Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Socialinis tinklas „Twitter“, anksčiau užblokavęs buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą, neatkurs jos, net jei jis vėl sieks valstybės vadovo posto. Tai trečiadienį interviu televizijos kanalui MSNBC pareiškė „Twitter“ vyriausiasis finansų direktorius Nedas Segalas.
 
„Mūsų politika tokia: jeigu kažką pašalino iš platformos, tai jį pašalino, ar tai būtų komentatorius, finansininkas, buvęs valdininkas, – sakė N. Segalas, vedėjos paklaustas, ar D. Trumpas galės grįžti į socialinį tinklą, jeigu nuspręs dar kartą pakovoti dėl Baltųjų rūmų šeimininko posto. – Mūsų taisyklės niekam neleidžia raginti griebtis smurto, o jei kažką pašalina už tokius veiksmus, tai mes neleidžiame grįžti“.
 
„Twitter“ atstovas pabrėžė, kad D. Trumpo paskyra „buvo pašalinta, ir dabar jis niekuo nesiskiria nuo kitų buvusių valdininkų“.
 
D. Trumpas savo prezidentavimo laikotarpiu reguliariai rašė tviteryje tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Jis kreipėsi į savo šalininkus per socialinius tinklus ir per riaušes Kapitolijuje sausio 6 d. „Twitter“ apibūdino jo įrašus kaip raginimus griebtis smurto ir sausio 9 d. užblokavo paskyrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 00:30

Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema

Vidaus saugumo agentūra (ABW) baigė tyrimą ir perdavė teismui kaltinamąją išvadą dviejų asmenų, įtariamų rengus teroro aktą Lenkijoje, atžvilgiu. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
 
Anot jo, sulaikytieji planavo panaudoti sprogmenis. „Pagal ABW išvadą, išpuolis turėjo būti surengtas prieš konkretų islamo religinį objektą. Piktadariai taip pat planavo panaudoti nuodingąsias medžiagas prieš konkrečius žmones, kad užkirstų kelią Lenkijos islamizacijai“, – sakė S. Żarynas.
 
„Kaltinamieji propagavo kraštutines dešiniąsias pažiūras, o vienas iš jų viešai teigė, kad būtina naikinti religines bendruomenes, ragino griebtis smurto, vykdyti nusikaltimus, nekęsti žmonių dėl tautinių, etninių, rasinių ir religinių skirtumų. Kitas kaltinamasis sukūrė savotišką manifestą, atspindintį jo asmenius įsitikinimus ir islamofobiją, taip pat raginantį persekioti atvykėlius iš už Lenkijos sienų“, – papasakojo atstovas spaudai.
 
Taip pat pranešama, kad tyrėjai aptiko sprogmenų, keturis šaunamuosius ginklus, šaudmenų, dirbinių ir įrankių, leidžiančių gaminti pavojingas medžiagas.
 
Įtariamiesiems gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 14:00

Kremlius pirmadienį sureagavo į JAV demokratų partijos kandidato prezidento rinkimuose Joe Bideno pareiškimą, kad Rusija yra didžiausia grėsmė JAV nacionaliniam saugumui. Kremliaus teigimu, toks vertinimas yra neteisingas ir skatina neapykantą Rusijos atžvilgiu, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Mes visiškai nesutinkame“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paprašytas pakomentuoti J. Bideno pareiškimą.
„Galime tik apgailestauti, kad tokiu būdu skleidžiama absoliuti neapykanta Rusijos Federacijai“, – pridūrė atstovas.
 
J. Bidenas interviu televizijos kanalui CBS teigė manąs, kad JAV didžiausią grėsmę kelia Rusija, o didžiausia konkurentė yra Kinija.
 
„Manau, kad šiuo metu didžiausią grėsmę Amerikai, turint omenyje pastangas pakirsti mūsų saugumą ir aljansus, kelia Rusija“, – atsakė J. Bidenas.
 
Tokius komentarus J. Bidenas išsakė, likus kiek daugiau nei savaitei iki JAV prezidento rinkimų, kuriuose jis susirungs su Donaldu Trumpu. Apklausose pirmauja J. Bidenas.
 
2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskvos ir Vašingtono santykiai pasiekė neregėtas žemumas. Tuo metu J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas.
 
Dvišaliai santykiai dar labiau suprastėjo, kai JAV žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad Rusija bandė kištis į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir paveikti juos D. Trumpo naudai. Maskva tokius kaltinimus neigė.
 
Nepaisant to, Rusija liepos mėnesį teigė esanti pasiruošusi bendradarbiauti su bet kuriuo amerikiečių išrinktu prezidentu.
 
59-asis JAV prezidentas bus renkamas lapkričio 3 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.26; 19:18

Teisingumo ministras E. Jankevičiaus susitiko su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Ch. Lambrecht. TM nuotr.

Berlyne besilankančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Christine Lambrecht buvo pabrėžta, kad įveikiant pandemijos keliamas problemas būtina rasti sprendimus, apsaugant vartotojų teises ir svarbią ekonomikos sritį – turizmo verslą.
 
„Bendra patirtis yra vertingas sprendimų šaltinis, ieškant racionalių būdų įveikti užgriuvusius sunkumus, – po susitikimo pažymėjo teisingumo ministras E. Jankevičius. – Pasikeitėme informacija, kokių priemonių ėmėsi Lietuva, gindama vartotojų interesus ir remdama turizmo bei renginių organizavimo agentūras. Vokietija taip pat skyrė daug pastangų, gelbėdama savo turizmo verslą“. 
 
Ministrai taip pat aptarė Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, tarp jų neapykantos kalbą.
 
„Lietuva palaiko siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant ir neapykantos kalbas. Kartu turime užtikrinti reikiamą pagarbą asmens saviraiškos laisvei, kuri apima teisę skleisti įvairią informaciją. Nemanome, kad neapykantos kalbų draudimas turėtų būti siejamas išimtinai su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Istorija ir dabarties aktualijos liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus reiškinys, skatinantis neapykantą. Džiaugiuosi, jog radome bendrą supratimą ir dėl neapykantą auginančių įžeidinėjimų tiems, kurie išsako nepatinkančią, nepatogią ar skirtingą nuomonę“.
 
Susitikime su ministre Ch. Lambrecht buvo iškeltas klausimas dėl trečiose šalyse nuteistų asmenų perdavimo į jų kilmės valstybes ES.
 
„Susiduriame su didele problema, kai trečiose valstybėse nuteisti mūsų žmonės pageidauja bausmę atlikti savo pilietybės šalyse. Tačiau tam nėra teisinio pagrindo – nesudarytos dvišalės sutartys arba valstybė nėra Konvencijos dėl nuteistųjų perdavimo dalyvė, – pažymėjo ministras E. Jankevičius. – Be to neretai už jų padarytus nusikaltimus yra paskirtos neadekvačiai griežtos bausmės. Šios problemos sprendimo turime ieškoti ES lygmeniu. Ministrė patikino, kad šis klausimas bus įtrauktas į spalio mėnesį vyksiančio ES teisingumo ministrų Tarybos darbotvarkę“.
 
Šiuo metu trys Lietuvos piliečiai trečiose šalyse yra nuteisti iki gyvos galvos.
 
Teisingumo ministras E. Jankevičius kėlė ES piliečių apsaugos nuo nepagrįstų trečiųjų šalių ekstradicijos prašymų problemą.
 
„Lietuvai rūpi, kad kol kas nėra aiškaus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmo, kad užkirstume kelią vykdyti ekstradicijos prašymus pagal galimai nepagrįstą ar politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą. Bet kuris ES pilietis, būdamas bet kurioje ES valstybėje, turi būti apsaugotas nuo tokios ekstradicijos. Neatidėliojant reikia rasti bendrą sprendimą šiuo klausimu aukščiausiu ES institucijų lygiu ir parengti vienodą požiūrį į trečiųjų šalių ekstradicijos prašymus“.
 
Lietuvos iniciatyva šis klausimas buvo įtrauktas į šiemet vykusią ES teisingumo ministrų Tarybą.
 
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti istorinę Sausio 13-osios bylą.
 
Ministrai E. Jankevičius ir Ch. Lambrecht taip pat aptarė vaikų seksualinio išnaudojimo, teisės viršenybės bei kitus Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:07

Propaganda. Toks pavadinimas. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma nustatyti draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, taip pat projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, vykdytojams, vienerius metus pirkti viešinimo ir reklamos paslaugas, o politinės kampanijos dalyviams – užsakyti politinę reklamą iš transliuotojų, kurie kursto karą, neapykantą ir nesantaiką.
 
Tokias Visuomenės informavimo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymų pataisas parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
 
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais jis siūlo nustatyti, kad minėto draudimo pažeidimas užtrauktų baudą asmenims nuo 300 iki 850 eurų ir politinės kampanijos dalyviams ar politinių partijų, kurios yra politinės kampanijos dalyvės, pirmininkams – nuo 300 iki 1450 eurų.
 
Pasak L. Kasčiūno, nors siūlomi draudimai būtų tiesiogiai taikomi politinės kampanijos dalyviams, užsakantiems politinę reklamą, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojams, perkantiems viešinimo, reklamos paslaugas, tačiau netiesiogiai paveiktų transliuotojus. Jo nuomone, tai prisidėtų prie efektyvesnės kovos su karo, tautinės neapykantos kurstymu, priešiška propaganda ir dezinformacija.
 
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nustačius minėtų įstatymo nuostatų pažeidimo faktą ir už tai konkrečiam televizijos kanalui pritaikius įstatyme numatytas poveikio priemones, lygiagrečiai būtų taikomi ir draudimai vienerius metus užsakyti politinę reklamą ar pirkti viešinimo paslaugas iš to televizijos kanalo. Anot parlamentaro, tai būtų tarsi papildoma finansinė sankcija, nes toks televizijos kanalas metus laiko negautų papildomų pajamų iš tos šalies reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą.
 
„Pataisos yra labiau prevencinio pobūdžio, kad reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovai negalėtų užsakyti reklamos tokiuose kanaluose. Juk Rusijos propagandiniai televizijos kanalai, siekdami lengviau gauti transliacijos licencijas ES šalyse ir užsitikrinti tokias pačias veiklos sąlygas, kokias turi ES šalių transliuotojai, kartu apsunkinti galimybes riboti ar sustabdyti propagandos skleidimą, registruojasi būtent ES šalyse. Be to, ES šalių, taip pat ir Lietuvos, verslo subjektai tokiuose kanaluose gali užsakyti reklamą ar teleparduotuvę, politinės kampanijos dalyviai – politinę reklamą, o valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, vykdytojai – pirkti viešinimo paslaugas. Visa tai leidžia tiems televizijos kanalams papildomai užsidirbti iš tos šalies reklamos ar viešinimo paslaugų užsakovų, apie kurią buvo paskelbta karo propaganda, kurstoma neapykanta, raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą. To neturime leisti“, – mano teisės aktų pataisas registruojantis parlamentaras L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.16; 12:07
 

Po pastarųjų žudynių Jungtinėse Valstijose JT Žmogaus teisių biuras sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareiškė palaikąs mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus. „Mes bet kokiomis aplinkybėmis atmetame mirties bausmę, – antradienį Ženevoje sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovas Rupertas Colville‘as. – Tai itin brutali ir negrįžtama bausmė, kuriai XXI amžiuje nėra vietos“.
 
Kartu jis pabrėžė, kad daugiau kaip 30 aukų pareikalavusios abejos žudynės El Pase ir Deitone kelia didelį nerimą biurui. „Mes sveikiname, kad JAV pasmerkė rasizmą, neapykantą ir baltųjų viršenybę“, kalbėjo R. Colville‘as.
 
Per rasistinį išpuolį El Pase pasienyje su Meksika vyras savaitgalį nužudė 22 žmones. Po kelių valandų kitas šaulys Deitone nušovė devynis asmenis. Po atakos El Pase JAV prezidentas sulaukė kritikos, kad savo retorika atveria kelią neapykantos nusikaltimams.
 
Pirmadienį D. Trumpas abu nusikaltimus pavadino barbariškais. Jis taip pat paskelbė inicijuosiąs įstatymą, numatantį mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus masinių žudynių forma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 06:00
 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir ekvadorietis Fabianas Sanchezas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, ketvirtadienį surengtame mitinge „Ginkite. Saugokite. Padėkite“ buvo liejamos emocijos dėl policijos neveiklumo. Mitingo organizatorius Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas kaltino policiją dėl jos neveiklumo bei melavimo visuomenei. Vilniaus meras Remigijus Šimašius atvirkščiai – padėkojo policijai, teigdamas, kad visi mes darome klaidų.

Iniciatyva surengti mitingą kilo tuomet, kai praėjusią savaitę Vilniuje gyvenantis ekvadorietis Fabianas Sanchezas buvo sumuštas gatvėje užpuolikams šaukiant „Lietuva – lietuviams“.

Apie šimtas Lukiškių aikštėje susirinkusių mitinguotojų policijos dėmesį mėgino atkreipti šūksniais ir plakatais „Svajok svajok apie saugią Lietuvą, kol vieną dieną neapsikentęs emigruosi“, „Ksenofobijai ne“ ir kitais.

Mitingo organizatorius M. A. Haroldas kaltino policiją dėl jos neveiklumo bei melagingos informacijos teikimo visuomenei. Pasak jo, policija turėjo ikiteisminį tyrimą pradėti be visuomenės spaudimo.

„Po tokių akibrokštų nesakykime, kad policijos darbe nėra jokių problemų ir viskas su jais yra gerai. Policija yra dažnai neveikli, meluoja bei dangsto savo neveiklumą. (…) Dėl mažo „žolės“ maišelio gresia laisvės atėmimas, o dėl neapykantos nusikaltimų, atrodo, negresia net ikiteisminio tyrimo pradėjimas. Fabiano atveju tik visuomenės spaudimas padarė įtaką, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas. Kai tik mes paskelbėme mitingą, tik tuomet tyrimas buvo pradėtas. Tik tuomet policija pradėjo tikrinti vaizdo medžiagą, ko padaryti nesugalvojo dar prieš visuomenės spaudimą“, – mitinge kalbėjo Vilniaus miesto tarybos narys M. A. Haroldas.

Tuo tarpu Vilniaus meras R. Šimašius į policijos darbą žiūrėjo atlaidžiau, jis vis tiek padėkojo policijai už darbą ir teigė, kad vis mes darome klaidų.

„Pirmiausia aš noriu padėkoti pareigūnams, nes aš žinau tik tiek, kad neklysta tie, kurie nieko nedaro. Klaidų yra padaryta, ir tai akivaizdu. Ir padaryta rimtų klaidų. (…) Aš vis tiek matau supratimą, aš vis tiek matau, kad nuo šios dienos situacija bus geresnė. Aš tą matau ir todėl noriu padėkoti. Gal paradoksaliai skamba, bet nuo to norėčiau pradėti“, – sakė Vilniaus miesto meras.

Seimo narė Dovilė Šakalienė mitinge pažymėjo, kad policija savo darbą turi atlikti šimtu procentu.

„Aš noriu gyventi visuomenėje, kurioje jausčiausi saugi, nepriklausomai nuo savo lyties, spalvos, tautybės, orientacijos. Norėčiau, kad policija tą savo ,,Ginti. Saugoti. Padėti“ taikytų šimtą procentų visiems, kurie pakliuvo į bėdą, kurie yra skriaudžiami, kurie patyrė smurtą ar grasinimus“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Visuomenės pasipiktinimas kilo po pasyvios policijos reakcijos, užpuolus ekvadorietį Fabianą Sanchezą Vilniaus Antakalnio mikrorajone. Nors policija pripažino klydusi, o trečiadienį pranešta ir apie įtariamųjų sulaikymą, tačiau F. Sanchezo atvejis – tik vienas iš daugelio. Neapykantos nusikaltimų neatpažinimas ir netyrimas – sisteminė Lietuvos policijos problema“, – teigiama Lietuvos žmogaus teisių centro pranešime.

Vilniaus apskrities VPK viršininkas Saulius Gagas pripažįsta, kad su nekentėjusiu ekvadoriečiu F. Sanchezu nesusikalbėta dėl to, kad patruliai silpnai kalbėjo angliškai.

Trečiadienio vakarą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikę tyrimo veiksmus, skirtingose Lietuvos vietose sulaikė du asmenis, kurie įtariami neteisėtais veiksmais prieš ekvadorietį F. Sanchezą. Praėjusią savaitę Vilniuje gyvenantis ekvadorietis F. Sanchezas buvo sumuštas gatvėje užpuolikams šaukiant „Lietuva – lietuviams“.

VPK viršininko S. Gago teigimu, antradienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir neapykantos kurstymo. Trečiadienio vakarą sulaikyti du Vilniaus miesto gyventojai, vienam yra 18, kitam – 26 metai. Vyresnysis jau yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir neapykantos kurstymą, fizinio skausmo sukėlimą, sveikatos sutrikdymą. Jaunesnysis taip pat jau žinomas policijai už viešosios pagarbios vietos išniekinimą, sukčiavimą, fizinio skausmo sukėlimą, grasinimą nužudyti, žmogaus terorizavimą. Policija kreipsis į prokuratūrą, kad ši kreiptųsi į teismą skirti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kokios tautybės yra užpuolikai, S. Gagas neįvardino, bet patvirtino, kad abu kaltinamieji yra Vilniaus miesto gyventojai.

„Negaliu patvirtinti, kad jie rusakalbiai, bet galiu patvirtinti, kad jie yra Vilniaus miesto gyventojai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė S. Gagas.

S. Gagas patvirtino, kad nukentėjusiojo pareiškimas policijai buvo parašytas įvykio dieną 3-iajame policijos komisariate. Pasak S. Gago, incidentas įvyko 1-ojo policijos komisariato teritorijoje, pareiškimas buvo parašytas angliškai, todėl atiduotas versti. S. Gagas patvirtino, kad ne visuomet policijos komisariato komunikacijos atstovai turi visą informaciją ir kartais įvyksta nesusipratimų.

Policijos komunikacijos vadovas Ramūnas Matonis savo feisbuko paskyroje rašė nesuprantąs tokio mitingo prasmės.

„Neturiu duomenų apie kažkokį melą. Ir nematau prasmės pareigūnams kažką meluoti. Manau, greičiausiai dėl kalbos barjero jie nesuprato vienas kito. Todėl nelabai suprantu tokio mitingo prasmės“, – teigė R. Matonis.

Pasak VPK vadovo Sauliaus Gago, jei piliečiai mato poreikį rengti mitingą, tai jis turi ir vykti. Tai, anot jo, kiekvieno piliečio teisė bei laisvė.

Mitingą Lukiškių aikštėje surengė Vilniaus miesto tarybos narys M. A. Haroldas ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.27; 07:06

Popiežius Pranciškus šeštadienį baigė turą po Aziją susitikdamas su rohinjų pabėgėliais Bangladeše, taip simboliškai demonstruodamas solidarumą su musulmonų mažuma, bėgančia nuo smurto Mianmare, praneša AFP.

Paskutinę savo vizito po Mianmarą ir Bangladešą dieną katalikų dvasinis vadovas aplankė Bangladešo sostinėje Dakoje esančią Motinos Teresės ordino ligoninę.

Popiežius Pranciškus yra pagarsėjęs dėl pabėgėlių teisių gynimo ir pakartotinai išreiškė paramą kenčiantiems rohinjams, kuriuos apibūdino kaip „brolius ir seseris“.

Dažniausiai tiesmukai kalbančiam Popiežiui teko diplomatiškai laviruoti keturių dienų vizito Mianmare metu. Tai buvo pirmasis istorijoje pontifiko apsilankymas šioje šalyje. Mianmare jis vengė viešai minėti rohinjus, bet ragino budistų lyderius įveikti „prietarus ir neapykantą“.

Tuo metu lankydamasis Bangladeše Popiežius atvirai kalbėjo apie rohinjų problemas ir susitiko su jais pabėgėlių stovykloje. Popiežius Pranciškus prašė jų atleidimo dėl persekiojimo ir pasaulio abejingumo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.03; 00:05

Nemalonu girdėti ir stebėti Lietuvos žiniasklaidos žurnalistų elgesį su tautos valia išrinktais naujaisiais Seimo nariais.

Tarsi vyksta varžybos, kuris žurnalistas kalbinamą žmogų tirščiau apdrėbs purvu, pažemins, pasityčios iš jo kalbų ir tik pradėtų darbų, nors dar nė vienas išrinktųjų nieko per tas kelias dienas ir nesugebėjo nuveikti, tad lyg ir nebūtų dėl ko nertis iš kailio, nebent kas nors pakursto kaišioti pagalius į ratus. 

liubertaite_foto
Pranciška Regina Liubertaitė, šio komentaro autorė.

Iš perkreiptų, nesveikai blizgančiomis akimis veidų veržiasi patyčios, spraudimas į kampą pašnekovo, kuris tik žengė pirmą žingsnį į politiką ir yra joje naujokas arba net ir ne naujokas. Jam net į klausimą neleidžiama atsakyti, tuoj žeriamas kitas klausimas ir toks pokalbis virsta kapojimu siekiant įveikti pašnekovą, pavirtusį priešininku, su kuriuo tarsi privaloma elgtis aršiai ir nuožmiai.

Toks vaizdas, kad klausimais tarsi smogiama ar daužoma per galvą, lyg sunaikinus priešininką būtų ruošiamasi užimti jo vietą. Deja, toks vaizdas žiūrint iš šono, todėl stebiuosi, iš kur žmonėse, vadinamuose žurnalistais ar apžvalgininkais, tiek pykčio ir paniekos.

Keista, kad daugelio tokių žurnalistų akimis politika turėtų virsti kieno nors amžina privilegija arba tarsi buvospecialioji mokslo įstaiga amžiniems politikams rengti. Nė vienas negimė nei politiku, nei gydytoju, nei mokytoju ar bet kokios kitos specialybės atstovu, o baigus atitinkamus mokslus, kiekvieną žmogų dar moko ir gyvenimas, kol įgyjama patirtis.

Galbūt tie naujai išrinkti žmonės nuveiks daugiau šalies labui, jei rinkėjai jais pasitikėjo, galbūt jie nesėdės ant kėdžių ir neužims vietos algai gauti ir tuščiai nepolitikuos, bet tai ateities reikalas. Jau pakankamai prisižiūrėjome niekinės, nuo paprasto žmogaus nutolusios politikos, tarnaujančios vien asmeniniams ar grupiniams interesams.

Klausausi ir stebiuosi, kur dingo ne tik žurnalistinė etika, bet ir paprasčiausia bendravimo kultūra, virtusi neapykanta, grubumu ir baisia nežabota savivale bendraujant su žmonėmis. Keleto žurnalistų bendravimo kultūra virto panieka pašnekovui paverčiant jį tarsi savo priešininku, kurį būtina pažeminti ir sumalti į miltus taip, kad neatsitiestų, kad jo nervai būtų sudirginti, žmogus būtų išvestas iš pusiausvyros. Manau, kad tai nenuginčijamos patyčių ir pašaipų pamokos jaunajai kartai, tad nereikėtų stebėtis ir jų elgesiu mokyklose.

Peršasi ir kitas klausimas, ar taip leidžia sau elgtis atstovai užsakomosios žurnalistikos, kurios vykdytojai turi arba darbdavius, kurie duoda nurodymus, arba kokius nors užsakovus, kurie tampo už virvutės. 

O kur tikroji nepriklausoma žurnalistika, kuri buvo pavadinta visuomenine? Ar mes ją turime? Manau, kad turime tik keletą pavienių sąžiningų žurnalistų, kurie į pagrindines laidas retai kviečiami, nes nesukelia intrigos.

Bet užtat turime keletą apžvalgininkų ir žurnalistų, kurie nuolat kviečiami į eterį, bet tą eterį pagyvina ką nors aplodami lyg sarginiai šunys arba apdrabstydami purvais. Neveltui naująją valdžią formuojančius ir išrinktuosius į Seimą pavadinę šieno ravėtojais, tokie žurnalistai taip pirmiausia pasivadino save.

Turime puikią liaudies patarlę: kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa, juolab kad visais laikais į žurnalistiką buvo žiūrima kaip į profesiją, kurios atstovai daug žino apie viską ir apie nieką, bet nieko konkrečiai nemoka, tik plepėti, o šiuo metu, iš anksto priešiškai nusistačius, dar ir tyčiotis arba žeminti taip labai nekenčiamą pašnekovą. Kurstyti neapykantą ir nesantaiką tikrai blogas metas, o patyčias – prastų pamokų pavyzdžiai.

2016.11.17; 02:34

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vyko pasitarimas su nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovais, kurio metu buvo aptarti aktualiausi neapykantos nusikaltimų prevencijos ir tyrimo klausimai.

Pasitarime, kuriam pirmininkavo vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro, Lietuvos gėjų lygos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai, taip pat Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Generalinės prokuratūros ir VRM departamentų atstovai.

Continue reading „Ministerijoje diskutuota neapykantos nusikaltimų prevencijos ir tyrimo klausimais“