Maskvos teismas šeštadienį pripažino Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną kaltu veterano apšmeižimo byloje.
 
Teisėja Vera Akimova sakė, kad A. Navalnas yra kaltas apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, kurį Kremliaus kritikas pavadino išdaviku, nes šis pernai agitavo už konstitucijos reformas, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
 
Teisėja nurodė A. Navalnui sumokėti 850 tūkst. rublių (9,5 tūkst. eurų) baudą.
 
Anksčiau šeštadienį A. Navalnas išgirdo dar vieną teismo nuosprendį. Maskvos apeliacinis teismas netenkino opozicionieriaus apeliacinio skundo dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
 
Teismas nusprendė į bausmės laiką įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.
 
A. Navalnas jam mestus kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.21; 06:04

Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį paliko galioti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirtą laisvės atėmimo bausmę.
 
Teisėjas Dmitrijus Balašovas atmetė A. Navalno apeliacinį skundą dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
 
Teisėjas nusprendė į jau atliktą bausmę įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.
 
44-erių opozicionierius A. Navalnas, pagarsėjęs kaip vienas garsiausiai pasisakančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, sausį po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos, kur praleido kelis mėnesius gydydamasis po apnuodijimo kovine medžiaga, buvo suimtas.
 
Jis vėliau buvo nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme už lygtinės bausmės, jam paskelbtos 2014-aisiais, nuostatų pažeidimą.
A. Navalnas ir jo šalininkai teigia, kad nuosprendžiai ir kitos jam iškeltos bylos tėra bandymas opozicionierių nutildyti.
 
Šeštadienį jis dalyvaus dar viename teismo procese, šįkart dėl kitos bylos, kurioje jam mesti kaltinimai apšmeižus Antrojo pasaulinio karo veteraną, kuris pernai agitavo už Konstitucijos reformas, kurios leistų V. Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
 
Prokurorai pareikalavo skirti A. Navalnui beveik 11 000 eurų baudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.20; 17:55

Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistė ginčytiname procese nuteista ketverių metų lygtine bausme. 41-erių Anastasija Ševčenko buvo pripažinta kalta dėl savo veiklos „nepageidaujamoje organizacijoje“, ketvirtadienį iš Rostovo prie Dono pranešė žiniasklaida.
 
Tai yra pirmas kartas, kai asmuo Rusijoje nuteisiamas pagal šį žmogaus teisių aktyvistų represiniu vadinamą straipsnį. A. Ševčenko, kuri dalyvavo organizacijos „Atviroji Rusija“ veikloje, buvo sulaikyta prieš dvejus metus ir nuo tada gyveno namų arešto sąlygomis.
 
Savo solidarumą A. Ševčenko yra pareiškęs ir šiuo metu kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
 
Be kita ko, pasipiktinimą sukėlė tai, kad A. Ševčenkai būnant namų arešte mirė didelę negalią turėjusi jos 17-metė duktė, o aktyvistei nebuvo leista aplankyti jos ligoninėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19; 00:01

Aleksejus Navalnas teisme. EPA – ELTA nuotr.

Ginčytiname šmeižto procese prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną kaltintojai reikalauja piniginės baudos, praneša agentūra „Reuters“.
 
44-ejų A. Navalnas turi sumokėti beveik 11 000 eurų, antradienį teisme pareiškė Rusijos prokuratūra. Opozicionierius kaltinamas apšmeižęs pasaulinio karo veteraną, pavadindamas jį išdaviku ir korumpuotu liokajumi. Veteranas pernai agitavo už konstitucijos reformas, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
 
A. Navalnas, kuris kitame procese jau yra nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme, kaltinimus pavadino politiškai motyvuotais. Jis kaltina tarnybas šmeižto procesu norint pakenkti jo įvaizdžiui.
 
Dėl A. Navalno įkalinimo Rusijoje vis kyla masiniai protestai. Be to, šis atvejis temdo Rusijos santykius su Vakarais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.17; 07:08

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi pareiškė, kad Rusijai tipiška primesti politinio žaidimo taisykles Europos Sąjungai.
 
G. Landsbergis taip sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą rusų žiniasklaidai, esą Rusija yra pasiruošusi nutraukti santykius su ES.
 
„Rusijai tipiška primesti žaidimo taisykles Europos Sąjungai. ES būtina nesileisti provokuojamai, kai taip atsitinka“, – teigė G. Landsbergis.
 
Pasak jo, ES turi priimti bendrą strategiją dėl užsienio politikos Rusijos atžvilgiu ir jos laikytis. Šiuo metu, anot ministro, pagrindinė santykių problema yra Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimas ir suėmimas.
 
„Manau, turi būti aiški strategija dėl to, ką ES bando pasiekti, kurios plano reikia laikytis. Akivaizdu, kad pagrindinė problema yra tai, jog  pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis (A. Navalnas – ELTA) buvo tapęs bandymo nunuodyti auka, jis turėjo būti gydomas Vokietijoje, sugrįžęs jis buvo sulaikytas, jam surengtas teismas, o dabar jis sėdi kalėjime. Tai yra pagrindinė problema. Manau, kad ES turi susitelkti ties šia konkrečia problema – jis turi būti paleistas, jam turi būti leista dalyvauti rinkimuose, kurie turi būti teisingi. Dėl šių vertybių kovoja ES“, – tvirtino G. Landsbergis.
 
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.

„Toliau tai jau Rusijos reikalas – jei kova dėl šių vertybių yra problema, jei dėl to turi būti nutraukti santykiai – tai jų pasirinkimas. Tačiau tai neturi atgrasyti ES nuo kovos už tai, kas teisinga“, – pridūrė jis.
 
Kiek anksčiau S. Lavrovas pagrasino nutraukti santykius su ES, jei Briuselis paskelbs šaliai naujas sankcijas.
 
Jo šalis tam nusiteikusi, sakė S. Lavrovas interviu, kurio ištraukos penktadienį paskelbtos jo ministerijos interneto svetainėje. „Mes nenorime izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, tačiau turime būti tam pasirengę. Jei nori taikos, reikia ruoštis karui“, – kalbėjo S. Lavrovas.
 
Rusijos ir ES santykiai pastaruoju metu pastebimai atšalo dėl opozicijos politiko A. Navalno įkalinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.13; 02:00

Aleksejus Navalnas teismo salėje. EPA – ELTA nuotr.

Rusija, anot žiniasklaidos, išdavė tarptautinį arešto orderį suimti svarbų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygį. Tai Leonidas Volkovas, kuris šiuo metu yra užsienyje, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūra „Interfax“.
 
L. Volkovas ragino savo tautiečius per Valentino dieną rinktis į trumpus protesto mitingus prie savo gyvenamosios vietos. Jis agitavo žmones įsijungti mobiliųjų telefonų žibintuvėlius ir deginti žvakutes ir tada nuotraukas su vaizdais sudėti į socialinius tinklus.
 
Paklaustas, ar šis akcija pažeidžia įstatymą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad nebus leidžiamasi į „katės ir pelės žaidimus“.
 
Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių žmonių Rusijoje išėjo į gatves protestuoti prie A. Navalno įkalinimą. A. Navalnas yra vienas žinomiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, jis tikina esąs persekiojamas dėl politinių priežasčių.
 
L. Volkovas yra A. Navalno ir jo artimiausių bendražygių rinkimų štabo vadovas. Jis jau daugiau kaip metus gyvena užsienyje. L. Volkovas, be kita ko, rūpinosi A. Navalno pervežimu iš Omsko į Berlyną po apnuodijimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 13:00

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad su Baltijos valstybių bei Lenkijos atstovais deramasi dėl sankcijų asmenims, kurie prisidėjo prie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo Rusijoje.
 
„Kalbama daugiausiai apie vadinamąjį Navalno sąrašą – žmones, kurie yra susiję ar prisidėję prie Aleksejaus Navalno suėmimo, įkalinimo, teismo. Galbūt ir užsakovai. Lietuva šiame procese dalyvauja. Tikimės, kad greitu metu tas sąrašas bus pateiktas ES atsakingoms institucijoms ir bus pradėtas derinti aukščiausiu politiniu lygiu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
 
Jis taip pat teigė turįs viltį, kad labai daug kritikos susilaukęs Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pastarosios savaitės vizitas Maskvoje turės ir pozityvų atoveiksmį.
 
„Mes matome, kad pats ponas Borrellis pripažįsta, jog tai buvo labai sunki pamoka ir jam asmeniškai, ir pačiai Europai. Žinoma, iš tos pamokos pasimokius reikia pažiūrėti, ką mes galime daryti toliau, kad tokios apmaudžios situacijos ateityje nesikartotų. Vieningas rimtų sankcijų patvirtinimas būtų geras atsakas“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
 
ELTA primena, kad J. Borrelis į Maskvą po išaugusios įtampos dėl Rusijos opozicionieriaus A.Navalno įkalinimo vyko, nepaisant to, kad tiek Lenkija, tiek ir Baltijos valstybės ragino ES atstovą to nedaryti. Iš pradžių J. Borrelis teigė, kad nėra skubių planų įvesti naujas sankcijas Rusijai, bet po vizito Maskvoje, kurio metu Kremlius paskelbė, kad išsiunčia Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus, politikas pakeitė poziciją ir pareiškė, kad Rusija atmeta konstruktyvų dialogą su ES ir, kad Europa turi „padaryti išvadas“, įskaitant galimas naujas sankcijas.
 
Po antradienį vykusio susitikimo su šalies vadovu G. Landsbergis ir G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė užsiminė ir apie ruošiamą naują regioninį sankcijų paketą Baltarusijai.
 
„Lietuva ėmėsi iniciatyvos parengti ketvirtąjį sankcijų paketą, tikintis, kad Latvija ir Estija prie jo prisijungs“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Dar nėra aiškių kriterijų, kaip jis bus sudarinėjamas. Mes su Baltijos valstybių kolegomis kalbame apie sąrašų sudarymą žmonėms, kurie negalėtų atvykti į Baltijos šalis. Dabar vyksta diskusijos, renkami įrodymų paketai“, – detalizavo G. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 06:00

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Dešimtys Europos Parlamento narių paragino Europos Sąjungos (ES) vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį atsistatydinti po „žeminamo“ jo vizito Maskvoje, kuris „padarė didelės žalos ES reputacijai“.
 
„Per praėjusią savaitę vykusį vizitą ponas J. Borrellis ne kartą nesugebėjo apginti ES interesų“, – teigiama Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen skirtame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 80 europarlamentarų.
 
„Manome, kad Europos Komisijos pirmininkė turėtų imtis veiksmų, jei ponas J. Borrellis neatsistatydins savo noru“, – pažymima laiške.
 
J. Borrellis sulaukė kritikos po vizito Maskvoje, kur politikas atvyko paraginti paleisti įkalintą Rusijos disidentą Aleksejų Navalną, tačiau nesėkmingai.
 
Netrukus po bendros spaudos konferencijos su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris retkarčiais atvirai rodė priešiškumą, paaiškėjo, kad Rusija išsiuntė tris ES diplomatus dėl tariamo dalyvavimo A. Navalno šalininkų protestuose. J. Borrellis prašė atšaukti sprendimą, bet tai nedavė jokių rezultatų.
 
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, J. Borrellis turėjo paprieštarauti S. Lavrovui, kuris kalbėjo apie ES „aroganciją“ dėl A. Navalno bylos, ir nutraukti vizitą, kai tik sužinojo apie diplomatų išsiuntimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 16:16

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad Rusija nenori dialogo su Europa ir atsisakė atmesti tolesnes sankcijas Maskvai dėl jos elgesio su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, skelbia „Euronews“.
 
Tviteryje paskelbtame pareiškime J. Borrellis teigia, kad jo vizitas Rusijoje parodė, jog Rusija nenori pasinaudoti galimybe užmegzti konstruktyvesnį dialogą su ES. „Apmaudu dėl to ir turėsime padaryti išvadas“, – teigė jis.
 
Pasak J. Borrellio, Europa ir Rusija „tolsta“ po „komplikuoto“ jo vizito Maskvoje, kurio metu Rusija iš šalies išsiuntė tris Europos diplomatus dėl kaltinimų dalyvavus A. Navalno šalininkų protestuose.
 
J. Borrellis pažymi, kad Europos ir Rusijos santykiai jau kelerius metus yra prasti, bet po A. Navalno apnuodijimo, dėl kurio opozicionierius kaltina Rusijos valstybę, santykiai dar labiau pablogėjo. Po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje A. Navalnas sugrįžo į Rusiją ir netrukus buvo sulaikytas, o tada įkalintas.
 
Jo areštas ir nuteisimas laisvės atėmimo bausme paskatino Rusijoje masinius gatvės protestus, kurių metu dauguma protestuotojų tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
 
J. Borrellis vyko į Maskvą aptarti šio incidento su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ir paragino nedelsiant paleisti A. Navalną bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo.
 
„Agresyviai surengta spaudos konferencija ir trijų ES diplomatų išsiuntimas mano vizito metu rodo, kad Rusijos valdžia nenorėjo pasinaudoti konstruktyvesnio dialogo su ES galimybe “, – rašė J. Borrellis.
 
Vasario 22 d. numatytas ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus aptartas J. Borrellio vizitas Rusijoje ir tolesnės sankcijos Rusijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 08:11

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. EPA – ELTA nuotr.

Maskvoje viešintis Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis per derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pakartojo bloko raginimą Rusijai paleisti opozicionierių Aleksejų Navalną, praneša agentūra „Reuters“.
 
J. Borrelis teigė, kad derybos su S. Lavrovu buvo atviros ir intensyvios, ir jų metu jis paragino Maskvą paleisti įkalintą Kremliaus kritiką A. Navalną.
 
„Aš perdaviau ministrui S. Lavrovui gilų mūsų susirūpinimą ir prašymą jį paleisti bei pradėti tyrimą dėl jo apnuodijimo“, – per spaudos konferenciją su S. Lavrovu sakė J. Borrellis, omenyje turėjęs A. Navalno apnuodijimą Rusijoje pernai rugpjūtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 14:00

Aleksejus Navalnas teismo salėje. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas nepripažįsta kaltės byloje dėl Antrojo pasaulinio karo veterano Ignato Artemenkos „garbės ir orumo įžeidimo“ ir teigia, kad nesupranta jam pareikštų kaltinimų esmės, praneša naujienų agentūra „Interfax“.
 
„Nieko nežinau apie I. Artemenką (…) Kaltinimai man nesuprantami. Kol pas mane neatėjo policija, nieko nežinojau apie I. Artemenką“, – Maskvos Babuškino teismo posėdyje sakė A. Navalnas.
 
A. Navalnas ir jo advokatai tvirtina, kad ši byla yra iškelta dėl opozicionieriaus aktyvios politinės veiklos ir Kremliaus kritikos. Savo ruožtu pats I. Artemenko teisme pareikalavo A. Navalno viešo atsiprašymo.
 
„Liepą sužinojau, kad A. Navalnas mane pavadino tėvynės išdaviku ir tai mane labai nuliūdino. Aš ginsiu savo garbę. Noriu, kad A. Navalnas viešai manęs atsiprašytų“, – teisme sakė jis.
 
Pasak „Interfax“ korespondento, penktadienį Babuškino teisme atnaujintas šmeižto bylos nagrinėjimas. Aplink teismo pastatą policija sustiprino saugumo pajėgas, o į patį teismą įleista apie 70 žiniasklaidos atstovų.
 
Teismo salėje taip pat yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ambasadų atstovai.
 
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelio masto nusikaltimus, birželį pradėjo tyrimą dėl to, kad A. Navalnas neva įžeidė veterano garbę ir orumą.
 
Tyrimų komitetas tuo metu teigė, kad karo veteranas pasirodė Konstitucijos keitimus, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareigas gali eiti iki 2036 m., palaikančiame vaizdo įraše.
 
Tviterio paskyroje A. Navalnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame veteraną ir kitus minėtame vaizdo įraše pasirodžiusius žmones įvardijo kaip „šalies gėdą“, „žmones be sąžinės“ ir „išdavikus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 14:00

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį skrenda į Maskvą, jis sieks spausti Kremlių dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo ir susidorojimo su protestuotojais.
 
Pirmasis aukšto lygio ES pasiuntinio vizitas į Rusiją nuo 2017 m. susilaukė kai kurių ES valstybių narių kritikos, esą Maskva apsilankymą gali palaikyti įrodymu, kad Briuselis yra pasiruošęs grįžti prie normalių santykių.
 
Tačiau J. Borrellis pažadėjo Kremliui perduoti „aiškią žinią“, nors Maskva ignoruoja Vakarų raginimus paleisti Vladimiro Putino oponentą A. Navalną, kuriam antradienį buvo paskelbta beveik trejų metų nelaisvės bausmė.
 
„Privalome įsitraukti būtent tada, kai reikalai eina blogyn“, – pirmadienį sakė J. Borrellis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:30

Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui antradienį buvo paskirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, tai antradienį nusprendė teismas. Vis dėlto į bausmę buvo įskaičiuota 10 mėnesių, kuriuos jis anksčiau praleido namų arešte, todėl opozicionierius bus įkalintas 2 metus ir 8 mėnesius, ir juos praleis kolonijoje, praneša „The Moscow Times“.
 
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:30

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Antradienį Rusijos teismui paskyrus 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos ir Maskvos dialogas įmanomas tik sankcijų kalba.
 
„Vienintelis ES dialogas su Kremliumi dabar įmanomas tik sankcijų kalba. Bendrijai neskubant, Lietuva svarstys nacionalinių sankcijų variantą“, – Eltai atsiųstame komentare teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Antradienį Maskvos miesto teismas svarstė A. Navalno bylą. Rusijos federalinė bausmių vykdymo komisija paprašė teismo pakeisti A. Navalnui paskirtą lygtinę bausmę realia – 3,5 metų – laisvės atėmimo bausme, nes jis pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17-ąją Maskvoje, kai parskrido iš Vokietijos, kur buvo gydomas po beveik mirtino apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir įkalintas 30-iai parų. Jo sulaikymas paskatino šalyje masinius protestus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 08:20

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzija pirmadienį paragino Vokietiją dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimo Maskvoje nutraukti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą su Rusija.
 
„Visada sakėme, kad turime didžiulių abejonių dėl šio projekto tokiame kontekste, – „France Inter“ radijui sakė jaunesnysis Europos reikalų ministras Clementas Beaune. – Iš tiesų, jau anksčiau tai sakėme.“
 
Jungtinės Valstijos ir kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją bei Baltijos šalis, kritikuoja „Nord Stream 2“ projektą ir tvirtina, kad jis padidins Vokietijos ir ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.
 
Vokietija savo ruožtu tęsia projektą, o gruodį buvo atnaujinti beveik metus dėl JAV sankcijų sustoję tiesimo darbai.
 
C. Beaune teigimu, Europos lyderiai svarsto naujas sankcijas Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino susidorojimo su A. Navalno vedamais protestuotojais. A. Navalnas buvo suimtas sausio viduryje, jam gresia keli metai nelaisvės.
 
Sekmadienį tūkstančiai protestuotojų, nepaisydami valdžios perspėjimų, susirinko į demonstracijas nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo.
 
Protestai dėl Kremliaus kritiko A. Navalno suėmimo rengiami jau antrą savaitgalį iš eilės.
 
„Sankcijos jau buvo įvestos, galime tai padaryti, bet reikia suprasti – jų nepakaks“, – sakė C. Beaune.
 
„Nord Stream“ galimybė yra svarstoma“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad „tai yra Vokietijos sprendimas, nes dujotiekis yra Vokietijoje“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.01; 10:50

Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
 
Sostinės Maskvos centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
 
Kad užgniaužtų naujus protestus, šią savaitę rusų tarnybos ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš vyriausybės kritiko bendražygius. Penktadienį dviejų mėnesių namų arešto bausmės skirtos A. Navalno broliui Olegui, jo įkurto Kovos su korupcija fondo teisininkei Liubov Sobol ir kitiems rėmėjams. 30 dienų arešto bausmę atliekantis A. Navalanas  paragino žmones dalyvauti naujuose protestuose. „Išeikite ir nebijokite“, – rašė jis.
 
A. Navalnas buvo sulaikytas prieš dvi savaites iš karto po to, kai iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Vokietijoje jis penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo „Novičiok“ grupės kovine medžiaga. 44-ejų A. Navalnas dėl nusikaltimo kaltina V. Putiną ir federalinę saugumo tarnybą (FSB).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.31; 12:00

Maskvos centre į protestą prieš V. Putiną susirinko tūkstančiai opozicijos šalininkų. EPA-ELTA nuotr.

Per naujus protestus, kuriuose reikalaujama paleisti kalinamą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose pranešama apie pirmuosius sulaikymus. Pilietinių teisių aktyvistų duomenimis, sulaikyta beveik 100 žmonių.
 
Portalas „Ovd-Info“ rašo, kad vien tik Vladivostoke policija sulaikė apie 60 demonstrantų. Vaizdo įrašuose matyti, kaip jie vedami į nedidelius autobusus. Vaizdo medžiagoje taip pat matyti, kaip daugiausiai jauni žmonės ant užšalusios Amūro įlankos šokaa ir skanduoja „Putinas – vagis“ ir „Laisvė Rusijai“.
 
A. Navalno rėmėjai sekmadienį kviečia žmones į naujus visuotinius protestus. Demonstracijos planuojamos daugiau kaip 100 šalies miestų, pranešė opozicijos lyderio komanda. Žinybos primygtinai įspėja dėl dalyvavimo nesankcionuotose akcijose.
 
Vladivostokas nuo Maskvos nutolęs daugiau kaip 8 val. skrydžio atstumu. Sostinės centre dėl čia 12 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) planuojamų protestų bus uždarytos septynios metro stotys.
 
Jau praėjusį savaitgalį šimtai tūkstančių žmonių daugiau kaip 100 miestų reikalavo paleisti A. Navalną ir kartu protestavo prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvo sulaikyta apie 4 000 asmenų, būta daug sužeistųjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.31; 09:00

Maskvos srities teismas pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirti 30 dienų areštą netrukus po to, kai jis sugrįžo į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo.
 
Maskvos srities teismo teisėjas Musa Musajevas nutarime teigė, kad Chimkų miesto teismo sprendimas „lieka nepakeistas“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
 
Teismo posėdžio metu A. Navalnas pasmerkė teismo proceso „beteisiškumą“.
 
„Tai yra akivaizdus beteisiškumas, siekiant įbauginti mane ir kitus žmones“, – teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu sakė A. Navalnas.
Policija didžiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką šalies viduje sulaikė sausio 17 d. Maskvos oro uoste.
 
44 m. opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. atidėtos kalėjimo bausmės lygtinio paleidimo sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
 
Praeitą savaitę policijos nuovadoje paskubomis surengtame teismo posėdyje A. Navalnui skirtas areštas iki vasario 15 d. Jis šiuo metu laikomas aukšto saugumo lygio sulaikymo centre.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.29; 00:30

Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenariniame posėdyje dėl Aleksejaus Navalno arešto ir sulaikymo kalbėjusi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Laima Andrikienė kvietė pačiu griežčiausiu būdu pasmerkti Rusijos Federacijos elgesį, kuris yra nesuderinamas su Europos Tarybos nario statusu, nesuderinamas su naryste.
 
„Visiškai aišku, kad Europos Taryba, mūsų Parlamentinė Asamblėja privalo pačiu griežčiausiu būdu pasmerkti Rusijos Federacijos elgesį, kuris yra nesuderinamas su Europos Tarybos nario statusu, nesuderinamas su naryste. Savo ruožtu mūsų Asamblėja ir Ministrų komitetas turi įvertinti Rusijos Federacijos padarytus pažeidimus, prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Mes neturime išsisukinėti nuo atsakomybės ir mūsų misijos – ginti žmogaus teises, stiprinti demokratiją ir įgyvendinti teisės viršenybę, taip pat ir Rusijoje“ ,- trečiadienį Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdyje sakė L. Andrikienė.
 
Ji priminė, kad prieš savaitę A. Navalnui nebuvo leista kreiptis į asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetą, tačiau tuo pat metu Rusijos Federacijos parlamentinei delegacijai buvo leista sugrįžti į ETPA.
 
„Aleksejaus Navalno gyvybei gresia pavojus, mes matome brutalius mėginimus jį nutildyti. Pats laikas pareikalauti iš Rusijos valdžios institucijų nutraukti persekiojimus, bauginimus, smurtą ir represijas prieš disidentus ir laisvės šauklius, padaryti galą nebaudžiamumui šioje šalyje, kur gyvybes jau prarado daugelis žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politikų.
 
Pastarojo meto įvykiai Rusijoje, Aleksejaus Navalno, išgyvenusio po prieš jį panaudoto „Novičiok“, sulaikymas Maskvos oro uoste, brutalios jėgos naudojimas prieš taikius demonstrantus Maskvoje, Sankt Peterburge, Novosibirske, Čitoje ir daugelyje kitų Rusijos miestų šeštadienį (3500 areštuotų ir sulaikytų), taip pat kiti faktai, kurių liudininkais buvome pastarosiomis dienomis ir mėnesiais, – tai peržengia visas leistinas ribas, visas “raudonąsias linijas“ ir demonstruoja, kad Rusijos vadovybė visiškai ir įžūliai ignoruoja savo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityje, jau nekalbant apie rimtus tarptautinių sutarčių dėl cheminio ginklo pažeidimus“,- sako L. Andrikienė.
 
Ji akcentavo, kad A. Navalnas turi būti laisvas.
 
„Aleksejus Navalnas yra tas žmogus, kuris vis dar yra Rusijoje, jis yra jaunas ir stiprus, jis kovoja už demokratinę Rusiją, prieš korupciją ir nebaudžiamumą. Jis nusipelno mūsų supratimo ir paramos. Aleksejus Navalnas turi būti laisvas“,- tvirtino L. Andrikienė.
ELTA jau skelbė, kad pirmadienį prasidėjusioje ET PA plenarinėje sesijoje Lietuvos Seimo narė Laima Andrikienė išrinkta šios Parlamentinės Asamblėjos viceprezidente.
 
Sesija vyksta hibridiniu būdu: dalis parlamentarų šią savaitę dirbs Strasbūre, kiti – nuotoliniu būdu, nevykdami į Strasbūrą. Lietuvos delegacija ET PA į Strasbūrą nevyko, dirba nuotoliniu būdu.
 
Šiuo metu Europos Tarybos narėmis yra 47 valstybės, kurių parlamentų atstovai – iš viso 324 nariai – dirba ET PA.
ET PA – tai seniausias Europoje parlamentinis forumas, įsteigtas 1949 m. Atstovų skaičius asamblėjoje ir atitinkamai balsų skaičius yra nustatomas pagal valstybės gyventojų skaičių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 10:10

Aleksėjus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

ES žada laukti Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno teismo ir tik tada spręsti dėl atsako, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Daug kas priklausys nuo teismo nuosprendžio – nuo to, ar po 30 dienų A. Navalnas bus paleistas į laisvę“, – po susitikimo su ES valstybių narių užsienio reikalų ministrais teigė jis.
 
Prieš savaitę 44-erių opozicijos lyderis buvo suimtas 30-iai dienų.
 
„Primename Rusijai, kad jos pačios Konstitucijoje yra įtvirtinti teisinės valstybės ir demokratijos laisvės principai“, – teigė H. Maasas.
 
27 ES valstybės narės vieningai sutiko, kad A. Navalno suėmimas yra „visiškai nepriimtinas“, ir pasmerkė savaitgalį protestavusių, A. Navalną remiančių demonstrantų suėmimus, teigė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:30