Vizito Niujorke metu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sukritikavo Vokietijos ir Rusijos vystomą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą ir pareiškė, kad rusiškų dujų pirkimas yra tolygu ginkluotės įsigijimui iš Vladimiro Putino.
Interviu „Fox News“ M. Morawieckis patikino, kad Lenkija nekeičia savo priešiškos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir nesutinka šiuo klausimu su Vokietija, kuri teigia, kad dujotiekio projektas yra grynai ekonominis.
„Vokietija nori per „Nord Stream 2“ pirkti rusiškas dujas, o mokėti už rusiškas dujas yra tas pats, kaip mokėti už prezidento Putino ginklus“, – sakė Lenkijos premjeras.
M. Morawieckis taip pat pabrėžė Lenkijos iš Jungtinių Valstijų įsigyjamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) svarbą.
Anksčiau JAV Atstovų Rūmai palaikė rezoliuciją, kuria išreiškiamas prieštaravimas „Nord Stream 2“, o ES institucijos patvirtino Dujų direktyvos pataisas, kurios turėtų apsunkinti dujotiekio projekto realizaciją, tačiau „Nord Stream 2“ įgyvendinimo vis tik nesustabdys.
Pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip negu Rusija iki šiol tikėjosi dėl „Nord Stream 2“.
Visgi Kremliaus kontroliuojamai „Gazprom“ teks su dujotiekiu tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutinius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse.
Antra vertus, problemų dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisų Rusijos monopolininkė išvengtų tik tuo atveju, jeigu Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos (EK) palaiminimu.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė, kad ES dujų vidaus rinkos taisyklės galiotų ir dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį 1 200 km ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris tiesiamas per Baltijos jūrą. EP energetikos komiteto pirmininkas Jerzy Buzekas pasveikino europarlamentarų sprendimą ir tikino, kad jis užtikrins žemyno energetinį saugumą.
465 europarlamentarai balsavo už, 95 – prieš Dujų direktyvos pataisas, o 65 susilaikė. Pagal papildytas taisykles, tokių dujotiekių, kaip „Nord Stream 2“, atkarpoms, esančioms pirmo sujungimo ES valstybės teritorijoje, įskaitant 12 jūrmylių (22 km) teritorinių vandenų zoną, bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir ES vidaus rinkoje tarp valstybių narių esantiems dujotiekiams, sakoma EP pranešime.
Pasak EP energetikos komiteto pirmininko J. Buzeko, Dujų direktyvos patvirtinimas užtikrins didesnį energetinį saugumą Europoje, nepaisant pelno siekiančių bendrovių ir atskirų valstybių interesų, kurie darytų žalą ES piliečiams.
„Daugelis pelno siekiančių suinteresuotųjų šalių norėjo, kad ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Kai kuriems rinkos dalyviams tai būtų pelninga, tačiau mūsų piliečiams ir visai energetikos sąjungai būtų padaryta daugialypė žala. Nuo šiol visiems dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, galios ES taisyklės. Tai reiškia didesnį energetinį saugumą mūsų žemyne. Toks visada buvo pagrindinis EP tikslas ir džiaugiuosi, kad jį pasiekėme“, – sakė J. Buzekas.
Naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama ir kitoms įmonėms, o ne pagrindinei dujų gavėjai. Šalys turės teisę numatyti laikinas išimtis iš šių reikalavimų pasikonsultavusios su kitomis suinteresuotomis ES valstybėmis, jei šios išimtys nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui.
Europos Komisija turės išimtinę teisę suteikti leidimą deryboms dėl naujų dujotiekių jungčių su ES nepriklausančiomis šalimis, įvertinusi, ar tokia jungtis nepažeistų ES teisės ar numatomų tarptautinių sutarčių, nepakenktų konkurencingumui, nediskriminuotų kitų šalių ir nesumažintų dujų tiekimo saugumo. Apie planuojamas derybas dėl naujų dujotiekių ES šalys turės informuoti Komisiją ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Suinteresuotų ES šalių prašymu arba savo iniciatyva Europos Komisija galės būti stebėtoja konsultacijose su ES nepriklausančia šalimi. Bet kuriuo atveju ji turės gauti informaciją apie derybų pažangą bei rezultatus, taip pat turės teisę įvertinti pasiektą susitarimą ir nuspręsti, ar leisti ES valstybei jį pasirašyti.
Esamos sutartys dėl dujotiekių su ES nepriklausančiomis šalimis negalės būti nutrauktos dėl šios naujos direktyvos. Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šios direktyvos reikalavimų (jos galės būti pratęstos), jei jos nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui. Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti dujotiekių pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.
Europos Parlamento skaičiavimais, beveik ketvirtadalis ES suvartojamos energijos generuojama deginant gamtines dujas, kurios dažniausiai naudojamos pastatų šildymui ir elektros gamybai. Daugiau nei 70 proc. dujų ES importuoja iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad šis skaičius didės. Daugelis ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo dujų importo.
2018 m. trečią ketvirtį daugiausia dujų importuota iš Rusijos (47 proc.), Norvegijos (34 proc.), Alžyro ir Libijos (kartu sudėjus 8,6 proc.). Savo ruožtu 89 proc. dujų atkeliavo vamzdynais, likusi dalis – laivais per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.
Beveik pusė rusiškų dujų transportuota per Ukrainos dujotiekius, apie 20 proc. – per Baltarusiją, o likusi dalis (30 proc.) – per dujotiekį „Nord Stream 1“.
Praėjusią savaitę Danijos energetikos agentūra paprašė dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus įvertinti dar vieno alternatyvaus vamzdyno maršruto į pietus nuo Bornholmo salos poveikį aplinkai, o tai gali priversti „Nord Stream 2“ paleidimą, numatytą 2019-ųjų pabaigai, atidėti dar metams, rašė Danijos laikraštis „Politiken“.
Dujotiekio projektą plėtojanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai buvo pateikusi du vamzdyno maršruto projektus – į pietryčius ir į šiaurės vakarus nuo Bornholmo salos. Trečias variantas svarstomas net nebuvo, tačiau, Danijai ir Lenkijai išsprendus nesutarimus dėl jūrų sienos, Energetikos agentūra įpareigojo „Nord Stream 2 AG“ svarstyti ir trečią vamzdyno maršrutą bei įvertinti galimo dujotiekio tiesimo šiuo maršrutu poveikį aplinkai, nes agentūra, kaip skelbė „Politiken“, privalo parinkti tokį dujotiekio maršrutą, kuris kuo mažiau pakenktų aplinkai ir laivybai.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Lenkija mano, kad šalis neturi būti priklausoma nuo rusiškų dujų dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, o kitas dujotiekis „Baltic Pipe“, jungiantis Daniją ir Lenkiją, yra esminis užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, Lenkijos Seime pristatydamas užsienio politikos gaires, kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.
„Mes nuolat prieštaraujame „Nord Stream 2“ projekto realizacijai ir palaikome kritišką Europos Komisijos poziciją šiuo klausimu“, – sakė J. Czaputowiczius. Pasak jo, svarbiausias projektas šioje situacijoje yra dujotiekio „Baltic Pipe“ tiesimas.
„Baltic Pipe“ dujotiekis, planuojama, bus 900 kilometrų ilgio, o juo norvegiškos dujos per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą pasieks Lenkiją.
„Po dujotiekio tiesimo darbų pabaigos 2022-ųjų spalį „Baltic Pipe“ kartu su Lecho Kaczynskio vardo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu užtikrins Lenkijai tikrą energetinę nepriklausomybę, taip pat leis paremti mūsų regiono šalis“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
J. Czaputowiczius taip pat patvirtino, kad ES dujų direktyvos peržiūros tikslas įvykdytas – dujotiekiams iš trečiųjų šalių nuo šiol galios ES įstatymai.
„2018-aisiais mes sukūrėme kelių valstybių koaliciją, kuri kėlė šiuos klausimus ir lėmė tai, kad buvo patvirtintos ES dujų direktyvos pataisos, kurios apsunkins „Gazprom“ dujotiekio eksploataciją. Tačiau tai nekeičia mūsų neigiamos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.
Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl santykių su Rusija, kurioje raginama sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nekeičia teisės normų, kurios reglamentuoja projekto realizaciją, pareiškė dujotiekio operatorius „Nord Stream 2 AG“.
„Nepriklausomai nuo politinių deklaracijų, „Nord Stream 2“ tiesimas yra reglamentuojamas teisinės bazės, kurią suformavo taip pat Europos Parlamentas. Teisinė projekto bazė sudaryta iš ES įstatymų, tarptautinių konvencijų ir nacionalinių įstatymų tų šalių, kurių teritoriniais vandenimis yra suplanuota tiesti vamzdyną. Projekto „Nord Stream 2“ realizacija atitinka gautus leidimus ir visiškai atitinka teisinę bazę. Politinė EP rezoliucija apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius nekeičia teisės normų, kurios reguliuoja projektą „Nord Stream 2“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ spaudos tarnybos pranešime.
EP antradienį patvirtino rezoliuciją dėl politinių santykių tarp ES ir Rusijos, kurioje raginama sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, o Rusija nebepripažįstama strategine Bendrijos partnere.
„Nord Stream 2 AG“ atstovai patikino, kad vienu esminių argumentų už dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą yra augsianti ES gamtinių dujų paklausa. Pasak dujotiekio operatoriaus, „Nord Stream 2“ bus papildomu dujų tiekimo į ES maršrutu.
Šiuo metu „Nord Stream 2“ projektą reglamentuoja ES dujų direktyva. Pagal vasarį pasiektą ES valstybių narių susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių, kaip „Nord Stream 2“. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Taip pat susitarta, kad nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju ši šalis yra Vokietija.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Rusijos energetikos ministro Aleksandro Novako pareiškimas, esą dujų tranzitas per Ukrainą gali būti nutrauktas, kai dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas tiesti, suerzino Vokietijos politikus, rašo šalies laikraštis „Handelsblatt“.
A. Novakas rusų žiniasklaidai pareiškė, kad dujų tranzitas per Ukrainą greičiausiai būtų pats brangiausias dujų tiekimo į Vakarų Europą variantas, todėl, tikėtina, teks jį nutraukti.
„Jei pono A. Novako pareiškimas iš tikrųjų atspindi galutinę Rusijos poziciją, tai būtų neįtikėtina Vokietijos pasitikėjimo išdavystė ir sukeltų abejonių dėl Rusijos patikinimų dėl „Nord Stream 2“, – „Handelsblatt“ sakė kanclerės Angelos Merkel konservatorių aljanso (CDU ir CSU) parlamento frakcijos vicepirmininkas Johannas Wadepuhlas.
Tuo tarpu Žaliųjų partijos atstovė, Europos Parlamento (EP) narė Rebecca Harms laikraščiui teigė, kad Rusijos sprendimas apeiti Ukrainą nėra stebinantis, tačiau, pasak jos, sprendimas buvo atskleistas anksčiau, nei ji to tikėjosi.
„Tikiuosi, kad Rusijos pozicija yra aiški visiems, manau, jog šis Vokietijos ir Rusijos vamzdyno projektas ir Europos energetinės politikos interesai bus aptarti iš naujo“, – apie dujotiekį „Nord Stream 2“ kalbėjo R. Harms.
A. Merkel, norėdama numalšinti nerimą dėl dujotiekio po Baltijos jūra, ne kartą paragino Rusiją užtikrinti, kad Ukraina nebus palikta be dujų tranzito. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė suprantantis tokius A. Merkel reikalavimus, tačiau juos patenkinti esą galima būtų tik tuo atveju, jei dujų tranzitas per Ukrainą būtų ekonomiškai perspektyvus.
„Nord Stream 2“ projektui aktyviai priešinasi daug ES šalių, kurios baiminasi, kad dujotiekis padidins Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir prieštaraus ES Rusijai įvestoms sankcijoms.
Jūrinio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektas sustiprins energetinių išteklių tiekimo į ES užtikrinimą ir padės kovoti su klimato kaita, teigiama Rusijos aplinkos ministerijos (AM) pranešime spaudai, išplatintame po aplinkos ministro Dmitrijaus Kobylkino ir dujotiekį tiesiančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vykdomojo direktoriaus Matthiaso Warnigo susitikimo.
Kaip sakoma pranešime, D. Kobylkinas pasveikino vaisingą Rusijos bendradarbiavimą su bendrove tiesiant vamzdyną „Nord Stream 2“.
„Dujotiekis „Nord Stream 2“ padės užtikrinti gamtinių dujų tiekimą į ES ir kovoti su klimato kaita. Šiuo metu pačios ES dujų gavyba sparčiai mažėja, o Europos dujų poreikiui patenkinti prireiks patikimų ir ekologiškų šaltinių“, – tikina Rusijos AM atstovai.
„Būtent „Nord Stream 2“ padės užtikrinti dujų tiekimą iš didžiausių dujų telkinių Rusijoje į vidinę ES rinką“, – sakoma pranešime.
Pagal anksčiau pasiektą ES Tarybos ir Europos Parlamento (EP) susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių, kaip „Nord Stream 2“. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Kaip pabrėžia Europos Parlamentas, nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju šalis, turinti pirmąją jungtį su dujotiekiu, yra Vokietija.
Dujotiekiu „Nord Stream 2“ siekiama apeiti tradicines tranzito šalis, kaip Ukraina, Baltarusija, Lenkija ir Baltijos šalys. Vamzdynas tiesiamas po Baltijos jūra, penkių valstybių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos – išskirtinėse ekonominėse zonose ir teritoriniuose vandenyse.
Kol kas leidimo tiesti dujotiekį nesuteikė vienintelė Danija. Danijos premjeras Larsas Lokkė Rasmussenas anksčiau teigė, kad Danija sieks jei ne blokuoti, tai bent atidėti „Nord Stream 2“ projekto realizaciją.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio lyderius Miuncheno saugumo konferencijoje bendradarbiauti sprendžiant pasaulio problemas. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antrino A. Merkel ir paragino atsisakyti „geležinių uždangų“, praneša „Reuters“.
Kalbėdama su susirinkusiaisiais, tarp kurių buvo ir Donaldo Trumpo dukra Ivanka, A. Merkel gynė Vokietijos su Rusija tiesiamą dujotiekį „Nord Stream 2“, kurį D. Trumpas aršiai kritikuoja. JAV prezidentas kaltino Vokietiją esant Rusijos įkaite dėl šalies priklausomybės nuo rusiškos energijos, tačiau A. Merkel nesutiko su tokia D. Trumpo pozicija.
„Jei Šaltojo karo metais mes importavome didžiulius kiekius rusiškų dujų, nesuprantu, kodėl dabartiniai laikai yra prastesni. Mes galime pasakyti, kad Rusija išlieka partnere“, – netikėtai pareiškė A. Merkel.
„Ar mes norime padaryti Rusiją priklausomą tik nuo Kinijos? Ar tai yra mūsų europietiškas interesas? Aš irgi taip nemanau“, – kalbėjo ji.
Klausimų ir atsakymų sesijos metu kanclerė pridūrė, kad klaidinga būtų visiškai izoliuoti Rusiją.
„Geostrategiškai Europa negali turėti interesų nutraukti visus ryšius su Rusija“, – sakė A. Merkel.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Miuncheno saugumo konferencijoje taip pat dalyvaujantis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, esą Rusija, nepaisant daugelio spekuliacijų, yra suinteresuota, kad Europos Sąjunga išliktų stipri ir atvira.
„Rusija, nepaisant spekuliacijų, yra suinteresuota, kad ES būtų stipri, nepriklausoma ir atvira. Kaip sakė (Rusijos) prezidentas Vladimiras Putinas, ES siekis užsitikrinti nepriklausomybę ir suverenitetą gynybos ir saugumo srityse yra akivaizdus ir teigiamas, atsižvelgiant į daugiapoliškumo pasaulyje įtvirtinimą“, – kalbėjo S. Lavrovas.
„Kitas klausimas, kaip tai pavyks pasiekti Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.
S. Lavrovas nepamiršo paraginti Europą atsisakyti „geležinių uždangų“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, XXI a. realijos rodo, kad „reikia atsisakyti kolonialistinio mąstymo liekanų ir geležinių uždangų filosofijos.„
„Europos Sąjungos namui reikalingas kapitalinis remontas. Prieš mus visus iškilo išties didžiulės užduotys, o įveikti jas galime tik kartu“, – pridūrė S. Lavrovas.
„Esame įsitikinę: be Rusijos ir ES santykių normalizavimo strateginė Europos Sąjungos autonomija saugumo srityje vargu ar įmanoma“, – užbaigė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Tuo tarpu tarp JAV ir Vokietijos ne kartą kilo ginčai – D. Trumpas kritikavo didelį Vokietijos prekybos su JAV perteklių ir grasino įvesti muitus vokiškiems automobiliams. A. Merkel į tai atsakė vienareikšmiškai: „Kaip ir turėtų būti, didžiuojamės savo automobiliais.„
„Jei tai Jungtinės Valstijos vertina kaip grėsmę savo saugumui, mes esame šokiruoti“, – sakė A. Merkel, o jos pasisakymą palydėjo klausytojų plojimai.
Vokietijos kanclerė ragino valstybes bendradarbiauti visais klausimais – nuo Irano situacijos iki naujos migrantų krizės prevencijos. A. Merkel abejojo, ar JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinės programos susitarimo ar Sirijos yra geriausias būdas susitvarkyti su Teherano įtaka Artimuosiuose Rytuose.
„Vienintelis klausimas yra tai, kaip mes pasieksime mūsų bendrą tikslą. Ar mes tai darysime nutraukdami susitarimą, ar pasinaudodami branduoliniame susitarime turimais svertais? Tai yra esminis klausimas“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Atsakydama į tarptautinės politikos klausimą, pateiktą konferencijos organizatorių – „Didžioji dėlionė: kas surinks visas dalis?“ – A. Merkel pareiškė: „Tik visi kartu.„
Kanclerė po šio pasisakymo sulaukė plojimų, o tarp plojančiųjų buvo ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde.
ES Tarybos ir Europos Parlamento (EP) derybininkai sutarė dėl reikalavimų naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir Sąjungai nepriklausančių šalių. Jie galios ir „Nord Stream 2“, rašoma EP pranešime.
Pagal pasiektą susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.
Kaip pabrėžia Europos Parlamentas, nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą.
Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šių reikalavimų (jos galės būti pratęstos). Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti jų pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.
Šį susitarimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Šalys turės jį įgyvendinti per devynis mėnesius nuo įsigaliojimo.
EP pranešėjas Jerzy Buzekas pažymėjo: „Daugelis norėjo, kad šios derybos būtų nesėkmingos, nes be šio susitarimo ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Dabar visi būsimi dujotiekiai iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, turės atitikti ES taisykles. Tai visada buvo svarbiausias Europos Parlamento tikslas, todėl džiaugiuosi, kad tai įtvirtinta susitarime su Taryba“.
Vasario 8 d. Vokietija ir Prancūzija sutarė dėl kompromisinio dujų direktyvos pataisų varianto, kuris leistų Berlynui pačiam spręsti dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Berlynas ir Paryžius siūlė įteisinti, kad šalis, kurios teritorijoje yra dujų gavimo iš jūrinio dujotiekio vieta, nustatytų, kokį reguliavimą taikyti tokiam dujotiekiui. „Nord Stream 2“ atveju, reguliavimą nustatanti šalis yra būtent Vokietija.
Prancūzijos prezidento ir Vokietijos kanclerės bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzija ir Vokietija susitarė dėl kompromiso dujotiekio „Nord Stream 2“ klausimu, o ketvirtadienį planavusi balsuoti už griežtesnį vamzdyno reguliavimą Prancūzija, regis, atsitraukia ir leidžia Berlynui vadovauti deryboms su Rusija dėl „Nord Stream 2“ statybų, teigiama AFP cituojamame ES Dujų direktyvos pataisų projekte.
Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija (URM) teigė, kad šalis planuoja palaikyti ES Dujų direktyvos pataisas, kurios sugriežtintų „Nord Stream 2“ reguliavimą, tačiau abi šalys susitarė užtikrinti, kad dujotiekio priežiūra būtų vykdoma iš „teritorijos ir teritorinių vandenų tų šalių, kuriose prasideda dujotiekio atšaka“, teigiama įstatymų projekte, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.
„Nord Stream 2“ dujotiekio Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Greifsvaldo Vokietijoje statybų darbai jau prasidėjo.
AFP agentūros cituojamame projekte pakeičiama ES taisyklių formuluotė, kur buvo teigiama, kad ES taisyklės dujų importui taikomos pagal „valstybių narių teritorijas ir teritorinius vandenis.“
Prancūzijos ir Vokietijos kompromiso projektas yra pateiktas nuolatiniams ES valstybių narių atstovams Bendrijoje, kurie svarstys Dujų direktyvos, nustatančios ES dujų rinkos taisykles, pataisas, tikina diplomatai Briuselyje.
Rusijos pozicija ES Dujų direktyvos pataisų klausimu yra itin skeptiška, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Europos Sąjungos šalių siekis sugriežtinti „Nord Stream 2“ reguliavimą vyksta ne be Jungtinių Valstijų įsikišimo. D. Peskovo teigimu, Vašingtonas taip bando priversti Europos šalis pirkti brangesnes dujas iš JAV.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
„Šis naudingas Rusijai ir visai Europos Sąjungai tarptautinis projektas visą laiką yra puolamas trečiųjų šalių, konkrečiai – Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių pozicija šiuo atveju nėra suderinama su sąžiningos konkurencijos principais. JAV bando priversti partnerius Europoje pirkti šiuo metu net 30 proc. brangesnes jų dujas“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas.
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) nekeičia savo pozicijos ir pasisako už ES Dujų direktyvos pataisas, teigia EK atstovė spaudai Anca Paduraru.
„ES valstybių narių atstovai penktadienį svarsto ES Dujų direktyvos pataisas. Jei pataisoms bus pritarta, ES šalių derybos su Europos Taryba ir Europos Komisija galės prasidėti jau kitą savaitę. EK šiuo klausimu savo pozicijos nekeičia“, – tikino A. Paduraru.
Projekto kritikai teigia, kad „Nord Stream 2“ leis Rusijai apeiti Ukrainos dujų tranzitą. Dujų direktyvos pataisų projekte į nerimą dėl Ukrainos atsakoma: „Šiuo atveju tokios formuluotės Dujų direktyva yra būtina tolesnei diskusijai dėl dujų tranzito per Ukrainą.„
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą tvirtino, kad „Nord Stream 2“ vamzdynas yra „grynai ekonominis projektas“, užtikrinsiantis pigesnį ir stabilesnį dujų tiekimą. Dujotiekio statybos jau prasidėjo, o prie jų prisideda, be Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
Respublikonų ir demokratų Jungtinių Valstijų senatoriai atskleidė rezoliuciją, kuria raginama atšaukti Rusijos „Nord Stream 2“ gamtinių dujų vamzdyną, praneša „Reuters“.
Senato užsienio reikalų komiteto vadovai paskelbė siekiantys svarstyti rezoliuciją jau artimiausio posėdžio metu.
„Nord Stream 2“ oponentai nerimauja, kad vamzdynas susilpnins Ukrainą, atimdamas iš Kijevo pajamas iš rusiškų dujų tranzito.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra nusiteikusi kategoriškai prieš „Nord Stream 2“. Jungtinių Valstijų ambasadoriai Vokietijoje, Danijoje ir ES paragino Europos Sąjungos valstybes nares nepritarti dujotiekio statybai.
JAV Senato užsienio reikalų komiteto rezoliucijoje raginama atšaukti „Nord Stream 2“ statybą ir palaikyti tarptautinės jūreivystės laisvę Juodojoje jūroje po Rusijos agresijos prieš Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje.
Jungtinių Valstijų ambasadoriai Vokietijoje, Danijoje ir Europos Sąjungoje paragino Vokietijos partnerius ES palaikyti siūlymus, kuriais būtų reguliuojamas tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis „Nord Stream 2“.
„Nord Stream 2“ dar labiau padidintų Europos pažeidžiamumą Rusijos šantažui energijos sektoriuje“, – „Deutsche Welle“ rašė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis ir jo kolegos – JAV ambasadorė Danijoje Carla Sands bei ambasadorius Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas.
Jų teigimu, tai, kad ES priklauso nuo rusiškų dujų, kelia grėsmę tiek Europai, tiek ir visiems Vakarams.
„Nord Stream 2“ tieks kur kas daugiau nei tik rusiškas dujas. Rusijos galia ir įtaka per Baltijos jūrą persimes į Europą“, – rašoma ambasadorių straipsnyje.
JAV atstovų teigimu, „Nord Stream 2“ vamzdynas leis Maskvai ir toliau kenkti Ukrainos nepriklausomybei ir stabilumui, o Rusijai tenkantys Europos milijardai gali padėti Kremliui finansuoti „trolių fabrikus“, kurie kėsintųsi į demokratines institucijas Europoje ir Jungtinėse Valstijose.
ES dėl vadinamosios Dujų direktyvos pataisų balsuos penktadienį. Pataisos leistų Europos Komisijai (EK) reguliuoti bent dalį jau statomo dujotiekio. Priėmus pataisas „Nord Stream 2“ turėtų atitikti naujus reikalavimus, dėl kurių gali sumažėti pelnas, o projektas gali tapti neekonomiškas. Viena iš siūlomų pataisų yra uždrausti dujų tiekėjui tuo pat metu būti ir dujotiekio operatoriumi.
Anksčiau „Nord Stream 2“ reguliavimo planų priimti nesitikėta, tačiau, pasak Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“, Prancūzija gali prisijungti prie siūlymų šalininkų.
Rusijos ambasadorius Vokietijoje pasmerkė Jungtinių Valstijų grasinimus sankcijomis Vokietijos verslo įmonėms dėl jų įsitraukimo į dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, teigdamas, esą grasinimai pažeidžia tarptautinę teisę ir prekybos taisykles.
Sergejus Nečiajevas naujienų agentūrai dpa sakė, kad JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello grasinimai sankcijomis įmonėms, įsitraukusioms į „Nord Stream 2“ projektą, yra „nepateisinama poveikio priemonė, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir laisvos prekybos principams“.
R. Grenellas sausio pradžioje išsiuntinėjo grasinimus sankcijomis Vokietijos verslo atstovams, įsitraukusiems į Rusijos ir Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra projektą, skelbė „Deutsche Welle“.
S. Nečiajevas tikino, kad šitaip Vašingtonas bando užsitikrinti didesnį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportą į Europą. Kai kurie Vokietijos politikai taip pat pasipiktino R. Grenello grasinimais.
Kraštutinės kairės partija „Die Linke“ apkaltino JAV ambasadorių „netoleruotina arogancija ir šantažu“, o „Die Linke“ narys Klausas Ernstas paragino Užsienio reikalų ministeriją (URM) pasikviesti R. Grenellą pasiaiškinti.
Pati URM vengė atvirai kritikuoti JAV ambasadoriaus grasinimus. URM atstovė spaudai tikino, kad ministerija yra linkusi „diskutuoti klausimus atvirai, profesionaliai ir tiesiogiai“.
„Nord Stream 2“ turės padvigubinti jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ pajėgumus importuojant dujas į Vokietiją.
Ukraina prieštarauja projektui, baimindamasi, kad „Nord Stream 2“ leis Rusijai apeiti Ukrainos dujotiekius, už kurių naudojimą dujų tranzitui Rusija šiuo metu moka Ukrainai. Ukrainą palaiko Jungtinės Valstijos ir Lenkija.
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kritika Rusijos remiamo „Nord Stream 2“ vamzdyno atžvilgiu nėra pakankama priežastis stabdyti projektą, o bet koks bandymas tą daryti būtų itin sudėtingas, nes dujotiekis jau pradėtas statyti, Vokietijos laikraščiui „Der Spiegel“ sakė už biudžetą atsakingas ES komisaras Guntheris Oettingeris.
D. Trumpas puolė Berlyną dėl Vokietijos paramos 9,5 mlrd. eurų vertės dujotiekiui po Baltijos jūra, liepą kaltinęs šalį esant Rusijos įkaite dėl jos priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių.
Lapkritį JAV energetikos sekretorius Rickas Perry’is tikino, kad Vašingtonas neatmeta galimybės įvesti sankcijas įmonėms, prisidedančioms prie projekto. Tuo tarpu Berlyno ir Maskvos santykiai atšalo po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį prieš 4 metus, tačiau šalys vis tiek vykdo bendrą „Nord Stream 2“ projektą, kuris nuo 2019 m. turės padvigubinti jau veikiančio „Nord Stream 1“ vamzdyno pajėgumus.
„Niekada nebuvau didelis „Nord Stream 2“ šalininkas. Tačiau, tiesą sakant, vamzdynas statomas jau ilgą laiką, o jo statybos negali būti taip lengvai sustabdytos“, – tikino G. Oettingeris, pridurdamas: „D. Trumpo grasinimai nėra tam pakankama priežastis.„
Vokietija atsisako prisijungti prie daugelio ES šalių ir Europos Komisijos (EK) priekaištų projektui, kurį Berlynas vadina privačių įmonių veikla. Vašingtonas susirūpinęs dėl to, kad vamzdynas, leidžiantis, importuojant gamtines dujas, apeiti Ukrainą, atims iš šalies tranzito pajamas. Ukrainos iš tranzito gaunamos pajamos sudaro apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). JAV pareigūnų teigimu, Maskva šiuo projektu siekia suskaldyti Europą.
G. Oettingeris ne kartą ragino Rusijos dujų milžiną „Gazprom“ sutarti dėl „sąžiningų tolesnio vamzdynų, einančių pro Ukrainą, naudojimo sąlygų“.
„Gazprom“ yra vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas, padengsiantis pusę visų statybų išlaidų. Rusijos dujų milžino Europos partneriai yra Vokietijos „Uniper“ ir „Wintershall“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų milžinas „Royal Dutch Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
Europos Parlamentas (EP) trečiadienį palankiai įvertino Ukrainos vykdomas reformas, o kartu pasmerkė Rusijos agresiją ir paragino imtis sankcijų, jei Ukrainos jūreiviai nebus paleisti.
Rusijoje įkalinti Ukrainos jūreiviai. EPA-ELTA nuotr.
Europos Parlamentas „griežtai smerkia tyčinį lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos įvykdytą aktą prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje“ ir ragina ES ir jos valstybes taikyti tikslines sankcijas Rusijai, „jei Ukrainos kariai nebus paleisti ir jei bus vykdomas bet koks tolesnis karinis eskalavimas“. Europarlamentarai taip pat ragina uždaryti ES uostų prieigą iš Azovo jūros atvykstantiems Rusijos laivams, jei Rusija neatkurs navigacijos per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje laisvės.
Savo ruožtu Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsiant paleistų šių metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei kitus neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.
EP giria Ukrainą už sėkmingą bendradarbiavimą energetikos srityje, taip pat atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo skatinimą, o kartu pažymi būtinybę tęsti pertvarką, ypač dujų ir elektros rinkoje. Savo ruožtu EP smerkia dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą Baltijos jūroje ir ragina nutraukti šį politinį projektą, keliantį grėsmę Europos energetiniam saugumui. Pajamos iš dujų tranzito sudaro reikšmingą dalį Ukrainos biudžeto, o įgyvendinus šį projektą valstybė jų netektų.
Už šią rezoliuciją balsavo 433 EP nariai, prieš buvo 105, o susilaikė 30.
Vokietija nesitrauks nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, net jeigu ateityje matysime pasikartojančius agresyvius Rusijos veiksmus prieš Ukrainą, mano politologas Marius Laurinavičius.
„Sprendimas Vokietijoje jau yra priimtas, ir vienintelis dalykas, kuris galėtų sutrukdyti, – tai kokie nors Europos Komisijos sprendimai, kad kažkas kažko neatitinka, bet tai irgi sunkiai įsivaizduočiau. Vokietijos kanclerė Angela Merkel supranta visas grėsmes, todėl stengiasi kitaip spręsti šią problemą, vystydama suskystintų gamtinių dujų terminalus. Per daug interesų ir politinės valios įkišta į tą projektą, kad jį kas nors Vokietijoje galėtų sustabdyti“, – teigė M. Laurinavičius.
Politologas išskyrė dvi pagrindines priežastis, kodėl Vokietija „laikosi dantimis įsikibusi“ į šio dujotiekio projektą. Pasak jo, viskas prasideda nuo kitokio požiūrio – Vokietija Rusiją mato kaip istoriškai pagrįstą, patikimą išteklių tiekėją.
„Su tuo ginčytis yra sudėtinga, ji ir buvo patikima išteklių tiekėja. Tačiau „Nord Stream 2“ yra ne vien tik ekonominis projektas, bet ir karo prieš pačius Vakarus dalis, o tokiais projektais mes jį finansuojame. Vokietija su tuo nesutinka, mano, kad tai yra jiems naudinga“, – sakė M. Laurinavičius.
Pasak politologo, kita priežastis – tiesioginiai finansiniai interesai, nes panašiais finansiniais projektais Rusija apraizgė didžiąją dalį Europos. Taip, pasak M. Laurinavičiaus, Rusija sukuria savo įtakos tinklą įvairiose valstybėse.
Lapkričio viduryje Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis perspėjo Europą, kad dujotiekio užbaigimas gali prisidėti prie dar didesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Tačiau M. Laurinavičius nemano, kad Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą galėtų būti susiję su „Nord Stream 2“ projektu.
„Aš visuomet net ir savo kolegoms vokiečiams sakau vieną paprastą dalyką – šitas projektas yra pavojingiausias ne Ukrainai ir net ne bendrai Europos energetinei nepriklausomybei. Jis yra pavojingiausias pačiai Vokietijai, nes yra kuriamas tinklas. Ir kuo labiau mes jį leisime Rusijai kurti, tuo didesnė dalis pinigų, uždirbtų Vokietijoje dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, tiesiogiai bus skirta kovai prieš pačią Vokietiją jos viduje. (…) O tai bus dideli pinigai“, – perspėjo politologas.
ELTA primena, kad Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį pareiškė palaikymą „Nord Stream 2“ dujotiekio projektui su Rusija, nepaisant kai kurių Vokietijos politikų siūlymų panaudoti „Nord Stream 2“ projektą kaip galimą sankciją Rusijai už Ukrainos laivų ir jų įgulų suėmimą netoli Krymo pusiasalio.
Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri, kaip prognozuojama, po A. Merkel atsistatydinimo vadovaus Krikščionių demokratų partijai (CDU), sekmadienį pareiškė, kad viena iš sankcijų Rusijai būtų dujų tiekimo „Nord Stream 2“ vamzdynu sumažinimas.
Tačiau H. Maasas, socialdemokratų partijos A. Merkel koalicijoje narys, patikino, kad 11 mlrd. dolerių vertės „Nord Stream 2“ projektas yra komercinio pobūdžio, todėl jis bus tęsiamas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vokietija nesitraukia nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, nepaisant agresyvių Rusijos veiksmų Azovo jūroje, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Reuters“.
Jungtinių Valstijų ir kitų šalių dujotiekio projekto kritika ypač sustiprėjo po to, kai sekmadienį Rusija pagrobė tris Ukrainos laivus netoli Krymo pusiasalio. Kritikų teigimu, dujotiekis padidins Vokietijos ir visos Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių.
„Vokietija atsižvelgia į išsakomą kritiką, tačiau ekonominio „Nord Stream 2“ projekto rėmuose niekas nesikeičia“, – tikino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.
S. Seibertas pridūrė, kad Vokietija siekia užtikrinti, jog Ukraina liktų tranzitine dujų importo iš Rusijos šalimi. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ne kartą yra raginęs sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto vykdymą.
Jungtinės Valstijos taip pat ragina sąjungininkus Europoje svarstyti griežtesnes sankcijas Rusijai dėl šalies karinių veiksmų Ukrainoje, teigė JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos deryboms Kurtas Volkeris.
Tačiau Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas tikino, kad kalbos apie griežtesnes sankcijas Rusijai yra pernelyg skubotos.
„Sankcijos yra teisinis instrumentas, turintis tam tikras pasekmes, o tai reiškia, kad sankcijų įvedimą reikia atidžiai ir atsargiai apsvarstyti“, – tikino ministerijos atstovas.
Keli aukšto rango Europos politikai antradienį paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, siekiant ją nubausti už trijų Ukrainos laivų pagrobimą Azovo jūroje.
Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo užtikrinimas yra svarbus ne tik šalia jos esančioms valstybėms, bet ir visai Europai, o „Nord Stream 2“ dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją yra vienas daugiausiai politinių diskusijų sukėlęs projektas, Eltai sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Marošas Šefčovičius.
Pasak M. Šefčovičiaus, tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas kitų šalių atžvilgiu dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, privalu sukurti tokį energetinį tinklą, kuris užtikrintų, kad kiekviena Europos šalis turėtų priėjimą prie bent 3 skirtingų dujų šaltinių.
„Energetinio saugumo užtikrinimui reikia padaryti kelis dalykus, ir daugelį jų mums jau pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad tarpvalstybiniai susitarimai dėl dujų turi būti suderinti su ES teise ir niekas negalėtų įspausti mažesnių valstybių į kampą ir priversti jas pasirašyti sutartis.
Taip pat turime įtvirtinti, kad komercinės sutartys, kurios užtikrina daugiau nei 40 proc. dujų importo iš to paties tiekėjo, turi būti prieinamos reguliuotojams ir EK. Ne ką mažiau dirbame ir prie to, kad būtų sukurtas Europos dujų tinklas, kuriuo būtų užtikrinama diversifikacija, kad ES šalims būtų pasiekiami bent 3 skirtingi dujų tiekėjai. Tuo tarpu „Nord Stream 2“ neatitinka diversifikacijai keliamų kriterijų“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.
EK komisaras pagyrė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, teigdamas, kad, jam atsidarius, Lietuvai siūlomos dujų kainos sumažėjo 24 proc., o tai įrodo, kad, turint daugiau konkurencijos, galima gauti ir geresnę kainą.
Kalbėdamas apie energetinio saugumo užtikrinimo būdus mažesnėms valstybėms, M. Šefčovičius taip pat pabrėžė, kad jam dar neteko matyti jokio komercinio projekto, iškelto taip aukštai į politinių diskusijų lauką, – mažiausiai pusė ES valstybių pasisako prieš šį dujotiekį.
„Mes bandome užtikrinti tai, kad Europos įstatymai būtų pilnai taikomi visiems naujiems projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Europos Parlamentas šiam siūlymui pritarė, dabar laukiame, kol Europos Taryba įtrauks šį klausimą į savo darbotvarkę“, – patikino M. Šefčovičius.
Taip pat komisaras pabrėžė, kad yra vykdomos intensyvios derybos su Ukraina ir Rusija, kaip užtikrinti, kad po 2019 m., pasibaigus dujotiekio sutarčiai, būtų išsaugotas dujų tiekimas per Ukrainą.
Kalbėdamas apie Astravo AE, M. Šefčovičius teigė, kad EK bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis šiuo klausimu davė rezultatų, – pasistengta užtikrinti, kad Baltarusija gerbtų Europos rekomendacijas bei atsižvelgtų į darytus streso testus dėl elektrinės saugumo užtikrinimo.
„Šiuo metu tikimės, kad Baltarusija dirbs prie veiksmų plano, kaip įvykdyti mūsų rekomendacijas, o mes siūlome, kad ta pati komanda, atlikusi streso testus, po rekomendacijų įgyvendinimo Astravo AE vėl atliktų testus ir taip užtikrintų aukščiausius elektrinės saugumo standartus“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.
Pasak jo, galima drąsiai teigti, kad Astravo AE klausimas yra svarbus ne tik Baltarusijos kaimyninėms šalims, bet ir visai Europai, nes, prisiminus istoriją, branduolinių nelaimių padariniai pasklinda plačiai po kitus regionus. M. Šefčovičius patikino, kad Europos institucijos dirba labai atsakingai, siekiant užtikrinti kuo didesnį atominės elektrinės saugumą.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo AE keliamos grėsmės.
Kaip Eltai kiek anksčiau teigė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.
Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.
Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma, su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.
Be to, Energetikos ministerija praėjusį pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.
Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.
Tuo tarpu Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.
„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.
Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.
Net jei šaliai būtų paskelbtos naujos sankcijos, Rusija laiku užbaigs dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą į Vokietiją. Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas antradienį energetikos konferencijoje Milane sakė, jog jo šalis tikisi išvengti naujų baudžiamųjų priemonių. Tačiau jei jos ir bus taikoms, projektas bus užbaigtas. Anot ministro, nuo 2019-ųjų dujos tekės, informuoja agentūra „Reuters“.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukia didelės JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių kritikos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda susitikime Baltuosiuose rūmuose susitarė koordinuoti savo pastangas prieš projektą. Kalbama apie JAV sankcijas prieš planuojamą dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.
Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.
Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.
„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.
Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.
Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad jai žinoma, jog „Nord Stream 2“ projektas Baltijos šalyse vertinamas labai kritiškai, tačiau teigia, kad tai – svarbus projektas. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikimo su kanclere metu atvirai pasakė, jog „mūsų požiūris į šio projekto geopolitinį charakterį“ lieka nepakitęs.
„Pripažįstu ir žinau tą kritišką nuomonę, žinau, kad vyksta kontraversiškos diskusijos Baltijos šalyse. Vokietijos energetikos politika yra gana diversifikuota, mes importuojame gamtines dujas iš Norvegijos, Nyderlandų ir Rusijos. Susiduriant su kliūtimis, įgyvendinant įsipareigojimus dėl klimato, mūsų poreikis dujoms tikriausiai augs. „Nord Stream 2“ projektas, man atrodo, būtų visai reikšmingas ir svarbus“, – po susitikimo su prezidente D. Grybauskaite spaudos konferencijoje kalbėjo A. Merkel.
Ji pabrėžė, kad Ukraina ir toliau turi būti energetikos tranzito šalis.
„Man tikrai malonu, kad eurokomisaras Marošas Šefčovičius dalyvaus derybose su Rusija. Tikiuosi, kad taip bus ir ateityje ir kad „Nord Stream 2“ pavyks įgyvendinti“, – sakė Vokietijos kanclerė.
D. Grybauskaitė sakė, kad dvišalio pokalbio metu su A. Merkel metu buvo kalbėta apie šį projektą.
„Mūsų pozicija seniai žinoma Vokietijai. Šį projektą mes vertiname kaip geopolitinį, o ne komercinį ar energetinį projektą. Mūsų požiūris remiasi, deja, mūsų nelabai gera patirtimi. Žinome, ką reiškia priklausyti nuo energetikos tiekimo iš vieno šaltinio, tai yra iš Rusijos, todėl ir siekėme patys diversifikuoti šią priklausomybę, atidarėme savo LNG (suskystintųjų gamtinių dujų, SGD, terminalą – ELTA). Labai apsidžiaugiau išgirdusi, kad Vokietija taip pat atidaro savo LNG. Tai yra Vokietija taip pat mėgins diversifikuoti tiekimą ir nepriklausyti vien tik nuo vieno šaltinio. Bet mūsų požiūris į šio projekto geopolitinį charakterį išlieka“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
ELTA primena, kad į Lietuvą oficialaus vizito atvykusi A. Merkel susitiko su prezidente D. Grybauskaite ir Baltijos šalių ministrais pirmininkais. Trečią kartą mūsų šalyje viešėsiančios A. Merkel ir Lietuvos prezidentės darbotvarkėje dominuoja klausimai, susiję su Europos Sąjunga, NATO ir pastaraisiais metais sužydėjusiu dvišaliu bendradarbiavimu. Lietuvoje sparčiai kuriasi Vokietijos automobilių pramonės milžinai, pavyzdžiui, „Continental“ ir „Hella“.
Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.
„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.
Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.
