Juvelyrinis papuošalas

Unikalių lietuviškų tradicijų gaminių gamintoja, Neįgaliųjų socialinė įmonė UAB „Ūlos juvelyrų studija“, plečia savo gamybos apimtis ir baigė statyti naują modernų gamybinį pastatą, kuris įsikūrė  Sudervės 8B, LT-14192 Avižieniai, Vilniaus raj.

Įmonės naujų patalpų statyba užtruko 9 mėnesius. Investicijos į naujų gamybos patalpų statybą šalia Vilniaus, Avižieniuose ( Vilniaus rajonas ), sudarė apie 520  tūkstančių eurų. Statybas vykdė firmos, atitinkančios naujausius statybos reglamento reikalavimus, galinčios atlikti sudėtingus sprendimus statant ir įrengiant pastatus žmonėms su negalia.

Gintarinis papuošalas

Tokių statinių specifika ta, kad pastatas būtų visiškai pritaikytas žmonėms su negalia. Į visus šiuos reikalavimus buvo stengiamasi atsižvelgti: pastate nėra slenksčių, visos patalpos (persirengimo kambariai, tualetai, darbo vietos) ir susisiekimas su visomis patalpomis pritaikytos šių žmonių poreikiams. Statybos darbų apimtys buvo didžiulės, jas galima palyginti su dviejų daugiabučių statybos ir įrengimo darbų apimtimis. Modernus gamybinis pastatas planuoja duris atverti 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje.

 UAB „Ūlos juvelyrų studija“ tęsia seniausios Baltijos šalių juvelyrikos gaminių gamyklos „Ūla“ seniai susiformavusių papuošalų ir suvenyrų gamybos tradicijas. Bendrovė  kuria ir gamina dirbinius iš aukso, sidabro, perlų, gintaro, pusbrangių ir brangių akmenų, taip pat gamina: verslo dovanos, ženkliukus, medaliai ir valstybinius apdovanojimus, valstybinių ir privačių bendrovių, jėgos struktūrų skiriamuosius ženklus,  kuria Lietuvos bei užsienio firmų stiliaus elementus.

Unikalus papuošalas

Informacija apie įmonę:

UAB „Ūlos juvelyrų studija“,

info@vilnele.lt

Naujas adresas:

Sudervės 8B,  LT-14192 Avižieniai, Vilniaus raj.,

kontaktinis asmuo Stasys Rudminas +370 698 23 241, stasys@vilnele.lt.

2019.06.01; 05:00

Kalėjimas

Seimo kontrolieriai įvardijo esmines žmogaus teisių problemas šalyje, tarp kurių – bausmių vykdymo sistemos, psichikos sveikatos priežiūros reglamentavimo, teisės gauti informaciją ir institucinės globos problemos.

Pristatydami Seimo kontrolierių, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, 2017 m. veiklos atskaitą, Seimo kontrolieriai atkreipė dėmesį į tai, kad nesprendžiamos žmogaus teisių problemos šalyje gali tapti pagrindiniu trukdžiu Lietuvos siekiui tapti Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos nare 2022-2024 m. kadencijai.

Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra viena pirmaujančiųjų pagal įkalintų asmenų skaičių. Orumą žeminančios kalinimo sąlygos tebelieka opi šalies problema. Seimo kontrolieriai bei Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ne kartą atkreipė valstybės dėmesį į prastas kalinimo sąlygas šalyje. Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų suėmimo ir kalinimo sąlygų, sudarė pagrindinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dalį, rašoma Seimo kontrolierių 2017 m. veiklos ataskaitoje.

Seimo kontrolierių įstaigoje vykusiame ataskaitos pristatyme Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys pabrėžė, kad būdama nacionalinė žmogaus teisių institucija, Seimo kontrolierių įstaiga ypatingą dėmesį skiria sisteminių ir įsišaknijusių problemų stebėsenai. „Susitikę su Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) sprendėme, kokių priemonių turėtų imtis valstybė, kad būtų paspartintas EŽTT sprendimų įgyvendinimas, ypač tų, kurioms susitirpinta vykdymo priežiūra”, – veiklos ataskaitos pristatyme kalbėjo A. Normantas.

„Lietuvos Respublika privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimo įgyvendinimo dar šiais metais todėl tai, kad Lietuvoje vangiai sprendžiamos bausmių vykdymo problemos: išlieka didelis įkalintųjų skaičius, prastos įkalinimo sąlygos, paplitęs smurtas įkalinimo įstaigose – kelia didelį susirūpinimą“, – pastebėjo A. Normantas.

Neviltis kalėjimo kameroje

Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. Lietuva privalės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, tačiau dar daug darbų nėra atlikta: „Stringa deinstitucionalizacijos klausimai, ryškėja globos įstaigose gyvenančių asmenų socialinė atskirtis, socialinės priežiūros įstaigoje trūksta specialistų, specialių sveikatinimo, užimtumo programų gyventojams. Be to, viešų vietų prieinamumo asmenims, turintiems negalią, prasmingo dalyvavimo, socialinių paslaugų užtikrinimo šiems asmenims klausimai sprendžiami itin vangiai“. 

Šalyje yra beveik trys šimtai suaugusiųjų ir vaikų globos įstaigų, kuriose įrengta per 16 tūkstancių vietų. Šiose įstaigose apgyvendinti neįgalūs suaugę asmenys, neįgalūs vaikai yra atskirti nuo bendruomenės, neužtikrinama JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta teisė lygiai su kitais asmenimis pasirinkti tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, todėl asmenų apgyvendinimas institucijose pripažįstamas ydinga politika ir žmogaus teisių pažeidimu, pastebima svarbiausių žmogaus teisių problemų šalyje apžvalgoje.

Pastebėdami, kad šalyje nuo 2010-ųjų kasmet fiksuojama daugiau kaip 160 tūkstančių psichikos ir elgesio sutrikimo ligomis sergančių šalies gyventojų, kurie gydomi 25 stacionariose psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Seimo kontrolieriai pažymi, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas buvo priimtas 1995 m., tačiau nuo to laiko strateginių psichikos sveikatos sistemos pokyčių nebuvo padaryta.

„Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, užregistruotos Seime, yra teigiamas poslinkis, tačiau būtina atsisakyti ydingų ir žmogaus teises pažeidžiančių nuostatų, kurios prieštarautų Neįgaliųjų teisių konvencijai ir kitiems tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje“, – pastebėjo Seimo kontrolieriai.

Seimo kontrolierių ataskaitoje pažymima, kas didžiulė ir opi problema šalyje – teisės gauti informaciją užtikrinimas: nepagrįstai atsisakoma teikti informaciją piliečiams, vis dar sudaromos kliūtis gauti informaciją žurnalistams, neužtikrinamas informacijos gavimas užsieniečiams valstybės institucijose, praleidžiami informacijos teikimo terminai, valstybės institucijos pateikia neišsamią, prašymo turinio neatitinkančią informaciją.

Diržai. Slaptai.lt nuotr.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms bei skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.06; 00:01

kaveckas_111

Domėdamasis apie žmogaus judesių naujoves “atkasiau”, mano įsitikinimu, pritrenkiančių, žemaitiškai būtų galima tai pavadinti majednybe, naujienų, kurios pažangiausiomis NASA technologijomis, pritaikytomis žmonijai, padeda apatinių galūnių nevaldantiems neįgaliesiems tapti judančiais savomis galūnėmis, nes jos “įmontuojamos” į specialų aukštųjų technologijų rėmą.

Aukštosios technologijos žmonijai pastaraisiais metais judėjimo kontekste padeda taip, kad pasijauti tarsi atitrūkęs nuo realybės, jei sieki sužinoti daugiau, jei nuolat domiesi mokslo pasiekimais…

Continue reading „Kas yra tas X1. 57 ?“

kubilius

Artėjant kitų metų biudžeto svarstymui premjeras Andrius Kubilius, ieškodamas „aukso vidurio“ (tik šiuo atveju tikrai ne „aukso“), derasi su Seimo frakcijomis, verslininkais ir net su nevyriausybinėmis organizacijomis. Viešai jau ne kartą pasigyrė, kad dėl pensijų pavyko susitarti su pensininkų nevyriausybinėmis organizacijomis. Bet kažkodėl prie Seimo piketuojantys pensininkai aiškiai pasakė: „Vyriausybė derasi tik su jai palankiomis organizacijomis, o į likusių žmonių nuomonę neatsižvelgiama“.

Kadangi premjeras „deryboms“ pasikvietė ir neįgaliųjų organizacijas, kurių nariai tesudaro tik nedidelę dalį visų neįgaliųjų, todėl, manau, ir vėl (gal ir prie Seimo) išgirsime, kad premjeras ne su tais derasi arba tik imituoja derybas.

Bet, šiuo atveju, norėčiau kalbėti ne apie derybininkus, o apie tai, ko iš neįgaliųjų norėjo A.Kubilius.

Continue reading „Kaip ir su kuo derasi premjeras Andrius Kubilius dėl nacionalinio susitarimo?“