
Nord Stream 2


Angelos Merkel išdavystė

Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.
Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.
Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.
Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai. Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.
Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.
Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.
Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.
Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas
Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2“, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.
Parengta pagal „Bild“
2019.11.24; 11:47

Danija vis tik suteikė leidimą šalies teritoriniuose vandenyse tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekio ruožą

Vokietijos gynybos ministrė: „Nord Stream 2“ sustabdyti jau nebepavyks

Rusijos energetikos ministras: „Nord Stream 2“ vis dar gali būti nutiestas Danijos vandenyse


Lenkijos užsienio reikalų viceministras „Nord Stream 2“ sulygino su Molotovo-Ribentropo paktu

Baltieji rūmai: JAV ir Rumunija prieštarauja dujotiekiui „Nord Stream 2“

Lenkijos pilietis nuteistas kalėti už šnipinėjimą Rusijos naudai

Linas Linkevičius: Rusijos grėsmė yra reali ir turi būti vertinama rimtai


D. Trumpas į Lenkiją siunčia papildomai 1 000 amerikiečių karių

Buvęs Danijos premjeras palaiko JAV sankcijas „Nord Stream 2“

Donaldas Trumpas: galvoju apie sankcijas dėl „Nord Stream 2“

Gerhardas Schröderis: „Nord Stream 2“ atidėjimo priežastis – JAV spaudimas Danijai


Rusija kviečia Slovakiją prisijungti prie „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“

„Nord Stream 2“ paleidimą gali atidėti vieneriems metams
Kaip paskelbė „Bloomberg“, „Nord Stream 2 AG“ vertinimu, pirmais dviem maršrutais tiesiamas dujotiekis galėtų būti užbaigtas jau šiemet, o trečiuoju, keliasdešimčia kilometru ilgesniu maršrutu – tik kitais metais.
„Nord Stream 2“ yra tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Iki šiol leidimo tiesti vamzdyną nėra išdavusi vienintelė Danija, pareikalavusi „Nord Stream 2 AG“ pateikti tris galimus dujotiekio maršrutus, kad galėtų tinkamai įvertinti vamzdyno poveikį aplinkai.
Visgi, jei DEA neskubės išduoti leidimo, dujotiekis bus nutiestas tik kitąmet, o eksploatacija bus pradėta tik pačioje 2020-ųjų pabaigoje. Tuo tarpu „Nord Stream 2 AG“ atstovai piktinasi, kad Danijos tarnybos neskuba išduoti leidimo tiesti dujotiekį, ir tikina, kad „Nord Stream 2“ gali būti nutiestas ir šiemet.
„Trečiojo maršruto prašyme iš tikrųjų kalbama apie 2020-uosius, tačiau, mūsų požiūriu, leidimo išdavimo procesas yra neteisėtas. Todėl mes negalime patvirtinti, kad projekto paleidimas 2020 m. iš tikrųjų yra svarstomas“, – naujienų agentūrai TASS sakė neįvardijamas „Nord Stream 2 AG“ atstovas.
„Mes buvome priversti pateikti tą paraišką (dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. – ELTA) po Danijos energetikos agentūros kovo 26 d. sprendimo. Jie nusprendė, kad „Nord Stream 2 AG“ negaus leidimo tiesti dujotiekį pirmaisiais dviem maršrutais, kol nepateiks atitinkamų dokumentų dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto į pietryčius nuo Bornholmo salos“, – piktinosi dujotiekio operatoriaus atstovas.
Dėl neva Danijos tarnybų vilkinamo „Nord Stream 2“ projekto bendrovė kreipėsi į Danijos apeliacinę tarybą, kurios prašoma panaikinti DEA sprendimą reikalauti trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. „Nord Stream 2 AG“ palankus sprendimas leistų užbaigti dujotiekio tiesimą jau šiemet.
„Mūsų apeliacijoje tvirtinama, kad DEA sprendimas yra neteisėtas. Taigi, šis sprendimas turi būti anuliuotas tam, kad DEA galėtų nedelsiant išduoti leidimą tiesti „Nord Stream 2“ vienu iš pirmųjų dviejų maršrutų. Konsultacijos su visuomene ir ekspertais parodė, kad abu maršrutai atitinka visus techninius ir ekologinius reikalavimus, todėl leidimas gali būti išduotas bet kuriam iš jų“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas.
Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas teigė nesąs susipažinęs su „Nord Stream 2 AG“ ataskaita, kurioje svarstomas galimas dujotiekio paleidimo atidėjimas.
„Nemačiau šios ataskaitos, todėl negaliu jums nieko pasakyti“, – žurnalistams tikino D. Peskovas.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Vokietija: protestuodami prieš „Nord Stream 2“ tiesimą, aktyvistai įlindo į vamzdžius
Incidentas įvyko Vrangelsburge (Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos federalinė žemė) netoli Greifsvaldo miesto. „Mes manome, kad jie įlindo gana toli“, – sakė žurnalistams policijos atstovas. Kiek žmonių dalyvauja akcijoje, kol kas nežinoma. Pasak pareigūnų, į maždaug 1,4 metro skersmens vamzdyną įlindo penki žmonės. Vrangelsburge nutiesta apie 1,5 kilometro dujotiekio „Eugal“.
Akcijos devizas – „Užkimškime „Nord Stream 2“. Kaip pažymi „Focus Online“, ja siekiama sustabdyti dujotiekio tiesimą ir atkreipti dėmesį į ekologinius projekto aspektus.
Pagal planus, „Eugal“ nusidrieks 485 kilometrus nuo Greifsvaldo iki Čekijos. Dujotiekio tiesimo darbus numatoma baigti iki 2020 metų pabaigos. Dujotiekiu „Eugal“ bus pumpuojamos dujos, kurias tieks „Nord Stream 2“.

Austrijos prezidentas: Viena nesiruošia trauktis iš „Nord Stream 2“ projekto

„Austrija nesiruošia trauktis iš „Nord Stream 2“ projekto, o energetikos bendrovė OMV – juo labiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sakė A. Van der Bellenas.
V. Putinas pasveikino tokį A. Van der Belleno pareiškimą ir tikino, kad Austrija nėra pati didžiausia šalis, tačiau apsiginti nuo Jungtinių Valstijų spaudimo „Nord Stream 2“ atžvilgiu esą užtenka tik politinės valios.
„Austrija nėra pati didžiausia šalis pasaulyje, tačiau apginti savo nacionaliniams interesams nereikia nei branduolinių ginklų, nei teritorijos. Reikia tik politinės valios“, – sakė V. Putinas.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

JAV senatoriai parengė sankcijų paketą „Nord Stream 2“ tiesiančioms įmonėms
Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.
Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.
„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.
Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.
Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.
Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.
Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.
„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.
Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pareiškė paramą „Nord Stream 2“ projektui

„Dėl „Nord Stream 2“ – mes teigiamai vertiname šį projektą, nes Austrija jame dalyvauja, jame dalyvauja viena didžiausių Austrijos bendrovių OMV, kurią iš dalies valdo valstybė. Energetinį saugumą laikome itin svarbiu“, – spaudos konferencijoje Vienoje kalbėjo S. Kurzas, paprašytas pakomentuoti kandidato į Europos Komisijos (EK) pirmininkus Manfredo Weberio poziciją. M. Weberis anksčiau pasisakė prieš „Nord Stream 2“ ir pažadėjo tapęs EK pirmininku daryti viską, kad dujotiekio projektas būtų sustabdytas.
Pasak S. Kurzo, į tokius nesutarimus reikia žiūrėti supratingai.
„Mano atsakomybė yra kaip Austrijos federalinio kanclerio. ES politikai Briuselyje kartais kitaip vertina šį projektą. Tai manęs nestebina ir mūsų tai tikrai neišskiria“, – sakė Austrijos kancleris.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Amerika ir vėl vaduoja Europą, tik šįkart – ne nuo nacių, o nuo rusiškų dujų

Pasak R. Perry’io, praėjus 75 metams po Europos išvadavimo iš nacistinės Vokietijos gniaužtų, JAV ir vėl išlaisvina Europą, tik šį kartą – nuo rusiškų dujų, rašo „Euractiv“.
„Jungtinės Valstijos ir vėl suteikia Europos žemynui tam tikros formos laisvę. Tik šįkart tai nėra jaunų amerikiečių karių forma, o suskystintų gamtinių dujų forma“, – žurnalistams Briuselyje sakė R. Perry’is.
Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų SGD eksportą galima būtų vadinti „laisvės dujomis“, energetikos sekretorius patikino, kad būtent taip jis ir mano.
„Taip, manau, kad jūs pastebėjote teisingai“, – sakė R. Perry’is. JAV atstovas Briuselyje dalyvauja pirmame aukšto lygio ES ir Jungtinių Valstijų energetikos verslo forume, kurį rengia Europos Komisija (EK).
„Taigi, šios sutartys yra itin svarbios. Čia matote Europos galimybę turėti labai reikšmingą alternatyvą rusiškoms dujoms“, – kalbėjo R. Perry’is.
Pasak R. Perry’io, JAV sprendimas eksportuoti SGD į Europą sumažins ekonomines dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvas. Baltijos jūros dugnu tiesiamu „Nord Stream 2“ vamzdynu rusiškos dujos bus tiekiamos Vokietijai.
„Tai daro „Nord Stream 2“ vis labiau ir labiau ekonomiškai neperspektyvų. Kai pasirašai 20 metų trukmės SGD tiekimo sutartį ir žinai, kad produktas bus tiekiamas visus 20 metų, kam tau dar kitas energijos šaltinis?“ – klausė JAV energetikos sekretorius.
„Rusija nutrauks jūsų dujų tiekimą akimirksniu, jei jūs nesilaikysite Maskvos politinės krypties“, – įspėjo R. Perry’is. Pasak jo, JAV nepalaiko „Nord Stream 2“ projekto – „nėra gerai turėti tik vieną dujų tiekėją“.
„Kiekviena diena, kai „Nord Stream 2“ nėra užbaigtas, yra diena, kai Europa gali pasirinkti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinį“, – kalbėjo R. Perry’is. Tiesa, JAV taip pat svarsto galimybę įvesti sankcijas ES bendrovėms, dalyvaujančioms „rusiško vamzdžio“ projekte.
„Sankcijų galimybė yra reali“, – sakė JAV energetikos sekretorius R. Perry’is, pridurdamas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turės nuspręsti, ar jas įvesti.
Jungtinės Valstijos SGD eksportuoti pradėjo vos prieš keletą metų, o didžiausia šio eksporto kryptis dabar yra Japonija. Visgi R. Perry’io pasirašytos sutartys leis padvigubinti SGD eksporto į Europą apimtis, teigė spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs R. Perry’io patarėjas iškastinio kuro klausimais Stevenas Winbergas.
„Iki 2020-ųjų mes padidinsime SGD eksporto į Europą apimtis nuo 50 mlrd. kub. m iki 112 mlrd. kub. m per metus“, – tikino S. Winbergas.
Anksčiau JAV energetikos lobistai tikino, kad Lenkija yra viena iš šalių, kuri gali pasistatyti plaukiojantį SGD terminalą Gdanske, o tai leistų eksportuoti Jungtinių Valstijų SGD į Centrinės ir Rytų Europos šalis.
Nors SGD yra kur kas brangesnės nei Rusijos gamtinės dujos, kai kurios Europos šalys svarsto mažinti vamzdynais tiekiamų dujų apimtis. Šiuo metu nuo rusiškų dujų visiškai priklausoma Bulgarija skelbė, kad yra pasiruošusi importuoti SGD iš Jungtinių Valstijų, jei dujų kaina būtų konkurencinga. Vis dėlto, JAV ambasadoriaus Europos Sąjungoje Gordono Sondlando teigimu, JAV vyriausybė nesikiš į SGD kainodarą.
„Mes konkuruojame su valstybine įmone, kuri yra smarkiai subsidijuojama (Rusijos „Gazprom“). Didinant eksporto apimtis, manau, kaina natūraliai mažės“, – spaudos konferencijoje sakė G. Sondlandas.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.