužyti nei galvos, nei liežuvio, stengiantis ištarti jam, lietuviui, neįprastų raidžių turinčius žodžius.

Continue reading „Kodėl tiek daug?“

Kai Seimo komitetuose yra svarstomas svetimvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kai balsuoja partijų atstovai tuose komitetuose, atsiskleidžia politikų nuostatos dėl Lietuvos valstybingumo.

Deja, nemažai politikų, Seimo narių, sprendžiant pagal jų veiksmus ir pasisakymus, tiesiog netiki suverenia Lietuvos valstybe, lietuvių tautos egzistavimu. Jų argumentai išplaukia iš mitų, kad žmogaus vardas ir pavardė yra „prekinis ženklas“, kuris yra žmogaus nuosavybė ir tapatybės patvirtinimas.

Tačiau jei Rimvydas Valatka  būtų Graikijos ar Izraelio pilietis, o jo pavardė būtų užrašyta graikišku ar hebrajišku raidynu, vargu ar jis ginčytųsi, kad pasikeitė jo tapatybė. Dabar šis „logikos bokštas“ eilinį kartą niekina lietuvius ir vadina juos „durnių tauta“.

Continue reading „Jei dabar kažkam Lietuvoje trukdo lietuvių kalba – vėliau trukdys ir lietuviai“