Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (VMI), turtingiausi Vyriausybės atstovai yra aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, turto bei piniginių lėšų sukaupęs už daugiau kaip 620 tūkst. eurų.
 
Toliau eilėje yra teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Kiekvieno šių ministrų turto ir piniginių lėšų vertė viršija 300 tūkst. eurų.
 
Po jų rikiuojasi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
 
Septintoje vietoje yra premjeras Saulius Skvernelis, kurio turto ir piniginės lėšos 2018 m. sudarė per 217 tūkst. eurų.
 
Šiek tiek mažesnes metines deklaracijas yra pateikę susisiekimo ministras Rokas Masiulis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
 
Mažiausiai turto ir piniginių lėšų yra sukaupę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – beveik 40 tūkst. eurų ir finansų ministras Vilius Šapoka – beveik 20 tūkst. eurų.
 
Tuo tarpu turtingiausių Seimo narių ketvertuke – milijonieriai: turtingiausi yra „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – deklaravęs 16 mln. eurų vertės turtą, liberalas Kęstutis Glaveckas – beveik 1,6 mln. eurų, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis su 1,4 mln. eurų sukaupto turto ir piniginių lėšų bei parlamentaras Kazys Starkevičius, deklaravęs, kad jo turto už 2018 metus vertė siekė 1 mln. eurų.
 
Ministro pirmininko, ministrų ir Seimo narių turto deklaracijos VMI yra pateiktos už 2018 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:17

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.

„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.

Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.

Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.

Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.

Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.

Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.20; 19:38

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT).

Peržiūrėtas šios tarnybos teisinis reglamentavimas, išanalizuota, kaip išduodami žemės gelmių tyrimo ir žemės gelmių išteklių naudojimo leidimai, kaip vykdoma šios srities kontrolė.

STT siūlo Žemės gelmių įstatymo nuostatas suderinti su Paslaugų įstatymu, patikslinti Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių nuostatas ir nurodyti konkrečius dokumentus, kuriuos privalu pateikti, norint gauti leidimą tirti žemės gelmes, atidžiau tikrinti asmenų, ketinančių gauti šiuos leidimus, teikiamus dokumentus.

Korupcijos prevencijos specialistų teigimu, siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti korupcijos rizikų naudojant žemės gelmių išteklius, svarbu viešai skelbti naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapį ir informaciją apie išduotus leidimus, skatinti visuomenę pranešti apie galimai neteisėtus žemės gelmių išteklių gavybos darbus.

Pasak specialistų, ypač svarbu užtikrinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius kontrolę ir sugriežtinti angliavandenilių (naftos) išgavimo išteklių apskaitą.

Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir galimo mokesčių už gamtos išteklius vengimo, siūloma nustatyti, kad LGT kasmet Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų duomenis apie kiekvieno leidimo turėtojo per metus išgautų išteklių kiekius, o prie naftos talpyklų būtų įrengti Lietuvos metrologijos inspekcijos patikrinti pumpavimo siurblių apskaitos prietaisai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.31; 10:05

vmi

In­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­tys smul­kie­ji ver­sli­nin­kai krei­pia­si į Vy­riau­sy­bę, kad jiems bū­tų per­žiū­rė­ti mo­kes­čių dy­džiai. Smul­kie­ji ver­sli­nin­kai ir pre­ky­bi­nin­kai skun­džia­si, kad di­di­nant mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), taip pat di­dė­ja ir su jos dy­džiu su­sie­ti dir­ban­čių­jų su ver­slo liu­di­ji­mais mo­ka­mi svei­ka­tos drau­di­mo ir pa­ja­mų mo­kes­čiai.

Kaip ži­no­ma, pir­ma­sis nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, įsi­ga­lio­jęs nuo šių me­tų pra­džios, – MMA pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų. Taip kai­rio­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ma sie­kia vyk­dy­ti sa­vo „prieš­rin­ki­mi­nius pa­ža­dus“ ma­žiau­siai už­dir­ban­tie­siems.

Continue reading „Smulkieji verslininkai prašo mažinti mokesčius“

kavaliauskaite_albinaa

Ar kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek Lietuvoje veikia žmogų persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių, stebinčių įstaigų?

Turėdami laisvą akimirką, pamėginkite suskaičiuoti. Liksite nemaloniai nustebinti. Tokių institucijų mūsų šalyje – apie penkiasdešimt. Tai ir VSD, ir STT, ir FNTT, ir KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, ir Mokesčių inspekcija, ir viešojo transporto kontrolieriai, ir Generalinė prokuratūra, ir antstoliai…

Pateikdamas šį retorinį klausimą jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, esą baudžiančių ir kontroliuojančių institucijų mums nereikia. Taip pat neapsiverstų liežuvis tvirtinti, jog gausybė persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių ir stebinčių tarnybų byloja, jog Lietuva – represinė valstybė. Jei valstybė nėra butaforinė, reikalingas jai ir tvirtas saugumas, ir principinga policija, ir akyla Mokesčių inspekcija.

Continue reading „Prie kokių struktūrų derėtų priskirti “Sodrą”?“

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Neseniai teko kalbėtis su bičiuliu, kuris dirba nevyriausybiniame sektoriuje. „Kaip sekasi“, paklausiau jo. „Būtų neblogai, jei ne valdininkai, kurie žiūri į mus kaip į potencialius vagis“, atsakė man.

Pasirodo, paramos gavimas, jos administravimas yra taip apsunkintas, kad daugiau laiko sugaišti įvairiausioms procedūroms, o ne pačiam projektui. Jei anksčiau užteko geros idėjos, gerai paruošto projekto, tai dabar jo administravimas tapo svarbesnis už patį projektą.

Continue reading „Ar laisvos Lietuvos didžiausias priešas yra laisvas žmogus?“