Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.

Lietuvai – didelė garbė. Prancūzija – įtakinga valstybė, priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, todėl džiaukimės, jog Prancūzijos lyderis teiksis svečiuotis Vilniuje. Juolab kad Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Be to, susitikimų Lietuvoje metu bus aptarti, kaip skelbia Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė, svarbūs prekybos, ekonomikos, mokslų, inovacijų, kibernetinio saugumo klausimai. Naudodamasis proga prancūzų lyderis taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius.

O ELTA praneša, kad Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė atvyksiančiam Prancūzijos lyderiui net garbės daktaro vardą suteikti.

Visus svečius privalu garbingai sutikti.

Tik ar Prancūzija – nuoširdi mūsų sąjungininkė? Net jei Lietuva trokšte trokštų tapti pačia geriausia Prancūzijos drauge, ar mums pavyktų tai padaryti? Prisiminkime, kaip Prancūzija dar visai neseniai mėgino Rusijai prakišti du karo laivus „Mistral“. Suskaičiuokime, kiek kartų oficialusis Paryžius riejosi su oficialiuoju Vašingtonu? Beje, šią aplinkybę – dešimtmečiais trunkantį prancūzų šnairavimą JAV pusėn – tiesiog privalu įsidėmėti. Jei Prezidentas G.Nausėda labai šiltai glebesčiuosis su E.Macronu, ar tai patiks Vašingtonui? Ir kodėl turėtų patikti?

Kitas svarbus aspektas – kaip prancūzai žvelgia į Baltijos šalims didelį galvos skausmą keliantį dujotiekį „Nord Stream 2“? Argi oficialoji Prancūzija – mūsų pusėje?

Dar vienas ramybės neduodantis galosūkis: kodėl E.Macronas taip pataikauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? Slaptai.lt portale jau buvo pastebėta: „prancūzų apžvalgininkas Žanas Dominikas Meršė leidinyje „L`Opinion“ teigia, jog Prancūzijos prezidentas – dviveidis: Turkijos prezidentą visuomet aršiai kritikuoja, o štai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendrauja taip, tarsi Kremliaus vadovas būtų pats didžiausias demokratas, pats tikriausias humanistas“.

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Atidžiai analizuojant Prancūzijos užsienio politiką mums būtina žinoti, su kokiomis NATO ir ES šalimis ši valstybė nesutaria. Žvelgdami būtent per tokią prizmę matysime, jog Prancūzija konfliktuoja ne vien su JAV – pačia įtakingiausia NATO nare. Ji riejasi ir su kita įtakinga NATO nare – Turkija, turinčia vieną iš galingiausių kariuomenių Europos žemyne. Tad jei G.Nausėda labai pataikaus E.Makronui, jis rizikuos atšaldyti santykius ne tik su JAV, bet ir Turkija. O jei žvelgsime dar atidžiau, tai per daug pataikaudami ponui E.Makronui rizikuojame sujaukti santykius net ir su Vokietija.

Kodėl – dar ir su Vokietija? Prancūzijos simpatikai Lietuvai mėgsta įrodinėti, jog Prancūzija tiesiog negalinti labai bičiuliautis su Turkija, nes Paryžiuje, Marselyje, Lione, Grenoblyje, Nicoje gyvena gausios armėnų bendruomenės. Pabandytų E.Makronas ir jį remiančios politinės partijos bent sykį nepaminėti 1915-aisiais nutikusios tragedijos kaip “armėnų tautos genocido“, čia pat prašvilptų rinkimus. Šitaip mąstantys prancūzofilai teisūs. Prancūzijoje išties gausios armėnų bendruomenės, o jų nariai – įtakingi verslininkai, menininkai, bankininkai.

Bet tada nepamirškime, jog Vokietijoje gyvenanti gausi turkų bendruomenė, ir vokiečių politikams, siekiantiems valdžios, taip pat svarbu užsitikrinti kuo platesnių sluoksnių paramą, įskaitant skaitlingas turkų bendruomenes. Vargu ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ją palaikanti valdančioji koalicija drįstų akis labai aršiai draskyti Turkijos prezidentui mosuodama „armėnų tautos genocido“ plakatais. Štai kaip viskas susipynę.

Teroristų išpuolis prieš Turkijos diplomatus Vienoje 1984 metais

Pabandykime bent akimirkai įsivaizduoti, jog, sakykim, Prancūzijoje armėnų diaspora – labai menkutė. Manykime, jog Prancūzijoje – gausi turkų bendruomenė. Ar Prancūzijos prezidentas pultų kiekvieną pavasarį 1915-uosius minėti kaip „armėnų tautos tragediją“? Greičiausiai arba nutylėtų, arba kreiptų politiką į kitą pusę. Štai toks valstybių dviveidiškumas – atgrasus. Solidžios, įtakingos, civilizuotos valstybės pirmiausia turėtų ieškoti tiesos, o ne skaičiuoti, kaip turgavietėje, kokia bendruomenė gausesnė, kokia – mažesnė, todėl ne tokia svarbi.

Juolab kad Prancūzija, jei jau veržte veržiasi atgailauti už praeities nuodėmes, išties turinti už ką galvą barstyti pelenais. Apie tai, kokios bjaurios prancūziškos nuodėmės Alžyre, jūsų leidinyje jau sykį rašė žurnalistai Gintaras Visockas ir Irma Ąžuolė. Štai I.Ąžuolė straipsnyje „Modernioji Prancūzija išpažino dar ne visas savo nuodėmes Alžyre“ skelbė: „Prancūzijai tenka mokėti sąskaitas už kolonijinę praeitį. Ir šiandien labai jautri ir sudėtinga tema yra atsakomybė už milijonus gyvybių Alžyro kare (1954-1962). Daugiau nei šimtą trisdešimt metų valdytą koloniją, ilgainiui paverstą Prancūzijos provincija, siekta išlaikyti visomis išgalėmis. Paryžius savo ginkluotosioms pajėgoms suteikė ypatingus įgaliojimus – laisvę žudyti ir kankinti.“

Nors I.Ąžuolės straipsnyje užsimenama apie Prancūzijos prezidentų, įskaitant ir E.Makroną, pastangas atsiprašyti Alžyro arabų, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad „Represinės kolonijinės politikos istorija vis dar glūdi užrakinta giliuose stalčiuose, dalis dokumentų sunaikinta. Pasak tyrėjų, atkurta tik apie 2  proc. informacijos apie prancūzų kariuomenės nusikaltimus“.

Apart šių niuansų Prancūzija turinti dar vieną nuodėmę, kuri kruoščiai slepiama nuo visuomenės akių. Prancūzijos istorijoje būta laikotarpių, kai oficialusis Paryžius nuolaidžiavo teroristams. Remiantis JAV duomenimis, nuo 1970 iki 1981 metų imtinai nuo teroristų iš ASALA ir Dašnakcutiun rankų Europos sostinėse žuvo 28 turkų diplomatai ir jų šeimų nariai bei 34 visai niekuo dėti europiečiai (apie tris šimtus europiečių – sužeista). Šių organizacijų smogikai siautėjo ir Prancūzijos miestuose. Apie tai 1983 metais išsamiai rašė „The New York Times“.

O kaip tuomet reagavo Prancūzijos valdžia? Nerodė griežtumo. Kodėl pasirinkta nuolaidžiavimo taktika?

Vienareikšmio atsakymo nėra. 1983 metais ASALA (Sekretnaja armija osvoboždenija Armėniji) pagrasino raketomis apšaudysianti Prancūzijos ambasadą Teherane, jei prancūzai nepaleis į laisvę 21 teroristo, siejamo su sprogimu tarptautiniame Prancūzijos Orli oro uoste. Užuot principingai pasielgusi Prancūzija užmezgė flirtą su smogikais. Anuomet Paryžiuje net kilo visuomenės pasitiktinimas. Į protestus išėję prancūzai kėlė klausimą: kas gi dangsto teroristus Prancūzijoje?

Į šį klausimą atsakyti būtų galima tokiais žodžiais – įtarimai krentą Prancūzijos žvalgybai. Tačiau atvirą klausimą, „kur baigiasi prancūzų žvalgyba ir kur prasideda ASALA ir Dašnakcutiun teroristai“, oficialusis Paryžius anuomet nutildė pasirėmęs neva nacionalinio saugumo sumetimais.

ASALA smogikai

Tuomet Prancūzijos žvalgyba greičiausiai ir susibičiuliavo su slaptosiomis Armėnijos organizacijomis. Ieškojo kompromisų, abipusės naudos. ASALA ir Dašnakcutiun smogikai su prancūzų žvalgais dalinosi subtilia informacija apie padėtį Libane, Sirijoje, Irane, Pietų Kaukaze (ten – gausios jų bendruomenės), o prancūzų slaptosios tarnybos užmerkdavo akis, kai pastebėdavo jų suktumus verčiantis, sakykim, ginklų kontrobanda.

O kokia šiandien Prancūzijos užsienio politika? Niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar oficialusis Paryžius vengia ištarti bent vieną piktesnį žodį, adresuotą Kremliaus vadovams, o štai kivirčytis su NATO partnerėmis Amerika ir Turkija – riejasi kiek tik širdis geidžia. Kartais atrodo, jog tikrosios Prancūzijos partnerės –Rusija ir Armėnija.

Ši keista draugystė pavojinga. Nepamirškime, kad tikrasis Armėnijos tikslas – supjūdyti Turkiją su kitomis NATO partnerėmis. Sukiršinti siekiama taip, kad Turkija arba būtų išstumta iš NATO arba, neapsikentusi priekaištų, dvigubų standartų ir užgauliojimų, pati pasitrauktų. Šis Armėnijos tikslas sutampa su Vladimiro Putino tikslais silpninti, ardyti NATO aljansą.

Prancūziškų užkulisinių politinių žaidimų neįmanoma nepastebėti. Tai daroma tarsi Prancūzijos prezidento E.Macrono rankomis. Prisiminkime paskutiniuosius oficialiojo Paryžiaus ir oficialiosios Ankaros susikibimus. Mums, europiečiams, dažniausiai atrodo, kad neteisi musulmoniškoji Turkija, o štai krikščioniškoji Prancūzija – šventa. Bet jei Prancūzija būtų šventa, prancūzai, pavyzdžiui, neskirtų apie 80 milijonų eurų kredito Turkiją ir Azerbaidžaną šantažuojančiai Armėnijai per vieną specialią vystymo agentūrą (apie šį kreditą E.Makronas informavo Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą nusiųstame „palaikymo laiške“ šių metų birželio mėnesį). Argi padoru remti agresyviai besielgiančią valstybę? Jei Prancūzija elgtųsi princpingai, ji per gausią armėnų bendruomenę mėgintų spustelėti Armėniją – tegul Jerevanas liaunasi piktaudžiavęs 1915-ųjų tragedija ir grąžina Azerbaidžanui tai, kas jai nepriklauso – Kalnų Karabachą. Jei Prancūzija būtų principinga, ji klaustų Jerevano – kada gi, po perkūnais, atsisakystite Rusijos karinės bazės Giumri mieste?

Bet kol kas – viskas atvirkščiai.

Prancūzijos žvalgybos kuo aiškiausiai mato, kaip oficialusis Jerevanas slapta organizuoja Sirijos, Libano armėnų bei Sirijos ir Libano kurdų smogikų perdislokavimą į Kalnų Karabachą, kad šie iš ten puldinėtų Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną (taip Azerbaidžaną remiančiai Turkijai sukuriama papildomų problemų). Ne tik stebi, bet gal net slapta talkina…

Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą

Jau net Egipto spauda (pavyzdžiui, leidinys cairo24.com) rašo, kaip aršiausi kurdų smogikai (kurdai – nėra vieningi, esama lojalių Turkijai) integruojami į karines armėnų pajėgas, kurių tikslas – kuo ilgiau neleist Azerbaidžanui atsiimti pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Remiantis Turkijos pranešimais, į šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą jau permesta apie kelis šimtai kovotojų, mokančių rengti diversijas, partizanauti. Kad kurdų smogikai bei Libano ir Sirijos armėnai slapta per Siriją, Iraką ir net Iraną permetami į Kalnų Karabachą, gausiai rašo ir Azerbaidžano spauda. Lietuvai nekenktų karts nuo karto peržiūrėti rusų kalba leidžiamus turkiškus ir azerbaidžanietiškus leidinius. Kad į šį Gordijo mazgą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių.

O dabar atkreipkime dėmesį – kodėl Armėnijos ambasadorius Irake ponas Gračje Poladianas daug kartų svečiavosi tuose Irako regionuose, kurie gausiai apgyvendinti kurdais? Kai kurios kurdų grupuotės atsisakė leistis į Armėnijos ambasadoriaus pasiūlytą avatiūrą. Bet Armėnijos ambasadorius rado ir tokių, kurie mielai sutiko ginklu talkinti armėnams kariaujant dėl Kalnų Karabacho.

O čia dar – Kipro ultimatumas. Ekonominės sankcijos Baltarusijos režimui nebus taikomos tol, kol Europos Sąjunga nepaskelbs sankcijų Turkijai, kuri Viduržemio jūros rytuose ieško naftos ir dujų telkinių. Toks su Turkija konfliktuojančio Kipro reikalavimas. Tarsi Turkija Viduržemio jūroje neturėtų nė menkiausių teisių, tarsi jai Viduržemio jūroje niekas nepriklausytų.

Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.

Štai kaip supainiotas šiandieninis pasaulis.

Kaip išlaviruoti Lietuvai – nežinau. Į galvą pirmiausia šauna elementari mintis: jei Turkija – NATO narė, Prancūzijai pirmiausiai turėtų rūpėti ne Rusijos, ne Armėnijos, o JAV ir Turkijos interesai. Prancūzijai taip pat metas įsikalti galvon, kad Lietuva nemėgsta V.Putino ir Nord Stream 2.

O jei Prancūzija mananti kitaip, Lietuvos pareiga ne vien dalinti Universiteto garbės daktaro vardus. Mūsų pareiga priminti Prancūzijos prezidentui pagrindinį NATO principą dėl vienybės. Kas svarbiau – NATO šalių vienybė ar Prancūzijoje gyvenančios armėnų bendruomenės užgaidos?

Tik šitaip ir niekaip kitaip.

Post scriptum

Vaidas Saldžiūnas straipsnyje „Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?“ (portalas delfi.lt) išsamiai rašo apie Rusijos organizuotas agresyvias karines pratybas „Kaukazas 2020“. Autorius nepamiršta svarstyti, ar šie manevrai kelia grėsmę Baltijos šalims. Tačiau nė žodeliu neužsimena, kad jose aktyviai dalyvauja ir armėnų kariškiai. Kaip teigia „Kavkazkij uzel“, šiose pratybose be rusų, baltarusių, pakistaniečių, kinų kariškių treniruojasi ir apie pusantro tūkstančio armėnų karių tiek savo teritorijoje, tiek Volgogrado srityje. Šiose pratybose nedalyvauja nei Turkijos, nei Azerbaidžano kariškiai (remiantis „Kavkazkij uzel“ duomenimis, Azerbaidžanas į pratybas nusiuntė du karinius stebėtojus).

2020.09.24; 08:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
„Vokietija yra labai silpnoje pozicijoje energetikos požiūriu. Jie atsidūrė labai, labai blogoje pozicijoje“, – Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje dėl atominių ir anglies jėgainių uždarymo sakė D. Trumpas.
 
Pirmadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas tvirtino, kad Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šalies reakcija į Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą turės įtakos ir „Nord Stream 2“.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas yra beveik užbaigtas. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
JAV jau įvedė vieną paketą sankcijų bendrovėms, kurios tiesia dujotiekį, o pareigūnai perspėjo, kad bus įvesta ir daugiau sankcijų.
 
D. Trumpas taip pat dar kartą pakartojo manąs, kad neteisinga yra tai, jog Vokietija perka energijos išteklius iš Rusijos, papildydama jos biudžetą, ir tuo pat metu neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:16

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą patvirtino Vokietijos vyriausybės pasiryžimą užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nepaisant JAV pastangų sužlugdyti projektą.
 
A. Merkel lankėsi savo rinkimų apygardoje Vokietijos šiaurėje, kur ji kalbėjo apie Vašingtono įvestas sankcijas asmenims, kurie yra susiję su „Nord Stream 2“ tiesimu ir eksploatacija.
 
„Mes nelaikome šių ekstrateritorinių sankcijų – tų, kurios siekia toliau nei Jungtinių Valstijų teritorija – teisėtomis“, – sakė A. Merkel.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis yra gana svarbus Meklenburgo-Pomeranijos federalinei žemei, kurioje yra ir A. Merkel rinkimų apygarda.
 
Pavyzdžiui, vamzdžiai „Nord Stream 2“ tiesti yra plukdomi iš nedidelio Zasnico uosto, o pabaigus dujotiekį gamtinės dujos atkeliaus į pajūrio Lubmino miestą.
 
JAV teigimu, „Nord Stream 2“ padidins ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir taip suteiks Maskvai daugiau politinės galios daryti įtaką Senajame žemyne.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
Kritikai savo ruožtu kaltina JAV bandant priversti savo sąjungininkę Vokietiją pirkti brangesnes gamtines dujas iš JAV.
 
Pernai JAV pradėjo taikyti sankcijas tiesiogiai prie „Nord Stream 2“ tiesimo prisidėjusioms įmonėms.
 
Praeitą mėnesį trys respublikonų senatoriai parašė laišką Zasnico uosto valdytojams, kuriame perspėjama, kad uostui gali būti įvestos sankcijos. Šios vadinamosios antrinės sankcijos padarytų uostui itin didelę žalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 10:33

Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.

Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.

Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.

Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.

Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija

Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…

Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?

Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…

2020.08.10; 11:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
 
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
 
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
 
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
 
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:25

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
 
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
 
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
 
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
 
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
 
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
 
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
 
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:20

Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.
 
„Transatlantiniai santykiai nepaprastai svarbūs. Mes dirbame, kad jie turėtų ateitį, – sakė ministras. – Bet dabar jie nebeatitinka abiejų šalių pretenzijų“. H. Maaso nuomone, „reikia skubiai imtis veiksmų“, kurie pašalintų ginčijamus momentus.
 
Bet Vokietijos URM vadovas nemano, kad, atėjus į Baltuosius rūmus kitam JAV prezidentui, santykiai iškart pagerės. „Nepakankamai įvertina struktūrinius pokyčius tie, kurie mano, kad, prezidentu tapus Demokratų partijos atstovui, transatlantinė partnerystė bus tokia, kaip anksčiau“, – pabrėžė ministras.
 
Dvišaliai Berlyno ir Vašingtono nesutarimai išryškėjo energetikos, gynybos ir prekybos srityse. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo VFR verslą už dalyvavimą projekte „Nord Stream 2“, reikalavo, kad Vokietija tučtuojau padidintų išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas ketina išvesti iš VFR dalį Amerikos kariuomenės kontingento.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:01

Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
 
D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.
 
J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.
 
„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.
 
Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.24; 09:34

Rusija užsispyrusi baigti dujotiekio į Vokietiją tiesimą. EPA-ELTA nuotr.

Rusija planuoja baigti „Nord Stream 2“ dujotiekį į Vokietiją, nepaisydama JAV už šį projektą įvestų sankcijų, ketvirtadienį pranešė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.
 
„Planai dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio nepasikeitė“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, o jo komentarą paskelbė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.
 
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, jog, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelį grėsmė.
 
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
 
„Manome, kad tokie siekiai yra ne kas kita, kaip nesąžiningos konkurencijos pasireiškimas, ir jie pažeidžia tarptautinę teisę“, – pareiškė D. Peskovas.
 
JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis Vokietijos laikraščio „Handelsblatt“ žurnalistams šią savaitę išspausdintame interviu sakė, kad JAV ruošiasi dėl dujotiekio projekto įvesti daugiau papildomų sankcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 00:30

Kremliaus bokštai

Ukrainos sociologinės tarnybos Ukrainos barometras direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):

2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI

2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.

2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.

2020.05.20; 15:00

D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais per uždarą susitikimą su savo šalininkais  domėjosi, ar ilgai Ukraina atsilaikytų prieš Rusiją be Vašingtono pagalbos. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
 
Jos žurnalistai gavo įrašą, kuris, kaip teigiama, buvo padarytas per susitikimą Vašingtono viešbutyje „Trump International Hotel“. Pasak agentūros, juostoje užfiksuotas D. Trumpo balsas. JAV prezidentas klausia: „Kaip sekasi Ukrainai?“
 
„Jie puikūs kariai, – sako D. Trumpas, turėdamas omenyje ukrainiečius. – Jie taip ilgai kovojo. Jie jau nežinotų, ką daryti, jeigu nekovotų“. „Ar Ukraina turi naftos?“ – vėl teiraujasi prezidentas. Gavęs teigiamą atsakymą, Baltųjų rūmų šeimininkas konstatuoja: „Jie visiškai neturi pinigų“. „Kodėl ten neina kompanijos? Ar tai pernelyg rizikinga?“ – domisi JAV prezidentas. „Ar ilgai jie išsilaikytų kovodami su Rusija?“ – klausia D. Trumpas. „Be mūsų nelabai ilgai“, – pakartoja jis gautą atsakymą.
 
Į repliką, kad Petro Porošenkai, tuometiniam Ukrainos prezidentui, reikalinga JAV parama, D. Trumpas atsako: „Mums visada tenka visus remti“. „Įdomu, kodėl jo neremia Vokietija, kodėl neremia kiti?“ – pareiškia jis.
 
D. Trumpas taip pat kritikavo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektą. „Kaip jums patinka tai, kad Vokietija atidaro dujotiekį Rusijai? Ir dar sakoma, kad mes turime kovoti su Rusija. O Vokietija moka Rusijai po 2 milijardus dolerių per mėnesį. Ir jie yra NATO nariai“, – piktinasi JAV prezidentas.
 
Sprendžiant iš įrašo, D. Trumpas taip pat paragino atleisti iš pareigų Marie Yovanovitch, kuri tuo metu buvo JAV ambasadorė Ukrainoje.
Dalį įrašo paskelbė kai kurie JAV televizijos kanalai.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
 
Pasak AP, susitikime dalyvavo verslininkai Levas Parnasas ir Igoris Frumanas. Jie Ukrainoje vykdė JAV prezidento asmeninio advokato Rudy`io Giulianio įpareigojimus. Praėjusių metų spalį L. Parnasas ir I. Frumanas buvo sulaikyti Jungtinėse Valstijose. Niujorko valstijos Pietų apygardos prokuratūra pateikė jiems ir dar dviem asmenims kaltinimus pažeidimais atliekant lobistinę veiklą.
 
L. Parnasas pareiškė R. Giulianio nurodymu įtikinėjęs Ukrainos valdžią pradėti tyrimą buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno ir jo sūnaus atžvilgiu. D. Trumpas neigia pažintį su L. Parnasu ir tvirtina, kad tikriausiai niekada su juo nėra kalbėjęsis.
 
Praėjusių metų liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo pokalbis telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru  Zelenskiu sukėlė skandalą Vašingtone ir davė dingstį pradėti apkaltos procedūrą. Kaip teigia Baltųjų rūmų šeimininko politiniai oponentai, jis pokalbio metu mėgino įtikinti V. Zelenskį pradėti tirti Hunterio Bideno, buvusio JAV viceprezidento J. Bideno sūnaus, veiklą Ukrainoje mainais į finansinę ir karinę pagalbą Kijevui.
 
J. Bidenas laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų D. Trumpo varžovų šįmet įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 16:05

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2″ įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.

Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.

Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.

Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.

Informacijos šaltinis – antikor.com.ua

https://antikor.com.ua/articles/354480-kirill_sazonov_traur_v_gazprome._zapusk_severnogo_potoka_pridetsja_otlohitj

2020.01.26; 06:30

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiteikę optimistiškai, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis, nepaisant JAV sankcijų, bus užbaigtas. JAV priemonės tik užtęs darbus iki metų pabaigos ar 2021-ųjų pradžios, sakė V. Putinas šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje Maskvoje, informuoja agentūra „Reuters“.
 
A. Merkel gynė dujotiekio tiesimą, nepaisant JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių prieštaravimo. Nepaisant visų politinių implikacijų, tai visų pirma yra ekonominis projektas, pabrėžė ji ir pridūrė: „Todėl mes laikome projektą teisingu“. A. Merkel kritikavo JAV sankcijas prieš dujotiekio, kuriuo Baltijos jūra į Vokietiją ir Vakarų Europą tekėtų rusiškos dujos, statybą.
 
JAV pagrasino baudomis toms įmonėms, kurios dalyvauja dujotiekio tiesime. Tada iš projekto pasitraukė Šveicarijos bendrovė, klojanti vamzdžius. JAV savo veiksmus argumentuoja baime, kad europiečiai taps priklausomi nuo rusiškų dujų. JAV pačios nori Europai parduoti savo gamtines dujas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.12; 11:30

U. von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kritikavo JAV įstatymą, leidžiantį įmonėms, susijusioms su „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimu, taikyti sankcijas. Tai EK pirmininkė sakė per interviu naujienų žurnalo „Spiegel“ reporteriams.
 
Kai „Nord Stream 2“ dujotiekis bus baigtas, Rusija galės smarkiai padidinti Vokietijai tiekiamų dujų kiekį. Projekto oponentai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ Vokietiją padarys dar labiau priklausomą nuo Rusijos ir taip geopolitiškai įtemptu laikotarpiu ir kartu gali pakenkti dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurias šis dujotiekis apeina.
 
U. von der Leyen pripažįsta, kad dujotiekio projektas turi „politinę dimensiją“ ir EK privalo apsaugoti Rytų narių interesus.
 
„Kita vertus, EK kategoriškai atmeta sankcijas Europos įmonėms, vykdančioms projektus pagal įstatymus“, – teigė ji.
 
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė gynybos biudžetą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl sankcijų laivams, dalyvaujantiems „Nord Stream 2“ vamzdyno tiesime, arba šiems laivams talkinantiems užsienio asmenims. Dabar JAV prezidentas turi 60 dienų, per kurias pastarąsias priemones galės pritaikyti.
 
Šveicarijos įmonei „ Allseas“ išsigandus sankcijų ir atšaukus savo laivus, tiesimo darbai buvo pristabdyti, o Maskva nukėlė dujotiekio tiesimo darbų terminą.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
 
Energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija tikisi baigti projektą tik iki 2020 m. pabaigos. „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 m. pabaigoje“, – sakė jis. Ministro komentarą citavo naujienų agentūra TASS. Iš pradžių vyriausybė buvo numačiusi terminą atidėti tik kelis mėnesius.
 
Projektą baigs Rusijos dujotiekių tiesimo laivas „Akademik Čerskij“, sakė A. Novakas. Tačiau laivą pirmiausia reikia atnaujinti. Šiuo metu jis yra Nachodkoje, Japonijos jūros uoste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
 
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
 
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
 
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:13

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Vokietija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį griežtai sukritikavo JAV sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime dalyvaujančios bendrovėms.
 
Europos Sąjunga (ES) pareiškė nepritarianti JAV sankcijoms, o Vokietija apkaltino JAV kišantis į jos vidaus reikalus.
 
„Iš principo, ES nepritaria sankcijų taikymui ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą“, – teigė ES atstovas.
 
„Jos stipriai smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms ir tai laikoma kišimusi į mūsų vidaus reikalus“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė Ulrike Demmer.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV primetant ideologiją, trukdančią pasaulinei konkurencijai. „Greitai jie pareikalaus, kad nustotume kvėpuoti“, – pridūrė M. Zacharova.
 
Dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją bei aprūpins Vakarų Europą rusiškomis dujomis, tačiau JAV baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį – penkios Europos įmonės.
 
Į numatytas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams. JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 01:00

Rusija ketina užbaigti Baltijos jūra tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant JAV Kongreso sprendimo įvesti sankcijas dujotiekio projektą vystančioms bendrovėms, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
„Tikimės, kad šis projektas bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas D. Peskovas, vadindamas sankcijas „tarptautinės teisės pažeidimu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 00:30

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Vokietija ketvirtadienį sukritikavo JAV įstatymų leidėjų pritarimą įstatymo projektui, kuriame bus įtvirtinamos sankcijos rangovams, tiesiantiems Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį – šalis teigė, kad Vašingtonas turėtų žiūrėti savo reikalų.
 
„Europos energetikos politikos sprendimai yra priimami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – tviteryje rašė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Atmetame užsienio įsikišimą ir ekstrateritorinį poveikį sukeliančias sankcijas“, – teigė ministras.
 
9,5 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ dujotiekis, tiesiamas Baltijos jūra, turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai (AHK) teigė, kad dujotiekis turi daug svarbos Europos energetikos saugumui. Jei JAV įstatymas bus priimtas, AHK reikalauja atsakomųjų sankcijų.
 
„Europa turi atsakomosiomis sankcijomis atsakyti į Europai kenkiančias sankcijas“, – pranešime sakė AHK vadovas Matthiasas Scheppas.
M. Scheppas teigė, kad sankcijos labiau pakenks ne Rusijai, o Europos bendrovėms.
 
Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį finansuoja Europos partneriai: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
 
Nepaisant Rusijos ir Vokietijos diplomatinės įtampos, Vokietija ne kartą gynė dujotiekio projektą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ekonomikos ministerija sakė, kad šiuo metu yra laukiama Senato balsavimo rezultatų, išaiškėti turinčių kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra pareiškęs pasirašysiantis šį įstatymą, jei Senatas jam pritars.
 
Sankcijos turtui ir vizoms
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas yra įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Sankcijos ypač pakenks Šveicarijoje įsikūrusiam rangovui „Allseas“ – bendrovei priklauso didžiausias pasaulyje dujotiekių tiesimo laivas, kurį „Gazprom“ naudojo vamzdynų klojimui jūroje.
 
Europa yra pagrindinė Rusijos gamtinių dujų vartotoja – dujotiekio rėmėjai teigia, kad vamzdynai žemynui užtikrins patikimą dujų tiekimą priimtinomis kainomis.
 
Tačiau dujotiekį pasmerkė Jungtinės Valstijos ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Baiminamasi, kad dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir Maskvai taip bus suteikiama galimybė daryti politinį spaudimą.
 
Rusija vylėsi dujotiekį pradėti naudoti 2019-ųjų pabaigoje, tačiau datą atidėjo sunkumai gaunant leidimus iš Danijos – tik spalį Kopenhaga Rusijai leido kloti vamzdynus Danijos kontinentinio šelfo dalyje Baltijos jūroje.
 
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas žurnalistams praeitą mėnesį sakė, kad dujotiekis pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 00:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Rusijai ir Ukrainai pavyks sutarti su rusiškų dujų tranzito į Europą, nes, nepaisant paleidžiamo dujotiekio „Nord Stream 2“, Maskva esą neketina atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą.
 
„Dabar, kaip žinote, deramės su mūsų partneriais Ukrainoje, derybos vyksta vienoje. Matau, kad iš abiejų pusių girdimos įnoringos pozicijos, tiesa sakant, gana sunkiai įgyvendinamos, – Sočyje vykusiame susitikime su Vokietijos verslo atstovais sakė V. Putinas. – Vis dėlto tikiuosi, kad šių derybų dalyviai, pirmiausia – abiejų pusių ūkio subjektai, ras visiems priimtinus sprendimus.“
 
V. Putinas taip pat tikino, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatacija nereiškia, kad Rusija atsisakys dujų tranzito per Ukrainą. Pasak jo, tai yra ekonominio tikslingumo klausimas.
 
„Dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo darbai artėja prie pabaigos, jo eksploatacija leis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo Baltijos maršrutu apimtis“, – sakė Rusijos prezidentas.
 
V. Putinas taip pat tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra ekonominis projektas, nepaisant kaltinimų, kad šiuo dujotiekiu siekiama padaryti Europą dar labiau priklausoma nuo rusiškų dujų.
 
„Noriu pabrėžti – tai yra išskirtinai komercinis projektas, valdžia nedalyvauja jame. Taigi, kad nebūtų jokių įtarimų, jau daug kartų sakiau, galiu dar kartą pakartoti – tai nereiškia, kad Rusija ketina nutraukti tranzitą per Ukrainos teritoriją“, – pareiškė V. Putinas.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Pasak Maskvos, Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:10

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
 
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
 
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
 
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
 
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
 
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
 
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
 
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
 
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
 
„Didžiausias statybų projektas“
 
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
 
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
 
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
 
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
 
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
 
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
 
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
 
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
 
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
 
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
 
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
 
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:15