Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

„Ar nereikėtų pripažinti, kad vaiko prievartinis atskyrimas nuo tėvų yra smurtas – valstybės smurtas prieš vaiką ir šeimą?“ (Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas)

Kas daugiau šiandien gali sujaudinti lietuvius: kertami miškai ar mušami vaikai? O gal – valdžios pareigūnų skriaudžiami tėvai?

Be specialaus tyrimo, be atidaus visuomenės nuomonės tyrimo į šiuos klausimus atsakyti sunku. Tačiau aiškėja viena: bet kuriuo atveju, mėgindami surasti kaltąjį arba atpirkimo ožį/ožką, atsiduriame prie valdiškų įstaigų durų. Vienu atveju valdininkai kalti, kad pražiopsojo smurtą prieš vaikus, kitu atveju – kad persistengė, norėdami nepražiopsoti, ir patys tapo smurtautojais.

Dėl to smurto Lietuvoje ne tik kad nesumažėjo, o netgi padaugėjo, nes į smurtautojų gretas įsijungė „vaikų teisių gynėjai“.

Kodėl? Kodėl tauri idėja (gelbėti vaikus nuo smurtaujančių tėvų – kas gali paneigti, kad Lietuvoje šitai nevyksta?) – išsigimė į savo priešybę? Gal tai dar viena išryškėjusi negraži mūsų visuomenės savybė: gražią ir iš principo teisingą idėją iškreipti, subjauroti iki idiotizmo?

Laimei, į šitą klausimą radau atsakymą, leidžiantį teigti: ne, Lietuvos visuomenė šituo atžvilgiu nesiskiria nuo kitų tautų, visuomenių – demokratijos senbuvių, kurios, eliminavus iš kultūros konteksto krikščionybę bei humanitarinį-filosofinį išsilavinimą, rieda paprasčiausių, primityviausių išvadų ir sprendimų pakalnėn.

Į tai dar pereitame šimtmetyje atkreipė dėmesį prancūzų rašytoja, filosofė Simone Weil: „Skęstančiame laive panika kyla dėl to, kad visi žmonės, ypač jūrininkai, užsispyrę kalba tik jūreivystės kalba; ir niekas nekalba skęstančių laivų kalba“. O „skęstantis laivas“, jos nuomone, tai XX amžiaus žmonija: „Per visą žmonijos istoriją dar niekados nebuvo epochos, kai sieloms būtų grėsęs toks pavojus kaip šiandien visame Žemės rutulyje“.

Žinoma, į tokį teiginį įsiklausyti ir su juo sutikti gali tik tas, kas pripažįsta sielos egzistavimą. O tokių šiandien, ko gero, mažuma. Net akademinė psichologija – o juk iš jos išaugusi psichoterapija ilgą laiką taip ir buvo vadinama: „sielogyda“ – atsisakė sielos kaip vienos iš jos tyrimų objekto dalies, nors dėl to dingo žinojimas, kur link turėtų judėti psichikos ligų tyrėjai, gydytojai, ieškodami psichinės sveikatos.

Kad Lietuvos visuomenė serga, serga ir protu, ir siela, girdime ne pirmus metus. Tai liudija ir nesiliaujančios patyčios, ir didėjanti emigracija. O to priežastys glūdi skęstančiame šeimos  „laive“.

Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tiesa, oficialiai pripažįstamos ir garsiai įvardijamos kitos emigracijos priežastys: sunki ekonominė padėtis, bedarbystė, valstybės nemeilė, nepagarba savo piliečiams. Bet jei nebūtų kertamos šeimos kaip svarbiausios visuomenės ląstelės šaknys, jei šeimos institucija nebūtų žlugdoma, stumiama į visuomenės gyvenimo paraštes, keičiant ją visokiais neatsakingais, „partneryste“ pavadinamais ryšiais, gyva, stipri šeima būtų išlikusi atrama, vieną ar kitą jos narį ištikus ekonominiams sunkumams, patikima užuovėja nuo visokių socialinių ar psichologinių negandų.

Šiandien, deja, šeimos laivas skęsta ir net yra skandinamas, o supanikavusi visuomenė, stokodama moralinių ir juridinių autoritetų, atidavė laivo vairą mažaraščiams biurokratams. Visi ėmė kalbėti biurokratų kalba, kurioje pamatine tapo frazė „vaikų teisės“, visai pamiršus, kad šeimoje yra ne tik vaikai, bet ir tėvai, ir kad protaujant logiškai, o ne biurokratiškai, vaikų teisės niekada neatves prie gero rezultato, jei bus užmirštos tėvų teisės.

Pradėjus Lietuvą purtyti kraupioms, žiniasklaidos tiražuojamoms vaikžudystės istorijoms ir visuomenei suvokus savo bejėgiškumą, įvairius valdžios sprendimus skatinanti dauguma choru (kuriam, regis, kažkas sumaniai dirigavo iš užkulisių…) pradėjo prašyti, net reikalauti valdžios įsikišimo.

Valdžia, kaip prisimename, kurį laiką delsė. Matyt, ji irgi suvokė problemos keblumą bei (tikiuosi…) savo pačios nepasiruošimą imtis reguliuoti iki šiol valdžios įsikišimo netoleravusius šeimos santykius, tėvų ir vaikų santykius. Tačiau smurtui prieš vaikus nesiliaujant, o visuomenei vis garsiau reikalaujant valdžios bizūno, buvo nueita, netgi – nubėgta lengviausiu keliu, mechaniškai-automatiškai perkeliant į Lietuvos šeimos teisės sferą kitos valstybės patyrimą ir sprendimus.

Taigi, niekas neginčija to fakto, kad bjauri votis, kurią galima įvardinti kaip smurtą prieš vaikus, ėmė kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Tačiau nesuprantama kas kita. Žinant, jog su šeimos problemomis susiduria ir kitos valstybės, ir „kitų“ valstybių daug, o šeimos santykiai skirtingose valstybėse reguliuojami skirtingai, negali nestebinti tai, kodėl mūsų valdžia aklai kopijavo modelį būtent tos šalies, kurios veiksmai jau buvo sukėlę visuomenėje pačią neigiamiausią reakciją. Turiu galvoje Norvegiją ir jos liūdnai pragarsėjusią „Barnevernet“ sistemą.

Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Beje, kaimyninėje Lenkijoje iki šiol vaikas laikomas tokiu pat žmogumi, kaip bet kas kitas, todėl jį saugo bendrieji įstatymai – Baudžiamasis kodeksas, ratifikuotos tarptautinės konvencijos, Konstitucija. Nėra jokio specialaus Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Čia veikia Šeimos ir globos kodeksas bei Vaiko teisių kontrolieriaus įstatymas. Bet mūsų uoliems vaikų teisių gynėjams lenkiškas modelis prie širdies „nelipo“. Buvo nueita, teisingiau, „nuplaukta“ toliau, iki Norvegijos…

Negalima nepritarti Seimo nariui Mindaugui Puidokui, atkreipusiam dėmesį į tai, jog  Norvegijoje vaiko teisės smarkiai perlenkiamos: vaikas ir vadinamieji „vaiko interesai“ (o kas tuos interesus nustato ir įvertina jų vertybinį, dorovinį pagrįstumą? Valstybė? Jos įgalioti biurokratai?)  iškeliami aukščiau šeimos, aukščiau tėvų teisės, teisės auklėti vaikus pagal savo vertybes ir įsitikinimus. Tai nuolat pabrėžia ir „Barnevernet“ pareigūnai, skelbdami, kad jie visais atvejais stoja į vaiko pusę.

Tokiu būdu Norvegijoje oficialiai pripažįstama, jog tėvai ir vaikai nebėra vienis, nebėra šeima, toji pamatinė valstybės ląstelė, o yra tik „ferma“ ar tam tikras biologinis mechanizmas, kurio paskirtis sutapatinama su inkubatoriaus paskirtimi: išperėti naują gyvybę. O toliau rūpestį ta vaiku vadinama gyvybe valstybė ima į savo rankas, net neklausdama, ar gyvasis „inkubatorius“ su tuo sutinka. Ir štai pasekmės: daugybė atimtų, pagrobtų vaikų, atiduotų visiškai svetimiems žmonėms, kuriems pakanka išklausyti kursus apie vaikų auklėjimą, kad augintų biurokratų modeliuojamus robotukus, ir daugybė skundų į įvairias institucijas.

Lietuvos teisėkūra pasirinko būtent šitą kelią, šitą šeimos santykių „reguliavimo“ būdą. Kodėl? Norvegai, pasirinkę tokį būdą, sprendžia iškart dvi problemas: demografinę – kokybinę (nes atima ne visus vaikus, kuriems gal būt nesaugu biologinėse šeimose, bet vykdo tam tikrą atranką…) ir finansinę, sukurdami naują, pasauliui iki šiol neregėtą biznio sferą. O kokį tikslą persekioja Lietuvos teisėkūrininkai?

LR Konstitucijoje yra surašytos visos svarbiausios žmogaus teisės. Būtent jų stiprinimas šiandien yra (turėtų būti!) nacionalinio saugumo uždavinys. O silpninti reikia tarnautojų, pareigūnų norą rodyti savo galią. Lietuvos pilietis savoje valstybėje neturėtų jaustis kaip žmogus, persekiojamas galingų valstybės institucijų. Tačiau dabartinė valdžia užsimojo klibinti pamatinius Konstitucijos straipsnius, tuo keldama papildomą grėsmę valstybės ateičiai ir piliečiams.

Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tuščios, be turinio, be prasmės yra iš Seimo ataidinčios kalbos apie pagalbą šeimai. Antraip a) nebūtų tokio protu nesuvokiamo, logika  nepaaiškinamo skirtumo tarp lėšų, kurias valstybė skiria normalioje, biologinėje šeimoje auginamiems vaikams, ir vadinamiems globėjams: b) įtarus, kad, gal būt, šeima nesugeba deramai (???) auklėti vaikų, ne motina būtų skubiai kišama į kalėjimą, o visa komanda specialistų, kurioje privalomai dalyvautų vaikų psichologas, gydytojas ir tėvų advokatas, skubiai aiškintųsi realią padėtį, realias grėsmes. Ir padėtų tėvams ne atimdami vaikus, o kartus su šeima ieškodami geriausių būdų šeimai išsaugoti, išsaugoti tėvų ir vaikų santykius.

Pagaliau, jei valstybei tikrai rūpėtų pagalba šeimai, o ne būdai, kaip greitai ir nebaudžiamai iš šeimų atimti vaikus, jau mokyklose vyresnių klasių moksleiviams būtų dėstomi šeimos kūrimo ir tarpusavio santykių ugdymo pagrindai, o ne paistalai apie neribotą lyčių ir kitokių tapatybių skaičių bei galimybes patiems pasirinkti jas.

Šiandien šeima pergyvena didžiulę krizę, ir vaikų paėmimas iš šeimų jos ne tik nesprendžia, bet dargi paaštrina. Mat, nevykusios reformos aukų – vaikus praradusių tėvų ir iš šeimos pagrobtų vaikų – skaičių pagausino nevykėliai “vaikų teisių gynėjai“, politikai ir biurokratai, į kuriuos šiandien atsisuko visuomenės nuomonės giljotinos peilis.

Kai kas graudina visuomenę, jog taip užsipuldinėjant vaikagrobius biurokratus, niekas nebenorės dirbti to juodo darbo. O ar pagalvojo tie „graudintojai“ apie tai, jog palikus vaikų teisių „gynėjus“ nebaudžiamai siautėti, kaip jie siautėja dabar, greitai nebeturėsime vyrų ir moterų, kurie norėtų kurti šeimas ir gimdyti vaikus?

O tai būtų kur kas baisiau, nei vaikų teisių gynėjų institucijos, palikusios be vaikų grobėjų.

2018.11.12; 06:00

Mišrios Seimo narių grupės narys Justas Džiugelis dėl neleistino Seimo nario Mindaugo Puidoko elgesio kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

Seimo narys J. Džiugelis prašo įvertinti Seimo nario M. Puidoko elgesį, kuris „akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia politiko etika ir pažeidžia J. Džiugelio garbę bei orumą“.

Taip pat prašoma, kad Etikos ir procedūrų komisija įpareigotų Seimo narį M. Puidoką pašalinti iš savo socialinio tinklo paskyros įžeidžiantį įrašą ir neteisėtai slapta fotografuotą nuotrauką.

Šių metų rugsėjo 10 d., uždaro Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdžio metu, J. Džiugelis išdėstė motyvus, kurie paskatino jį trauktis iš minėtos frakcijos.

„Kadangi J. Džiugeliui yra sunkiau kalbėti nepasirengus, juo labiau tokiu svarbiu klausimu, jis buvo iš anksto parengęs trumpą argumentų sąrašą ir pagal jį kalbėjo. J. Džiugelio judesiai yra riboti, jis negali gręžiotis atgal ir negali matyti, kas vyksta už jo nugaros. Tuo pasinaudojo Seimo narys M. Puidokas, kuris prisėlino ir per petį nufotografavo J. Džiugelio iš anksto pasirengtą kalbėjimo planą. Tada sąmoningai savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė tuos asmeninio pobūdžio užrašus ir viešai išsityčiojo tokiu prierašu: „Vakar mano kolega kalbėjo iš paruoštuko Gabrieliaus žodžiais. Papildau „Skaldyk ir valdyk“ postą nuotrauka iš vakarykščio LVŽS frakcijos posėdžio“, – situaciją paaiškino Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Pasak jo, kiekvieno uždaro posėdžio esmė yra jo turinio slaptumas, tokie posėdžio protokolai paprastai nebūna viešinami. Tai įtvirtinta Seimo statute, kuris numato, kad uždarų posėdžių protokolai, garso įrašai ir stenogramos neskelbiami. „Vadinasi, visa uždarų posėdžių medžiaga, asmenų pasisakymai ir jų detalės negali būti viešinami. J. Džiugelio šiame posėdyje naudoti užrašai netgi yra asmeninio pobūdžio, skirti konkrečiam tikslui, kad būtų lengviau reikšti mintis pasisakant“, – sako B. Matelis.

Jo nuomone, Seimo narys M. Puidokas, be J. Džiugelio sutikimo ir jam nematant fotografuodamas bei pašiepiamai ir iškraipydamas esmę bei faktus viešindamas asmeninius kito Seimo nario užrašus, galimai nesilaikė politiko elgesio kodekse Seimo nariui numatytų principų. Kaip pažymi B. Matelis, politiko etikos kodeksas reikalauja visuomet elgtis sąžiningai ir padoriai, laikytis aukščiausių elgesio standartų, tačiau šiuo konkrečiu atveju M. Puidokas šių principų J. Džiugelio atžvilgiu nesilaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:35

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimai Rusijos žvalgybų koordinuojamo puolimo ir šmeižto.

Parlamentarės teigimu, kovo mėnesį ją paskyrus NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente sustiprėjo Kremliaus darbotvarkę Lietuvoje remiančių jėgų puolimas. Vienas pirmųjų signalą davė portalas „Sputnik“, pasipylė negatyvūs straipsniai ir TV laidos, o netrukus Seimo valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo viešai grasinti skundais ne tik NATO Parlamentinei Asamblėjai, bet ir NATO Generaliniam sekretoriui. Po kelių dienų tuos grasinimus įvykdė ir skundus parašė tos pačios politinės jėgos atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas.

„Galiu paliudyti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ne tiek mano asmeniui, kiek Lietuvai. Akivaizdu, toks Lietuvos juodinimas yra labai naudingas Kremliui, kadangi dirbtinai kurti iš piršto laužtus kompromatus ir yra Rusijos hibridinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Lygiagrečiai pradėta vėl eskaluoti mano brolio Gintaro Urbono verslo tema. Ši tema prieš mane Rusijos interesus transliuojančioje žiniasklaidoje (taip buvo įvardinta VSD pranešimuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar praėjusiose kadencijose) pradėta eskaluoti dar 2015 metais. Ypatingu aktyvumu šmeižiant mano brolį ir siekiant padaryti politinės žalos man, pasižymėjo atvirai Kremliaus politiką remiantis veikėjas Jurijus Subotinas. Kol šis puolimas buvo Rūtos Janutienės ir J. Subotino lygmens – tai buvo viena, tačiau dabar šių veikėjų šmeižtus pradėjo platinti Seimo daugumos atstovai“, – teigė R. Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė kreipimesi į VSD prašo ištirti, ar puolimas prieš ją nėra koordinuotas Kremliaus žvalgybų veikimas per savo tinklą dėl kritiškų R. Juknevičienės pasisakymų Kremliaus politikos ir galimų politinių įrankių Lietuvoje atžvilgiu.

Kartu parlamentarė pažymi, jog jos brolis G. Urbonas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo po praėjusią savaitę LVŽS atstovo M. Puidoko paskleistos melagingos informacijos.

„Pabrėžiu, kad mano brolis neturi ir niekada neturėjo jokio verslo Rusijoje. Jo įmonė geležinkeliais perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į Vidurinę Aziją. Tai rodo ir tipinės sutartys su privačiomis Rusijos kompanijomis – vagonų savininkėmis – dėl vagonų padavimo pakrovai, kurių įmonė turi dešimtis su Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Uzbekijos, Kazachstano privačiomis kompanijomis. Tokių Lietuvos įmonių, kurios naudojo ar naudoja Rusijos ar kitų šalių vagonus, yra šimtai ar net tūkstančiai. Į Rusiją kroviniai nebuvo vežami ir jokių reikalų su Rusijos federalinėmis struktūromis įmonė niekada neturėjo“, – sakė R. Juknevičienė.

Kartu pažymima, kad parlamentarės brolio verslas niekaip nėra susijęs su jos darbu, o LVŽS atstovo M. Puidoko metami kaltinimai, neva įmonės pajamos pradėjo didėti, kai R. Juknevičienė tapo ministre – melagingi. Atvirkščiai, kaip rodo duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos ir pelnas per krizę ženkliai krito.

Teksto autorė – Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

2018.08.07; 10:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad grupės Seimo narių kreipimasis į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį nėra su juo derintas ir jis šio kreipimosi nėra pasirašęs. Politikas taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus.

„Pirmiausia ten nėra mano parašo, tie klausimai, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas. Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus. (…) Labai dažnai visos frakcijos – opozicinės ir esančios pozicijoje – tą daro, pareigūnai ateina į Seimą ir atsako į klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis mano, kad ir šiuo atveju VSD vadovas pateiks kažkokius atsakymus. R. Karbauskis taip pat mano, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti planuojamos sudaryti Seimo komisijos tyrimo objektas.

„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami. Bet tada bus visai kita tyrimo apimtis ir aprėptis, ir galbūt atsakymus galės gauti tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Jie galės matyti atsakymus tuos, kuriuos negalėtų matyti Seimas, nes Seime VSD vadovas negalės pasakyti informacijos, kuriai leidimo neturi visi Seimo nariai“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas nemano, kad prie klausimų VSD vadovui galėjo prisidėti žurnalistas Tomas Dapkus. „Aš pažįstu Seimo narius, kurie pasirašė, tai yra, man atrodo, mūsų frakcijos nariai. Kiek aš žinau, jie niekaip nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu. Ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad tie klausimai gimę yra iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat užtikrino, kad bus įgyvendintos ir NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pvz., juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.08.01; 07:00

R. Juknevičienė: Asamblėja visiškai niekuo dėta dėl to, kas vyksta Lietuvos politikoje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Rasa Juknevičienė, Seimo valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Mindaugo Puidoko apskųsta NATO Generaliniam sekretoriui, mano, kad toks kolegos elgesys yra nenaudingas Lietuvai ir dėl to nukentės Lietuvos Seimo delegacijos NATO PA autoritetas.

Dėl savo pasisakymų sulaukusi tokio smūgio iš kolegos R. Juknevičienė savo retorikos neketina švelninti. Interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai ji leido suprasti, kad vienai valstybei, t.y. Rusijai, labai nepatinka tai, kad ji pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra paskirta NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente.

– Kaip Jūs vertinate tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Mindaugas Puidokas apskundė jus NATO Generaliniam sekretoriui ir NATO Parlamentinei Asamblėjai. Kaip vertinate tokį žanrą, nes sakoma, kad, užuot viešai skalbus marškinius, geriau santykius išsiaiškinti tarpusavyje savo virtuvėje. Beje, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis irgi nemano, kad dėl kokių nors vidinių nesutarimų užsienio politikoje reikėtų kam nors skųstis.

– Kaip čia gali vertinti? To dar nebuvo. Aš nuo 1999 metų esu NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, teko dirbti delegacijose su įvairių partijų atstovais iš Lietuvos, kurie buvo ir iš Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo, kai mūsų požiūriai tikrai buvo labai skirtingi. Labai aštrūs ginčai būdavo, kritikuodavome tokius politikus kaip Viktoras Uspaskichas, bet niekada tų partijų atstovai kaip nors kitaip negu Lietuvos interesams neatstovaudavo, net ir minčių niekam nebuvo tokių kilę. Dabar tai įvyko. Aišku, kad tai naudinga ne Lietuvai, aišku, kad tam tikra žala bus padaryta mūsų autoritetui, mūsų delegacijos autoritetui. Ten esame išsikovoję tikrai labai aukštą, labai gerą autoritetą tarp kitų delegacijų. Dabar tai nustebino kolegas. Jau gavau žinučių iš kolegų iš kitų šalių, kurie, aišku, priima, supranta, kad čia yra tokių vidinių politinių diskusijų išraiška. Jeigu norėjo pažeminti mane, tai jisai pažemino save ir Lietuvą, aišku, gaila.

– Kas tai, jūsų nuomone, patirties stoka ar kas nors daugiau už to slypi?

– Manau, kad daugiau. Jeigu pasižiūri, kam yra naudinga atakuoti mane, tai, atrodo, kad vienai valstybei labai nepatinka tai, jog aš tik ką esu paskirta pirmą kartą Lietuvos istorijoje NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente. Tiesa, dar nepradėjau eiti tų pareigų, bet netrukus pradėsiu. Reikia klausti, ar tai yra žmogus, nesuprantąs, ką daro, ar tai yra žmogus, kuris gal ir supranta, ką daro. Aš neturiu atsakymo į šį klausimą.

– Kokių atsakomųjų žingsnių imsitės?

– Aš, beje, parašiau laišką NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijoms, kuriame atsiprašiau už kolegos elgesį, už tai, kad jis tas mūsų vidines įtampas primeta visai Asamblėjai. Užtikrinau, kad Lietuvos žmonių ir mūsų atstovų NATO PA požiūris nesikeičia ir kad mes tikrai visi dirsime kartu dėl stipresnio NATO.

– Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, kad jis įvertintų susidariusią situaciją. Kokių sprendimų tikitės iš Seimo vadovo?

– Mūsų frakcija, pasibaisėjusi tokiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo elgesiu, nutarė kreiptis į Seimo Pirmininką. Iš ryto buvau susitikusi su Seimo Pirmininku. Supratau, kad jis nuoširdžiai nustebo, jis nebuvo informuotas, nors iš tikrųjų keista, kad Seimo Pirmininkas neinformuojamas dėl tokio tarptautinio rezonanso galinčio sulaukti veiksmo. Matysime, kokių veiksmų imsis Seimo vadovas. Aš manau, kad reikia stabdyti tokius žalingus Lietuvai veiksmus.

– Ar tai gali pakenkti, jūsų nuomone, Lietuvos įvaizdžiui tarptautinės bendruomenės akyse?

– Tikiuosi, kad labai daug nepakenks. Aišku, kad liks toks nusistebėjimas, pasijuoks kažkas. Daugelis žmonių supranta, kad Asamblėja visiškai niekuo dėta dėl to, kas vyksta Lietuvos politikoje. NATO PA delegacijoms parašiau, kad kitais metais Lietuvoje artėja treji rinkimai, visi supranta, kas yra rinkimai. Tiesiog apsijuokė, manau, jis pats, labai stipriai.

– Kovo pabaigoje Vilniuje posėdžiavęs NATO Parlamentinės Asamblėjos nuolatinis komitetas svarstė deklaracijos projektą, kurį numatoma priimti gegužės mėn. pavasario sesijoje Varšuvoje. Dokumento tikslas – pabrėžti NATO vienybę, pasiekimus ir iššūkius artėjant 2018 m. liepos 11-12 dienomis Briuselyje rengiamam aukščiausiojo lygio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui.

– Kaip manote, ar Seimo nario M. Puidoko laiškas gali kaip nors apkartinti ar padaryti įtaką Varšuvos sesijai, galbūt išryškėti kokiu nors nemaloniu jums aspektu, tuo labiau kad netrukus pradėsite eiti svarbias pareigas?

– Manau, kad Varšuvoje tai tikrai neturės jokio atgarsio, manau, kad tik bus klausimų. Tiesiog užkulisiuose, pokalbiuose su kolegomis bus paklausta ir bus proga paaiškinti, kas tai yra per toks keistas žanras Lietuvoje, kad tai naujas žanras ir, tikiuosi, kad tokio nebus, arba bus proga atsiprašyti už M. Puidoko elgesį.

– Kada oficialiai pradėsite eiti NATO PA prezidentės pareigas?

– Dar neaišku, nes tai priklausys nuo to, kada italai paskirs naują delegaciją. Tai gali dar kokį gerą mėnesį ar daugiau užtrukti. Į Varšuvą vyksiu kaip viceprezidentė. Be to, jau kitą savaitę išvykstu į Batumį, į Gruziją, kur vyks NATO PA seminaras. Susitiksiu su visa vadovybe, man pačiai teks pirmininkauti vienam iš posėdžių.

– Atrodytų, kad viena iš nesutarimų su „valstiečiais“ priežasčių yra gynybos finansavimas. Ar nemanote, kad šis konfliktas jau yra išsekęs, išspręstas, nes „valstiečiai“ sutinka 2019 m. gynybai skirti 2,05 proc. BVP ir, laipsniškai didinant, 2030 metais pasiekti 2,5 proc. BVP?

– Manau, kad pagrindinis Ramūno Karbauskio skausmas yra netgi ne šita mano kritika, o didžiausias skausmas yra dėl to, kad aš pasiūliau, manau, kad ir ateityje to reikalausime, jog R. Karbauskis atsisakytų savo verslo santykių su V. Putino aplinkos oligarchais. Čia jiems skaudžiausia, tą jie nutyli, bet čia yra priežastis, kodėl aš dabar taip esu atakuojama praktiškai per visus Kremliaus ruporus.

– Ne paslaptis, kad jūsų retorika ir pasisakymai yra griežti ir nemalonūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui parlamentarui R. Karbauskiui ir jo vadovaujamai partijai, tuo labiau kad išsakėte visokiausios kritikos, kad galimai yra ryšiai su Putino aplinka…

– Ne galimai, jie iš tikrųjų deklaruoti yra. Jis deklaravęs, kad trąšas perka iš Rusijos.

– Esate pasisakiusi netgi, kad neva Ramūnas Karbauskis gali būti Rusijos agentas…

– Aš klausiau, klausimą iškėliau, ar jis Rusijos agentas yra, ar jis yra naudingas idiotas, jeigu taip kalba.

– Ar vis dėl to neplanuojate sušvelninti tos retorikos, kurią, atrodytų, skaudžiai priima valdančioji partija?

– Kėliau ir kelsiu klausimus šituos. Tikrai manęs nesustabdys.

– Kaip jūs vertinate tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnas R. Karbauskis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl jūsų viešų pasisakymų esą R. Karbauskis yra Rusijos agentas.

– Labai juokinga, nes VSD iš tikrųjų neturėtų būti įtrauktas į vidaus politines kovas. Tai irgi yra labai pavojingas žingsnis.

– Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Jadvyga Bieliavska (ELTA)

2018.04.13; 10:00

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas NATO Parlamentinėje Asamblėjoje dr. Mindaugas Puidokas atkreipia NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo ir NATO Parlamentinės Asamblėjos dėmesį, kad Seimo narės, NATO PA prezidentės Rasos Juknevičienės pasisakymus, kuriuose ji, nepaisydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos indėlio į Lietuvos krašto apsaugą ir nuoseklų įsipareigojimų NATO vykdymą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą vadina prorusiška, kaltina darbu Rusijai, o šios valdančiosios partijos vadovus vadina Kremliaus agentais.

„Esu įsitikinęs, kad NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės R. Juknevičienės pasisakymai jokiu būdu neatspindi NATO Parlamentinės Asamblėjos požiūrio į teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir šalies indėlį į NATO stiprinimą“, – kreipimesi teigia M. Puidokas.

Kreiptis į NATO Generalinį Sekretorių, pasak M.Puidoko, paskatino kolegų iš NATO PA pastabos dėl R. Juknevičienės politiškai nekorektiškų ir neatsakingų tarptautinėje diplomatijoje pasisakymų apie Seimo rinkimus laimėjusią partiją, neva Seimo valdančiosios daugumos nariai yra nedraugiškų Lietuvai ir NATO jėgų atstovai.

„Aš, kaip Seimo delegacijos NATO PA narys, esu nemaloniai nustebintas dėl to, kad jau sulaukiu ir savo kolegų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje klausimų dėl p. Rasos Juknevičienės kaltinimų, kuriuos ji, kaip esu informuojamas, išsako susitikimuose su PA delegatais, keldama nepagrįstas abejones pasirinkta Lietuvos geopolitine kryptimi bei šalies patikimumu NATO struktūroje. Tokiais tikrovės neatitinkančiais p. Rasos Juknevičienės pasisakymais tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje kuriama nepasitikėjimo Lietuvos politine valdžia ir nestabilumo atmosfera, platinama dezinformacija, kurstoma neapykanta“, – sako M. Puidokas.

Pasak jo, toks R.Juknevičienės, kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės, elgesys nesiremia aukštais elgesio standartais, kuriuos kelia NATO, diskredituoja NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento pareigas ir yra naudingas tik bendriems NATO ir Lietuvos priešams.

Dėl Seimo narės R. Juknevičienės pareiškimų LVŽS frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.13; 07:43