Pirmadienio rytą prie Vilniaus į avariją pateko prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Jonas Žukas. Jis išvežtas į ligoninę, pranešė DELFI portalas.
 
Senajame Ukmergės kelyje, ties Aukštųjų Rusokų viensėdžiu, susidūrė automobiliai „Subaru“ ir „Audi“. „Subaru“ vairavo V. J. Žukas.
 
Nukentėjo abu vairuotojai, jie išvežti į ligoninę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:57

JAV teisėsauga formaliai pareiškė kaltinimus buvusiam prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Maiklui Flinui (Michael Flynn) dėl melagingų liudijimų apie savo kontaktus su Rusija. Penktadienį teisme jis pripažino savo kaltę.

Apie kaltinimus 59 metų M. Flinui paskelbta specialiojo tyrėjo Roberto Miulerio (Robert Mueller) dokumente.

Konkrečiai omenyje turimas M. Flino liudijimas apie jo pokalbio su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku turinį. Buvęs generolas 2016 metų gruodį, likus kelioms savaitėms iki D. Trampo inauguracijos, telefonu kalbėjosi su S. Kisliaku.

M. Flinas sąmoningai pateikė „neteisingus, fiktyvius ir melagingus“ duomenis apie šį pokalbį telefonu, sakoma R. Miulerio dokumente. M. Flinas esą neigė, kad tada prašė Rusijos vyriausybės neatsakyti griežtomis priemonėmis į kadenciją baigiančio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) paskelbtas sankcijas Rusijai.

Buvęs generolas laikomas viena pagrindinių figūrų aferoje dėl D. Trampo komandos kontaktų su Rusija.

Dėl melagingų teiginių apie kontaktus su S. Kisliaku ponas M. Flinas vasarį atsistatydino iš patarėjo posto teišdirbęs tik pusketvirtos savaitės. Per apklausą Federaliniame tyrimų biure (FTB) sausio 29-ąją jis neigė, jog per pokalbį su ambasadoriumi spaudė jį, kad Rusija santūriai reaguotų į sankcijas. Tai būtų neteisėtas kišimasis į JAV užsienio politiką.

AFP – ELTA informacija

2017.12.02; 06:32

FTB ir antrankiai

O juk tik pradžia, reikia pasakyti, gana santūri, belieka įsivaizduoti, kas bus toliau.

Gegužės 17-ąją paskirtas JAV teisingumo ministerijos specialusis prokuroras Robertas Muelleris rugpjūtį sušaukė didžiąją priesiekusiųjų žiuri, kas nurodė, jog tyrimas bus ilgas ir gali baigtis kaltinimais kriminaliniais nusikaltimais. Išsiuntinėjęs krūvą šaukimų į apklausas ryšium su Donaldo Trumpo jaunesniojo susitikimu su rusų teisininke Natalija Veselnicakja, lyg ir žadėjusia parūpinti kompromituojančios medžiagos apie milijardieriaus prezidento konkurentę prezidento rinkimuose nuo demokratų partijos Hillary Clinton, prokuroras spalio 30-ąją paskelbė pirmą baudžiamąjį kaltinimą buvusiam D.Trumpo rinkimų štabo šefui politiniam technologui Paului Manafortui (susitikime su N.Veselnickaja dalyvavusiam) bei jo verslo partneriui Rickui Gatesui.

Tiesa, šįkart ne dėl vadinamojo „Russia gate”, nors P.Manaforto kaip ir kito „herojaus“ Michaelo Flynno (buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais) pavardės dėl to virš metų nesitraukia iš Amerikos spaudos puslapių. Tarkime, toks siužetas – televizijos kanalo „NBC News“ atskleista istorija apie „slaptingus“ P.Manaforto ir rusų verslo oligarcho Olego Deripaskos santykius: iš pastarojo amerikietis per tris kartus gavo 60 milijonų dolerių kreditų ir likus mažiau nei dviems savaitėms iki respublikonų galutinio sprendimo dėl savo kandidato prezidento rinkimuose per tarpininką siūlėsi rusų oligarchą privačiai informuoti apie prezidentinės kampanijos eigą. Ši istorija privertė D.Trumpo rinkimų štabo šefą atsistatydinti vos po trejų mėnesių.

Savo veiklos nei žiniasklaidos prielaidų niekaip nekomentuojantis santūrusis prokuroras ėmėsi kruopščiai tirti politinio technologo piniginius reikalus, pasitelkęs JAV mokesčių tarnybą, Finansų ministerijos finansinių nusikaltimų tyrimo padalinį bei Niujorko Manheteno prokuratūrą. Birželio 26-osios ankstyvą rytą, P.Manafortui tebesivartant pataluose, į jo namus su kratos orderiu prisistatė Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, po kratos apklausus liudininkus gauta informacija suteikė galimybę pateikti P.Manafortui bei R.Gatesui 12 punktų kaltinimų sąvadą, kol kas dėl bendradarbiavimo su į Rusiją bėgusio Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovauta prokremliškos Regionų partija. P.Manafortas bei R.Gatesas iš Regionų partijos pelnė 75 milijonus dolerių, iš kurių pirmasis pinigų „plovyklų“ reputaciją turinčiuose Kipre, Sent Vinsente ir Grenadinuose ofšoruose „paslėpė“ 18 milijonų, jo partneris – 3 milijonus dolerių ir vėliau šias sumas „išplovė“ per nekilnojamojo turto (tarp jų butas „Trump-Tower“ Niujorke) bei kitokio gėrio (brangios mašinos, antikvariniai kilimai, drabužiai etc.) sandorius jau Amerikoje.

JAV šį turtą įsigydavo fiktyvios kompanijos ir parduodavo jį P.Manafortui už iš Amerikos bankų paimtus kreditus. Jei kaltinimai bus įrodyti, politiniam technologui gresia iki 20 metų kalėjimo.

Tos pačios sausio 30-osios ankstyvą rytą pakilęs prezidentas D.Trumpas Baltųjų Rūmų ovaliniame kabinete įprastu laiku nepasirodė, užtat 10.25 val. jo „Twitteryje“ pasirodė užrašas: „Atleiskite, bet tai įvyko daugybę metų prieš tai, kai P.Manafortas prisijungė prie D.Trumpo kampnanijos. Kodėl nekreipiamas dėmesys į vagišę Hillary ir demokratus?????“

Dar po trijų minučių: „Be to, čia JOKIO SĄMOKSLO!“ Iš tiesų, kaltinimuose nėra nė žodžio apie Rusiją, vis dėlto beveik akivaizdu, kad tai tik veikiausiai netrumpo proceso pradžia, tikėtina, kad specialusis prokuroras tikisi palenkti politinį technologą bedradarbiauti su tyrimu mainais už atsisakymą jį persekioti pagal, pavadinkime, grėsmingesnius kaltinimus. 

Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

Beje, tą patį pirmadienį JAV teisingumo ministerija išlaikiusi deramą pauzę informavo apie dar vieno buvusio D.Trumpo patarėjo Georgo Papadopouloso sutikimą sudaryti ikiteisminį sandorį spalio 5-ąją (grėsė 5-eri metai kalėjimo) dėl to, kad jis FTB melavo neturėjęs rysių su Rusijos atstovais, nors iš tiesų vyrukas šia kryptimi (mėgindamas organizuoti D.Trumpo štabo atstovų susitikimus su Maskvos valdininkais) padirbėti spėjo.

Tiesa, istorijos apie ryšius su Londone gyvenančiu rusų profesoriumi, kuris esą parodė susidomėjimą G.Papadopouloso iniciatyva regzti ryšius tarp dar kandidato į prezidentus milijardieriaus bei Rusijos atstovų atrodo ne ypač rimtai, vis dėlto ilgainiui tyrėjams dėliojant šį kol kas painokai atrodantį „puzlą“ ir šis fragmentas gali tapti prezidento D.Trumpo „vežimą“ apversiančiu „akmenėliu“.

Be abejo, pikantiška, kai Baltųjų Rūmų spaudos sekretorė Sarah Sanders žiniasklaidą informavo, jog jos šefas į kaltinimus reagavo abejingai. Kad tyrimo prisibijoma, patvirtina žurnale „Vanity Fair“ lapkričio 2-ąją šmėkštelėjusi informacija, jog JAV prezidentas kaltina savo teisininkų komandą bei patarėju įdarbintą žentą Jaredą Kushnerį, kad šie jį skatinę netinkamiems sprendimams. Pasak žurnalo šaltinių, D.Trumpas spalio 31-ąją pokalbyje su buvusiu patarėju Stephenu K. Bannonu apkaltino J.Kushnerį prisidėjus prie irgi buvusio jo patarėjo Michaelo Flynno ir buvusio FTB šefo Jameso Comey atleidimo, kas galų gale lėmė specialaus prokuroro skyrimą. Spalio viduryje prezidentas D.Trumpas lyg ir mėgindamas „amortizuoti“ situaciją pareiškė, kad specialiojo prokuroro tyrimą dera pagaliau „rišti“, mat jis amerikiečiams įkyrėjo.

Panašu, siužetas klostosi kaip tik atvirkščiai, kaip „eilinis“ perkūnas iš ir taip jau gerokai negiedro dangaus lapkričio 2-ąją „The Wall Street Journal“ informavo, kad JAV teisingumo ministerija rengia oficialų kaltinimą mažiausiai 6-iems aukštiems Rusijos valdininkams dėl kišimoasi į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją, bylą planuojama pradėti nagrinėti kitais metais.

Prezidentas D.Trumpas knygų neskaito ir todėl nežino, kaip pavojinga yra Amerikos prezidentams pyktis su FTB vadovais. Broliai Kenedžiai tiesiog bijojo galingojo Edgaro Hooverio, kuris turėjo dosjė apie visus tris. Vienintelis FTB šefą anksčiau laiko po penkerių su puse metų tarnybos (kadencija siekia10 metų) atleidęs prezidentas iki šiol buvo Billas Clintonas, tačiau tuometinis direktorius Williamas Sessionsas dar iki jo išrinkimo valdišku lėktuvu skraidė pas draugus bei giminaičius ir už mokesčių mokėtojų pinigus nuosavus namus aprūpino saugumo sistema. Prezidentas B.Clintonas pusę metų įkalbinėjo pareigūną atsistatydinti savanoriškai ir tik nepavykus jį atleido 1993-ųjų liepą.

Baracko Obamos skirtasis J.Comey buvo atleistas už nelojalumą prezidentui (atleistojo versija), esą buvęs FTB vadovas sugriovė žinybą ir užuot užsiėmęs „rimtais reikalais“ koncentravosi ties žurnalistų sukurpta istorija apie jo esą su Maskva koordinuotą rinkimų kampaniją. Beje, prezidentiniame Ovaliniame kabinete priimdamas Rusijos užsienio ministrą Sergejų Lavrovą ir jau buvusį Rusijos ambasadorių JAV Sergejų Kisliaką prezidentas pareiškė, kad Rusijos tema stipriai spaudė ir atleidus J.Comey jam palengvėję.

Kol kas turbūt dera konstatuoti D.Trumpo politinį (ne vertelgos) trumparegiškumą, pasamdžius prieštaringos reputacijos Vašingtono lobistą. Kaip radijui „Svoboda“ nurodė Amerikos užsienijo politikos tarybos bedradarbis Stephenas Blankas (1031), tyrėjai parengė galingą įrodyminę bazę, todėl nauji kaltinimai labai tikėtini net iki rimtos politinės krizės imtinai, nes jei kontaktai su rusais išvirto į suokalbį, kaip įtaria prezidento kritikai, tai nusikaltimas, baudžiamas prezidento nušalinimu. „Svoboda“ citavo „The New York Times“, pranešusį, jog tyrėjai tikrina ne vien P.Manaforto, bet ir kitų prezidento D.Trumpo ryšius.

Britų slaptųjų tarnybų būstinė Londone

Kitas radijo pašnekovas, teisininkas, Vašingtono Katono instituto bendradarbis Ilya Shapiro nurodė, kad akivaizdu, jog Kremlius į JAV prezidento rinkimus kišosi, vis dėlto įstatymdaviai nepalaikys prezidento nušalinimo, kol D.Trumpas turės reikšmingą rinkėjų respublikonų paramą. Kol kas demokratai ir kai kurie respublikonai Kongrese perspėja prezidentą netrukdyti R.Muelleriui. Pavyzdžiui, D.Trumpo kritikas senatorius respublikonas Bobas Corkeris pareiškė neįsivaizduojąs, kad prezidentas išdrįstų atleisti specialųjį prokurorą.

Kai taip, kažkuriame tyrimo etape (žiniasklaida to niekada nepamiršo) gali vėl būti aktualizuota dar rinkimų kampanijos metu iš pradžių D.Trumpo oponentų respublikonų, o vėliau demokratų užsakyta buvusio britų žvalgybos Mi-6 karininko Christopherio Steelo sudaryta pažyma apie milijardieriaus organizuoto konkurso „Mis Visata“ finalo Maskvoje 2013-ųjų lapkritį užkulisius (pavyzdžiui, kas buvo partneriai, sumokėję jam 20 milijonų dolerių už konkurso organizavimą) bei D.Trumpo rezidavimo Maskvos viešbutyje „Ritz-Carlton“ detales tais metais (juk tebėra atviras klausimas, ar rusai jo slapta nefilmavo), juo labiau, kad ši istorija  rūpi ir prokurui R.Mueleriui, ir trims rinkimų peripetijas tebetiriančioms Senato komisijoms.

Lapkričio 3-osios „The Washington Post“ numeryje buvęs republikonų kongresmenas Joe Scarborough priminė kai kuriuos faktus – 2015 metų spalį – 2016-ųjų sausį D.Trumpo patikėtinis Michaelis Cohenas mėgino sudaryti sandėrį su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovu Dmitrijumi Peskovu dėl „Trump-Tower“ statybos Maskvoje, 2015 metų gruodžio 10-ąją vienas artimiausių milijardieriaus patarėjų M.Flynnas buvo pasodintas greta V.Putino per Kremliaus propagandinei televizijai „Rusia Today“ skirtą vakarėlį. Ir retoriškai paklausė, iš kur tas prezidento nenumaldomas potraukis  V.Putino Rusijai.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.

Grįžtant prie Ch. Steelo pažymos sudarymo aplinkybių, jau niekas nebeginčija, kad D.Trumpo išrinkimas prezidentu nebuvo Rusijos tikslas, Kremlius tiesiog siekė supriešinti Amerikos politinę klasę bei pasėti abejones dėl JAV demokratinių insititutų veikimo. Atsakymai išplaukia sunkiai ir lėtai, pagal visus konspirologijos kanonus, vis dėlto, pasak J.Scarborough, finalinis šou neabejotinai įvyks ir bus ypač efektingas.

Kol kas tenka kalbėti apie banalų godumą – siekiant tikslų, nesiskaitant su priemonėmis bei ignoruojant bet kokius vertybinius principus. Todėl labai tinkama tęsti šią temą (kas bus padaryta kitame tekste) siužetu apie tai, kaip pinigai korumpuoja ir kas iš šios korupcijos bent taktinėje perspektyvoje pasipelno šiuolaikiniame neramiame pasaulyje.

2017.11.06; 05:00

Buvęs CŽV direktorius Džonas Brenanas (John Brennan) teigia įspėjęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovą Aleksandrą Bortnikovą, jog bet koks Kremliaus kišimasis į JAV prezidento rinkimus gali smarkiai pakenkti dvišaliams santykiams, praneša BBC.

„Visiems turi būti visiškai aišku, jog Rusija įžūliai kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais. Jie ėmėsi šių veiksmų, nors mes griežtai protestavome ir aiškiai įspėjome, kad jie to nedarytų“, – pareiškė Dž. Brenanas antradienį per posėdžius JAV Atstovų Rūmuose.

Pasak buvusio CŽV vadovo, A. Bortnikovas neigė bet kokį Rusijos kišimąsi į rinkimus, bet žadėjo perduoti Dž. Brenano žinią prezidentui Vladimirui Putinui.

„Manau, kad buvau pirmas Jungtinių Valstijų pareigūnas, įspėjęs Rusiją dėl šios problemos“, – sakė jis.

Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas tiria galimą Rusijos poveikį JAV prezidento rinkimų kampanijai, taip pat galimus Maskvos ryšius su Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabu.

Gegužės 17 d. JAV teisingumo departamentas paskyrė specialųjį prokurorą galimam Rusijos kišimuisi į Amerikos prezidento rinkimus tirti. Juo tapo Robertas Miuleris (Robert Mueller), vadovavęs Federaliniam tyrimų biurui nuo 2001 iki 2013 metų.

Pasak JAV generalinio prokuroro pavaduotojo Rodo Rozensteino (Rod Rosenstein), tyrimui prižiūrėti buvo reikalingas nepriklausomas ekspertas.

Reikalavimai paskirti specialųjį prokurorą galimiems D. Trampo ryšiams su Rusija tirti nuskambėjo po to, kai gegužės 10 d. JAV prezidentas atleido iš pareigų FTB vadovą Džeimsą Komį (James Comey). Savo sprendimą D. Trampas motyvavo tuo, kad esą jis nesugeba efektyviai vadovauti žinybai.

Dž. Komis tyrė buvusio D. Trampo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Maiklo Flino (Michael Flynn) ryšius su Rusija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.24; 05:17

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maiklas Flinas (Michael Flynn) atsisakys liudyti Kongreso komitete, tiriančiame D. Trampo komandos ryšius su Rusija per rinkimų kampaniją.

Stotis CNN, remdamasi neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad jis neketina vykti į apklausą bei pateikti reikalaujamų dokumentų. Jis esą pasinaudos savo teise atsisakyti duoti parodymus.

M. Flinas vasarį buvo priverstas atsistatydinti, kai paaiškėjo, jog jis melavo apie kontaktus su Rusija per rinkimų kampaniją. Tuomet jis buvo vienas artimiausių D. Trampo patarėjų. Spėjama, kad Maskva mėgino daryti įtaką rinkimų kovai D. Trampo naudai.

Šiame kontekste Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir keli Kongreso komitetai atlieka tyrimą, ar būta respublikonų rinkimų kampanijos stovyklos susitarimų su Rusija. M. Flinas turėjo duoti parodymus Senato Žvalgybos komitete.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.23; 11:11

Trečiadienis, kovo 9 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento pavasario sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius nacionaliniam, ekonominiam, finansiniam ir socialiniam žmonių saugumui būtinus darbus.

Pasak Prezidentės, už mėnesio prasidės oficialus rinkimų kampanijos laikotarpis, tačiau kovos prieš rinkimus ir populizmas neturi užgožti žmonių interesų ir valstybei svarbiausių darbų. 

Continue reading „Socialinis saugumas ir pažeidžiamų žmonių apsauga – svarbiausi darbai iki rinkimų“