Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet, iki penktadienio, Lietuvos miškuose kilo 63 gaisrai, nuniokoję bendrą 76 hektarų plotą. 

Kaip pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU), miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 27 miško gaisrai 8 hektarų bendrame plote. 

Įmonės regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiais metais pagal gautus pranešimus apie galimus gaisrus į įvykio vietą važiavo daugiau kaip 110 kartų. 

„Tokiu sausu oru pernykštė žolė yra kaip parakas, uždegta plinta akimirksniu ir kelia pavojų patiems žmonėms, pastatams, žaibiškai gali persimesti į durpynus, miškus, pagauti sausą miško paklotę ir išplisti didžiulėje teritorijoje“, – apie kylantį miškuose pavojų sakė VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Jo teigimu, per paskutines tris dienas liepsnojantį mišką teko gesinti 15 kartų, ugnis sunaikino 8 hektarus miško. Pagrindinė šių gaisrų priežastis – į nieką neatsižvelgiantis pernykštės žolės deginimas.

„Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai. Vis tik, nesulaukdami lietaus, imamės prevencinių priemonių ir kartu su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis vykdysime reidus“, – sakė D. Adžgauskas. 

VMU, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų visoje šalies teritorijoje. Reidų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes. 

VMU prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 00:30

Ketvirtadienį Graikijos sostinės Atėnų šiaurėje stiprios liūtys sukėlė staigius potvynius. Vos prieš kelias dienas regione aplink Atėnus siautėję miškų gaisrai pražudė dešimtis žmonių.

Pirmadienį naktį įsisiautėjus miškų gaisrams, žuvo daugiau kaip 80 žmonių.

Ugniagesių teigimu, dėl potvynio apie 160 gyventojų trumpam buvo įstrigę savo namuose. Šiek tiek kritulių iškrito ir labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiame Matyje, esančiame už 25 km į rytus nuo sostinės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 07:11

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.

„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25; 06:48

Smarkiai daugėjant gaisrų, praėjusiais metais visame pasaulyje nuniokoti rekordinio dydžio miškų plotai. Skaičiuojama, kad 2016-aisiais neliko 29,7 mln. hektarų miškų – tai yra Naujosios Zelandijos dydžio teritorija, Vašingtone paskelbė organizacija „Global Forest Watch“. Tai yra 51 proc. padidėjimas, palyginti su metais anksčiau. Kad padėtis gerės, kol kas šansų esą nėra.

Organizacijos vertinimu, miškų naikinimas siejamas ir su klimato kaita. Dėl to kai kuriuose regionuose kyla temperatūra ir įsivyrauja sausra, o tai didina miškų gaisrų riziką ir intensyvumą.

Vaidmenį, pasak „Global Forest Watch“, suvaidino ir „El Ninjo“ fenomenas, kuris 2015-2016 metų žiemą buvo ypač ryškus ir tropikuose sukėlė sausras. Prie rekordinio miškų nykimo prisidėjo dideli gaisrai Brazilijoje ir Indonezijoje. Brazilijos Amazonės regione pernai neliko 3,7 mln. hektarų miškų – tai yra trigubai daugiau nei 2015-aisiais.

Pasaulio šalis, kurioje sunaikinti didžiausi jos turimi miškų plotai, 2016 metais buvo Portugalija. Čia neliko 4 proc. miškų. Beveik pusė miškingų teritorijų, liepsnojusių Europos Sąjungoje, buvo šioje nedidelėje šalyje, kur auga ypač daug labai degių eukaliptų.

„Global Forest Watch“, be to, atkreipė dėmesį į didelius miškų gaisrus 2016 metų pradžioje Centrinėje Afrikoje. Per juos Kongo Respublikoje išdegė 15 000 hektarų miškų. Kanados Fort Makmario regione pernai sunaikinta daugiau kaip 600 000 hektarų miškingų teritorijų.

Be gaisrų miškus naikina ir jų kirtimas žemės ūkiui, medienos pramonei bei kalnakasybai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:01