Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pradėti Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
 
„Kai kurios šalys jau peržiūri savo strategijas, tarpusavio ekonominę priklausomybę, riboja tam tikrų prekių eksportą tam, kad pirmiausia užsitikrintų vidaus tiekimą, didina rezervus, galvoja apie nacionalinių gamybinių pajėgumų stiprinimą. Kitaip tariant, judama tam tikro ekonominio savarankiškumo arba ekonominio patriotizmo link, kad kritiniais atvejais valstybės turėtų galimybes užtikrinti stabilų būtiniausių ir reikalingiausių išteklių patiekimą. Tai yra svarbūs uždaviniai valstybėms, kurios yra santykinai atviros ekonomikos, tarp jų ir Lietuvai, norinčioms tinkamai suvaldyti ir įveikti tokio ir panašaus masto pandemijas“, – sako L. Kasčiūnas.
 
R. Petrauskienės teigimu, vien tik žinojimas apie maisto rezervą suteiktų visuomenei ramybę ir didesnį pasitikėjimą valstybe. „Jei būtume jį turėję iki šios koronos krizės, tai pirmosios karantino dienos nebūtų sutiktos prekybos centrų apsiaustimi ir anekdotais apie grikius. Daugelis Europos Sąjungos valstybių yra pasiruošusios importo nebuvimui, sienų uždarymui, o Lietuva kritinėse situacijose yra pažeidžiama. Dabartinė situacija, kai dėl COVID-19 plitimo stringa eksportas, valstybinio maisto rezervo kaupimui yra ypatingai paranki, jis padėtų ištverti šį sunkų laikotarpį Lietuvos gamintojams, ypač žemės ūkio sektoriuje, išlaikyti darbo vietas.“
 
„Koronaviruso pandemija ypatingai išryškino žemės ūkio sektoriaus svarbą, nes apsirūpinimas būtiniausiais maisto produktais ekstremalios situacijos sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Galima teigti, jog tai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai stiprus ir gali patenkinti ne tik šalies vidinius poreikius, bet ir dirbti eksportui. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalies maisto pramonės įmonės pagamina viršydamos vidaus poreikį. Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbu imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti savo veiklą”, – komentavo Seimo narys K. Starkevičius.
Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leidžia užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius net trims mėnesiams.
 
Tačiau, anot konservatorių, Lietuvos  žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien valstybės rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad toks šalies maisto rezervas pagal savo asortimentą yra, jų nuomone, nepakankamas.
 
„Manome, jog vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių yra tinkamo valstybės maisto rezervo kaupimas ir efektyvaus žemės ūkio sektoriaus saugumo užtikrinimas. Valstybės maisto rezervo formavimas turi tapti priemone, stiprinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas, ypač krizių metu. Tai gali apimti tiek būtiniausių maisto produktų gamybinių pajėgumų užtikrinimą, kurie prireikus galėtų būti aktyvuojami ekstremalių situacijų ar krizių metu, tiek galimybes naudotis maisto pasaugojimo paslauga, kai maisto produktų gamyba ar tiekimu užsiimantys ūkio subjektai valstybės užsakymu kauptų reikiamas būtinų maisto produktų atsargas, ir taip būtų garantuojamas nepertraukiamas jų tiekimas visais krizinių ar ekstremalių situacijų scenarijais”, – rašoma Seimo narių išsiųstame rašte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 05:00

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo narys Vytautas Bakas, nepaisant Seimo valdybos atsisakymo inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra įsitikinęs, kad Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams.
 
 „Įtakingi Lietuvos politikai, pareigūnai galėjo išnaudoti nacionalinį saugumą turinčias užtikrinti institucijas savo siauriems politiniams tikslams arba siekdami įgyti pranašumą prieš savo politinius konkurentus arba net juos kompromituoti, gali patvirtinti, kad be teisėto pagrindo buvo renkama informacija apie niekuo dėtus žmones“, – teigė V. Bakas.
 
„Esu įsitikinęs, kad buvo kišimąsi į šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat, atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone neteisėtą, demokratiniam rinkimų procesui“, – sakė V. Bakas.
 
Anot jo, Seimo valdyba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko buvo suklaidinta.
 
„Mano nuomone, Seimo valdyba suklydo ir savo sprendimą jie grindė antrine, ar net tretine informacija“, – sakė V. Bakas.
 
Skirtingai nei teigia NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, pasak V. Bako, antradienį uždarame NSGK komiteto posėdyje nebuvo priimti jokie sprendimai, o tik išklausyta STT ir Generalinės prokuratūros informacija. V. Bakas taip pat tikina, kad E. Pašilis ir Ž. Bartkus antradienį pateikė visiems NSGK nariams informaciją, į kokius būtent rinkimus buvo kišimąsi bei kokios institucijos pareigūnai rinko neteisėtus duomenis apie šalies piliečius.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
 
V. Bakas teigia, kad tik prieš metus gavęs informaciją, jis kreipėsi į STT bei su E. Pašiliu susitiko asmeniškai.
 
„Tik gavęs man adresuotą informaciją, matydamas, nusikalstamos veikos požymius (…) iš karto kreipiausi į STT ir informavau E. Pašilį asmeniškai per oficialų susitikimą“, – teigė jis.
 
„Man yra svarbus šis atvejis ir dešimt mėnesių palaikiau ryšius su E. Pašiliu ir STT. Gavau atsakymą, kad tyrimas nebetęsiamas, tuomet kreipiausi į Seimo valdybą“, – teigė jis.
 
ELTA primena, kad Seimo valdyba trečiadienį atsisakė inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, atsižvelgdami į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto perduotą protokolą.
 
„Tai yra NSGK kompetencija, jie nusprendė, kad tyrimo pradėti neverta. Kitaip sakant, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – sakė V. Pranckietis.
 
V. Bakas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas D. Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo valdyba trečiadienį spręs, ar inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako pateiktos informacijos apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų.
 
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas praeitą savaitę valdybą informavo, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas „galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“. Visgi rašte neatskleidžiama, kuri nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija turima omenyje.
 
V. Bakas tvirtina, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tačiau sausio 29 dieną jis iš minėtų institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
V. Bakui paskelbus apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą, antradienį dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sušaukė neeilinį posėdį, kuriame komiteto nariai, išklausę Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovų informaciją, nusprendė neinicijuoti parlamentinio tyrimo dėl Seimo nario pateiktos informacijos.
 
„Informacijos turinio neatskleisiu, bet pagal informaciją, kurią mes gavome, galiu pasakyti, kad nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, užsakymų greičiausiai nebuvo. Informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, buvo įvertinta subjektyviai ir neatitiko tikrovės“ , – po NSGK uždaro posėdžio teigė komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
 
Tuo metu, V. Bakas po NSGK posėdžio teigė, kad ir toliau laikosi savo nuomonės ir viliasi, kad trečiadienį Seimo valdyba nuspręs pradėti parlamentinį tyrimą.
 
„Visų pirma aš esu labai dėkingas NSGK kolegoms, generaliniam prokurorui bei STT vadovui, kurie atėjo į posėdį, kurie pateikė komitetui informaciją. Mano įspūdžiai tokie, kad laukiu Seimo valdybos sprendimo dėl tos informacijos, kurią pateikiau“, – sakė V. Bakas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.26; 00:30

NSGK narys Vytautas Bakas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) antradienį bus aiškinamasi dėl mįslingų mišriai Seimo narių grupei priklausančio buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako teiginių apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Uždarame NSGK posėdyje turėtų būti išklausyti Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai. 
 
Į pastarąsias institucijas, tvirtina V. Bakas, dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos jis kreipėsi, tačiau, pasak jo, šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų jis gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas.
 
Praėjusios savaitės trečiadienį buvęs NSGK pirmininkas informavo Seimo valdybą, kad vienoje iš nacionalinių saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų buvo renkama informacija apie žmones be įstatyme numatytų pagrindų bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams. Šiems galimai vykusiems procesams išsiaiškinti V. Bakas siūlo įkurti laikinąją tyrimo komisiją.
 
Kol kas V. Bakas neatskleidžia, kurią nacionalinį saugumą užtikrinančią instituciją jis turi omenyje.
 
Buvusio NSGK vadovo teiginiai neįtikino nei valdančiųjų, nei opozicijos
 
V. Bako reiškiami būgštavimai dėl esą vykusio neteisėto kišimosi į rinkimų procesus ir neteisėto informacijos rinkimo bent jau dalies šio Seimo lyderių neįtikino. Abejones V. Bako teiginių pagrįstumu reiškė tiek šiuo metu opozicijos lyderio statusą užimantis socialdemokratas Julius Sabatauskas, tiek konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pastarojo teigimu, V. Bako pareiškimai neatrodo rimtai, nes yra neaiškūs.
 
Itin skeptiškai V. Bako užuominas įvertino ir šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas. Dar pastarąją savaitę jis Eltai teigė, kad V. Bakas savo pareiškimu padarė didelę žalą Lietuvos žvalgybai bei Lietuvos įvaizdžiui tiek žvelgiant iš NATO partnerių, tiek geopolitinių konkurentų – Rusijos ir Baltarusijos perspektyvos. Politikas teigė, kad taip jaučia susirūpinimą dėl buvusio frakcijos kolegos teiginių abstraktumo.
 
Pirmadienį NSGK pirmininkas Eltai teigė, kad jokios papildomos informacijos dėl V. Bako iškeltos problemos nuo pastarojo trečiadienio neatsirado.
 
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad V. Bako pateiktą informaciją ir inicijuojamą idėją kurti laikinąją komisiją vertina rimtai.
 
„Manau, kad ji (situacija – ELTA) yra pakankamai rimta. Jeigu tai yra įtaka rinkimams, įtaka politiniams procesams, pasinaudojant tomis galimybėmis, kurios yra suteiktos, tai tikrai yra rimta“, – komentavo praėjusią savaitę V. Pranckietis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 06:30

Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rusija sureagavo į Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Rusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) šią savaitę pateiktas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas primena ligos istoriją. Pasak jos, su Maskva susijusios grėsmės yra klijuojamos su maniakiniu atkaklumu.
 
„Atkreipėme dėmesį į eilinę Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaitą. Dokumentas palieka nemalonų įspūdį ir primena ligos istoriją. Metų metus jo autoriai su maniakiniu atkaklumu klijuoja „nacionalinio saugumo grėsmės“ etiketę bet kuriam reiškiniui ar faktui, kuriame įžvelgiamos, o kartais net neįžvelgiamos, tik numanomos sąsajos su Rusija“, – rašoma ambasados komentare.  
 
Jų teigimu negalima nepastebėti, kad žvalgybos institucijų pristatytas dokumentas yra direktyvinis ir, kad su juo turi būti derinami ne tik valstybės struktūrų, bet ir visuomeninių organizacijų veiksmai.
 
„Negalima nepastebėti, kad šis dokumentas Lietuvoje laikomas nustatomuoju, pagal kurį savo veiksmus turi derinti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomeninės organizacijos, taip pat ir įsteigtos išeivių iš užsienio valstybių. Nesilaikantiems VSD nustatytų normų ir taisyklių taikomi bauginimai, sulaikymai, suėmimai, atliekami tyrimai, jiems gresia viešas pasmerkimas ir t.t. Neslėpsime, tokia „auklėjamoji praktika“ yra gerai žinoma iš visiškai nesenos istorijos“, – teigia ambasada išplatintame pranešime.
 
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigė, kad Rusija kelia vis dar didžiausias grėsmes šalies kariniam, informaciniam, ekonominiam ir energetiniam saugumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 17:19

Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė teigia, kad, jos nuomone, kasmet visuomenei pateikiami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai yra vis profesionalesni.
 
Tačiau politikė pasigedo išsamesnės įtakos politinėms kampanijoms, partijoms įvertinimo.
 
„Turiu tik vieną pastebėjimą, kurio VSD paprastai nenagrinėja, ir tai yra suprantama. Tai įtaka politinėms kampanijoms, partijoms. Manau, kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, Kremlius turi didelių interesų rinkimuose”, – sako R. Juknevičienė, vertindama visuomenei pristatytą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
 
Ji pastebi, kad į rinkimus ir nebereikia kištis iš išorės, kai į valdančiąją koaliciją „sukrinta visos Kremliui palankios politinės jėgos”.
 
„Kremlius supranta, kad Lietuvoje nėra šansų į valdžią prastumti atvirai prorusiškų jėgų. Tačiau turėti palankius, priklausomus nuo jų pinigų – užduotis įmanoma. VSD teisingai perspėja dėl verslo su Rusija, dėl lankymosi šioje šalyje aplinkybių”, – mano europarlamentarė R. Juknevičienė.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šiuo metu jai kelia susirūpinimą padėtis susisiekimo srityje.
 
„Dalios Grybauskaitės kadencija buvo balansuojantis veiksnys, neleidęs užvaldyti krašto apsaugos, užsienio reikalų, strategiškai svarbių susisiekimo ir energetikos sričių. Dabar matome pokyčius į bloga susisiekimo srityje. Belieka palinkėti ištvermės ir gilaus suvokimo prezidentui Gitanui Nausėdai”, – Eltai sakė buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
 
ELTA primena, kad antradienį Seime su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumentu visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Žvalgybininkų teigimu, Lietuvos kariniam, informaciniam, ekonominiam, energetiniam saugumui didžiausią grėsmę kelia dviejų valstybių – Kinijos ir Rusijos – veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 18:00

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2019 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad agresyvi Rusijos politika tapo priemone pateisinti Kremliaus valdantįjį režimą. Žvalgybos ataskaitoje taip pat buvo teigiama, kad kol kas politinių permainų Rusijoje tikėtis neverta ir kartu pažymėta, kad kibernetinės atakos 2018 m. buvo vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių, o Lietuvos istorija ir partizaninis judėjimas  – pagrindinis istorijos politikos taikinys.
 
Anot žvalgybos, 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
 
Praėjusiais metais pirmą kartą, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo įvardinta ir Kinija. Grėsmių vertinime rašyta, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 18:00

Georgijus Kutojanas, buvęs Armėnijos saugumo vadovas

Sausio 17 dieną viename iš Jerevano butų aptiktas buvusio Armėnijos nacionalinio saugumo tarnybos vadovo Georgijaus Kutojano kūnas. Georgijus Kutojanas tebuvo 38 metų amžiaus.

Mirties priežastis – šūvis į smilkinį.

Nelaimės vietoje rastas pistoletas „Glock“, priklausantis G.Kutojanui. Šį ginką jam oficialiai padovanojo Armėnijos valstybė kaip pareigūnui. Tačiau dar neaišku, ar būtent iš šio ginklo paleistas mirtinas šūvis. Mat bute, kuriame gulėjo kūnas, rasta apie 30 – 40 gilzių ir aptikta šūvių žymių sienose.

G.Kutojanas vadovavo Armėnijos saugumui vos dvejis metus: nuo 2016 metų vasario iki 2018 metų gegužės.  Iki tol G.Kutojanas ėjo Armėnijos prezidento padėjėjo teisiniais klausimais pareigas.

Butas, kuriame vyras buvo nužudytas arba nusižudė, G.Kutojanui nepriklausė – tai jo giminaičio butas.

Šiuo metu policija tiria pačias įvairiausias versijas – nuo savižudybės iki žmogžudystės. Pirmoji mirusį vyrą rado jo žmona – 31 metų Asmik Bišarian.  

Kai kurie Armėnijos leidiniai rašo, kad prieš mirtį G.Kutojanas studijavo Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete (norėjo gauti aukštesnį mokslinį laipsnį), bet kažkas jį iškvietė į Armėniją „svarbiems pokalbiams“, ir jis parskrido į Jerevaną. Taip pat pastebėta, jog prieš pat mirtį internetinėje enciklopedijos Wikipedia paskyroje „Georgijus Kutojanas” būta pakeitimų. Tik kelblu pasakyti, ar paskyrą redagavo pats G.Kutojanas.

Beje, tai – nebe pirma įtartina, keista aukštų Armėnijos pareigūnų savižudybė (žmogžudystė?). Pavyzdžiui, yra nusižudęs (nužudytas?) Armėnijos saugumo pareigūnas Mariusas Juzbašianas.  2019-ųjų metų rugsėjo mėnesį nusižudė (nužudytas?) buvęs Armėnijos policijos viršininkas Aikas Arutunianas. O buvęs Jerevano policijos viršininkas nusižudė (arba jam padėjo nusižudyti) 2019 metų lapkričio mėnesį Rusijoje.

Taigi Armėnijoje mažai kas tiki, jog G.Kutojanas pasitraukė iš gyvenimo savo valia, savo noru.

Slaptai.lt informacija

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) tiria versiją, kad į Irane sudužusį Ukrainos keleivinį lėktuvą „Boeing-737“ pataikė Rusijoje pagaminto zenitinio komplekso „Tor“ raketa. Tai ketvirtadienį leidiniui „Cenzor. Net“ pareiškė NSGT sekretorius Oleksijus Danilovas.
 
„Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu šiąnakt valstybinė komisija Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo „Boeing“ katastrofai tirti atvyko į Teheraną. Grupę sudaro 45 žmonės – 12 ministerijų ir žinybų atstovai, – sakė pareigūnas. – Šiuo metu vyksta pasitarimas, kuriame dalyvauja kompetentingų Irano institucijų atstovai. Tiriamos įvairios orlaivio nukritimo versijos“.
 
Anot jo, „tarp pagrindinių – lėktuvo numušimas zenitinio komplekso, taip pat ir zenitinio komplekso „Tor“, raketa, nes internete jau pasirodė pranešimų, kad katastrofos vietoje rasta raketos skeveldrų“.
 
Be to, pridūrė O. Danilovas, nagrinėjama lėktuvo susidūrimo su nepilotuojama skraidykle ar kitu skraidančiu objektu galimybė, tiriamos variklio suirimo ir sprogimo dėl techninių priežasčių, sprogimo lėktuve dėl teroro akto versijos.
 
Trečiadienį vos pakilęs netoli Teherano sudužo Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737“. Incidento metu žuvo 176 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 16:15

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas surengė susitikimą su aukštais valdančiosios partijos pareigūnais, paskelbė valstybinė šalies žiniasklaida. Susitikimas vyko prieš pat metų pabaigą, iki kurios, pasak Pchenjano, JAV turi pakeisti savo poziciją aklavietėje atsidūrusiose branduolinio nusiginklavimo derybose.
 
Plenarinė sesija prasidėjo šeštadienį, po pasigirdusių prielaidų, kad Pchenjanas ketina išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą – „Kalėdų dovaną“ Vašingtonui.
 
Kim Jong Unas pirmininkavo susitikimui, kuriame aptarta nauja „skaidri, antiimperialistinė ir nepriklausoma pozicija“, sakoma Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) pranešime.
 
Valdančioji Korėjos darbininkų partija taip pat „aptars svarbius klausimus valstybės gynybos srityje“, pridūrė KCNA.
 
Derybos dėl Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo iš esmės yra įstrigusios nuo tada, kai šių metų pradžioje žlugo Kim Jong Uno ir Donaldo Trumpo viršūnių susitikimas Hanojuje.
 
Susitikimas prasidėjo praėjus savaitei po to, kai Kim Jong Unas surengė aukščiausių kariuomenės pareigūnų posėdį, kuriame aptarė karinių pajėgumų stiprinimą. Sausio 1-ąją izoliuotos šalies lyderis sakys svarbią kasmetinę kalbą.
 
Šį mėnesį Pchenjanas „Sohae“ raketų paleidimo komplekse atliko kelis statinius bandymus, taip pat keliskart buvo panaudota ginkluotė, kurią Japonija ir kitos šalys apibūdino kaip balistines raketas.
 
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinės programos skirtos griežtos JAV ir Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, tačiau Pchenjanas yra itin supykęs dėl nešvelninamų sankcijų net ir po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas branduolinių ir tarpžemyninių balistinių raketų bandymams.
 
Pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija ir Rusija siūlė švelninti sankcijas ir taip deeskaluoti susidariusią padėtį.
 
„Neišvengiama“ grėsmė
 
Pietų Korėjos nacionalinio susijungimo instituto mokslininko Hong Mino teigimu, vykstančiame Šiaurės Korėjos pareigūnų posėdyje gali būti paskelbtas „didžiulis politikos lūžis“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis atžvilgiu.
 
Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėjos žiniasklaida paskelbė ant balto žirgo jojančio Kim Jong Uno nuotraukų, o ekspertai tikino, kad tokie atvaizdai gali būti simboliniai ir reikšti politikos pokytį.
 
Pats D. Trumpas sakė susitvarkysiantis su Kim Jong Uno jam rengiamu siurprizu.
 
„Sužinosime, kas tai per siurprizas ir sėkmingai su juo susitvarkysime. Visi man turi siurprizų, bet pažiūrėkime, kas bus. Aš su jais tvarkausi tada, kai jie pasirodo“, – sakė JAV prezidentas.
 
Vis dėlto buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas kritikavo prezidento poziciją šiuo klausimu ir tikino, kad Pchenjanas kelia „neišvengiamą“ grėsmę.
 
JAV prezidentas į savo bandymus įkalbėti Kim Jong Uną nutraukti Šiaurės Korėjos izoliaciją ir atsisakyti branduolinių ginklų investavo itin daug politinio kapitalo.
 
Tiesa, po trijų susitikimų ir daugelio laiškų pažangos nėra labai daug.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymo nustatyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą kaip keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, Seimui įstatymu pripažinus trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, elektros energijos importo iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, veikla, tai yra elektros energijos, pagamintos trečiojoje šalyje, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, patekimas į Lietuvos elektros energetikos sistemą veikla yra kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
Taip pat siūloma nustatyti, kad išduotų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, galiojimas panaikinamas nedelsiant juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka nuo tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios ar nuo Lietuvos Seimo pripažinimo trečiosios šalies branduolinę elektrinę nesaugia, jei tokia elektrinė jau veikia.
 
Kaip teigiama įstatymo projekte, siūloma nustatyti, kad informaciją apie nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžią leidimą importuoti elektros energiją iš trečiosios šalies išdavusiai institucijai pateikia Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius („Litgrid“), o nesaugios branduolinės elektrinės elektros energijos gamybos veiklos pradžios data šio įstatymo tikslais laikoma perdavimo sistemos operatoriaus pranešimo apie tokios veiklos pradžią diena.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.
 
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
 
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
 
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 05:02

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Maskvą nesikišti į kitų metų rinkimus. Tai antradienį paskelbė Baltieji rūmai, bet Vašingtone su D.Trumpu susitikęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad šis klausimas apskritai buvo paliestas.

JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai. D. Trumpas, tapęs prezidentu, pasmerkė „apgaulę apie Rusiją“ ir paskleidė alternatyvią teoriją, esą į JAV rinkimus kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV ir Rusijos vadovai D.Trampas ir V.Putinas.

Per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo taip pat tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet. „Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo. „Jeigu Rusija arba koks nors  užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.

Ar kas abejoja, kad Rusijos kišimasis į bet kurios valstybės rinkimus gresia jos nacionaliniam saugumui?

O dabar pagalvokime. Jei jau JAV Prezidentas viešai prašo Kremlių nesikišti į rinkimus, o tai byloja apie JAV bejėgiškumą šioje srityje, tai ką jau kalbėti apie rinkimus Lietuvoje su joje gyvenančiu trečdaliu „prie ruso buvo geriau”?

Rinkimai Lietuvoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Partijas per ilgesnį laiką dar galima šiek tiek įvertinti, kurios iš jų, greičiausiai, Kremliaus nupirktos, kurios – ne. Partijų lyderiai, Seime esantys ar buvę jame partijų nariai yra pastoviame žiniasklaidos, socialinių tinklų dėmesio centre. O kas gali ką nors garantuoti už pusę Seimo narių, tokiais tapusių per vienmandates rinkimų apygardas?

Verkiant reikia įvesti vien proporcinę rinkimų sistemą pagal partinius sąrašus.

Kur žiūri Respublikos Prezidentas? Jo reitingas kol kas labai aukštas. Jei jis paragintų visuomenę referendumu pereiti prie proporcinės Seimo rinkimų sistemos (ši valdančioji Seimo dauguma tikrai nekeis Seimo rinkimų įstatymo, o ir kita vargu ar bus įgali), neabejoju, kad problema būtų išspręsta. Kaip mat atsirastų iniciatyvinė 300 000 parašų surinkimo grupė, o referendume balsuotojai pasisakytų už proporcinę Seimo rinkimų sistemą, už didesnį nacionalinį saugumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.12.12; 06:00

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vadovaujama Almino Mačiulio, ketvirtadienį svarsčiusi geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo konkursą, leido sudaryti sandorį, Eltai patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas. Jo teigimu, komisija pateikė ir tam tikras rekomendacijas.
 
Patarėjas atkreipė dėmesį, kad komisijos sprendimas susijęs tik su situacijos nacionalinio saugumo klausimais vertinimu.
 
„Komisijos tikslas – pažiūrėti per nacionalinio saugumo prizmę, ar šis sandėris nekelia grėsmės nacionaliniams interesams“, – teigė jis.
 
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį sakė, kad geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo viešasis pirkimas parengtas neefektyviai, bet naujo pirkimo skelbimas reikš, kad projektas gali netekti ES lėšų.
 
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja pateikti ir parengti dokumentus dėl finansavimo, o dėl to nukeliami paraiškų pateikimo terminai, stringa projekto įgyvendinimas.
 
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigia, kad konkurso laimėtojo „Elecnor“ pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, palyginti su panašiais projektais kitose Europos šalyse. Pasak jo, darbus vykdant atskirais etapais, kyla grėsmė dėl nesuderinamumo, o elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas.
 
Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.
 
Kaip anksčiau sakė M. Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor.“
 
Pasak M. Bartuškos, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.06; 00:30

D. Trumpas įvardijo R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paskirs Robertą C. O’Brieną naujuoju savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
 
R. C. O’Brienas šiuo metu yra specialusis prezidento pasiuntinys įkaitų reikalams.
 
Prezidentas apie R. C. O’Brieno paskyrimą paskelbė socialiniame tinkle tviteryje. D. Trumpas tviteryje rašė, kad džiaugiasi galėdamas pranešti, jog paskirs R. C. O’Brieną naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
 
Pasak D. Trumpo, jis sunkiai ir ilgai dirbo su R. C. O’Brienu, kuris puikiai atliks naujas pareigas.
 
Patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigos atsilaisvino praėjusią savaitę, kai D. Trumpas iš šių pareigų atleido Johną Boltoną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.19; 07:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „dėl  Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
 
Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto nariai.
 
Jame kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
 
Seimo NSGK  turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat, to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
 
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
 
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“,- klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
 
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
 
 „Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama  nutarimo projekte.
 
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
 
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.11; 09:00

Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nuo šiandien, liepos 29 d., Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas pradeda eiti generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Prezidentas džiaugiasi, jog prie jo komandos prisijungė toks kompetentingas ir didžiulę patirtį sprendžiant nacionalinio saugumo klausimus turintis specialistas.

Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas nuo 2014 m. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas. Prieš tai dirbo kariniu atstovu Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos, anksčiau ėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas.

Jonas Vytautas Žukas yra apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių medaliu, Vyčio Kryžiaus ordinio Riterio kryžiumi (5-ojo laipsnio ordinu), Lietuvos Krašto apsaugos sistemos „Už nuopelnus”, „Už pasižymėjimą” bei kitais valstybės apdovanojimais.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.07.29; 16:38

Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.

2019.06.22; 10:20

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau tiek rašyta, agituota už ir prieš daugiapilietybę artėjant referendumui tuo klausimu, kad, atrodytų, visi argumentai išsemti.

Bet balandžio 30 d. toks Mindaugas Lukšys, Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacijos narys, 15min parašė straipsnį (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/mindaugas-luksys-karo-prievole-ir-mobilizacija-daugybines-pilietybes-atveju-500-1137354), kuriame aiškina, jog karo atveju daugybinė pilietybė Europos Sąjungoje didelių problemų nesukeltų.

“Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi LR piliečiai, turintys tiek dvigubą (daugybinę), tiek vieną pilietybę, yra traktuojami vienodai – kaip turintys tas pačias pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais. Daugybinės pilietybės atveju lietuvis galėtų atlikti tarnybą vienoje iš pasirinktų NATO ar Europos šalių ir jo tarnyba veikiausiai būtų įskaityta Lietuvoje. Ir tai būtų ne naujas reiškinys Europoje.”, – rašo autorius ir pateikia keletą konkrečių pavyzdžių iš praktikos, kaip tam tikros Europos šalys (Norvegija, Danija, Suomija, Vokietija, Šveicarija), kuriose yra privalomoji karinė tarnyba, mato karo prievolininką, kuris gyvena toje šalyje ir turi dvigubą pilietybę.

Viskas gražu, bet nuosaka – tariamoji (galėtų).

Lietuva – pafrontės valstybė, dėl kurios vis dar abejojama, ar suveiks efektingai penktasis NATO straipsnis, jei Rusija nutars susigrąžinti Baltijos valstybes į savo „globą”. Autoriaus išvardintoms valstybėms toks klausimas, bent kol kas, neegzistuoja.

Karinė technika – Konstitucijos propspekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Galimo karinio konflikto išvakarėse skelbiamas visuotinis tinkamo amžiaus vaikinų (o gal ir merginų) jau atlikusių ar dar neatlikusių karo tarnybą šaukimas į karą, skelbiama visuotinė mobilizacija.

Neatvykimas baudžiamas:

“BK 315 straipsnis. Šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu vengimas

Šauktinis ar aktyviojo rezervo karys, vengęs šaukimo į karo tarnybą karo padėties metu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.”

Toks šaukimas planuojamas iš anksto. Yra sudaryti šaukiamų Lietuvos piliečių sąrašai. Nesvarbu, kur jie būtų tuo momentu, kai ateis diena X. Jiems bus pranešta, kai ateis laikas. Bet karinė vadovybė turi nors apytikriai žinoti, kiek realiai gali turėti karių karinės padėties atvejui, kur juos dislokuoti, kokią karinę techniką kuriam patikėti ir t.t.

O dabar pabandykite atspėti, kiek daugiapilietinių Lietuvos piliečių atsilieps į šaukimą ir kokia valstybė išduos savo pilietį Lietuvos teismui dėl karinės tarnybos vengimo? Tai čia tik viena iš galimų situacijų.

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Pats autorius rašo:

“LR vyriausybė savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją: „Tam, kad būtų supaprastintos privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygos ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo,  a t e i t y j e   b u s   s i ū l o m a  jungtis prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos.”

Prie Konvencijos dar neprisijungėme, o jau lendame į referendumą. Gal palaukime pirma prisijungimo? Juk jau ir taip turime dvigubų piliečių išimties tvarka. O kaip bus su mūsų dvigubais piliečiais JAV? Klausimų daug.

Lietuvos valstybės vadovai. Slaptai.lt nuotr.

Gerbiama Prezidente, o ką galvoja Valstybės gynimo taryba, kuriai Jūs vadovaujate, apie galimų referendumo pilietybės klausimu rezultatų įtaką nacionaliniam saugumui. Pats laikas paskelbti.

Vyksta užplanuota diskusija tuo klausimu viešoje erdvėje, nuomonės įvairios, bet tai daugiausiai teisininkų, politikų nuomonės. Nacionalinio saugumo aspektu negirdėjau, kad tie, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus privalo žymiai daugiau žinoti, pasisakytų aiškiai ir nedviprasmiškai.

Referendumo mechanizmo atgal atsukti neįmanoma, bet turintys balso teisę turi būti maksimaliai informuoti apie balsavimo arba nebalsavimo pasekmes.

2019.05.03; 06:18

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje prasidedant išankstiniam balsavimui savivaldybių tarybų rinkimuose, saugumo ekspertas įspėja apie galimas kibernetines ir informacines atakas rinkimų metu.

Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Ryčio Rainio, Lietuva per metus patiria dešimtis tūkstančių kibernetinių išpuolių, o rinkimų metu tokių atakų tikimybė dar labiau padidėja. Nors, jo teigimu, sunku tikėtis, kad dėl kibernetinių išpuolių gali neįvykti rinkimai, vis dėlto, akcentuoja R. Rainys, gyventojai, politikai ir institucijos turi išlikti budrūs.

NKSC vadovo teigimu, nors atsakingos institucijos yra pasiruošusios galimiems bandymams pakenkti rinkimų procesui, akylesni ir kritiškesni pasirodančios informacijos atžvilgiu turėtų būti ir visi piliečiai. R. Rainio teigimu, tikėtina, kad internetinėje erdvėje bus bandoma skleisti klaidingą informaciją ir kompromituoti tiek rinkimuose dalyvaujančius politikus, tiek pačius rinkimus. 

„Nemanau, kad dėl kibernetinių atakų kyla grėsmė sugadinti rinkimus. Mūsų rinkimai paremti tradicinėmis, popierinėmis formomis, todėl, kilus bet kokioms abejonėms, visada galima perskaičiuoti rezultatus. Todėl šiuo aspektu jokių problemų nėra. Apskritai galima sakyti, kad juodžiausias scenarijus, jog rinkimai neįvyks, nėra labai įmanomas, nebent kažkas kažkuo labai nustebintų. Labiau tikėtini scenarijai yra susiję su sukeltomis abejonėmis pačiais rinkimais, su kompromitavimu, dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimu. Tai yra labai realus scenarijus“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius. 

Vis dėlto, pabrėžė R. Rainys, savivaldos rinkimų metu kibernetinių atakų suintensyvėjimo reikėtų tikėtis, kartu, akcentavo jis, tikėtina, kad bus ir nuožmesnis kenkėjiškų veiklų nutaikymas į rinkimams svarbius objektus, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) valdomas informacines sistemas. 

„Kibernetinės atakos rinkimų metu gali atsiliepti rinkimams, dėl to reikia būti pasiruošusiems, o mes esame pasiruošę. Su VRK įgyvendiname bendrą veiksmų planą, siekiant užsitikrinti rinkimų saugumą, kad rinkimų metu galimos atakos neturėtų neigiamo poveikio“, – tvirtino R. Rainys. 

Kadangi, jo teigimu, dažnas kibernetinių atakų taikinys yra internetinės svetainės, rinkimų metu tikimybė, kad bus bandoma įsilaužti į politinių partijų ar konkrečių politikų svetaines ar socialinių tinklų paskyras, padidėja. Ekspertas pabrėžia, kad NKSC atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje apie 50 procentų visų internetinių svetainių yra pažeidžiamos. 

„Interneto svetainių pažeidžiamumas yra ta vieta, kuri mums kelia nerimą iš saugumo pusės, nes internetinių svetainių valdymas gali būti išnaudojamas kibernetinėms atakoms, o pažeidžiamų svetainių skaičiai yra dideli – 50 proc. Lietuvos internetinių svetainių yra pažeidžiamos“, – sakė R. Rainys.

Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.

NKSC direktorius neneigia, kad specialių institucijų pasirengimas galimiems iššūkiams rinkimų metu yra susijęs ir su tarptautines įtampas sukėlusiais pavyzdžiais, kuomet Rusija kišosi į Vakarų valstybių rinkimus. 

Jo teigimu, tai, iš kur kyla svarbiausios grėsmės kibernetiniam ir informaciniam saugumui, sufleruoja vasario pradžioje pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

Ją pristatęs VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, todėl, pasak jo, labai tikėtina, kad turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis bandys paveikti vyksiančių rinkimų eigą.

NKSC direktoriaus teigimu, anksčiau Lietuva nėra patyrusi didelę žalą padariusių kibernetinių atakų, nutaikytų į rinkimams svarbius objektus. Pasak eksperto, ankstesni sutrikimai dažniausiai būdavo susiję su pačių informacinių sistemų veikimu ir jų sutrikimais ar programavimo klaidomis. Tačiau dabar, tikino ekspertas, visos klaidos yra ištaisytos ir gautos pamokos išmoktos.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks sekmadienį, kovo 3 dieną. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas, o balsavimas namuose prasidės penktadienį ir vyks iki šeštadienio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 06:50

Jungtinių Valstijų pareigūnai vyksta į daugelį Europos šalių įspėti apie saugumo grėsmes, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinas „Huawei“, teigia JAV diplomatas, atsisakęs atskleisti savo pavardę.

Vašingtonas „Huawei“ klausimą laiko itin skubiu, nes Europos Sąjungos šalys kaip tik dabar ruošiasi diegti 5G mobilųjį ryšį, kuris leis susijungti nedelsiant, suteiks galimybę perduoti didžiulius kiekius duomenų ir padės pamatus ateities technologijoms.

„Raginame kolegas neskubėti galvą pametus ir nepasirašinėti sandorių su nepatikimais tiekėjais iš trečiųjų šalių, kaip Kinija“, – Briuselyje perspėjo JAV Valstybės departamento pareigūnas.

Pareigūnas tikino, kad jis susitiks su ES, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovais, o jo kolegos iš Valstybės departamento keliaus į Ispaniją ir kitas ES šalis, kur pristatys Jungtinių Valstijų nerimą dėl „Huawei“.

„Bendradarbiavimas su nepatikimais tiekėjais, kaip „Huawei“ ar ZTE, turės neigiamų pasekmių jūsų nacionaliniam saugumui“, – ES šalis įspėjo diplomatas. Pasak jo, „Huawei“ ir kitos Kinijos įmonės gali daryti žalą intelektinės nuosavybės apsaugai, privatumui ir žmogaus teisių apsaugai.

JAV atstovo teigimu, Vašingtonas mano turįs įspėti Europą, kurios stiprus aljansas su Jungtinėmis Valstijomis „padidina nacionalinio saugumo svarbą iš JAV perspektyvos“.

Gruodį Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas iš Estijos Andrus Ansipas taip pat įspėjo dėl „Huawei“ ir ZTE keliamos grėsmės, kurios, pagal 2017 m. Kinijos kibernetinio saugumo įstatymą, privalo bendradarbiauti su Pekino žvalgybos tarnybomis.

Kalbėdamas antradienį, A. Ansipas tikino, kad Komisijos vaidmuo šioje srityje yra labai ribotas.

„Nacionaliniu saugumu turi rūpintis pačios valstybės narės“, – sakė buvęs Estijos premjeras, pridurdamas: „Jei valstybės narės prašys EK bendradarbiauti, imtis vieningų sprendimų, tada Komisija to ir imsis. Istoriškai EK visada taip elgėsi“.

„Huawei“ atkakliai neigia, kad įmonės įranga gali būti naudojama šnipinėjimui, nes ant kortos pastatyta itin daug.

Ekspertų teigimu, Švedijos „Ericsson“ – viena iš didžiojo telekomunikacijų trejeto kartu su „Nokia“ ir „Huawei“ – nuo Kinijos milžino atsilieka nuo 6 mėn. iki metų, atsižvelgiant į 5G mobiliojo ryšio įrangos kokybę. Pasak ekspertų, Suomijos „Nokia“ įrangos kokybė yra dar žemesnė.

Keli mobiliojo ryšio operatoriai, kaip „Bouygues Telecom“ ir SFR, Prancūzijoje jau pradėjo bandyti „Huawei“ įrangą 5G mobiliajam ryšiui diegti. Tuo tarpu „Deutsche Telekom“, „Bloomberg“ duomenimis, įspėjo, kad Europa 5G ryšio srityje gali atsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų net 2 metais, jei šalys nebenaudos „Huawei“ įrangos.

JAV diplomatas atmetė prielaidas, kad naudos iš „Huawei“ draudimo gaus Jungtinės Valstijos. Pasak jo, Vašingtonas įspėja dėl „Huawei“ dėl saugumo, o ne komercinių sumetimų. „Ericsson“, „Nokia“ ir „Samsung“, o ne JAV bendrovės, gautų naudos uždraudus „Huawei“ Europoje, tikina Jungtinių Valstijų atstovas.

Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP tikino, kad ES neplanuoja įvesti papildomo reguliavimo „Huawei“ klausimu.

„Turime ES viešųjų pirkimų taisykles, turime investicijų patikros siūlymus Europos interesams apsaugoti“, – sakė EK atstovas. Jo teigimu, pagal dabar galiojančias viešųjų pirkimų taisykles, institucijos gali atmesti „neproporcingai žemos kainos“ siūlymus. Taip pat ES valstybės, bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, gali imtis įvairių priemonių, užtikrinančių nacionalinio saugumo apsaugą.

ES valstybės narės gali blokuoti įmonių karinės įrangos sandorius su trečiosiomis šalimis ir su saugumu ar įslaptinta informacija susijusius pirkimus.

Vizito Tokijuje metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikino, kad Vokietijoje vyksta „didžiulės diskusijos“ dėl „Huawei“ įrangos naudojimo. Kol kas Vokietija veikia atsargiai, o šalies informacinių technologijų priežiūros tarnybos tikina neturinčios įrodymų, kad „Huawei“ gali naudoti savo įrenginius šnipinėjimui Pekino naudai.

Tuo tarpu Briuselyje A. Ansipas įspėjo: „Jei pernelyg ilgai lauksime tvirtų įrodymų, gali būti per vėlu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.06; 05:30