
Nord Stream 2


Vytautas Čepukas. Kas žinotina apie prancūziškas intrigas

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.
Lietuvai – didelė garbė. Prancūzija – įtakinga valstybė, priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, todėl džiaukimės, jog Prancūzijos lyderis teiksis svečiuotis Vilniuje. Juolab kad Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Be to, susitikimų Lietuvoje metu bus aptarti, kaip skelbia Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė, svarbūs prekybos, ekonomikos, mokslų, inovacijų, kibernetinio saugumo klausimai. Naudodamasis proga prancūzų lyderis taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius.
O ELTA praneša, kad Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė atvyksiančiam Prancūzijos lyderiui net garbės daktaro vardą suteikti.
Visus svečius privalu garbingai sutikti.
Tik ar Prancūzija – nuoširdi mūsų sąjungininkė? Net jei Lietuva trokšte trokštų tapti pačia geriausia Prancūzijos drauge, ar mums pavyktų tai padaryti? Prisiminkime, kaip Prancūzija dar visai neseniai mėgino Rusijai prakišti du karo laivus „Mistral“. Suskaičiuokime, kiek kartų oficialusis Paryžius riejosi su oficialiuoju Vašingtonu? Beje, šią aplinkybę – dešimtmečiais trunkantį prancūzų šnairavimą JAV pusėn – tiesiog privalu įsidėmėti. Jei Prezidentas G.Nausėda labai šiltai glebesčiuosis su E.Macronu, ar tai patiks Vašingtonui? Ir kodėl turėtų patikti?
Kitas svarbus aspektas – kaip prancūzai žvelgia į Baltijos šalims didelį galvos skausmą keliantį dujotiekį „Nord Stream 2“? Argi oficialoji Prancūzija – mūsų pusėje?
Dar vienas ramybės neduodantis galosūkis: kodėl E.Macronas taip pataikauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? Slaptai.lt portale jau buvo pastebėta: „prancūzų apžvalgininkas Žanas Dominikas Meršė leidinyje „L`Opinion“ teigia, jog Prancūzijos prezidentas – dviveidis: Turkijos prezidentą visuomet aršiai kritikuoja, o štai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendrauja taip, tarsi Kremliaus vadovas būtų pats didžiausias demokratas, pats tikriausias humanistas“.

Atidžiai analizuojant Prancūzijos užsienio politiką mums būtina žinoti, su kokiomis NATO ir ES šalimis ši valstybė nesutaria. Žvelgdami būtent per tokią prizmę matysime, jog Prancūzija konfliktuoja ne vien su JAV – pačia įtakingiausia NATO nare. Ji riejasi ir su kita įtakinga NATO nare – Turkija, turinčia vieną iš galingiausių kariuomenių Europos žemyne. Tad jei G.Nausėda labai pataikaus E.Makronui, jis rizikuos atšaldyti santykius ne tik su JAV, bet ir Turkija. O jei žvelgsime dar atidžiau, tai per daug pataikaudami ponui E.Makronui rizikuojame sujaukti santykius net ir su Vokietija.
Kodėl – dar ir su Vokietija? Prancūzijos simpatikai Lietuvai mėgsta įrodinėti, jog Prancūzija tiesiog negalinti labai bičiuliautis su Turkija, nes Paryžiuje, Marselyje, Lione, Grenoblyje, Nicoje gyvena gausios armėnų bendruomenės. Pabandytų E.Makronas ir jį remiančios politinės partijos bent sykį nepaminėti 1915-aisiais nutikusios tragedijos kaip “armėnų tautos genocido“, čia pat prašvilptų rinkimus. Šitaip mąstantys prancūzofilai teisūs. Prancūzijoje išties gausios armėnų bendruomenės, o jų nariai – įtakingi verslininkai, menininkai, bankininkai.
Bet tada nepamirškime, jog Vokietijoje gyvenanti gausi turkų bendruomenė, ir vokiečių politikams, siekiantiems valdžios, taip pat svarbu užsitikrinti kuo platesnių sluoksnių paramą, įskaitant skaitlingas turkų bendruomenes. Vargu ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ją palaikanti valdančioji koalicija drįstų akis labai aršiai draskyti Turkijos prezidentui mosuodama „armėnų tautos genocido“ plakatais. Štai kaip viskas susipynę.

Pabandykime bent akimirkai įsivaizduoti, jog, sakykim, Prancūzijoje armėnų diaspora – labai menkutė. Manykime, jog Prancūzijoje – gausi turkų bendruomenė. Ar Prancūzijos prezidentas pultų kiekvieną pavasarį 1915-uosius minėti kaip „armėnų tautos tragediją“? Greičiausiai arba nutylėtų, arba kreiptų politiką į kitą pusę. Štai toks valstybių dviveidiškumas – atgrasus. Solidžios, įtakingos, civilizuotos valstybės pirmiausia turėtų ieškoti tiesos, o ne skaičiuoti, kaip turgavietėje, kokia bendruomenė gausesnė, kokia – mažesnė, todėl ne tokia svarbi.
Juolab kad Prancūzija, jei jau veržte veržiasi atgailauti už praeities nuodėmes, išties turinti už ką galvą barstyti pelenais. Apie tai, kokios bjaurios prancūziškos nuodėmės Alžyre, jūsų leidinyje jau sykį rašė žurnalistai Gintaras Visockas ir Irma Ąžuolė. Štai I.Ąžuolė straipsnyje „Modernioji Prancūzija išpažino dar ne visas savo nuodėmes Alžyre“ skelbė: „Prancūzijai tenka mokėti sąskaitas už kolonijinę praeitį. Ir šiandien labai jautri ir sudėtinga tema yra atsakomybė už milijonus gyvybių Alžyro kare (1954-1962). Daugiau nei šimtą trisdešimt metų valdytą koloniją, ilgainiui paverstą Prancūzijos provincija, siekta išlaikyti visomis išgalėmis. Paryžius savo ginkluotosioms pajėgoms suteikė ypatingus įgaliojimus – laisvę žudyti ir kankinti.“
Nors I.Ąžuolės straipsnyje užsimenama apie Prancūzijos prezidentų, įskaitant ir E.Makroną, pastangas atsiprašyti Alžyro arabų, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad „Represinės kolonijinės politikos istorija vis dar glūdi užrakinta giliuose stalčiuose, dalis dokumentų sunaikinta. Pasak tyrėjų, atkurta tik apie 2 proc. informacijos apie prancūzų kariuomenės nusikaltimus“.
Apart šių niuansų Prancūzija turinti dar vieną nuodėmę, kuri kruoščiai slepiama nuo visuomenės akių. Prancūzijos istorijoje būta laikotarpių, kai oficialusis Paryžius nuolaidžiavo teroristams. Remiantis JAV duomenimis, nuo 1970 iki 1981 metų imtinai nuo teroristų iš ASALA ir Dašnakcutiun rankų Europos sostinėse žuvo 28 turkų diplomatai ir jų šeimų nariai bei 34 visai niekuo dėti europiečiai (apie tris šimtus europiečių – sužeista). Šių organizacijų smogikai siautėjo ir Prancūzijos miestuose. Apie tai 1983 metais išsamiai rašė „The New York Times“.
O kaip tuomet reagavo Prancūzijos valdžia? Nerodė griežtumo. Kodėl pasirinkta nuolaidžiavimo taktika?
Vienareikšmio atsakymo nėra. 1983 metais ASALA (Sekretnaja armija osvoboždenija Armėniji) pagrasino raketomis apšaudysianti Prancūzijos ambasadą Teherane, jei prancūzai nepaleis į laisvę 21 teroristo, siejamo su sprogimu tarptautiniame Prancūzijos Orli oro uoste. Užuot principingai pasielgusi Prancūzija užmezgė flirtą su smogikais. Anuomet Paryžiuje net kilo visuomenės pasitiktinimas. Į protestus išėję prancūzai kėlė klausimą: kas gi dangsto teroristus Prancūzijoje?
Į šį klausimą atsakyti būtų galima tokiais žodžiais – įtarimai krentą Prancūzijos žvalgybai. Tačiau atvirą klausimą, „kur baigiasi prancūzų žvalgyba ir kur prasideda ASALA ir Dašnakcutiun teroristai“, oficialusis Paryžius anuomet nutildė pasirėmęs neva nacionalinio saugumo sumetimais.

Tuomet Prancūzijos žvalgyba greičiausiai ir susibičiuliavo su slaptosiomis Armėnijos organizacijomis. Ieškojo kompromisų, abipusės naudos. ASALA ir Dašnakcutiun smogikai su prancūzų žvalgais dalinosi subtilia informacija apie padėtį Libane, Sirijoje, Irane, Pietų Kaukaze (ten – gausios jų bendruomenės), o prancūzų slaptosios tarnybos užmerkdavo akis, kai pastebėdavo jų suktumus verčiantis, sakykim, ginklų kontrobanda.
O kokia šiandien Prancūzijos užsienio politika? Niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar oficialusis Paryžius vengia ištarti bent vieną piktesnį žodį, adresuotą Kremliaus vadovams, o štai kivirčytis su NATO partnerėmis Amerika ir Turkija – riejasi kiek tik širdis geidžia. Kartais atrodo, jog tikrosios Prancūzijos partnerės –Rusija ir Armėnija.
Ši keista draugystė pavojinga. Nepamirškime, kad tikrasis Armėnijos tikslas – supjūdyti Turkiją su kitomis NATO partnerėmis. Sukiršinti siekiama taip, kad Turkija arba būtų išstumta iš NATO arba, neapsikentusi priekaištų, dvigubų standartų ir užgauliojimų, pati pasitrauktų. Šis Armėnijos tikslas sutampa su Vladimiro Putino tikslais silpninti, ardyti NATO aljansą.
Prancūziškų užkulisinių politinių žaidimų neįmanoma nepastebėti. Tai daroma tarsi Prancūzijos prezidento E.Macrono rankomis. Prisiminkime paskutiniuosius oficialiojo Paryžiaus ir oficialiosios Ankaros susikibimus. Mums, europiečiams, dažniausiai atrodo, kad neteisi musulmoniškoji Turkija, o štai krikščioniškoji Prancūzija – šventa. Bet jei Prancūzija būtų šventa, prancūzai, pavyzdžiui, neskirtų apie 80 milijonų eurų kredito Turkiją ir Azerbaidžaną šantažuojančiai Armėnijai per vieną specialią vystymo agentūrą (apie šį kreditą E.Makronas informavo Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą nusiųstame „palaikymo laiške“ šių metų birželio mėnesį). Argi padoru remti agresyviai besielgiančią valstybę? Jei Prancūzija elgtųsi princpingai, ji per gausią armėnų bendruomenę mėgintų spustelėti Armėniją – tegul Jerevanas liaunasi piktaudžiavęs 1915-ųjų tragedija ir grąžina Azerbaidžanui tai, kas jai nepriklauso – Kalnų Karabachą. Jei Prancūzija būtų principinga, ji klaustų Jerevano – kada gi, po perkūnais, atsisakystite Rusijos karinės bazės Giumri mieste?
Bet kol kas – viskas atvirkščiai.
Prancūzijos žvalgybos kuo aiškiausiai mato, kaip oficialusis Jerevanas slapta organizuoja Sirijos, Libano armėnų bei Sirijos ir Libano kurdų smogikų perdislokavimą į Kalnų Karabachą, kad šie iš ten puldinėtų Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną (taip Azerbaidžaną remiančiai Turkijai sukuriama papildomų problemų). Ne tik stebi, bet gal net slapta talkina…

Jau net Egipto spauda (pavyzdžiui, leidinys cairo24.com) rašo, kaip aršiausi kurdų smogikai (kurdai – nėra vieningi, esama lojalių Turkijai) integruojami į karines armėnų pajėgas, kurių tikslas – kuo ilgiau neleist Azerbaidžanui atsiimti pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Remiantis Turkijos pranešimais, į šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą jau permesta apie kelis šimtai kovotojų, mokančių rengti diversijas, partizanauti. Kad kurdų smogikai bei Libano ir Sirijos armėnai slapta per Siriją, Iraką ir net Iraną permetami į Kalnų Karabachą, gausiai rašo ir Azerbaidžano spauda. Lietuvai nekenktų karts nuo karto peržiūrėti rusų kalba leidžiamus turkiškus ir azerbaidžanietiškus leidinius. Kad į šį Gordijo mazgą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių.
O dabar atkreipkime dėmesį – kodėl Armėnijos ambasadorius Irake ponas Gračje Poladianas daug kartų svečiavosi tuose Irako regionuose, kurie gausiai apgyvendinti kurdais? Kai kurios kurdų grupuotės atsisakė leistis į Armėnijos ambasadoriaus pasiūlytą avatiūrą. Bet Armėnijos ambasadorius rado ir tokių, kurie mielai sutiko ginklu talkinti armėnams kariaujant dėl Kalnų Karabacho.
O čia dar – Kipro ultimatumas. Ekonominės sankcijos Baltarusijos režimui nebus taikomos tol, kol Europos Sąjunga nepaskelbs sankcijų Turkijai, kuri Viduržemio jūros rytuose ieško naftos ir dujų telkinių. Toks su Turkija konfliktuojančio Kipro reikalavimas. Tarsi Turkija Viduržemio jūroje neturėtų nė menkiausių teisių, tarsi jai Viduržemio jūroje niekas nepriklausytų.

Štai kaip supainiotas šiandieninis pasaulis.
Kaip išlaviruoti Lietuvai – nežinau. Į galvą pirmiausia šauna elementari mintis: jei Turkija – NATO narė, Prancūzijai pirmiausiai turėtų rūpėti ne Rusijos, ne Armėnijos, o JAV ir Turkijos interesai. Prancūzijai taip pat metas įsikalti galvon, kad Lietuva nemėgsta V.Putino ir Nord Stream 2.
O jei Prancūzija mananti kitaip, Lietuvos pareiga ne vien dalinti Universiteto garbės daktaro vardus. Mūsų pareiga priminti Prancūzijos prezidentui pagrindinį NATO principą dėl vienybės. Kas svarbiau – NATO šalių vienybė ar Prancūzijoje gyvenančios armėnų bendruomenės užgaidos?
Tik šitaip ir niekaip kitaip.
Post scriptum
Vaidas Saldžiūnas straipsnyje „Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?“ (portalas delfi.lt) išsamiai rašo apie Rusijos organizuotas agresyvias karines pratybas „Kaukazas 2020“. Autorius nepamiršta svarstyti, ar šie manevrai kelia grėsmę Baltijos šalims. Tačiau nė žodeliu neužsimena, kad jose aktyviai dalyvauja ir armėnų kariškiai. Kaip teigia „Kavkazkij uzel“, šiose pratybose be rusų, baltarusių, pakistaniečių, kinų kariškių treniruojasi ir apie pusantro tūkstančio armėnų karių tiek savo teritorijoje, tiek Volgogrado srityje. Šiose pratybose nedalyvauja nei Turkijos, nei Azerbaidžano kariškiai (remiantis „Kavkazkij uzel“ duomenimis, Azerbaidžanas į pratybas nusiuntė du karinius stebėtojus).
2020.09.24; 08:00

Donaldas Trumpas: Vokietija turėtų atšaukti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto.


Angela Merkel: Vokietija yra pasiryžusi užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekį

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą patvirtino Vokietijos vyriausybės pasiryžimą užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nepaisant JAV pastangų sužlugdyti projektą.


O juk amerikiečiai teisingai elgiasi, bausdami Vokietiją

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.
Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.
Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.
Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.
Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.
Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija
Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…
Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?
Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…
2020.08.10; 11:00

Ką daryti, kad „Nord Stream 2“ nekeltų grėsmės Europai?

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.


ES smerkia JAV sankcijų politiką dėl „Nord Stream 2“

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.

Heikas Maasas: Vokietijai santykiai su JAV yra svarbūs

Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.

Johnas Boltonas teigia, kad Donaldas Trumpas buvo pasirengęs trauktis iš NATO

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.

Nepaisydama amerikietiškų sankcijų Rusija baigs dujotiekio tiesimą

Rusija planuoja baigti „Nord Stream 2“ dujotiekį į Vokietiją, nepaisydama JAV už šį projektą įvestų sankcijų, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.

2020-ųjų metų gegužės 15-oji – juoda diena Kremliui

Ukrainos sociologinės tarnybos „Ukrainos barometras„ direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):
2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI
2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.
2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.
2020.05.20; 15:00

D. Trumpas 2018 metais domėjosi, ar Ukraina ilgai atsilaikytų prieš Rusiją be JAV pagalbos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais per uždarą susitikimą su savo šalininkais domėjosi, ar ilgai Ukraina atsilaikytų prieš Rusiją be Vašingtono pagalbos. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.


Kirilas Sazonovas: „Gazprome“ gedulas. „Nord Stream-2“ įgyvendinimą teks atidėti

Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2″ įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.
Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.
Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.
Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.
Informacijos šaltinis – antikor.com.ua
https://antikor.com.ua/articles/354480-kirill_sazonov_traur_v_gazprome._zapusk_severnogo_potoka_pridetsja_otlohitj
2020.01.26; 06:30

A. Merkel ir V. Putinas gina „Nord Stream 2“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiteikę optimistiškai, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis, nepaisant JAV sankcijų, bus užbaigtas. JAV priemonės tik užtęs darbus iki metų pabaigos ar 2021-ųjų pradžios, sakė V. Putinas šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje Maskvoje, informuoja agentūra „Reuters“.

U. von der Leyen išsakė kritiką dėl JAV sankcijų „Nord Stream 2“ įmonėms

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kritikavo JAV įstatymą, leidžiantį įmonėms, susijusioms su „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimu, taikyti sankcijas. Tai EK pirmininkė sakė per interviu naujienų žurnalo „Spiegel“ reporteriams.


Donaldas Trumpas patvirtino sankcijas dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio

Vokietija, Rusija ir ES smerkia JAV sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“

Vokietija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį griežtai sukritikavo JAV sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime dalyvaujančios bendrovėms.

Nepaisant JAV sankcijų, Rusija ketina užbaigti „Nord Stream 2“ tiesimą

Vokietija piktinasi JAV sankcijomis

Vokietija ketvirtadienį sukritikavo JAV įstatymų leidėjų pritarimą įstatymo projektui, kuriame bus įtvirtinamos sankcijos rangovams, tiesiantiems Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį – šalis teigė, kad Vašingtonas turėtų žiūrėti savo reikalų.

