Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad formuojant naują valdančiąją koaliciją svarbu ne tik dalintis postus, bet ir vertybines nuostatas, nes, pasak jo, šiuo metu vykstančios derybos jam primena XIX amžių.
 
„Matau valdančiosios koalicijos pastangas tą naują koaliciją formuoti, ieškoti sąlyčio taškų, tik šioje vietoje man tai galbūt truputį primena XIX amžiaus vestuves, (…) kai piršliai derina kraičio dydį, derina kažkokius kitokius finansinius arba turtinius dalykus, bet jaunoji ar jaunasis dar tiksliai nežino, ar vienas kitam tinka ir patinka“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
 
Pasak jo, potencialiems valdančiosios koalicijos partneriams yra būtina orientuotis ne vien į kėdžių Vyriausybėje pasidalinimą, bet ir vertybines nuostatas, kurios atspindėtų Vyriausybės programoje.
 
„Tikiuosi, kad per artimiausias savaites išaiškės ir tam tikros vertybinės nuostatos, kurių pagrindu reikėtų sudaryti šitą koaliciją. Vien tik portfelių pasidalinimas arba susitarimas, kam koks ministro postas atiteks yra būtina, bet akivaizdžiai nepakankama sąlyga. Kita svarbi sąlyga turi būti (Vyriausybės. – ELTA) programa arba vertybinės nuostatos. Tam tikras vertybines nuostatas aš matau, kad jos kristalizuojasi“, – teigė G. Nausėda.
 
Išrinktasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad derybose dėl koalicijos formavimo turi būti neužmirštas ir finansinės atsakomybės aspektas.
„Reikalausiu, kad šitie dalykai būtų derinami su finansinio tvarumo sąlygomis“, – teigė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir LLRA-KŠS bando formuoti valdančiąją koaliciją. Kaip viešai skelbiama, pasirašius naują koalicinę sutartį, numatančią kitokias ministerijų kvotas koalicijoje dalyvaujančioms partijoms, keistųsi dalis šios Vyriausybės ministrų. Šiuo metu vyksta derybos dėl Vyriausybės programos punktų, kuriems savus pasiūlymus turi visos keturios partijos.
 
Išrinktojo prezidento G.Nausėdos inauguracija vyks liepos 12 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.12; 05:00
 
 

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kastytis Stalioraitis  

Nurimome, pagaliau. Turime Prezidentą, demokratiniu būdu išrinktą. Nors mano simpatijos buvo Ingridos Šimonytės pusėje, visada sakiau, kad neverksiu, jei prezidentu taps Gitanas Nausėda. Kaip ir daugelis. Svarbu tik, kad jis nenueitų Vokietijos Kanclerio Gerhardo Šrioderio keliu (į Vladimiro Putino Rusiją).

Bet ir be jo Vokietija liko Vokietija. Pernelyg daug saugiklių įdėta sutartyse su ES ir NATO, kad kas nors net Lietuvoje galėtų pakreipti užsienio politiką netikėta linkme. Nors Seimo daugumos bandymai matomi plika akimi. Tai ir bandymai kontroliuoti Lietuvos Banką su visokiomis „tyrimo komisijomis“, tai ir veržimasis pajungti LRT finansinę priklausomybę nuo Seimo daugumos per biudžeto priėmimą, tai ir bandymai įvesti naujus LRT kontroliuojančius „organus“, visko neišvardysiu.   

Lietuvos reprezentacijai fiziniu ir protiniu aspektu Gitanas Nausėda gėdos nedaro. Atvirkščiai. Ar aš suklydau, bet jis atrodo visa galva aukštesnis už visus iki vieno šiuo metu esamus ES ir NATO valstybių vadovus. Visada išsiskirs bendrose nuotraukose pasaulinėje žiniasklaidoje Lietuvos naudai. Palinkėkime jam sėkmės. 

Be to, kas ten žino Viešpaties Dievo kelius. Lietuvoje esminius reikalus tvarko Seimas ir Vyriausybė. Kai kur net Prezidento kompetencijų lauke (užsienio reikaluose, pavyzdžiui). Ir štai skaitau Andriaus Navicko puslapyje FB: 

„Na, o didžiausia intriga, koks politinis vaidmuo laukia Ingridos Šimonytės. Jau pasigirdo balsų, kad jos populiarumas gali gąsdinti Gabrielių Landsbergį, gali prasidėti kovos dėl valdžios TS-LKD. Tačiau tie, kurie bent kiek geriau nusimano apie situaciją TS-LKD viduje ir pažįsta Ingridą, puikiai žino, kad toks scenarijus absurdiškas. Dar rinkimų naktį Gabrielius įvardijo patį perspektyviausią politinį scenarijų: Ingrida veda TS-LKD sąrašą į Seimo rinkimus ir yra šios partijos kandidatas į Vyriausybės vadovo pareigas.“

G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jis – Seimo narys, žino ką sako. O Seimo rinkimai ne už kalnų. 

Neturiu savo nuomonės tuo klausimu. Man atrodo, ne tiek svarbu, kas ves TS-LKD į Seimo rinkimus, svarbu, kad vedlių tarpe būtų Ingrida Šimonytė, įrodžiusi, jog ją palaiko mažiausiai trečdalis balsuotojų. O jų gali būti ir dar daugiau, turint omeny, kad pasirenkant Gitaną Nausėdą, spėju, daugeliu atvejų lėmė kai kurios jo asmeninės savybės (tikrai ne programiniai ir rinkiminiai pažadai, ar jam klijuojamas liberalizmas), o ne tai, kad Ingrida Šimonytė kilusi  iš TS-LKD partijos reitingavimo bei rėmimo. Tad nemaža dalis Gitano Nausėdos rinkėjų balsų greičiausiai atitektų TS-LKD. 

Žinoma, balsavusiųjų už Gitaną Nausėdą tarpe buvo ir tokių, kuriems jų „vidinis balsas“ iš vienos užsienio kontoros liepė eiti balsuoti „kad tik ne Šimonytė“. Kiek jų buvo – teaiškina sociologai. Bet, sprendžiant iš dabartinių jų prognozių ir analizių, per ateinančius Seimo rinkimus tokių turėtų sumažėti.

Jeigu Prezidento rinkimus būtų laimėjusi Ingrida Šimonytė, tokiu optimistu dėl būsimo Seimo sudėties nebūčiau.

Ačiū Dievui, rinkiminės kampanijos metu abu kandidatai buvo pakankamai korektiški vienas kito atžvilgiu. Tad duetas „Gitanas Nausėda – Prezidentas ir dominuojanti Seimo daugumoje TS-LKD, taip pat, ir su Ingridos Šimonytės autoritetu“ Lietuvai būtų visai neblogas variantas bent jau siekiamybės prasme. 

2019.05.31; 06:55

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rinkimų isterija nuščiūva.

Ir dabar jau galiu pasigirti, kad, ko gero, buvau pirmas žurnalistas, atkreipęs dėmesį į aukštą liekną ekonomistą, kuris dėstė VU ekonomikos fakultete ir aspirantūroje rašė mokslinį darbą „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. Tuomet, apie 1988 m., Lietuvos televizijoje rengiau laidą „Lietuva pasaulyje, pasaulis Lietuvoje“, ir, matyt, sudomintas kažkokio aspiranto straipsnio, nutariau jo prašyti interviu. Kalba sukosi apie Lietuvos vietą pasaulinėje finansų sistemoje, o kadangi visa SSRS struktūra jau braškėjo, ir galinga banga atūžė „perestroika“, norėjosi sužinoti perspektyvaus ekonomisto prognozes laisvėjančiai Lietuvai.

Susitarti dėl interviu atėjau į VU Tauro bendrabutį, kuriame pats anksčiau studentaudamas buvau gyvenęs. Vėliau jis buvo paverstas universiteto darbuotojų, mokslininkų ir aspirantų buveine, kol nedidelius 15-18 kv. m. kambarius buvo leista privatizuoti. Mano laikais tai buvo geriausias VU bendrabutis iš visų gal šešių, išstatytų Čiurlionio gatvėje. Netoli VU centriniai rūmai, pats sostinės centras, viduje gera valgyklėlė, apačioje plačiame hole sustatyti teniso stalai…

Jauna aspiranto Gitano Nausėdos šeima gyveno gal trečiame ar ketvirtame bendrabučio aukšte. Bendros virtuvės kvapai, parudęs linoleumas, vaikų žaislai koridoriuje. Kambariukas mažas, gerokai apkrautas. Įeinu, išdžiaustytos vaiko palutės, visa ko sumišęs kūdikio buvimo kvapas… Prasiskiriu džiūstančias medžiagas, ir štai besišypsantis būsimas šalies Prezidentas su lieknute savo žmona, apsikabinę mažą mergytę…

Tai buvo daugiau kaip prieš 30 metų. Neseniai vienoje TV laidoje kandidatas į Prezidentus prisiminė būtent šį epizodą iš savo vargano mokslininkėlio karjeros pradžios. Tada dar kokių 24-rių klaipėdietis (beje, 1981 m. stodamas į VU jis neišlaikė matematikos egzamino ir grįžo į Klaipėdą dirbti sanitaru vaistų sandėlyje) krimto mokslus kaip ir visi, gyveno kaip ir daugelis jaunų mokslininkų, o jau reikėjo rūpintis šeima…

Šiuo prisiminimu visai nenoriu pasakyti, kad kažkuo esu susijęs su išrinktuoju Prezidentu. Anaiptol. 2009 m. esu parašęs straipsnį apie būsimą šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, ir jį pavadinęs gana provokatyviai: “Ar tauta grybą pjaus?” (aliuzija į politikės pavardę). Jame priminiau visokių vertinimų sulaukusią jos biografiją. Viename žurnalistų susibūrime prieš pat rinkimus ji priekaištingai paklausė, ar iš tiesų aš taip vertinu jos praeitį. Atsakiau: praeities neišbrauksi, bet kandidatei reiktų jos nenutylėti, aiškinti žmonėms, neužsiverti tylos siena, nes “drumstam vandeny velniai veisiasi”. Ir iš tiesų – jie ėmė veistis…

Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

G. Nausėda „kabliukų“ tarsi neturi. Gal kas prisimins prieš 18 metų kilusį bylinėjimąsi su gamtosaugininkais dėl Pavilnių regioniniame parke išdygusio juodo stiklinio kubo pavidalo statinio. Kiti jau atkreipė dėmesį į skambias frazes jo rinkiminėje programoje (pavyzdžiui, apie norus reformuoti visa pasaulį), deklaratyvius pažadus, aptakias frazes naujojo Prezidento kalbose. Dar kiti linčiuos jį dėl kontraversiškų finansinių prognozių dirbant banke.

“Velnias slypi detalėse”, – sako vokiečiai. Štai tos detalės, išlendančios dėl nepatyrimo ir politinio autoriteto nebuvimo, gali pakišti koją neseniai 55-rius atšventusiams, ant balto žirgo į Daukanto aikštę taip šauniai atšuoliavusiam bankininkui.

Bet apie tai jau kitose pastabose.

2019.05.29; 08:00

Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į Simono Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog persvara, kuria jis laimėjo rinkimus, įpareigoja.
 
„Po šampano purslų ateina suvokimas, kad pergalės džiaugsmas lieka kažkur už nugaros ir dabar yra atsakomybė. Atsakomybę jautėme nuo pat pirmųjų dienų, kai ėjome į rinkimus, nes žinojome, kad jei jie baigsis sėkmingai, bus labai trumpalaikis džiaugsmas, bet bus labai daug atsakomybės Šiandien ta ryški persvara, kuria aš laimėjau, yra dar labiau įpareigojanti, nes reikia atiduoti visas jėgas”, – sekmadienio vakarą savo rinkimų štabe sakė G. Nausėda.
 
Pasak jo, priešingu atveju nutiks taip, kaip ne kartą yra buvę, kai politikai, į kuriuos dedamos viltys, anot išrinktojo prezidento, šimtu procentų neįvykdo piliečių lūkesčių.
 
„Nenorėčiau būti dar vienas šitoje galerijoje”, – sakė G. Nausėda.
 
Suskaičiavus balsus 1813 iš 1972 rinkimų apylinkių, G. Nausėda surinko 69,42 proc. rinkėjų balsų, o buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė – 30,58 proc. rinkėjų balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 06:23
 
 

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Nuliūdino mane kun. Roberto Grigo pozicija ir laikysena rinkiminėje kampanijoje, ypač vakar, gegužės 22 d., pasirodžius straipsniui Delfyje pavadinimu „Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas“
 
Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu FB, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir galiausiai užblokuotas dėl jame pasakytų žodžių apie Ingridą Šimonytę.
 
Profesorius V. Landsbergis FB įraše mini ir kun. R. Grigą teigdamas, kad kunigas turėtų atsiprašyti. „Politinėse varžybose, už kurių neabejotinai šmėkšo viena užsienio kontora, nūnai eksploatuojami du meluojantys kunigai, piktai šnekėję prieš Ingridą Šimonytę. Manau, Robertas Grigas, kurį taip mielai cituoja ir technologai, ir prekyvietės musės, dar turi laiko atsiprašyti“, – teigė profesorius.
 
Spėju, užblokuotame interviu buvo kalbama ir apie „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“, kuriuos kun. R. Grigas panaudojo rinkiminėje kampanijoje, FB išdėstydamas savo negatyvų požiūrį į šią knygą bei jos autorių J. Hašeką. Pats kunigas teigė Delfyje, kad įraše konkretaus kandidato nepaminėjo, nors Ingrida Šimonytė ne kartą yra citavusi būtent šios knygos citatas. „Pagudravau, – nusijuokė kunigas. – Kadangi bažnyčios vadovybė man ir visiems kitiems pasakė, kad neminėčiau, reikšdamas savo požiūrį ar nuomonę, ar simpatijas, kandidatų vardų, kaip matėte, vardais nepaminėjau“, – tvirtino kunigas.
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Dar gegužės 17 d. FB apie tokius „gudravimus“ rašiau:
 
„Nežinau, kokį poveikį rinkėjams daro kandidatų į Prezidento postą požiūris į vadinamą seksualinių mažumų partnerystės įteisinimą. Tačiau kadangi pirmajame ture Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda surinko maždaug tiek pat balsų, antrajame ture ir nedidelis procentas gali būti lemiamas.
 
Pavarčius Interneto puslapius (google), galima įsitikinti, kad abu kandidatai į Prezidento postą pripažįsta seksualinių mažumų problemų egzistavimą (tai, kad seksualinių mažumų problemos egzistuoja, pripažįsta ir Popiežius). Abu pasisako už partnerystės įteisinimą ir ta prasme jie yra lygiaverčiai. Tačiau kažkodėl kai kurių dvasininkų (jų – mažuma) raginimai nebalsuoti už kandidatą – partnerystės įteisinimo šalininką nukreipiami tik į Ingridą Šimonytę. O tai mažų mažiausiai nesąžininga. Nuodėmė, taip sakant.“
 
Prieš tai kun. R. Grigas FB parašė: „Sauliaus S. kolchozas pralaimėjo, bet gali laimėt Ingridos Š. naktinis gėjų klubas. Vis dėlto geriau jau Gitano N. bankas“. Galima tokiame tekste, kaip ir „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ atveju, neminėti vardų („kolchozas pralaimėjo, bet gali laimėt naktinis gėjų klubas. Vis dėlto geriau jau bankas“) – visi ir be jų supras, kas yra kas.
 
Ir dar rašiau: „Neprarandu vilties, kad mano didžiai gerbiamas kunigas Robertas Grigas padarys sąžiningą, garbingą pareiškimą abiejų kandidatų atžvilgiu, juolab, kad Prezidentas nesprendžia seksualinių mažumų partnerystės įteisinimo ir panašių klausimų.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Beje, noriu šiek tiek apginti „Šveiko nuotykius“. Tai buvo viena iš skaitomiausių knygų Lietuvoje sovietmečiu. Daug kas joje vedė paralelę tarp inkorporuotos į Austro-Vengrijos imperiją čekų tautos ir inkorporuotos lietuvių tautos, žinia, į kokią imperiją. Cinizmą, kuriuo kvėpuoja knyga, taip pat reikėtų priskirti prie švelnios pasipriešinimo okupantui formos.
 
Ir štai tik ką FB pasirodė kun. Roberto Grigo pareiškimas: „Bendražygis iš Sąjūdžio sako, kad turėčiau atsiprašyti. Ar už viešai reikštas pažiūras, ar už raiškos stilių? Laisvoj šaly?“
 
Kaip „Marijos radijuje“?
 
2019.05.23; 15:24

Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Abu antrajame rinkimų ture esantys kandidatai į Prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda turi gerokai daugiau panašumų nei skirtumų, kone susitarę teigia Eltos kalbinti politologai.
 
Visgi detaliau įvertinus kandidatų patirties, pasisakymo ir politinės laikysenos aspektus, skirtybių galima atrasti ir daugiau nei tik garsiai viešojoje erdvėje pabrėžiami ryšiai su partija. 
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigia, kad partiškumas yra bene esminis šių dviejų kandidatų skirtumas. G. Nausėdos nepartiškumas esą jį palieka laisvą nuo partijų įtakų, o I. Šimonytė, priėmusi 300 tūkst. eurų paramą iš konservatorių, neva anksčiau ar vėliau turės grąžinti „skolą“.
 
„Susiejimas su partija turi keletą specifinių bruožų, vienas jų – įtaka. Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. O čia šiuo atveju įmesti didžiuliai organizaciniai, finansiniai resursai ir, tu nori ar nenori, turėsi kažkaip į tai orientuotis. (…) Tai yra paprasčiausiai skola, dėkingumo gestas, kurio lauks politinė jėga po to, kai I. Šimonytė laimės prezidento rinkimus“, – tikino profesorius.
Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
 
Partiškumo klausimą pažymi ir politikos apžvalgininkas, žurnalistas Česlovas Iškauskas, tačiau mano, kad jis nėra toks svarbus, kaip teigia L. Bielinis.
 
„Tapus prezidentu kuriam nors iš jų šita partinė priklausomybė nublunka ir netampa labai aktuali. Simpatijos išlieka, kaip ir Dalios Grybauskaitės simpatijos dešinei politinei jėgai išliko iki šių dienų, bet čia yra žmogaus mentaliteto klausimas“, – tikino jis.
 
Kitas VDU profesorius – Algis Krupavičius – partinę liniją taip pat pažymi kaip esminį kandidatų skirtumą, tačiau kartu pamini ir kitus.
Pavyzdžiui, jo teigimu, I. Šimonytė yra konservatorė su liberalės požymiais, yra liberalesnė ekonomikoje. O štai G. Nausėda esą yra nuosaikus respublikonas – „šiek tiek konservatyvus, bet turi orientacijos į bendruomenę, socialinius klausimus.“
 
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas mano, kad I. Šimonytė nuo G. Nausėdos skiriasi savo politine patirtimi ir kalbėjimo maniera. Jo manymu, ši turi daugiau patirties, nes yra buvusi finansų ministre ir ligi šiol dirba Seime, taip pat esą kalba konkrečiau.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„I. Šimonytė mažiau vengia sunkių klausimų, tiesiau atsako į sunkius. G. Nausėda stengiasi apdairiai kalbėti ir galvoti apie tai, kas daugumai rinkėjų gali patikti“, – sakė R. Vilpišauskas.
 
G. Nausėdos atsargumą yra pastebėjęs ir Č. Iškauskas. „G. Nausėda yra atsargesnis, kategoriškai nėra išsakęs savo nuomonės kai kuriais tarptautiniais klausimais. Žinoma, atsargumas diplomatijoje niekad žmogaus neapvylė, ypač tokiose pareigose, tačiau G. Nausėdos perdėtas atsargumas kelia įtarimą (…), rinkėjus verčia būti atsargesnius“, – Eltai sakė žurnalistas.
 
Jis taip pat pažymėjo, kad užsienio politikos klausimais I. Šimonytė turi radikalesnį požiūrį į kairiąsias jėgas Europoje, yra palankesnė Europos Sąjungos požiūriu. Su tuo sutinka ir A. Krupavičius, VDU profesorius, teigiantis, kad I. Šimonytė esą ne kartą pabrėžė, kad tęs dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką, o G. Nausėdą esą „gali būti kritiškesnis dabartinės politiko atžvilgiu, nepabrėžia kategoriško tęstinumo“.
 
Tiesa, TSPMI direktorius R. Vilpišauskas pažymi, kad G. Nausėda, skirtingai nei I. Šimonytė, užsienio politikos klausimais labiau pabrėžia santykių su Lenkija stiprinimą.
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
A. Krupavičius dar yra linkęs paminėti ir abiejų kandidatų išsilavinimą ir profesinę patirtį. Jo teigimu, G. Nausėda turi daugiau tarptautinės patirties, yra mokęsis ir stažavęsis Vokietijoje, tuo metu I. Šimonytės karjera, politologo teigimu, „itin tiesinė“ – daugiausiai dirbta įvairiose pareigose Finansų ministerijoje, Lietuvos banke ir tik vėliau I. Šimonytė perėjo į politiką, kai tapo Seimo nare.
 
ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,31 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu.
 
Antrasis prezidento rinkimų turas bei EP rinkimai vyks gegužės 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.23; 05:00

Reaguodamas į kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės štabo kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Gitano Nausėdos išlaidų rinkiminei kampanijai, pastarojo kandidato štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas bet kokius kaltinimus atmeta.
 
Anot jo, tai yra gerai suplanuotas puolimas ir bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, kad I. Šimonytę finansiškai gausiai rėmė konservatoriai.
 
„Nenorime veltis į jų dabar primetamą žaidimą ir sukurtus politinius įvykius. Kai baigsis rinkimų kampanija, pagal įstatymą, mes pateiksime audituotas ataskaitas“, – pirmadienį DELFI Dienoje sakė A. Zabarauskas, pridūręs, kad šiuo metu vyksta auditorių paieškos, o ataskaitos bus pateiktos po rinkimų.
 
Reaguodamas į kaltinimus dėl reklamos lauko stenduose, G. Nausėdos komunikacijos vadovas teigė, kad šiuo metu tokios reklamos yra gerokai mažiau nei pirmame ture.
 
„Žmonės atsirinks patys. Mūsų oponentai teigė, kad išleido daugiau nei pusę milijono, bet rezultatai buvo iš esmės tokie patys kaip ir mūsų“, – pridūrė A. Zabarauskas, akcentuodamas norą keisti dabartinę įtarimų mėtymo politinę kultūrą.
 
ELTA primena, kad kandidatės į šalies vadovus Ingridos Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas kreipėsi į VRK dėl kandidato į Prezidentus G. Nausėdos politinės kampanijos finansavimo bei stebėsenos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 19:10

Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Anot kandidatų į prezidentus, daug aistrų keliančią diskusiją dėl užsieniečių asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos pase reikėtų pagaliau baigti ir rasti būdą žmogaus vardą ir pavardę rašyti originalo kalba. 

Kartą konservatorių jau atmestas pasiūlymas, pasak Seimo narės Ingridos Šimonytės, buvo labai bloga patirtis. Taip pat, dalinosi įžvalgomis kandidatė į prezidentus, šis klausimas yra svarbus ne tik Lenkijai, todėl asmenvardžių rašymui gimtąja kalba ji pritarianti. 

„Vardas ir pavardė yra žmogaus tapatybės dalis“, – LRT debatuose konstatavo politikė pritardama asmenvardžių rašymui pase gimtąja žmogaus kalba. 

Ekonomistas, Gitanas Nausėda, prieš atsakydamas į klausimą, įvardijo kylančias problemas. Pasak jo, tai originalių pavardžių lietuviškais rašmenimis rašymas Nekilnojamo turto registre, taip pat galimai sudėtingas tikslaus sąskambio originalios pavardės užrašymas valdininkams, valstybinės kalbos statusas. Tačiau, anot jo, šias problemas padėtų išspręsti originalios pavardės rašymas antrajame paso puslapyje, tad jis palaikąs būtent šią idėją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 06:30

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prieš pirmą rinkimų turą rašiau: „Klausimas, kas taps Lietuvos prezidentu, kas laimės, Vladimiras Putinas ar Ingrida Šimonytė, Lietuvai gyvybiškai svarbus. Raginu visus tuos, kurie nenori V. Putino oligarchų ir jo slaptųjų tarnybų visiško įsigalėjimo Lietuvoje, atiduoti savo balsus už Ingridą Šimonytę jau pirmajame ture, nes gali atsitikti taip, kad antrajame jau nebus iš ko rinktis. V. Putino ir I. Šimonytės galimybės akivaizdžiai nelygios. Jeigu net JAV prezidento rinkimai neapsiėjo be V. Putino įtakos, tai ką jau kalbėti apie mus.“

Pirmąjį turą V. Putinas pralaimėjo. 

Man sunku vertinti abu kandidatus, Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą, iš jų profesinės pusės (esu fizikas pagal išsilavinimą). Kiekvienu atveju abu kandidatai kalba logiškai, moka dėstyti mintis. Abu išmano finansus, ne teoriškai, I. Šimonytė visos valstybės mastu, G. Nausėda – bankų sektoriuje.

Neverksiu, jei Prezidentu taps G. Nausėda. Tikiuosi, jis kada nors nenueis Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio keliu. Tačiau už jį nebalsuosiu. Ir štai kodėl. 

Lietuvos Banko valdybos pirmininką skiria ir atšaukia Prezidentas. Ir jei jis iki užimant postą ilgą laiką buvo susijęs su komercinių bankų veikla, jam gali kilti įvairios pagundos.

Štai neseniai  (gegužės 10 d.) „Lietuvos Rytas“ rašė:

„Gal tai sutapimas, bet iškalbingas: kai dvi stambios įmonės iš SEB banko sulaukė gerokai didesnių paskolų limitų, jų savininkai nemenkomis sumomis parėmė į valstybės vadovo postą nusitaikiusį buvusį šio banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą. Ypač pasisekė „Rokiškio sūrio“ bendrovei. Vasario 27 dieną SEB bankas ne tik pratęsė paskolos sugrąžinimo terminą, bet ir jos limitą nuo 4,1 mln. eurų už itin patrauklias palūkanas padidino iki 34,9 mln. eurų. Didžiulė paskola buvo suteikta, nors pastaruoju metu „Rokiškio sūrio“ rodikliai nežibėjo. Praėjusiais metais bendrovės pelnas smuko keturis kartus – iki 1,9 mln. eurų, o metinis pinigų srautas tesudarė 13 mln. eurų. Po paskolos sąlygų pagerinimo praėjus kelioms dienoms – kovo 8-ąją – bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa kandidatą į prezidentus G.Nausėdą parėmė 4,5 tūkst. eurų. Kitą dieną tokią pat sumą pervedė ir jo tėvas – pagrindinis bendrovės akcininkas Antanas Trumpa. Kiek vėliau – kovo 31 dieną – tėvas ir sūnus G.Nausėdai paaukojo dar po 4 tūkst. eurų. Iš viso beveik 17 tūkst. eurų parėmę buvusį SEB banko darbuotoją „Rokiškio sūrio“ akcininkai tapo stambiausiais šio kandidato į prezidentus finansuotojais.“

Ingrida Šimonytė. reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

I. Šimonytei tokios pagundos kilti neturėtų. Atvirkščiai, būdama Prezidente ji galėtų profesionaliai stebėti Lietuvos banko veiklą visos valstybės intereso vedama.

2019.05.14; 16:12

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė paaiškino, ką Dalia Grybauskaitė turėjo galvoje, sakydama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Pasak jo, šalies vadovė, vertindama Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, norėjo pabrėžti, kad Lietuvos žmonės pasirinko ne konfliktu grįstą politinę kampaniją. 

„(Buvo parodytas. – ELTA) atsparumas gąsdinimui ir šantažui, nepasidavimas nurodymams, kaip turi elgtis, nes, jeigu ne, bus papildomos krizės valstybėje, jeigu politinės jėgos netenkins (visuomenės. – ELTA) pasirinkimai“, – „Žinių radijui“ sakė M. Lingė, komentuodamas pirmadienį išsakytą D. Grybauskaitės rinkimų vertinimą. 

Atsakydamas pirmadienį pareikštam „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio nepasitenkinimui, esą prezidentė nebrandžiais laiko „valstiečių“ rinkėjus, M. Lingė akcentavo, kad šalies vadovo rinkimų pirmajame ture išsiskyrė konfliktu grįsta politinė kampanija. 

„Mes turėjome konflikto kampaniją ir turėjome kandidatus, kurie kaip tik siūlė alternatyvas, siūlė susitarti, kurie siūlė vienybės idėjas ir, panašu, pasirinkimas buvo pozityviojoje pusėje, ne konfliktinės kampanijos pusėje“, – pabrėžė jis, galvoje veikiausiai turėdamas „valstiečių“ į prezidentus kelto premjero Sauliaus Skvernelio rinkimų kampaniją. 

M. Lingė akcentavo, kad rinkimų rezultatai tiesiog rodo, jog rinkėjais nebegalima taip lengvai manipuliuoti, kaip, pasak jo, buvo tikimasi iš tam tikrų politinių jėgų.

Galiausiai M. Lingė konkretizavo kai kuriuos, jo teigimu, nesąžiningus rinkimų kampanijos momentus.

„Buvo inicijuotas vienas referendumas tam, kad ateitų žmonės ir balsuotų už tos jėgos kandidatą, Seime matėme įvairių komisijų darbo pasitelkimą, buvo ieškoma priešų, grėsmių įvairiausių visais lygmenimis, matėme šantažo, pykčio, administracinio resurso naudojimą. Tačiau taip pat pamatėme, kad tie dalykai nepasiekė tikslo, į kurį buvo nukreipti“, – apibendrino M. Lingė. 

Prezidentė D. Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad Prezidento rinkimų rezultatai, rodantys, jog antrajame rinkimų ture varžysis konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, rodo visuomenės brandą.
G. Nausėda ir I. Šimonytė bus antrajame rinkimų ture. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui. Didėjantis rinkėjų aktyvumas rodo, kad vis daugiau žmonių šalyje supranta atsakomybę už valstybės ateitį“, – pirmadienį pareiškė D. Grybauskaitė.

Pasak „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, šalies vadovė, teigdama, kad sekmadienį vykę rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, tiesiog be užuolankų sako, kad jo vadovaujama „valstiečių“ partija ir jos elektoratas yra nebrandus. 

„Žmonės, kurie balsuoja už konservatorius, pagal prezidentę, yra brandūs, ir atvirkščiai, – kas balsuoja už „valstiečius“, jos nuomone, yra nebrandūs. Taip yra be užuominų pasakyta. Aš manau, kad tie, kurie balsavo už Saulių Skvernelį, taip pat yra brandūs“, – Eltai pirmadienį sakė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 06:00

Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – Ingrida Šimonytė, pelniusi 31,13 proc. rinkėjų balsų ir Gitanas Nausėda, gavęs 30,95 proc. balsų. 

Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 19,72 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti iš visų 1972 rinkimų apylinkių. 

Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo 4,79 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį pasisakė 4,69 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį – 4,00 proc. 

Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,65 proc. rinkėjų. 0,79 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,58 proc. rinkėjų. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,85 proc. rinkėjų. 

Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais. 

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų. 

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 09:00

Po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – Gitanas Nausėda, pelnęs 31,23 proc. rinkėjų balsų ir Ingrida Šimonytė, gavusi 27,51 proc. balsų.

Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 22,02 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti ne iš visų, o iš 1680 rinkimų apylinkių. 

Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo – 5,05 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį, preliminariais duomenimis, pasisakė 4,71 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį – 4,37 proc.

Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,73 proc. rinkėjų. 0,87 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas, preliminariais duomenimis, yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,80 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,75 proc. rinkėjų. 

Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų. 

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 07:03

Į antrąjį Prezidento rinkimų turą patekęs ekonomistas Gitanas Nausėda gerokai po vidurnakčio pareiškė, kad kai kurių partijų bandymai kišti koją rodo, kad jis yra nepriklausomas kandidatas. 

„Esu nepriklausomas kandidatas. Man atrodo, tai deklaruota nuo pat pradžių. Kai kurių partijų sutartinės pastangos pašaudyti mums į kojas tiktai byloja, kad esu nepriklausomas kandidatas, kurio prisibijo tiek viena, tiek kita partija“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Paklaustas, kaip spręstų tikėtiną politinę krizę, jei iš pareigų atsistatydintų Prezidento rinkimus pralaimėjęs premjeras Saulius Skvernelis, G. Nausėda sakė, kad alternatyvų yra daug. 

„Neatmesčiau tos alternatyvos, kad viskas bus taip, kaip buvę, jei susiklostytų palankiai Europos Parlamento rinkimai šiai partijai. Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė. Mažiausiai tikėtina, bet neatmestina galimybė, yra išankstiniai Seimo rinkimai“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Jis sakė sulaukęs sveikinimų iš kandidatų Sauliaus Skvernelio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Mindaugo Puidoko. Kalbėdamas apie gautą paramą iš politikų, G. Nausėda sakė, kad šiuo metu ne ji yra svarbiausia. 

„Šiuo metu mums daug svarbiau Lietuvos žmonių parama nei partijos parama, nes žmonės, rinkdamiesi net ir tam tikras partijas, kituose, tai yra prezidento rinkimuose, renkasi nebūtinai tų partijų kandidatus“, – sakė G. Nausėda. 

Preliminariais duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda pirmajame prezidento rinkimų ture surinko 31,18 proc. rinkėjų balsų, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė – 27,16 proc., ministras pirmininkas S. Skvernelis – 22,26 proc. rinkėjų balsų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 07:00

Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis pirmadienį kreipėsi į prezidentinių reitingų lyderį Gitaną Nausėdą prašydamas pasiaiškinti dėl visuomenės dėmesio sulaukusio jo susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. Šiam susitikimui tarpininkavo verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje N. Puteikis kėlė klausimus, ar G. Nausėda yra sudaręs su V. Sutkumi oficialią sutartį, ar jam mokėjo pinigus už paslaugas, ar V. Sutkaus teiktos paslaugos yra deklaruotos.

„Prašau Nausėdos viešai atsakyti į mano viešai keliamus klausimus. Manau, kad kandidatai vieni kitiems tokius klausimus ne tik turi teisę, bet ir privalo užduoti“, – spaudos konferencijoje sakė N. Puteikis. 

Politikas teigė dar tą pačią dieną kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), klausdamas, ar V. Sutkus gali atlikinėti neregistruoto lobizmo paslaugas. Taip pat, tikino Seimo narys, jis kreipsis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), teiraudamasis, ar G. Nausėda gali iš neregistruoto lobisto priiminėti paslaugas tokiu būdu. 

„Aš bet kokiu atveju kreipsiuosi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, ar Sutkus gali atlikinėti tokias neregistruoto lobizmo paslaugas, o į Vyriausiąją komisiją kreipsiuosi klausdamas, ar Gitanas Nausėda gali iš tokio neregistruoto lobisto priiminėti tokias paslaugas tokiu būdu“, – sakė N. Puteikis. 

Jis teigė manąs, kad V. Sutkus turėtų deklaruoti tai, kad remia G. Nausėdą vyksiančiuose prezidento rinkimuose. 

„Turi viešai deklaruoti, jei remi kažkokį kandidatą, Sutkus to nėra padaręs, Nausėda tuo naudojasi ir eina ne į kabinetą, ne darbo metu, eina neoficialiai. Ar tarpininkas gavo atlygį? Aš manau, kad tai yra labai svarbūs dalykai“, – kalbėjo N. Puteikis. 

Politiko teigimu, su kitais kandidatais į prezidentus Verslo konfederacijos vadovas tikriausiai nebuvo susitikęs. 

„Atkreipkite dėmesį, kiti nevaikšto pas kariuomenės vadus su tokiomis palydomis. Kova visgi aštri, kiti kandidatai būtų sužinoję, Lietuva maža. Šiuo atveju Nausėda labai aiškiai apsišvietė su tokiu neoficialiu susitikimu ir parodė labai blogą pavyzdį“, – sakė N. Puteikis.

Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad G. Nausėda ir V. Sutkus pažeidė įstatymus nedeklaravę savo ryšių. Tai, tvirtino politikas, sukuria nelygias galimybes prezidento rinkimuose. 

„Jeigu būtų nustatyta, kad galima taip daryti Sutkui ir galima taip daryti Nausėdai, tada ir aš kviesiu, aš taip pat pažįstu nemažai tokių pusiau legalių arba nelegalių lobistų, aš turiu daug pažįstamų turtingų žmonių, aš norėčiau su jais neoficialiai susitikti ir aptarti panašius dalykus ir paraginsiu kitus kandidatus daryti – jeigu vienam galima, tada galima ir visiems. Aš irgi noriu būti kaip Gitanas Nausėda, jeigu leidžia taisyklės, noriu būti Gitanas Nausėda du“, – kalbėjo N. Puteikis. 

Ekonomistas G. Nausėda sulaukė kritikos ir iš S. Skvernelio, kai apsilankė pas kariuomenės vadą J.V. Žuką. Į susitikimą G. Nausėdą atlydėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus. Pasak J. V. Žuko, V. Sutkus tarpininkavo susitikimui su kandidatu į prezidentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 06:34

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda kritikuoja Vyriausybę dėl daromos įtakos institucijoms, kurios turėtų būti nepriklausomos – Lietuvos bankui (LB) ir Valstybės kontrolei. Pasak jo, pirmasis yra puolamas, o antroji – tildoma.

„(Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė. – ELTA) šiandien yra torpeduojamos pasitelkus karštuosius ir šaltuosius ginklus. Vienas yra atakuojamas, kita – nukenksminama, kad nekiltų noras kritikuoti valdžios darbo“, – teigia G. Nausėda

Anot kandidato, LB yra atakuojamas taip, kaip buvo Rolando Pakso laikais – to rezultatas tuomet, prieš du dešimtmečius, buvo panika, atsiimta maždaug milijardas litų indėlių. Jo vertinimu, taip daroma dėl politinių priežasčių: „Artėja Prezidento rinkimai ir bent pora premjerui trukdančių kandidatų buvo susiję su finansų sektoriumi.“

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį į valdančiųjų įtaką Valstybės kontrolei. Institucijoje, kuri turėtų atlikti priežiūrą, analizuoti ir kritiškai įvertinti Vyriausybės ir jos institucijų veiklą, atliekamas „metodiškas galių naikinimas“.

„Mažai kas žino, kad nuo šių metų įsigaliojo naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, kuris įpareigoja Vyriausybei pavaldų Valstybės tarnybos departamentą centralizuotai aprūpinti darbuotojais valdžios institucijas, įskaitant ir tas, kurios privalo išsaugoti autonomiją. Kadangi „kadrai” lemia viską, Valstybės kontrolierius nuo šiol galės tik bejėgiškai stebėti, kaip jis apstatomas žmonėmis, kurie priims direktyvas iš kitų rūmų Gedimino prospekte“, – teigia kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, šie pakeitimai rodo, kad stengiamasi kaupti tris didžiąsias valdžias į vienas rankas.

„Žmonės (valdantieji. – ELTA) (…) visomis išgalėmis stengsis sukoncentruoti savo rankose tris valdžios grandis – Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūrą.

Tų žmonių suvokimas apie visuomenės atstovavimą ir skirtingų interesų grupių arba politinių jėgų pozicijų derinimą yra labai savotiškas. Jie supranta tik skanduočių ir komandų kalbą. Oponentus, kurie tokios kalbos nenori suprasti, jie vadina „neturinčiais politinio patyrimo”, – sako politikas pranešime spaudai, referuodamas į premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus, kad jam „nerimą kelia labai drąsus jo (G.Nausėdos. – ELTA) žingsnis – neturint jokios patirties iššokti į aukščiausią poziciją šalyje.“ 

Lukrecijus Tubys (ELTA)
 
2019.04.05; 08:55

Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda oponuoja premjerui Sauliui Skverneliui, pastarąją savaitę žadėjusiam nemokamas bakalauro studijas. G. Nausėdos teigimu, S. Skvernelio pažadas yra nepagrįstas, nes, tvirtino ekonomistas, valstybė tiesiog neturi tam lėšų.
 
Jo teigimu, tol, kol bus vykdoma S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės mokesčių politika, išteklių nemokamoms studijoms neatsiras. 

„Perskirstymas per biudžetą šiuo metu Lietuvoje yra trečias nuo galo Europos Sąjungoje ir su šia mokesčių reforma, kurią dabar įgyveno Vyriausybė (…), niekas nesikeičia iš esmės. Mes pasmerkti likti Europos Sąjungos uodegoje. Tai kaip galima tuo pat metu mūsų premjerui meluoti, kad jis pasirūpins tuo, kad jis įves nemokamą bakalauro mokslą, kad jis subsidijuos atskiras visuomenės grupes – jis tam neturi lėšų, nes tai jau yra užprogramuota mokesčių reformoje“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad pastarąjį trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kandidatas į prezidentus S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą. Kalbėdamas apie švietimą, prezidento posto siekiantis premjeras pažymėjo, kad reikia tęsti pradėtas Vyriausybės reformas. Kita vertus, pasak S. Skvernelio, viena iš jo idėjų – nemokamos bakalauro studijos.

Rugilė Mackutė (ELTA)
 
2019.04.02; 07:23

Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Egidijus Motieka. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Neseniai trys realūs pretendentai į šalies prezidento postą – ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė – pristatė savo užsienio ir saugumo politikos programų metmenis. Žinoma, tai tik programų įžanginės tezės, tačiau jos jau leidžia numanyti apie kandidato įsivaizduojamą Lietuvos vietą tarptautinėje sistemoje.
Tačiau kyla klausimas, kiek tai iš tikrųjų atspindi Lietuvos užsienio politikos padėtį ir jos galimybes skleistis tarptautinėje politikoje? Ar pretendentų į šalies vadovo postą užsienio politikos matymas nėra paremtas paprasčiausiais stereotipais, leidžiančiais rinkėjams kalbėti taip, kad jų reputacija ir reitingai nenukentėtų? 

Pavyzdžiui, esu už NATO (ypač svarbūs 2 proc. krašto gynybai); taip pat ir už ES („Brexitas“ yra pavojingas, todėl reikia sutelkti jėgas tiek savo, tiek visų ES narių); su JAV mes palaikome gerus santykius, reikia juos dar suaktyvinti; su Rusija nelabai kas išeis (pavojinga, autoritarizmas, tarptautinės teisės pažeidimai, bet prekiauti reikia: „Mes norime ne kariauti, o prekiauti“, – kaip sakė vienas ekspremjeras); Baltarusija yra Rusijos satelitė, nors prekybiniai santykiai su ja būtini; Latvija ir Estija yra broliškos valstybės, bet gilesnės integracijos su jomis nevystysime, nes siekiant vystyti, reikia vystyti; Kinija yra labai svarbi Lietuvos prekybos partnerė, bet su ja reikia labai atsargiai, mes turime „ypatingos žvalgybinės informacijos“ apie jos žvalgybinius kėslus, be to, ten labai opi žmogaus teisių problema; laikykime aukštai iškėlę draugiškumo su visomis tautomis ir valstybėmis vėliavą ir t.t. Kai kurie paminėti stereotipai tinka ir dabartiniams prezidento posto siekiantiems politikams. 

Prezidento rinkimų kampanijos pradžioje apie užsienio ir saugumo politiką galima kalbėti ir be ypatingo pasiruošimo. Bet prasidėjus debatams reikia jau pademonstruoti savo žinojimą arba „žinojimą“, tai yra mokėjimą „leisti burbulus“. Galima rinktis… Išrinkus prezidentą „žinojimas“ turi baigtis, ir greitai reikia demonstruoti žinojimą, išmanymą, orientaciją ir mokėjimą laiku ir vietoje pasitelkti prie užsienio politikos formavimo prisidedančias institucijas. 

Visi trys realūs kandidatai į prezidentus – ne naujokai politikoje. G. Nausėdos veiklos sfera anksčiau apsiribojo finansais ir ekonomika, tačiau dažnai jo vertinimai turėjo politinį ir kartu tarptautinės politikos krūvį. I. Šimonytės kompetencija irgi buvo daugiau susijusi su finansais ir ekonomika, S. Skvernelio – kur kas platesnė, nes premjeras yra premjeras. 

Taigi užsienio ir saugumo politika šiems kandidatams nėra svetima. Todėl stebina S. Skvernelio mėginimai iškart tapti užsienio politikos žinovu – pareiškimai dėl Astravo AE, santykių su Latvija, Lietuvos ambasados perkėlimo į Jeruzalę, buvo akivaizdus nonsensas. Nė viena iš šių problemų tikrai nėra tiek svarbi, kad apie ją būtų verta kalbėti kaip apie ypatingą. Astravo AE klausimas yra išspręstas, mes pralaimėjome, mūsų pozicija aiški (nepirksime tos elektros), reikia tik ieškoti dividendų ateičiai demonstruojant vertybinę poziciją. 

Jeruzalės klausimas nėra mėgėjų klubo lygio problema. Tai Jeruzalės kaip tikrosios Izraelio sostinės, Donaldo Trumpo rinkimų programos realizavimo, ir galbūt taip pat Palestinos sostinės problema ateityje. Šiuo klausimu Lietuvos, kaip mažosios valstybės, nuomonė nėra svarbiausia. Be to, visada galima informacijos gauti iš Užsienio reikalų ministerijos. Juk tereikia išlaikyti balansą tarp JAV ir ES pozicijų, diapazonas – platus. Pasisakymai apie Latviją, kaip Lietuvos konkurentę, taip pat tik silpnina S. Skvernelio pozicijas. Kad Latvijos uostai (kaip ir Estijos bei Rusijos) yra mūsų konkurentai Rytų-Vakarų transporto koridoriuje, niekam nėra paslaptis. Bet juk tai konkurencijos aspektas, o ne priešpriešos. Kitas klausimas, kaip tai pateikti visuomenei. Taigi S. Skvernelis, tik pradėdamas diskusiją užsienio ir saugumo politikos klausimais, davė puikių kozirių kitiems pretendentams ir kritikams apskritai. 

Kiti S. Skvernelio programiniai teiginiai yra pragmatiški, tačiau kartu ir fragmentiški: kalbama apie nacionalinį interesą, santykių su JAV ir ES intensyvinimą, neįmanomą proveržį santykiuose su Rusija, Rytų partnerystės stiprinimą ir t.t. 

G. Nausėdos programa įneša šviežumo į Lietuvos užsienio politikos diskursą. Bandoma išplėsti Lietuvos interesų erdvę, neapsiribojant ES, NATO, JAV. Kandidatas kalba ne tik apie Kinijos, bet ir apie Lotynų Amerikos bei Afrikos rinkas. Ypatingas dėmesys skiriamas Lenkijai, kaip strateginei partnerei, taip pat Šiaurės šalims, ir, kas jau buvo beveik užmiršta – Šiaurės šalių, Baltijos valstybių ir Lenkijos geopolitinei jungčiai, kaip regioniniam struktūriniam vienetui. Apie tokią jungtį gana daug kalbėta formuojant Lietuvos aktyvią užsienio politikos koncepciją po įstojimo į ES ir NATO. Tokia jungtis ES viduje leistų suaktyvinti Baltijos jūros regiono politinį ir ekonominį telkimąsi. Nemažas dėmesys skirtas ir Ukrainai, klimato kaitai, ekonominei diplomatijai. 

Tačiau pretendento retorikoje galima pastebėti ir fragmentiškumą, ypač pristatant santykius su NATO, Rusija, Ukraina, Kinija. G. Nausėda problemas labiau aptaria kaip mokslininkas, t.y. tarp pretendento ir problemos jaučiama distancija. Norėtųsi palinkėti „susilieti“ su problema ir aptarinėti ją ir kaip mokslininkui, ir kaip politikui. 

I. Šimonytė, pristatydama užsienio ir saugumo politikos programinius metmenis, neapsiribojo atskirais programiniais blokais ar atskiromis šalimis. Pateiktos Lietuvos saugumo erdvės problemos, ekonominio modelio keliami iššūkiai krašto saugumui, nagrinėtas Lietuvos atsparumas įvairioms įtakoms per energetiką, infrastruktūrą ir neskaidrų verslą, transatlantiniai santykiai, santykiai su JAV, Kinija, kaimyninėmis šalimis, ES institucinė raida ir kita. 

Visgi kai kurie klausimai aptariami paviršutiniškai – santykiai su Rusija, Kinija, Latvija ir Estija. Nagrinėjant I. Šimonytės teiginius matyti, kad problemas dėsto žmogus, kuris įpratęs jas spręsti. Tačiau problemų formulavime įžvelgčiau strateginės dimensijos trūkumą. 

Taip pat reikėtų pastebėti, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda struktūrinę prieigą prie finansinių ir ekonominių problemų pritaiko politikai ir kartu tarptautinei politikai. Tačiau prieiga prie tarptautinės politikos ir ekonomikos turėtų skirtis, nes politikoje galia turi visai kitas dominantes. 

Debatai užsienio ir saugumo politikos klausimais artėjant rinkimams taps vis labiau sudėtingesni ir, aišku, įdomesni. Visi trys kandidatai gali dar daugiau įsigilinti į šias problemas. Ko būtų galima pageidauti užsienio ir saugumo politikos formavime? Norėtųsi aiškesnės atskirų sričių pateikimo hierarchijos. Tarptautinės problemos yra globalios, regioninės ir lokalios. Taip pat jos apima tarptautinių santykių ir geopolitikos dimensijas. Kartu problemos apima ilgojo, vidutinio ir trumpojo laikotarpio strategijas. Tarptautinė politika ir saugumo politika yra glaudžiai susijusios su tarptautine ekonomika, finansais, energetika, transportu, komunikacija, informatika ir kt. Energetinių išteklių diversifikacija yra tarptautinės politikos sudėtinė dalis. Lygiai taip pat, kaip ir geofinansai ar geotransportas. 

Pavyzdžiui, Lietuva, būdama Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, neišvengiamai turės dalyvauti Kinijos inicijuojamame Naujojo šilko kelio projekte. Kaip Lietuva jame dalyvaus? Kaip galima suderinti vertybinę orientaciją su šia būtinybe, nes nedalyvaujant mūsų vietą užims kiti? Kaip mes kalbėsime šiuo klausimu su ES? Kinijos ir ES tarpusavio prekyba yra didžiulė, ji vis auga. Naujojo šilko kelio projektas startavo 2014 m., jis bus „tiesiamas“ kelis dešimtmečius. Aišku, kandidatams sunku dabar kalbėti, kokį kelia jie rinksis, tačiau vienam iš jų tapus prezidentu, tą kelią vis dėl to reikės rinktis kartu su politiniu elitu. Taip pat reikės apsispręsti kitais svarbiais ES, NATO, ESBO raidos klausimais. Reikės formuoti ne tik reagavimo, bet ir produkavimo darbotvarkę. Pavyzdžiui, galima užduoti klausimą, kokį geopolitinį modelį Lietuvai projektuoja kandidatai? Auksinės provincijos? Aktyvaus tarptautinės politikos subjekto, kiek tai leidžia mažos valstybės galimybės? O gal tik iškelsime „draugiškumo vėliavą“? 

Taigi, kaip greitai prezidentinių reitingų lyderiai, užsienio ir saugumo politiką pradėdami nuo švaraus lapo, perpras tarptautinės ir užsienio politikos specifiką?

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.27; 07:30

Gatrobare „Plus Plus Plus“ kandidatas į Lietuvos prezidentus Gitanas Nausėda dalyvavo diskusijoje su visuomene. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniuje vykusiame susitikime su visuomene prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sakė esantis už visuotinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ją esą reikėtų įvesti laipsniškai.

„Aš esu už visuotinį šaukimą. Tiktai turbūt pasakyčiau taip: merginos turėtų galimybę pasirinkti, ar jos nori tarnauti, ar ne. Aš manau, kad jos puikiausiai gali rasti pritaikymą savo gebėjimams šiuolaikinėje kariuomenėje, kadangi tai nebėra Stalonės muskulais pasipuošusių vaikinų užsiėmimas, o tai yra ir intelektualus darbas, ir įdomios IT sritys, kuriose merginos galėtų rasti pritaikymus savo gabumams“, – sakė G. Nausėda.

Kartu jis pridūrė, kad visuotinę privalomąją karo tarnybą reikėtų įvesti laipsniškai: „Taip, aš už visuotinę šaukimo sistemą, bet reikėtų ją įvesti pamažu, nes šiuo metu mes neturime infrastruktūros visuotinio šaukimo sistemai. Mes neturime pakankamai lėšų skyrę šitam reikalui, ir dėl to tai turi būti daroma tik ateityje ir atsargiai“.

Sigita Zumerytė (ELTA)
 
2019.03.22; 08:47

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniuje vykusiame susitikime su visuomene prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sakė manantis, kad Konstitucijos prezidentui suteiktų galių pakanka, kad jis galėtų daryti svarią įtaką tiek vidaus, tiek užsienio politikai. Pagrindinio šalies įstatymo keisti esą nereikia, siekiant prezidento galias išplėsti. 

„Aš manau, kad nereikia kaitalioti Konstitucijos, kuri Lietuvoje yra labai gera daugeliu požiūriu. Mes galime didžiuotis savo Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes tai yra labai gerai subalansuotas dokumentas, parengtas gerai savo darbą išmanančių žmonių“, – sakė G. Nausėda 

G. Nausėda pabrėžė, kad prezidento politinė įtaka šalyje labai priklauso asmeniškai nuo jo paties. 

„Prezidento vaidmuo ir yra, ir gali būti didelis, jei prezidentas pats nori naudotis savo galiomis, o patikėkite, Konstitucija jam suteikia pakankamai galių būti aktyviu tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – pabrėžė G. Nausėda. 

Publikos paklaustas patikslinti ar tikrai prezidentas turi pakankamai svertų daryti įtaką vidaus politikai, G. Nausėda užsiminė apie vadinamąją minkštąją prezidento galią. 

„Mes kažkaip sufokusuojame savo dėmesį į tuos keletą Konstitucijos straipsnių, kurie pabrėžia prezidento įgaliojimus, bet tarp įgaliojimų, tarp eilučių galima naudotis vadinamąja minkštąja prezidento galia, kuri reiškia pirmiausia jo moralinį autoritetą. Nes prezidentas yra vienintelis visos tautos renkamas pareigūnas ir išrinktas jis įgyja tam tikrą pasitikėjimo mandatą, tautos paramos mandatą. Tuo mandatu jis gali naudotis bendraudamas su kitomis vykdomosios valdžios institucijomis“, – pabrėžė G. Nausėda 

Kartu jis pridūrė, kad tapęs prezidentu, siektų nacionalinių susitarimų svarbiais šaliai klausimais. 

„Ketinu naudotis tomis galiomis. Ketinu inicijuoti nacionalinius susitarimus kertiniais Lietuvos gyvenimo klausimais ir kviesti partijas bendradarbiauti. Jeigu jos bendradarbiauti nenorėtų, aš ketinu tai eksponuoti, parodyti rinkėjams, kurie netrukus turės spręsti dėl partijų 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose. Taip, kad aš manau, joms netgi nesibaiminant prezidento, o norint geriau pasirodyti rinkimuose, geriau būtų bendradarbiauti, negu nebendradarbiauti“, – pridūrė G. Nausėda. 

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.

Sigita Zumerytė (ELTA)
 
2019.03.22; 08:00

Ekonomistas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rytų Europos studijų centre vykstančioje diskusijoje kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda pristatė savo užsienio politikos gaires. G. Nausėda pabrėžė, kad yra gilesnės ES integracijos šalininkas, tačiau, pasak G. Nausėdos, gynybos srityje pagrindu ir toliau turi išlikti NATO. Kartu ekonomistas tvirtino, kad Lietuvos užsienio politika neturi apsiriboti vien tik Vakarais. Jo teigimu, Lietuva, siekdama ekonominių interesų, turi būti aktyvi ir Rytuose. ,,Aš esu už tai, kad kalbėtis galima su visais, kurie turi noro kalbėtis“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda pabrėžė, kad ES išlieka svarbiausia Lietuvos platforma, kurioje leidžiama tartis atskiroms demokratinėms valstybėms. 

Kandidatas į prezidentus neatmeta galimybės, kad reikia kelti klausimą dėl ES bendrųjų gynybos pajėgų. Pasak jo, šios diskusijos ES kyla ne veltui, nes NATO ir JAV buvimas Europoje „nėra iškaltas akmenyje, tai yra politinės dienotvarkės klausimas, ir tai gali keistis“.

Tačiau, pabrėžė G. Nausėda, ES gynybinės pajėgos negali dubliuotis su pagrindiniu Lietuvos gynybos garantu – NATO.

,,Saugumo garantijos, neturiu jokių abejonių, NATO – svarbiausias mūsų skydas (…) Mes turime ne tik retorika stiprinti NATO, bet ir priimti įsipareigojimus. Man BVP procentas nėra tik statistinis dydis, tai yra nuoseklus Lietuvos įsipareigojimas“, – teigė jis.

Kita vertus, pabrėžė jis, Lietuva užsienio politikoje turi būti aktyvi ne tik santykiuose su ES. Pasak jo, Lietuva ir toliau turi plėtoti dvišalius santykius ir bandyti kalbėtis su tais, su ,,kuriais sunku kalbėtis“. Ekonomistas tvirtino, kad reikia užmegzti dialogą su rytinėmis kaimynėmis – Rusija ir Baltarusija – pirmiausia dėl ekonominio bendradarbiavimo bei siekiant kelti klausimus dėl žmogaus teisių ar geopolitinės įtampos mažinimo. 

,,Aš esu už tai, kad kalbėtis galima su visais, kurie turi noro kalbėtis, bet dialoge mes turime turėti tam tikrų principų ir juos rodyti“, – teigė jis. 

G. Nausėda taip pat neslepia, kad pirmas jo vizitas būtų Lenkijoje. Pasak jo, Lietuva ir Lenkija turi stiprinti dvišalius santykius tiek gynyboje, tiek ekonomikoje. 

,,Santykiai su Lenkija turi būti tobulinami, turi būti persilaužimas ekonomikos srityje ir saugumo srityje (…). Lenkija – viena sparčiausiai augančių valstybių Europoje“, – teigė jis. 

Paklaustas, ar leistų Lietuvoje rašyti Lietuvos piliečių pavardes lenkiškomis rašmenimis, G. Nausėda atsakė, kad leistų antrame paso puslapyje. 

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Kinija, G. Nausėda teigė, kad importas ir eksportas tikrai gali būti sparčiau plėtojamas. Bet kalbėdamas apie Kinijos investicijas, pabrėžė, kad reikia būti atsargesniems, ir visos Kinijos investicijos turėtų pereiti nacionalinio saugumo filtrą – ypač energetiniai projektai. 

,,Ekonominis bendradarbiavimas su Kinija turi būti plėtojamas (…). Kalbant apie investicijas, jos turi pereiti nacionaliniu saugumu besirūpinančių institucijų filtrą (…). Kad politikai atsižvelgtų į visas rizikas, nes Kinija, be ekonominių planų, gali turėti ir kitų, turime matyti visas rizikas“, – teigė G. Nausėda.

Paklaustas, ar susitiktų su Dalailama, G. Nausėda atsakė, kad tai būtų nebent neoficialus susitikimas, nes prezidentas susitinka su politiniais lyderiais. 

„Dalailama yra religinis lyderis ir jam apsilankius Lietuvoje su juo galėtų susitikti dvasininkai. Prezidentas susitinka su politiniais lyderiais (…). Galime diskutuoti nebent apie neoficialų susitikimą“, – teigė jis.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.6; 06:45