Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Gintaras Visockas

Rugsėjo 21-ąją mūsų vadovai sveikino Armėniją, švenčiančią nepriklausomybės dieną. Teisingai pasielgėme pasveikindami Armėniją. Mat prieš tris dešimtmečius 1991-ųjų rugsėjo 21 dienos referendume dauguma armėnų tikrai balsavo už tai, kad jų šalis taptų nepriklausoma. Nepasveikinti Armėijos tokia proga būtų didelis netaktas.

Viešojoje erdvėje gausu pranešimų, kaip Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Armėnijos gyventojus 30-ųjų nepriklausomybės metinių proga.

Pavyzdžiui, Prezidento laiške rašoma: „Palaikome Armėnijos gyventojų siekį gyventi taikiai ir saugiai. Nuoširdžiai linkiu aktyviai įgyvendinti reformas siekiant sėkmingo ir efektyvaus Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo. Tai ypač svarbu įsigaliojus ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimui“.

Seimo pirmininkės sveikinime pažymima: „Džiaugiuosi, kad mūsų valstybės palaiko aktyvų politinį dialogą, kuris padeda megztis ne tik glaudesniems politikų, bet ir verslo, meno, mokslo žmonių ryšiams. Lietuva pasirengusi dalytis išmoktomis pamokomis ir sėkmės istorijomis. Palaikysime įgyvendinant Europos Sąjungos ir Armėnijos visapusės ir tvirtesnės partnerystės susitarimą“.

Premjerės laiške pabrėžiama: „Didžiuodamasi, kad prieš 30 metų mano šalis pirmoji pripažino Armėnijos nepriklausomybę, giriu Jūsų šalies bei žmonių pažangą ir ypač per pastaruosius kelerius metus pasiektus demokratinius laimėjimus. Esu įsitikinusi, kad iššūkiai kyla tam, kad būtų įveikti, ir kad armėnų tauta ras jėgų, išminties bei vienybės ir sukurs suverenią, demokratinę bei klestinčią ateitį“.

Pasveikinti Armeniją reikėjo – toks diplomatinis protokolas. Bet ar nebuvo galima kukliau, santūriau?

Armėnijos parlamente – grumtynės. Youtube.com

Ypač į akis krenta, kai džiūgaujama demokratiniais Armėnijos pasiekimais. Kur jie – tie demokratiniai pasiekimai? Visai neseniai, tik maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 25-ąją, Armėnijos parlamente kilo pačios tikriausios muštynės. Tądien pliekėsi pozicija ir opozicija.

Remiantis Reuters ir APA pranešimais, armėnų deputatams nepavyko parlamente surengti rytinio posėdžio. Opozicija ir valdantieji vienas kitą užgauliojo, stumdė, mėtė plastmasinius buteliukus su mineraliniu vandeniu. Rytinė sesija buvo nutraukta, posėdžiui vadovavęs pirmininkas buvo priverstas skelbti pertrauką.

Antrosios muštynės įsiplieskė, kai Ekonomikos reikalų komiteto vadovas, opozicijos frakcijai „Armėnija“ priklausantis parlamentaras kalbėjo iš tribūnos. Jis, pavyzdžiui, sakė: „Ilgai negalėsite maitinti liaudies programa, sudaryta iš populizmo, malonių žodžių, tostų ir šūkių“. Kažkam iš salės nemandagiai replikavus, minėtas politikas agresyviai puolė įžeidėjo link. Tada oponentai jį stumtelėjo, kyštelėjo koją. Apstumdytąjį gynė kolegos, pagalbon pasitelkti kumščiai.

Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių

Nesusipratimai kilo ir tuomet, kai, remiantis Reuters pranešimais, valdančiosios frakcijos „Pilietinis susitarimas“ narys viešai ir garsiai iš tribūnos „išdavikais“ pakrikštijo gynybos ministrus, kuriems neva vadovaujant kariniams reikalams „už pinigus buvo atleidžiami nuo tarnybos šauktiniai“.

Po šių pareiškimų į žodinę dvikovą temperamentingai nėrė buvęs gynybos ministras: į oponentą jis sviedė plastikinį butelį. Tada ir kiti parlamento atstovai ėmė mėtyti vieni į kitus net ir sunkius, kietus daiktus, ne vien plastikinius buteliukus.

Tad Parlamento pirmininkas turėjo dar sykį nutraukti posėdį. Saugumo pareigūnai suskubo atsistoti tarp besimušančiųjų. Parlamento posėdžiui vadovavęs politikas įsakė kuo greičiau nutraukti transliaciją – kad kuo mažiau dvikovos vaizdų patektų į spaudą. Tačiau kai kurie kadrai, kuriuos pavyko nufilmuoti, išties … graudžiai juokingi, nedarantys garbės nė vienai pusei.

Žinoma, muštynės parlamentuose – ne toks jau retas reiškinys. Kadaise muštasi Ganos, Bolivijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Taivano, Turkijos parlamentuose. Armėnija – ne išimtis. Ir vis tik parlamentarams kaip paaugliams vienas kitą trankyti kumščiais – kokia čia garbė, koks čia vyriškumas? Ar Lietuvos Prezidento, Lietuvos Seimo pirmininkės ir Lietuvos premjerės, giriančių Armėniją žengiant demokratijos keliu, niekas neinformavo apie šį vos mėnesio senumo atvejį? Tądien, kai žiniasklaida užfiksavo grumtynes Armėnijos parlamente, Lietuvos vadovai, regis, į Jerevaną nenusiuntė nė vieno viešo oficialaus susirūpinimo: liaukitės! Lietuvos vadovai apsimetė apie muštynes Armėnijos parlamente nieko nežiną.

Teroristas Nairi Unanianas, dalyvavęs šaudant Armėnijos parlamente

O juk Armėnijos parlamentas – ypatingas. Ten ne tik mušamasi. Ten dar šaudoma į politikus. Norėčiau viešai paklausti G.Nausėdos, V.Čmilytės – Nielsen ir I.Šimonytės, ar jie žino, kas, pavyzdžiui, nutiko 1999 metų spalio 27-ąją Armėnijos parlamente. 1999 metų spalio 27-osios vakarą Armėnijos parlamente buvo surengta Nacionalinio Susirinkimo deputatų ir Vyriausybės narių diskusija, kai apie 17 valandą į posėdžių salę įsiveržė penki automatais Kalašnikov ginkluoti asmenys ir pradėjo šaudyti į Ministrų kabineto vadovus. Išpuolio metu nušauti aštuoni politikai: Armėnijos premjeras Vazgenas Sargsianas, parlamento pirmininkas Karenas Demirčianas, parlamento pirmininko pavaduotojai Jurijus Bašnianas, Rubenas Mironianas, Svarbių reikalų ministras Leonardas Petrosianas, parlamento deputatai Genrikas Abramianas, Armenak Armenakianas ir Mikaelas Kotanianas. Nuo užpuolikų paleistų kultų nukentėjo dar apie 30 asmenų, tuo metu buvusių pagrindinėje Armėnijos parlamento salėje.

Ar, siunčiant sveikinimo telegramas, galima užmiršti tokio pobūdžo nutikimus? Ar galima bent akimirkai pamiršti, kad Armėnijos mieste Giumri mažų mažiausiai penkiems dešimtmečiams į priekį dislokuota Rusijos karinė bazė, kad Armėnija nesmerkia Krymą okupavusios Rusijos? Kaip galima ignoruoti, jog praėjusių metų pabaigoje, kai kilo karas dėl Kalnų Karabacho, Armėnija raketomis apšaudė tris su Kalnų Karabachu niekaip neusijusius Azerbaidžano miestus Giandžą, Terterą, Bardą. Per šiuos trijų miestų apšaudymus iš sunkiųjų artilerijos pabūklų 2020-ųjų pabaigoje žuvo 69 civiliai, 322 civiliai buvo sužeisti, sugriauta per 3000 civilių pastatų. Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidė savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaisė 2020-ųjų spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.

Armėnijos kariškiai. Youtube.com

Ar šie faktai Armėniją sveikinusiems lietuvių politikams žinomi, ar tiesiog mes jų nenorime žinoti, juos specialiai ignoruojame?

Tačiau vienas išsvarbiausių nūdienos klausimų – ar šių metų rudenį Baltarusijoje surengtose karinėse pratybose „Zapad 2021“ drauge su baltarusių ir rusų kariais pulti Vakarų kryptimi mokėsi ir Armėnijos kariai? Omenyje turiu ne karinius stebėtojus, ne gynybos atašė, o būtent tuos, kurie aktyviai „kariavo“? Slaptai.lt duomenimis, pratybose „Zapad 2021“ buvo Armėnijos kariškių.

Jei armėnų karių dalyvavimas pratybose „Zapad 2021“ – neginčijama tiesa, tai ką mes rugsėjo 21-ąją sveikinome, kokiomis demokratijomis džiūgavome?

2021.09.22; 18:22

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Šį sykį štai dėl ko rašau – baugu. Nerimauju ne dėl to, kad Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas bulvarinis laikraštis „Global Times“ tvirtina, esą Kinija turėtų veikti išvien su Rusija ir Baltarusija‚ skaudžiai pamokydama Lietuvą; nors jei viena iš galingiausių Pasaulio valstyių svarsto galimybę suduoti stiprų smūgį Lietuvai – tai jau nėra juokai.

Įsiminė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos interviu, duotas „The Financial Times“. Tame interviu mūsų vadovas teigia, kad Lietuva nenusileis ginčuose su Baltarusija ar Kinija, kad pasiryžusi ginti demokratijos vertybes visur ir visada. Neneigiu – teisinga laikysena. Demokratija – vertybė. Ją verta puoselėti. Šiandieninė žmonija kol kas nieko geresnio už demokratiją nesugalvojusi. Juolab mums nedera krūpčioti, nes esame ne vieni. Mus budriai saugo tiek NATO, tiek Europos Sąjunga. Tačiau atkreipiau dėmesį, jog mūsų prezidentas (ir ne vien jis) kažkodėl vengia vartoti žodžius „tiesa“ ir „teisingumas“. Vengia neatsitiktinai. Vakarų pasaulis, įskaitant ir Lietuvą, ne visuomet elgiasi teisingai.

Žvelkime į Kiniją ne vien per demokratijos, bet ir per teisingumo žiūronus. Ar teisinga Lietuvai kištis į Kinijos vidaus reikalus nurodinėjant Pekinui, kokią santvarką jis privaląs pasirinkti? Ar Lietuva turinti moralinę teisę pamiršti, jog, apart pagarbos demokratijai dar galioja ir pagarba šalies teritorinio vientisumo taisyklėms? Nejaugi nėra skirtumo tarp totalitarinių šalių, kurios viduje bjauriai elgiasi ne tik su savais, bet ir tautinėmis mažumomis, tačiau bent šiuo metu nepuldinėja savų kaimynų, ir totalitarinių valstybių, kurios terioja ir saviškius, ir tautines bendrijas, ir dar siunčia tankus aplinkiniams okupuoti? Šiuos skirtumus derėtų bent omenyje turėti.

Kinijos karys

Nepamirškime ir dar vienos aksiomos – ne visuomet teisinga kištis į kitos valstybės vidaus reikalus turint net pačius gražiausius ketinimus. Pavyzdžiai – tarsi ant delno. Ar padaugėjo demokratijos, padorumo, sąžiningumo Libijoje, Irake, Afganistane, Sirijoje nuo tos akimirkos, kai Vakarų pasaulis puolė Tripoliui, Bagdadui, Kabului ir Damaskui griežtai, įskaitant karines priemones, nurodinėti, kaip jie privalą tvarkytis? Jei demokratija – tokia gera ir pažangi, tinkanti visiems ir visur, kodėl šiandien amerikiečiai pabrukę uodegą gėdingai sprunka iš Afganistano, atiduodami valdžios svertus Talibanui?

Mane baugina keliaklupsčiavimas prieš Jos didenybę Demokratiją. Ji turinti rimtų trūkumų. Imkime didžiausią demokratijos šalininkę Ameriką. Prisiminkime, kiek JAV sukišo milijardų į Prezidento rinkimų kampaniją, į valdžią atvedusią Donaldą Trampą? Kiek triukšmingų mitingų, debatų televizijose, straipsnių žiniasklaidoje? Bet vos tik D.Trampas atėjo į valdžią, iškart pradėta abejoti, ar teisingai suskaičiuoti balsavimo biuleteniai, tuoj pat pradėta tirti, ar Kremlius kišosi į laisvus demokratiškus amerikiečių rinkimus, ar tik naujasis prezidentas nėra Kremliaus agentas? Aiškių atsakymų į šiuos klausimus iki šiol nėra.

Dabar amerikiečiai išsirinko naują prezidentą. Juo tapo Džo Baidenas. Mano supratimu, šis pasirinkimas nedaro garbės Amerikai. Dž. Baidenas – labai garbaus amžiaus žmogus. Nejaugi laisva, demokratiška, padori ir galinga JAV nerado bent kiek jaunesnio patyrusio politiko? Juk prezidentavimas – labai sunkus darbas.

Bet senatvė – ne pats didžiausias priekaištas naująjam JAV prezidentui. Dž.Baidenas pripažino, atsakydamas į žurnalistų klausimus, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikytinas nusikaltėliu. Bet tuoj pat suskubo su juo ieškoti draugysčių. Tarsi nežinotų patarlės: „Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu“. O štai su į Vakarus besiveržiančios, nuo Rusijos agresijos jau beveik dešimtmetį narsiai besiginančios Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ponas Dž.Baidenas iki šiol nesusitiko (pokalbis Vašingtone numatytas tik rugpjūčio 30-ąją). Ar taip turįs elgtis tikrai demokratiškos valstybės tikrai demokratiškas prezidentas? Amerikoje gyvenantis Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas, kurio komentarus youtube.com kanale vertinu už gilumą, objektyvumą ir konkretumą, brėžia išvadą, jog Dž.Baidenas, Ženevoje pasišnekėjęs su V.Putinu, išdavė Ukrainą. Išdavė greičiausiai tik todėl, kad jo sūnelis, sukęs verslus Ukrainoje, pateko į šios šalies teisėsaugos akiratį, o Kijevas iškeltų bylų, kuriose minima ir Dž.Baideno sūnaus pavardė, neuždaro. Būtent tokią prielaidą brėžia pesimistiškai nusiteikęs A.Ilarionovas, baiminantis, jog po Dž.Baideno išdavysčių Ženevoje Rusijos prezidentui V.Putinui atrištos rankos šį rudenį pradėt plačius išpuolius prieš Ukrainą. Jei tai – tiesa, tada turime šokiruojantį politinės korupcijos atvejį. Vardan asmeninių interesų JAV prezidentas aukoja valstybinius interesus!

Džo Baidenas spaudžia dešinę ranką nusikaltėliui. EPA – ELTA nuotr.

Tiesa, Ukrainos prezidento kanceliarijos Strateginių komunikacijų vadovas, karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius, beje, duodamas išsamius videokomentarus ne tik ukrainiečių, bet ir azerbaidžaniečių žurnalistams, politologams, istorikams, mano, jog Ukrainos padėtis, atėjus į valdžią D.Baidenui, nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nes JAV Kongrese ir Senate esama daug politikų, kurie linkę ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos nepaisant Dž.Baideno laikysenos.

Tačiau savuosiuose komentaruose A.Arestovičius pripažįsta, jog Ukraina, siekdama draugystės su NATO ir Europos Sąjunga, neturinti aklai paklusti kiekvienai Vašingtono ir Briuselio užgaidai. Vaizdingai tariant, Ukraina turėtų rūpintis ne vien demokratijos, bet ir teisingumo reikalais. Dažnai pabrėždamas, jog dėsto tik savo asmeninę nuomonę, A.Arestovičius ragina Ukrainą atkreipti dėmesį į šiandieninės Turkijos ir Azerbaidžano laikyseną. 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas, padedamas Turkijos, sugebėjo susigrąžinti Kalnų Karabachą, kuris jam priklauso vadovaujantis tarptautinėmis teritorinio vientisumo taisyklėmis. Azerbaidžanas ir Turkija pasielgė teisingai, kariniu būdu susigrąžinę savas žemes. O štai Europos Sąjunga, visus pastaruosius tris dešimtmečius siekusi, jog Kalnų Karabachas liktų Armėnijos jurisdikcijoje, pamynė teisingumo principus. Pasak A.Arestovičiaus, Turkija ir Azerbaidžanas ne visuomet paklūsta Europos rekomendacijoms: savus specifinius interesus gina sumaniai, išradingai. Ir tai – labai teisinga laikysena. Nes tik teisingumo ieškančios, tik teisingai besielgiančios valstybės turi ateitį.

Aleksejus Arestovičius. Slaptai.lt nuotr.

Kalnų Karabachas – tik vienas iš pavyzdžių, kada Europa elgėsi neteisingai, savo neteisingumą pridengdama neva rūpesčiu dėl demokratijos likimo. O Lietuva, deja, pūtė į tą pačią dūdą kaip ir Europa, užuot drąsiai prabilusi, jog Armėnijos, kol ji nepasitrauks iš svetimų žemių, negalima remti nei politiškai, nei finansiškai. Deja, Lietuva drauge su visa Europa rėmė okupantą – Armėniją, mažąją Rusijos kopiją.

Tad jei turėčiau galimybę, Lietuvos prezidentui G.Nausėdai patarčiau dažniau prisiminti žodį „teisingumas“. Nenorėčiau, jog Lietuva būtų priskirta teisingumą pamynusių šalių grupei. Juolab kad demokratija kartais šlubuoja net ir mūsų šalyje. Prie Seimo neseniai surengtas daugiatūkstantinis mitingas, pavirtęs riaušėmis, byloja, kad mūsų valdžia nelinkusi atvirai, nuoširdžiai kalbėtis su tauta. Taip, Lietuvoje – daug kvailių, žioplių, primityvų, piktybiškai nusiteikusių antivalstybininkų. Jų būta ir demonstracijoje. Tačiau argi nėra teisus filosofas Alvydas Jokubaitis, apgailestaujantis, jog užsispyrusi Lietuvos valdžia nesišneka su tauta? O jei ir bando šnekėtis, tai – nenuoširdžiai, paviršutiniškai, tik savireklamos sumetimais. Tokia valdžios laikysena – antidemokratiška. Visuomeninėje LRT televizijoje senų seniausiai turėjo būti surengta gausybė rimtų diskusijų, kai ginčytis pakviečiami visi be išimčių, o ne tik tie, kurie linkę kalbėti kuo švelniau ir atsargiau. Besirūpindami demokratijos plėtra Kinijoje nepamirškime savų bėdų.

Jau nūnai nebenoriu aklai pasitikėti ir Vašingtono saugumo garantijomis. Iš galvos niekaip neišdyla pasityčiojimą primenantis Amerikos pažadas saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org

2021.08.19; 06:00

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė nelegalios migracijos per Lietuvos sieną su Baltarusija problemą, pranešė Prezidentūra.
 
Per pokalbį telefonu šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos patiriamas migracinis spaudimas yra Baltarusijos režimo prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdoma hibridinė ataka, kurioje migrantai yra naudojami kaip politinės manipuliacijos įrankis, aktyviai pasitelkiama propaganda ir dezinformacija.
 
Prezidentas teigė, kad per pastarąsias savaites Lietuvos pasieniečiai apgręžė apie 1500 nelegalių migrantų, yra telkiami resursai fizinio barjero pasienyje įrengimui. Šalies vadovas padėkojo Ukrainos prezidentui už suteiktą paramą Lietuvai – 100 km koncertinos vielos fiziniam barjerui statyti
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Prezidentas atkreipė Ukrainos vadovo dėmesį į intensyvėjantį Baltarusijos režimo oponentų ir pilietinės visuomenės atstovų persekiojimą – net ir užsienio šalyse, ir poreikį konsoliduoti baltarusių diasporą. Šalių vadovai aptarė nedemokratinių valstybių skleidžiamos dezinformacijos ir propagandos keliamus iššūkius ir bendrus įrankius kovai su šia problema.
 
Prezidentai taip pat aptarė kitą savaitę vyksiantį Lietuvos vadovo vizitą į Ukrainą, kurio metu G. Nausėda dalyvaus Krymo platformos inauguracijoje ir Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio minėjime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.17; 00:30

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda įvertino antradienį prie Seimo susirinkusios protestuotojų minios veiksmus ir pabrėžė, kad teisė reikšti savo nuomonę nėra tolygi laisvei smurtauti.
 
„Demokratija nėra anarchija. Žodžio laisvė nėra laisvė įžeidinėti, o protesto laisvė nėra smurto laisvė“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė G. Nausėda.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad politikai turėtų visuomenei argumentuotai paaiškinti savo sprendimus.
 
„Taip, piliečiai gali protestuoti ir reikšti savo nuomonę. Taip, politikai neturėtų kabinti piliečiams etikečių, o argumentuoti ir aiškinti savo sprendimus, net jei tai atima daug laiko, energijos, o kartais net gali atrodyti beviltiška“, – rašė jis.
 
Tačiau tuo pačiu jis pažymėjo, kad jis nepateisina protestuotojų veiksmų, kuomet buvo užblokuotas Seimo rūmų išėjimas.
 
„Lietuva susiduria su didžiuliais iššūkiais ir mūsų pyktis, mūsų susiskaldymas yra tai, kas silpnina valstybę labai atsakingu metu. Nepateisinu Seimo užblokavimo. Kviečiu civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“, – ragino G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų lyderiais ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad susitikime su premjere Ingrida Šimonyte ir parlamentinių partijų lyderiais buvo aiškiai ir vieningai sutarta dėl užsienio politikos krypties sprendžiant iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų krizę. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, šiek tiek išsiskyrė siūlymai, kokią taktiką taikyti sprendžiant susidariusią krizinę situaciją.
 
„Džiaugiuosi, kad šiandieną įvyko susitikimas, kuriame dalyvavau aš, premjerė ir parlamentinių partijų lyderiai. Puiku, kad pasiekėme tokio pobūdžio formatą tokiai problemai, kuri šiuo metu yra migracija, spręsti. Šiandieną prie stalo daug kartų girdėjau žodį „sutariame vieningai“ ir tai teikia vilčių, kad šią tikrai nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
 
„Kalbėjome apie užsienio politikos principus, apie tai, kad užsienio politikos principai Lietuvoje buvo formuojami pastaruosius 30 metų ir jie yra nekintami, jie yra pagrįsti principais ir vertybėmis. Ir dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia“, – pabrėžė prezidentas.
Visgi, šalies vadovo teigimu, susitikimo metu šiek tiek išsiskyrė nuomonės dėl to, kokią taktiką taikyti sprendžiant migrantų krizę.
 
„Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardintos labai aiškiai. Ir, aš manau, kad tai sudaro puikų pagrindą pratęsti tą 2014-2020 metų politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos, ekstrapoliuoti jį į ateitį ir tai galėtume padaryti jau šį rudenį“, – sakė jis.
 
Susitikimo metu, G. Nausėdos teigimu, buvo aptarta ir tai, kaip kuo skubiau spręsti sienos kontrolės su Baltarusija problemą, kuri, pasak jo, buvo apleista labai ilgą laiką.
 
„Esame pasiūlę ir tikimės labai pilietinės iniciatyvos iš statybos organizacijų, nekilnojamojo turto organizacijų, kurios jau dabar atsiliepė į tą kvietimą, kurį išplatinau prieš keletą dienų, laukdamos konkrečių nurodymų ir laukdamos pirmiausiai to vadybinio gebėjimo valdžios institucijų pradėti šį procesą“, – akcentavo G. Nausėda.
 
„Manau, kad netradicinės priemonės netradicinei problemai spręsti yra tinkamos ir šioje vietoje mums svarbiausia greitis, mums svarbiausia efektyvumas ir svarbiausia, kad turėtume stiprią politinę valią padaryti šį darbą kaip galima greičiau“, – teigė jis.
 
Aptartas nepaprastosios padėties įvedimo klausimas
 
Susitikimo metu buvo aptartas ir nepaprastosios padėties įvedimo pasienio savivaldybėse klausimas. Prezidento teigimu, partijų bendras susitarimas buvo, kad šį klausimą reikia spręsti artimiausioje ateityje.
 
„Daugiau mažiau konsensusas yra toks, kad mes esame atviri visiems klausimams ir šį klausimą taip pat galime spręsti pačioje artimiausioje ateityje, tačiau iki to laiko turime įvertinti du dalykus. Pirma, įvertinti teisines šio sprendimo įvedimo aplinkybes ir kokią įtaką šis sprendimas turėtų ne tik mūsų sienos užkardymo klausimams, bet taip pat ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu“, – sakė G. Nausėda.
 
Prezidento teigimu, svarbiausia sprendžiant dėl nepaprastosios padėties įvedimo įsivertinti, kokia galias nepaprastoji padėtis suteiktų atskiroms struktūroms.
 
„Aš esu įsitikinęs, kad kariuomenę mes įgalinsime ir esame pajėgūs tai padaryti šiandieną ir ekstremalios situacijos sąlygomis. Ir, be jokios abejonės, tai darome jau dabar ir darysime ateityje“, – sakė šalies vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.29; 13:00

Gitanas Nausėda lankosi Lenijoje. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tik bendromis Lietuvos ir Lenkijos pastangomis galime užtikrinti saugumą regione, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos skaičiuojamas šimtmečiais. Saugumo ir gynybos srityje esame natūralūs sąjungininkai. (…)“, – sakė sekmadienį su vienos dienos vizitu Lenkijoje apsilankęs G. Nausėda.
 
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu į Krokuvą atvykęs šalies vadovas sekmadienio rytą lankėsi Lenkijos specialiųjų pajėgų komponento (POLSOCOM) vadavietėje. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė saugumo situaciją regione ir naujai kylančius iššūkius regiono stabilumui: didėjančius nelegalių migrantų srautus ir neprognozuojamą Baltarusijos režimo elgesį, agresyvią Rusijos politiką kaimyninių šalių atžvilgiu, sakoma pranešime.
 
Susitikime taip pat aptarti NATO viršūnių susitikimo rezultatai, atsakas į „ZAPAD 2021“ pratybas, energetinis ir kibernetinis saugumas.
 
Didelis dėmesys skirtas Baltarusijos klausimui. Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę nedelsiant spręsti rytinės ES sienos stiprinimo problemą, efektyviai užkardant nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos. „Neleisime, kad Baltarusijos režimas naudotų migrantus kaip politinį ginklą“, – sakė šalies vadovas.
 
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė santykius su Rytų partnerystės šalimis, ypatingą dėmesį skirdami Ukrainos eurointegracijos siekiui. Jie sutarė, kad reikia palaikyti ukrainiečius šiame kelyje ir pasiūlyti aiškią europinę perspektyvą.
 
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sutarė dalyvauti Lietuvoje organizuojamoje Saugumo konferencijoje 2021 m. spalio mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.11; 18:00

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė „trolinimu“ vadina premjerės Ingridos Šimonytės pasiaiškinimą, kodėl ji nedalyvavo Valstybės dienos proga organizuotame priėmime Prezidentūroje.
 
„Jau buvo vieša informacija: vakar pas mane atvyko mano sesuo su šeima, kurios aš nemačiau pusantrų metų, tai aš pasirinkau šeimos vertybes, jeigu galima būtų taip pasakyti“, – šiuo pasisakymu, „valstietės“ teigimu, prezidentą trečiadienį „patrolino“ I. Šimonytė.
 
A. Širinskienė mano, kad šį ministrės pirmininkės pasisakymą reikia vertinti visame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) esą vykdomo prezidento „trolinimo“ kontekste.
 
„Tai buvo toks premjerės „trolinimas“, vienas iš tokių konservatorių žingsnių bendrame prezidento „trolinimo“ kontekste“, – interviu Eltai sakė A. Širinskienė, kartu papildydama, kad ministrei pirmininkei galimai užkliuvo ir prezidento parama tradicinėms šeimos vertybėms.
 
„Manyčiau, kad tas pasakymas ir gimė dėl to, kad yra žinoma prezidento pozicija dėl tradicinės šeimos, ir šio pasisakymo tikrai nevertinu, kaip labai nuoširdaus ir atviro“, – premjerės pasisakymo nuoširdumu abejojo „valstietė“.
 
LVŽS frakcijos narės teigimu, konservatorių „trolinimas“ pasireiškia bandant silpninti prezidento galias. A. Širinskienė primena ir Gitano Nausėdos bei dabartinių valdančiųjų konfliktą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Šiuo atveju aš jos pasakymą vertinčiau bendrame visos konservatorių politikos kontekste, kai bandoma ir prezidento galias palaipsniui išmušinėti, tarkime, Europos Vadovų Taryboje, ir bandoma jį statyti į tokią labai nepalankią poziciją, kartais nevengiant ir pasityčiojimo ar pasijuokimo“, – konservatorių „trolinimo“ pavyzdžius pateikė „valstietė“.
 
ELTA primena, kad Valstybės dienos proga organizuotame priėmime Prezidentūroje nedalyvavusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad pasirinko šeimos vertybes, kadangi šią dieną pas ją atvyko artimi giminaičiai. Pasak premjerės, ji kvietimą dalyvauti renginyje gavo praėjusį ketvirtadienį. Pakvietimus į tokius renginius, I. Šimonytės nuomone, prezidentas G. Nausėda galėtų išsiųsti ir šiek tiek anksčiau.
 
„Kvietimą aš gavau, jeigu neklystu, ketvirtadienį. Man atrodo, kad tokius dalykus galima planuoti šiek tiek labiau iš anksto“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
 
Visgi Ministrų Kabineto vadovė atmetė mintį, kad tai, jog susitikime nedalyvavo ji pati ir dar keletas ministrų, gali iliustruoti gilesnį Prezidentūros ir Vyriausybės konfliktą.
 
„Nebuvo jokio (Vyriausybės narių – ELTA) tarimosi. Visi laisvi žmonės dalyvauti renginiuose, išskyrus tuos renginius, kurie yra absoliučiai protokoliniai ir juose dalyvauti privalu“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.09; 09:00

Prezidentas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir EVT pirmininku Charles’u Micheliu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Vilniuje antradienį įvyko trišalis Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles‘io Michelio susitikimas.
 
Jame, kaip nurodoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime, daug dėmesio skirta ES Rytų partnerystės asocijuotųjų šalių eurointegracijos perspektyvoms, Ukrainos reformų įgyvendinimui ir saugumo padėčiai Ukrainoje aptarti.
 
G. Nausėda akcentavo, kad Ukrainos integracija į ES yra abipusių pastangų reikalaujantis procesas. „Raginu ES kolegas pareikšti palaikymą Ukrainai ir atverti kelią šalies integracijai į ES, pradedant nuo laipsniško įsiliejimo į vidaus rinką“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas pakvietė Ukrainos vadovą V. Zelenskį ypatingą dėmesį skirti reformų įgyvendinimui teisės ir teisėtvarkos, kovos su korupcija ir verslo aplinkos gerinimo srityse.
 
Susitikime aptartas nerimą keliantis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina.
 
„Palaikau prezidento V. Zelenskio pastangas išlaikyti Krymo klausimą tarptautinėje darbotvarkėje. Rusija tęsia Krymo okupacijos įtvirtinimą ir proaktyviai skleidžia savo naratyvą. Nerimą kelia ir tarptautinės bendruomenės dėmesio reikalauja ir tęstinis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina“, – sakė Lietuvos prezidentas.
 
Trys vadovai aptarė 2021 m. pabaigoje planuojamą ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Lyderiai taip pat kalbėjo apie Baltarusiją, nelegalią migraciją ir energetinį saugumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.07; 06:10

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Paskutinės „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad, praėjus 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, visuomenė labiausiai nepasitiki būtent premjere Ingrida Šimonyte ir dar dviem jos Vyriausybės ministrais. Pastaruoju metu kritikos dėl nesubalansuoto požiūrio LGBTQ tema iš valdančiųjų bei apžvalgininkų susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda per mėnesį, kuomet Prezidentūros pozicija šiais klausimais dažnai minėta viešojoje erdvėje, sugebėjo savo reitingus pasigerinti.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys), taip pat nurodyti visuomenės veikėjų pavardes, kuriais jie pasitikėjimo neturi.
 
Per mėnesį išaugo pasitikėjimas prezidentu
 
Ketvirtadalis (26,4 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė prezidentą Gitaną Nausėdą kaip visuomenės veikėją, kuriuo jie labiausiai pasitiki. Lyginant su balandžio apklausos duomenimis, pasitikėjimas šalies vadovu išaugo 6,6 procentinio punkto. Galima sakyti, kad prezidento reitingas grįžo į 2020 m. birželio lygį, kuomet jį palankiai vertinančių buvo 26,7 proc.
 
I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas – stabilus
 
„Baltijos tyrimams“ paklausus, kuriais visuomenės veikėjais žmonės pasitiki labiausiai, taip pat dažnai minėtas ir premjerės vardas. Tai, kad pasitiki Ingrida Šimonyte, gegužės pabaigoje nurodė 11 proc. gyventojų. Taigi visuomenės pasitikėjimas Vyriausybės vadove, lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, reikšmingai nesikeitė – balandį premjere pasitikėjo 12,3 proc. respondentų.
Kritimas. Slaptai.lt nuotr.
 
Trečioje pasitikėjimo reitingo pozicijoje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gegužę ja pasitikinčių buvo 8,1 proc. Tuo metu balandį pasitikėjimas siekė 6,7 proc. Šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus – ketvirtas, juo pasitiki 7,9 proc. piliečių (balandį buvo 8,5 proc.).
 
Tarp penkių didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Pavasariui baigiantis tai, kad pasitiki opozicijos lyderiu, teigė 6,3 proc. respondentų (balandį – 8,2 proc.).
 
V. Blinkevičiūtė toliau augina reitingus
 
Tapusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė jau kuris laikas gerina savo reitingus.
 
Pavyzdžiui, prieš metus teigiančių, kad pasitiki V. Blinkevičiūte buvo 1,5 proc. respondentų. 2021 m. balandį tokių jau buvo 2,5 proc. O po mėnesio, V. Blinkevičiūtei viešojoje erdvėje kalbant vis dažniau ir jau kaip LSDP pirmininkei, ja pasitikinčių gretos išaugo 3,7 procentinio punkto. Taigi gegužės pabaigoje LSDP pirmininke pasitiki 6,2 proc. gyventojų – su tokiu rezultatu ji reitingų lentelėje šešta.
 
Visuomenės veikėjų, kuriais pasitikima labiausiai, dešimtuke taip pat rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (pasitiki 4,6 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,9 proc.) bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.).  
 
Iš viso 2021 metų gegužę respondentai paminėjo 73 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 98), kuriais jie labiausiai pasitiki. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
 
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai – dabartinės Vyriausybės nariai
 
Tuo metu paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), respondentai paminėjo 52 pavardes. Prieš metus analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 62 pavardės.
 
Kaip parodė tyrimas, beveik penktadalis (18 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę nurodė, kaip visuomenės veikėją, kuria jie šiuo metu labiausiai nepasitiki. Prieš metus darytoje apklausoje, kuomet I. Šimonytė buvo tik minima kaip galima kandidatė į premjeres, nepasitikėjimas ja siekė vos 2,1 proc.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Panaši situacija ir su Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. 2020 m. birželį, kuomet retas galvojo, kad jos vedama partija Seime turės frakciją, o Vyriausybėje – tris ministrų portfelius, nepasitikėjimas A. Armonaite siekė 0,7 proc. Tuo metu šių metų gegužę, kuomet pati A. Armonaitė jau pusmetį vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Laisvės partijos iniciatyvos Seime tapo kone pagrindinėmis šalies naujienomis, nepasitikėjimas šia politike išaugo iki 16,2 proc.
 
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir G. Landsbergis. Priešingai nei A. Armonaitė ar I. Šimonytė, pastarasis, nepriklausomai nuo užimamo posto, „nuosekliai“ išlaiko aukštą „nepasitikėjimo reitingą“. Šių metų gegužę G. Landsbergiu nepasitikėjo 13,9 proc., o prieš metus tokių buvo 12,3 proc.
 
Nepriklausomai nuo užimamų pozicijų, ganėtinai aukštą nepasitikėjimą turi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Gegužę juo nepasitikėjo 10,2 proc. gyventojų, o prieš metus – kada R. Karbauskis vadovavo gausiausiai valdančiajai partijai bei Seimo Kultūros komitetui – nepasitikėjimą jam deklaravo 18,5 proc. respondentų.
 
Tradiciškai „nepasitikėjimo reitingo“ dešimtuke vietą užimą profesorius Vytautas Landsbergis (nepasitiki 7,3 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (6,8 proc.).
 
Atsisėdęs į ministro kėdę, nepasitikėjimą „užsitarnavo“ A. Dulkys
 
Tik atsisėdęs į sveikatos apsaugos ministro kėdę, į didžiausią nepasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąrašą pakliuvo ir Arūnas Dulkys. Tai, kad juo nepasitiki, teigė 5,4 proc. gyventojų.
 
Tuo metu jo pirmtakas Aurelijus Veryga, tapęs eiliniu Seimo nariu, liko ir kur kas mažiau linksniuojamas gyventojų, paprašytų nurodyti tuos, kuriais pasitikėti negali. Prieš metus A. Veryga nepasitikėjo 10,3 proc. respondentų, o šių metų gegužę tokių buvo jau 3,5 proc.
 
Visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki, dešimtuke taip pat yra kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis (4,5 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (3,6 proc.).
 
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais nepasitikima tiesiog ar neatsakė į šį klausimą.
 
Politikų, kuriais labiausiai nepasitikima, rotacija: A. Armonaitė ir I. Šimonytė pakeitė R. Karbauskį ir A. Verygą
 
Jei palygintume „Baltijos tyrimų“ surinktus gyventojų atsakymus prieš metus (2020 metų birželį), tai tuo metu nepatikimiausių politikų viršūnėje buvo Ramūnas Karbauskis (18,5 proc.), G. Landsbergis (12,3 proc.) bei tuometis ministras A. Veryga (10,3 proc.).
 
Praėjus 12 mėnesių po tos apklausos ir 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, iš ankstesnio trejetuko liko tik konservatorių pirmininkas G. Landsbergis (13,9 proc.). Pasikeitus valdžiai, iki tol R. Karbauskio ir A. Verygos laikytas pozicijas perėmė premjerė I. Šimonytė (18 proc.) ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė (16,2 proc.).
 
G. Nausėdos reitingą augina ne aktyvumas valdant pandemiją, bet kalbėjimas vertybiniais klausimais
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama ūgtelėjusį G. Nausėdos reitingą, teigia mananti, kad tai pirmiausiai susiję su pastaruoju metu reikšta Prezidentūros pozicija vertybiniais klausimais. Būtent gegužę prezidento komunikuota pozicija ažiotažą kėlusiais klausimais dėl LGBTQ bendruomenės dažnai sukosi viešojoje erdvėje.
 
„Lyginant su tuo, kas buvo prieš mėnesį, tai praktiškai atsistatė prezidento pasitikėjimo reitingas. G. Nausėdos reitingas grįžo į lygį, kuris buvo prieš metus. Aš manau, kad tai susiję su aktyvesne pozicija viešojoje erdvėje ir aiškesniu savo pažiūrų deklaravimu. Gegužės – birželio mėnesiais jis buvo aktyvesnis ir daugiau deklaravo vertybes bei pažiūras“, – Eltai komentuodama reitingus sakė sociologė.
 
Prezidentas G. Nausėda nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravo savo, kaip prezidento, aktyvumą, o pradėjęs darbą Prezidentūroje ne kartą tikino, kad yra išskirtinai aktyvus šalies vadovas vidaus politikoje. Tačiau paraleliai viešojoje erdvėje prezidentą lydėjo priešingi naratyvai, pavyzdžiui, kad jam vis nepavyksta atrasti savo funkcijos tvarkantis su pandemija.
 
R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad žmonės iš prezidento tikisi aktyvumo ne tiek suvaldant pandemiją, kiek aktyvumo vertybiniais klausimais.
„Žmonės labiau mano, kad pandemijos klausimai yra būtent Vyriausybės reikalai ir funkcijos. Tuo metu iš prezidento laukia daugiau bendresnių klausimų, esančių aukščiau buitinių dalykų. Manau, kad pastaroji G. Nausėdos retorika ir klausimai, kuriais jis kalba, labiau atitinka tai, kokias funkcijas žmones priskiria Prezidento institucijai“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
 
„Dabar atsirado prezidento „susikalbėjimas“ su didesne visuomenės dalimi“, – pridūrė ji.
 
Atstovauti abiem pusėms yra sunku: vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi
 
Prezidento viešai reiškiamą poziciją dėl Seimo pritarimo nesulaukusio Partnerystės įstatymo dalis apžvalgininkų ir politikų yra linkę traktuoti kaip vienos diskusijos stovyklos palaikymą. Tai, samprotauja jie, galimai kenkia pačiam prezidentui, mat nenoras rodyti vienodą, subalansuotą dėmesį abiem nesutariančioms pusėms gali pakenkti ir prezidento, kaip asmens, atstovaujančio visai visuomenei, autoritetui.
 
Tačiau R. Ališauskienė pažymi, kad nebūtinai prezidento užimta laikysena gali G. Nausėdai kainuoti populiarumo taškų, žvelgiant į reitingus bendrai. Pasak jos, pirmiausiai būtina įvertinti tai, kaip visuomenėje pasiskirstė gyventojai, palaikantys vieną ar kitą vertybinę pusę.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Dvi pusės laikosi kardinaliai priešingų nuostatų, tai, jei prezidentas labiau atitiks vienus lūkesčius, tai labiau neatitiks kitų. Jei žiūrėtume į šių dviejų nuomonės „burbulų“ proporcijas, tai ta pusė, kuriai prezidentas labiau atstovauja, ji yra žymiai didesnė. Kviesti susitarti galima – iš esmės jis tą ir daro. Bet jei bandytų atstovauti abiem pusėms, kurios nesusikalba tarpusavyje… Tai jis turi arba iš viso tokiais klausimais nekalbėti, arba iš viso nieko nepasakyti. Tam tikra prasme, šie klausimai yra juoda – balta. Sunku pasakyti, ar šiuo metu sutaikymo ir susikalbėjimo misija apskritai yra įmanoma. Juk vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi – labai jau išsiskiria požiūrių skirtumai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
 
Kaip premjerės, I. Šimonytės reitingas normalus
 
Komentuodama premjerės I. Šimonytės užimtas pozicijas reitinguose, R. Ališauskienė kažko neįprasto ar netikėto neįžvelgė. Gyventojų pasitikėjimo mažėjimas premjere, pažymi R. Ališauskienė, nedidelis – paklaidos ribose.
 
„Beveik visada taip būna, kad ministras pirmininkas praranda šiek tiek populiarumo, ypač situacijose, kai reikia priimti sunkius sprendimus“, – teigė ji.
 
Pasak jos, ankstesnei Vyriausybei baigiant darbą, tuomečio premjero S. Skvernelio reitingas buvo panašus.
 
„Kaip premjerei, I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas yra standartiškas, įprastas“, – sakė R. Ališauskienė.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Komentuodama nepasitikėjimo reitingą, kuriame I. Šimonytė „lyderiauja“ ir turi kur kas prastesnį visuomenės vertinimą, nei, vadovaujant ankstesnei Vyriausybei, turėjo S. Skvernelis, R. Ališauskienė išskyrė kelias galimas esamų rodiklių priežastis.
 
Tai, kad ekspremjeras tokio aukšto nepasitikėjimo reitingo niekada neturėjo, sociologės teigimu, galbūt susiję su tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais dėl komunikacijos pandemijos metu.
 
„Pažiūrėkime į vestus karantinus prie vienos ir kitos Vyriausybės. Kai „valstiečiai“ buvo valdžioje, komunikacija buvo daugiau išdalinta: tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nemažai kalbėjo ir atitinkamai turėjo didesnį nepalankų vertinimą nei Skvernelis. Svarbu, kad „nemalonius“ dalykus dažniau pranešdavo būtent Veryga. Tuo metu dabartiniame Ministrų Kabinete viską praneša Šimonytė. Tad į ją visos strėlės ir patenka“, – teigė sociologė.
 
Priešingai nei I. Šimonytė, A. Armonaitė „įsirašė“ į labiau emocijomis vertinamų politikų gretas
 
Aiškinant, kodėl prieš metus nepasitikėjimo reitinge beveik neminėta A. Armonaitė šių metų gegužę tapo politike, kuria visuomenė nepasitiki bene labiausiai, R. Ališauskienė akcentavo Laisvės partijos ir jos lyderės įvaizdį.
 
Sociologės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl A. Armonaitės vertinimai labiau neigiam,i yra tai, kad ji užėmė labai aiškią poziciją visuomenėje ažiotažą keliančiomis temomis.
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Ji yra labai matoma ir labai su aiškia pozicija. Pavyzdžiui, Šimonytės ar net to paties Landsbergio, kuris paprastai nemėgstamas, vertybinės pozicijos nėra tokios ryškios. Tuo metu Armonaitės pozicija labai aiški, ji labiausiai ir siejama su Partnerystės įstatymu, Stambulo konvencija. Kitaip tariant, jos įvaizdis labai aiškus, nereikia stebėtis, kodėl ji atsidūrė ir tarp politikų, kurių atsistatydinimo reikalauja „šeimų maršas“, – sakė R. Ališauskienė.
 
Dėl užimtos aštrios ideologinės linijos A. Armonaitė atsiduria tarp politikų, kuriuos visuomenė vertindama dažniausiai vadovaujasi emocijomis. Juokaudama sociologė teigė, kad tai savotiški „karmos politikai“, kuriems būtų galima priskirti tą patį G. Landsbergį, R. Karbauskį ar Andrių Kubilių.
 
Tai, kad šiuos konkrečius politikus visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkusi matyti emociniame kontekste ir lemia jų neigiamus vertinimus.
 
Tuo metu I. Šimonytės, samprotavo sociologė, nepaisant užimtos „lyderystės“ nepasitikėjimo reitinge, dar nereikėtų priskirti šiai, labiau emocijomis vertinamų politikų, gretai.
 
„Jos vertinimai svyruoja. Priklausomai nuo jos veiklos srities… Pavyzdžiui, jei ji nebūtų premjerė, o būtų Seime ar vėl eitų į Prezidento rinkimus, manau, kad šie reitingai galėtų keistis, ir ji būtų mažiau emociškai vertinama. Bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – apibendrino R. Ališauskienė.
 
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.07.03; 06:47

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kas be ko, mus vienija kalba, gimtoji žemė, istorinė atmintis ir t. t. Tačiau jau praeitą kartą sutarėme tekste „Edvardas Čiuldė. Kas vienija ir skiria mus, lietuvius?“ (https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-kas-vienija-ir-skiria-mus-lietuvius/) padiskutuoti apie tuos probleminius vienijimosi veiksnius, kurių atatranka kartais teikia priešingą rezultatą, kai būna net taip, kad nepageidaujami pašaliniai veiksniai užgožia pozityvų rezultatą.

Dar  praeitą kartą užsiminiau apie tą paradoksalų dėl masinį pavidalą įgyjančių empirinių išimčių atvejį, kai godotini tautiniai ir valstybiniai simboliai yra išniekinami meinsrtyminėje žiniasklaidoje, o valdančiąją kliką aptarnaujantys politologai nepraleidžia progos pademonstruoti savo konvulsijų ir baisios alerginės reakcijos į viešumoje pasirodžiusius tautinį tapatumą įprasminančius simbolius. Paprastu pasibodėjimu dėl psichologinių priežasčių tokios alergijos fakto nepaaiškinsi, ar ne!?! Iš tiesų, demonstratyvus valdančiųjų, švelniai tariant, atsainumas valstybingumo rekvizito atžvilgiu yra vienas iš požymių, rodančių, kad oficialiojoje Lietuvos politikoje didesniu ar mažesniu laipsniu prasimuša antinacionalinis nusiteikimas, o, iš kitos pusės, vadinamasis žiniasklaidos neutralumas labiau nei keistame kontekste galimai byloja apie tai, kad užsienio kapitalo valdomi didieji žaidėjai informacijos paslaugų teikimo rinkoje yra už virvučių tampomi mažiausiai nedraugiškų, jeigu ne priešiškų, Lietuvai užsakovų.

Kazys Škirpa – tautos didvyris. Slaptai.lt nuotr.

Ta pačia proga pastebėsiu, kad dvaro politologai daro meškos paslaugą valdantiesiems, kalbėdami tik tai, ką valdančioji koalicija norėtų girdėti ir kuo yra linkusi dėl suprantamų priežasčių iškart patikėti, tokiu būdu prarasdama sveiką nuovoką ir galimybę bent iš dalies suprasti faktines aplinkybes – kodėl jų reitingai sminga į žemę su krentančios kometos pagreičiu? Kaip jau esu kelis kartus užsiminęs, tragikomiška nuoroda į komunikacijos trūkumą tokio metodiškai nuodugnaus nuosmukio nepaaiškinsi.  

Toliau plėtojant temą, reikia iškart pastebėti, kad LR prezidento institucija su milžinišku žmonių telkimo geriems darbams potencialu drauge yra ne mažesniu laipsniu panašiai probleminis vienijimosi veiksnys dėl čia taip pat neretai didelę reikšmę įgyjančių empirinių aplinkybių.  

Jau ta Konstitucijos išlyga, kad LR prezidentu negali būti vienai ar kitai politiniai partijai priklausantis žmogus, leidžia įsivaizduoti, jog Lietuvos prezidentas turėtų  iškilti virš partiniu pagrindu kylančio susipriešinimo ir telkti žmones, be visa ko kito, dar ir kaip moralinis autoritetas. Taip suprantama prezidento institucija savaime yra vienybės simbolis. Savo ruožtu neįtikėtinai palanki mūsų godotinam idealui aplinkybė yra tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda tą vienybės užduotį yra įsisąmoninęs asmeniškai kaip savo misiją, pasižadėdamas išnaudoti prezidento institucijos teikiamas galimybes visų pirma Lietuvos piliečių ir tautos vienijimosi labui.  

Lietuva. Vytauto Visocko nuotrauka

O gal prezidentas iš tiesų nekritiškai pasižadėjo daugiau nei gali, yra nepajėgus užganėdinti mūsų pernelyg aukštai užkeltų lūkesčių? Taip pagalvoti kyla pagunda, kai girdime didžiausius Nausėdos oponentus tvirtinant, kad dabar veikiantis prezidentas netęsi ir negalės tęsėti duoto vienybės pažado, bet – priešingai – neva yra dar didesnio susipriešinimo faktorius. Žinia, kaip sakoma, vienas lauke – ne karys. Kalbėjau, kad Konstitucija labai turiningai nusako LR prezidento instituciją, drauge pastebėdamas, kad taip apibrėžta prezidento tarnystė nėra apdrausta nuo nepalankių empirinių veiksnių. Nesunku pastebėti, kad labiausiai neparankus šiandien prezidento  konstitucinių galių išplėtojimui empirinis veiksnys yra konservatorių partija, Nausėdos įžengimą į postą pasitikusi su jokiais padorumo reikalavimais netramdomu išankstiniu priešiškumu. Tačiau, kaip atrodo, prezidentui Nausėdai sėkmę žada būtent tai, kad, paradoksaliai tariant, godotiną vienybės idealą prezidentas ir pseudokonsevatoriai supranta truputėlį skirtingai. Taigi, kaip atrodo bent man, pseudokonservatoriai vienybės galimybę įsivaizduoja kaip gaujos susitelkimą dėl puoselėjamos asmeninės, giminės ar vienos partijos naudos, kai savo ruožtu mums labiau viltingas yra prezidento raginimas forsuoti vienybės idealą, ieškant žmonių interesų balanso ir mažinant atskirtį tarp Lietuvos piliečių. Tokią prezidento ištarmę jau turėjau progą pavadinti raginimu keisti valstybės kursą, grįžtant prie pačių žmonių.

Iš tiesų, vienybė vienybei – nelygi. Vienybė nėra tik paprastas užkeikimas, čia labai svarbu tai – koks turinys yra įdedamas į tokį paraginimą, kaip suprantamas tas vienybės veikimo mechanizmas? Regis, išties Nausėdai organiškai svetima yra ta vienybės samprata, kai žmonių susitelkimas yra įsivaizduojamas kaip vienokio ar kitokio spaudimo padarinys. Kaip užsiminiau, Nausėda yra pasižadėjęs balanso idėjai net labiau nei įprastas įsipareigojimas palaikyti valdžių padalijimo balansą, nors ir tai svarbu. Puoselėju labai pagrįstą viltį, kad dabartinis Lietuvos prezidentas didesnio ar mažesnio laipsnio vienybės galimybę supranta kaip Lietuvos daugumos piliečių interesų derinimo su išrinktąja (arba taip pasivadinusia) mažuma procesą. Kartais atrodo, kad prezidentas iš tiesų būtų nieko prieš, jeigu tautai imtų ir prasikaltų balsas, nors čia aš tikriausiai pradėjau pernelyg daug įsivaizduoti. Kad ir kaip ten būtų, jeigu daugumos žmonių balsas bus ir toliau taip kryptingai kaip dabar nustumiamas į marginalines paraštes, tenkinant tik atskirų žmonių poreikius, įsivaizdavimus ir kaprizus, mūsų valstybę anksčiau ar vėliau ištiks koma, kai iliuzinį politinio darinio gyvybingumą teks palaikyti išimtinai tik dirbtinėmis priemonėmis. Taigi balanso paieška čia jokiu būdu nėra kažkoks populizmas, kaip būtų linkęs pasakyti papūgaujantis oponentas, o greičiau yra nacionalinio saugumo užduotis. Taip pat ir Lietuvos žmonių atskirtis tvyro ne tik socialinėje ekonominėje plotmėje, dar blogesnis dalykas yra moralinė segregacija, kai labiausiai lėkšti politikos trubadūrai tyčiojasi iš nuomonių įvairovę atstovaujančių žmonių, kurie neretai kalba labiau turininga kalba nei leidžia pirmųjų, t. y. privilegijuotų nuomonės formuotojų nususęs žodynas.

Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš didžiuojuosi savo tauta, kurios dauguma vis tik yra protingesnė bent už mane. Prezidento  rinkimų metu po ilgų dvejonių iš dviejų kandidatų rinkausi Ingridą Šimonytę. Savo abejones esu įgarsinęs viešojoje erdvėje maždaug taip, kad protas liepia balsuoti už G.Nausėdą, o širdis traukia pasirinkti savo prezidentu žavią ir protingą damą. Tai tikrai nebuvo erotinis, o greičiau neurotinis pasirinkimas, bandant įsivaizduoti – kuo viskas gali baigti, kai prie vairo stoja žavi ir drauge protinga moteris. Savo ruožtu šiandien jau galima pasakyti, kad Šimonytės žavesys yra nepavaldus laikui, protas –  funkcionalus, tačiau drauge išaiškėjo ir tai, kad anosios dalykiškumas ir funkcionalumas yra visiškai be moralinio turinio, jeigu norite, tobulai sterilus įtaisas. Šalia jos Nausėda iš tiesų atrodo kaip herojinės mitologijos kankinys, sulinkęs nuo nepakeliamos moralinės naštos, drauge kaip besiveržiantis iš labirinto, ieškantis kelio į tikrovę žmogus.

Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Ar Šimonytės pavyzdys rodo bent tai, kad dirbtinis protas gali laisvai vadovauti vyriausybei. Vis tik, kaip atrodo bent man, ji nėra tokia tyra ir nepakaltinama kaip plastmasinė rožė su rasos lašeliu. Nekyla noras paneigti, kad konservatorių rinkiminio sąrašo aukštose pozicijose toks Maldeikis galimai atsidūrė ne atsitiktinai, tarkime, savo sugebėjimų pagrindu, o dėsningai kaip Maldeikienės, tulžingos bobos, dergiančios prezidentą ir šlovinančios Šimonytę dėka. Kiti šlovintojai taip pat buvo pamaloninti, bet jie nėra tokios odiozinės figūros, kad reikėtų apie tai atskirai užsiminti. O vis tik man gaila Šimonytės, kuri, kaip atrodo, yra įpareigota atsilyginti už gerą savo atžvilgiu žodį įtakingojo malonėmis, man apskritai gaila visų žmonių, gyvenančių pagal tokius papročius. Savo ruožtu savaime „maldeikienės“ nepasidaro, jas reikia užveisti, panašiai kaip skruzdės soduose užveisia amarą.

Kai viena Maldeikienė iš europarlamento tribūnų iškoneveikia žmones labiausiai nešvankiais žodžiais, kita, maldeikienė, ta iš Seimo, jau kitą dieną ateina į tų pačių žmonių minią pabendrauti su neva storžieviška liaudimi. Ką tikisi išgirsti toks provokatorius? Jeigu norite žinoti, man apskritai gaila visų maldeikienių, savo gyvastį palaikančių  nešvankiu drabstymųsi ir užkilusia tulžimi, taip pat siekiančių statusą užsitarnauti  nesibaigiančiomis provokacijomis…   

 (Bus daugiau)

2021.06.30; 14:11

Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Ar stovėdavo per mitingus prezidentas G. Nausėda šalia Celofano, ar nestovėdavo, – retoriškai klausia R.Valatka, kuriam per mitingus ir kitais atvejais jau nebestovėdavo. Nieko čia nuostabaus, nes dėl didelio darbo krūvio už pažangos idealus morališkai susidėvėjo ir žurnalistikos veteranu anas patapo net dar anksčiau nei paprastai į paankstintą pensiją yra išleidžiamos prostitutės, baleto šokėjai arba policininkai.

                                                                           X

Nusprendė Valatka ir Tapinas vardan pažangos pasiaukoti ir tapti didesniais gėjais net už Raskevičių. Kaip tokiu atveju reikėtų pastatyti klausimą, –  jie ilgai ieškojo atsakymo, nebyliai žiūrėdami vienas kitam į akis. Nieko daugiau neišmanydami ėmė ir atsistojo ant galvos. Nuo to laiko Valatka ir Tapinas yra vadinami moderniaisiais gėjais.

                                                                            X

Lietuvos priklausomybės nuo Izraelio ambasadoriaus Seimo pirmininkė Čmylytė-Nielsen buvo tituluota šachmatininkė, Karbauskis kažkodėl buvo vadinamas šaškininku, Tapinas tarptautiniu mastu garsėjo kaip pokerio žaidėjas, o Valatka užvis labiausiai mėgo pliekti kortomis „durnių“. Ieškodamas didžiausios savo gyvenimo svajonės, o būtent niekam neprilygstančio durniaus, dažnai kaip erkė pristodavo prie skaitytojų.

                                                                            X

Valatka nuožmiai kovojo ne tik su buržuaziniais, bet ir proletariniais nacionalistais, įžvelgdamas, kad toks užkratas yra pasidauginęs plačiau nei manė pokario protagonistai ir pokerio aferistai. Tai buvo labiau nuodugnus požiūris, leidęs Valatkai pelnyti išmaniojo stribo garbės vardą.

Nehumaniški Valatkos protagonistai nacionalistus kastruodavo, o pažangusis Valatka tik užsimojo, nieko daugiau, sukonstruoti Nausėdos  baidyklę, puoselėdamas viltį, kad tai atgrasys likutinę tautą nuo pasenusių papročių labiausiai humanišku būdu, be kraujo praliejimo.

                                                                            X

Celofanas nerasdamas sau vietos ilgai klajojo vienišas po pasaulį. „Atstok nuo manęs ir neužtok Saulės“, – paprašė jis Valatkos, kai kartą anas pažadėjo užleisti jam savo vietą pastovėti arba pasėdėti.

                                                                             X

Tačiau kai Valatka ir Tapinas susirinkdavo į krūvą uždaroje erdvėje, pažangos atmosfera sutirštėdavo iki kraštutinės ribos kaip krekenos. Žmonės užsiėmę nosis kraipydavo  galvas, bandydami suprasti – iš kur kyla toks dvokas?..

2021.06.28; 19:00

„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Prezidentūra nepriima viešojoje erdvėje pasipylusios kritikos dėl ketvirtadienį dar kartą šalies vadovo parodyto dėmesio „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams ir tvirtina, kad Gitanas Nausėda tiesiog „nebijo bendrauti su žmonėmis“, Seimo lyderiai laikosi kiek kitokios nuomonės. Valdančiųjų liberalų ir konservatorių atstovų teigimu, Prezidentūros dėmesys kontroversiškai vertinamiems ir agresyvia retorika išsiskiriantiems „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams labiau skaldo nei telkia visuomenę.
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas net užsimena pastaruoju metu prezidento komunikacijoje girdįs apkaltos būdu nušalinto Rolando Pakso kalbėjimo apraiškų, o konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė stebisi prezidento patarėjo mitinguotojams Daukanto aikštėje išsakytomis užuominomis apie mėginimą iš G. Nausėdos atimti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) funkciją.
 
Tuo tarpu opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nors ir nesistebįs Prezidentūros parodytu dėmesiu „Šeimos gynimo maršo“ iniciatoriams, vietų, galbūt reikalaujančių šiek tiek stabtelti ir apgalvoti rodomo solidarumo pasekmes, surandąs. Ekspremjero teigimu, akivaizdu, kad „maršo“ dalyviai siekia sukurti naują partiją, o prezidento rodomos dėmesys šią intenciją tik dar labiau stiprina.
 
ELTA primena, kad kontroversiškai vertinami „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ iniciatoriai, primindami gegužės 15 d. Vingio parke vykusio renginio metu išsakytus reikalavimus valdžiai, šią savaitę nuo antradienio protestavo šalia Seimo ir Vyriausybės. Ketvirtadienį protestuotojai nuvyko prie Prezidentūros, kur juos pasitiko prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Jis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą. Tai viešojoje erdvėje sukėlė ne ką mažesnę kritiką nei prezidento G. Nausėdos įrašytas sveikinimas, kuris buvo parodytas  „Didžiajame šeimos gynimo marše“ Vingio parke.
 
Stebisi, kodėl prezidentas toleruoja „gatvės demokratiją“
 
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas E.s Gentvilas neslėpė nusivylimo Prezidentūra. Politikas stebėjosi, kaip šalies vadovas ir jo komanda ignoruoja faktą, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai pamina esminius gyvenimo demokratijoje principus. Pasak E. Gentvilo, agresija ir siekis diskusiją perkelti į „gatvės demokratiją“ yra pavojingas, o tai, kad Prezidentūra tai toleruoja, tęsė jis, primena liūdnai pagarsėjusį R. Pakso komunikavimą jam surengtos apkaltos metu.
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Aš labai skeptiškai vertinu patį „Šeimų gynimo maršo“ žodyną. Tai, kad žmonės susiburia – yra puiku, tad gal ir gerai, kad Mačiulis juos už iniciatyvą pagyrė. Bet pasižiūrėkime, ką jie skleidžia. Viskas juk prasidėjo nuo neapykantos kalbos, nuo parašų rinkimo prieš homoseksualų žmogų (Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių – ELTA), į tai niekaip iš Prezidentūros nebuvo sureaguota, sureaguota tik į kunigo Algirdo Toliato menkinimą…“, – Eltai sakė Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas.
 
Pasak jo, negalima tiesiog ignoruoti fakto, kad „Šeimų gynimo maršo“ dalyviai iš principo veikia pamindami demokratinio žaidimo valstybėje taisykles.
 
„Tie patys žmonės, skleisdami neapykantos kalbą, kelia ir visiškai antidemokratinius lozungus. Sako, kad mes jūsų nerinkome, kad jūs esate neteisėtai išrinkti, tad prašome apleisti patalpas arba mes jus išvarysime. Manau, kad jie pasimokė iš Kapitolijaus šturmo ir jiems tai atrodo labai sektinas pavyzdys“, – teigė jis.
 
„Reikalaujama paklusti jų reikalavimams. Juk demokratinėje valstybėje negali ateiti grupė žmonių ir reikalauti iš Seimo elgtis taip, kaip kad būtent jie galvoja. Kiekvienas Seimo narys turi savo laisvą balsavimo mandatą. Seimo nariai turi įsipareigojimą savo rinkėjui per savo programą. Šitie dalykai atrodo jiems nesuprantami. Pradeda formuotis gatvės demokratija. Aš sutinku, kad žmonės turi tokias nuomones ir jie gali jas išsakyti, bet eiti ir reikalauti sakant, kad jūs privalote paklusti mums… Tai jau nebekvepia parlamentine demokratija“, – sakė politikas.
 
Todėl, teigė E. Gentvilas, tiek savo sveikinimo kalba Vingio parke, tiek P. Mačiulio išėjimu Daukanto aikštėte prezidentas G. Nausėda palaimino nedemokratinę iniciatyvą.
 
„Aš matau šeimų maršą kaip antidemokratinį į rinkimų rezultatus nukreiptą veiksmą, kurį prezidentas palaimina, paglosto galvas, paskui išsiunčia patarėją, kuris dar ir paryškina dėkodamas už pilietiškumą. Tačiau juk vertėjo pasakyti, kad demokratinėje valstybėje yra parlamento rinkimai, bet juk nė vieno tokio pastebėjimo nenuskambėjo“, – sakė E. Gentvilas.
 
„Prezidentas, kuris turi vienyti, jis negali imtis vienos grupės akivaizdaus palaikymo. O dabar jau reikia sakyti, kad prezidentas akivaizdžiai palaiko ne tik žmonių susirinkimą – kas yra normalu – bet ir tą žodyną bei idėjas, kurias šie žmonių susirinkimai skleidžia“, – akcentavo liberalas.
Įžvelgia analogijų su R. Pakso istorija
 
E. Gentvilas neslėpė manąs, kad dabartinės Prezidentūros rodomas dėmesys „Šeimų gynimo maršui“ bei jos dalyvavimas visuomenėje ažiotažą kėlusiosiose diskusijose jam šiek tiek primena ir apkaltos būdu prezidento posto netekusio R. Pakso istoriją. Kai kuriuos tai indikuojančius akcentus, svarstė E. Gentvilas, galima išskaityti ir G. Nausėdos metiniame pranešime.
 
„Ar prezidentas neturi demokratijos pojūčio savyje, ar sąmoningai einama Pakso keliu, kas, beje, nuskambėjo ir prezidento metiniame pranešime. Man dėl to yra labai apmaudu. Paksas prieš beveik 20 metų pasakė: runkeliai ir elitas. Prezidentas dabar pasakė: progresyvieji ir „kaimietukai“. Atseit aš stoju į tos daugumos, kuri yra menkinama ir neįvertinama, pusę. Tai yra visiškas skaldymas“, – teigė jis.
 
„Kad ir kiek noriu būti lojalus ir pagarbus prezidentui, bet šioje vietoje turiu kalbėti kategoriškai kaip liberalas ir demokratinius dalykus suprantantis žmogus“, –  pažymėjo E. Gentvilas kartu apgailestaudamas, kad, jo supratimu, prezidentas ne tik netikslingai remia vieną iš diskutuojančių pusių, bet ir remia galbūt gimstančią nedemokratinę jėgą.
 
„Tai yra pavojingas žaidimas su valstybės stabilumu. Gaila, kad prezidentas dalyvauja tokiuose žaidimuose“, – sakė liberalas.
 
„Tokie Prezidentūros žingsniai… Kai Prezidentūra šitaip elgiasi su demokratijos vertinimu, kai atėjęs prezidentas (metinio pranešimo metu – ELTA) išplūdo valdžią kaip labai blogą, nesiklausančią piliečių, kartu pažymėjęs kad jis vienintelis girdi piliečius… Man nepatinka, kai šitaip atsistoji kažkur greta. Tas greta gali būti Viešpaties vaidmuo viršuje, bet tas greta gali būti ir užribis“, – apibendrino E. Gentvilas.
 
S. Skvernelis sako Prezidentūros žingsniu nenustebęs, bet pats būtų daręs kitaip
 
Opozicijos lyderis S. Skvernelis sako nenustebęs Prezidentūros sprendimu dar kartą parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ iniciatyvai. Pasak jo, keista būtų buvę, jei gegužę Vingio parke tiems patiems mitinguotojams dėmesį parodęs prezidentas šį kartą būtų pasielgęs priešingai.
 
Tačiau, nepaisant to, ekspremjeras neskuba Prezidentūros sprendimo įvertinti kaip teisingo. Anot jo, reikia pripažinti, kad „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai brandina planus kurti politinę jėgą, todėl bet koks aukščiausių šalies pareigūnų palaikymas, pažymi opozicijos lyderis, tokias iniciatyvas tik dar labiau skatina. Prisiminęs dar neseną savo premjeravimo patirtį, S. Skvernelis užsiminė manąs, kad tikrai buvo ir kitokių būdų, kaip šioje situacijoje reikėjo elgtis.
 
Prie Seimo. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Manęs tai nenustebino. Vingio parke vykusiame šeimų marše buvo juk paskelbtas prezidento sveikinimas, tai dabar būtų keista, jei nebūtų jokios reakcijos iš Prezidentūros. Mačiulis išėjo ir perteikė prezidento mintis, prezidento poziciją. Aš to labai nesureikšminu, prezidentas ar jo patarėjai išeina į visus tokius renginius“, – sakė S. Skvernelis, kaip pavyzdį įvardindamas tai, kad praėjusių metų vasarą pusšimtis profesoriaus Vytauto Landsbergio vedamų žmonių, Daukanto aikštėje raginusių imtis priemonių užkirsti kelią Astravo atominės elektrinės paleidimui, prezidento dėmesio taip pat susilaukė.
 
„Kažkada buvo profesoriaus Vytauto Landsbergio organizuotas antiastravinis mitingas ir tuomet prezidentas išėjo. Prezidentas bendrauja. Manau, kad jei susirinktų ir kitą nuomonę turintys žmonės, pavyzdžiui, LGBT bendruomenės nariai – prezidentas taip pat išeitų. Be to, jis juk pažadėjęs ženkliuką įsisegti“, – juokaudamas sakė S. Skvernelis.
 
Įžvelgia „Šeimų gynimo maršo“ organizatorių planus kurti politinį darinį: prezidentas tai skatina 
 
Visgi panašu, kad S. Skvernelis nėra linkęs prezidento skirtą dėmesį „Šeimų gynimo maršui“ sugretinti su dėmesiu, kuri šalies vadovas skyrė kitiems mitingams. Opozicijos lyderis sutinka, kad „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams rodomas Prezidentūros dėmesys skatina dar vienos politinės jėgos kūrimosi inerciją.
 
„Be abejo, tai yra tam tikra parama ir būtų keista, kad tai būtų kitaip vertinama. Bet ar tai kažkuo virs… Manau, kad, ko gero, taip. Nereikia būti naiviu, manau, kad artėjama politinio judėjimo ir politinės partijos link. Yra mūsų istorijoje pavyzdžių, kai partijos susikurdavo rezonansinėse istorijoje. Prisiminkime Drąsos kelio partiją… Tokia tikimybė tikrai yra“, – sakė jis.
 
„Todėl toks prezidento palaikymas organizatoriams, šiuo atveju, yra labai svarbus, motyvuojantis kurti kažką toliau“, – pažymėjo S. Skvernelis ir neskubėjo spręsti, ar būtinai iš „Šeimos gynimo maršo“ išsivysčiusi politinė jėga kenktų Lietuvos politinei sistemai. Visgi, jo teigimu, bet kas, kas artėja prie kraštutinumų, be abejonės, nerimą kelia.
 
„Tai, kas artėja prie kraštutinumų, kur skiedžiama daug neapykantos, tai kelia tam tikrą nerimą“, – sakė S. Skvernelis.
 
Mitingo organizatorius reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą, o ne eiti į aikštę
 
Ekspremjeras gana atsargiai įvertino Prezidentūros pasirinktas formas parodyti dėmesį „Šeimų gynimo maršui“. Pasak jo, ko gero, geriausia būtų buvę, jei mitingo organizatoriai būtų pakviesti į Prezidentūrą aptarti rūpimus klausimus. Tokios praktikos, teigė S. Skvernelis, buvo laikomasi jam vadovaujant Vyriausybei.
 
„Į tribūną mes niekada nelipdavome ir nevarydavome populistinių kalbų, kad patiktume susirinkusiems žmonėms“, – pažymėjo S. Skvernelis.
 
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Manau, kad reikėjo pasikviesti į Prezidentūrą atstovus ir tada išklausyti jų mintis, reikalavimus, diskutuoti. Diskusijos minioje tikrai nėra, yra tik politinės deklaracijos, pareiškimai, emocijos. Jei nori išgirsti nuomonę bei reikalavimus ir pasakyti savo… Manau, kad geriausias dalykas yra pasikviesti atstovus“, – sakė Eltai ekspremjeras, pažymėdamas, kad ypač „neskaniai“ jam pasirodė P. Mačiulio sprendimas susirinkusiems mitingo dalyviams užsiminti ir apie diskusiją dėl EVT.
 
„Turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – apie konservatorių trintis su Prezidentūra keliančią  iniciatyvą ketvirtadienį mitinguotojams priminė P. Mačiulis.
 
„Pigus turgelis išeina, kai EVT klausimą palietė. Tai labai neskaniai atrodė“, – taip P. Mačiulio užuominas įvertino S. Skvernelis.
 
Valdančiųjų konservatorių atstovė ragina neaudrinti visuomenės
 
Konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat stebėjosi P. Mačiulio mitingo dalyviams išsakytomis užuominomis apie tai, kad iš prezidento norima atimti atstovavimo EVT funkcijas. R. Morkūnaitei-Mikulėnienei tai pasirodė panašu į Prezidentūros skundą.
 
„Išklausyti žmonių nuomonę yra viena, bet kalbėti racionaliai ir argumentų kalba yra kita. Man keistas toks skundas iš vienos pagrindinių Lietuvos institucijų, kad kažkas iš kažko gali ar nori atimti. Nereikėtų audrinti visuomenės, kad kažkas iš kažko nori atimti“, – teigė ji ir kaip koalicijos kolega E. Gentvilas deklaravo nusivylimą, esą prezidentas, rodydamas dėmesį „Šeimų gynimo maršo“ mitinguotojams neišvengiamai tapatinasi ir su agresyvia jų retorika.
 
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.

„Nuomonių įvairovė yra svarbu, žinoti, ką žmonės galvoja taip pat yra svarbu. Šeimų marše yra įvairių žmonių, bet yra ir tokių, kurie naudoja agresyvią retoriką, siūlo Seimo kolegoms pastatyti vos ne kankinimo įrenginius. Aš nežinau, ar tikrai yra noras prezidentui tapatintis su tokio pobūdžio retorika. Tačiau tas ženklas, kurį mes matėme iš prezidento patarėjo, jis kelia dviprasmiškų jausmų“, – teigė ji.
„Susidaro įspūdis, kad ta retorika (prezidentui – ELTA) yra priimtina. Man bent jau neteko išgirsti kažkokio atsiribojimo. Tai kelia nerimą… Ar tikrai šaukimas, kad šiandien reikia vienus išvaikyti, yra ta visuomenės nuomonė, kurią reikia prezidentui remti“, – sakė konservatorė, pažymėdama, kad iš prezidento pati tikisi visuomenės vienijimo, o ne skaldymo.
 
„Tikėčiausi iš prezidento institucijos vienijimo, o ne atverti dar didesnius pleištus“, – apibendrino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.19; 08:15

Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus pasitikęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
 
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą.
 
Tikrai yra daug temų Lietuvoje, kur nuomonės gali išsiskirti ir jos išsiskiria. Mes turime būti kuo labiau vieningi net ir girdėdami kitokias pozicijas, būti viena tauta, būti viena Lietuva“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
 
Vis tik prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė tik ketvirtadienį įregistravo Referendumo įstatymą.
 
„Jūs turbūt žinote, kad tik šiandien Vyriausybė registravo referendumo įstatymą. Vadinasi, jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo pilietinę teisę į referendumą“, – akcentavo P. Mačiulis.
 
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Tai sukėlė protestuotojų pasipiktinimą, susirinkusieji šaukė „Gėda“.
 
„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų apie tai, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais tą būtina daryti. Negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – akcentavo P. Mačiulis.
 
Šalies vadovo patarėjas akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo.
 
„Todėl perduodu nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento Gitano Nausėdos, kuris negali šiandien čia ateiti iki jūsų, nes šiuo metu dalyvauja paruošiamajame Europos Vadovų Tarybos pasitarime, kuris vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
 
P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
 
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
 
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.17; 18:04

Prezidentas Gitanas nausėda su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Briuselyje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pokalbyje aptarti Baltijos ir Juodosios jūrų saugumo ir gynybos klausimai.

Lietuvos Prezidentas atkreipė Turkijos lyderio dėmesį į besikeičiančią geopolitinę situaciją rytiniame Aljanso flange, Rusijos ir Baltarusijos režimų nenuspėjamumą, papildomas grėsmes, kylančias euroatlantinės erdvės saugumui. Rusija veikia tiek Baltijos, tiek Juodosios jūrų regionuose, todėl sąjungininkų tarpusavio koordinavimasis yra būtinas.

„2019 m. pasiektas susitarimas su Turkija lėmė NATO gynybos planų atnaujinimą Baltijos valstybėms ir Lenkijai. Tai buvo svarbus žingsnis, užtikrinęs ne tik Baltijos jūros regiono, bet ir viso Aljanso saugumą. Dabar turime žengti dar vieną žingsnį ir reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją rytiniame NATO flange. Lietuva pasisako už NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas pristatė Turkijos lyderiui Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integracijos grėsmę. Prezidentas pabrėžė, kad NATO turi išlikti budri ir pasirengusi reaguoti į įvairius scenarijus.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2021.06.13; 21:30

Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda per oficialų vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje, Didi Khurvaleti miestelyje. Taip pat lankėsi perkeltų asmenų stovykloje Patara Khurvaleti, kur susitiko su vietos bendruomene.
 
Prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu ES stebėsenos misijos atstovai Lietuvos vadovą informavo apie saugumo ir humanitarinę padėtį, taip pat tai, kaip vadinamosios borderizacijos veiksmai veikia konflikto teritorijose gyvenančių žmonių kasdienį gyvenimą, kokį poveikį turi žmogaus teisių padėčiai regione.
 
„Susitikęs su vietos žmonių bendruomene, išgirdau jų liudijimus, kaip borderizacija žaloja šių žmonių likimus, išskiria šeimas, riboja judėjimo laisvę, galimybes mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teroro ir pagrobimo grėsmės šiame regione yra akivaizdžios“, – po apsilankymo šalies viduje perkeltų asmenų stovykloje sakė prezidentas.
 
Visame Sakartvele skaičiuojama per 300 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų, kurių integracija nepaprastai svarbi siekiant pažangos šalyje.
G. Nausėdos teigimu, Rusijos vykdoma Sakartvelui priklausančio Abchazijos ir Cchinvalio regiono Pietų Osetijoje okupacija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Nuo 2008 m. Lietuva aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniuose forumuose.
 
Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

„Rusija privalo prisiimti atsakomybę už Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus šiame regione. Taip pat turi atitraukti ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų. Siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų, būtinos nuoseklios tarptautinės bendruomenės pastangos ir spaudimas“, – sakė prezidentas, apsilankęs prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu.
 
Šalies vadovas padėkojo ES stebėsenos misijai už indėlį užtikrinant stabilumą ir pasitikėjimo kūrimą Sakartvele. Šioje misijoje dirba ir septyni stebėtojai iš Lietuvos.
 
Penktadienį, antrąją vizito dieną, prezidentas susitiks su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili, ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu, parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava ir vietos lietuvių bendruomene.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 18:23

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad šiuo metu kertinis rūpestis yra teismų sistemos atsinaujinimas, siekis atkurti teisėjo profesijos prestižą. Vis tik šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sisteminių pokyčių vis dar vengia pati teismų savivalda.
 
„Tačiau tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda. Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus“, – savo metiniame pranešime teigė G. Nausėda.
 
Prezidentas akcentavo nauja teisėkūros iniciatyva siekiantis sisteminio pokyčio, kuris apimtų teisėjų atrankos procedūrą, priartintų administracinius teismus prie žmonių, atvertų galimybę specializuotiems teismams tapti efektyvesniems.
 
„Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – teigė jis.
 
Savo kalboje G. Nausėda atkreipė dėmesį į užsitęsusį Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skyrimą. Ši situacija, pasak jo, pakenkė KT reputacijai.
 
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

„Pastaruoju metu taip pat matėme, kaip beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija sudavė rimtą smūgį šiai vienai svarbiausių valstybės institucijų. Buvo matyti slaptų užkulisinių žaidimų, nesuderinamų su Konstitucinio Teismo politinio neutralumo principu, šešėlis. Todėl kviečiu Seimą ieškoti būdų, kaip ateityje užkirsti kelią tokio pobūdžio intrigoms“, – akcentavo šalies vadovas.
 
Prezidentas taip pat pabrėžė daug vilčių dedąs į naujai paskirtą generalinę prokurorę Nidą Grunskienę.
 
„Neslėpsiu, didelius lūkesčius sieju su naująja generaline prokurore. Jai tenka iššūkis kurti ateities Prokuratūrą, pajėgią tvirtai ir principingai ginti viešąjį interesą, užtikrinti efektyvesnį baudžiamąjį procesą ir sutrumpinti pernelyg ilgus ikiteisminių tyrimų terminus. Turime plėsti prokurorų kompetencijas tirti finansinius ir korupcinius nusikaltimus, taip pat nusikaltimus elektroninėje erdvėje“, – teigė šalies vadovas.
 
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad jo iškeltas siūlymas gerinti teisėkūros kokybę sulaukė atgarsio Vyriausybės programoje. Jis vylėsi, kad artimiausioje ateityje bus galima pastebėti ne tik teikiamų projektų kiekybės, bet ir kokybės pokytį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.08; 10:25

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas nesitikėjo tokio griežto atsako iš Europos Sąjungos. Vakarų reakcija į Baltarusijos veiksmus priverstinai nutupdant iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą Minske, pasak Lietuvos prezidento, įrodo, kad panašūs Baltarusijos veiksmai ateityje susilauks paties griežčiausio Europos šalių atsako.
 
„Jie turi suprasti vieną dalyką: kalbų, pagrūmojimų, gilių susirūpinimų laikas baigėsi ir dabar tokio pobūdžio veiksmai bus baudžiami visu griežtumu. Diktatorius apie tai privalo žinoti – jo medaus mėnuo baigėsi“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
 
Prezidentas pažymi, kad ES jau ėmėsi tinkamų veiksmų, kurie sukels skausmingų pasekmių Baltarusijos diktatoriui.
 
„Aš manau, kad svarbus sprendimas jau padarytas Europos Vadovų Taryboje pirmadienį. Manau, kad diktatorius nesitikėjo šito sprendimo, jis tikrai skausmingas. Jis bus dar skausmingesnis, kuomet realiai šios sankcijos įsigalios, tiek ekonominės sankcijos, tiek sąrašų dėl asmenų ir juridinių asmenų papildymas. Taip pat Baltarusijos oro erdvės paskelbimas nesaugia įvyko iš karto. Ir šitam režimui yra dėl ko graužtis pirštus“, – tvirtino šalies vadovas.
 
Tuo tarpu vertindamas A. Lukašenkos pareiškimus, kad Vakarus užplūs Baltarusijoje nebekontroliuojamų migrantų ir narkotikų banga, G. Nausėda vadina nusikaltėlio žargonu.
 
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

„Tai jau kriminalinio nusikaltėlio žargonas ir tai leidžia suabejoti tuo rojumi, kurį kuria ponas Lukašenka savo žemėje. Nes jeigu jis tokį rojų kuria, tai visi tie žmonės, kuriuos jis grasina nukreipti į Europos Sąjungą, turėtų likti jo rojaus žemėje, bet jie kažkodėl nelieka ir bėga toliau“, – kalbėjo prezidentas, kartu pažymėdamas, kad atkreipė ES šalių vadovų dėmesį į Astravo elektrinę, apie kurios saugumo problemas Lietuva primena jau ilgą laiką.
 
„Tai atviras šantažas ir dar kartą aktualizuoja ir Astravo atominės elektrinės klausimą. Aš šitą labai aiškiai kolegoms ES šalių vadovams sakiau: supraskite, dabar mes turime ir į Astravą pradėti žiūrėti kitaip. Tai, apie ką mes kalbėjome, apie ekologiją, ekonomiką, energetikos rinką, visa tai yra papildomi veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra tai, kad šitas žmogus gali pradėti naudoti atominę elektrinę, kaip šantažo įrankį. Ir šantažo įrankį toli gražu ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad sekmadienį iš Graikijos į Lietuvą skridęs „Ryanair” orlaivis po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29. Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.28; 08:13

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė dar nėra pasiskiepijusi, kadangi to laikinai nedaryti yra rekomendavęs šeimos gydytojas. Tačiau šalies vadovas pabrėžia, kad jo žmona būtinai tai padarys vos gavusi medikų leidimą.
 
„Labai paprasta priežastis. Diana negali kol kas skiepytis dėl to, kad šeimos gydytojas patarė laikinai to nedaryti. Priežasčių negaliu nurodyti, nes tai yra asmens duomenų ir sveikatos būklės apsauga. Kai tik šeimos gydytoja patars, kad tai galima padaryti, Diana taip ir padarys tą pačią minutę, ji pasitiki visomis vakcinomis ir yra pasirengusi pasiskiepyti“, – penktadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Nausėda.
 
Prezidentas taip pat sureagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus. G. Nausėda patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
 
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
 
Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.

„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad, konservatorių lyderio G. Landsbergio teigimu, viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, jog D. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
 
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
 
 Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.22; 02:00

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nors Prezidentūra leidžia suprasti, kad nėra nusiteikusi prieš Partnerystės įstatymą, tačiau „valstietė“ Agnė Širinskienė vis dar turi vilties, kad prezidentas Gitanas Nausėda valdančiųjų rengiamą įstatymą vetuos. Politikė mano, kad būtent dėl to, jog į viešumą nutekėjęs valdančiųjų rengiamas Partnerystės įstatymo projektas dar nėra galutinis, prezidentas, kalbėdamas apie jį, atsargiai renka žodžius.
 
„Prezidentas pateikė tam tikrus principus. Kiek aš anksčiau esu mačiusi jo politinius pasisakymus, jis labai nuosekliai to paties laikėsi, sakydamas, kad pritaria partnerystės institutui. Tačiau ir rinkimų kampanijos metu buvo tam tikri pasisakymai, kurie leidžia suprasti, kad prezidentas partnerystės netapatina su šeimos teisiniu santykiu. Ir bent jau iš to kalbėjimo mitingo dalyviams ir Lietuvos šeimoms toks vaizdas susidarytų, kad toks bendras principas buvo išsakytas, jog partnerystei – taip (…), bet buvo išsakytas sąlytis ir su 38 Konstitucijos straipsniu, su šeimos sąvoka“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
 
Nors A. Širinskienė kol kas neskuba prognozuoti, kokia bus prezidento pozicija dėl valdančiųjų rengiamo Partnerystės įstatymo, tačiau teigia, kad galimybė, jog prezidentas šį kontraversiškai visuomenėje vertinamą įstatymą vetuos, – reali.
 
„Kiekvienas įstatymas gali būti vetuojamas, ypač, kai jis kelia kontraversijas visuomenėje ir kaip jis kuria iš esmės tapačius santuokai arba tapačius šeimai institutus. Tai manau, kad tie nuogąstavimai dėl vetavimo išlieka ir matant tai, ką prezidentas anksčiau yra kalbėjęs. Bet mes turime gerbti jo nuomonę, ir tai yra absoliučiai ne Seimo klausimas, tai prezidento valia, dėl to aš tai atsargiai ir vertinu“, – sakė politikė.
Politikė taip pat teigia, kad valdančiųjų rengiamame projekte apibrėžta partnerystės sąvoka yra, pasak jos, paimta iš 2011 metų Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame apibrėžiama šeimos sąvoka. A. Širinskienės teigimu, vienintelis projekto rengėjų padarytas pokytis, kad buvo išbrauktas žodis „šeima“ ir įrašyta sąvoka „partnerystė“.
 
„Paimta iš 2011 m. Konstitucinio Teismo nutarimo šeimos sąvoka, yra išbrauktas žodis „šeima“, įrašytas žodis „partnerystė“, ir tas šeimos santykio turinys yra visas paliktas. O Konstitucinis Teismas dar 2011 metais tame pačiame nutarime labai aiškiai pasakė, kad yra nesvarbu, kokia yra šeimos santykio forma, koks pavadinimas yra, bet yra svarbu, koks šeimos santykio turinys. Ir pagal turinį yra sprendžiama, ar tai yra šeimos santykis, ar nėra“, – sakė A. Širinskienė.
 
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

„Šiuo atveju akivaizdu, kad T. V. Raskevičius, konstruodamas tą projektą, labai aiškiai suprato, ką daro. Jis pasiėmė labai aiškiai šeimos santykio turinį, pavadino tai partneryste ir dabar bando įrodinėti, kad nėra žodžio „šeima“ jo įstatyme. (…) Akivaizdu, kad yra kuriamas šeimos santykis“, – pridūrė ji.
 
Vis tik A. Širinskienė mano, kad prezidentas tai, ar Partnerystės įstatymas skiriasi nuo šeimos sampratos ir santuokos instituto, galės įvertinti tik tada, kai bus įregistruotas galutinis projekto variantas.
 
„Spėlioti, manau, čia politikai gali, tai yra įdomi ir populiari tema. Tik tiek, kad mes matysime, aš manau, patį projektą, matysime, manau, jo vertinimus ir matysime prezidento poziciją. Bet kuriuo atveju, ką mes bespėliotume, tai yra tik spėlionės, kurių galbūt kartais reikėtų ir mažiau, nes prezidentas tikrai išreikš poziciją, kai pasirašinės Partnerystės įstatymo projektą vienu ar kitu pavidalu“, – sakė ji.
 
A. Širinskienė taip pat įsitikinusi, kad prezidentui išsakyti aiškią poziciją dėl Partnerystės įstatymo, kol nėra galutinio jo varianto, yra sunku. Todėl politikė įsitikinusi, kad prezidentas, šeštadienį kreipdamasis į šalies gyventojus, apie Partnerystės įstatymą atsargiai pasirinko žodžius ir pasakė būtent tiek, kiek ir norėjo pasakyti.
 
„Aš manyčiau, kad esamu metu yra labai sunku pasakyti tą aiškesnę poziciją, nes nėra projekto, yra tik kažkokie padriki gabalai, kurie yra nutekėję, kurie nežinia, ar bus projekte, ar ne. (…) Tai, aš manyčiau, kiekvienas politikas paprastai pasako, kiek jis nori pasakyti. Tai, matyt, ir Jo Ekscelencija, matydamas, kad tokia situacija, pasakė tiek, kiek jis norėjo pasakyti, išreikšdamas kartu tame pasisakyme ir paramą šeimoms Lietuvos, kas tikrai yra svarbu ir kas jo veikloje buvo labai nuoseklu“, – sakė A. Širinskienė.
 
ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė leido suprasti, kad savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą. Patarėjos teigimu, prezidentas, užsimindamas, kad pasinaudos savo galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindu, veikiausiai kalbėjo apie santuokos klausimą.
Veto antspaudas
 
„Sakiau tai per Prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – šeštadienį išplatintame sveikinime teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.19; 10:07

Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
 
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
 
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
 
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
 
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.  
 
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
 
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
 
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 06:00