Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją „visiškai kontroliuoja Rusija“, prieš prasidedant Briuselyje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Manau, kad labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, ir kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“, – NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui sakė D. Trumpas.

Tuo metu JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“, – pridūrė JAV vadovas.

Baltijos dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją. Rytų Europos šalys ir Ukraina nerimauja, kad dėl šio kontroversiško Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projekto ilgainiui jos bus pašalintos iš dujų tranzito proceso.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:55

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

Antradienį NATO Jensą Stoltenbergą (Jens Stoltenberg) dar kartą paskyrė organizacijos generaliniu sekretoriumi – šias pareigas jam patikėta eiti iki 2020 metų. Apie tai paskelbta Aljansui, siekiančiam pasipriešinti Rusijos grėsmei, vykdant didžiausio masto reformas nuo Šaltojo karo laikų.

Aljansas ambicingai reformuoja savo valdymo struktūras, siekdamas pasirengti XXI a. karybos iššūkiams – ypač kibernetinių atakų ir hibridinio karo keliamoms grėsmėms.

Šiaurės Atlanto taryba – pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas – informavo, kad 29 Aljanso narės sutiko pratęsti J. Stoltenbergo vadovavimą organizacijai iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos.

„Sąjungininkai sveikina generalinį sekretorių ir yra įsitikinę, kad jis sugebės toliau su atsidavimu tęsti darbus, siekiant parengti NATO XXI a. saugumo iššūkiams“, – rašoma tarybos pranešime.

58-erių buvęs Norvegijos premjeras, Aljanso vadovu tapęs 2014-ųjų spalį, tviteryje rašė esąs pagerbtas ir dėkingas, kad jo mandatas buvo pratęstas.

„Nekantrauju ir toliau bendradarbiauti, siekiant sustiprinti Aljansą ir užtikrinti mūsų piliečių saugumą“, – pridūrė jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.13; 00:01

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį atsiprašė Turkijos dėl incidento Norvegijoje, kuris supykdė Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir privertė jį atšaukti Turkijos karius iš pratybų Norvegijoje.

„Atsiprašau dėl įžeidimo. Incidentą lėmė vieno asmens veiksmai ir jie neatspindi NATO požiūrio. Atitinkamas asmuo buvo skubiai pašalintas iš pratybų, vyksta tyrimas. Šis asmuo nėra NATO darbuotojas“, – sakė J. Stoltenbergas.

Turkijos prezidentas valdančiosios savo partijos „Teisingumas ir plėtra“ (AKP) nariams sakė, kad NATO pratybose Norvegijoje Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis jos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas (Mustafa Kemal Ataturk) bei jis pats (R. T. Erdoganas) buvo pavaizduoti kaip priešai. Teigiama, kad R. T. Erdogano ir M. K. Atatiurko atvaizdai pratybose galėjo būti naudojami kaip taikiniai.

Dėl šio incidento Turkija nusprendė atšaukti 40 pratybose dalyvaujančių šalies karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:01

Prieš kitą mėnesį vyksiančias didžiules Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį paragino Kremlių laikytis skaidrumo taisyklių ir teigė atidžiai stebėsiąs šiuos karinius žaidimus, informuoja naujienų agentūra AFP.

„Visos šalys turi teisę rengti savo ginkluotųjų pajėgų pratybas, tačiau jos taip pat turėtų gerbti savo pareigą būti skaidriomis. Mes labai atidžiai stebėsime šių pratybų eigą“, – po susitikimo su Lenkijos ministre pirmininkes Beata Šydlo (Beata Szydlo) žurnalistams Varšuvoje penktadienį sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją užtikrinti, kad ji laikysis įsipareigojimų pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą. Šis dokumentas reikalauja visas puses pateikti išankstinę informaciją apie pratybas ir įsileisti stebėtojų komandas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų nesusipratimų.

J. Stoltenbergas omenyje turėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, vyksiančias rugsėjo 14-20 dienomis. Baltarusija teigė, kad karinėse pratybose dalyvaus 12 700 karių, tačiau NATO narės įtaria, kad karių skaičius bus daug didesnis.

Be kita ko, anksčiau šią savaitę Baltarusija teigė pakvietusi stebėtojus iš septynių šalių. J. Stoltenbergas naujienų agentūrai AP teigė, kad NATO siųs du ekspertus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.26; 04:30

Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigia, kad keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje rodo Aljanso vienybę, jėgą ir ryžtą bei siunčia pranešimą potencialiems agresoriams.

„Keturi NATO batalionai siunčia aiškią žinią: vienos Aljanso narės puolimas reiškia visų narių puolimą. Jie rodo transatlantinio ryšio stiprumą. NATO yra grindžiama ryšiu tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Stiprus Aljansas svarbus abiem šiems regionams. Šiandien įvairių šalių pajėgos parodė, kad pasirengusios kovai. Pajėgos yra skirtos konflikto prevencijai ir tarnauti taikai“, – antradienį kalbėjo J. Stoltenbergas, Jonavos rajone stebėjęs tarptautines karines pratybas „Geležinis vilkas 2017“.

NATO vadovas pratybas įvardijo kaip įspūdingą įgūdžių ir NATO ryžto demonstraciją. J. Stoltenbergas padėkojo Lietuvai už pratybų rengimą, galimybę Aljanso narėms vykdyti bendrus mokymus. J. Stoltenbergas kartu su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite surengė dvišalį susitikimą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, jo metu aptarė geopolitinę situaciją, saugumo grėsmes regione ir tolesnes priemones joms atremti.

Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože. Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir visišką kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Sprendimą regione dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė pernai Varšuvos viršūnių susitikime, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.

Birželio 12-23 dienomis Lietuvoje vykstančiose pratybose „Geležinis vilkas 2017“ dalyvauja per 5,3 tūkst. karių iš 11 NATO valstybių (su Lietuva). „Geležinis vilkas 2017“ yra plataus masto regioninių pratybų „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) dalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.21; 02:55

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, antradienį, birželio 20 d., Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptars geopolitinę situaciją, agresyvios ir neprognozuojamos kaimynystės grėsmę regiono saugumui bei tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir NATO vadovai Stašėnuose, Jonavos r., stebės tarptautines pratybas „Geležinis vilkas 2017“. Tai šiemet didžiausios karinės pratybos Lietuvoje, kuriose dalyvauja daugiau nei 5300 karių iš 12 NATO valstybių.

Vienas pagrindinių pratybų „Geležinis vilkas“ tikslų – įvertinti NATO priešakinių pajėgų bataliono pasirengimą ir manevravimo gebėjimus „Suvalkų koridoriaus“ ruože.

Lietuvoje dislokuotas ir Vokietijos vadovaujamas batalionas yra pirmasis baigtas formuoti ir pilną kovinę parengtį pasiekęs NATO batalionas Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Šiuo metu kartu su vokiečių kariais jo sudėtyje tarnybą atlieka Nyderlandų, Belgijos ir Norvegijos kariai. Kitąmet prisijungs Liuksemburgo, Prancūzijos, Čekijos, Kroatijos ir Islandijos kariai.

Sprendimą 3 Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti 4 priešakinių pajėgų kovines grupes NATO vadovai vieningai priėmė Varšuvos viršūnių susitikime pernai, atsižvelgdami į augančią konvencinę Rusijos grėsmę. Regiono saugumui užtikrinti savo karius atsiųsti nusprendė 20 valstybių iš 29 NATO narių.

Pratybos „Geležinis vilkas 2017“ yra plataus masto regioninių pratybų „Saber Strike“ („Kardo kirtis“) dalis. Lietuvoje jos vyksta keliose vietovės. Jų metu pirmą kartą atliekamos plataus masto desantavimo, greito sunkiosios technikos permetimo, teritorijos atkovojimo, kontratakos ir mūšio mieste operacijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.19; 00:45

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per viršūnių susitikimą Briuselyje paspaudė valstybes dėl gynybos finansavimo ir, be terorizmo grėsmės, atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus Aljanso pasienyje. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Turime būti stiprūs ir budrūs. Ateities NATO turės sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, taip pat į Rusijos grėsmę NATO rytų ir pietiniame pasienyje“, – sakė jis savo kalboje atidengiant memorialą Rugsėjo 11-osios aukoms prie naujojo Aljanso būstinės pastato, kuriame susitinka Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai. 

Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

JAV prezidentas teigė NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jens Stoltenberg) atvirai išsakęs savo nuogąstavimus dėl Aljanso narių gynybos finansavimo.

„23 iš 28 narių nemoka tiek, kiek turėtų, už savo gynybą, tai neteisinga prieš JAV mokesčių mokėtojus. Daugelis iš šių šalių yra skolingos dideles pinigų sumas dar nuo praėjusių metų ir nemoka. Per pastaruosius aštuonerius metus JAV išleido gynybai daugiau nei visos šalys kartu. Jeigu visi būtume skyrę bent po 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pernai, mes būtume turėję papildomą 119 mlrd. JAV dolerių rezervą kolektyvinei gynybai ir kitoms bendroms reikmėms“, – sakė D. Trampas.

JAV prezidento teigimu, net 2 proc. gynybai nebėra pakankama dalis biudžeto, turint mintyje augančias grėsmes ir anksčiau neišmokėtas pinigų sumas, tam, kad būtų užkamšyti trūkumai, modernizuotas pasirengimas ir užtikrintas pakankamas pajėgų kiekis.

„Turime atsigriebti už prarastus metus, 2 proc. yra absoliutus minimumas atremiant šiandienines realias ir bjaurias grėsmes“, – pažymėjo D. Trampas.

ELTA primena, kad Lietuva 2 proc. BVP planuoja skirti jau kitąmet. Reikalavimą dėl 20 proc. nuo viso gynybos finansavimo skyrimo modernizacijai ir įsigijimams mūsų šalis jau vykdo. 

Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos tempai didinti finansavimą gynybai buvo nulemti išorinių grėsmių.

„Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome ir sustiprinti savo kariuomenę, atnaujinti, modernizuoti ginkluotę, ir tuo pačiu atkurti rezervą per šauktinių sistemą. Taigi Lietuva tikrai pirmiausiai stiprina savo pajėgas gynybai, kad galėtų tuomet kreiptis ir į kitas šalis, esant reikalui, kad ir jos galėtų padėti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuva 2 proc. finansavimą gynybai ketina pasiekti kitąmet. Šiuo metu gynybai tiek skiria JAV, Graikija, Estija, JK ir Lenkija. Reikalavimą dėl 20 proc. modernizavimui jau vykdo Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, JAV, Prancūzija, JK, Turkija, Rumunija ir Italija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 06:11

Briuselyje (Belgija) krašto apsaugos ministras Juozas Olekas NATO gynybos ministrų susitikime pristatė Lietuvos pasirengimą mūsų šalyje dislokuoti Vokietijos vadovaujamą sąjungininkų bataliono kovinę grupę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) susitikime patvirtino, jog prie Lietuvoje dislokuojamo Vokietijos vadovaujamo bataliono prisijungs, Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Prancūzija, Nyderlandai ir Norvegija.

„Lietuva vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkių pastangas sustiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą bei sprendimą formuoti bataliono kovinę grupę ir dislokuoti karius bei karinę techniką Lietuvoje. Lietuva intensyviai dirba, siekdama tinkamai priimti bataliono kovinę grupę 2017 metais“, – kalbėjo ministras J. Olekas.

Pasak ministro, šiuo metu yra derinami dokumentai dėl priimančiosios šalies paramos suteikimo, vykdomi infrastruktūros atvykstantiems sąjungininkų kariams apgyvendinti, technikai ir amunicijai saugoti bei treniruotis lauko sąlygomis parengimo darbai.

„Kitais metais atvykstantys sąjungininkių kariai įsikurs Rukloje, tačiau kai pastatysime naują Lietuvos kariuomenės karinį miestelį Rokantiškėse, bataliono kovinė grupė galės persikelti ten“, – teigė ministras J. Olekas.

Susitikime aptariant Aljanso veiksmus reaguojant į grėsmes iš Pietų, ministras J. Olekas informavo, kad Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve“), nuo kitų metų pradžios planuoja išsiųsti pirmąją 6 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę. Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su teroristine organizacija DAESH.

„Prisidėdami prie kovos su DAESH mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas“, – kalbėjo ministras J. Olekas.

Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Nuotraukoje: NATO gynybos ministrų susitikimas Briuselyje.

2016.10.27; 07:04

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Alexanderiu Wershbow ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariais, šalių narių akredituotais ambasadoriais NATO, aptarė Baltijos šalims ir Europai kylančius saugumo iššūkius, išaugusią terorizmo grėsmę, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Varšuvoje.

Prezidentė ir Šiaurės Atlanto Tarybos nariai griežtai pasmerkė brutalias teroro atakas Briuselyje. Pasak šalies vadovės teigimu, terorizmas šiandien viena didžiausių grėsmių, kuri neturi jokių sienų. Vyksta žiaurus ir nepateisinamas karas prieš visus Europos žmones. Todėl atsakas terorizmui privalo būti griežtas, pasitelkus visas įmanomas priemones.

Continue reading „Baltijos šalių apginamumas – NATO prioritetas“

Stoltenbergo šeimos nariai, taip pat ir sesuo Kamilė, irgi dirbo KGB

Lenkijos laikraštis Polonia Christiana straipsnyje „Pora prie šturvalo“ („Dwójka ze Sternikiem“) papasakojo apie naują NATO generalinį sekretorių Stoltenbergą ir naują Europos Sąjungos diplomatijos vadovę Mogerini. Laikraštis rašo:

„Ką bendro turi naujasis NATO generalinis sekretorius ir ES diplomatijos vadovė su Vladimiru Putinu? Jaunatviškas žavėjimasis pažangiausiais režimais ir meilė pasaulinio proletariato tėvynei.

Continue reading „Šeimyninė ranga“

timosenko-

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rassmusenas davė interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“.

NATO generalinis sekretorius ponas A.F.Rassmusenas teigė, kad pagrindinės kliūtys NATO ir Ukrainos santykiuose yra buvusios premjerės Julijos Tymošenko ir buvusio vidaus reikalų ministro Jurijaus Lucenkos bylos. „Abipusiai įsipareigojimai gerbti įstatymo viršenybę ir žmogaus teises – tai taip pat ypatingos partnerystės dalis“, – sakė jis.

Continue reading „J.Tymošenko ir J.Lucenkos bylos – pagrindinė kliūtis NATO ir Ukrainos santykiuose“

nato-little

Il­gai lauk­tas Či­ka­gos (JAV) su­si­ti­ki­mas nu­brė­žė svar­bias gai­res tiek NATO at­ei­ties klau­si­mais, tiek pri­imant eko­no­mi­nius spren­di­mus. Čia vy­ku­sia­me NATO va­do­vų su­si­ti­ki­me bu­vo svars­to­mi NATO ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos stip­ri­ni­mo, prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos, mi­si­jos Af­ga­nis­ta­ne ir ko­vos su nau­jo­mis grės­mė­mis klau­si­mai.

NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me pri­im­ta 13 do­ku­men­tų. Svar­biau­si – NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo de­kla­ra­ci­ja ir pla­tus gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­ke­tas „NATO pa­jė­gu­mai 2020“ – nu­ma­to efek­ty­vios gy­ny­bos stip­ri­ni­mo prie­mo­nes da­bar ir po de­šim­ties me­tų. Su­tar­ta įgy­ven­din­ti Al­jan­so na­rių tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir są­vei­kos stip­ri­ni­mo ini­cia­ty­vas „Iš­ma­nio­ji gy­ny­ba“ ir „Su­jung­to­sios pa­jė­gos“, ku­rios pa­dės efek­ty­viai ir so­li­da­riai pa­nau­do­ti NATO ša­lių ka­ri­nius, fi­nan­si­nius ir tech­no­lo­gi­nius pa­jė­gu­mus. „Iš­ma­nio­sios gy­ny­bos“ ini­cia­ty­va apims ir Lie­tu­vai ak­tu­a­lias NATO prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mą ir oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ti­jos vals­ty­bė­se.

Continue reading „NATO susitikimas „sudėliojo taškus““