Jungtinės Valstijos rimtai svarsto galimybę Brazilijai prisijungti prie NATO ar panašaus aljanso, susitikimo su Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro Baltuosiuose rūmuose metu pareiškė Donaldas Trumpas.
Kaip skelbia „Reuters“, Ovaliniame kabinete žurnalistai paklausė JAV prezidento apie galimą Brazilijos narystę Šiaurės Atlanto aljanse. Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos svarsto tokią galimybę.
„Mes rimtai tai svarstome“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad JAV ir Brazilijos santykiai niekada nebuvo tokie geri kaip dabar.
„Mes ruošiamės rimtai visa tai apsvarstyti, ar tai būtų susiję su NATO, ar su kitokiu aljansu, tačiau mūsų santykiai su Brazilija yra puikūs“, – tikino D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pareiškė paramą Brazilijai prisijungiant prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – pasaulio turtingų šalių klubo, kuriame yra ir Lietuva.
„Aš palaikau jų pastangas prisijungti (prie EBPO)“, – teigė D. Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Brazilijos siekį prisijungti prie organizacijos.
Brazilija, turinti aštuntą pagal dydį pasaulio ekonomiką, paraišką prisijungti prie EBPO pateikė 2017-aisiais. Prie EBPO jau yra prisijungusios kitos Lotynų Amerikos šalys – Meksika, Čilė ir Kolumbija.
Septynios iš 29 NATO narių 2018 metais pasiekė Aljanso nustatytą išlaidų gynybai tikslą. Tai nemaža pažanga per metus, tačiau greičiausiai nepakankama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaustųsi patenkintas.
JAV vadovas ne kartą koneveikė NATO priklausančias Europos šalis už tai, kad šios skiria nepakankamai lėšų kolektyvinei Aljanso gynybai. D. Trumpas nuolat kritikavo NATO, teigdamas, kad JAV į Aljanso biudžetą įmoka žymiai daugiau nei kitos šalys.
Be JAV, 2018 metais dar šešios šalys pasiekė tikslą skirti gynybai 2 proc. BVP. Tai Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Nors NATO narės pasižadėjo bandyti iki 2024 metų pasiekti išlaidų gynybai tikslą, didžiosios dalies narių nesugebėjimas nors kiek priartėti prie tikslo supykdė D. Trumpą. Kaip pranešama, jis net buvo užsiminęs apie JAV pasitraukimo iš Aljanso galimybę.
Ypač daug D. Trumpo kritikos sulaukė Vokietija. Nors Vokietijos išlaidos gynybai padidėjo nuo 45 mlrd. dolerių iki 50 mlrd. dolerių, šalis yra dar toli nuo nustatyto tikslo. Ji gynybai skyrė 1,23 proc. BVP.
NATO šalys pasirašys Makedonijos prisijungimo prie Aljanso protokolą vasario 6-ąją. Tai šeštadienį tviteryje pranešė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Vasario 6-ąją mes rašysime istoriją: NATO sąjungininkai pasirašys būsimos Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo prie Aljanso protokolą su (Makedonijos) užsienio reikalų ministru Nikola Dimitrovu“, – parašė J. Stoltenbergas.
Gautomis žiniomis, pasirašymo ceremonija įvyks NATO būstinėje Briuselyje 11 valandą vietos laiku (12 valandą Lietuvos laiku).
Sutartį dėl šalies pervardinimo į Šiaurės Makedonijos Respubliką, arba Prespos susitarimą, Makedonijos ir Graikijos užsienio reikalų ministrai pasirašė 2018 metų birželio 17-ąją prie Prespos ežero, kuriuo eina dviejų šalių siena. 2019 metų sausio 11-ąją Makedonijos parlamentas aprobavo atitinkamas savo šalies konstitucijos pataisas. Graikijos parlamentas ratifikavo sutartį sausio 25-ąją.
Šio dokumento ratifikavimu baigėsi 27 metus trukęs Atėnų ir Skopjės konfliktas – visą šį laiką Graikija blokavo Makedonijos priėmimo į NATO ir ES procesą. NATO jau daugiau kaip prieš 10 metų pareiškė esanti pasirengusi priimti Makedoniją, kai tik bus išspręsta šalies pavadinimo problema.
Nuolatiniai JAV prezidento Donaldo Trumpo nusiskundimai dėl per mažų NATO sąjungininkių gynybai skiriamų išlaidų duoda rezultatų. Tai sekmadienį interviu JAV stočiai „Fox News Sunday“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Anot jo, D. Trumpo reikalavimai nesusilpnino gynybinio aljanso – priešingai, šalys narės iki 2020 metų pabaigos skirs gynybai papildomus 100 mlrd. dolerių. „Taigi mes matome realias lėšas ir realius rezultatus“, – kalbėjo J. Stoltenbergas, pridurdamas: „JAV prezidento D. Trumpo žinia turi poveikį“.
JAV prezidentas nedelsdamas sureagavo į NATO generalinio sekretoriaus žodžius. J. Stoltenbergas ką tik pareiškė, kad NATO „mano dėka iš savo narių surinko daug daugiau pinigų nei kada nors anksčiau“, rašė jis tviteryje.
D. Trumpas prieš pradėdamas savo kadenciją 2017-aisiais pavadino NATO atgyvena, o jau būdamas prezidentas ne kartą reiškė dvejones dėl paramos garantijų Aljanso šalims užpuolimo atveju. Be to, jis reikalauja daug didesnių išlaidų gynybai, pirmiausiai – iš Vokietijos.
NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.
J. Stoltenbergas praėjusiomis dienomis Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo, gynybos sekretoriaus pareigas einančiu Patu Shanahanu ir prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį vykusiose derybose dėl Rusijos ir JAV pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) išsaugojimo aukšto rango NATO ir Rusijos pareigūnai pažangos nepadarė.
„Šiandien susitikime nebuvo pasiekta jokios tikros pažangos, nes Rusija neišreiškė jokio noro keisti savo poziciją“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Vakarų šalys tvirtina, kad Rusijos naujausios kartos vidutinio nuotolio raketos pažeidžia Šaltojo karo laikų INF sutarties sąlygas ir kelia pavojų Europos miestams.
JAV įspėjo, kad vasario 2 d. pradės šešis mėnesius truksiantį pasitraukimo iš sutarties procesą, nebent Rusija sunaikins raketų sistemą 9M729. Tačiau Maskva neigia, kad raketa pažeidžia sutartį, ir tvirtina, kad jos skrydžio nuotolis yra trumpesnis nei pagal sutartį draudžiamų raketų.
Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime dalyvavo aukšto rango Rusijos pareigūnai, tarp kurių užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bet J. Stoltenbergas sakė, kad jie nesuteikė jokio pagrindo.
Trumpą laikotarpį iki vasario 2 d. ir po šios dienos eisiančius šešis mėnesius J. Stoltenbergas apibūdino kaip „galimybę“ Rusijai sugrįžti prie sutarties laikymosi.
INF sutartis draudžia raketas, kurių skrydžio nuotolis yra didesnis nei 500 km. Sutartį 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Rusija teigia, kad 9M729 raketa nepažeidžia sutarties, nes maksimalus raketos skrydžio nuotolis yra 480 km.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai antradienį didžiule balsų dauguma priėmė įstatymą, remiantį NATO praneša „The Hill“.
Už dokumentą, atmetantį bet kokias pastangas išvesti JAV iš Šiaurės Atlanto aljanso, balsavo 357 įstatymų leidėjai, prieš – 22. Kaip pažymi leidinys, visi balsavusieji prieš – respublikonai.
„Šis įstatymas aiškiai rodo, kad Kongresas vis dar tiki misija, kurią atlieka NATO, ir užkirs kelią visiems neįžvalgiems mėginimams pakirsti NATO vienybę ir vienašališkai pasitraukti iš Aljanso“, – pareiškė žurnalistams demokratų daugumos lyderis Atstovų Rūmuose Steny`is Hoyeris.
Anksčiau laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjais, rašė, jog pernai Baltųjų rūmų šeimininkas kelis kartus kėlė idėją, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO.
Dokumente taip pat esama nuostatų, raginančių NATO šalis vykdyti savo įsipareigojimus ir skirti gynybos reikmėms ne mažiau kaip 2 procentus BVP. Pasak įstatymo autorių, tai reikalinga ir tam, kad būtų patikimai finansuojama Europos atgrasymo iniciatyva kovojant su Rusijos agresija.
Supratimas, kokią žalą ir pavojų euroatlantinei bendruomenei kelia dabartinė Rusijos politika, padėtų sustabdyti Kremliaus siekius plėsti savo įtaką ir kalti pleištus Vakaruose, sako Londone įsikūrusio saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Elisabeth Braw.
Saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Elisabeth Braw. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizuotame saugumo politikos ekspertų susitikime dalyvavusi E. Braw pabrėžia, kad, siekiant atremti Rusijos agresiją prieš Vakarus, nepakanka didinti išlaidas gynybai. Jos teigimu, ne mažiau svarbus yra ir visuomenės sąmoningumo stiprinimas. Tai, akcentuoja E. Braw, tiesiog būtinas žingsnis, norint neutralizuoti vieną pagrindinių Kremliaus ginklų – dezinformaciją.
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA ekspertė taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu vis dažniau tarp ES lyderių linksniuojama bendros Europos kariuomenės idėja yra tik abstrakti ir praktiškai nerealizuojama vizija. Pasak jos, užuot sukus galvas, kuriant sunkiai įgyvendinamus vieningos Europos kariuomenės planus, ES valstybių lyderiams reikėtų daugiau energijos investuoti į NATO ir regioninių saugumo projektų plėtojimo planus.
Lietuvos pozicija dėl bendros ES kariuomenės visuomet buvo ir išlieka gana skeptiška. Ilgą laiką manyta, kad ES kariuomenė iš esmės gali dubliuoti NATO. O tai, dalies politikų ir akademikų nuomone, mažins euroatlantinę vienybę ir eventualiai pakenks Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ar reikėtų būgštauti dėl rizikų, kurias bendra ES kariuomenė galėtų kelti euroatlantinei vienybei?
Pirmiausia mums reikėtų atsakyti į klausimus, ką ši ES kariuomenė galėtų būti pajėgi daryti, kokie būtų jos tikslai bei veikimo principai. Galiausiai, ar mes į ES kariuomenę turime žiūrėti kaip į nacionalines kariuomenes, ar jos funkcijos būtų tokios pačios?
Žvelgiant į ES bendros kariuomenės koncepciją, kol kas lieka neaišku, ką Europos kariuomenė veiktų. Labai svaru yra tai, kad nacionalinėms kariuomenėms vadovauja vietinės valdžios, todėl kyla klausimas, kas ir kaip vadovautų Europos kariuomenei. Pirmiausia, mes turime atsakyti į šiuos klausimus, nes kol kas kalbant apie Europos kariuomenę nėra jokių aiškesnių gairių.
Jeigu mes nežinome, kas sudarys šią kariuomenę, ką kariuomenė veiks ir kas jai vadovaus, – tuomet pati idėja tampa pernelyg abstrakčia koncepcija. Lengva pasakyti, kad mums reikia kurti bendrą ES kariuomenę, tačiau esminis klausimas lieka neatsakytas, – ar tikrai visos valstybės norės savo nacionalines karines pajėgas integruoti į bendrą ES kariuomenę.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žinoma, nėra jokių abejonių, kad ES reikia daugiau investuoti į savo saugumą, bet, manau, tą saugumo stiprinimą galima padaryti ir kartu su NATO. NATO aparatas veikia, yra veikiančios gynybos institucijas bloko šalyse, yra NATO štabas, galiausiai infrastruktūra bei tarybos. Todėl siekiant užsitikrinti didesnį saugumą, mes turime tiesiog dar daugiau investuoti į NATO.
Vis dėlto, jei, kaip jūs sakote, abstrakčios idėjos būtų įgyvendintos ir Europos kariuomenė būtų įkurta, ar tai pakeistų Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos mažųjų valstybių saugumo situaciją?
Realybė yra tokia, kad Vidurio bei Rytų Europos ar atskirai Baltijos valstybių esminis saugumo garantas yra JAV. Būtent dėl to, bijant kaip saugumo garantą prarasti JAV, šių valstybių lyderiai niekuomet tiesiogiai neparėmė bendros ES kariuomenės idėjos. Tiek Vidurio, tiek Rytų Europa JAV laiko pagrindiniu saugumo garantu, todėl bendros ES kariuomenės idėja jiems niekada neatrodė naudinga. Pasižiūrėkime į šio regiono valstybių lyderius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos, jie vis tiek linkę išsaugoti ir stiprinti santykius su JAV.
Jūsų nuomone, ar, įvertinus saugumo situaciją regione ir pasaulyje, galima išsiversti be Europos Sąjungos kariuomenės?
Manau, kad taip. NATO šiuo metu yra pagrindinė saugumo ir gynybos organizacija Europoje. Todėl geriausia ir būtų likti prie jos iniciatyvų. Kita vertus, būtų galima paraleliai euroatlantinį saugumą stiprinti plėtojant atskiras regionines iniciatyvas ar projektus. Tai yra efektyvus būdas stiprinti NATO.
Reikia pabrėžti, kad kiekvieno regiono interesas yra stiprinti savo saugumą. Todėl mažuose aljansuose galima būtų padaryti labai daug. Puikiausias pavyzdys yra Šiaurės šalys, kurios saugumo klausimais dirbdamos kartus prisideda ir prie visos Europos saugumo. Tuo labiau, kad tai tikrai nėra jokia konkurencija NATO aljansui.
Kalbant apie konkrečias grėsmes NATO ir Vakarams. Kokie yra Rusijos keliami iššūkiai saugumui? Kokių Rusijos ir NATO santykių reikėtų tikėtis ateityje?
Karinė agresija iš Rusijos yra akivaizdi, tačiau didelį dėmesį turime skirti hibridinėms Kremliaus keliamoms grėsmėms. Manau, kad Rusija šiuo metu kaip tik daugiausia dėmesio ir skiria nekarinei agresijai: dezinformacijos kampanijoms, kišimuisi į kitų valstybių rinkimus, be galo didelį pagreitį įgavo Rusijos kibernetinės atakos.
Todėl mes neturėtume manyti, kad Rusija vieną dieną pasitelks savo karinę galią ir užpuls Vakarus, mes turėtume suvokti, jog Rusija jau dabar Vakaruose vykdo agresiją. Tik tą ji daro kitomis, nebūtinai karinėmis priemonėmis. Manau, kad dėl tokių Rusijos veiksmų mes turėtume nemenkai susirūpinti ir jau dabar svarstyti, kaip Vakarų visuomenės gali save apginti. Ypač, kad tokios nekarinės Kremliaus atakos silpnina Vakarų visuomenes, jas skaldo bei priešina.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusija bando ir toliau bandys diskredituoti Vakarų šalių institucijas, mažinti piliečių pasitikėjimą vietinėmis valdžiomis. Rusija atakuos rinkimus, šalių nacionalines infrastruktūras bei privačias kompanijas.
Jūs kalbate apie platų Rusijos naudojamų agresijos įrankių spektrą bei dezinformaciją. Kaip tai atrodo realybėje?
Kalbant apie Kremliaus atakas prieš Vakarus, manau, kad jos turi dvi stadijas. Pirmiausia – pati ataka ar išpuolis prieš kažką. Iškart po to prasideda dezinformacijos kampanija. Pavyzdžiui, po Skripalių užpuolimo iškart vykdyta dezinformacijos ataka.
Rusijos žiniasklaida diskreditavo bet kokią Vakarų informaciją apie Skripalių užpuolimą. Jie ne tik neigė britų valdžios pateikiamą informaciją, tačiau ir kūrė klaidinamus, sau patogius įvykio scenarijus. Pavyzdžiui, kad ,,Novičok“ nuodai į Didžiąją Britaniją buvo atvežti ne iš Rusijos, o iš Čekijos bei Švedijos.
Apskritai manau, kad dezinformacija yra vienas pagrindinių ar net vienas stipriausių Rusijos turimų ginklų. Ypač dėl to, kad dezinformacija gali turėti ilgalaikį, net per kelias visuomenės kartas užsitęsusį, poveikį.
Kokios strategijos gali imtis NATO Rusijos agresijai sulaikyti?
NATO turi solidžias ginkluotąsias pajėgas. Bet mums reikia stiprinti jėgas ne tik kariniu lygmeniu, tačiau ir visose anksčiau išvardintose srityse. Mums reikia geriau save apsaugoti nuo dezinformacijos kampanijų ir t. t. Taip, NATO yra karinis aljansas, bet valstybės ir pačios turi stiprinti savo gynybą, ypač prieš nekarines atakas. Vakarų valstybės pirmiausia privalo suprasti tai, kokią žalą jos daro mūsų saugumui ir visuomenėms. Manau, kad šis supratimas sustabdytų Rusijos siekius plėsti savo įtaką ir kalti pleištus Vakaruose.
Praėjusią savaitę, gruodžio 24-30 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Gruodžio 25-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį „IL-20“, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, iš anksto pateiktą skrydžio planą turėjo, ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Gruodžio 26-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-18,“ skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Praėjusią savaitę – gruodžio 17-23 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, gruodžio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Kaliningrado sritį. Orlaiviai SU-27 skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Gruodžio 20-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis IL-20 skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su skrydžių valdymo centru palaikė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, aptars Ukrainos saugumo situaciją. Pasak D. Grybauskaitės, dvišaliame šalies vadovų pokalbyje ketinama svarstyti ir griežtesnio ES bei NATO atsako Rusijai, kuri prieš savaitę Kerčės sąsiauryje užpuolė Ukrainai priklausančius laivus, galimybes.
„Lenkija ir Lietuva yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, o saugumo iššūkius suprantame labai panašiai. Tad tikrai bus apie ką pakalbėti. Pirmiausia bus aptariamos temos, kaip dar labiau būtų galima padėti Ukrainai“, – apie būsimą dvišalį susitikimą kalbėjo D. Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu rūpinasi Ukrainos saugumu, tiekiant ginkluotę bei vedant karinius mokymus.
Tačiau, akcentavo prezidentė, būtina inicijuoti stipresnį ES ir NATO atsaką Rusijai, kuri, pamynusi tarptautinę teisę, netoli aneksuoto Krymo pusiasalio apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.
„Taip pat kaip būtų galima kartu su Lenkija inicijuoti rimtesnį atsaką (Rusijai. – ELTA) iš Europos Sąjungos ir NATO“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė pirmadienį taip pat dalyvaus Katovicuose vyksiančiuose Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos renginiuose. Šios pasaulinės konferencijos tikslas – patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose.
ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.
Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.
Reaguojant į Rusijos agresiją, Ukraina įvedė karo padėtį, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų. Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.
Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino NATO šalis atsiųsti laivų į Azovo jūrą. Tą jis padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai sekmadienį netoli Krymo krantų Rusija užėmė tris Ukrainos laivus.
Interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, išspausdintame ketvirtadienio numeryje, P. Porošenka teigė: „Vokietija – viena artimiausių mūsų sąjungininkių, ir tikimės, kad NATO šalys yra pasirengusios į Azovo jūrą atsiųsti savo laivų, jog palaikytų Ukrainą ir užtikrintų saugumą.„
Iš karto po Maskvos ir Kijevo konfrontacijos NATO paragino Rusiją paleisti Ukrainos laivus bei jų įgulas ir pridūrė „esanti kartu su Kijevu“.
Rusijos pakrantės apsaugos patruliai Kerčės sąsiauryje iš pradžių apšaudė, o tuomet užėmė Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus. Kerčės sąsiauris skiria Azovo ir Juodąją jūras.
P. Porošenka apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną save laikant Rusijos imperatoriumi, o Ukrainą – Rusijos kolonija.
„Vienintelė kalba, kurią jis supranta – Vakarų pasaulio solidarumas“, – kalbėjo prezidentas, ragindamas Vakarus įvesti naujų sankcijų Maskvai.
„Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirma buvo Krymas, paskui – Rytų Ukraina. Dabar jis nori Azovo jūros“, – tęsė Ukrainos vadovas.
„Vokietija turėtų sąvęs paklausti: ką Putinas darys toliau, jei jo nesustabdysime?“ – pridūrė P. Porošenka.
Pasak prezidento, esama įrodymų, kad Rusija prieš Ukrainą planuoja naują puolimą sausuma. Jis pridūrė, kad Kijevas partnerėms parodė tokius įtarimus pagrindžiančių palydovinių nuotraukų.
Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.
NATO šalys paragino Rusiją konflikte su Ukraina elgtis santūriai. „Nėra jokio pateisinimo karinės jėgos naudojimui prieš Ukrainos laivus ir laivyno personalą“, – po specialiojo NATO ir Ukrainos komisijos posėdžio Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Rusija raginama nedelsiant paleisti sulaikytus Ukrainos jūrininkus ir grąžinti laivus.
„Visi sąjungininkai susitikime pareiškė visišką savo paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Rusija raginama garantuoti netrukdomą priėjimą prie Ukrainos uostų. Be to, Ukrainai turi būti leista laisva laivyba Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
www.iskauskas.lt
Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Macrono pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.
Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR), nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Albanija ir Kosovu, siautėjo nusikalstamos grupuotės, kurias, kaip buvo įtariama, inspiravo Serbija.
Kelių šimtų Europos policininkų kontingentas nesusidorojo su padėtimi šiose buvusiose Jugoslavijos respublikose, be to, strigo koordinacija su NATO misija, tad gimė idėja kurti savas ginkluotąsias pajėgas. 2015 m. kovą, kaip rašė politologas Vadimas Volovojus, Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris „tiesiog susprogdino eterį savo pasiūlymu sukurti ES kariuomenę“.
„Vieninga Europos armija parodytų pasauliui, kad tarp ES šalių daugiau nebus karo. Tokia armija taip pat padėtų mums suformuoti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir leistų Europai prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta pasaulyje. Su savo armija Europa galėtų užtikrinčiau reaguoti į grėsmes taikai ES narėse arba kaimyninėse valstybėse. Bendra Europos armija pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad mes rimtai pasiruošę ginti savo europines vertybes“, – tada pareiškė EK vadovas.
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
NATO tam neprieštaravo. Tuo pat metu šviesą išvydo Europos politikos studijų centro paruošta ataskaita „Daugiau vienybės Europos gynyboje“, kurios rengimo vadovu buvo ne kas kitas, o pats Javieras Solana – buvęs NATO generalinis sekretorius bei ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Šiame dokumente, be kita ko, rašoma, kad Europa turi turėti „politinę ir karinę galimybę autonomiškai vykdyti intervencines operacijas už ES ribų“, o plėtoti europinę gynybinę integraciją gali „vienodai mąstančių šalių grupė“.
Įdomu, kad pirmoji šiai idėjai pritarė Vokietija, ilgai po kapituliacijos 1945 m. neturėjusi teisės savo ribotas ginkluotąsias pajėgas naudoti už valstybės sienų. Paskui tam pritarė Prancūzija. Buvo manoma, kad B. Obama pritars šiam pasiūlymui, nes, kaip rašė „US News“, ES kariuomenė galės apginti ne NATO narius Europoje, o, be to, europiečiai pagaliau pradės patys mokėti už savo saugumą.
Tada idėją palaikė Suomija, net ES nepriklausanti Turkija, kuri pažadėjo Europos kariuomenei duoti 60 tūkstančius karių (bėda tik ta, kaip rašo V. Volovojus, kad vokiečiai ir prancūzai priešinasi turkų narystei ES). Palankiai pasiūlymą įvertino Austrija ir Švedija.
Rusijai aneksavus Krymą, kilus karui Ukrainoje, išsiplėtus migrantų antplūdžiui į Europos šalis, „Union Europa Forces“ (UEF) idėja įgavo pagreitį. Europietiškų ginkluotųjų pajėgų kūrimo sumanymas buvo aptartas 2016 m. rugpjūtį vykusiame Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių uždarame susitikime italų lėktuvnešyje „Garibaldi“ prie Ventotene salos. Britams traukiantis iš ES, italai, kuriems ypač aktuali pabėgėlių problema, finansai ir šlyjanti ekonomika, tampa geri idėjos bendraautoriai.
Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
Vienu pirmųjų rimtesnių idėjos realizavimo momentų tapo Europos parlamento 2017 metų vasarį priimta rezoliucija Europos Sąjungoje įsteigti vieningą kariuomenę. Motyvas aiškus: vieningos Europos ginkluotosios pajėgos gali kainuoti ES šalims pigiau, nei gynybos išlaidų didinimas iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip to nuosekliai reikalauja naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Dar 2010 m. „Respublikos“ diskusijų platformoje svarstėme, kuo Lietuvai būtų naudingas naujas ES jėgos mechanizmas. Jau kuris laikas Briuseliui nepakanka priemonių, kuriomis galima būtų kontroliuoti tai, kas dedasi ES valstybėse narėse. Mat ekonominiai ir politiniai svertai ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi.
“Šiuo metu mechanizmai, kuriais Briuselis gali priversti atskiras ES valstybes nares imtis susitvarkyti savo darže, nėra labai patikimi. O netvarka atskirose valstybėse kenkia visai Sąjungai, – kalbėjo šių eilučių autorius. – Be abejo, kariuomenė sustiprintų ES įtaką. Tikėtina, kad ji galėtų atlikti savotišką įbauginimo funkciją, tarkime, prieš nepaklusnias ar nenorinčias susitvarkyti Bendrijos nares”.
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bet kaip ir NATO, Europos armija negalėtų kištis į jos narių vidaus reikalus. „Tai tik dar labiau padidintų piliečių nepasitenkinimą savo šalies valdžia ir ES”, – tada pritarė V. Volovojus. „Veikiausiai tai labiau būtų savotiškos policijos funkcijos, panašios į tas, kurias ES šiuo metu atlieka Kosove. Pavyzdžiui, viešosios tvarkos palaikymas, karių rengimas, vietinių pareigūnų mokymas. Tokiu atveju ES kariuomenė skirtųsi nuo Aljanso funkcijų”, – anuomet svarstė diskusijos dalyviai.
Iš tiesų, idėja rizikinga, dėl jos apsispręsti bus nelengva. Juo labiau, kad ES atotrūkis nuo JAV pastaruoju metu didėja. D. Trampas daug pastangų deda vengdamas Rusijos ir Kinijos keliamų grėsmių, o JAV karinė galia, kaip pastebi laikraštis „The New York Times“, nagrinėjantis 90 puslapių Kongreso komisijos parengtą pranešimą „Dėl nacionalinės gynybos strategijos“, tolydžio mažėja. Komisija rekomenduoja 3-5 proc. virš infliacijos tempų kasmet didinti JAV karinį biudžetą, kad, be kita ko, augtų NATO karinis dalyvavimas aljanso Rytų flange ir Baltijos šalyse.
Bet štai D. Trumpas kalba kitaip. Jis sukritikavo E. Macrono pasiūlymą kurti vieningas Europos ginkluotąsias pajėgas – „realią Europos armiją“, kad „apsisaugotume nuo Kinijos, Rusijos ir netgi Jungtinių Valstijų“. Amerikos vadovui ypač nepatiko mintis, kad Europai kada nors gali tekti gintis ir nuo Amerikos. D. Trumpas savo „Twiterio“ paskyroje idėją pavadino „labai įžeidžiama“. Gi Prancūzijos lyderis tai pavadino „tviterio tauškalais“.
Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas neaišku, kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu. Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ išplatino pranešimą, esą D. Grybauskaitė paragino E. Macroną „priešintis ordoms iš Rytų“. Žinoma, sunku įtarti, kad Lietuva, pritardama UEF idėjai, sutinka būti įtraukta, kaip V. Radžvilas rašo, į Merkel-Putino paktą, panašų į Miuncheno sąmokslą, kad ji dėl to grįžtų į Rusijos įtakos sferą. Jos pasirinkimas, kaip ir prieškarių, labai ribotas…
Užtat stebina tai, kad V. Putinas nedvejodamas pritarė Europos armijos kūrimui. A. Merkel paaiškino, kad UEF „parodytų pasauliui, jog karas Europoje neįmanomas“. Kitaip tariant, bet kokioms Rusijos pastangoms įžiebti ir išplėsti konfliktą Senajame žemyne būtų užkirstas kelias. Maskvos išskaičiavimas čia aiškus: JAV ir ES supriešinimas po „Brexit“ lūžio ir pabėgėlių invazijos, naudingas V. Putinui, siekiančiam suskaldyti ir taip traškančią Bendrijos vienybę bei pakirsti NATO slinktį link vakarinių Rusijos sienų. Kitaip sakant, Vakarų galios sumažėjimas pačių Vakarų rankomis…
Kur du pešasi – trečias laimi. Lietuva bet kuriuo atveju ketina stoti pralaimėjusių pusėn. Ar iš tiesų kartojasi 1938-ųjų situacija?
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė susirūpinimą dėl Kinijos, taip pat ir Rusijos vidutinio nuotolio raketų, ir paragino Pekiną prisijungti prie tarptautinės branduolinių ginklų kontrolės sutarties.
„Matome, kad Kinija daug investuoja į naujus, modernius ginklus, įskaitant naujas raketas. Ir pusė jų raketų pažeistų INF sutartį, jei Kinija būtų ją pasirašiusi“, – sakė J. Stoltenbergas, omenyje turėdamas JAV ir Rusijos pasirašytą 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią praėjusį mėnesį pagrasino nutraukti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Pritariame sutarties išplėtimui, kad Kinija taip pat turėtų jos laikytis“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
INF sutartį 1987 metais Vašingtone pasirašė paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ir tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. Ji įsigaliojo 1988 m. birželio 1 d.
Praėjusį mėnesį dabartinis JAV vadovas pagrasino nutraukti šią sutartį, nes Rusija pažeidinėja jos sąlygas.
Savo ruožtu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad sutarties nutraukimas galėtų sukelti naujas ginklavimosi varžybas, ir žadėjo reaguoti atitinkamai, jei JAV dislokuotų Europos teritorijoje bet kokias naujas raketas.
J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad „NATO nenori naujų ginklavimosi varžybų, bet esame labai sunerimę dėl naujų Rusijos raketų. Jos mobilios, gali nešti branduolinius užtaisus ir pasiekti tokius Europos miestus, kaip Berlynas“.
Nepaisant kontraversiško požiūrio į dabartinį JAV prezidentą, Seime įkurta Donaldo J. Trumpo (Donaldo Trampo) draugų grupė.
Laikinosios grupės pirmininku tapo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, grupės pavaduotojais skirti Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius.
Iniciatyvos autoriaus L. Kasčiūno teigimu, JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas.
„Todėl, nepaisant kai kurių mūsų parterių Europoje požiūrio, Lietuva kartu su JAV privalo būti pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje stiprinimą, abipusiai naudingos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, strateginių projektų ekonomikos, energetikos, saugumo bei kitose srityse vystymą“, – teigė grupės pirmininkas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
L. Kasčiūno nuomone, Europa ir Europos Sąjunga neturi savęs projektuoti eurocentristine jėga ir savo geopolitinę bei kultūrinę galią ji turi grįsti euroatlantinės civilizacijos pagrindais. Kitaip tariant, aiškino politikas, Europa privalo išlikti transatlantine.
Jis teigė, kad itin palankiai vertina Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimą bei JAV prezidento administracijos iniciatyvas, stiprinančias NATO, JAV išlaidų Europos valstybių gynybai didinimą, paramą Europos Sąjungos energetinei nepriklausomybei nuo autoritarinių valstybių.
„Lietuvai itin svarbus yra ir asmeninis JAV prezidento Donaldo Trumpo indėlis į tinkamą Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų vertinimą: savo kalboje Varšuvoje 2017 m. liepą Donaldas Trumpas, pirmasis ir kol kas vienintelis iš didžiųjų Vakarų valstybių lyderių, sulygino nacionalsocializmo ir komunizmo nusikaltimus žmonijai, o ypač Vidurio bei Rytų Europos regionui. Tokį savo vertinimą Donaldas Trumpas vėliau pakartojo ne kartą, ir esame įsitikinę, kad būtent toks vertinimas prisidėtų ir prie vieningesnės Europos kūrimo“, – aiškino Seimo narys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį griežtai sukritikavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono raginimą sukurti Europos karines pajėgas gynybai nuo užsienio jėgų, įskaitant JAV. D. Trumpas, kuris šeštadienį dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo minėjime Paryžiuje, E. Macrono teiginius pavadino įžeidžiančiais.
„Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasiūlė Europai sukurti savo kariuomenę, kuri apgintų ją nuo JAV, Kinijos ir Rusijos. Tai didelis įžeidimas, gal Europa iš pradžių turėtų sumokėti savo dalį į NATO, kurią itin subsidijuoja JAV?“, – D. Trumpas rašė tviteryje.
D. Trumpas, kuris su žmona Melania Prancūzijoje lankosi antrą kartą nuo tada, kai tapo JAV prezidentu, taip sureagavo į antradienį paskelbtą E. Macrono interviu, kuriame šis ragino sukurti bendras Europos karines pajėgas.
Neseniai JAV prezidentui paskelbus apie galimą pasitraukimą iš Šaltojo karo laikų branduolinio susitarimo, E. Macronas, uolus artimesnės Europos integracijos šalininkas, paskelbė, kad bendra ES kariuomenė reikalinga tam, kad Europa nebūtų priklausoma nuo JAV galybės.
„Mes turime apsiginti nuo Kinijos, Rusijos ir net Jungtinių Valstijų“, – Prancūzijos prezidentas sakė radijui Europe 1.
D. Macronas siekia įkurti nuo NATO nepriklausomas devynių Europos valstybių greitojo reagavimo pajėgas. Šis darinys galėtų greitai surengti bendrą karinę operaciją, evakuoti civilius iš karo zonos arba teikti pagalbą stichinės nelaimės metu.
Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, jog Armėnija prašosi priimama į NATO? Ar įtikinamas pasirodytų teiginys, esą Armėnijos premjero pareigas einantį Nikolą Pašinianą karinių NATO pratybų stebėti buvo pakvietęs pats Aljanso generalinis sekretorius? O jei portalas slaptai.lt parašytų, jog Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas tikrai svečiavosi Norvegijoje asmeniškai pakviestas Aljanso vadovo Jenseno Stoltenbergo – ar nepasirodytų ši žinia įtartina, labiau panaši į melą, propagandinę „antį“, nei į neginčijamą tiesą?
Be abejo, Armėnijos premjero niekas nekvietė į Norvegijos Karalystę, niekas jam neleido stebėti NATO karinių pratybų. Juolab NATO vadovybė nesiuntė ponui N. Pašinianui asmeninių pakvietimų.
Būtų didžiausia kvailystė, neapdairumas, beprotybė, jei NATO vadovai šiandien prašytų Armėniją prisijungti prie Aljanso pajėgų. Taip nėra ir negali būti. Šito oficialusis Briuselis negali padaryti dėl kelių svarių, rimtų priežasčių. Pirma, Armėnijoje dislokuota gausi Rusijos karinė bazė (Giumri miestas). Antra, Armėnija iki šiol okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą (įskaitant ir septynetą su KK nesusijusių rajonų). Todėl Vakarai šią valstybę tebelaiko agresore, nevykdančia Jungtinių Tautų rezoliucijų, įpareigojančių trauktis iš užgrobtų teritorijų. Ir, galų gale, visi puikiai žino, jog Armėnija priklauso Rusijos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tas KSSO – tai visiška priešingybė NATO aljansui. Tai – akivaizdžiai antieuroatlantinė organizacija. Kad ir kaip norėtų oficialusis Jerevanas, jis negali siekti draugystės su NATO ir tuo pačiu tampriai bendradarbiauti su KSSO. Sėdėti ant dviejų skirtingų kėdžių neįmanoma, kad ir koks gudrus, lankstus bebūtum.
Ir vis dėlto internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų, girdi, ponas N. Pašinianas svečiuojasi Norvegijoje, dalyvauja derybose su NATO generaliniu sekretoriumi, iš garbingų užsienio svečių ložės stebi, kaip gintis mokosi NATO kariai. Kad tokių „ančių“ buvo paleista internetinėje erdvėje, apgailestauja internetinis leidinys Armenianreport.com. Šis armėniškas portalas mano, kad primityvią dezinformaciją dėl neva Armėnijos noro jungtis į NATO struktūras skleidžia Kremliaus remiami ir apmokami troliai. Būtent jie neva paskleidė melagingų žinių, esą N. Pašinianas, vaizdžiai tariant, staiga Rusijai atsuko užpakalį, o Vakarams – veidą.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Niekas nesiginčija: pranešimai apie Armėnijos siekį bičiuliautis su NATO tėra primityvus, pigus melas. N. Pašinianas nevažiavo į Norvegiją, nesusitiko su NATO vadovybe ir nematė karinių NATO pratybų. Tuo metu, kai internetiniai troliai įrodinėjo, esą N. Pašinianas šnekučiuojasi su J. Stoltenbergu, Armėnijos premjeras iš tikrųjų buvo nuvykęs į iš Azerbaidžano atimtą Kalnų Karabachą, kur susitiko su šią azerbaidžanietišką teritoriją dabar valdančiais saviškiais – armėnais. Remiantis Armenianreport.com pranešimais, N. Pašinianui rūpėjo sužinoti, ar užtektinai rimtai jie, armėnai, saugo okupuotą teritoriją. Žodžiu, skirtumas tarp to, kas buvo rašyta, ir to, kaip nutiko iš tikrųjų, – akivaizdus: ne Norvegija, ne NATO, ne Briuselis, o Kalnų Karabachas.
Minėtas armėnų leidinys armenianreport.com klausia, kodėl Kremliaus troliai atkakliai skleidžia primityvų melą apie dabartinę Armėnijos vadovybę? Juk teiginiais, esą armėnai jau klastingai suvarė peilį Rusijai į nugarą arba ketina artimiausiu metu Rusiją išduoti, iškeisdami Maskvos politinę, ekonominę ir karinę paramą į draugystę su Vakarais, – niekas netiki. Nebent vienas kitas primityvus kvailys, nesusigaudantis užsienio politikoje. Tokios minėto leidinio versijos. Suprask, Armėnija nė neketina nusisukti nuo Kalnų Karabachą okupuoti padėjusios Rusijos.
J. Stoltenbergas stebėjo Norvegijoje vykstančias NATO pratybas. EPA-ELTA nuotr.
Ir vis dėlto dezinformacija, jog Armėnija išduoda Rusiją ir beldžiasi į Vakarus, – tebeplatinama.
Kodėl rusų troliams prireikė vaizduoti Armėniją kaip NATO sąjungininkę? O gal šį melą platina visai ne Kremliaus propagandistai? Gal esama jėgų, kurios suinteresuotos sužinoti, kokia būtų tiek Briuselio, tiek Maskvos reakcija į neva provakarietiškas Jerevano nuotaikas? Galų gale gal šias „antis“ platina pats Jerevanas, siekiantis suminkštinti griežtą Vakarų požiūrį dėl Kalnų Karabacho – kol šių žemių negrąžins tikriesiems šeimininkams, tol Armėniją laikys agresore?
Rusija ketina šią savaitę netoli Norvegijos krantų, toje srityje, kur NATO šiuo metu vykdo didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos karines pratybas, atlikti raketų bandymus, sakė NATO vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas reporteriams sakė, kad „praėjusią savaitę mums buvo pranešta apie planuojamus Rusijos raketų bandymus“. Jis pridūrė besiviliantis, kad Rusija elgsis profesionaliai.
„Mes, žinoma, atidžiai stebėsime, ką daro Rusija, tačiau jie veikia tarptautiniuose vandenyse ir pranešė mums įprastu būdu“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Norvegijos nacionalinio oro uostų operatoriaus „Avinor“ teigimu, Rusija atsiuntė NOTAM perspėjimus dėl raketų bandymų Norvegijos jūroje lapkričio 1-3 dienomis.
Nurodoma, kad Rusijos bandymų zona apims dalį teritorijos, kur spalio 25-lapkričio 7 dienomis vykdomos NATO karinės pratybos „Trident Juncture 18“, kuriose dalyvauja 50 tūkst. karių, 65 laivai, 250 lėktuvų iš 31 šalies.
NATO pratybos, vykstančios už kelių šimtų kilometrų nuo Norvegijos sienos su Rusija tolimoje šiaurėje, skirtos pasirengti apginti bet kurią Aljanso narę atakos atveju.
„Raketų bandymai nepakeis mūsų pratybų plano“, – sakė J. Stoltenbergas.
Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiais metais mini savo atkūrimo šimtmetį. Pagrindinis šios šventės akcentas – lapkričio 24 d. iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje.
Parade, be Lietuvos karių, su savo technika dalyvauti planuoja ir NATO sąjungininkai, Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, NATO Oro policijos misijos Baltijos šalyse, trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos LDK K. Otrogiškio brigados LITPOLUKRBRIG kariai, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos būriai, sakoma pranešime.
„Stipriai kariuomenei būtina visuomenės parama ir palaikymas, todėl karinis paradas – puiki proga parodyti, kaip modernėja ir stiprėja Lietuvos kariuomenė, pademonstruoti turimą karinę techniką bei moderniąją ginkluotę, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Tikimės, kad sprendimas paradą rengti vienoje pagrindinių sostinės gatvių pritrauks daug vilniečių ir miesto svečių bei suteiks jiems įsimintinų akimirkų“.
Planuojamas paradas bus didžiausias iki šiol karinis renginys Lietuvoje, surengtas miesto gatvėmis. Numatoma, kad iškilmingame parade dalyvaus apie pusantro tūkstančio Lietuvos ir NATO sąjungininkų bei partnerių karių su karine technika ir modernia ginkluote. Į renginį kviečiami atvykti ir aukščiausi Lietuvos valstybės pareigūnai, užsienio svečiai.
Renginio metu šventės dalyvius pasveikins Lietuvos karinių oro pajėgų ir NATO Oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantys orlaiviai sveikinimo skrydžiais virš Vilniaus.
Pastarąjį kartą toks karinis paradas su gausia karine technika surengtas 2013 metais minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 95-ąsias metines. Tąkart paradas vyko Gedimino prospekte Vilniuje, o jame dalyvavo apie 500 Lietuvos ir sąjungininkų karių su karine technika.
Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio proga vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti ir tradicinio Tado Dambrausko fotografijų konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2017-2018“ parodą, kuri duris atvers lapkričio 22 d.
Taip pat vyks apdovanojimo – statulėlės „Lietuvos karžygys“ įteikimo ceremonija, kiti šventiniai renginiai.
Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d., ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Jungtinės Amerikos Valstijos visiškai laikosi praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje su Rusija pasiektos branduolinių ginklų sutarties, bet Rusijos sprendimas plėtoti nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą SSC-8 reiškia, kad sutartis nebėra veiksminga, paklaustas apie JAV sprendimą nutraukti sutartį, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, informuoja „Reuters“.
„Visos sąjungininkės sutinka, kad JAV visiškai laikosi sutarties, problema – Rusijos elgesys“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.
„Problema ta, kad sutartis negali būti veiksminga, jei jos laikosi tik viena pusė“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
Prezidentas kaltino Rusiją pažeidžiant 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ir paties susitarimo“.
