Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Veiklą reguliuojanti tvarka taip dažnai keičiama, kad verslas nebeturi laiko atlikti savo tiesioginio darbo, Eltai sakė smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Bandydami suvokti naujus, mokesčių reformos atnešamus pakeitimus, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai tarsis, kaip prie jų prisitaikyti.

Pirmadienį Ūkio ministerijoje rengiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdis.

Posėdyje, pasak D. Matukienės, tarybos nariai kalbėsis, kaip reaguoti į mokesčių reformos diktuojamus verslo pasikeitimus, kad galėtų juos įgyvendinti kuo sklandžiau.

„Nuotaikos labai nevienareikšmės. Reikia susipažinti su visais tais įstatymais, pakeitimais. Nesakyčiau, kad reforma kažkokia labai bloga, bet pati didžiausia blogybė – kad nuolat kažkas keičiama. Tiek daug tų pakeitimų, kad verslas nebeturi laiko atlikti savo tiesioginio darbo, tik turi nuolat prisitaikyti prie įstatymų pakeitimų“, – Eltai sakė D. Matukienė.

Jos teigimu, ir verslui, ir valstybės įstaigoms pirmiausiai reikės laiko įsigilinti į pokyčius, tad kol kas didesnės pagalbos iš jų nesitikima.

„Tiesa, su Mokesčių inspekcija verslas labai bendradarbiauja, ir tie aiškinimai vyksta. Tačiau reikės pasiruošti ir inspekcijos darbuotojams. Manau, ir Finansų ministerija išleis kažkokius poįstatyminius aktus, matyt, apie tai yra pagalvota“, – svarstė D. Matukienė.

Verslo tarybos pirmininkė tiki, kad verslui užteks laiko iki kitų metų pradžios pasiruošti pakeitimams. Sunkiausia tai padaryti, anot jos, smulkiajam verslui.

„Pripažinkime, mūsų smulkus verslas yra labai smulkus. Mažos įmonės vadovas atstoja daugelį darbuotojų, jis neturi tokių apyvartų, kad galėtų turėti finansų departamentus arba samdyti profesionalius buhalterius, auditorius, konsultantus ar kitus. Žinoma, kad labiausiai tai palies smulkiausią verslą. Kiekvienas pakeitimas jam yra peilis“, – sakė D. Matukienė.

ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės siūlytos mokesčių reformos įstatymus, o prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį juos pasirašė.

Mokestiniai pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio pirmos dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.02; 11:54

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ketinimus savaitgalį pasirašyti ketvirtadienį Seimo priimtus mokesčių reformos įstatymus, sako, kad šalies vadovė pasidavė „valstiečių“ administraciniam šantažui. G.Landsbergis neslėpė esąs nustebęs šiuo D. Grybauskaitės pareiškimu, nes, pasak jo, prieš metus prezidentė kalbėjo, kad reformų mokesčių srityje apskritai nereikia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas pabrėžia, kad valdantieji prezidentei paliko labai mažai laiko apsispręsti dėl valstybei esminių reformų.

„Ji (prezidentė. – ELTA) yra atsidūrusi labai nepatogioje situacijoje. Įstatymas yra priimtas vakar, o apie jo įsigaliojimą turi būti pranešta rytoj (šeštadienį.- ELTA) Tai prezidentei yra paliktas pusdienis ketvirtadienio, penktadienis ir nedarbo diena – šeštadienis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad šiuo metu prezidentė yra išvykusi ir dalyvauja Europos vadovų tarybos susitikimuose.

„Tai reiškia, kad vieną svarbiausių Lietuvoje įstatymų – mokesčių įstatymą – ji turi pasirašyti lėktuve, ant lėktuvo sparno. Tai nėra geras planavimas iš „valstiečių“ pusės. Iš principo jie prezidentę pastatė į kampą ir pasakė: pasirašinėk tada, kada mes tau pasakysime“, – samprotavo konservatorius.

Politikas pabrėžė, kad dėl, jo nuomone, skubotų ir iki galo neaptartų reformų prezidentė taip pat turės prisiimti dalį atsakomybės.

„Prezidentė sutiko, tebūnie, – tai jos valia. Tik mane galbūt šiek tiek stebina, kad ji pasidavė tokiam administraciniam šantažui. Bet tebūnie, ji dalį atsakomybės taip pat prisiima“, – sakė G. Landsbergis.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad savaitgalį peržiūrės reformų įstatymų projektus, kuriuos skubos tvarka, artėjant pavasario sesijos pabaigai, ketvirtadienį patvirtino Seimas.

D. Grybauskaitės teigimu, jeigu viskas gerai, šeštadienį Seimo priimtus įstatymus ir jų pataisas ji pasirašys. Kartu prezidentė pažymėjo, kad pensijų reformos įstatymą svarstys tik kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:17

Profesinės sąjungos vėl piketavo prie Seimo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo vėl surengė piketą prieš skubiai Seime mėginamas įteisinti mokesčių bei pensijų sistemos reformas. Piketuotojai teigia, kad priimant įstatymą turi būti tariamasi su tomis visuomenės, kurias pirmiausia palies šis įstatymo projektas, grupėmis.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems šalies žmonėms svarbius sprendimus. Seime surengtos ir platesnės diskusijos, tačiau reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.

Akcijos iniciatorių teigimu, vos balandžio viduryje pristatytus Vyriausybės siūlymus kritikuoja nemažai žinomų ekonomistų, o diskusijos su visuomene apskritai nebuvo. 14 piketuotojų Seimo narių dėmesį mėgino atkreipti arba plakatais „Skubos naudą velniai gaudo“, „Tauta turi žinoti savo ,,didvyrius“ ir kitais, arba pro šalį einančių Seimo narių kvietimais sustoti ir padiskutuot.

Kartu su piketuotojais plakatą laikęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas džiaugėsi, kad piketuotojai rodo iniciatyvą, bet, pasak jo, nebus atsižvelgta į piketuotojus bei visuomenę ir mokesčių reforma vis dėlto bus priimta.

„Kita vertus, matome, kokiu buldozeriu ji (reforma.- ELTA) važiuoja šiandien ir kaip elgiamasi komitetuose ir Seimo posėdžių salėje. Manau, kad bus spjauta į visus tuos mitingus ir piketus ir priimta tai, kas suplanuota ir tai, kas Vyriausybės pateikta. Pastarųjų dienų bei naktų įvykiai atšaukti, lyg ir pasiekti visi kompromisai dėl profesinio dividendo apmokėjimo buvo išmesti. Paliktas tas bazinis, neteisingiausias, nesąžiningiausias mokesčių pertvarkos variantas, panašu, kad jis važiuos. Duok Dieve, kad aš klysčiau“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė, komentuodama trečiadienio Finansų ir biudžeto komiteto posėdį, sako, kad komitetas buvo aršus ir buvo sunku diskutuoti.

„Vakar komitetas buvo labai aršus, buvo daug pykčių ir nesutarimų tarp pirmininko ir opozicijos atstovų. Buvo stumiama taip, kad būtų prastumtos visos tos pataisos, praktiškai registruotos prieš naktį per dešimt minučių. Mes einame neteisingu keliu ir einame neturėdami skaičių analizės. Mes net Biudžeto ir finansų komitete priimame sprendimus be analizės, be pasekmių, kas gali atsirasti, todėl kad kažkas įtikina, kad taip reikia, nes tai bus populiariau ir bus galima pataikauti rinkėjui“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Su piketuotojais bendravęs Algirdas Sysas sako, kad mokesčių reforma bus priimta, nepaisant jokių diskusijų nei komitetuose, nei su visuomene.

„Tik ką iš karšto posėdžio. Posėdyje dirbama ta pačia kryptimi, nesvarbu, kad blogai, svarbu, kad šiandien priimtų. Nes Teisės departamentas rašo, kad rado akivaizdžių klaidų, kurias reikia taisyti, bet yra begalinis noras šiandien priimti ir nesvarbu, kad iš karto priėmus reikės iš karto taisyti“, – sakė A. Sysas.

LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.

LPSK taip pat kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų su visuomene neaptartą reformą įteisinančius įstatymus, jeigu šie bus priimti.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad mokesčių ir pensijų sistemas reikia reformuoti, profesinės sąjungos to visiškai nekvestionuoja. Tačiau dėl tokių absoliučiai visiems šalies žmonėms įtakos turinčių sričių neturi būti apsisprendžiama vos per kelis mėnesius.

„Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė I.Ruginienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 10:24

Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos?

Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės?

Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys. Paskutinį kartą tokia gausi frakcija buvo susiformavusi 2000 m. Socialdemokratinės koalicijos, o prieš tai dar didesnė Tėvynės sąjungos 1996 m. Visgi vien iš kiekybės negalima pasakyti ar tokia žmonių grupė yra darbinga. Labai svarbu ar yra sumanūs lyderiai, kurie pajėgūs sutelkti bendriems darbams, ar narius vienija bendri tikslai ir vertybės, o gal tai atsitiktiniai žmonės, turintys skirtingą požiūrį į valdymą? 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Valstiečių ir žaliųjų sąraše yra daug painiavos. Pačiai partijai priklauso vos 24 nariai (kitais duomenimis šis skaičius šiek tiek skiriasi), kiti taip vadinami „nepriklausomi“, tačiau kažkodėl kandidatavo su šios partijos vėliava. Dalis naujųjų Seimo narių yra siejami su kitais politiniais judėjimais iš Panevėžio, Šiaulių ar Kauno. Nemaža dalis iš jų yra jau buvę kitų partijų nariais ar dalyvavę rinkimuose su kitomis politinėmis jėgomis.

Daug naujųjų Valstiečių ir žaliųjų parlamentarų neturi politinės patirties, o į rinkimus atėjo labai greitai apsisprendę, prieš tai net neturėję intencijų dalyvauti rinkimuose. Galbūt todėl ir kalbos bei pareiškimai iš jų pilasi prieštaringi, dažnai visiškai kitaip vertinant vienus ar kitus politinius reiškinius.

Visa tai sako, kad ateityje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybei bus labai sunku sutelkti ir suvienyti frakcijos narius bendrai pozicijai, o lemiamu klausimu galimos išdavystės ir chaosas. Ne kartą istorijoje yra buvę atvejų, kad tokios labai fragmentuotos frakcijos skyla ar susidaro keli galios centrai, kurie vadovaujasi kitais išskaičiavimais nei frakcijos vadovybė.

Rimtiems sprendimams reikia kritinės Seimo daugumos

56 Seimo narių frakcija yra nebloga pradžia rimtiems tikslams pasiekti, tačiau tai toli iki Seimo daugumos 71 nario. Taigi būtina koalicija. Valstiečių lyderiai jaučiasi tvirtai ir teigia nesibaiminantys sąjungos su socialdemokratais, mažumos vyriausybės ar bendro darbo su dar mažesniais partneriais Seimo pakraščiuose. Tačiau net sutelkus 71–75 Seimo narius, tokia koalicija būtų trapi ir nedarbinga.

Kai Seime priimami nepopuliarūs įstatymai, kurie objektyviai yra reikalingi šaliai, tačiau didelė rinkėjų grupė yra dėl to skeptiška, tai dalis Seimo narių pradeda vadovautis asmeniniais interesais, išsisukinėja ir nenori palaikyti nepopuliarios pozicijos balsuodami. Įsivaizduokim mokesčių reformą, Darbo kodekso pakeitimus, pokyčius švietimo ar sveikatos apsaugos sistemose. Jie sukels didelį atgarsį visuomenėje ir suinteresuotos grupės pradės protestuoti bei reikalauti sau naudingų sprendimų. Reikia turėti omenyje, kad net labai patrauklios reformos vienai socialinei grupei, bus nepriimtinos kitai, todėl vis tiek atsiras karštai ir aktyvai nepritariančių. Taigi kliautis 71 nario koalicija yra labai rizikinga. Jeigu net nedidelė dalis Seimo narių susvyruos, sprendimai bus nepriimti.

Socialdemokratai ne inicijuos, o blokuos reformas

Norint ryžtingų reformų, kurios būtų padarytos greitai ir dar spėtų duoti rinkėjams apčiuopiamų teigiamų rezultatų iki naujų rinkimų, būtina koalicija bent iš 85 narių, o dar geriau ir iš viso 100. Valstiečių lyderių pareiškimai apie koaliciją su socialdemokratais sukrapštytų vos apie 73 narius, taigi tai reikštų, kad Lietuvoje proveržio, paremto rimtomis reformomis, tikėtis yra menka viltis.

Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ne mažiau nuviliančios yra ir pačių socialdemokratų nuostatos dėl valstybei svarbių reformų. Kaip parodė 4 metai, kairiųjų koalicija atidėliojo bet kokias rimtas pertvarkas, o kadencijos pabaigoje aktyviai stengėsi prikaišioti į atsakingas pareigas kuo daugiau partijos bičiulių.

Kaip galima įsivaizduoti kokius nors pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“, kai įmonėje dirba tiek bičiulių, o ministerijose ar valstybėse įstaigose reformos juk irgi nereikalingos, nes visur gausu bičiulių.

Vienintelė rimta išeitis naujajam Seimui buvo sudaryti Tėvynės sąjungos bei Valstiečių ir žaliųjų koaliciją, o dar geriau ją praplečiant liberalais. Taip būtų garantuojama 80 ar net 100 narių koalicija, kuri sumažintų atskirų parlamentarų svarbą, bet užtikrintų palaikymą valstybei būtinoms reformoms. Visos kitos alternatyvos naujajame Seime nėra valstybiškos, o tik garantuotų kažkam trumpalaikius postus bei valdžią, bet realių, taip šaliai reikalingų, pokyčių neatneštų.

2016.11.02; 12:19