Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Sykį žymus, daug vertingų knygų apie Lietuvos istoriją parašęs intelektualas prisipažino, jog keletą mėnesių šalyje galiojęs karantinas jam nebuvęs skausmingas. Rašytojui malonesnė vienatvė nei žmonių susibūrimai. Net ir trumpiausi, nekalčiausi pašnekesiai bendraminčių ratelyje jį vargina. Kodėl? Esu privestas ne tik apsimesti, kad kolegoms rūpimi klausimai gyvybiškai svarbūs ir man, bet dar pats save diplomatiškai prievartauju prikąsti liežuvį, kad bičiuliams neprimesčiau savų temų.

Tik ko vertos diskusijos, kai pašnekovai vienas kito negirdi, kai net nenori girdėti?

Kodėl Turkija nesirūpina Baltijos šalių saugumu?

Deja, Pasaulis taip surėdytas, kad mes ne visada pajėgūs išvengti painių kryžkelių. Jei neperprasi oponento argumentų, pakenksi ne jam – pats apsijuoksi, pats pakliūsi bėdon.

Ši ne visuomet maloni taisyklė galioja tiek tarpusavyje besiginčijantiems kaimynams, giminėms, sutuoktiniams, bendradarbiams, tiek valstybėms, kurios pasmerktos nuolatinėms intrigoms, pykčiams, išdavystėms.

Puikiausias pavyzdys – kilę nesusipratimai dėl NATO aljansui priklausančios Turkijos elgiasio. Taip, visi žinome, kad „Turkija ir toliau blokuoja NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, nepaisant Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pernai gruodį pasiekto susitarimo su sąjungininkų lyderiais“. Gynybos plano angliškasis pavadinimas – „Eagle Defender“. Tai – lietuviškoje informacinėje erdvėje birželio mėnesį nuskambėjusi ELTOS citata.

Taip, Turkija pykstasi su JAV, Prancūzija. Birželio 17-ąją ELTOS paskelbtame tekste pabrėžiama: „Turkija nesutinka patvirtinti šių planų, nebent mes pripažintume PYD/PKK teroristiniais subjektais“, – sakė Prancūzijos gynybos korpuso pareigūnas, turėdamas omenyje Sirijos ir Turkijos kurdų grupes, kurias Ankara laiko pavojingais sukilėliais. „Mes sakome ne. Mes turime parodyti solidarumą su sąjungininkais rytuose, o šių planų blokavimas yra nepriimtinas“, – teigė pareigūnas“.

Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Taip, „NATO gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai buvo parengti po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nors šie planai nėra susiję su Turkijos karine strategija Sirijoje, nesutarimai didina saugumo grėsmę visose NATO dalyse. Pagal NATO sutartį, vienos valstybės sąjungninkės užpuolimas yra laikomas viso Aljanso užpuolimu, o NATO turi parengusi karines strategijas visų valstybių narių gynybai“ (iš to paties birželio 17-ąją paskelbto ELTOS pranešimo).

Kaip patartumėte elgtis tarp politinių girnų patekusiai Lietuvai? Žinoma, oficialusis Vilnius galįs muštis į krūtinę taip karšai ir emocingai, kaip, sakykim, jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Dar pienas mergaitei nuo lūpų nenudžiūvęs, o ji jau mananti, kad įgijo dieviškąją galią visus aplink esančius mokyti gyvenimiškųjų tiesų.

Lietuvoje taip pat netrūksta karštų galvų, šaukiančių, esą Turkiją derėtų išmesti iš NATO.

Gal Turkija verta, kad ją Briuselis ištrenktų iš Aljanso. Gal taip kada nors ir nutiks. Jei žvelgsime atidžiai, matysime, jog NATO aljanse esama daug narių, kurias derėtų išspirti lauk – dėl nemokamų 2 proc. nuo BVP, dėl atkakliai tiesto Nord Stream 2, dėl Rusijai mėgintų parduoti Mistral karo laivų. Tarp išmestųjų turėtų būti ir mano Tėvynė Lietuva. Juk Lietuva daug metų mokėjo žymiai mažesnę sumą į NATO aljanso kasą, nei buvo sutarta pasirašant stojimo dokumentus, o Turkija, garbė jai už tai, niekad niekur net neužsiminė, jog Lietuvą, kaip ir kitas per daug taupančias „gudruoles“, vertėtų išprašyti iš garbingos kompanijos.

Memorialas turkų kariams Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

Įžvalgi, sumani, bent keletą ėjimų į priekį šachmatų lentoje matanti diplomatija šiuo konkrečiu atveju pirmiausia turėtų pasidomėti ne turkiškomis, o savomis klaidomis. Jei nenorime būti panašus į savo neklystamumu patikėjusią aikštingąją klimatos aktyvistę, oficialusis Vilnius privalo nuoširdžiai paklausti oficialiosios Ankaros: ką mes blogo jums padarėme? Tokį pat klausimą oficialiąjai Turkijos valdžiai turėtų pateikti ir oficialusis Vašingtonas bei oficialusis Paryžius.

Nuoširdus domėjimąsis, kaip, kodėl ir kiek sykių NATO aljanso šalys įžeidė Turkiją, reikalingas ne tam, kad pultume aklai puoselėti kiekvieną turkišką užgaidą. Mums nereikia, kad turkai užsiliptų mums ant galvų. Atsikvošėjimas reikalingas tik tam, kad taptų lengviau ieškoti kompromisų, leidžiančių išsaugoti NATO vienybę.

Tačiau ar įmanomas nuoširdus pokalbis, jei Turkijai net neleidžiama išsižioti apie patirtas nuoskaudas? Turkija – ne Rusija. Jei Baltijos šalys, įskaitant visą Rytų Europą, taip pat Ameriką, Didžiąją Britaniją, senų seniausiai perkando tikrąją Kremliaus politiką, tai Turkijos, buvusios Osmanų imperijos, reikalų mes taip gerai išmanome, kad galėtume drąsiai mojuoti kardu, kas – juoda, o kas – balta.

Europietiškas egoizmas

Lietuviams nekenktų bent akimirkai įsivaizduoti tapus turkais. Štai tada, pamačius save turko kėdėje, migla, neleidžianti įžvelgti tikrųjų trinties priežasčių, iškart išsisklaidytų. Jei aš būčiau Turkiją mylintis turkas, agituočiau savąją valdžią pasitraukti iš NATO aljanso ir daugiau nebeklibinti Europos Sąjungos durų rankenos. Prabėgo keletas dešimtmečių, o Briuselis su Strasbūru vis nepriima Turkijos į savo šeimą. Tikriausiai protinga taktika, žvelgiant iš Briuselio, Strasbūro, net ir Vilniaus dangoraižių, nes ilgainiui Europoje dominuotų turkai. Ir vis tik leiskite gūžščioti pečiais, kodėl tada Turkija privalo itin rimtai domėtis tiek politiniu, tiek kariniu Europos saugumu?

Europos Sąjungos lyderiai ignoruoja Turkijos prašymus dėl narystės ES (sugalvoja naujų ir naujų trukdžių – esą jau tuot tuoj priims, tik dar reikėtų pasitemti demokratijos srityje). Šventa teisė reikalauti demokratijos. Demokratija – būtina kaip oras, kaip vanduo. Tačiau kodėl Europa trokšta, kad turkai vardan jos rizikuotų savo karių gyvybėmis? Briuselis primygtinai liepia, kad turkai savo žemėse sulaikytų į Europą iš Afrikos ir kitų kontinentų plūstančius pabėgėlius, kitaip Europa, matot, ims dusti nuo atvykėlių gausos. Bet kam Turkijai šis galvos skausmas, jei Briuselis neįsileidžia Turkijos į savo šeimą?! Vietoj pilnateisės narystės jai numetami doleriai. Briuselis įsivaizduoja, kad Turkijai tų milijonų ar milijardų – užteks. Turkijai nebeužtenka. Jei būčiau Turkijos pilietis, sakyčiau: man nusibodo vienpusė draugystė.

Amerikietiški nesusipratimai

Kita labai svarbi pastaba. JAV įsiutusi, kam Turkija perka ginklus ne iš Amerikos, kodėl susigundė Rusijos vilionėmis. Amerika turi teisę įsižeisti. Aš, būdamas lietuviu, taip pat įsižeidžiau – kodėl Ankara mano mylimos ir gerbiamos Amerikos priešlėktuvinės gynybos ginklus iškeitė į rusiškus? Bet jei pripažįstame Amerikos teisę supykti, pripažinkime ir Turkijos teisę įsižeisti. Mano supratimu, turkai privalo įsižeisti: kodėl JAV palaiko turkų priešus kurdus, kodėl JAV ignoruoja turkų reikalavimą PYD/PKK pripažinti teroristiniais subjektais? Vienybės klausimas turėtų rūpėti visiems – ne tik Turkijai.

Donald Trump. EPA-ELTA foto

JAV – ne šventa karvė. Amerika – nuodėminga. Būdamas turkas, aš tvirtinčiau, kad Amerika neverta pasitikėjimo, nes ji kadaise garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į tai, jog Kijevas atsisakytų atominio ginklo. Bet ar šį savo pažadą ištęsėjo? O jei vieną pažadą pamynė, kokias garantijas turime, kad nepamins ir antrojo, trečiojo?

O kaip, leiskite paklausti, oficialusis Vašingtonas pasielgė, kai Turkija, neapsikentusi oro erdvę nuolat pažeidžiančių rusų naikintuvų, vieną iš jų numušė? Tai, beje, itin svarbus argumentas. NATO privalėjo ginti Turkiją visomis keturiomis, kad Vladimiras Putinas bijotų net Turkijos pusėn žvilgtelėti. Bet NATO tepaskelbė keletą aptakių, atsargių rezoliucijų, labiau priekaištaujančių Ankarai, nei Kremliui. Štai Turkijai nieko kito ir neliko: jei NATO tik taip tepadeda, ieškosime kitų draugų.

Mano mylima ir gerbiama Amerika, žinoma, kvailai pasielgė ir pripažindama 1915-uosius metus buvus „armėnų tautos genocidu“. Turiu omenyje paskutinįjį atvejį, kai net vienas JAV politikas prisipažino: jei Turkija nebūtų atsukusi nugaros mūsų priešlėktuvinės gynybos ginklams, nebūtume genocido pripažinę. Tik ar taip elgtis – padoru? Tiesos ir teisingumo siekis turėtų būti svarbesnis nei noras įgelti oponentui.

Prancūziškas akibrokštas

Keistai elgiasi ir Prancūzija. Ji pripažino 1915-uosius esant „armėnų tautos genocidu“. Bet šis žingsnis abejotinas jau vien dėl to, kad Armėnija, skirtingai nei Turkija, iki šiol neatvėrusi savų archyvų. Todėl brėžti kategorišką vertinimą daugiau nei šimto metų senumo tragedijai dar anksti. Palaukime, kol oficialusis Jerevanas į savo slaptuosius archyvus įsileis visus istorikus, tyrinėtojus, mokslininkus.

1983 metų liepos 15 dieną Paryžiaus oro uoste Orli sprogo bomba. Šio teroro organizatorius – teroristinei organizacijai ASALA (Slaptoji Armėnijos išlaisvinimo armija) priklausantys Varužanas Karapetianas

Jei būčiau turkas, Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono paklausčiau, kodėl oficialusis Paryžius taip nuoširdžiai rūpinasi „armėniškojo skausmo įmamžinimu“ ir taip vangiai, nenoriai, atmestinai savo aikštėse, skveruose, gatvėse įamžina nuo armėnų teroristinių organizacijų Prancūzijos teritorijoje vos prieš kelis dešimtmečius žuvusiųjų turkų diplomatų atminimą? Ar Paryžiuje stovi bent vienas paminklas, pagerbiantis turkų diplomatus, kuriuos Prancūzijoje visai neseniai nužudė ASALA, Dašnakcutiun ir Gnčak smogikai? Gal prancūzai taip apgirto nuo vyno, kad jau nebesusigaudo, kas – tikrieji jų partneriai?

Lietuviškas nesusigaudymas

Jei būčiau Turkijos pilietis, priekaišaučiau ir Lietuvai: liūdniausia net ne tai, kad jūs, lietuviai, Seime specialia rezoliucija pripažinote 1915-uoius metus esant armėnų tautos genocidu (kolegė Irma Ąžuolė vienoje iš slaptai.lt publikacijų pastebėjo, jog dėl rezoliucijos balsuota pustuštėje salėje Naujųjų metų švenčių išvakarėse), o todėl, kad, prieš palaimindami rezoliuciją, net nesiteikėte išklausyti oficialiosios Ankaros argumentų, nepareiškėte net menkiausio noro padirbėti Turkijos archyvuose. Jūs į Mokslų Akademiją įsileidžiate Armėnijos, kuri nėra jūsų sąjungininkė NATO aljanse, ambasadorių, o štai Turkijos, kuri yra jūsų sąjungininkė NATO aljanse (Turkijos naikintuvai jau ne sykį saugojo Lietuvos oro erdvę) ambasadoriui paskutinę minutę uždraudėte įžengti į Mokslų Akademiją, užtrenkėte duris turkų tyrinėtojams. Būdamas turkas garsiai šaukčiau – tegul lietuvius nuo šiol saugo armėnų kariai…

Austrijos sostinė Viena. 1984 metų birželio 20 diena. Nuotraukoje užfiksuota vieta, kur nuo armėnų teroristų rankų žuvo turkų diplomatas Erdoganas Ozenas

Žinoma, NATO vadovybei skirtingi požiūriai į istoriją, ekonomiką, demokratiją – nė motais. Briuseliui svarbiausia karinė jėga, karinė vienybė. Bet būtume primityvūs politikai, jei manytume, jog Aljanso vienybė susideda tik iš karinių elementų.

Neatmetu galimybės, jog Baltijos šalių gynybos planai blokuojami Kremliui metus milžiniškas diplomatines, žvalgybines, finansines pastangas. Tik aš neraginčiau Turkijos išmesti iš karinio aljanso. Elgčiausi priešingai – girčiau ją už tai, kad, nepaisant visų nesusipratimų, ji vis dar tebėra kartu su mumis. Juk vieną gražią dieną, nusispjovusi į mūsų ne itin garbingus gudravimus, ji pati sumanys trauktis į šoną. Štai tada iškart suprastume, kodėl Europai reikalinga vieną iš stipriausių kariuomenių turinti valstybė.

Taip jau tas gyvenimas surėdytas – tik ką nors praradę suvokiame, kaip vis tik buvo gera turėti.

Ką žinome apie „Dašnakcutiun“?

Šiuo metu Lietuva, siekdama geresnių santykių su Turkija, galėtų padaryti bent vieną teisingą, didelių investicijų nereikalaujantį darbą – apvalyti lietuviškas internetinių enciklopedijų versijas nuo tendencingų antiturkiškų tekstų. Išmesti armėniškųjų tiesų neraginu. Tiesiog ten, kur surašyti vien Jerevanui palankūs pasakojimai, turėtume pridėti ir turkiškas bei turkų brolių azerbaidžaniečių versijas. Kad nebūtų vienpusiško tendecingumo – armėniškosios pastabos išdėliotos išsamiai, smulkiai, o turkiškojo ir azerbaidžanietiškojo požiūrio – nė eilutės.

Paimkime kad ir žodį „Dašnakcutiun“. Peržiūrėjau, kas apie šią organizaciją rašoma lietuviškosiose enciklopedijų versijose ir pastebėjau daug akį badančių tendencingumų.

Žodį „Dašnakcutiun“ pasirinkau neatsitiktinai. Prieš keletą metų teko keliauti po Azerbaidžaną. Svečiavausi ir 2012-2013-aisiais Guboje pastatytame „Memorialiniame genocido komplekse“. Ten svečiavasi ne vienas – su istoriku Algimantu Liekiu. Štai ką sužinojome apie „Dašnakcutiun“.

Dašnakų emblema

1918-aisiais metais azerbaidžaniečiai, kaip ir lietuviai, latviai bei estai, atkūrė savo valstybę. Tačiau azerbaidžaniečiams mažiau pasisekė nei Baltijos šalims. Azerbaidžanietišką laisvės troškimą bolševikai paskandino kraujo jūroje. Ne vien bolševikai gviešėsi užkariauti šią šalį. Bolševikams noriai talkino teroristinė grupuotė „Dašnakcutiun“. 1918-ųjų metų balandžio – gegužės mėnesiais Azerbaidžane susiklostė ypatingai sudėtinga padėtis. Rusijos bolševikai drauge su armėnų teroristiniu judėjimu „Dašnakcutiun“ siautėjo visame Azerbaidžane.

Istorijos šaltiniai byloja: vien tik Gubos regione 1918-ųjų pavasarį nuo žemės paviršiaus nušluoti 167 azerbaidžaniečių kaimai. Tomis tragiškomis dienomis Guboje gyvybių neteko per 4 tūkst. azerbaidžaniečių tautybės žmonių, įskaitant ne tik vyrus, bet ir moteris, vaikus. Beje, skriaudžiami buvo ne tik Guboje gyvenę azerbaidžaniečiai. Žiaurių išpuolių aukomis tapo visos Guboje gyvenusios tautos – lezginai, tatai, avarai, kryzai…

Panaši situacija klostėsi beveik visoje Azerbaidžano teritorijoje.Tačiau ypač žiauriai Azerbaidžano priešai elgėsi Guboje.

Azerbaidžano Ypatingoji Tyrimo Komisija, kurią 1918-ųjų vasarą sudarė tuometinė Azerbaidžano Vyriausybė, siekdama kuo smulkiau ir tiksliau nustatyti visas balandžio – gegužės mėnesių tragedijos aplinkybes, konstatavo: „… Gubos įvykiai buvo tik viena iš sudedamųjų žymiai platesnio armėnų nacionalistų įgyvendinamo plano dalių – šiuose kraštuose iki minimumo sumažinti musulmonų gyventojų, kad vėliau ten būtų galima kurti savo valstybę“.

Nepaisant itin nepalankių aplinkybių azerbaidžaniečiai vis tik rinko, kaupė, analizavo žinias apie netektis. Tuometiniai Azerbaidžano politikai stengėsi užfiksuoti visus praradimus. Tekstus apie antiazerbaidžanietiškus pogromus vertė į Europos tautų kalbas. Tiesiog gyvybiškai svarbu buvo Vakarų visuomenei kuo plačiau, išsamiau ir objektyviau papasakoti apie tai, kas nutiko Azerbaidžano miestuose ir kaimuose. Mat „Dašnakcutiun“ ir bolševikų propaganda dėl 1918-aisiais pralieto kraujo begėdiškai melavo: jokių žudymų, jokių etninių valymų, jokių išpuolių prieš vietinius gyventojus!

Gubos miesto „Memorialinio genocido komplekso“ muziejaus direktorė Saida Abasova ir istorikas Algimantas Liekis. Slaptai.lt nuotr.

Bet visko paslėpti okupantams nepavyko. Štai kaip 1918-ųjų įvykius įvertino, pavyzdžiui, Ronaldas Makas Donelas, Didžiosios Britanijos vicekonsulas, 1918-aisiais rezidavęs Azerbaidžano sostinėje Baku. Konfidencialioje 1918-ųjų gruodžio 5-osios depešoje, siunčiamoje į Londoną (ji saugoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų archyve), rašė:

„Tuo metu aš pareiškiau protestą Armėnų Nacionalinei Tarybai, ir šiandien tvirtinu, kad jie padarė vieną iš pačių didžiausių klaidų savo istorijoje, palaikydami prieš musulmonus nusiteikusius bolševikus. Visa kaltė už šią politiką krenta armėnų politinei organizacijai „Dašnakcutiun“. Be armėnų paramos bolševikai niekad nebūtų drįsę pradėti karinius veiksmus prieš musulmonus“.

Štai kodėl Azerbaidžanui tų metų pavasaris – vienas iš tragiškiausių azerbaidžanietiškos istorijos puslapių.

Beje, azerbaidžaniečių istorikams sovietmečiu gilintis į šią temą ilgai neleista. Domėtis 1918-ųjų netektimis azerbaidžaniečiai galėjo tik po 1991-ųjų metų – subyrėjus Sovietų Sąjungai, kai šalis vėl tapo nepriklausoma ir laisva.

2007-aisiais būta rimto lūžio istoriniuose tyrinėjimuose. Būtent tais metais Gubos mieste aptiktos masinės kapavietės, bylojančios apie 1918-aisiais rengtas baudžiamąsias akcijas. Ištyrus masines kapavietes Gubos regione Azerbaidžano vadovybė toje teritorijoje įkūrė įspūdingą muziejų, kurį teko matyti savo akimis.

Labai panašiai „Dašnakcutiun“ vertina ir Turkija. Bet ar lietuviškosiose enciklopedijose apie tai rašoma?

Beje, jose nerasite ir užuominos apie Azerbaidžano Nacionalinės Mokslų Akademijos išleistą enciklopediją „Armėnijos teroristų ir banditų formuočių nusikaltimai žmonijai (XIX – XXI a.)“. Šioje knygoje gausu pasakojimų apie ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun organizacijų turkams ir azerbaidžaniečiams padarytas skriaudas.

Lietuviškosiose enciklopedijose apie šią enciklopediją – nė menkiausos užuominos! Nė žodelio!

O paskui stebimės, kodėl Turkijai nerūpi Baltijos šalių gynybos planai…

2020.06.29; 06:00

Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.
 
„Transatlantiniai santykiai nepaprastai svarbūs. Mes dirbame, kad jie turėtų ateitį, – sakė ministras. – Bet dabar jie nebeatitinka abiejų šalių pretenzijų“. H. Maaso nuomone, „reikia skubiai imtis veiksmų“, kurie pašalintų ginčijamus momentus.
 
Bet Vokietijos URM vadovas nemano, kad, atėjus į Baltuosius rūmus kitam JAV prezidentui, santykiai iškart pagerės. „Nepakankamai įvertina struktūrinius pokyčius tie, kurie mano, kad, prezidentu tapus Demokratų partijos atstovui, transatlantinė partnerystė bus tokia, kaip anksčiau“, – pabrėžė ministras.
 
Dvišaliai Berlyno ir Vašingtono nesutarimai išryškėjo energetikos, gynybos ir prekybos srityse. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo VFR verslą už dalyvavimą projekte „Nord Stream 2“, reikalavo, kad Vokietija tučtuojau padidintų išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas ketina išvesti iš VFR dalį Amerikos kariuomenės kontingento.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:01

Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
 
D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.
 
J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.
 
„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.
 
Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.24; 09:34

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas Seime. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, sureagavo į abejones, keliamas dėl Konstitucinio Teismo savarankiškumo ir darbo, – pasak šalies vadovo, tokiais veiksmais valstybė yra neatsakingai stumiama į konstitucinę krizę.

G. Nausėda kalboje taip pat pažymėjo, kad būtina užtikrinti teisėjų etikos standartų laikymąsi ir neleisti politizuoti teisingumo sistemos.

„Gerovės valstybė neįmanoma be teisingumo, tačiau inercijos šioje srityje yra bene daugiausiai. Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas“, – kreipdamasis į Seimo narius sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, jo nepakantumas teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams liks, vis dėlto, pabrėžė G. Nausėda, to neužtenka, nes atsakomybę turi prisiimti ir teismų vadovai.

„Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.

XXX

Prezidentas tikino, kad jis toliau sieks užkirsti kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“. Kartu šalies vadovas akcentavo, kad ne viena valdžios institucija vis dar neturi nuolatinio vadovo.

„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – pabrėžė G. Nausėda.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Prezidento teigimu, aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia valstybę į konstitucinę krizę.

„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga. Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė G. Nausėda.

Kaip ELTA rašė anksčiau, valdantieji antradienį pranešė apie kreipimąsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą, atkreipdami dėmesį, kad, jų nuomone, pasikeitus Konstitucinio Teismo (KT) įstatymui, teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimai „negalėjo būti pratęsti“. Kiek anksčiau iš valdančiųjų pusės buvo suabejota ir Konstitucinio Teismo savarankiškumu. Tokias valdančiųjų pozicijas sukritikavo tiek pats Konstitucinis teismas, tiek Prezidentūra, tiek ekspertai bei Seimo opozicija.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmame metiniame pranešime Seime, kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, pabrėžė, kad šaliai bus svarbios ne tik teisingos investicijos, bet ir švietimo sistemos pertvarka.

„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį.

Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms. Mes pateikėme svarstyti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektus ir tai yra tik pradžia“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.

„Visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva artimoje ateityje turės galimybę pritraukti investicijas, kurios pakeistų šalies veidą.

Už dolerius galima viską nupirkti?

„Esame patikrinti pandemijos. Situacija mums strategiškai palanki – atsiveria milžiniški finansiniai ištekliai, kuriuos suteikia Europos Sąjungos daugiametė finansinė perspektyva ir gaivinimo fondas. Europa permąsto pandemijos krizės pamokas ir yra pasirengusi kokybiniam atsinaujinimui.

Artimiausius šešerius septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas.

Kad galime, įrodėme pandemijos mėnesiais, kuomet XXI a. iššūkiams pribrendusios ir patriotizmo kupinos Lietuvos įmonės per itin trumpą laiką persiorientavo gaminti tai, kas būtina žmogaus gyvybei išsaugoti. Tai ne tik pakėlė jų pasitikėjimą savo jėgomis, bet ir iš esmės sustiprino pozicijas vietos ir pasaulio rinkose. Jų pavyzdys galėtų tapti įkvėpimo šaltiniu visam verslui“, – kalbėjo šalies vadovas.

XXX

Prezidentas pasisakė neigiamai vertinantis švietimo sistemą Lietuvoje.

„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė sieksiantis, kad būtų įsteigta vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybė ir sukurtas už mokslą ir inovacijas atsakingų atstovų valstybės institucijose tinklas.

„Manau, kad būtina įgyvendinti mokslo ir inovacijų srities institucijų pertvarką, konsoliduojant jų veiklą. Apie tai byloja toliau už mus pažengusių šalių patirtis. Šiandien mes visi esame atsakingi už tai, kokiais žmonėmis užaugs mūsų vaikai. Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.

Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

„Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – pridūrė prezidentas.

„Deja, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą. Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus. Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva“, – tęsė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, Lietuva nepajudės iš vietos, jei toliau bus vadovaujamasi „pono ir baudžiauninko santykiais“.

„Šiandien mes esame atsakingi už tai, ar turėsime tolygiai augančią Lietuvą. Kiekvieną mėnesį vykstu dirbti į kitą šalies regioną, tačiau visur girdžiu pasikartojančias problemas: regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.

Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių“, – kalbėjo G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, atkreipė dėmesį, kad užsienio politikoje didelę svarbą jis teikia ryšiams su kaimynais, transatlantiniais sąjungininkais bei aktyviam Lietuvos vaidmeniui kuriant ambicingesnę Europos Sąjungą, skatinant Rytų partnerystės procesą.

Kalbėdamas apie santykius su kaimynais, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į glaudaus bendradarbiavimo lygmenį.

„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. LR kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentas taip pat teigė, kad Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį.

„Ieškoti baltiškojo sutarimo mus įpareigoja ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad atnaujintame dialoge su Baltarusija svarbu neperžengti nubrėžtų raudonų linijų.

„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – teigė prezidentas.

XXX

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad Rusija vis dar bando perrašyti XX a. istoriją.

„Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo. Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė prezidentas.

XXX

Lietuvos prezidentas sakė, kad NATO viršūnių susitikime Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas jo paklausė, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO.

Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

„Sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – sakė šalies vadovas.

XXX

G. Nausėda teigia, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį.

„Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – sakė prezidentas.

Anot šalies vadovo, ketvirtadienį vyksiantis Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas yra svarbus ženklas Rytų partnerystės šalims.

„Reformas jose paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų partnerystės valstybėms artėti Europos link. Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – teigė G. Nausėda.

XXX

Prezidentas padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, kuomet tarp Lietuvos ir Rusijos buvo įvykdyti piliečių mainai. 2019 metų lapkričio mėnesį į Lietuvą po kelerių metų kalinimo Rusijoje sugrąžinti Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tamošaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frode Bergas. Jie iškeisti į Lietuvoje dėl šnipinėjimo nuteistą kadrinį Rusijos saugumo pareigūną Nikolajų Filipčenką ir Sergejų Moisejenką. Už sugrąžintą Norvegijos pilietį Lietuvai padėkojo šios šalies premjerė.

Vladimiras Putinas. Rusijos nacionalinės šventės renginiuose dalyvavo be kaukės. EPA-ELTA nuotr.

„Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – sakė prezidentas.

„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą ES kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus. Vis dėlto šalies vadovas pridūrė, kad vietinės reikšmės memorandumai nebepadės.

„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.

Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai pripažįsta, kad sutarimo dėl Astravo AE energijos nepirkimo nėra.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmajame savo, kaip šalies vadovo, pranešime nepagailėjo kritikos Lietuvos politikos kultūrai, kurioje, pasak jo, nuolat reikia priminti, kad „civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso“.

Kreipdamasis į Seimą prezidentas priminė, kad politikai turi tarnauti visuomenei, tačiau atkreipė dėmesį, jog asmeniniai ir grupiniai interesai vis dar vyrauja beveik visose srityse.  

„Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo“, – ketvirtadienį skaitydamas savo metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių vetavo įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę, nes, pabrėžė prezidentas, „žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“.

Šalies vadovas taip pat kalbėjo apie tai, kad būtina išmokti dalintis su stokojančiais. Dėl to, sakė G. Nausėda, jis inicijavo mokesčių pakeitimus, kurie sumažintų gyventojų pajamų nelygybę ir padidintų sistemos teisingumą.

Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

„Atleidau ir teikiau atleisti teisėjus, pažeminusius teisėjo vardą, bet pretendavusius į privilegijas. Vetavau bandymą perkelti krizės naštą ant vartotojų pečių ir valstybės siekį reguliuoti kainas. Nesutikau, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais, o ne profesionaliu situacijos šiame sektoriuje vertinimu“, – tikino prezidentas.

Kritikos sulaukė ir įsisenėjusių problemų ignoravimas, taip pat – aukšto rango pareigūnų atsakomybės kartelės nuleidimas. Kalbėdamas parlamentarams G. Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.

Galiausiai prezidentas parlamentarus paragino eiti į kompromisą, kas, anot G. Nausėdos, neparodo silpnumo. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad politikų darbas – „kurti bendrą gėrį“.

„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – pažymėjo G. Nausėda.

XXX

Prezidentas Gitanas Nausėda, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą, teigė, kad koronavirusas parodė stipriąsias ir silpnąsias valstybės vietas.

„Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti, kad šalies specialistai, pilietinė visuomenė egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą.

„Tai Jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni – organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai“, – sakė G. Nausėda.

„Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad ne visoms valstybės institucijoms pavyko išlaikyti koronaviruso testą.

Aistros dėl TSPMI: mitinguotojų pusė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas teigė, kad šalis nebuvo pakankamai pasiruošusi, todėl susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.

„Žvelgdami atgal matome, kad vėlavome imtis žingsnių, kurie būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Nebuvome pakankamai pasiruošę, todėl susidūrėme su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis. Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos gyventojams, kad šie drausmingai laikėsi karantino sąlygų.

„Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – sakė G. Nausėda.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.06.18; 11:00

Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Nepaisant COVID-19 pandemijos, konvencinės grėsmės išlieka, ir NATO turi būti pasirengusi tinkamai atsakyti, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis NATO gynybos ministrų susitikime nuotoliniu būdu.
 
Pasak pranešimo, gynybos ministrai pritarė pagrindiniams euroatlantinį atgrasymą ir gynybą užtikrinantiems principams ir gairėms, kad Aljansas būtų tinkamai pasirengęs atsakyti į saugumo grėsmes.
 
Susitikime aptarta Rusijos keliama raketų Aljansui grėsmė ir pritarta, kad NATO turi būti pasirengusi atsakyti į saugumo grėsmes, stiprindama oro ir priešraketinę gynybą, adaptuodama pratybas, gerindama žvalgybą bei užtikrindama reikiamų konvencinių pajėgumų plėtrą.
 
„Rusija toliau kelia grėsmę Europos ir Aljanso saugumui, plėtodama ir dislokuodama raketas, galinčias nešti konvencinį ir branduolinį ginklą. Aljansas turi būti pasirengęs tinkamai atsakyti“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ministrai taip pat aptarė operacijas ir misijas Irake ir Afganistane. Sutarta, kad NATO operaciją Irake reikės adaptuoti pagal naujas karines gaires, nekeičiant esminių misijos parametrų.
 
Susitikime NATO gynybos ministrai aptarė politinę ir saugumo situaciją Afganistane bei taikos derybų procesą.
 
NATO yra sutarusi sumažinti karių skaičių nuo 16 000 iki 12 000 nuo liepos 13 d. Tolesni sprendimai priklausys nuo afganistaniečių vadovaujamų taikos derybų rezultatų.
 
Šiuo metu NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane dalyvauja 25 Lietuvos kariai.
 
Ketvirtadienį NATO gynybos ministrai bendroje sesijoje su Europos Sąjungos, Australijos, Suomijos ir Švedijos atstovais aptars atsaką į COVID-19 pandemiją ir pasirengimą galimai antrajai jos bangai šių metų rudenį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 03:00

Baltijos šalių gynybos ministrai. KAM nuotr.

Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Latvijoje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.
 
Susitikime su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku ir Arčiu Pabriku aktualiausiais regioninio saugumo klausimais ministrai derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus, sakoma pranešime.
 
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą“, – akcentavo R. Karoblis.
 
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat per vaizdo konferenciją susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Pokalbio metu ministrai padėkojo už paramą ir palaikymą dėl NATO karinio buvimo Baltijos šalyse.
 
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė R. Karoblis.
 
Baltijos šalių ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus. Tuo metu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
 
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 05:30

Rusijos naikintuvas

Praėjusią savaitę, birželio 8-14 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Birželio 8-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-20 skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Birželio 10-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Rusijos karinis orlaivis

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
NATO oro policijos naikintuvai taip pat atpažino du Rusijos orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal, ir Su-24MR, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Birželio 10-ąją NATO oro policijos naikintuvai taip pat atpažino du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal, ir Su-24MR, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Taip pat birželio 10-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. An-26 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planais, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir orlaivį An-12, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. An-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Birželio 11 dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros. IL-20 skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 10:45

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareikalavo stipresnio Aljanso politinio vaidmens. „Karinė galia yra tik dalis atsako“ į tokius pasaulio politinius iššūkius, kaip Kinijos kilimas, klimato kaita ar konfliktai Artimuosiuose Rytuose, sakė jis pirmadienį. „Mes turime NATO labiau panaudoti ir politiškai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Sąjungininkai Amerikoje ir Europoje ateityje „visus klausimus, susijusius su mūsų saugumu, turi pateikti NATO diskusijai“.
 
NATO vadovas pirmadienį nenorėjo komentuoti žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį ketina išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karius iš 34 500, kurie čia dislokuoti. Tačiau jis pažymėjo, kad Aljansas „nuolat kalbasi su JAV ir kitais sąjungininkais dėl karinės pozicijos ir buvimo Europoje“.
 
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV pastaraisiais metais smarkiai sustiprino savo buvimą Europoje. Faktas, „kad europiečiai sąjungininkai ir JAV dabar Europoje kartu daro daugiau, nei darė tai daug, daug metų“, kalbėjo norvegas. Taip pavyko „sustiprinti karinį bendradarbiavimą NATO viduje“.
 
Kalbėdamas apie labiau politišką NATO, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra „vienintelė vieta, kuri kasdien sutelkia Europą ir Šiaurės Ameriką“. Egzistuoja visos politinio bendradarbiavimo struktūros. „Reikia politinės valios panaudoti NATO“, sakė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 06:33

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO, pasak generalinio sekretoriaus, ruošia konkrečius planus, kad pasirengtų antrai galimai koronaviruso bangai. Tai Jensas Stoltenbergas pareiškė Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
 
Tikslas esą yra koordinuoti veiksmai kovoje su virusu. „Mes turime taip suderinti savo planus, kad NATO šalims ir šalims partnerėms, kurios glaudžiai susijusios su Aljansu, būtų galima padėti dar geriau ir greičiau kovoti su koronavirusu“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
 
Anot jo, planai turėtų būti baigti jau netrukus. Tada jie birželio viduryje virtualiame susitikime bus pateikti NATO valstybių gynybos ministrams.
 
Planai apima tokias priemones, kaip pakankamų medicinos prekių transportavimo pajėgumų užtikrinimas bei atsargų kaupimas, kad būtų galima greitai reaguoti į situaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 00:05

Mūsų kariuomenė. Jūrininkų uniforma. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laivai – iš NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginio (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1).

Gegužės 28-30 dienomis Klaipėdoje lankysis trys NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės laivai – vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Donau” (Vokietija), priešmininiai laivai „Fulda“ (Vokietija) ir „Ramsey“ (Jungtinė Karalystė). Tai bus NATO laivų logistinio apsirūpinimo vizitas Klaipėdos uoste pasipildant reikalingomis atsargomis.
 
Laivų vizito programoje numatytas NATO priešmininių laivų grupės vadovybės ir štabo darbinis susitikimas su Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovais.
 
Birželio pabaigoje Lietuva iš Norvegijos perims vadovavimą NATO priešmininių laivų grupei.
 
Šiemet Lietuva NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis” ir dalį laivų grupės štabo personalo. Be laivo „Jotvingis“ šiemet iki metų pabaigos į šią NATO laivų grupę priešmininius laivus skirs dar šešios valstybės: Belgija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija.
 
NATO priešmininių laivų grupė dalyvaus įvairiose pratybose ir išminavimo operacijose Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose.
 
2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais laivas N42 „Jotvingis“ dalyvavo priešmininių laivų operaciniuose mokymuose Belgijoje, po kurių tarptautinė komisija nusprendė, kad laivas ir įgula atitinka visus NATO keliamus reikalavimus NATO laivų junginio štabo laivui.
 
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė yra NATO tarptautinių greito reagavimo pajėgų jūrinio komponento dalis, pavaldi NATO sąjungininkų jūrų vadavietei, kuri yra įsikūrusi Londone.
 
Junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6-12 mėnesių tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės. 2014 m. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei pirmą kartą vadovavo Lietuvos karininkas – kontradmirolas Giedrius Premeneckas iš laivo „Jotvingis“, kuriame buvo įsikūręs grupės štabas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 05:00

Praėjusią savaitę – balandžio 27 – gegužės 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 27 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. AN-26 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 28-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius TU-160, kartu su dviem SU-35 skridusius tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Abu SU-35 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Du TU-160 skrido su radiolokaciniais atsakikliais, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC irgi nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį A-50 kartu su dviejų SU-27 palyda, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. A-50 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 29 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-12, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis Kaliningrado srityje nenusileidęs apsisuko ir tęsė skrydį atgal į RF žemyninę dalį. AN-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 14:16

Praėjusią savaitę, balandžio 20-26 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
 
Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat NATO naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai pakilo atpažinti du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities, tačiau perimti ir atpažinti orlaivių nespėjo, nes abu orlaiviai grįžo į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-27 pasitiko orlaivį A-50, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. A-50 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:00

Dezinformacijos taikiniai – NATO veiksmai, siekiant suvaldyti situaciją dėl COVID–19. I Budzeikaitės nuotr.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas (LK SKD) praėjusią savaitę, balandžio 17–23 dienomis, užfiksavo 96 informacinius incidentus, susijusius su COVID-19. Tai 16 daugiau nei per tą patį praėjusios savaitės laikotarpį.
 
Iš viso nuo vasario 1 d. iki balandžio 23 d. nustatyta apie 869 skirtingų tipų informacinių incidentų, skleidžiamų elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su COVID-19, sakoma pranešime.
 
NATO ir sąjungininkų kariai mūsų šalyje lieka pagrindiniu dezinformacijos ir klaidinamos informacijos taikiniu, o skleidžiant netikras naujienas fiksuojami koordinuoti veiksmai ir sąmoningai kurstomos piliečių nuotaikos, informuoja nuolatinę dezinformacijos ir klaidinamos informacijos sklaidos elektroninėje erdvėje stebėseną vykdantys LK SKD analitikai.
 
Šią savaitę fiksuota koordinuota priešiška operacija, kurios tema – NATO dėl COVID-19 išveda pajėgas iš mūsų šalies. Šio incidento fragmentas buvo nušviestas šalies žiniasklaidoje, tačiau pažymėtina, kad šio informacinio incidento metu buvo taikyti skirtingi sklaidos būdai ir naudotos įvairios priemonės – suklastotas blogas, netikri laiškai, pasisakymai socialinėje erdvėje, tam tikrų vizualinių produktų kūrimas.
 
Kelias dienas eskaluota dezinformacija fiksuota beveik dviejose dešimtyse šaltinių įvairiose šalyse. Paminėti veiksmai bei paraleliai eskaluojamos nepasitikėjimo valstybės institucijomis temos atitinka hibridinio karo požymius.
 
Dezinformacijos skleidėjai siekia pasinaudoti viruso COVID-19 pandemija baimei ir įtampai visuomenėje sukurstyti, šalies žmones neigiamai nuteikti prieš sąjungininkų karius Lietuvoje.
 
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, melagingų naujienų, dezinformacijos ir klaidinamos informacijos pagrindiniai taikiniai buvo Lietuvos valstybės atsakingų institucijų sprendimai ir veiksmai, siekiant suvaldyti su COVID-19 susijusią situaciją. Per savaitę pastebimas ir sąmoningas piliečių kurstymas veikti prieš valdžios institucijų sprendimus – net du kartus organizuotos tokios pat protesto akcijos prieš karantino apribojimus.
 
LK SKD analitikai išskiria kelias grupes dominuojamų naratyvų. Viena jų teigia, kad COVID-19 – sąmokslo teorija. Pavyzdžiui, pateikiamos versijos, kad skiepai nuo viruso skirti žmonių skaitmenizavimui (čipavimui) ir kontrolei, ar sakoma, kad tai valdžios ir žiniasklaidos kartu sukurtas panikos burbulas. Taip pat išlieka populiari versija, kad COVID-19 plinta per 5G tinklą.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai.
 
Kitas populiarus naratyvas – NATO egzistavimo klausimas, kuris neva pandemijos metu kelia grėsmę pačioms narėms. Pavyzdžiui, kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad NATO ne tik neatšaukia karinių pratybų, bet prisidengdami krize pumpuoja raumenis.
 
Europos Sąjungos (ES) ateitis ir mūsų šalies institucijų gebėjimai lieka populiariu eskaluojamu naratyvu. Pavyzdžiui, formuojama neigiama nuomonė dėl ES ateities, o šalies institucijos kritikuojamos dėl neva atimtos galimybės verslui užsidirbti ar neva priverstinio gydymo, kuris net vadinamas medicininiu fašizmu. 
 
Pasak LK SKD analitikų, melo, dezinformacijos ir klaidinamos informacijos sklaida, manipuliacijomis siekiama neutralizuoti visuomenės kritinį mąstymą, didinti atskirtį tarp valstybės ir jos piliečių, mažinti šalies bendradarbiavimą su NATO, kurstyti Lietuvos žmonių nepasitikėjimą ES, stabdyti technologinę pažangą, komunikacijų infrastruktūros plėtojimą šalyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 03:00

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienio pavakarę krašto apsaugos ministro e. pašto dėžutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
„Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize. Melagienomis, kaip ši, siekiama pasėti nepasitikėjimą Aljanso partneriais ir NATO vienybe“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.  
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių: skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva pareikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
 
Nuo vasario 1 d. užfiksuoti 807 klaidinamos informacijos apie COVID-19 atvejai. Jie buvo skleidžiami rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.
 
Daugiausia atvejų – beveik du trečdaliai fiksuoti rusų kalba. Dažniausiai informaciniai incidentai būna tiesiogiai susiję su viruso suvaldymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse temomis arba netiesiogiai susiję su kitomis temomis, t. y. išnaudojant COVID-19 viruso kontekstą neigiamos informacijos žinutėms prieš Lietuvos strateginės reikšmės klausimus skleisti. Pastaruoju metu ypač išaugo informacinių incidentų, kurių taikinys – NATO.
 
„Deja, bet koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. Apie tai kalbėjomės tiek su NATO, tiek su ES gynybos ministrais, tad klausimo svarbą supranta ir jaučia visos valstybės, – sako R. Karoblis. – Negalime leisti, kad ši krizė pakenktų ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams, tad atvejai, kaip šis, tik dar kartą įrodo, jog ir toliau turime skirti deramą dėmesį gynybos stiprinimui – tiek konvenciniams, tiek kibernetiniams pajėgumams“.
 
Kaip atpažinti klastotę?

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai šia tema išskiria kelias grupes dominuojamų naratyvų. Vienas jų teigia, kad neva NATO paskirtis yra pasikeitusi ir dabartinis jo egzistavimas kelia grėsmę pačioms šios organizacijos narėms. Skleidžiama melaginga informacija apie nepriimtiną sąjungininkų karių elgesį viešosiose vietose, dėl to protestuojančius Lietuvos piliečius.
 
Taip pat teigiama, kad, užuot kovojęs su COVID-19, NATO neva pinigus skiria branduolinei ginkluotei, dėl ko aukomis taptų Europos, taip pat ir Lietuvos piliečiai. NATO taip pat tendencingai kaltinamas „anti-rusiška“ retorika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 07:19

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės užsakytu orlaiviu į Lietuvą atskraidintos medicininės apsaugos priemonės. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr. (KAM)

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis informuoja, kad pirmąją Šv. Velykų dieną Lietuvą pasiekė medicininės apsaugos priemonės. Kaip socialiniame tinkle rašo ministras, dėl civilinių orlaivių trūkumo krovinys atgabentas pasinaudojus NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmais.
 
„Na, argi ne gražus šv. Velykų rytas išaušo? Šiandien Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės užsakytu orlaiviu į Lietuvą iš Kinijos atskraidintos medicininės apsaugos priemonės.
 
Esant didžiuliam civilinių orlaivių trūkumui, pasinaudojome karinių pervežimų bendradarbiavimo platforma ir orlaivį „Boeing 747F“ užsakėme pasinaudodami karinio Europos judėjimo koordinavimo centro paslaugomis. Tai toks NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmas, leidžiantis dalyvaujančioms šalims efektyviai išnaudoti turimus pajėgumus, pirmiausiai karių ir karinių krovinių pervežimams“, – feisbuke rašo R. Karoblis.
 
Ministro teigimu, šis NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmas ne tik pirmą kartą išbandytas Covid-19 pandemijos suvaldymo tikslams, tačiau kartu yra ir puikus įrodymas, kaip euroatlantinės struktūros prisideda prie krizės suvaldymo.
 
„Esant civilinių transporto orlaivių trūkumui rinkoje, mes nusprendėme šį mechanizmą pirmą kartą panaudoti humanitariniams, Covid-19 pandemijos suvaldymo tikslams, taip prisidėdami prie kovos Covid-19 pandemija. Be to, tai dar vienas pavyzdys, kaip NATO ir ES prisideda prie mūsų visų saugumo net ir taikos metu“, – akcentuoja R. Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministerija praneša, kad Liuksemburgui priklausantis orlaivis, į Lietuvą iš Kinijos atskraidinęs medicininių apsaugos priemonių krovinį, sekmadienio rytą nusileido Vilniaus oro uoste.
 
Dar vienas toks orlaivis pervežti krovinius iš Kinijos yra užsakytas balandžio 16 dienai.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės užsakytu orlaiviu į Lietuvą atskraidintos medicininės apsaugos priemonės. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr. (KAM)
 
Europos judėjimo koordinavimo centras (MCCE) – tai NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmas, leidžiantis dalyvaujančioms šalims efektyviai išnaudoti turimus pajėgumus. Lietuva prie karinio Europos judėjimo koordinavimo centro prisijungė 2015 metais, primenama ministerijos pranešime. Iš viso šio centro veikloje šiuo metu dalyvauja 28 NATO ir Europos Sąjungos valstybės, jos tarpusavyje dalijasi turimais karinių pervežimų pajėgumais.
 
Atsiskaitymas už krovinio transportavimą tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Liuksemburgo bus vykdomas ne finansiniais atsiskaitymais, o vadinamųjų ekvivalentinių kreditų EFH (angl. equivalent flight hour – orlaivio C130 „Hercules“ skrydžio valanda) apsikeitimo pagrindu. Dalyvaudama MCCE programoje Lietuva turi galimybę sąjungininkams pasiūlyti pasinaudoti ne tik savo pajėgumais, pavyzdžiui, orlaiviu C-27 „Spartan“, bet ir pasinaudoti sąjungininkų turimais orlaiviais. Todėl ir visi atsiskaitymai tarp sąjungininkų vykdomi ne eurais, bet skrydžio valandomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13; 07:29

Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris pirmą kartą Aljanso istorijoje vyko per saugaus ryšio vaizdo konferenciją. Susitikimas buvo skirtas aptarti Aljanso atsaką į koronaviruso (COVID-19) pandemiją, situaciją Irake, Afganistane, NATO vaidmenį Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis apie Rusiją, ginklų kontrolę, santykius su partneriais.
 
Pagal pranešimą, ministrai pabrėžė, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje NATO įsipareigojimai nesikeičia – Aljansas išlaiko veiklos tęstinumą ir toliau įgyvendina kolektyvinės gynybos, atgrasymo, krizių valdymo funkcijas, tęsia dalyvavimą stabilumo užtikrinimo ir mokymų operacijose. NATO priešakinės pajėgos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Baltijos oro policijos misija toliau vykdo veiklą.
 
L. Linkevičius pareiškė užuojautą labiausiai koronaviruso paveiktiems sąjungininkams – Italijai, Ispanijai – ir padėkojo paramą teikiančioms NATO narėms.
 
Ministras pabrėžė, kad Aljansas, nepaisant nieko, turi toliau patikimai užtikrinti savo misijų saugumą, tęsti operacijas, vykdyti savo įsipareigojimus. Tai pasakytina ir apie misijas Irake, Afganistane, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione. Lietuva toliau tęs savo dalyvavimą ir įsipareigojimus.
 
„Esame dėkingi Kroatijos ir Vokietijos karo medikų komandai, kuri atvyko į Lietuvą su specialia įranga. Lietuva savo ruožtu ir toliau užtikrina visą priimančiosios šalies paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO sąjungininkų kariams“, – sakė L. Linkevičius.
 
Ministras pasveikino naujausią Aljanso narę Šiaurės Makedoniją, kuri oficialiai tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare kovo 27 dieną ir balandžio 2 dieną pirmą kartą dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime kaip visateisė narė.
 
„Šiaurės Makedonijos įstojimas į NATO užbaigė dvidešimt metų trukusį „Vilniaus dešimtuko“ procesą, ir tuo pačiu tai rodo, kad NATO atvirų durų politika veikia“.
 
Įgyvendinant NATO lyderių susitikimo Londone priimtą sprendimą, užsienio reikalų ministrų susitikimo metu buvo oficialiai pradėtas NATO refleksijų procesas, kuriam vadovaus NATO generalinis sekretorius. Šiuo procesu siekiama didinti Aljanso vienybę ir solidarumą, ypatingą dėmesį skiriant transatlantiniam ryšiui, plėsti politines konsultacijas ir koordinavimąsi tarp NATO narių, stiprinti Aljanso politinį vaidmenį.
 
Ministras pasiūlė visiems sąjungininkams naudotis Lietuvos patirtimi kovojant su melagingomis žiniomis per platformą „Debunk“ („Demaskuok“), taip pat pabrėžė, kad būtina išlaikyti paramą Sakartvelui (Gruzijai) ir Ukrainai, siekiančioms euroatlantinės integracijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 08:53

Sekmadienį, kovo 29-ąją, sukanka 16 metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare.
 
Apie Lietuvos siekį prisijungti prie NATO prabilta Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, o pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į Aljanso būstinę įvyko 1991 m. gegužę. Tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio kelionė į Briuselį buvo neoficiali, nes oficialaus vizito suorganizuoti nebuvo galimybės. Oficialų Vilniaus pageidavimą jungtis prie Aljanso išreiškė prezidentas Algirdas Brazauskas, o kvietimo pradėti derybas dėl prisijungimo Lietuva sulaukė 2002 metais, tuomet Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.
 
Lietuvos įstojimo į NATO data yra 2004-ųjų metų kovo 29-oji. Šią dieną Vašingtone buvo deponuoti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštai. o po kelių dienų Trispalvė buvo iškilmingai pakelta prie Aljanso būstinės Briuselyje.
 
Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Tai buvo penktoji Aljanso plėtros banga nuo jo įkūrimo 1949 metais.
 
„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai- esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
 
Jis pabrėžia, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso Covid-19 pandemija ir gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.
 
Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti.
 
Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.
 
Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.
 
Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.
 
Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių.
 
NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių.
 
Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.
 
Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvos kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 16:15

Šiaurės Makedonija penktadienį oficialiai prisijungė prie NATO ir tapo 30-ąja Aljanso nare, po to, kai išsprendė ilgai trukusį ginčą su Graikija dėl valstybės pavadinimo.
 
JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad Šiaurės Makedonija pateikė NATO sutarties stojimo dokumentą. Tai buvo paskutinis stojimo į NATO proceso etapas.
 
„Šiaurės Makedonijos priėmimas į NATO šiandien žymi ilgus metus trukusių jos vyriausybės ir gyventojų pastangų prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso kulminaciją“, – teigiama JAV Valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pranešime.
 
„Šiaurės Makedonijos narystė NATO užtikrins geresnę regiono integraciją, demokratinių reformų vykdymą, prekybą, saugumą ir stabilumą“, – sakė jis.
 
Šiaurės Makedonijos priėmimo protokolą NATO narės valstybės pasirašė praėjusių metų vasarį, po to šalies narystė buvo patvirtinta visų 29 valstybių parlamentuose.
 
Praėjusių metų sausį Šiaurės Makedonija susitarė su Graikija dėl valstybės pavadinimo keitimo. Buvo nuspręsta prie ankstesnio pavadinimo pridėti žodelį „šiaurės“ ir taip išspręsti tarp šių valstybių kilusį ginčą.
 
„Šiaurės Makedonija dabar yra NATO narė, 30 valstybių ir beveik milijardą žmonių aprėpiančios šeimos narė. Ši šeima kuriama remiantis įsitikinimu, kad nesvarbu, su kokiais iššūkiais tektų susidurti, kartu mes esame stipresni ir saugesni“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis vadovaus pirmadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiai ceremonijai, kurios metu šalia kitų 29 NATO valstybių vėliavų bus iškelta ir Šiaurės Makedonijos vėliava.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.28; 00:30

Buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana dėl koronaviruso gydomas Madrido ligoninėje, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi ispanų politikui artimu šaltiniu.
 
„Jo tyrimai buvo teigiami, jis yra geros būklės“, – AFP sakė šaltinis, patvirtindamas laikraščio ABC informaciją, kad J. Solana buvo paguldytas į ligoninę jau trečiadienį.
 
Pats J. Solana tviteryje vienam vartotojui sakė, esą „sveiksta“.
 
77-erių J. Solana nuo 1995 iki 1999 m. ėjo NATO generalinio sekretoriaus pareigas, vėliau nuo 1999 iki 2009-ųjų – ES diplomatijos vadovo pareigas.
 
Per pastarąją parą Ispanijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo daugiau nei 1 500 iki 5 753. Europoje daugiau užsikrėtimo atvejų už Ispaniją nustatyta tik Italijoje.
 
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, visame Madrido regione uždaryti barai ir restoranai.
 
Tarp koronavirusu užsikrėtusių žmonių yra ir du Ispanijos premjero Pedro Sanchezo Ministrų Kabineto nariai bei kraštutinės dešinės partijos „Vox“ lyderis Santiagas Abascalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.15; 06:40

Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europai reikia gerokai daugiau investuoti į gynybą bei jos kokybę. Tačiau, pasak prezidento, dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – yra negalimos ir tai keltų tik didesnę painiavą.
 
„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų. Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – Vilniuje susirinkusiems „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrams pažymėjo G. Nausėda.
 
„Šių dienų saugumas ir gynyba, žinoma, neapsiriboja vien karinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas. Tačiau čia laikausi paprasto požiūrio: taip bendradarbiavimui, kur jis įmanomas, ir ne pastangų dubliavimui“, – sakė prezidentas.
 
ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvauja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
 
Susitikime aptariamas NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimas NATO rytiniame flange, informacinių technologijų, 5G ir energetinis saugumas, NATO vaidmuo kovoje prieš terorizmą.
Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
 
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 04:00