Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose NATO iš Irako atitraukia dalį savo karių. Tai antradienį Briuselyje agentūrai „dpa“ patvirtino Aljanso atstovas.
 
Šiuo metu Irako saugumo pajėgas apmoko 500 NATO kareivių. „spiegel.de“ duomenimis, karių atitraukimas jau vyksta. Į Kuveitą perkeltas Kroatijos kontingentas.
 
„Mūsų personalo saugumas yra labai svarbu“, – sakė NATO šaltinis. Todėl esą nuspręsta „dalį personalo laikinai perkelti į skirtingas vietas ir Irake, ir už Irako ribų“. Detalės saugumo sumetimais neskelbiamos. Tačiau NATO esą išlaikys savo buvimą šalyje.
 
NATO jau sustabdė apmokymus, kai po JAV atakos prieš Irano generolą padėtis regione labai paaštrėjo ir Irako parlamentas paragino vyriausybę išsiųsti iš šalies visus užsienio karius.
 
NATO sprendimas dėl dalinio karių išvedimo antradienio popietę buvo netikėtas, nes generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kelios valandos prieš tai per pokalbį telefonu su Irako premjeru Adilu Abdu al Mahdžiu pabrėžė misijos svarbą.
 
J. Stoltenbergas pažadėjo premjerui, kad karių apmokymas bus tęsiamas, kai tik bus įmanoma. NATO esą „labai įsipareigojusi“ šiai misijai. Misija padeda stiprinti Irako saugumo pajėgas ir užkirsti kelią „Islamo valstybės“ sugrįžimui.
 
NATO misija Irake prasidėjo 2018 metų spalį. 500 karių iš NATO šalių ir valstybių partnerių, pavyzdžiui, Australijos, Suomijos ir Švedijos, apmoko irakiečių pajėgas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 07:34

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenei nukovus vieną svarbiausių Irano karinių figūrų generolą Qasemą Soleimanį, Briuselyje įvyko NATO neeilinis posėdis, kurio metu NATO vieningai pasisakė remianti JAV veiksmus Irano atžvilgiu, patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Pasak politiko, dabartinis organizacijos tikslas – koncentruotis į taikių diplomatinių sprendimų paiešką.
 
„Jungtinėms Valstijoms kaip sąjungininkui yra išsakytas vieningas palaikymas. Taip pat akcentas dėtas ir į diplomatinių ir taikių sprendimų paiešką… dabar reikia susikoncentruoti į tai“, – Eltai po NATO posėdžio teigė L. Linkevičius.
 
Anot užsienio reikalų ministro, būtent generolo Q. Sulemani vadovaujamų grupuočių veikla lėmė teroristinius veiksmus, todėl, pabrėžė jis, JAV suduotas smūgis buvo būtinas.
 
„Kontrproduktyvus ir žalingas Irano vaidmuo regione pastaruoju metu buvo suaktyvėjęs. Tai, žinoma, ir atvedė į šitą situaciją. Amerikiečių įsitikinimu, tas smūgis buvo reikalingas, nes jis buvo mažesnė blogybė negu nieko nedarymas. Ši situacija toliau eskalavosi ir pajėgos, kurioms vadovavo nukautas generolas, yra nevienintelis atvejis, vedęs į terorizmo aktus bei į išpuolius. Todėl veiksmų buvo būtina imtis“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Lietuva ir NATO
 
L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad labai svarbus yra NATO sąjungininkų deklaruotas palaikymas JAV, o kova su teroristiniais veiksmais, pasak politiko, privalo tęstis.
 
Užsienio reikalų ministras paminėjo ir tai, kad dėl Irano ir JAV konflikto šiuo metu yra laikinai suspenduota NATO mokymų misija Irake.
 
„Jeigu kalbėti apie NATO mokymo misiją, tai šiuo metu ji yra suspenduota dėl techninių ir praktinių aplinkybių. Jos ateitis bus aiški vėliau“, – patvirtino L. Linkevičius, dar kartą akcentuodamas NATO reiškiamą vieningą palaikymą JAV.
 
„Po šio NATO tarybos neeilinio posėdžio galima sakyti, kad tikrai jokio (euroatlantinio – ELTA) skilimo nėra, yra vieningas palaikymas“, – patvirtino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 04:30

JAV pajėgoms nukovus vieną aukščiausių Irano generolų ir pakilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, NATO šalių ambasadoriai pirmadienį susitiks Aljanso būstinėje Briuselyje.
 
„Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – tvirtino vienas NATO pareigūnas.
 
„Generalinis sekretorius (Jensas Stoltenbergas) nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą po konsultacijų su sąjungininkais“, – sakė jis.
 
Praėjusią savaitę įvykęs JAV drono smūgis Bagdado oro uoste, per kurį nukautas aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani, nustebino daugelį Vašingtono sąjungininkų ir sukėlė virtinę raginimų deeskaluoti padėtį.
 
Iranas savo ruožtu pažadėjo atkeršyti už savo kariuomenės vado žūtį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „didžiuliu atsaku“, jei bus smogta amerikiečių taikiniams.
 
Situacija taip pat tapo itin įtempta Irake, kur parlamentarai paragino patraukti iš šalies 5 200 ten dislokuotų JAV karių.
 
NATO taip pat vykdo apmokymų misiją Irake, kur apmoko vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ (ISIS) grupuotės ekstremistais, tačiau šią misiją gali tekti nutraukti, jei koalicijos pajėgos pasitrauks iš Irako.
 
Šeštadienį NATO atstovas patikino, kad misija, kurioje dalyvauja keli šimtai Aljanso kariškių, yra tęsiama, tačiau pripažino, jog „apmokymų veikla šiuo metu yra sustabdyta“.
 
Atstovas taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas po penktadienį įvykusio JAV smūgio pasikalbėjo telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Marku Esperiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 11:05

Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas, siekiantis tapti Demokratų partijos kandidatu į Amerikos prezidento postą 2020 metų rinkimuose, mano, jog Rusija stengiasi suskaldyti NATO ir siekia, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė būtų išvesta iš Europos. Jis tai pareiškė penktadienį interviu televizijos kanalui CNBC.
 
„Pažįstu (Vladimirą) Putiną, buvau su juo susitikęs, – sakė J. Bidenas. – Jo svarbiausias tikslas – suskaldyti NATO ir pasiekti, kad JAV pasitrauktų iš Europos, iš euroatlantinio aljanso. Bet jei aljansas bus stiprus, tai jam nepavyks pasiekti savo tikslo“.
 
Komentuodamas Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo užsienio politiką, J. Bidenas teigė, jog „JAV prezidentas neturi jokio supratimo apie tas geopolitines problemas, kurios kelia susirūpinimą“. „Jis visiškai neišmano užsienio politikos, jis visiškai neinformuotas branduolinio atgrasymo klausimais, jis nieko nežino“, – sakė buvęs viceprezidentas. J. Bideno nuomone, dėl D. Trumpo politikos „JAV pozicijos pasaulyje smarkiai susilpnėjo“.
 
77 metų J. Bidenas pirmauja tarp pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus. Žurnalo „The Economist“ ir tyrimų tarnybos „YouGov“ surengtos apklausos duomenimis, jį ketina paremti 27 proc. potencialių rinkėjų demokratų, Masačusetso valstijai atstovaujančią senatorę Elizabeth Warren – 18 proc., senatorių Bernie`į Sandersą iš Vermonto valstijos – 13 proc.
 
Apklausa vyko gruodžio 1-3 dienomis, joje dalyvavo 1500 amerikiečių, galima paklaida – plius minus 2,7 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 04:26

Prezidentas Gitanas Nausėda Londone įvykusį susitikimą su NATO lyderiais vadina puikiu ir sėkmingu, nes, tvirtina jis, su Turkija pasirašyti gynybos planai bei priimta deklaracija, kurioje Rusija įvardinta kaip grėsmė. Pasak šalies vadovo, susitikimas buvo sėkmingas ir dėl to, kad daug dėmesio skirta vykstančiai Kinijos ekonominei ekspansijai aptarti.
 
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad pagaliau turime gynybos planus, kuriuos mums leido patvirtinti Turkija. Kita vertus, turime deklaraciją, kurioje pirmą kartą gana aiškiai įvardinta Rusijos grėsmė, ir manau, kad ir prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynų atžvilgiu“, – du esminius susitikimo pasiekimus LRT įvardino prezidentas.
 
Prezidentas džiaugėsi, kad svarbiausia, jog sutarimas su Turkija buvo pasiektas, o, pasak G. Nausėdos, visos kitos techninės detalės ateis vėliau.
 
„Pasiektas principinis sutarimas dabar, techninės detalės ateis vėliau. Svarbiausia, kad tylos laikotarpis baigėsi, ir mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti tašką šitoje istorijoje. Visa kita jau yra antrinės reikšmės. Niekas nieko iš mūsų mainais nereikalavo“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad visi – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos prezidentai bei Estijos premjeras – padėkojo Turkijos prezidentui T. Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.
 
Pasak G. Nausėdos, gynybos planų su Turkija pasirašymas yra Vašingtono sutarties 5 straipsnio materiali išraiška.
 
„Tai pirmiausiai yra praktinis Vašingtono sutarties 5 straipsnio realizavimas. Kadangi kalbėti apie 5 straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – pažymėjo šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, reikia pasidžiaugti, kad pakankamai dėmesio NATO lyderių susitikime buvo skirta ir Kinijos ekonominei ekspansijai bei terorizmo problemai.
 
„Taip pat pakankamai daug dėmesio skirta Kinijos ekonominei ekspansijai, norui tvirtesnį žingsnį žengt į technologijų sritį, infrastruktūros sritį… tam taip pat reikia ruoštis. Tai nebūtinai turi būti laikoma kažkokiu ypatingai rizikos veiksniu, bet valstybės privalo turėti labai aiškią politiką šiuo atžvilgiu… Terorizmas, be jokios abejonės, mes visiškai solidarizuojamės su tomis valstybėmis, kurios jaučia terorizmo grėsmę“, – susitikimo metu identifikuotas problemas įvardino G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvavo NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptarė tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbėjosi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.05; 02:00

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

NATO šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kuris gruodžio 3 – 4 Londone, nebus tik šampano taurių kilnojimas aljanso 70-mečio proga. Jau tai, kad jis vyks Jungtinėje Karalystėje, kuri 1949 m. buvo viena iš dvylikos NATO steigėjų ir kuri dabar traukiasi iš Europos Sąjungos, kelia dviprasmiškų minčių apie bloko gyvastingumą.

Bet ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neslepia, kad aljanso lyderiai svarstys dabarties iššūkius, kurie yra išties ne maži, ir planus padaryti jį „stabilumo tvirtove“. Susitarti bus sunku ypač po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas, ultimatyviai reikalaujantis iš aljanso narių daugiau prisidėti prie jo sutvirtinimo, iš esmės ardo bloko pamatus, kai Prancūzijos prezidentas E. Macronas lepteli visa griaunančią frazę apie NATO „smegenų mirtį“, kai viena iš svarbiausių aljanso forpostų pietuose Turkija staiga pareiškia blokuosianti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų pasirašymą, jei NATO nerodys daugiau politinės paramos turkų kovai su Šiaurės Sirijoje ir nepripažins jų organizacijos teroristine…

Štai čia ir apsistokime.

Turkija NATO nare tapo 1952 metais, ir pietiniame Europos flange ji yra labai svarbus saugumo dėmuo. Jis sulaiko Rusijos ir amortizuoja tokių režimų kaip Iranas siautėjimą Viduriniuose Rytuose, be to užtikrina nors sąlyginį stabilumą Afganistane, Irake ir kitose regiono valstybėse. Tačiau Turkijos vaidmuo aljanse pastaruoju metu pasikeitė, ir R. T. Erdoganas balansuoja ant netikėto pasirinkimo – Rusija ar NATO. Kalbama net apie Turkijos pasitraukimą iš bloko, nors Šiaurės Atlanto sutarties 13-as (velnio tuzinas!) straipsnis nenumato galimybės išmesti narę iš šio karinio klubo. Yra tik galimybė pačiai palikti bloką, ir R. T. Erdoganas ja gali pasinaudoti, jeigu JAV ir Europa jį erzins savo sankcijomis, Briuselis priešinsis iš Rusijos perkamai ginkluotei ir – svarbiausia – nepripažins kurdų teroristais. Šita visa santykių ir ambicijų bakchanalija naudojasi Maskva.

Bet mums reiktų kalbėti apie Ankaros ir ES santykius, nes iš esmės nuo jų prasidėjo visa ši priešprieša.

Turkijos vėliava

Beveik prieš 10 metų lankantis Kipre graikų kiprijotų net klausti nederėjo, koks jų požiūris į 1974 m. šiaurinę šalies dalį okupavusius turkus. Būčiau buvęs nesuprastas, netaktiškas arba apskritai nenutuokiantis politikoje. O štai Kerinėjoje – didžiausiame turkų užimtos teritorijos uoste (turkiškai Girne) – vieno inteligentiškos išvaizdos viešbučio tarnautojo nesusilaikiau nepaklausęs, kokią naudą Ankara gavo iš šios prieš 45 metus įvykdytos agresijos. „Naudą? – angliškai perklausė jis. – Mūsų iki šiol nepriima į Europos Sąjungą. Bet mes ten ir nesiveržiame“, – išdidžiai pridūrė turkas. Iš tiesų Kipras yra tarsi rakštis didžiuliame Turkijos kūne.

Jos derybos dėl stojimo į ES vyksta nuo 2005-ųjų spalio, kai Ankara sutiko normalizuoti santykius tarp Kipro turkų ir graikų bendruomenių. Tas normalizavimas dabar atrodė maždaug taip: 80 vietų Kipro parlamente turkams skirtos 24 vietos, tačiau jos laisvos, nes turkai nesiunčia savo atstovų; 2008-ųjų pradžioje Kipre įvedus eurą, vadinamoji Šiaurės Turkų Kipro Respublika atsisakė šią ES valiutą pripažinti savo pusėje, ir dabar Kerinėjos restoranuose ar parduotuvėse ją priima labai nenoriai, mat dažniausiai neturi grąžos…

Nors visoje šalyje turkai tesudaro 18 proc. gyventojų, 37 proc. jų užimamoje teritorijoje graikų kalba yra nepageidautina, tad dauguma šneka tiurkų kalba. Turkų zonoje jautiesi patekęs į didelį turgų – viskas perkama, parduodama, mainoma, derama, reklamuoja ir viliojama. Daugiau betvarkės, įžūlumo, tačiau daug kas ir pigiau negu dvejus metus eurą turinčioje graikiškoje dalyje. Sunku pasakyti, ar būtent dėl tokių turkų savybių, kurios išsikerojo dėl tradicijų, papročių, mentaliteto ir istorijos vingių, Briuselis vangiai reaguoja į nuolatinius ir nervingus Ankaros prašymus priimti į ES.

Tačiau akivaizdu, kad aukščiausia užkarda Turkijos narystei Bendrijoje – Kipro okupacija. Turkams nepadeda nei istoriniai viduramžių argumentai (1570 – 1878 m. saloje viešpatavo Osmanų imperija), nei dingstis okupacijai (esą turkai įžengė į salą, kai karinė Graikijos chunta 1974 m. liepą mėgino nuversti pirmąjį Kipro prezidentą dvasininką Makarios III ir kai iškilo pavojus turkų kiprijotų bendruomenei). Briuselis yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, reikalaujančią išeiti iš Kipro, išvesti savo kariuomenę ir taip „„sudaryti deryboms palankų klimatą“.

Ankara taip pat kviečiama nutraukti turkų gyvenviečių statybą užimtoje teritorijoje ir gražinti teisėtiems gyventojams „miestu-vaiduokliu“ vadinamą rytinį, taip pat kaip Nikosija padalintą miestą Famagustą (Amochostą, turkiškas pavadinimas Gazimagusa). Tai numato ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1984 m. priimta 550-oji rezoliucija. Ankara nevykdo pasirašyto su ES muitų sąjungos protokolo, pagal kurį ji privalo atidaryti savo uostus visoms Bendrijos šalims, taip pat ir Kiprui.

Turkija pirmą narystės ES paraišką Briuseliui pateikė dar 1959 m. Po 4 metų su ja pasirašyta Asociacijos sutartis. Pradėjus Turkijos derybas dėl narystės, nuo 2005-ųjų buvo atidaryta 12 derybinių punktų iš 35. Vadinasi, ji yra viena koja Europos bendrijoje (pavyzdžiui, yra Europos Tarybos narė). Bet jau geras dešimtmetis derybos yra apmirusios: dėl Turkijos atsisakymo taikyti muitų sąjungos nuostatas Kiprui buvo įšaldyti 8 punktai.

Suprantama, Ankaros okupacinė politika yra aukštas slenkstis narystei. Tačiau ir Briuselis neįvertina Turkijos geopolitinės reikšmės šiame regione ir jos nesieja su karinio aljanso interesais. 2010 m. Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešėdama Ankaroje tesugebėjo Turkijai padaryti simbolišką žodinę nuolaidą, pažadėjusi kol kas tik „privilegijuotą narystę“ ES. Bet Turkija ją atmeta, teigdama, kad pasiryžusi „turėti viską arba nieko“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Vieno – aukštos ambicijos, kito – nelanksti derybinė politika sudaro sąlygas Ankaros posūkiui Maskvos kryptimi. Turkiją nuo Vakarų dar labiau atbloškia nesutarimai dėl turkų invazijos į Šiaurės Siriją ir Rusijos ginklų pardavimai Ankarai. Šitoje ambicijų raizgalynėje iš dalies kalti ir netolregiški derybininkai iš Vašingtono ir Briuselio.

Taigi, dabar, kai verda ginčai dėl NATO ir ES ateities, kai D. Trumpas užsimojo bekompromisiniams santykiams su senuoju žemynu, dviejų europinių blokų politika turi būti labai pasverta, koordinuojama ir racionali. Bent jau Turklijos atžvilgiu.

2019.12.03; 11:13

Prieš NATO viršūnių susitikimą Londone JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą patvirtino savo reikalavimą dėl didesnių išlaidų gynybai, kurias turėtų skirti sąjungininkės. JAV moka „gerokai per daug“, sakė jis pirmadienį.
 
D. Trumpas vis kelia gynybos išlaidų klausimą, taip eidamas į konfrontaciją su partnerėmis.
 
Kad būtų sumažinta naujo skandalo rizika NATO viršūnių susitikime antradienį ir trečiadienį, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę paskelbė, kad europietės NATO sąjungininkės ir Kanada į NATO biudžetą mokės daugiau. Atitinkama suma nuo 2016 metų pradžios iki 2020-ųjų pabaigos sieks 130 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų).
 
„J. Stoltenbergas pasakė, jog mes buvome atsakingi, aš buvau atsakingas už tai, kad papildomai gausime daugiau kaip 130 mlrd. dolerių iš šalių, kurias saugome, kurios nemokėjo“, – kalbėjo D. Trumpas. Partnerės esą nevykdė savo įsipareigojimų. Dabar jos, anot prezidento, turės „šiek tiek pasidalyti našta“.
 
Kelionę į NATO viršūnių susitikimą D. Trumpas pavadino viena svarbiausių prezidento kelionių. Jį atskraidinęs orlaivis pirmadienį nusileido Londono Stanstedo oro uoste.
 
D. Trumpas nepavargdamas reikalauja, kad visos šalys iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. savo BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 00:30

NATO būstinė Briuselyje

Prezidentas Gitanas Nausėda Londone vyksiančiame NATO vadovų susitikime sieks, kad būtų imtasi kolektyvinių priemonių neutralizuojant Rusijos keliamą grėsmę Baltijos šalims, teigia šalies vadovo patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
 
„Akivaizdu, mes, kaip ir kitos Baltijos šalys, turime labai aiškią išorinę grėsmę, ir tikrai prezidentas sieks, kad ši grėsmė ir toliau būtų suvokiama kaip labai aiški ir labai didelė ir būtų imtasi būtent kolektyvinių priemonių šią grėsmę neutralizuoti“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė S. Krėpšta, akcentuodamas, kad NATO lyderiai diskutuos, kaip užtikrinti visų bloko narių saugumą.
 
„Bus diskusija, kaip šis blokas galėtų užtikrinti visų jos narių saugumą, bus siekiama bendros deklaracijos, kurioje bus atskleidžiama daugiau detalių, bus kalbama ir apie gynybos išlaidas“, – laidoje sakė prezidento patarėjas.
 
Visgi, pasak S. Krėpštos, siekiant užtikrinti valstybės saugumą, labai svarbu laikytis ir šalies viduje pasirašytų sprendimų dėl gynybos finansavimo.
 
„Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu vykdome 2 proc. ribą, ir tikrai čia neverta sustoti, turime siekti ir mūsų šalies viduje pasirašytų sprendimų, kurie aiškiai nurodo, kad iki 2030 metų turėtume pasiekti ir 2,5 proc. gynybos biudžeto ir tikrai turime tai padaryti“, – finansavimo gynybai svarbą akcentavo S. Krėpšta.
 
Praėjusiais metais pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
 
ELTA primena, kad Didžiosios Britanijos sostinėje Londone antradienį prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas, skirtas paminėti 70-ąsias šio gynybinio pobūdžio Aljanso įkūrimo metines.
 
Tarp lyderių, dalyvausiančių viršūnių susitikime, – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo Aljanso nares Europos šalis dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Londone viešėdamas JAV vadovas surengs atskirus susitikimus su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais, taip pat NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.03; 10:30

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš kitą savaitę Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą smarkiai užsipuolė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
 
Komentuodamas šio pastabas apie NATO „smegenų mirtį“, R. T. Erdoganas penktadienį savo kalboje Stambulo universitete pareiškė, kad tai yra „ligotos ideologijos pavyzdys“. „Ką jis sako? NATO yra ištikusi smegenų mirtis. Pone E. Macronai, sakau tai Turkijoje ir pakartosiu NATO susitikime: pasitikrinkite, ar jūsų nėra ištikusi smegenų mirtis“.
 
Prancūzija dėl šių žodžių išsikvietė Turkijos ambasadorių Paryžiuje.
 
E. Macronas neseniai interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Esą nevykta koordinacija tarp JAV ir kitų NATO partnerių priimant strateginius sprendimus.
 
R. T. Erdoganas ir E .Macronas prieš NATO viršūnių susitikimą susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeru Borisu Johnsonu aptarti padėties Sirijoje. Turkija spalį įžengė į Šiaurės Siriją, pradėdama operaciją prieš kurdų kovotojus, kuriuos laiko teroristais. Ši operacija sulaukė didelės tarptautinės kritikos.
 
E. Macronas ketvirtadienį sukritikavo vienašališkus R. T. Erdogano veiksmus ir pareiškė, kad jie sukėlė grėsmę pasiekimams kovoje su „Islamo valstybe“ (IS). R. T. Erdoganas penktadienį atšovė, kad Prancūzijai Sirijoje nėra ką veikti. Be to, E. Macronas esą nieko nenutuokia apie kovą su teroru. Jis „labai nepatyręs“, – pabrėžė Turkijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:30

NATO narės Europos šalys ketverius metus iš eilės didino savo išlaidas gynybai, artėjant NATO viršūnių susitikimui sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
2017 metų pradžioje į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kaltino Vašingtono sąjungininkes nemokant savo teisingos dalies. Ypač didelės kritikos susilaukė Vokietija. Išlaidos gynybai buvo pagrindinis praėjusių metų NATO viršūnių susitikimo klausimas.
Nerimaujama, kad D. Trumpo nepasitenkinimas nepakankamomis išlaidomis gynybai aptemdys kitą savaitę rengiamą NATO viršūnių susitikimą.
 
J. Stoltenbergas sakė, kad Europos šalys ir Kanada skiria gynybai daugiau nei manyta anksčiau ir prognozuojama, kad 2019 metais bus padidinusios išlaidas gynybai 4,6 proc.
 
„Prezidentas Trumpas yra teisus dėl to, kad svarbu, jog Europos sąjungininkės ir Kanada skirtų daugiau lėšų, ir jis labai aiškiai kelis kartus perdavė šią žinią sąjungininkėms. Tačiau Europos sąjungininkės ir Kanada neturėtų investuoti į gynybą, kad įtiktų prezidentui Trumpui. Jos turėtų investuoti į gynybą, nes mes susiduriame su naujais iššūkiais, mūsų saugumo aplinka tapo pavojingesnė“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
NATO šalys 2014 metais susitarė per dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. savo BVP. Tačiau apie pusę iš 29 Aljanso narių dar yra toli šio tikslo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:22

Likus penkioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Londone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino karinį aljansą kalbėtis su Rusija.
 
„Ar Rusija yra mūsų priešas? Nemanau“, – sakė E. Macronas ketvirtadienį Paryžiuje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prancūzijos vadovas ragino sukurti „naują pasitikėjimo ir saugumo Europoje architektūrą“. Ji esą turėtų apimti ir stipresnius ryšius su Rusija.
 
E. Macronas ragino Europos NATO šalis dalyvauti Rusijos ir JAV derybose dėl naujos branduolinio nusiginklavimo sutarties. „Mes negalime pasitenkinti dvišalėmis sutartimis“, – pabrėžė jis.
 
Prezidentas patvirtino parašęs laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame, anot žiniasklaidos, kalbama apie tai, kad būtina įvertinti Maskvos pasiūlymą dėl branduolinių vidutinio nuotolių raketų dislokavimo moratoriumo. Šį laišką jis esą perdavęs ir visoms NATO partnerėms.
 
Rytų Europos NATO partnerės ir Vokietija skeptiškai vertina E. Macrono suartėjimą su Rusijos prezidentu. Rugpjūtį baigė galioti 1987 metais pasirašyta JAV ir Rusijos sutartis dėl branduolinių vidutinio nuotolio raketų, kai iš sutarties pasitraukė JAV, o paskui ir Rusija. Baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:05

Būsimoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas negali pakeisti NATO kaip Europos saugumo garanto. Taip ji atsakė į neseniai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytą kritiką Aljansui.
 
Prancūzijos prezidento komentaras apie tai, kad NATO ištiko smegenų mirtis, sukėlė didelį nepasitenkinimą Vokietijoje – kanclerė Angela Merkel, nors įprastai yra santūri, šį kartą energingai stojo ginti NATO.
 
ES pradėjo įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama, kad lėšos gynybai būtų skiriamos nuosekliau ir efektyviau, tačiau buvusi Vokietijos gynybos ministrė U. von der Leyen trečiadienį teigė, jog NATO ir toliau, „be jokios abejonės“, išliks pagrindiniu Europos kolektyvinio saugumo garantu.
 
„ES niekada nebus karinis aljansas. ES yra visiškai kitokia“, – europarlamentarams patvirtinus naują EK sudėtį sakė U. von der Leyen.
„Matau daugybę sričių, kuriose šaukiamasi ES, o ne NATO“, – pareiškė ji, atkreipusi dėmesį į tai, kad blokas disponuoja „didele instrumentų dėže“ – prekyba, parama plėtrai ir humanitarine pagalba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 02:00

Praėjusią savaitę, spalio 28-lapkričio 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 5 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Spalio 29-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino TU-134 ir du orlaivius SU-35. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Spalio 30-ąją NATO naikintuvai atpažino du orlaivius: SU-27 ir SU-30. Abu orlaiviai skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį.
 
Jie pasitiko orlaivį TU-134, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai Su-27 ir SU-30 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Kitą dieną, spalio 31-ąją, NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-214 skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis TU-214 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-214, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Du orlaiviai SU-27 skrido iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį, jie tęsė orlaivio TU-214 palydą. Abu orlaiviai SU-27 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214 ir du orlaivius SU-35. Orlaivis TU-214 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su veikiančiu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Abu orlaiviai SU-35 skrido pasitikti TU-214 iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-35 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Spalio 31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino orlaivį SU-27, skridusį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžusį į Kaliningrado sritį. Orlaivis SU-27 skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 03:00

Didelė dauguma vokiečių pasisako už tai, kad Turkija dėl savo karinės operacijos Šiaurės Sirijoje būtų pašalinta iš NATO. Remiantis nuomonės tyrimo instituto „YouGov“ atlikta apklausa, tokią idėją remia 58 proc. respondentų ir tik 18 proc. yra prieš.
 
Dar didesnė dauguma apklaustųjų yra už griežtesnę Vokietijos vyriausybės poziciją Turkijos atžvilgiu: 61 proc. vokiečių pasisako už ekonomines sankcijas, 69 proc. – už visišką ginkluotės eksporto draudimą.
 
Prasidėjus Turkijos operacijai, vyriausybė ginklų tiekimą Ankarai tik apribojo.
 
Vis dėlto Turkijos pašalinimas iš NATO būtų labai sudėtingas ir todėl laikomas nerealiu, nes to nėra numatyta 1949 metų NATO sutartyje. Dėl to šią sutartį pirmiausiai reikėtų pakeisti – pritarus ir ratifikavus visoms šalims narėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.31; 00:01

Jau kitąmet Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrins nebe vienas, o trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai. Tai numatyta ketvirtadienį Briuselyje trijų Baltijos šalių krašto apsaugos ministrų pasirašytame susitarime dėl naujos struktūros bendros Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos BALTNET organizavimo.
 
BALTNET yra bendra Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, kuri, visiškai integruota į NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, užtikrina Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės saugumą. Šiuo metu ji susideda iš regioninio bendrojo valdymo ir pranešimų centro Karmėlavoje, valdymo ir pranešimų postų, radiolokacinių postų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei įrangos.
 
Pagal pranešimą, susitarimas numato, kad naujos struktūros sistema BALTNET bus sudaryta iš trijų atskirų nacionalinių valdymo centrų kiekvienoje iš trijų šalių, radiolokacinių postų, radarų, radijo ryšio įrangos bei duomenų perdavimo linijų. Visi trys nacionaliniai stebėjimo centrai stebės oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinsis duomenimis bei rotacijos principu vykdys NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą.
 
„BALTNET užtikrina Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės oro erdvės suverenumą ir taip prisideda prie NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimo. Susitarimas dėl naujos struktūros oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos sustiprins NATO gebėjimą užtikrinti sklandų oro erdvės stebėjimą ir kontrolę taikos bei krizės metu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kaip NATO integruotos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos sudedamoji dalis, BALTNET turi atitikti šiuo metu vykdomos oro policijos misijos poreikius, gebėti valdyti visų rūšių oro operacijas Baltijos šalių oro erdvėje.
 
Šiandien BALTNET turi vieną Karmėlavoje veikiantį valdymo centrą, kuris gauna radiolokacinę informaciją iš trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos radiolokatorių ir perduoda NATO jungtiniam oro operacijų centrui bendrą Baltijos šalių atpažintą oro erdvės vaizdą. Centras taip pat valdo NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaujančius naikintuvus: pastebėjus pažeidėją bet kurios iš trijų Baltijos valstybių oro erdvėje, šios misijos naikintuvai keliami pažeidėjui atpažinti.
 
Šiuo metu veikianti Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema sudaryta 2007 m. pasirašytų susitarimų pagrindu.
 
Tačiau, pasikeitus saugumo situacijai, NATO patvirtino Oro erdvės vadovavimo ir valdymo sistemos pajėgumų plėtros paketą, kuriame buvo rekomenduojama tobulinti NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, užtikrinant sąlygas NATO ir jos narėms sukurti atpažintą oro paveikslą ir valdyti visų rūšių oro operacijas NATO teritorijoje ir už jos ribų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.25; 00:36

NATO ruošiasi tam, kad karai ateityje gali vykti ir kosmose, pavyzdžiu – atakuojant strategiškai svarbius palydovus ar naudojant ginklus kosmose.
 
Dėl to trečiadienį prasidėsiančiame NATO gynybos ministrų susitikime ketinama pirmą kartą priimti kosmoso strategiją.
 
„Svarbu, kad mes ir kosmose būtume budrūs“, – antradienį Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO, anot jo, gali tapti pagrindiniu forumu keičiantis pajėgumais ir informacija.
 
Metų pabaigoje NATO gali kosmosą paskelbti ir atskira gynybos erdve.
 
Tokiu atveju būtų skiriama papildomų resursų ir į atakas iš kosmoso reaguojama taip, kaip sausumoje, ore, jūroje ir kibernetinėje erdvėje.
 
Pastarąjį kartą NATO 2016-aisiais kibernetinę erdvę paskelbė atskira gynybos sfera, kad galėtų geriau pasirengti programišių atakoms, paralyžiuojančioms elektros tinklus ir komunikacinę techniką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.26; 07:00

Rukloje trečiadienį ir ketvirtadienį vyksta Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro organizuojamos snaiperių varžybos „Snaiperių diena 2019“, kuriose dėl Sausumos pajėgų vado prizo varžosi per 160 šaulių ir snaiperių iš 15 valstybių.
 
Šauliai demonstruos turimos įrangos galimybes ir gebėjimus preciziškai pataikyti į skirtingo sudėtingumo taikinius.
 
Varžybos „Snaiperių diena“ organizuojamos dešimtąjį kartą. Šiais metais varžybose dalyvauja kariai iš penkiolikos NATO valstybių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Rumunijos, Slovėnijos ir Vokietijos.
 
Su NATO šauliais varžysis ir Ukrainos bei Švedijos kariai. Varžybose taip pat dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos šauliai bei Lietuvos tolimojo šaudymo federacijos nariai.
 
Pirma varžybų diena bus skirta ginklų prišaudymui ir patirties pasidalinimui, o gegužės 30 dieną iki vėlyvo vakaro vyks pagrindinė varžybų dalis, kurios metu ir išaiškės taikliausieji.
 
Varžybų tikslas – puoselėti snaiperinio šaudymo tradicijas, keistis patirtimi, palyginti įgūdžius, bendrauti ir populiarinti taiklųjį šaudymą bei snaiperio specialybę tarp Lietuvos ir kitų NATO šalių kariuomenių ir kitų jėgos struktūrų.
 
2019.05.29; 07:00

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą dėl gynybos išlaidų didinimo. Užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Vašingtone paskelbė specialų pareiškimą. „Mes pasiekėme reikšmingos pažangos, tačiau mes galime, privalome ir darysime daugiau“, – sakoma čia.

29-ios NATO valstybės konkrečiai dar kartą atnaujino savo pažadą laikytis 2014-aisiais užsibrėžto vadinamojo 2 proc. tikslo. Tiesa, jis ne visų šalių interpretuojamas vienodai. JAV tikinimu, visos Aljanso valstybės tada įsipareigojo vėliausiai 2024 metais skirti gynybai mažiausia 2 proc. savo BVP. Vokietija tuo tarpu teigia, kad nutarime kalbama tik apie siekį judėti 2 proc. kryptimi.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino sprendimą, tačiau pabrėžė, kad tikisi daugiau. „Visos sąjungininkės pažadėjo investuoti daugiau į gynybą ir pagerinti naštos pasidalijimą Aljanse“, – sakė norvegas. Anot jo, šis pažadas duotas ne todėl, kad būtų pradžiugintos JAV, o todėl, kad gyvename vis labiau nesaugiame ir nenuspėjamame pasaulyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis kritikuoja NATO šalis dėl per mažų gynybai skiriamų lėšų.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.05; 08:16

Turkijos sprendimas įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ yra iššūkis, tačiau jis nebuvo aptartas Vašingtone vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, teigia Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Sprendimą dėl to, kokias ginkluotės sistemas pirkti, priima konkreti šalis. Mes pripažįstame, kad šis klausimas kelia iššūkių. Šį dalyką būtina aptarti“, – sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „šis klausimas nebuvo įtrauktas į ministrų susitikimų darbotvarkę“.

Pasak generalinio sekretoriaus, NATO suteikia platformą, kurioje šalys gali diskutuoti įvairiais jiems rūpimais klausimais.

„NATO taip pat ir šiame susitikime suteikia platformą plėtoti Aljanso narių dialogą. Žinoma, mes sveikiname, kad NATO tampa platforma aptarti klausimus, dėl kurių kyla nesutarimai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Jo teigimu, NATO jau stiprina Turkijos oro erdvės gynybą moderniomis raketų sistemomis.

„Turime prisiminti, kad NATO stiprina Turkijos gynybą – dislokuotos ispanų „Patriot“ sistemos ir nemažai Italijos sistemų“, – sakė J. Stoltenbergas ir tikino palankiai vertinantis dialogą tarp JAV ir Turkijos dėl raketų sistemų „Patriot“ tiekimo Ankarai.

Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, atmesdamas Vašingtono siūlymą įsigyti „Patriot“ raketų sistemas, pareiškė, kad Turkija tęs rusiškų raketų sistemų įsigijimą.

„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.

Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų įsigis amerikietiškas „Patriot“ sistemas.

Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.

Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.

Darius Mikutavičius (ELTA)

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, be kita ko, kalbėjo apie Aljanso narių išlaidų gynybai didinimą. Jis pareiškė, kad Vokietija nepakankamai prisideda prie organizacijos biudžeto.

„Vokietija, atvirai kalbant, nemoka savo teisingos dalies, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas. – Jie nemoka to, ką turėtų mokėti. Jie moka tik maždaug 1 procentą“. Jis pridūrė, kad labai gerbia Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir labai gerbia šią šalį.

„Mano tėvas vokietis, buvo vokietis. Jis gimė nuostabioje vietoje Vokietijoje, todėl mano jausmai Vokietijai labai šilti“, – teigė JAV prezidentas.

Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpas jau mažiausiai trečią kartą taip kalbėjo apie savo tėvą Fredą Trumpą, kuris iš tikrųjų gimė Niujorke 1905 metais.

Žiniasklaidos duomenimis, dabartinio JAV prezidento senelis Friedrichas Trumpas gimė Vokietijoje ir emigravo į Jungtinės Valstijas 1885 metais.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.03; 09:30