Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir „NATO 2030“ ateities strategijos rekomendacijas, sakoma Prezidentūros pranešime.
 
Prezidentas pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų.
Jensas Stoltenbergas. EPA-ELTA nuotr.
 
Pradėtas „NATO 2030“ procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų.
 
„Ieškodami tinkamiausio ir efektyviausio atsako į naujai kylančius iššūkius, privalome išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną, nepaleisdami iš akiračio agresyvių Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – sakė šalies vadovas.
 
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030 m. planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento. Lietuva nuosekliai vykdo reikalavimą skirti 20 proc. viso gynybos biudžeto išlaidų įrangai, taip pat aktyviai dalyvauja NATO misijose ir operacijose, tarp jų Irake ir Afganistane.
 
Šalies vadovas padėkojo NATO sąjungininkėms, dislokavusioms pajėgas Lietuvoje ir užtikrinančioms nenutrūkstamą oro policijos Baltijos valstybėse misiją šiuo sudėtingu laikotarpiu. NATO priešakinių pajėgų bataliono veikla Lietuvoje vykdoma jau ketverius metus.
 
Per pokalbį padėkota NATO generaliniam sekretoriui už subalansuotą strateginę komunikaciją, kuria pabrėžiamas Aljanso gynybinis budrumas ir pasirengimas atgrasyti grėsmes regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 08:14

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
 
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
 
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
 
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
 
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
 
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
 
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis. 
 
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
 
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
 
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
 
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
 
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
 
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
 
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
 
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
 
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
 
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
 
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
 
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
 
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
 
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
 
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
 
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
 
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
 
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
 
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 14:00

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį griežtai pasmerkė ES šalių diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir pareiškė, kad Bendrijos lyderiai per artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą turės nuodugniai įvertinti santykius su Rusija.
 
„Griežtai smerkiu ES (Lenkijos, Švedijos, Vokietijos) diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir Kremliaus brutalumą prieš politinius oponentus. Aišku, kad po ES pasiuntinio vizito mes turėsime per artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nuodugniai įvertinti santykius su Rusija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė G. Nausėda.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį, Maskvoje viešint ES diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, paskelbė, kad išsiunčia iš šalies diplomatus iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos neva dėl dalyvavimo nesankcionuotose demonstracijose, skirtose palaikyti suimtą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
 
Tokio žingsnio šalis ėmėsi per pirmą oficialų ES diplomatijos vadovo vizitą į Rusiją nuo 2017 m.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas penktadienį pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas „nėra niekaip pateisinamas“ ir dar labiau kenkia Rusijos santykiams su Europa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 00:01

Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad vidaus politikoje nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, jog yra aktyvus. Tačiau ekspertai teigia, kad to paties apie prezidento apsukas užsienio politikoje nebūtų galima pasakyti. Bent jau pastaruosius metus, kuomet svarbiausia visų šalių problema tapo koronaviruso pandemija. Prezidentūra, gali susidaryti įspūdis, yra dažniau pastebima besisukanti COVID-19, bet ne užsienio politikos formavimo bei įgyvendinimo problemose.
 
Viena vertus, svarsto ekspertai, natūralu, kad nesant gyvo kontakto, realizuoti užsibrėžimus užsienio politikoje yra ganėtinai sudėtinga, tačiau, kita vertus, tam tikrą G. Nausėdos užsienio politikos nepastebimumą lemia ir šalies vadovo atsargumas, ir staigių judesių vengimas – bruožai, kuriais nepasižymėjo prieš tai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
 
Politologai svarsto, ar prie Lietuvos diplomatijos vairo stojęs ir aktyviai užsienio politikos temomis komunikuojantis Gabrielius Landsbergis viešumoje tik dar labiau nestiprins šio kontrasto ar įvaizdžio, kad G. Nausėdos užsienio politika daugiausiai yra susikoncentravusi į kasdienių problemų sprendimą. Įvertinus tai, kad 2024 m. Lietuvoje vyks tiek parlamento, tiek prezidento rinkimai, galbūt skirtingos apsukos užsienio politikos bare taps ir trinčių tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros priežastimis.
 
Visgi, pastebi ekspertai, nepaisant aktyvios ir pastebimos G. Landsbergio komunikacijos, kol kas ir jis apčiuopiamais rezultatais pasigirti negali. Buvusio užsienio reikalų ministro ir Lietuvos ambasadoriaus JAV Vygaudo Ušacko teigimu, G. Landsbergio deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų jau artimiausiu metu laukia rimti išbandymai.
 
G. Nausėdos užsienio politikos išskirtinumą temdo ne tik COVID-19: žlugo pirminiai užsibrėžimai
 
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, esama įvairių priežasčių, kodėl prezidento užsienio politika pastaruosius metus atrodo pakankamai blankiai.
 
„Galima ieškoti įvairių paaiškinimų, kodėl pastaruosius metus Prezidentūra pasyviau atrodo užsienio politikos srityje. Žinoma, nemažai lemia ir esamos sąlygos: nėra gyvų susitikimų ir vizitų. Tai kas šiuo metu vyksta online, neatsveria gyvo kontakto. Užsienio politikoje jo reikia, nuo gyvo kontakto prasideda didesnis ar mažesnis tarpusavio pasitikėjimas“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Profesoriaus manymu, valstybių lyderių bendravimą į virtualią erdvę perkėlusi COVID-19 pandemija prezidentui tapo savotišku kliuviniu, užmegzti asmenines pažintys su kitais valstybių lyderiais. Asmeniniai kontaktai, tęsė T. Janeliūnas, yra itin svarbūs konstruktyviam darbui užsienio politikos bare ir konkrečiai ieškant rėmėjų savo stumiamos iniciatyvoms.
 
TSPMI profesorius atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, šiuo metu dar neleidžia G. Nausėdai kalbėti apie labai matomus nuveiktus darbus užsienio politikoje – tai nerealizuotos idėjos. Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje prezidentas ruošėsi peržiūrėti santykius su Baltarusija. Tapęs šalies vadovu G. Nausėda teigė, kad Lietuvos dialogas su Minsku galėtų tapti vienu iš įrankių pristabdyti dėl Rusijos spaudimo spartėjantį Baltarusijos suvereniteto nykimą.
 
Tačiau išskirtiniu užsienio politikos akcentu turėjusi tapti iniciatyva žlugo kartu su Baltarusijos prezidento rinkimais, po kurių Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmėsi brutalaus smurto prieš taikiai protestavusią pilietinę visuomenę.
 
Visgi T. Janeliūnas sutiko, kad G. Nausėda buvo pakankamai aktyvus ir Baltarusijoje prasidėjusios krizės metu. Tačiau, atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, pastaruoju metu šiuo klausimu iniciatyvą perėmė Užsienio reikalų ministerija su G. Landsbergiu priešakyje. 
 
Profesoriaus manymu, prie idėjų, kurių taip ir nepavyko realizuoti, galima priskirti ir G. Nausėdos dar 2019 m. Jungtinių Tautų Asamblėjoje deklaruotus užmojus dėl žaliosios energetikos ir klimato kaitos.
 
„Šie išsikelti tikslai neatnešė nei matomumo, nei kažkokio pripažinimo, nebuvo aktyvesnio prezidento pasirodymo“, – teigė profesorius.
 
Prezidentas yra atsargus užsienio politikoje: palygino su D. Grybauskaite
 
Apibendrindamas G. Nausėdos veiklą užsienio politikos srityje T. Janeliūnas pripažino, kad trūksta ambicingų idėjų, o Prezidentūros darbas – daugiau susikoncentravęs į kasdienių darbų atlikimą.
 
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Aš neabejoju, kad jam skiriama daug laiko, tačiau jis yra kasdieninis, rutininis. Tam energijos reikia, bet tokia veikla nesukelia daug entuziazmo“, – sakė politologas.
 
T. Janeliūno teigimu, toks Prezidentūros darbo braižas nebūtinai yra blogai. Užsienio politikoje, pažymi profesorius, ypač svarbu nuoseklumas bei nuspėjamumas.
 
Kita vertus, tai, kad G. Nausėda užsienio politikoje yra itin atsargus, turi ir savo kainą. Pirmiausia, prezidentas jam priklausančių prerogatyvų lauke yra mažiau pastebimas. Pavyzdžiui, jo pirmtakė prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo atžvilgiu buvo ryškesnė.
 
Pastaroji, tęsia T. Janeliūnas, pirmosios savo kadencijos pradžioje siekė aktyvumo ir atitinkamai susilaukė nemažai reakcijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
 
„Anaiptol ne visada tos reakcijos buvo teigiamos. Pavyzdžiui, kokį ažiotažą sukėlė jos sprendimas nesusitikti su Obama Prahoje“, – prisiminė jis. Tuo tarpu G. Nausėda tokio pobūdžio sprendimų vengia.
 
„Nausėda vengia staigių judesių ir jis nesukelia tokių kritinių vertinimų bei atsiliepimų, ko sulaukdavo D. Grybauskaitė“, – teigė profesorius.
 
„Grybauskaitė tokių sprendimų nebijojo, ji kalbėjo pakankamai tiesmukai net agresyviai. Dėl to susilaukdavo nemažai kritikos. Nausėda bando to nedaryti. Kita vertus, tai turi savo kainą – tada į tave nelabai kreipia dėmesio ir nelabai aišku, ką tu norėjai padaryti“, – apibendrino T. Janeliūnas.
 
Prezidentą mato daugiau vidaus politikoje: gali kilti trinčių su G. Landsbergiu
 
Tuo tarpu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas sako, kad kalbant apie prezidento lyderystę užsienio politikoje reikia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad G. Nausėda nėra itin pastebimas, tačiau įvertinti ir patį šalies vadovo pasiūlymų turinį. Politologo teigimu, šiuo atžvilgiu galima pasigesti prezidento dedamų akcentų, kaip konkrečias idėjas būtų galima įgyvendinti.
 
„Aš manau, kad prezidentas yra pareiškęs gerų iniciatyvų, tačiau, svarbu pažymėti, jog svarbios būna tik tos iniciatyvos, kurios tampa realizuotos praktikoje. Pavyzdžiui, Baltarusijos atžvilgiu trijų žingsnių planas yra logiškas, tačiau ar čia buvo kažkoks proveržis? Ar po to, kai buvo paskelbtas planas, sekė veiksmai? Akivaizdu, kad rezultato nebuvo. Galbūt reikėjo daugiau ir su pačiais Europos partneriais kalbėtis ir veiksmus derinti su Lenkija, Švedija ir t.t.“, – svarstė G. Česnakas. 
 
„Negali būti ruošiami planai, apie kuriuos yra tik pakalbama, reikia konkretesnių žingsnių“, – teigė jis.
 
LKA profesoriaus manymu, prezidentas, ypač pastaruoju metu, daugiau dėmesio skyrė ne užsienio, bet vidaus politikai.
 
„Prezidentas iš esmės bando apsiriboti vidaus politika. Pirmiausia, pandemijos suvaldymo klausimais. Tačiau pagal kompetencijas tai juk priklauso Vyriausybei. Prezidentas daro iniciatyvas, tariasi su medikais, tačiau galiausiai darbas padaromas ministerijose“, – sako G. Česnakas.
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Tačiau ir vidaus politikoje, pažymi politologas, G. Nausėda deklaruoja siekinius, kurie yra arba itin abstraktūs – kaip gerovės valstybės idėja – arba tiesiog nesusieti su įgyvendinimu praktikoje.
 
„Skiepijimo planas turi būti pagrįstas pajėgumais: skiepijimo pajėgumais, kiek yra vakcinų, kaip galima jas transportuoti. Mes visi suprantame, kad gerai, jog būtų galima paskiepyti 70 proc. gyventojų, tačiau strateginiame ir taktiniame lygmenyje turi būti nurodyta, kaip tai bus padaroma“, – teigė G. Česnakas.
 
Tuo tarpu kalbėdamas apie G. Landsbergio vadovavimą Lietuvos diplomatijai LKA profesorius pažymėjo, kad bent jau darbo pradžioje konservatorių lyderis tikrai yra aktyvus ir pastebimas. Todėl, svarstė politologas, įvertinus esamas Prezidentūros ir G. Landsbergio darbo tendencijas, galima manyti, jog ateityje Užsienio reikalų ministerija (URM) gali į šoną stumtelti prezidentą. Galbūt, neatmetė tokios galimybės LKA profesorius, tai galėtų ateityje net išprovokuoti trintis tarp URM ir Prezidentūros vadovų.
 
„Jei Gabrielius Landsbergis ir toliau rodys aktyvumą, kurį dabar galima matyti, trinčių su Prezidentūra galį atsirasti. Galbūt ateityje galime sulaukti net sprendimų dėl susiklosčiusios dinamikos. Tuo labiau, kad situaciją aštrins ir politinis kalendorius: 2024 m. vyks prezidento, parlamento rinkimai“, – teigė G. Česnakas.
 
Tuo tarpu buvusio užsienio reikalų ministro V. Ušacko nuomone, nepaisant skirtingų asmenybių tipų ar skirtingų siekinių artėjančiuose Seimo ar prezidento rinkimuose, tiek G. Nausėda, tiek G. Landsbergis turėtų vengti tarpusavio trinčių, kurios, ko gero, neleistų tikėtis ir sėkmės jų prerogatyvoje esančioje užsienio politikoje.   
 
„Jų darbo rezultatai ir sėkmė rinkėjų akyse bus apspręsti komandiniu žaidimu. Kaip sakoma: „It takes 2 to tango“, ypač kai tai susiję su Lietuvos užsienio politika ir nacionaliniu saugumu“, – svarstė „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys.
 
Kol kas G. Landsbergis ryškių rezultatų neparodė
 
Savo ruožtu T. Janeliūnas mano, kad nepaisant aktyvumo komunikuojant, G. Landsbergis kol kas užsienio politikoje nesugebėjo reikšmingiau pasižymėti. 
 
„Landsbergis nėra naujokas ir jis žino kaip elgtis, ir kaip kalbėti, ir pritraukti dėmesį tarptautinėje auditorijoje. Ir tai tikrai jam sekasi. Aktyvumas ko gero ir yra labiausiai siejamas su tuo. Iš kitos pusės – URM kol kas kažkokių ryškių rezultatų dar nepasiekė. Siekis, kad būtų Rusijai įvestos sankcijos dėl Navalno baigėsi niekuo. Kitaip tariant, kalbėjimas yra vienas dalykas, tačiau reikia labai konkrečių darbų“, – sakė T. Janeliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad panašiai galėtų būti traktuojamas ir konservatorių keltas klausimas dėl būtinybės pasiekti susitarimą dėl Astravo AE energijos nepirkimo.
 
„Nėra rezultato kol kas, nors ir atrodė, kad tai yra vienas iš pirmųjų Vyriausybės prioritetų“, – sakė T. Janeliūnas.
 
V. Ušackas: galbūt prezidentas laukia, kol G. Landsbergio kategoriškumas savaime priges
 
Buvęs užsienio reikalų ministras V. Ušackas taip pat sutiko, kad G. Landsbergio, kaip ministro, atsakingo už Lietuvos užsienio politiką, startas buvo ganėtinai intensyvus. Pasak jo, tai yra suprantama – G. Landsbergiui pirmą kartą suteikta galimybė būti Vyriausybės nariu.
 
Tačiau, pridūrė diplomatas, tai nebūtinai reiškia, kad užsienio politikos praktiką lydi pasiekimai. „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, deklaracijos ir kategorišką vertybinę liniją akcentuojantys pareikšimai nėra tai, kuo galima užpildyti politikos praktikos turinį.
 
V. Ušackas tapo „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. „Avia Solutions Group“ nuotr.

„Gabrieliaus Landsbergio ir TS-LKD deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų laukia rimti išbandymai. Iš opozicijos pozicijų buvo lengva reikalauti Astravo AE uždarymo, režimo kaitos Baltarusijoje, daugiau ir griežtesnių sankcijų Rusijos pareigūnų ar oligarchų atžvilgiu. Tuo tarpu pirmieji ES užsienio reikalų ministrų posėdžiai ir rezultatai jau liudija, kad reali vyriausybinė diplomatija yra žymiai labiau kompleksiška ir sudėtinga, nei parlamentinės diplomatijos deklaracijos, demonstracijos ar piketai“, – Eltai sakė V. Ušackas.
 
Diplomatas svarstė, kad prezidentas, galbūt, jau spėjęs suprasti, jog greitų rezultatų užsienio politikoje sunku pasiekti, laukia kol G. Landsbergio aktyvi ir kartais romantizuota komunikacija sumažės, ir atsiras labiau kompleksiškas politinės realybės vertinimas.
 
„Gali būti, kad prezidentas matydamas TS-LKD užsienio politikos vairininkų entuziastingą, romantišką ir kai kuriais klausimais kategorišką nusistatymą, tolerantiškai stebi aktyvią komunikaciją, tikėdamasis, kad reali, o kai kada ir karti patirtis derybose Briuselyje dėl bendros ES pozicijos Baltarusijos, Rusijos ar Kinijos atžvilgiu, šiek tiek prigesins tą kategoriškumą bei įneš pilnesnį, labiau subtilų ir niuansuotą tarptautinių procesų vertinimą, kuris padės profesionaliai formuluoti ir efektyviai įgyvendinti užsienio politiką remiantis visapusiškais nacionaliniais interesais. Netrukus paaiškės, kad solidi ir sėkminga užsienio politika privalo reikšti ne tik vertybinius, bet ir strateginius, ekonominius šalies interesus. Turi būti formuojama ne tik ko mes „norime“, bet ir tai, kas „įmanoma“. Taip savo užsienio politiką konstruoja JAV, Vokietija, Skandinavijos ir kitos šalys. Taip turėtų daryti ir Lietuva“, – sakė V. Ušackas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.01.31; 12:00

Gaisrininkų automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Šalyje buvo paskelbta sustiprinta priešgaisrinės saugos parengtis: iš atostogų vėl buvo karštligiškai atšaukinėjami tarnybos žmonės, telkiami savanoriai talkininkai, gaisrinės mašinos budėjo užvestais varikliais.

Buvo primygtinai rekomenduojama nepalikti paskleistų popierių ant rašomojo stalo, nebevartoti degiųjų skysčių nei išoriniams, nei vidiniams tikslams, cigaretės užsidegimas buvo prilyginamas sprogdiklio virvutės padegimui, galinčiu užsibaigti didžiuliu „bumt“ su liepsnų prasiveržimu perdžiūvusiame miške.

Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tokios mobilizacinės būsenos sąlygomis į Teisingumo  ministro postą įžengė Evelina Dobrovolska, prezidento Gitano Nausėdos žodžiais tariant, mergina su degančiomis akimis.

Kad ir ką sakytų etatiniai optimistai, dauguma šalies gyventojų baiminosi, kad mergina su liepsnojančiomis akimis nepadegtų valstybės…

                                                                     X

Iš didelio debesio maža lietaus, arba, kitaip tariant, užsitęsusiame ministrų paskyrimo procese prezidentas G. Nausėda galiausiai nusprendė apsimesti katinu Leopoldu, visus kviečiančiu gyventi draugiškai.

– Bailys bailys, Nausėda yra bailys, – pakampėmis šnypštė pelės V.Valentinavičius, R  Valatka ir kt.

Savo ruožtu rašytojas Pickus Gruodžio pradžioje parašė poemą „Nausėda pelių neėda“.

Žinia, vienas Konfucijaus pasekėjas jau kadaise tikino, kad nesvarbu tai, kokios spalvos yra katinas, svarbu, kad jis gaudo pelės. Tačiau, kaip atrodo, net Konfucijus užspringtų, neištaręs nė žodžio, jeigu – neduokDie – sužinotų, kad štai jau mūsų laikais humanitarai katinai nebegaudo pelių dėl humanistinių sumetimų.

Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.

                                                                          X

Greičiau nei per pasaulį keliaujanti epidemija tarp žmonių paplito kvailystės mada, vedama įsitikinimo, kad visi argumentai gali būti skirstomi į: a) konstituciškai pagrįstus argumentus ir b) konstituciškai nepagrįstus argumentas. Toks  suskirstymas pirmiausiai užgimė tarp Dobrovolskos rėmėjų, personalinių teisininkų pensininkų, užsilikusių nuo persų laikų, o netrukus kaip kibirkštis perdžiūvusiame miške persimetė į žurnalistų mases, paplito tarp nekritiškų skaitytojų, pasiekdavo net atokiausių kaimų gyventojus. Kvailių pasaulyje toks suskirstymas veikė kaip kompensacinis logikos taisyklių nepaisymo ir kompetencijos trūkumo mechanizmas. 

Tačiau teisybės labui reikia pastebėti ir tai, kad dėl masinio kvailumo išplitimo Konstitucija buvo niekuo dėta.                                            

                                                                         X

                                                    mūsų namus užpuolė pelės

                                                    (kodėl – todėl)

                                                    nes niekad negyveno čia

                                                    miškų pelėdos

                                                    nes katinas

                                                    seniai

                                                    paliko įsižeidęs mus

                                                    nes ir nuodai

\                                                   dabar

                                                    pritaikyti

                                                    išimtinai

                                                    humanitarinėm reikmėm

                                                    o

                                                   kardas

                                                   taip ir pasiliko

                                                   perdirbtas

                                                   į žagrę

                                                   ir

                                                   tas

                                                  ruduo

                                                  po paskutinio gaisro

                                                  iškritusiais jau lapais

                                                  visai ne mūsų

                                                  herbas

                                                  pelės-pelės-pelės-

                                               pelės

2020.12.08; 18:16

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė savo verdiktą dėl Ingridos Šimonytės pasiūlyto kandidatų į ministrus sąrašo. Kaip ir skelbta anksčiau, Prezidentūra paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės kandidatų sąrašo į visas ministerijas netvirtins.
 
Šalies vadovas atmetė į žemės ūkio ministrus siūlytos Dalios Miniataitės ir į susisiekimo ministrus teikto Kasparo Adomaičio kandidatūras.
 
„Galiu pasakyti, kad dviejų ministrų – susisiekimo ir žemės ūkio – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministerijų pozicijas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su I. Šimonyte sakė G. Nausėda.
 
Pasak prezidento, jis iš šių kandidatų pasigedo gero sektoriaus, į kurio kuravimą buvo siūlomi, išmanymo.
 
„Aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo. Dėl tos priežasties tiek Laisvės partijos kandidatas – kalbame apie Susisiekimo ministeriją, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas – kalbame apie Žemės ūkio ministeriją, turėtų pateikti naujus kandidatus artimiausiu metu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad jau yra kalbėta apie tai, kas galėtų būti siūloma į K. Adomaičiui žadėtą vietą Susisiekimo ministerijoje.
 
„Preliminariai žinau galimą Laisvės partijos kandidatūrą, ją turėtų patvirtinti partijos valdymo organai. Jei ši kandidatūra bus pateikta man – pakankamai gerai pažinodamas šį asmenį, manau, kad tai tikrai galėtų būti geras kandidatas portfeliui paimti“, – sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas neslėpė, kad I. Šimonytės pateiktame sąraše buvo ir daugiau kandidatų, kurie jam sukėlė abejonių. Tarp tokių jis pirmiausiai įvardino siūlytą kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus. Į šį postą pasiūlytas Arūnas Dulkys.
 
„Man daugiausiai abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų“, – aiškino prezidentas.
 
Pasak šaliea vadovo, I. Šimonytė prisiėmė atsakomybę dėl to, kaip seksis sveikatos sektoriuje situaciją suvaldyti A. Dulkiui. Taip pat sutarta, pažymėjo prezidentas, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, A. Dulkio darbas ministro pozicijoje būtų iš naujo svarstomas.
 
„Tas problemos išmanymas, kurį paliko ponas Dulkys, paliko tam tikrų abejonių. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą, ir mes sutarėme, kad, jeigu dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai. Aš tikrai nenoriu, kad dirbti nesisektų, ir norėčiau būti neteisus, linkiu geriausios kloties ponui Dulkiui, bet iššūkiai bus tikrai didžiuliai“, – sakė A. Nausėda.
 
Klausimų sukėlė D. Kreivio kandidatūra
 
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlė ir kitas konservatorių pasiūlytas kandidatas. G. Nausėdai užkliuvo į energetikos ministrus pasiūlytas Dainius Kreivys.
 
„Ne tiek savo kompetencija arba savo reguliavimo sferos išmanymu, kiek tam tikromis problemomis, susijusiomis su privačių ir viešų interesų derinimu“, – sakė G. Nausėda.
Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Ponas Kreivys savo sritį išmano, tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to buvęs atsistatydinimas kelia tam tikrų rizikų, į kurias prezidentas ir premjeras negali nereaguoti“, – sakė šalies vadovas.
 
Prezidentas informavo gavęs D. Kreivio raštišką įsipareigojimą, kad būtų išvengta net menkiausių įtarimų dėl interesų painiojimo.
„Matydamas šį jo rimtą požiūrį į tas galimas rizikas, aš nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – sakė šalies vadovas.
 
G. Nausėda: nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja
 
Prezidentas atmetė kritiką dėl per lėto kandidatų atrankos proceso, nes Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta.
 
„Mūsų abejonės dėl pirmųjų ministrų ar kandidatų į ministrus, kurie buvo pasirodę Prezidentūroje, buvo pateiktos jau antradienį, likusieji kandidatai, susitikimai su jais užtruko praktiškai tik tris dienas. Norėčiau atkreipti dėmesį tiems, kurie čia įžvelgė tam tikrų abejonių, kad tvirtinimo arba susitikimo turas buvo pernelyg ilgas, šiuo metu Vyriausybės programa dar nėra parengta 100 proc.“, – teigė G. Nausėda.
„Ar mes būtume labiau skubėję ar mažiau skubėję, kol nėra patvirtintos Vyriausybės programos, kuri bus pateikta Seimui svarstyti, nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja ar užtrunka per daug ilgai“, – pridūrė šalies vadovas.
 
Anot G. Nausėdos, atrankos procedūra leido nuodugniai susipažinti su kandidatais.
 
„Išnaudojome optimaliai visą skirtą laiką, kuris mums buvo numatytas, ir tikiuosi, šita atrankos procedūra leido visapusiškai susipažinti su pačiais kandidatais asmeniškai. Galbūt kai kuriais atvejais net paneigti išankstines nuostatas, kurios vienaip ar kitaip susiformuoja, kai matai viešąją erdvę. Kai kurie kandidatai maloniai nustebino“, – teigė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 04:09

Prezidentas susitinka su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė susitiko aptarti pateiktų kandidatūrų į ministrus. Po susitikimo Prezidentūra pareiškė, kad šalies vadovui ir paskirtajai premjerei pavyko susitarti dėl to, kad kai kurioms ministerijoms bus ieškoma naujų kandidatų. Visgi I. Šimonytė šią Prezidentūros žinutę patikslino, teigdama, kad tokio susitarimo nebuvo. Ekspertų nuomonės dėl skirtingų I. Šimonytės ir Prezidentūros pozicijų išsiskyrė.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad šį nesusikalbėjimą nulėmė tai, kad Prezidentūra ir paskirtoji premjerė skirtingai suvokia ministrų skyrimo procesą. Pasak apžvalgininko, prezidentas, „egzaminuodamas“ kandidatus, yra nusileidęs į techninį-biurokratinį lygį, o I. Šimonytė laikosi politinio lygmens ir suvokia, kad jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antradienį įvykęs šalies vadovo susitikimas su paskirtąja premjere buvo daugiau informacinio pobūdžio ir jame nebuvo išsakyta G. Nausėdos galutinė pozicija. Politologas įsitikinęs, kad galutinį sprendimą šalies vadovas priims tik po susitikimo su visais kandidatais.
 
V. Valentinavičius: Prezidentūra ir I. Šimonytė skirtingai supranta ministrų skyrimo procesą
 
V. Valentinavičius mano, kad skirtingos Prezidentūros ir I. Šimonytės ištransliuotos žinutės dėl naujų kandidatų į ministrus paieškų indikuoja ryškėjantį konfliktą tarp šalies vadovo ir paskirtosios premjerės.
 
„Mano nuomone, ryškėja konfliktas dėl to, kaip Prezidentūra ir paskirtoji premjerė supranta ministrų skyrimo procesą. Prezidento atstovas minėjo žodį kompetencija, o I. Šimonytė kalbėjo apie Vyriausybę kaip koalicijos kūrinį. Vadinasi, ­­prezidentas akcentuoja kompetencijas konkrečioje srityje, o I. Šimonytei rūpi bendras politinis paveikslas: kiek šita Vyriausybė politiškai pajėgi vykdyti savo keliamus uždavinius“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
MRU docentas mano, kad G. Nausėda, kritikuodamas kandidatų į ministrus kompetencijas, savotiškai bando apeiti valdančiosios koalicijos įsipareigojimus rinkėjams.
 
„Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų ir kalbėdamas apie kompetencijas, atrodo, reiškia būdą apeiti valdančiosios koalicijos politinius įsipareigojimus rinkėjams. Nes I. Šimonytė, derindama su koalicija, parenka savo ministrus vykdyti programas, kurias partijos apgynė per rinkimus, už kurias balsavo rinkėjai, tuo tarpu prezidentas kalba apie atskirų sričių kompetencijas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.
 
„Jeigu tai yra būdas pašalinti iš žaidimo poną Arūną Dulkį, nes jis neturi konkrečiai mediko kompetencijų, tai yra sunkiai suprantamas dalykas, ir aš tada suprasčiau, kodėl I. Šimonytė priešinasi“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė šioje situacijoje neturėtų nusileisti G. Nausėdos daromai įtakai, nes būtent jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
 
„O kokia prasmė jai nusileisti? Ji, kaip premjerė, galų gale atsakys už Vyriausybę ir už jos darbus, tai jeigu bus peršami ministrai, kurie jai visiškai netinka politiškai, bet kurie kažkodėl tinka ponui G. Nausėdai, tai kaip jai reikės su jais dirbti? Kaip jai reikės prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybės darbą?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.
 
„Ji turi Vyriausybę sudaryti pati, o prezidentas gali atmesti kažkurią kandidatūrą, jeigu nurodys rimtas priežastis. Bet tos priežastys turi būti politinės, o ne formalios biurokratinės“, – taip pat akcentavo jis.
 
MRU docentas taip pat pabrėžia, kad ištęstas, biurokratizuotas kandidatų į ministrus tvirtinimo procesas kenkia valstybei, nes trukdo naujai Vyriausybei greičiau sėsti prie darbų.
 
„O rimtų, aiškių priežasčių, kodėl tai vyksta ir kodėl kažkurie kandidatai netinkami, išskyrus kažkokias abstrakčias pastabas apie kompetencijas, mes negirdime“, – teigė jis.
 
V. Valentinavičius pabrėžia, kad G. Nausėdai, be svarių argumentų atmetus jam neįtikusias ministrų kandidatūras, prezidentas turės prisiimti ir asmeninę atsakomybę dėl Vyriausybės sudarymo užvilkinimo.
 
„Niekas neabejoja, kad I. Šimonytė nori greičiau sėsti prie darbų, nes viskas dega, bet, kita vertus, ji gali dirbti tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriais pasitiki koalicija. Tai prezidentui būtų gerai tai suprasti“, – apibendrino jis.
 
M. Jurkynas: tai nėra galutinis prezidento sprendimas
 
Tuo tarpu M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad prezidentas kol kas nebuvo susitikęs su visais kandidatais į ministrus, o susitikimas su I. Šimonyte, jo teigimu, buvo daugiau informacinio pobūdžio. Būtent dėl to VDU politologas mano, kad kol kas prezidentas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kurių kandidatų į ministrus neskirti.
 
„Manau, kad čia nėra galutinis sprendimas, tik informacija, kad kai kurie iš tų kandidatų galbūt neatitinka prezidento matymo ir jo įsivaizdavimo, kas turėtų būti Vyriausybėje. Nes prezidentas turi konstitucines galias ir pareigas prisidėti prie Vyriausybės formavimo. Natūralu, kad I. Šimonytė dabar turi laiko aptarti pokalbį su prezidentu ir jo nuomonę tiek savo partijoje, tiek su koalicijos partneriais“, – Eltai sakė M. Jurkynas.
 
Visgi VDU profesorius teigia, kad konfliktas tarp prezidento ir paskirtosios premjerės galėtų kilti, jeigu premjerė nuspręstų dar kartą teikti šalies vadovui neįtikusias ministrų kandidatūras.
 
„Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus. Tada mes turėtume konfliktinę situaciją. Jei ne, tai tos konfliktinės situacijos nebūtų, nes būtų ieškoma tam tikrų kompromisų, pavyzdžiui, kai kurie kandidatai būtų keičiami, kai kurie ne“, – teigė jis.
 
Visgi VDU politologas teigia manąs, kad Prezidentūra su I. Šimonyte bent preliminariai aptarė naujų kandidatų ieškojimo galimybę.
„Jeigu prezidentas taip sako, vadinasi, toks sutarimas galėjo būti. Aš manau, kad buvo bent jau aptarta, jog esant kažkokiems nesutarimams bus ieškomi kompromisai arba ieškomi kandidatai: vieni, dėl kurių prezidentas nesutinka, liks, bet kiti galbūt keisis. Manau, kad tai yra natūralus Ministrų Kabineto sudarymas, dalyvaujant prezidentui“, – savo nuomonę išsakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 17:03

Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Žvelgiant į pastarosios savaitės Seimo darbą, labai panašu, kad nei įtakas parlamente perskirstę rinkimai, nei antroji COVID-19 banga kylančių įtampų, dėl abipusio nepasitikėjimo tarp naujųjų valdančiųjų ir opozicijoje esančių „valstiečių“ nesugebėjo „nuimti“.
 
Ramūnas Karbauskis kaltina valdančiuosius, esą siekiančius skirstant postus Seime atkeršyti ir suvaržyti jo pirmininkaujamos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teises. Tuo tarpu Seimo dauguma atkerta turinti kitų būgštavimų: kad „valstiečiai“, su R. Karbauskiu priešakyje, patys į nenormalius santykius eina, kad galbūt net siekiama kenkti daugumai ir trukdyti pradėti darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybei.  
 
Tai, kad įtampa Seime pasiekė dar nematytą kulminaciją iliustravo ne tik Seimo narių pareiškimai, bet ir kone politinį parformansą primenančios akcijos. „Valstiečiai“, protestuodami prieš valdžios elgesį, žadėjo atsisakyti visų postų Seime, nejaukia tyla pasitikta į LVŽS frakciją atsakyti klausimų atėjusi I. Šimonytė. Galiausiai partijos lyderis R. Karbauskis paskelbė, kad, gindamas demokratines vertybes ir visų „valstiečių“ interesus, pasitrauks iš Seimo.
 
Ir nors valdantieji neslepia, kad R. Karbauskio pasitraukimas iš parlamento galėtų būti kone svarbiausias žingsnis normalių santykių atžvilgiu, LVŽS gretose tvyro ir kitokios nuotaikos.
 
Audringą pastarąją savaitę apibendrindama „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė Eltai teigė, kad „juodi debesys“ užslinko ant Seimo. Politikė pripažįsta, kad valdantieji perlenkė lazdą su kai kuriomis opozicinei „valstiečių“ frakcijai nenaudingomis iniciatyvomis, tačiau, kartu pažymi ji, R. Karbauskio pasirinktos kovos su valdančiaisiais formos nebūtinai yra tinkamiausios. Be to, pripažįsta R. Baškienė, jos nebuvo tinkamai aptartos ir LVŽS frakcijoje.
 
 Dažnai kitokią nuomonę nei partijos pirmininkas turinti politikė įsitikinusi – tik dialogu galima problemas tarp nesutariančių pusių išspręsti. Kitu atveju, leidžia suprasti „valstietė“, aplinkui bus matomi į tave pasikėsinti norintys priešai.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Tai, kad politinis ginčas, kurį pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino kaip turintį psichologines šaknis, indikuoja ir tam tikrą abipusį susvetimėjimą, rodo tai, kad valdantieji bei „valstiečiai“ lieka įtarūs vienas kito atžvilgiu ir bet kokiais kitais klausimais.
 
„Valstiečiai“ valdančiųjų ketinimuose įteisinti Seimo diskusijas nuotoliniu būdu regi klastą, kaip būtų galima toliau spausti opoziciją, o valdantieji teigia, kad būtent „valstiečiai“, atmesdami šį siūlym, rezga „blogus dalykus“. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma net svarsto, ar iš tikrųjų yra pagrindo kalbėti apie papildomą „valstiečiams“ teksiančią vietą Seimo valdyboje, kai pastarieji, akivaizdu, nėra konstruktyviai nusiteikę.
 
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė yra užsiminusi turinti planą, kaip galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į Seimo pirmininko pavaduotojus, taip užglaistant konfliktą, kilusį dėl to, kad nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje.
 
„Klausimas, ar būtų kalbamasi dėl konkrečių pavardžių, šioje stadijoje dar nėra paliestas. Pasakyta tik teorinė galimybė, jeigu valstiečiai ir žalieji elgtųsi konstruktyviai ir siektų nuoširdžių pokalbių. Manau, kad tik tuomet būtų kalbama apie kandidatūras“, – Eltai sakė J. Razma, kartu pabrėždamas, kad valdantieji nenurodinės, kokias personalijas „valstiečiai“, jei sutarimas dėl dar vienos pozicijos Seimo valdyboje bus surastas, turėtų siūlyti parlamento pirmininkei.
 
„Tikrai nesame pasiruošę elgtis taip, kaip kad elgėsi jie praėjusią kadenciją. O tuomet juk buvo pasakyta liberalams, kad jei norit vicepirmininko, tai yra įmanoma tik vieninteliu atveju, jei juo bus Jonas Liesis“, – priminė konservatorius.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tačiau tam tikras sąlygas, kad susitarimas dėl papildomos pareigybės Seimo vadovybėje būtų pasiektas, konservatoriaus įsitikinimu, „valstiečiai“ turėtų tenkinti.
 
Anot J. Razmos, dabartinių valdančiųjų lūkestis yra ne tik, kad LVŽS pasiūlytų žmogų, kuris būtų kompetentingas ir galėtų tikėtis Seimo narių pasitikėjimo, tačiau kartu, tęsė jis, kad aštrius ginčus sukėlęs „valstiečių“ atstovavimo Seimo vadyboje klausimas būtų sprendžiamas kur kas jaukesnėje politinėje atmosferoje, nei kad yra dabar.
 
Įžvelgia „valstiečių“ nenorą bendradarbiauti, įtaria ruošiamą sąmokslą
 
Jo teigimu „valstiečiai“ galėtų būti kur kas konstruktyviau nusiteikę valdančiųjų atžvilgiu ir nerodyti nereikalingų principų sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas. Pirmiausia įteisinant galimybę Seimo nariams posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
 
Bet opoziciniai „valstiečiai“ būtent šiuo klausimu optimizmo nerodo. Jie šioje iniciatyvoje įžvelgia ne tiek siekį užtikrinti Seimo darbą COVID-19 pandemijos metu, kiek įteisinti papildomumus instrumentus, kuriais opozicijai būtų primetama daugumos valia.
 
Kitaip tariant, opozicijoje atsidūrę „valstiečiai“ kalba kone identiškai, kaip kalbėjo liberalai ir konservatoriai, kai Seimo daugumai priklausiusi A. Širinskienė siekė keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo.
 
Dar prieš dvejus metus A. Širinskienė tikino nematanti logikos Seimo statuto nuostatose, numatančiose, kad ekspertinio vertinimo gali paprašyti 20 proc. Seimo narių. Kaip 2018 m. aiškino politikė, tokia galimybe opozicija tiesiog naudojasi piktavališkai blokuojant valdančiųjų iniciatyva įgyvendinamus įstatymus. O tokių pavyzdžių galima surasti. Ekspertinio vertinimo buvo prašyta dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai ar dėl pataisų, kurios būtų socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui užkirtusios kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose.
 
Šį kartą viskas atvirkščiai. Ekspertinio vertinimo prašosi „valstiečiai“, o J. Razma tame mato politinių oponentų destruktyvumą bei įžvelgia neracionalų priešų ieškojimą ir ultimatyvios retorikos tęsimą.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kol kas valstiečiai ir žalieji toliau ieško priešų, kalba ultimatumais, bando blokuoti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio dalyvavimo Seimo posėdžiuose, prašant ekspertizės“, – piktinosi konservatorius.
 
Todėl, daro išvada konservatorius, „valstiečiai“ kol kas dar nėra nusiteikę dirbti kartu. Be to, tęsia politikas, galbūt prieštaraudami nuotolinio Seimo darbo įteisinimui „valstiečiai“ tikslingai siekia pakenkti valdantiesiems. Kitaip tariant, „valstiečiai“ ne tik trukdo darbui, tačiau ir yra linkę kerštauti, galbūt net kėsinasi sabotuoti ateinančios Vyriausybės darbo pradžią, o Ministrų Kabinete toliau išlaikyti Saulių Skvernelį.
 
„Kiekvienai progai pasitaikius jie skleidžia įvairius įtarumus, stabdo svarbius Seimo sprendimus, kaip šiuo atveju dėl nuotolinio Seimo darbo. Juk akivaizdu, kad jei bus dar daugiau susirgusių ir kai kuriems Seimo nariams privalomai reikės izoliuotis, tai mes galime prieiti prie tokios situacijos, kad nebebus 71 Seimo nario, galinčio tiesiogiai dalyvauti posėdyje. Tada nebus galima priimti nei biudžeto, nei patvirtinti naujos Vyriausybės. Galbūt valstiečiai ir žalieji slapta svajoja, kad nepatvirtinus naujos Vyriausybės jai galėtų vadovauti laikinoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė“, – teigė J. Razma.
 
Vienu iš argumentų, grindžiančių šį įtariamą, J. Razma laiko tai, kad valdantieji šiuo atveju nekalba apie tokius jautrius klausimus, kaip galimybę įtvirtinti balsavimą nuotoliniu būdu. Jei Seimo nariai esamomis pandemijos sąlygomis nepritaria galimybei užtikrinti parlamentarų pasisakymo galimybės nuotoliniu būdu, tuomet, mano J. Razma, siekis žlugdyti Seimo darbą yra ganėtinai akivaizdus.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
 
„Juk siūloma tik sudaryti galimybę Seimo nariams kalbėti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu… Aš suprantu, jei tai būtų siūlymas dėl nuotolinio balsavimo. Tai tikrai konstituciškai jautrus dalykas. Tuo tarpu Seimo nario kalbėjimas… Jis tikrai nesukelia pasekmių teisės aktams. Juk pats Saulius Skvernelis sumanė, kad jis nenori ateiti į Seimo posėdžius ir kalbėdavo nuotoliniu būdu. Mes tuomet problemos nekėlėme. Tai tikrai yra siekis stabdyti ir galimai sužlugdyti Seimo darbą“, – teigė J. Razma.
 
„Visa tai parodo, kad jie siekia konflikto, siekia įtampos. Galbūt tebėra įsižeidę dėl pralaimėtų rinkimų“, – pridūrė politikas.
 
LVŽS R. Karbauskio sprendimus vertina skirtingai: paaiškino, kodėl už seniūno nugaros nestojo visa frakcija
 
„Valstiečių“ frakcijoje dažnai kitokią nei R. Karbauskis nuomonę turinti LVŽS senbuvė R. Baškienė, apibendrindama pirmuosius naujojo Seimo posėdžius, neslėpė mananti, kad konservatorių dominuojama dauguma visgi perlenkė lazdą. Pasak jos, paskutinį R. Karbauskio kantrybės lašą išsunkė valdančiųjų ketinimas keisti Seimo statutą, kad Seimo Audito komiteto vadovu būtų skiriamas Seimo narių Mišrios grupės atstovas.
 
Šie valdančiųjų ketinimai paragino didžiausios opozicinės frakcijos seniūną R. Karbauskį ir „valstiečius“ imtis netradicinių politinių priemonių. Skambėjo „valstiečių“ pareiškimai apie atsisakymą bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, demonstratyviai ignoruota į frakciją atėjusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Galiausiai, R. Karbauskis paskelbė, kad vienintelė kovos už demokratiją priemonė liko jo pasitraukimas iš Seimo.
 
R. Karbauskiui aiškinant, kodėl jis visgi griebėsi tokių nekonvencinių priemonių už jo nugaros ketvirtadienį sustojo mažiau nei pusė „valstiečių“ frakcijos kolegų.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
R. Baškienė teigė, kad yra bent kelios priežastys kodėl tokią akimirką paramą partijos pirmininkui deklaravo tik dalis frakcijai priklausančių parlamentarų. Vieni, aiškino R. Baškienė, galėjo nerasti vietos kadre, kiti – tiesiog nematė tikslo tokiam elgesiui.
 
„Išėję iš frakcijos ne visi puolėme ten stoti už nugaros dėl to, kad ten nebuvo ir vietos pakankamai. O gal ir tikslo tokio neturėjome savo atsistojimu rodyti ir demonstruoti vienybę. Vienybė yra darbuose ir sprendimuose, kuriuos mes išdiskutuojame. Buvau ir liksiu šalininkė to, kad reikia kalbėtis“, – Eltai sakė R. Baškienė.
 
LVŽS frakcija neskyla, tačiau yra norinčių diskutuoti
 
R. Baškienės raginimai problemas spręsti dialogu, o ne kariavimu buvo kartoti visą pastarąją savaitę. Ir šį kartą politikė nevengė kritiškai atsiliepti apie partijos lyderį, kuris, kaip teigė ji, priimto sprendimo padėti savo Seimo nario mandatą ant stalo su kolegomis nederino. O to, akcentavo R. Baškienė, frakcijos kolegos norėtų. 
 
„Frakcijai tie pasiūlymai buvo staigiai pasakyti ir nepakankamai laiko užteko. Žmonės norėtų kalbėti ir turėtų būti skiriama daugiau tam laiko. Mes labai gerbiame seniūną (R. Karbauskį – ELTA). Didelės problemos mūsų frakcijoje nėra, niekas neskyla, niekas nesipriešina. Tačiau yra noras diskutuoti ir būti girdimiems. Aš tą jaučiu iš savo kolegų, kad jie taip pat nori pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo poziciją. Ne visada vienas žmogus gali viską aprėpti savo mintimis. Taip, Ramūnas veikė kaip lyderis, siekdamas atkovoti opozicijos teises. Tačiau yra kiti būdai, kuriais mes tokius tikslus pasiekiame“, – teigė R. Baškienė.
 
Nesupranta, kodėl nuspręsta ignoruoti I. Šimonytę: klausimų turėjau
 
Panašiai ji įvertinto ir „valstiečių“ pasirinktą formą frakcijoje pasitikti į parlamentarų klausimus atsakyti atkeliavusią I. Šimonytę. Tuomet pastaroji pas „valstiečius“ atėjusi pusvalandžiui užsibuvo vos minutę.
 
R. Baškienė neslėpė, kad LVŽS priimtas sprendimas ignoruoti atėjusią būsimą premjerę jai pasirodė nekonstruktyvus.
 
„Tas nesikalbėjimas, klausimų neuždavimas. Galbūt tai yra pozicija… aš labai daug klausimų turėjau premjerei, bet buvo sutarta, kad klausimų neužduodame… Bet kodėl? Kažkieno buvo pozicija ir mes staigiai turėjome tai padaryti. Kad tai yra nepasitenkinimo išraiška aš suprantu. Jei ji vienkartinė – suprantu. Bet jei tai tęsis nuolatos – kils destrukcija. Destrukcijos neturi būti ypač šiomis sąlygomis“, – teigė R. Baškienė toliau kartodama, kad „valstiečiai“, perėję į opoziciją, turi dirbti pasitelkiant normalias politikos priemones.
 
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Galiausiai „valstietė“ pažymėjo, kad toliau dirbant Seime tiesiog būtina atsikratyti politinio polinkio į oponentus žiūrėti kaip į priešus. Kitu atveju, įsitikinusi ji, bet kokia iniciatyva gali būti apipinta sąmokslo teorijomis, o jai prieštaraujama ne dėl turinio, bet dėl to, kas ją pateikė.
 
„Visur galima įžvelgti pavojus. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis žiūri į gyvenimą, į darbą. Jei visur matai priešus – tai ir atrodys, kad visi į tave šaudo. Aš tikrai linkėčiau, kad juodas debesis, kuris buvo užslinkęs antradienį ir ketvirtadienį, nuplauktų, o ateinantis antradienis leistų racionaliau sudėlioti veiksmus“, – teigė ji.
 
R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo įtampas galėtų nuimti
 
Konservatorių manymu, juodus debesis, apie kuriuos kalba R. Baškienė, Seime daugiausiai tvenkia R. Karbauskis. J. Razmos teigimu, jei „valstiečių“ lyderis laikysis savo duoto pažado trauktis iš pareigų – abipusė įtampa tarp opozicijos ir valdančiųjų turėtų sumažėti.
 
 „Jei Ramūnas Karbauskis realizuotų savo viešai paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo, būtų naujas frakcijos seniūnas. Tada ir visus klausimus būtų lengviau išspręsti. Dabar daugeliu atvejų problema yra būtent ta laikysena, kurią primeta Ramūnas Karbauskis“, – teigė konservatorius.
„Aš įsivaizduoju ramų Seimo darbą ir paprastą visų nesutarimų sprendimą, jeigu nebūtų būtent Ramūno Karbauskio pasirinktos taktikos, kuri šiuo metu jam buvo reikalinga, kad būtų susikurtas įspūdis, kad jis pagrįstai traukiasi iš Seimo. Gal toks sumanymas brendo ir anksčiau, kai jau buvo aišku, kad teks dirbti opozicijoje. Dabar visi mes esame įkaitai jo pasirinktos taktikos“, – apibendrino J. Razma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 18:00

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos kariuomenės dienos proga pasveikino šalies karius padėdamas gėlių ant Nežinomo kareivio kapo Kaune ir linkėdamas išlikti ryžtingais, atkakliais ir vieningais Tėvynės kariais.
 
Simboliška, kad prieš 30 metų būtent prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo Kaune įvyko pirmoji atkurtos kariuomenės savanorių priesaika. Šią dieną prieš 102 metus, 1918 m., Lietuvos ministro pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.
 
„Šiomis nelengvomis dienomis Jūs išliekate tvirtas valstybės saugumo ramstis – neatsiejama nacionalinių ir NATO gynybinių pajėgumų dalis. Vadovaudamiesi Tėvynei duota priesaika, Jūs kiekvieną dieną esate kovinėje parengtyje ir nuolatos tobulinate įgūdžius“, – sveikinime kariuomenei teigia prezidentas.
 
Šalies vadovas pabrėžė, kad šiais metais kariuomenė įrodė gebanti prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos, ir padėkojo jai už reikšmingą indėlį į pandemijos valdymą paremiant valstybės civilines institucijas.
 
Prezidento – vyriausiojo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado – teigimu, šalies kariuomenė yra moderni, profesionali ir pasirengusi operatyviai spręsti visus iškylančius iššūkius, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
 
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat sveikina Lietuvos karius, jų šeimas ir bičiulius bei visą mūsų šalies visuomenę Lietuvos kariuomenės dienos proga.
 
„Šiandien mūsų šalies kariuomenė yra kaip niekad stipri ir moderni, nes Lietuvos karybos lyderiai nestokoja ambicijų ir vizijų. Šiandien turime ypač glaudžius ryšius su savo sąjungininkais regione ir NATO partnerėmis. Tai mūsų kariuomenės pasiekimai, kuriuos lėmė sunkus ir kasdienis visų Lietuvos kariuomenės grandžių darbas. Dėl jo mūsų visuomenė turi didelį tikėjimą savo šalies krašto apsauga ir pasitiki savo kariuomene. Sveikinu visus karius su Lietuvos kariuomenės diena bei dėkoju Jums už prisiimtą atsakomybę, sunkų darbą ir drąsą šioje išskirtinėje tarnystėje“, – sveikindama teigia parlamento vadovė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 16:10

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją, o ketvirtadienį informavo apie savo iniciatyvą steigti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą.
 
Politologai, vertindami pastarųjų dienų šalies vadovo iniciatyvas, teigia, kad taip prezidentas ne tik demonstruoja politinį aktyvumą, tačiau ir bando stiprinti savo pozicijas naujai išrinktos valdžios atžvilgiu ir formuoti naujosios Vyriausybės darbotvarkę. Visgi ekspertai skeptiškai vertina galimybę, kad G. Nausėdos vėl suaktualinta gerovės valstybės vizija gali kaip nors ženkliau paveikti būsimos Vyriausybės programą.
 
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia, kad žvelgiant į porinkimines prezidento iniciatyvas galima akivaizdžiai pastebėti šalies vadovo suaktyvėjimą ir siekį sustiprinti savo pozicijas naujųjų valdančiųjų atžvilgiu.
 
Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikas pristatyti atnaujintą gerovės valstybės viziją yra pasirinktas neatsitiktinai. V. Valentinavičius įsitikinęs, kad G. Nausėda, pateikęs savo gerovės valstybės viziją, bando daryti įtaką ir būsimos Vyriausybės programai.
 
„Prezidentas bando sukurti vaizdą, kad jis turi grandiozinę viziją ir kad būsimai Vyriausybei geriau į tai atsižvelgti. Bet su tuo yra kelios problemos. Ta vizija yra labai miglota ir labai prieštaringa, lozungo joje yra daugiau negu nuoširdžių įsitikinimų“, – sakė politologas.
 
„Per spaudos konferenciją prezidentas aiškino, kad mokesčių kelti negalima. Bet į tai, kaip būsimai Vyriausybei nieko nedarant su mokesčiais gauti lėšų geriau finansuoti švietimą ir sveikatos apsaugą, prezidentas atsakymo neturi“, – šalies vadovą sukritikavo jis.
 
Paklaustas, ar ši prezidento iniciatyva gali padaryti įtaką Vyriausybės programai, V. Valentinavičius tikina tokią galimybę vertinantis skeptiškai.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Prezidentas tiki, kad galėtų, bet aš tokį tikėjimą vertinu labai skeptiškai. Aš manau, kad Ingrida Šimonytė yra labai savarankiška ir nepriklausoma politikė ir ji, skirtingai nuo prezidento, man atrodo, turi kur kas geresnį supratimą apie svarbiausias problemas, su kuriomis dabar susiduria valstybė. Ji nepriklausoma ir savarankiška, kad gali pati su koalicijos partnerių pagalba sukurti savo strategiją“, – teigė jis.
 
Tuo tarpu vertindamas prezidento iniciatyvą steigti Sveikatos ekspertų tarybą, politologas teigia, kad tokiu būdu šalies vadovas paprasčiausiai bando reaguoti į svarbiausią šių dienų aktualiją. Visgi V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos idėja pandemijos valdymą perduoti ekspertams ir specialistams nėra nauja. Pasak to, apie tai jau anksčiau yra kalbėjus kandidatė į premjeres I. Šimonytė.
 
„Tai nėra prezidento idėja. Prezidentas puikiai žino, kad Vyriausybė kaip tik šį dalyką darys, ir tai atrodo truputį bandymas užbėgti už akių. Bet kokiu atveju, tokios prezidento renkamos tarybos bus daugiau teorinio pobūdžio užsiėmimai, diskusijų klubas. Tokios grupės turės realią galią tik tuomet, kai jas kurs ir įgalios Vyriausybė, nes tai yra vykdomosios valdžios reikalas“, – akcentavo jis.
 
Buvo galima tikėtis, kad prezidentas po rinkimų sugrįš prie gerovės valstybės sampratos
 
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat antrina V. Valentinavičiui, teigdamas, kad šalies vadovas savo pastarųjų dienų iniciatyvomis bando pademonstruoti aktyvumą. Jis taip pat mano, kad prezidentas vėl aktualizuodamas gerovės valstybės viziją bando formuoti būsimos Vyriausybės darbotvarkę.
 
„Galima buvo tikėtis, kad po rinkimų, prasidėjus naujos koalicijos formavimui, prezidentas sugrįš prie gerovės valstybės sampratos, nes buvo ir anksčiau kalbėjęs ir minėjęs, kad ketina su kandidatais į būsimos Vyriausybės ministrus kalbėtis apie tai, kaip stiprinti gerovės valstybę Lietuvoje. Dabar, manau, kad ir matome šia kryptimi daromus žingsnius“, – sakė politologas.
 
„Prezidentas neabejotinai nori formuoti naujos Vyriausybės darbotvarkę tokiu būdu viešai siūlydamas savo idėjas“, – pridūrė jis.
 
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi R. Vilpišauskas mano, kad didelės įtakos naujosios Vyriausybės programai ši G. Nausėdos iniciatyva neturės.
 
„Manau, kad tuo iš esmės jo įtaka ir apsiribos – viešu darbotvarkės siūlymu. O jau nuo Vyriausybės ir koalicijos partnerių priklausys, kiek bus atsižvelgta į prezidento idėjas, nes Vyriausybė nėra įpareigota įgyvendinti prezidento siūlymus, ji tik turės sureaguoti ir pagrįsti savo poziciją, kokia ji bebūtų“, – sakė R. Vilpišauskas.
 
„Visgi labai sunku įvertinti, kiek šitas prezidento aktyvumas viešai suaktyvinant diskusiją apie gerovės valstybę ir jos svarbiausius elementus paveiks naujos Vyriausybės prioritetus“, – pripažino jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 09:00

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus pralaimėjo, nes juos, kaip neturinčius vadybinių sugebėjimų, sutraiškė antroji koronaviruso banga.
 
Dvi kadencijas šaliai vadovavusios D. Grybauskaitės teigimu, tai yra pozityvi žinia, nes kitu atveju prie valdžios vairo galėjo atsistoti dvi „oligarchų vadovaujamos partijos“. Todėl ji neabejoja, kad konservatoriai net nesistengs užmegzti santykių su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
 
„Ne, to nebus“, – Eltai pirmadienį teigė prezidentė.
 
Galiausiao ji neslepia tikinti, kad galima kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė ne tik pagaliau imsis tinkamai spręsti iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria nueinant dabartinei valdžiai, tačiau sugebės ir į kitą lygį perkelti Prezidentūros bei valdančiosios daugumos santykius.
 
Kaip Eltai pabrėžė D. Grybauskaitė, dešiniųjų formuojama valdžia, priešingai nei „valstiečiai“, kurie, jos teigimu, su dabartiniu prezidentu elgėsi nepagarbiai bei jį žemino, užmegs kur kas kultūringesnį santykį. Jos teigimu, kalbos, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai bus sunku dirbti su konservatorių suformuota Vyriausybe bei dominuojama dauguma Seime, yra mitas, o ir tvirtinant Ministrų Kabineto narius didelių nesklandumų, įsitikinusi D. Grybauskaitė, kilti neturėtų.
 
„Prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės“, – interviu Eltai sakė D. Grybauskaitė.
 
Jūsų nuomone, kodėl visgi po šių Seimo rinkimų valdžioje įvyko pasikeitimas? Ko gero, galima sakyti, kad dabartinė opozicija nušlavė kol kas vis dar valdančiuosius.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tai išties vertinu labai pozityviai todėl, kad potencialiai galėjo būti dvi oligarchų vadovaujamos partijos. Jos galėjo valdyti valstybę. Dabar to neįvyko. Manau, kad daug priežasčių susidėjo. Pirmiausia – tai ketverius metus vykdyta kiršinimo, kerštavimo, draudimų, chaoso, nesusikalbėjimo politika. Galų gale pati pandemija… Iš pradžių pandemija juos iškėlė, o vėliau ir sutraiškė. Tiesiog žmonės pasiūlė jiems pasivaikščioti labai toli.
 
Jūs sakote, kad pandemija dabartinę valdžią sutraiškė. Daug kas kalbėjo, kad būtent pandemija galėjo sudaryti sąlygas jiems išlipti iš tos duobės, į kurią jie buvo įklimpę. Jūs sakote, kad jie nesusitvarkė su antrąja pandemijos banga?
 
Pirmoji pandemijos banga jiems padėjo atsistatyti ir atsistoti, nors jau prieš metus matėme, kad jų pačių situacija blogėja ir žmonių nuomonės apie juos – taip pat. Taigi pirmoji pandemijos banga jiems padėjo susitvarkyti, nes buvo išgąsčio. Apskritai tokia buvo psichologinė žmonių reakcija – vienytis apie valdžią, kad ir kokia ji būtų. Tačiau antroji banga parodė, kad tas chaosas, kuris buvo pačioje pradžioje, niekur nedingo, kad valdžios vadybiniai gebėjimai yra nuliniai, o sveikatos sistema yra praktiškai neparuošta didesnei pandemijos bangai. Todėl jie pradėjo žmones gąsdinti visai kitaip – būtent šiuo kritiniu laikotarpiu.
 
Jūs dabar kalbate apie dvi oligarchų valdomas partijas ir viena iš jų – nepaisant konservatorių lyderių pareiškimų, kad to neprireiks – vis dar sukasi kontekste, kaip ta partija, su kuria konservatoriai gali bandyti derėtis.
 
Ne, to nebus. To nebus, nes ši valdančioji dauguma atėjo skaidriai, atėjo su savo vertybėmis. Todėl su partijomis, kurios turi ir teistumų, ir įvairių istoriškai neskaidrių dalykų, konservatoriai negalės rimčiau bendradarbiauti.
 
Mes turime ir realiausią, ir vienintelę kandidatę į premjerus – Ingridą Šimonytę. Kokie iššūkiai, jūsų nuomone, būtent jos laukia, kaip būsimos Vyriausybės vadovės?
 
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aš tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė. Jei mes turėsime tokią premjerę, kuri yra ne tik profesionali, bet ir padorus žmogus. Ir kad mums nereikės matyti meluojančių, savo reikaliukus tvarkančių, neatsakingų veidų. Dėl to aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva potencialiai gali turėti tokią premjerę, kuriai ir žmonių, ir valstybės interesai bus vienintelis kriterijus, kuriuo ji remsis. Ir jokių asmeninių reikaliukų.
 
Po Seimo rinkimų vienas rimčiausių klausimų yra tai, kaip Prezidentūrai pavyks kalbėtis su naująja valdžia. Dabartinis prezidentas yra kalbėjęs apie gerovės valstybės modelį, pagal kurį vertins Vyriausybės sudėtį. Kokius, remdamasi savo patirtimi, iššūkius, kylančius naujosios valdančiosios daugumos ir Prezidentūros būsimame bendravime, išskirtumėte?
 
Aš visgi manyčiau, kad dirbtinai yra kuriama legenda, jog prezidentui Nausėdai bus sunku dirbti su naujai išrinkta valdžia. Tai nėra tiesa. Vien todėl, kad naujoji valdžia ir naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. Tai bus aukštos kultūros politikai, kurie viešai nežemins prezidento ir nebus tokių konfliktų ir nepagarbos Prezidentūrai, kokia yra ir buvo daroma pastaruoju metu iš valdančiųjų, ypač iš „valstiečių“ pusės.
 
Todėl, manau, kad bus kur kas kultūringesnis bendravimas. O dėl dalykinių dalykų… Be jokios abejonės, valdantieji, ypač Ingrida Šimonytė, tikrai kalbėsis ir mėgins atliepti visus įvairių institucijų interesus – tiek, kiek tą daryti bus pajėgi valstybė ir jos finansinės galimybės. Manau, kad Prezidentūra ir pats prezidentas yra atsakingas žmogus ir tikrai kažkokių ypatingų nepagrįstų norų neišsakinės.
 
O jei vertintume ideologinius ir politinius valdančiųjų bei prezidento profilius, nemanote, kad gali kilti tam tikrų trinčių siūlant vieną ar kitą poziciją.
 
Tai yra normalu, taip ir turi būti. Mes esame demokratinė valstybė. Yra trys skirtingos partijos. Manau, kad du trečdaliai vertybių ir politinių nuostatų sutampa, apie 30 procentų nuomonė gali skirtis. Bet tam ir yra koalicija, kad tiek vieni, tiek kiti ieškotų kompromisų ir juos surastų.
 
Svarbiausia, kad visos trys partijos turi jausti atsakomybę, kokią joms užkrovė mūsų rinkėjai. Mes tikrai įeiname į sunkmetį – ne tik pandeminį, bet ir į ekonominį, susiduriame su didžiule valstybinės skolos našta, kurią mums užkrovė nueinantieji. Tad atsakomybė turi priversti visas tris partijas sėsti prie stalo kalbėtis ir ieškoti kompromiso.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Dar apie koronaviruso krizę. Vakar laukiant rezultatų ir ponia Šimonytė, ir ponas Landsbergis kalbėjo, kad reikės peržiūrėti tai, kaip dabartinė valdžia tvarkėsi su viruso sukelta krize. Jūs jau esate ir anksčiau valdančiųjų darbus kritikavusi. Jūsų nuomone, ką pirmiausiai reikės daryti būsimai valdžiai?
 
Aš patarimų tikrai nedalinsiu vien todėl, kad pasitikiu Ingridos Šimonytės profesionalumu ir didžiuliu atsakomybės jausmu bei jos vadybiniais gebėjimais. Ko labiausiai trūko šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei – tai vadybinių gebėjimų. Viskas buvo priebėgomis, chaotiškai. Ir valdymo prasme – tai ypač dabar matome – didele dalimi procesas vyksta nekontroliuojamai. Tai lemia vadybinių gebėjimų trūkumas, kuris buvo visus šiuos ketverius metus praktiškai visoje Vyriausybėje.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2020.10.26; 18:54

Giandžoje sugriauti pastatai. Žvilgsnis iš viršaus
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Informacija, jog prieš keletą dienų Armėnijos ginkluotosios pajėgos stipriai apšaudė vieną iš didžiausių Azerbaidžano miestų, – privertė suklusti. Giandža – svarbus miestas. Tai – senoji Azerbaidžano sostinė (tarsi mums – Kaunas). Sostinę prie Kaspijos jūros į Baku azerbaidžaniečiai perkėlė saugumo sumetimais. Kad ji būtų kuo toliau nuo puldinėjančių priešiškų valstybių.

Į atakas prieš Giandžą tarptautinė visuomenė turėtų žiūrėti labai rimtai. Kai azerbaidžaniečiai taikosi į karinius objektus aplink Kalnų Karabacho sostinę Hankendį (šį miestą armėnai perpavadino mirtino azerbaidžaniečių priešo Stepano vardu – Stepanakertu), visi žino, taip pat ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, kad tai – Azerbaidžano teritorija. Taigi, kaip begudrausi, kaip išsisukinėsi, o Azerbaidžanas šeimininkauja savo teritorijoje. Bet kai sviediniai lekia į Giandžą, tai reiškia, kad Armėnija atakuoja kaimyninę šalį. Tarp apšaudomo Stepanakerto ir apšaudomos Giandžos – milžiniškas skirtumas. Nematyti šių skirtumų – tiesiog nepadoru.

Beje, sugriovimai Giandžoje – milžiniški. Šitaip sakydamas remiuosi ne azerbaidžanietiškais, ne turkiškais, o lietuviškais šaltiniais. Štai Europos Sąjungos misijos Azerbaidžane vadovas, Lietuvos diplomatas ponas Kęstutis Jankauskas leidiniui minval.az pareiškė apie patirtus slogius jausmus, išvydus sugriautus pastatus. Jis drauge su kitų ES šalių ambasadoriais apžiūrėjo Giandžą po apšaudymų.

Apie Kalnų Karabacho konfliktą kažkodėl vis dar sakoma pusė tiesos – vengiama išguldyti visą tiesą. Net ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kodėl neatkreipus dėmesio į videointerviu, kurį yra davęs buvęs Armėnijos prezidentas Levonas Ter – Petrosianas (youtube.com)? Jis mano, kad kompromisų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho pasidalijimo buvo galima pasiekti dar 1997 metais. Tačiau tuo metu Kalnų Karabache įsitvirtinusiems armėnams (vadinamasis Karabacho klanas) buvo maža ir maža. Klanas norėjęs visko, jų apetitai buvo milžiniški. Tie armėnų politikai, kurie blaiviau žiūrėjo į konfliktą, buvo nustumti į šalį.

Giandža po Armėnijos atakų

Kai tvirtinama, jog Kalnų Karabachas, remiantis tarptautine teise, priklausąs Azerbaidžanui, bet šiuo metu ten gyvena armėnai, – vėl gudraujama. Šitaip tvirtinant tarsi norima pasakyti, jog Kalnų Karabachas priklauso Azerbaidžanui tik teoriškai, o praktiškai – ten įsikūrę vien armėnai.

Taip, jau trys dešimtmečiai, kai ten nerasite nė vieno azerbaidžaniečio. Tačiau sakant ar rašant, kad Kalnų Karabache nūnai gyvena vien armėnai, būtina, mano supratimu, paaiškinti, jog visais laikais ten gyventa labai daug azerbaidžaniečių. Bet azerbaidžaniečių ten nūnai nelikę. Jie iš ten išvyti. Išvyti jėga – grasinant, atimant turtą, žudant. Tad tvirtinti, jog šiame regione gyvena vien etniniai armėnai, – vadinasi, sakyti tik pusę tiesos. Šitaip teigdami visuomet pasidomėkime, kodėl Kalnų Karabache, o ir Jerevane, Armėnijos sostinėje, šiandien nėra nė vieno azerbaidžaniečio. Susimąstykime, iš kur atsirado milijonas azerbaidžaniečių pabėgėlių? Iš dangaus nukrito? Štai tada bus aišku, kodėl šiandien Kalnų Karabache nėra nė vieno azerbaidžaniečio.

Pasakoma tik pusė tiesos ir tuomet, kai tvirtinama, esą Rusija palaiko Azerbaidžaną, nes tiekia jam modernius ginklus. Taip, tiekia. Bet kodėl nepriduriama, kad Kremlius ginklus tiekia ir Armėnijai? Skirtumas vėl akivaizdus – ginkluotė Azerbaidžanui parduodama tarptautinėmis rinkos kainomis, o Armėnijai ji tiesiog dovanojama arba parduodama už simbolišką kainą. Beje, ginklai Azerbaidžanui iš Rusijos keliauja atvirai, o į Armėniją – slaptai, aplinkiniais keliais. Jau esu rašęs, kad Azerbaidžanas šiais metais užfiksavęs daug Rusijos transportinių lėktuvų skrydžių į Armėniją. Oficialusis Kremlius ciniškai tvirtina, jog lėktuvais į Armėiją buvo gabentos statybinės medžiagos.

Šia legenda labai sunku patikėti. Jau vien todėl, kad Armėnijos mieste Giumri dislokuota daugiatūkstantinė Rusijos karinė bazė.

Kai imama šaukti, kad Azerbaidžanas specialiai apšaudo krikščionių šventyklas Kalnų Karabache, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, ar tikrai prie tokio pobūdžio objektų nėra įkurta Armėnijos ginkluotųjų pajėgų? Juk žinome, kaip kartais gudraujama kare – savo kareivius slepia mokyklose, universitetuose, ligoninėse, kad oponentai negalėtų šaudyti, o jei vis tik šaudytų – juos būtų galima apkaltinti pakėlus ranką prieš civilius. Mūsų atveju – prieš istorijos, religijos, architektūros šedevrus.

Kai siekiama įrodyti, jog oficialusis Jerevanas Kalnų Karabache gina krikščioniškąsias vertybes, susiraskime youtube.com videointerviu, ką apie tai mano, pavyzdžiui, Rusijos žurnalistas Maksimas Ševčenko arba armėnų istorijos tyrinėtojas, knygos „Izraelis Ori. Pandoros skrynia“ autorius Filipas Ekozjancas. Armėnija negina jokių krikščioniškų vertybių. Armėnija kompromituoja krikščionybę. Toks būtų apibendrinimas išklausius tuos videokamera užfiksuotus interviu.

Giandža po apšaudymų

Azerbaidžano spaudoje, sakykim, haqqin.az leidinyje, teko skaityti azerbaidžaniečių žurnalistų parengtą interviu su buvusiu Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru. Buvęs Latvijos prezidentas V.Zatleras teigia, kad Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, ir oficialusis Baku turįs teisę susigrąžinti prarastas žemes. O Europos derybininkai turėjo užtektinai laiko sureguliuoti šį konfliktą ne tik taikiai, bet ir teisingai. Bet toji Minsko grupė konflikto nesureguliavo. Pasakyta taip aiškiai, kad aiškiau nė nereikia.

O ką apie senosios Azerbaidžano sostinės apšaudymą mano buvę Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė? Ši tema jiems – neįdomi, neaktuali?

Norėčiau taip pat išgirsti, kaip šį konfliktą vertina istorikas, praėjusios kadencijos Seimo narys (ar išrinktas į naująjį Seimą – palaukime galutinių rezultatų po dviejų savaičių) Arūnas Gumuliauskas, dar šių metų spalio 1-ąją socialiniuose tinkluose pasigyręs, jog Tarpparlamentinių ryšių su Armėnija grupė buvo susitikusi su Lietuvoje reziduojančiu Armėnijos ambasadoriumi Tigranu Mkrčianu. Esą to susitikimo metu buvo aptartas konfliktas Kalnų Karabache. Jei aptartas – tai klok viešai, ką aptarėte, dėl ko sutikote, o kur nuomonės išsiskyrė. Labai būtų įdomu sužinoti, ar išdrįso istorikas A.Gamuliauskas bent užsiminti, kad, remiantis tarptautine teise, Armėnijos ginkluotosios pajėgos privalo palikti Kalnų Karabachą? Ar vis tik apsiribojo „giliu susirūpinimu dėl aukų abiejose pusėse“?

Ką manąs apie Armėnijos – Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho, privaląs pareikšti ir buvusio Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Žodį „privaląs“ vartoju neatsitiktinai. Ponas V.Pranckietis, eidamas Lietuvos parlamento lyderio pareigas, už visų mokesčių mokėtojų pinigus skrido į Armėniją, paskui – už mūsų visų pinigus svečiavosi Azerbaidžane. Taigi dabar tegul kloja visą tiesą tarsi per išpažintį, kokios naudos būta iš jo vizitų? Ko vertos tokios turistinės kelionės? Ką jis manąs apie Giandžos apšaudymus?

Neturi moralinės teisės tylėti, man regis, ir Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė, dar visai neseniai priėmusi draugiškiems susitikimams Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano žmoną, neva atsivežusią į Vilnių kažin kokį taikos planą, kaip įmanoma sutaikyti Jerevaną ir Baku. Kur tas taikos planas, kokia jo vertė?

Įdomi ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pozicija. Kai agresyviai besielgiantis Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas (visi puikiai prisimename jo tarptautinei teisei akivaizdžiai prieštaraujančius žodžius, esą Kalnų Karabachas – Armėnija, ir taškas“) apsirgo koronavirusu, G.Nausėda socialiniuose tinkluose paskelbė reiškiantis linkėjimus kuo greičiau pasveikti.

Kokius palinkėjimus Lietuvos prezidentas siųs Armėnijos premjerui šiandien?  

2020.10.13; 10:00

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai trečiadienį̨ Santaros klinikose buvo atliktas reguliarus profilaktinis sveikatos patikrinimas.
 
Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, G. Nausėdai buvo atlikti kraujo tyrimai, profilaktiškai patikrinta širdies veikla, plauč̌iai bei kiti vidaus organai.
 
„Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad prezidento sveikatos būklė yra gera. Jis jauč̌iasi puikiai. Prezidentas dėkoja Santaros klinikų medikams už rūpestį“, – teigė A. Bubnelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.07; 13:25

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su darbo vizitu išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas truksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT). Tai bus antrasis nuo pandemijos pradžios vyksiantis fizinis ES valstybių vadovų susitikimas.
 
Valstybių vadovai ketina aptarti situaciją Baltarusijoje, ES santykius su Kinija, situaciją Viduržemio jūros rytinėje dalyje, ES galimą atsaką dėl Aleksejaus Navalno bylos, Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą. 
 
Susitikime taip pat bus aptariami su ES konkurencingumu susiję klausimai – vidaus rinkos veikimo stiprinimas, pramonės strategijos ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas.
 
Prieš prasidedant EVT sesijai ketvirtadienį prezidentas susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais, su kuriais apsikeis nuomonėmis dėl EVT sesijos darbotvarkėje keliamų klausimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01; 08:20

Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, kad buvo kalbama apie požiūrį į JAV svarbą NATO gynybos politikos klausimais. Pasak prezidento, nereikėtų kelti priešpriešos tarp JAV indėlio NATO gynybos politikoje ir Europos autonomijos siekio.
 
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys neįsivaizduoja savo saugumo be Amerikos indėlio.
 
„Čia kartais velnias slypi detalėse, kartais vienas ar kitas terminas ir jo traktuotė pakeičia visą vaizdą. Galiu pasakyti tai, ką sakiau vakar, man atrodo, pakankamai aiškiai per delegacijų derybas – Lietuva netraktuoja strateginės autonomijos siekio kaip konkurencijos JAV dalyvavimui NATO veikloje“, – po apsilankymo Rukloje su E. Macronu žurnalistams sakė G. Nausėda.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tai Lietuva traktuoja kaip papildantį NATO pajėgumus veiksnį. Jokiu būdu tarp šių dviejų dalykų negali būti priešpriešos ir konkurencijos. Priešingu atveju, nukentės NATO gebėjimas tinkamai vykdyti savo misiją“, – sakė Lietuvos prezidentas.
 
G. Nausėda taip pat pasidžiaugė matąs teigiamų poslinkių ES ir JAV ekonominiuose santykiuose.
 
„Ekonominio bendradarbiavimo klausimais matome tam tikrų poslinkių – štai visai neseniai pasiektas susitarimas dėl muitų mažinimo tam tikroms prekių grupėms. Tai geras pavyzdys, kuris rodo, kad, norint kalbėtis, derėtis, siekti rezultato, galima jį pasiekti, nors galbūt tai kartais atrodo sudėtingai pasiekiama“, – pabrėžė G. Nausėda.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Kartu prezidentas patikino, kad visoms Baltijos šalims itin svarbus JAV indėlis NATO gynybos politikoje.
 
„Aš esu optimistas, ir visos Baltijos valstybės turbūt yra nusiteikusios labai aiškiai, kad JAV dalyvavimas mūsų kolektyvinės gynybos sistemoje yra kritiškai svarbus veiksnys, ir mes nelabai įsivaizduojame savo šimtaprocentinio saugumo be JAV įsitraukimo“, – pridūrė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.30; 06:00

G. Nausėda ir E. Macronas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda suragavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą, esą strateginis dialogas su Rusija yra būtinas, norint, kad Europa galėtų jaustis saugesnė. Šalies vadovas sutinka su Prancūzijos prezidento pozicija, kad dialogas visada yra reikalingas, tačiau akcentuoja, kad, siekiant strateginio dialogo su Rusija, būtina pasiruošti galimiems nusivylimams.
 
„Vakar aš jo paklausiau vakarienės metu, ar tai yra geopolitinė vizija ir ar jis nemato tam tikrų rizikų arba kasdieninio gyvenimo veiksnių, kurie gali šią viziją gerokai sutrukdyti įgyvendinti. Jis yra realistas, jis tikrai mato Rusiją atvertomis akimis, tačiau šioje visoje geopolitinėje dėlionėje Prancūzija tikisi geresnio supratimo su Rusija tam, kad Europoje būtų daugiau taikos, daugiau tarpusavio supratimo ir šia prasme jį galima remti, ir aš tikrai remiu tokį siekį“, – žurnalistams Rukloje sakė G. Nausėda.
 
Visgi šalies vadovas akcentuoja, kad, nusprendus siekti strateginio dialogo su Rusija, yra būtina pasiruošti galimam nusivylimui, kuomet, pasak jo, atrodys, kad įdėtos pastangos neatsiperka.
 
„Dialogas visada yra reikalingas, tačiau, kita vertus, turime būti sąžiningi ir aiškiai atsakyti, taip mes galime rinktis šį kelią, tačiau šiame kelyje mūsų gali laukti daug nusivylimų, kuomet atrodys, kad tos pastangos, kurias mes įdėjome, tiesiog neatsiperka, nes ši valstybė siekia kitokių tikslų, kurie nėra suderinami su mūsų tikslais“, – akcentavo G. Nausėda.
 
Prezidento teigimu, „visada geriau yra kalbėtis, negu žvanginti ginklais arba gąsdinti vienas kitą“.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad Prancūzija palaikys skaidrų dialogą su Rusija. Pasak jo, norint taikos Europoje, reikia bendradarbiauti ir su kaimynine Rusija.
 
Anot Prancūzijos vadovo, turėdama dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesnė. Kita vertus, E. Macronas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija, todėl jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.30; 06:13

Prezidentų G. Nausėdos ir E. Macrono spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad Prancūzija palaikys skaidrų dialogą su Rusija. Pasak jo, norint taikos Europoje, reikia bendradarbiauti ir su kaimynine Rusija.
 
„Kaip mes matome situaciją, jeigu mes norime, kad taika įsigalėtų ilgam laikui Europoje, mes turime dirbti su Rusija, nes turime bendrą praeitį ir geografiją. Mes išgyvename sunkių dalykų. Žinau, kad jūsų šalyje žmonės išgyveno represijas, ir žmonės žuvo taip pat. Mes negalime gyventi taip, lyg Europa būtų toli nuo Rusijos. Lyg Europa būtų tolima sala nuo Rusijos. Taigi dėl to mes turime dirbti strategiškai ir sukurti saugumo architektūrą, atnaujinto bendradarbiavimo architektūrą, pasitikėjimo architektūrą, kuri neleistų kilti įtampai“, – sakė E. Macronas.
 
Anot jo, turėdama dialogą su Rusija, Europa gali jaustis saugesnė. Kita vertus, Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi skaudžią istorinę atmintį su Rusija. Todėl, pasak jo, jis suprantąs ir Lietuvos poziciją.
 
„Aš paaiškinau prezidentui, kodėl Prancūzija ėmėsi dialogo su Rusija iniciatyvos. Mes norime turėti skaidrų ir ne naivų dialogą su Rusija. Rusija yra gretimai Europos esanti galybė. Aš noriu, kad jūs būtumėte informuotas apie mūsų požiūrį ir kad jūs būtumėte, prezidente, informuotas, kaip vyksta darbai į priekį. Manau, dialogas svarbus iš strateginės pusės, bet žinau, kad praeitis jums yra labai svarbi taip pat. Tai sakau su didele pagarba. Žinau, kad ši šalis išgyveno labai skaudžias žaizdas. Dvidešimtas amžius čia nebuvo toks pat kaip pas mus. Jūs jautėtės palikti likimo valiai ir po Antrojo pasaulinio karo laikas jums dar labiau prailgo. Žinau, ką reiškia jums kalbėti apie strateginį dialogą su Rusija. Dėl to jums sakau labai atvirai“, – sako jis.
 
Prancūzijos prezidentas per spaudos konferenciją į Lietuvos prezidentą kreipėsi vardu. E. Macronas padėkojo G. Nausėdai už nuoširdų priėmimą susiklosčius koronaviruso padėčiai pasaulyje. Prancūzijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad paskutinis dvišalis susitikimas Lietuvoje įvyko prieš 19 metų.
 
„Labai dėkoju prezidente, mielas Gitanai. Man labai malonu čia būti, kad galiu su jumis diskutuoti. Nuoširdžiai dėkoju už nuoširdų priėmimą“, – teigė E. Macronas.
 
Prancūzijos prezidentas taip pat pagyrė Lietuvos ekonomikos konvergencijos procesą.
 
„Jūs elgiatės teisingai, ir Lietuva per šiuos nepriklausomybės metus sugrąžino vietą Europos žemėlapyje. Dabar Lietuva yra ES centre. Lietuva turi kuo didžiuotis“, – sakė jis.
 
Antradienį Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.
 
Prancūzijos lyderis taip pat planuoja lankytis iškilmingoje ceremonijoje Antakalnio kapinėse, susipažinti su Lietuvos akademikų ir intelektualų bendruomene.
 
Lietuvos ir Prancūzijos pirmosios ponios planuoja apsilankyti MO muziejuje.
 
Šio vizito proga rengiamas Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas, skirtas aptarti bendradarbiavimo galimybėms informacinių, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, tvarumo, inovacijų, infrastruktūros kūrimo ir kibernetinio saugumo srityse. Forume diskutuos Lietuvos ir Prancūzijos verslo lyderiai ir verslo organizacijų atstovai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.29; 08:12

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda teigia realistiškai vertinąs Prancūzijos vadovo 2019 m. deklaruotą siekį atnaujinti dialogą su Maskva.
 
„Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms“, – interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
 
Tame pačiame interviu prezidentas kartu pabrėžė, kad Prancūzija turėtų būti ta šalis, kuri galėtų imtis tarpininkavimo siekiant pradėti taikų dialogą tarp Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės.
 
Praėjus devyniolikai metų nuo Jacques’o Chirac’o, kuris palaikė Baltijos valstybių priėmimą į Europos Sąjungą ir NATO, vizito į Vilnių atvyksta Emmanuelis Macronas. Ko tikitės iš šio vizito?
 
Pirmiausia norėčiau priminti vizito istorinį kontekstą. Šiais metais Lietuva ir Prancūzija pažymi savo diplomatinių santykių šimtąsias metines, ir galiu užtikrinti, kad mūsų šalys turi bendrą viziją daugelyje sričių, tokių kaip Europos vertybės, žmogaus teisės, bendrasis ES planas… Aš labai vertinu prezidento Emmanuelio Macrono vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu apgynėme ekonomikos gaivinimo planą.
 
Derybos buvo labai sunkios, tačiau rezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel pavyko pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių šalių grupių. Mes priėmėme labai ambicingą planą ateinantiems penkeriems septyneriems metams. Galiausiai šis vizitas bus puiki proga aptarti daugelį klausimų: mūsų santykius su Rusija, įvykius Baltarusijoje, būtiną mūsų šalių ekonominių ryšių stiprinimą.
 
Lietuva yra pirmose Baltarusijos krizės gretose. Kokį vaidmenį galėtų atlikti Prancūzija sureguliuojant šią krizę?
 
Manau, kad mums atsiveria didelės pažangos galimybės reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paskatinti Europos valstybes, o ypač Prancūziją, taip pat ir Rusiją, imtis tarpininkų vaidmens siekiant pradėti taikų dialogą tarp Minsko valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės. Mes jau davėme pradžią tokioms priemonėms, tačiau norėtume, kad prie mūsų prisijungtų ir kitos šalys. Be abejo, jūs galite man atsakyti, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka dar nėra pasirengęs dialogui. Tačiau laikas eina, ir situacija bet kada gali pasikeisti.
 
Belaukiant būtina, kad Europos Sąjunga įgyvendintų sankcijų politiką. Rugpjūčio 19 d. įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas dėl padėties Baltarusijoje. Nors visi valstybių vadovai labai aiškiai pasakė savo nuomonę dėl vertybių ir žmogaus teisių, mums nepavyko susitarti. Viliuosi, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiame viršūnių susitikime Turime pademonstruoti solidarumą, kad išsaugotume Europos įvaizdį ir pasitikėjimą Europa.
 
Ką pasakysite prezidentui Emmanueliui Macronui apie Baltijos šalių saugumo padėtį ir Rusijos elgesį?
 
Mūsų šalies specifinė istorija skiriasi nuo daugelio Europos šalių istorijos. 1940 metais Lietuva patyrė pirmąją okupaciją, vėliau, SSRS laimėjus karą su Vokietija, – antrąją. Dėl šių priežasčių mums kelia didelį nerimą Rusijos pastangos perrašyti istoriją ir ja manipuliuoti (konkrečiai ginant Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymą 1939 metais – redakcijos pastaba).
 
Beje, norėtume, kad kitų šalių politikai ir istorikai įsitrauktų į šią diskusiją. Noriu pasakyti prezidentui Emmanueliui Macronui, kad, be abejo, turime dar labiau skatinti Rytų ir Vakarų bendradarbiavimą, tačiau tai neturėtų būti daroma kenkiant mūsų ginamoms vertybėms. Vienas iš mūsų prioritetų – pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančių valstybių saugumas. Mūsų nuomone, NATO turi likti didžiausiu ramsčiu.
 
2019 m. lapkritį Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Kaip Jūs reagavote?
 
Norėčiau išgirsti išsamesnius paaiškinimus šiuo klausimu. Transatlantinis stuburas leidžia pagal kovinės grupės rotaciją Lietuvos teritorijoje dislokuoti Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų karius. Be abejo, bendromis pastangomis galima pasiekti, kad NATO veikla taptų dar intensyvesnė, tačiau tikrai nesteigiant įvairių organizacijų, kurios gali tarpusavyje konkuruoti. Mūsų vienybė yra efektyviausias atsakas į kai kurių šalių vykdomą agresyvią politiką. Tai labai svarbu Lietuvai ir kitoms šio regiono šalims.
 
Kalbant apie finansavimą, mūsų šalis gynybos biudžetui skiria 2 proc. BVP, kaip numatyta NATO standarte, ir planuojama dar didinti finansavimą krašto apsaugai.
 
2019 m. rugpjūtį Emmanuelis Macronas paskelbė norįs atnaujinti dialogą su Rusija. Ar Aleksejaus Navalno apnuodijimas įrodo, kad buvo neįvertinta padėtis?
 
Kalbėdami apie Rusiją ir jos elgesį, mes esame realistai, todėl atsargiai žiūrime į tokią iniciatyvą. Be abejo, Aleksejaus Navalno apnuodijimas, kaip ir Rusijos įtaka Baltarusijoje, yra kliūtis Prezidento Emmanuelio Macrono rodomoms pastangoms. Norėčiau pridurti, kad labai svarbu numatyti tokios iniciatyvos ilgalaikį poveikį. Tačiau kas, be Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių, gali paaiškinti, kas vyksta šalia mūsų?
 
Pavyzdžiui, šiuo metu mes esame labai susirūpinę dėl Baltarusijos vakaruose statomos Astravo atominės elektrinės, kurios paleidimas numatytas šių metų lapkričio 7 dieną. Vietą statyboms parinko Rusija. Šis projektas kelia didelį pavojų visam regionui. Prisiminkime, kas įvyko prieš trisdešimt metų Černobilyje, interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ teigia G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.28; 15:00

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos vyriausybei patvirtinus, kad vienas Rusijos opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas nunuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, sako, jog panašaus verdikto daug kas ir tikėjosi.
 
„Šokiruoja tai, kad tokia žinia jau nebešokiruoja – panašaus verdikto daug kas ir tikėjosi. Kas tai – naujas normalumo standartas? Tikrai? Antras dalykas – Rusijos medicinos įstaigai, kurioje iš pradžių atsidūrė A. Navalnas, tokia diagnozė, žinoma, buvo misija-neįmanoma.
 
Demokratija nuo autokratijos tuo ir skiriasi, kad joje žmogaus gyvybės vertė yra visa ko matas. Pastarojoje gi nuosekliai įgyvendinamas Stalino principas – „nėra žmogaus, nėra problemos“, – savo Feisbuko paskyroje rašo G. Nausėda.
 
Kaip jau pranešta, trečiadienį Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad Rusijos opozicijos politikas A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ grupės nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga.
 
Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Kad A. Navalnas apnuodytas šia nuodinga medžiaga, nustatyta specialioje Vokietijos Bundesvero laboratorijoje.
 
Šiuo metu A. Navalnas gydomas Berlyne. Jis blogai pasijuto lėktuve rugpjūčio 20 dieną, skrisdamas iš Tomsko į Maskvą. Pradžioje jis buvo paguldytas į Omsko ligoninę, tačiau, spaudžiant šeimai ir kolegoms, vėliau perkeltas į Vokietiją.
 
Vokietijos vyriausybė dabar su partneriais ES ir NATO tarsis dėl bendros reakcijos. Be to, vyriausybė užmegs kontaktą su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OVCW).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.03; 04:45

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusijų tarp ES lyderių dėl Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų nekyla. Lietuvos vadovo teigimu, ES lyderiai sutartinai pripažino, kad Baltarusijos prezidento rinkimai yra neteisėti.
 
„Šnekėjome vienu balsu, labai principingai vertinome tai, kas įvyko Baltarusijoje, visi kolegos be išimties pripažino, kad rinkimai buvo suklastoti, nelaisvi ir jų rezultatas negali būti pripažįstamas kaip teisėtas. Todėl būtina sudaryti visas sąlygas, kad šioje valstybėje įvyktų laisvi rinkimai, kuriuose tik Baltarusijos žmonės galėtų išsirinkti tą vadovą, kuris su kitomis Baltarusijos institucijomis nubrėš kelius į ateitį“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
 
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad sutarta ir dėl sankcijų Baltarusijai klausimo. Pasak jo, ES yra iš esmės apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas už rinkimų suklastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus atsakingiems asmenims.
 
„Buvo kalbėta ir apie sankcijas. Praktiškai ES yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas tiems Baltarusijos pareigūnams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo, prie represijų prieš taikius Baltarusijos žmones“, – teigė G. Nausėda.
 
„Tiems pareigūnams bus pritaikytos sankcijos. Tai bus padaryta jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė jis.
 
Įvertino Lietuvos lyderystę
 
G. Nausėdos teigimu, trečiadienį įvykusi Europos Vadovų Taryba ir joje kelti klausimai yra didelis Lietuvos ir Lenkijos laimėjimas.
 
„Tai yra didelis Lietuvos, Lenkijos ir kitų regiono neabejingų valstybių diplomatinis laimėjimas“, – pažymėjo jis. Kartu prezidentas atkreipė dėmesį į asmeninę savo iniciatyvą, rūpinantis, kad Baltarusijos prezidento rinkimų klausimas būtų tinkamai įvertintas tarptautinėje erdvėje.
 
„Nuo pat Baltarusijos prezidento rinkimų dienos aktyviai rūpinausi, kad šiam klausimui – suklastotų rinkimų faktui būtų teikiamas pats didžiausias tarptautinis dėmesys. Šiandien mes matome, kad tarptautinė bendruomenė ir ypač ES šį dėmesį yra atkreipusi“, – pažymėjo prezidentas.
 
G. Nausėda teigė, kad neeilinio EVT posėdžio metu Lietuvos vardas buvo ne kartą linksniuojamas.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

„Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas reiškė dėkingumą Lietuvai už jos lyderystę. Tą patį teigė ir kiti valstybių vadovai“, – pabrėžė jis.
 
Apskritai, G. Nausėdos teigimu, tai, kad ES lyderiams pavyko principingai sutarti Baltarusijos klausimu, yra istorinis įvykis.
 
„Rezultatai, kurių šiandien pasiekė EVT, manau, kad nebus perdėta sakyti, yra istoriniai. ES pademonstravo, kad ji yra pamatinių vertybių gynėja ir kad ji, esant reikalui, gali reaguoti greitai, ryžtingai ir vertybiškai“, – teigė G. Nausėda.
 
Stringa nacionalinio dialogo  įgyvendinimas
 
Visgi šalies vadovas pripažino, kad siekis realizuoti nacionalinį dialogą kol kas vyksta pakankamai sunkiai. „Mes inicijavome trijų punktų planą: deeskaluoti (padėtį Baltarusijoje – ELTA), paleisti nuteistuosius arba suimtuosius ir imti kalbėtis su pilietine visuomene. Šiandien dėl pirmojo ir antrojo punkto jau yra šis bei tas pasiekta, nors, kaip matome, kiekvieną dieną situacija vis keičiasi. Trečiasis punktas kol kas įgyvendinamas pačios pilietinės visuomenės ir konkrečiai Sviatlanos Cichanouskajos pastangomis. Tai yra koordinavimo taryba, kuri buria iškilius žmones, imasi atsakomybės taikiai perimti valdžią ir rengti naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje“, – detalizavo G. Nausėda.
 
Niekas negali kištis į procesus Baltarusijoje
 
G. Nausėda tai pat patikino, kad ES lyderiai kalbėjo apie tai, kad niekas – nei Rusija, nei ES – negali kištis į Baltarusijos vidaus reikalus.
 
„Mes turime sudaryti sąlygas taikiam dialogui, bet ne imtis intervencijų į Baltarusijos vidaus gyvenimą. Šios pamatinės vertybės turi būti gerbiamos. Priešingu atveju viena ar kita pusė galės kvestionuoti dialogo rezultatus“, – pabrėžė jis.
 
Trečiadienį vyko neeilinė Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencija, kurios metu ES šalių lyderiai aptarė krizę Baltarusijoje, po to, kai Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino ES lyderius nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų.
 
Ilgamečio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos „pergalė“ nedemokratiškuose rinkimuose, kuriuose jis surinko neva net 80 proc. rinkėjų balsų, sukėlė didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo 1991-ųjų, kai žlugo SSRS.
 
S. Cichanouskaja kreipėsi į Europos Sąjungos lyderius
 
Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, 37-erių politikos naujokė, pabėgusi į Lietuvą, trečiadienį paragino ES lyderius „nepripažinti suklastotų rinkimų rezultatų“. Kartu ji pažadėjo, kad jos inicijuota Koordinacinė taryba nedelsdama paskelbs naujus rinkimus su stebėtojais iš užsienio.
 
„Siekdama taikaus valdžios perdavimo mano šalyje, aš inicijavau Baltarusijos nacionalinės koordinacinės tarybos įkūrimą. Ji vadovaus taikaus valdžios perdavimo procesui, kuris remsis dialogu“, – sakė S. Cichanouskaja.
 
Anot jos, taryba „tučtuojau inicijuos naujus sąžiningus ir demokratiškus prezidento rinkimus, kuriuos stebės tarptautiniai stebėtojai.“ Ji taip pat paragino ES šalių vadovus „gerbti tarptautinės teisės principus, Baltarusijos suverenitetą ir baltarusių tautos pasirinkimą“.
 
G. Nausėda siūlė tarpininkavimo planą Baltarusijai
 
Reaguodamas į po neskaidrių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjusias masines protesto akcijas, virtusias į susirėmimus su jėgos struktūromis, G. Nausėda pristatė trijų punktų planą politinei krizei suvaldyti. G. Nausėda pasiūlė A. Lukašenkai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
 
Savaitgalį A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje yra sava pagal Konstituciją sudaryta vyriausybė, o šalys, šiuo metu mėginančios tapti tarpininkėmis, pirmiausia turėtų įvesti tvarką savo teritorijoje.
 
Prezidentūra pirmadienį pripažino, kad Baltarusijos valdžia atmetė Lietuvos siūlytą tarpininkavimo planą politinei krizei kaimyninėje valstybėje suvaldyti.
 
Lietuvos Seimas antradienį paragino A. Lukašenką paskelbti nelegitimiu
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis A. Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Lietuvos Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.
 
Kilo nerimas dėl Rusijos karinio įsikišimo į situaciją Baltarusijoje
 
Protestų bangai Baltarusijoje stiprėjant, A. Lukašenka kreipėsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną pagalbos nuo esą Baltarusijai iškilusių „išorinių grėsmių“. Rusija, A. Lukašenkos teigimu, pagalbos ranką pažadėjo ištiesti.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
 
Į tai, kad Rusija gali tiesiogiai įsikišti sprendžiant politinę situaciją Baltarusijoje, sureagavo ir Lietuvos atsakingų institucijų vadovai. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad kol kas jokios tiesioginės grėsmės Lietuvai nekyla. Visgi ministras pripažino, kad sprendimas į Baltarusiją įvesti Rusijos karines pajėgas nulemtų žymius saugumo pokyčius regione. Savo ruožtu prezidentas antradienį „Žinių radijui“ antradienį teigė, kad, nusprendusi naudoti karinius instrumentus Baltarusijoje, Rusija patirtų „didžiulį smūgį“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.20; 07:00