Iki Prezidento rinkimų likus kiek daugiau nei 2 mėnesiams, tik dalis į aukščiausią šalies vadovo postą pretenduojančių politikų susilaukia daugiau teigiamo nei neigiamo visuomenės vertinamo. Labiau teigiamai nei neigiamai šiuo metu yra vertinami ekonomistas Gitanas Nausėda, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, filosofas Arvydas Juozaitis ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

Nepasitikėjimo reitingas: R. Karbauskis – lyderis tarp visų politikų, S. Skvernelis – tarp pretendentų į prezidentus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo tarpu, rodo apklausos, prezidentinių reitingų trejetuke esantį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė yra linkusi traktuoti dažniau kaip nepatikimą nei patikimą politiką. Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą tarp pretendentų į prezidentus rodo pačius prasčiausius rezultatus. 

Kol kas pirmosios „antireitingo“ vietos neužleidžia valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki ir kuriais labiausiai pasitiki, prasčiausių vertinimų sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (politiku nepasitiki 16,2 proc.).

Nors per pastaruosius kelis mėnesius R. Karbauskiu nepasitikinčių gyventojų dalis šiek tiek sumažėjo (spalį R. Karbauskiu nepasitikėjo 21,6 proc.), valdančiųjų „valstiečių“ lyderis turi didžiausią neigiamą skirtumą tarp palankių ir nepalankių visuomenės vertinimų. Sausį R. Karbauskiu pasitikėjo 4,8 proc. gyventojų, tad skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo visuomenės požiūrio į R. Karbauskį šiuo metu siekia minus 11,4 (2018 m. spalį buvo minus 16).

Tuo tarpu tarp prezidento posto siekiančių politikų prasčiausias yra premjero S. Skvernelio reitingas. Vyriausybės vadovu nepasitikinti gyventojų dalis nuo 2018 m. spalio padidėjo 3,4 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 proc.

Su tokiu nepasitikėjimo rodikliu premjeras rikiuojasi iškart po R. Karbauskio. Pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą premjeras tarp pretendentų į prezidentus taip pat rodo prasčiausius rezultatus. Nors S. Skverneliu pasitiki 10,3 proc. šalies gyventojų (pagal šį rodiklį jis antrasis), premjeru nepasitikinčių piliečių dalis nusveria teigiamai apie jį manančius. Su tokiu rodikliu (minus 2,1) jis vienintelis iš visų pretendentų į prezidentus patenka į prasčiausiai vertinamų politikų dešimtuką. 

Antrasis pagal neigiamą vertinimą tarp prezidento posto siekiančių politikų – netikėtai sprendimą dalyvauti deklaravęs Seimo narys Petras Gražulis. Juo nepasitiki 1,6 proc., o pasitiki 0,1 proc. (skirtumas minus 1,5). 

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečioje vietoje – europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (skirtumas minus 1,4). Paskutinę dieną prezidento posto siekį deklaravusiu politiku pasitiki 0,6 proc. ir nepasitiki 2 proc. šalies gyventojų. Iškart po jo rikiuojasi kitas europarlamentaras – Valentinas Mazuronis. Politiku nepasitiki 1,4 proc., o pasitiki 0,4 proc. (skirtumas minus 1). 

Neigiamą pasitikėjimo reitingą turinčių ir prezidento posto siekiančių politikų sąrašo pabaigoje – iš „valstiečių“ partijos pašalintas Seimo narys Mindaugas Puidokas. Juo nepasitiki 0,8 proc. šalies gyventojų. Nurodžiusių, kad šiuo politiku pasitiki, statistiškai reikšmingos gyventojų dalies atliktoje apklausoje nebuvo. 

Beveik sutampančius neigiamus ir teigiamus visuomenės vertinimus turi Seimo narys Naglis Puteikis. Šiuo prezidento posto siekiančiu politiku nepasitiki 2,4 proc., o manančių priešingai – 2 proc. (skirtumas minus 0,4 proc.).

Tarp pretendentų į prezidentus – keturi kandidatai, kurių įvaizdis visuomenėje labiau teigiamas nei neigiamas. Tarp tokių politikų vienas iš Prezidento rinkimų favoritų – ekonomistas G. Nausėda. Juo pasitiki 8,6 proc. gyventojų, o nepasitiki tik 0,8 proc. piliečių (skirtumas plius 7,8). Po jo su 5,7 teigiamu skirtumu rikiuojasi konservatorių keliama kandidatė, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė (ja pasitiki 7,9 proc. ir nepasitiki 2,2 proc.).

Trečioje vietoje pagal teigiamą gyventojų vertinimą – A. Juozaitis. Tai, kad šiuo prezidento posto siekiančiu filosofu pasitiki, nurodė 1,8 proc. respondentų. Manančių priešingai statistiškai apčiuopiamos dalies atliktame tyrime nebuvo užfiksuota.

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Paskutinis tarp teigiamą įvertinimą turinčių pretendentų užimti valstybės vadovo postą – socialdemokratų keliamas kandidatas Prezidento rinkimuose eurokomisaras V. Andriukaitis. Tai, kad šiuo politiku pasitiki, nurodė 0,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių. Manančių priešingai, kaip ir A. Juozaičio atveju, statistiškai reikšmingesnės gyventojų dalies nebuvo. 

Kitų Prezidento rinkimuose ketinančių dalyvauti asmenų pavardžių apklausoje dalyvavę piliečiai arba nenurodė, arba juos paminėjo mažiau nei pusė procento visų apklaustųjų.

Atlikta apklausa rodo, kad palankiausią įvaizdį visuomenėje šiuo metu turi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ja pasitiki 28,2 proc. piliečių ir nepasitiki 3,2 proc. (skirtumas – plius 25). 

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tuo tarpu tarp politikų, turinčių didžiausią neigiamą įvaizdį, kaip jau minėta, turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų yra minus 11,4). 

Po jo iškart rikiuojasi buvęs šalies premjeras konservatorius Andrius Kubilius (minus 11,3). Juo pasitiki vos 0,3 proc. ir nepasitiki 11,6 proc. šalies gyventojų. Ekspremjerą vejasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (minus 9,3). Ministru pasitiki 1,8 proc. ir nepasitiki 11,1 proc. Lietuvos piliečių. Šis prasčiausius reitingus demonstruojantis politikų trejetukas, lyginant su analogiška apklausa, vykdyta 2018 m. spalį, nepasikeitė.

Dar į nepatikimiausių politikų dešimtuką, gyventojų vertinimais, pateko buvęs faktinis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis (minus 7,3). V. Landsbergiu pasitiki 0,6 proc. ir nepasitiki 7,9 apklaustų gyventojų.

Konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu pasitiki 4,9 proc. ir nepasitiki 11,1 proc. gyventojų (skirtumas – minus 6,2). Su neigiamu 3,9 skirtumu toliau rikiuojasi europarlamentaras Rolandas Paksas – juo nepasitiki 6,5 proc., o priešingai manančių – 2,6 proc.

Buvęs liberalas ir šiuo metu įtariamasis vadinamojoje „MG Baltic byloje“ Eligijus Masiulis susilaukia išvien neigiamo visuomenės vertinimo. Teigiančių, kad politiku nepasitiki, yra 3,5 proc., o manančių priešingai statistiškai apčiuopiamos dalies tiesiog nėra. 

Tai, kad pasitiki Darbo partijos pirmininku europarlamentaru Viktoru Uspaskichu, teigia 2,8 proc. gyventojų. Tačiau V. Uspaskichu nepasitikinčių yra dvigubai daugiau – 6,2 proc. gyventojų (skirtumas – minus 3,4). Po jo – jau minėtas premjeras S. Skvernelis (minus 2,1), o dešimtuką su neigiamu santykiu (minus 2,1) užbaigia buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Juo pasitiki 1 proc. piliečių, triskart tiek – nepasitiki. 

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Antrame blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke – „valstietė“ Agnė Širinskienė (minus 1,8), buvęs premjeras Algirdas Butkevičius (minus 1,5), jau minėti prezidento posto siekiantys P. Gražulis (minus 1,5), V. Tomaševskis (minus 1,4), Seimo narė Aušra Maldeikienė (minus 1,1), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (minus 1,1), V. Mazuronis (minus 1), Seimo narė Dovilė Šakalienė (minus 0,9), M. Puidokas (minus 0,8) ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Mykolas Majauskas (minus 0,5).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.25; 06:00

Šv. Florijono diena Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pasitikėjimo valstybės institucijomis staigmenų nepateikia. Šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 86 proc.), policija (71 proc.), Lietuvos kariuomene (68 proc.). Į patikimiausiųjų sąrašą patenka ir Konstitucinis Teismas (67 proc. pasitiki), Prezidento institucija (67 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Bažnyčia (65 proc.), Lietuvos bankas (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (60 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai ir Prokuratūra.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, liepą 2 procentiniais punktais paaugo pasitikėjimas 5 institucijomis – policija, Lietuvos kariuomene, Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole bei savivaldybėmis. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek, 3 procentiniais punktais, sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Bažnyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Prokuratūra, teismais bei profsąjungomis.

Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių – 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Labiausiai, irgi tradiciškai, šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.) ir Vyriausybe (53 proc.).

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai yra minimalūs. 

Apklausa vyko 2018 m.liepos 16 -31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

71 

26 

3. Lietuvos kariuomene 

68 

24 

4. Konstituciniu Teismu 

67 

26 

5. Prezidento institucija 

67 

27 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

7. Bažnyčia 

65 

24 

11 

8. Lietuvos banku 

63 

31 

9. Valstybės saugumo 
departamentu 

61 

24 

15 

10. Lietuvos žiniasklaida 

60 

36 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

54 

34 

12 

12. Sodra 

54 

39 

13. Valstybės kontrole 

53 

34 

13 

14. Savivaldybėmis  

50 

45 

15. Komerciniais bankais 

48 

46 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Teismais 

46 

46 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

53 

19. Profsąjungomis 

38 

43 

19 

20. Lietuvos Seimu 

27 

69 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 06:45

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Po nepavykusios apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paragino parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką trauktis iš pareigų. Konservatorių lyderis sako, kad tokiu atveju opozicijos durys jam būtų atviros.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Seimo valdančiosios daugumos balsavimas rodo tik tai, jog valdančioji dauguma nepasitiki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku V. Baku bei paragino V. Baką trauktis iš komiteto pirmininko pareigų, nes jo vadovaujamo komiteto išvados dėl minėto Seimo nario apkaltos visiškai prieštaravo šiandieninės apkaltos rezultatams.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Nepavykusią apkaltą Seimo nariui M. Basčiui jis įvertino kaip Tėvynės išdavystę. 

Gabrielius Landsbergis. LRS nuotr.

„Tokius balsavimo rezultatus vertinu kaip šios Seimo daugumos išreikštą aiškią poziciją, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori atsiriboti nuo galimų Kremliaus agentų, leidžiančių sau laisvai vaikščioti po Seimo rūmus. Tuo pačiu pasauliui valdantieji išsiuntė signalą, kad jiems visiškai priimtina laužyti priesaiką valstybei ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją bei visiškai pateisinama atstovauti ne Lietuvos Respublikos, bet mūsų valstybei priešiškos valstybės interesams“, – pažymėjo G. Landsbergis.

2017 m. balandžio 18 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto Seimo nario M. Basčio veiklos ir ryšių tyrimo išvadas, kuriose buvo pasakyta: „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Antradienį per slaptą balsavimą M. Bastys išsaugojo Seimo nario mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 06:40

Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.

Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).

Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.

Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

84 

14 

2. Policija 

72 

26 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

4. Bažnyčia 

68 

25 

5. Lietuvos kariuomene 

66 

28 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

65 

27 

7. Konstituciniu Teismu  

63 

29 

8. Lietuvos banku 

60 

35 

9. Lietuvos žiniasklaida 

59 

38 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

31 

11 

11. Sodra 

58 

36 

12. Savivaldybėmis  

54 

42 

13. Valstybės kontrole 

51 

39 

10 

14. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

50 

37 

13 

15. Komerciniais bankais 

47 

48 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Profsąjungomis 

44 

41 

15 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

54 

19. Teismais 

42 

51 

20. Lietuvos Seimu 

31 

67 

       

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 04:00

Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).

Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).

Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:34

simenas_jonas_seimas

Praeitų metų rudenį Aplinkosauginės organizacijos ir mokslininkai viešai pareiškė nepasitikėjimą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu dėl jo bandymų įstatymais (Statybų įstatymo pataisos dėl savališkų statybų įteisinimo, Atsinaujinančios energetikos įstatymas, Miškų įstatymo pataisos, Saugomų teritorijų įstatymo pataisos) įteisinti žalingus Lietuvos gamtai ir žmonėms sprendimus.

Nekreipdamas dėmesio į jam pareikštą kritiką, Jonas Šimėnas ir toliau sprendžia ne aplinkosaugos problemas, bet akivaizdžiai atstovauja siaurus verslo grupuočių interesus.

Akivaizdžiausiai tai pasireiškė, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas nutarimas Atsinaujinančios energetikos įstatymo 13 straipsnyje hidroenergetikos plėtrą iki 2020 metų apriboti aiškia formuluote „iki 141 MW“. Tačiau Seimui praeitą savaitę galutiniam tvirtinimui pateiktame Atsinaujinačios energetikos įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojant hidroenergetikos plėtrą, buvo įdėta visiškai kitokia sąvoka „ne mažiau kaip iki 141 MW“, kuri iš esmės pakeičia Seimo anksčiau priimtą įstatymo nuostatą ir sudaro galimybes užtvenkti visas dar išlikusias natūralias upes.

Continue reading „Dėl nepasitikėjimo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu“