D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais per uždarą susitikimą su savo šalininkais  domėjosi, ar ilgai Ukraina atsilaikytų prieš Rusiją be Vašingtono pagalbos. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
 
Jos žurnalistai gavo įrašą, kuris, kaip teigiama, buvo padarytas per susitikimą Vašingtono viešbutyje „Trump International Hotel“. Pasak agentūros, juostoje užfiksuotas D. Trumpo balsas. JAV prezidentas klausia: „Kaip sekasi Ukrainai?“
 
„Jie puikūs kariai, – sako D. Trumpas, turėdamas omenyje ukrainiečius. – Jie taip ilgai kovojo. Jie jau nežinotų, ką daryti, jeigu nekovotų“. „Ar Ukraina turi naftos?“ – vėl teiraujasi prezidentas. Gavęs teigiamą atsakymą, Baltųjų rūmų šeimininkas konstatuoja: „Jie visiškai neturi pinigų“. „Kodėl ten neina kompanijos? Ar tai pernelyg rizikinga?“ – domisi JAV prezidentas. „Ar ilgai jie išsilaikytų kovodami su Rusija?“ – klausia D. Trumpas. „Be mūsų nelabai ilgai“, – pakartoja jis gautą atsakymą.
 
Į repliką, kad Petro Porošenkai, tuometiniam Ukrainos prezidentui, reikalinga JAV parama, D. Trumpas atsako: „Mums visada tenka visus remti“. „Įdomu, kodėl jo neremia Vokietija, kodėl neremia kiti?“ – pareiškia jis.
 
D. Trumpas taip pat kritikavo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektą. „Kaip jums patinka tai, kad Vokietija atidaro dujotiekį Rusijai? Ir dar sakoma, kad mes turime kovoti su Rusija. O Vokietija moka Rusijai po 2 milijardus dolerių per mėnesį. Ir jie yra NATO nariai“, – piktinasi JAV prezidentas.
 
Sprendžiant iš įrašo, D. Trumpas taip pat paragino atleisti iš pareigų Marie Yovanovitch, kuri tuo metu buvo JAV ambasadorė Ukrainoje.
Dalį įrašo paskelbė kai kurie JAV televizijos kanalai.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
 
Pasak AP, susitikime dalyvavo verslininkai Levas Parnasas ir Igoris Frumanas. Jie Ukrainoje vykdė JAV prezidento asmeninio advokato Rudy`io Giulianio įpareigojimus. Praėjusių metų spalį L. Parnasas ir I. Frumanas buvo sulaikyti Jungtinėse Valstijose. Niujorko valstijos Pietų apygardos prokuratūra pateikė jiems ir dar dviem asmenims kaltinimus pažeidimais atliekant lobistinę veiklą.
 
L. Parnasas pareiškė R. Giulianio nurodymu įtikinėjęs Ukrainos valdžią pradėti tyrimą buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno ir jo sūnaus atžvilgiu. D. Trumpas neigia pažintį su L. Parnasu ir tvirtina, kad tikriausiai niekada su juo nėra kalbėjęsis.
 
Praėjusių metų liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo pokalbis telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru  Zelenskiu sukėlė skandalą Vašingtone ir davė dingstį pradėti apkaltos procedūrą. Kaip teigia Baltųjų rūmų šeimininko politiniai oponentai, jis pokalbio metu mėgino įtikinti V. Zelenskį pradėti tirti Hunterio Bideno, buvusio JAV viceprezidento J. Bideno sūnaus, veiklą Ukrainoje mainais į finansinę ir karinę pagalbą Kijevui.
 
J. Bidenas laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų D. Trumpo varžovų šįmet įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 16:05

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Gera naujiena, kad „Nord Stream – 2″ įgyvendinimas atidedamas, nors būtų maloniau įsitikinti, kad projektas galutinai palaidotas. Kartu su milijardais, kuriuos „Gazprom“ jau investavo ten.

Kita vertus – net dveji metai yra gera proga Ukrainai sutelkti dėmesį į savo pačios dujų išgavimą. Kad nereikėtų pergyventi dėl tranzito apimčių, fantazuoti apie tiesioginius kontraktus su Rusijos Federacija, o visiškai apsirūpinti patiems ir patekti į Europos rinką kaip eksportuotojui. Užėmus dalį nišos, į kurią pretendavo Rusija.

Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“ statyba bus atidėta dvejiems ar daugiau metų, Davose vykusiame pasaulio ekonomikos forume pareiškė JAV Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius Johnas Herbstas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šis projektas suteikia Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, kaip tai buvo daroma kelis kartus praeityje.

Bet tai iš principo niekam nėra naujiena. Nebent Vokietija bando apsimesti, kad tokios problemos nėra. Na, ten yra labai didelis finansinis interesas. Bundestagas už lygties ribų kukliai iškelia kitų politinę riziką ir europines vertybes šiuo atveju.

Informacijos šaltinis – antikor.com.ua

https://antikor.com.ua/articles/354480-kirill_sazonov_traur_v_gazprome._zapusk_severnogo_potoka_pridetsja_otlohitj

2020.01.26; 06:30

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusiteikę optimistiškai, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis, nepaisant JAV sankcijų, bus užbaigtas. JAV priemonės tik užtęs darbus iki metų pabaigos ar 2021-ųjų pradžios, sakė V. Putinas šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje Maskvoje, informuoja agentūra „Reuters“.
 
A. Merkel gynė dujotiekio tiesimą, nepaisant JAV ir kai kurių Rytų Europos šalių prieštaravimo. Nepaisant visų politinių implikacijų, tai visų pirma yra ekonominis projektas, pabrėžė ji ir pridūrė: „Todėl mes laikome projektą teisingu“. A. Merkel kritikavo JAV sankcijas prieš dujotiekio, kuriuo Baltijos jūra į Vokietiją ir Vakarų Europą tekėtų rusiškos dujos, statybą.
 
JAV pagrasino baudomis toms įmonėms, kurios dalyvauja dujotiekio tiesime. Tada iš projekto pasitraukė Šveicarijos bendrovė, klojanti vamzdžius. JAV savo veiksmus argumentuoja baime, kad europiečiai taps priklausomi nuo rusiškų dujų. JAV pačios nori Europai parduoti savo gamtines dujas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.12; 11:30

U. von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kritikavo JAV įstatymą, leidžiantį įmonėms, susijusioms su „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimu, taikyti sankcijas. Tai EK pirmininkė sakė per interviu naujienų žurnalo „Spiegel“ reporteriams.
 
Kai „Nord Stream 2“ dujotiekis bus baigtas, Rusija galės smarkiai padidinti Vokietijai tiekiamų dujų kiekį. Projekto oponentai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ Vokietiją padarys dar labiau priklausomą nuo Rusijos ir taip geopolitiškai įtemptu laikotarpiu ir kartu gali pakenkti dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurias šis dujotiekis apeina.
 
U. von der Leyen pripažįsta, kad dujotiekio projektas turi „politinę dimensiją“ ir EK privalo apsaugoti Rytų narių interesus.
 
„Kita vertus, EK kategoriškai atmeta sankcijas Europos įmonėms, vykdančioms projektus pagal įstatymus“, – teigė ji.
 
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė gynybos biudžetą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl sankcijų laivams, dalyvaujantiems „Nord Stream 2“ vamzdyno tiesime, arba šiems laivams talkinantiems užsienio asmenims. Dabar JAV prezidentas turi 60 dienų, per kurias pastarąsias priemones galės pritaikyti.
 
Šveicarijos įmonei „ Allseas“ išsigandus sankcijų ir atšaukus savo laivus, tiesimo darbai buvo pristabdyti, o Maskva nukėlė dujotiekio tiesimo darbų terminą.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
 
Energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija tikisi baigti projektą tik iki 2020 m. pabaigos. „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 m. pabaigoje“, – sakė jis. Ministro komentarą citavo naujienų agentūra TASS. Iš pradžių vyriausybė buvo numačiusi terminą atidėti tik kelis mėnesius.
 
Projektą baigs Rusijos dujotiekių tiesimo laivas „Akademik Čerskij“, sakė A. Novakas. Tačiau laivą pirmiausia reikia atnaujinti. Šiuo metu jis yra Nachodkoje, Japonijos jūros uoste.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
 
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
 
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
 
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:13

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Vokietija, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) šeštadienį griežtai sukritikavo JAV sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesime dalyvaujančios bendrovėms.
 
Europos Sąjunga (ES) pareiškė nepritarianti JAV sankcijoms, o Vokietija apkaltino JAV kišantis į jos vidaus reikalus.
 
„Iš principo, ES nepritaria sankcijų taikymui ES įmonėms, vykdančioms teisėtą verslą“, – teigė ES atstovas.
 
„Jos stipriai smogs Vokietijos ir Europos bendrovėms ir tai laikoma kišimusi į mūsų vidaus reikalus“, – sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė Ulrike Demmer.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino JAV primetant ideologiją, trukdančią pasaulinei konkurencijai. „Greitai jie pareikalaus, kad nustotume kvėpuoti“, – pridūrė M. Zacharova.
 
Dujotiekis „Nord Stream 2“ sujungs Rusiją ir Vokietiją bei aprūpins Vakarų Europą rusiškomis dujomis, tačiau JAV baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį – penkios Europos įmonės.
 
Į numatytas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams. JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 01:00

Rusija ketina užbaigti Baltijos jūra tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant JAV Kongreso sprendimo įvesti sankcijas dujotiekio projektą vystančioms bendrovėms, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
 
„Tikimės, kad šis projektas bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas D. Peskovas, vadindamas sankcijas „tarptautinės teisės pažeidimu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.18; 00:30

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Vokietija ketvirtadienį sukritikavo JAV įstatymų leidėjų pritarimą įstatymo projektui, kuriame bus įtvirtinamos sankcijos rangovams, tiesiantiems Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį – šalis teigė, kad Vašingtonas turėtų žiūrėti savo reikalų.
 
„Europos energetikos politikos sprendimai yra priimami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – tviteryje rašė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Atmetame užsienio įsikišimą ir ekstrateritorinį poveikį sukeliančias sankcijas“, – teigė ministras.
 
9,5 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ dujotiekis, tiesiamas Baltijos jūra, turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai (AHK) teigė, kad dujotiekis turi daug svarbos Europos energetikos saugumui. Jei JAV įstatymas bus priimtas, AHK reikalauja atsakomųjų sankcijų.
 
„Europa turi atsakomosiomis sankcijomis atsakyti į Europai kenkiančias sankcijas“, – pranešime sakė AHK vadovas Matthiasas Scheppas.
M. Scheppas teigė, kad sankcijos labiau pakenks ne Rusijai, o Europos bendrovėms.
 
Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį finansuoja Europos partneriai: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
 
Nepaisant Rusijos ir Vokietijos diplomatinės įtampos, Vokietija ne kartą gynė dujotiekio projektą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ekonomikos ministerija sakė, kad šiuo metu yra laukiama Senato balsavimo rezultatų, išaiškėti turinčių kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra pareiškęs pasirašysiantis šį įstatymą, jei Senatas jam pritars.
 
Sankcijos turtui ir vizoms
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas yra įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Sankcijos ypač pakenks Šveicarijoje įsikūrusiam rangovui „Allseas“ – bendrovei priklauso didžiausias pasaulyje dujotiekių tiesimo laivas, kurį „Gazprom“ naudojo vamzdynų klojimui jūroje.
 
Europa yra pagrindinė Rusijos gamtinių dujų vartotoja – dujotiekio rėmėjai teigia, kad vamzdynai žemynui užtikrins patikimą dujų tiekimą priimtinomis kainomis.
 
Tačiau dujotiekį pasmerkė Jungtinės Valstijos ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Baiminamasi, kad dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir Maskvai taip bus suteikiama galimybė daryti politinį spaudimą.
 
Rusija vylėsi dujotiekį pradėti naudoti 2019-ųjų pabaigoje, tačiau datą atidėjo sunkumai gaunant leidimus iš Danijos – tik spalį Kopenhaga Rusijai leido kloti vamzdynus Danijos kontinentinio šelfo dalyje Baltijos jūroje.
 
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas žurnalistams praeitą mėnesį sakė, kad dujotiekis pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 00:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Rusijai ir Ukrainai pavyks sutarti su rusiškų dujų tranzito į Europą, nes, nepaisant paleidžiamo dujotiekio „Nord Stream 2“, Maskva esą neketina atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą.
 
„Dabar, kaip žinote, deramės su mūsų partneriais Ukrainoje, derybos vyksta vienoje. Matau, kad iš abiejų pusių girdimos įnoringos pozicijos, tiesa sakant, gana sunkiai įgyvendinamos, – Sočyje vykusiame susitikime su Vokietijos verslo atstovais sakė V. Putinas. – Vis dėlto tikiuosi, kad šių derybų dalyviai, pirmiausia – abiejų pusių ūkio subjektai, ras visiems priimtinus sprendimus.“
 
V. Putinas taip pat tikino, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatacija nereiškia, kad Rusija atsisakys dujų tranzito per Ukrainą. Pasak jo, tai yra ekonominio tikslingumo klausimas.
 
„Dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo darbai artėja prie pabaigos, jo eksploatacija leis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo Baltijos maršrutu apimtis“, – sakė Rusijos prezidentas.
 
V. Putinas taip pat tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra ekonominis projektas, nepaisant kaltinimų, kad šiuo dujotiekiu siekiama padaryti Europą dar labiau priklausoma nuo rusiškų dujų.
 
„Noriu pabrėžti – tai yra išskirtinai komercinis projektas, valdžia nedalyvauja jame. Taigi, kad nebūtų jokių įtarimų, jau daug kartų sakiau, galiu dar kartą pakartoti – tai nereiškia, kad Rusija ketina nutraukti tranzitą per Ukrainos teritoriją“, – pareiškė V. Putinas.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Pasak Maskvos, Rusiją ir Vokietiją sujungsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:10

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas ceremonijoje paleis dujotiekį, kuris yra pirmasis iš trijų ambicingų projektų, leisiančių įtvirtinti Maskvos pozicijas gamtinių dujų eksporto rinkoje.
 
V. Putinas ir Xi Jinpingas teletiltu paleis „Sibiro jėgos“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos iš Sibiro bus tiekiamos į Kiniją. Šis žingsnis sustiprins šalių santykius, Rusijos santykiuose su Vakarais vis kylant įtampai.
 
Rusija taip pat planuoja artimiausiu metu paleisti dar du dujotiekius, kurie padidins tiekimą Europai, tuo pačiu aplenkiant Ukrainą.
 
„TurkStream“ dujotiekiu, kurį V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi paleisti jau sausį, bus tiekiamos rusiškos dujos Turkijai.
 
Tuo tarpu „Nord Stream 2“, padvigubinsiantis rusiškų dujų eksportą į Vokietiją, manoma, pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Analitikai tvirtina, kad šie trys projektai duos ilgalaikės ekonominės ir politinės naudos Rusijai, kuri užėmė vietą tarp Europos rinkų vakaruose ir sparčiai augančios Kinijos rinkos rytuose.
 
„Rusija ne tik atranda naujus pajamų srautus, bet ir didina statymus bei stiprina savo strateginę poziciją, – teigia energetikos analitikas Andrew Hillas. – Sugebėjimų suderinti šiuos dalykus nepraras nei „Gazprom“, nei Kremlius.“
 
Pasak eksperto, šie trys projektai rodo, kad Rusijos dujų sektorius – „pasaulinio dujų sektoriaus magnatas“ – bręsta.
 
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad 3 tūkst. km „Sibiro jėgos“ dujotiekio, jungiančio atokius Rytų Sibiro regionus su Blagoveščensko miestu Kinijos pasienyje, svarbą sunku pervertinti.
 
„Tai yra svarbu mūsų šaliai, tai yra svarbu Kinijai“, – prieš paleidimą sakė D. Peskovas, pabrėždamas, kad projektas sukurs darbo vietas ir leis plėtoti infrastruktūrą Rusijos Tolimųjų Rytų regionuose.
 
„Didžiausias statybų projektas“
 
Dujotiekis, kurį V. Putinas pavadino „didžiausiu pasaulyje statybų projektu“, užbaigia ilgus metus trukusias derybas ir tiesimo darbus itin sudėtingomis sąlygomis.
 
Po dešimtmetį trukusių derybų Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir Kinijos CNPC 2014 m. pasirašė 30 metų trukmės, 400 mlrd. dolerių vertės dujų tiekimo sutartį.
 
Nuo 2025 m., kai „Sibiro jėga“ veiks pilnu pajėgumu, „Gazprom“ į Kiniją tieks po 38 mlrd. kub. m dujų kasmet.
 
„Gazprom“ pabrėžė, kad dujotiekis nutiestas per „pelkėtas, kalnuotas, seismiškai aktyvias, amžinojo įšalo ir uolėtas vietoves, kuriose pasireiškia ekstremalūs aplinkos reiškiniai“.
 
Vietoves, per kurias eina dujotiekis, krečia itin didelis šaltis. Jakutijoje užfiksuojama -60 laipsnių Celsijaus temperatūra, Tolimųjų Rytų Amūro regione – -40 laipsnių.
 
Praeitą savaitę kalbėdamas Maskvoje Kinijos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad dujotiekis sustiprins bendradarbiavimą ir leis abiem šalims „papildyti viena kitos stiprybes ir siekti bendro atsigavimo“.
 
Prieš pat dujotiekio paleidimą pareigūnai taip pat paskelbė apie pirmojo tilto tarp Rusijos ir Kinijos pastatymą.
 
Kitąmet atidaromas tiltas sujungs Blagoveščensko ir šiaurės Kinijos Cheihės miestą.
 
„Sibiro jėgos“ dujotiekis paleidžiamas tuo metu, kai dėl „Nord Stream 2“ vis kyla įtampos.
 
9,5 mlrd. eurų kainuojantis „Nord Stream 2“ susidūrė su Rytų ir Vidurio Europos šalių bei JAV pasipriešinimu, nes šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir su projektu susijusioms įmonėms.
 
Girdamas Rusijos dujų projektus su Kinija ir Turkija, Harvardo universiteto energetikos ekspertas Thierry Brosas tikino, kad Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“ tapo smarkaus Vakarų prieštaravimo auka.
 
„Nord Stream 2“ nėra sėkmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Th. Brosas, pažymėdamas, esą sunku pasakyti, kada „Gazprom“ pavyks visiškai išnaudoti šią investiciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:15

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Internetinis leidinys „Bild“ rašo, kad viena iš Vakarų Europos žvalgybų turi neginčijamų įrodymų, kaip Vokietijos valdžia atkakliai, kryptingai, nusikalstamai gina Kremliaus proteguojamą „Nord Stream 2“ dujotiekį.

Remiantis tos žvalgybos sukauptais faktais, aiškėja, jog „Gazprom“ dukterinių įmonių vadovai itin atkakliai spaudžia Vokietijos valdžią, įskaitant ir kanclerę Angelą Merkel. Pagrindinis tikslas – įtikinti Vašingtoną, kad šis atsisakytų taikyti ekonominius trukdžius projektui „Nord Stream 2“.

Taip bent jau rašo Julijanas Riopkė iš vokiškojo „Bild“. Remiantis šio žurnalisto tekstu, „Nord Stream 2“ vadovybė užmezgė draugiškų santykių su Vokietijos kanclerio administracija ir sugebėjo įrodyti A.Merkel komandai, esą Berlynas pajėgus spustelėti Vašingtoną, kad šis dujotiekį paliktų ramybėje. Taip pat sugebėjo suklaidinti A.Merkel, esą šis projektas naudingas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybėms.

Manoma, kad A.Merkel asmeniškai rūpinosi pasiųsti į Vašingtoną lobistų, privalėjusių įtikinti Baltuosius Rūmus bei Senatą su Kongresu atlaidžiau žiūrėti į Kremliaus planus Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“. Kodėl Kremlius taip bijo ekonominių trukdžių? Jei nepavyktų atšaukti amerikietiškų sankcijų, „Nord Stream 2“ statybos užsitęstų dar penkeriems metais, o jei amerikiečiai nesikištų, projektas galėtų pradėt veikti jau 2020 metų pabaigoje. tad skirtumas – milžiniškas.

Vokiškasis „Bild“ teigia, kad ši žvalgybinė informacija – ne iš piršto laužta. Tai – ne interpretacijos, ne nuomonė, o konkretūs faktai.  Suprask, duomenys atkeliavo iš patikimų rankų.

Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį „Bild“ rašė, jog Vokietijos ambasadorė Vašingtone ponia Emili Haber siuntė kryptingus, angažuotus laiškus įtakingiems JAV kongresmenams, taip pat – ir Respublikonų partijos senatoriams. Ambasadorė bandė įtikinti amerikiečių politikus, jog būtina švelninti ekonomines sankcijas, kitaip nukentės visa Europos Sąjunga ir NATO.

Toji ambasadorė leido suprasti, kad Berlynas itin sunerimęs dėl Vašingtono ryžto Rusijai taikyti pačius griežčiausius apribojimus energetikos sferoje.

Kaip rašo „Bild“, Vokietijos ekonomikos ministras Peter Altmajer dar ir dabar dažnai vyksta į JAV tik tam, kad įtikinėtų Ameriką, esą ekonominis spaudimas Rusijai dėl energetikos – labai blogas sumanymas.

Vokietijos kanclerės A.Merkel administracija pareiškė, kad „Bild“ iškeltų kaltinimų nelaiko pagrįstais. Vokiečių diplomatai nuolat ieško pačių optimaliausių ekonominio bendradarbiavimo sprendimų. Tad ir „Nord Stream 2“ – ne išimtis. Dėmesys šiam projektui – natūralus, neišvengiamas

Tuo tarpu žvalgybos, kuri pateikė „Bild“ leidiniui duomenis apie A.Merkel administracijos ir Kremliaus flirtą dėl „Nord Stream 2“, atstovai įsitikinę, jog Berlynas išduoda tiek NATO, tiek ES interesus. Vokietija pradėjo elgtis visiškai kaip Kremlius, tik naudoja šiek tiek švelnesnius argumentus. Toji žvalgyba dar įsitikinusi, kad Vokietijos valdžia, Kremliaus idėją užsispyrusi piršdama savo partneriams, visiškai nenori girdėti kontrargumentų. Ypač Baltijos valstybių perspėjimų.

Parengta pagal „Bild“

2019.11.24; 11:47

Danija suteikė leidimą šalies teritoriniuose vandenyse tiesti „Nord Strem 2“ dujotiekio ruožą, trečiadienį pranešė šalies vyriausybė.
 
Numatytas kelias, kuriam pritarta, kirs Danijos žemyninį šelfą į pietryčius nuo Baltijos jūroje esančios Bornholmo salos, skelbė Danijos energetikos agentūra.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Nuo 2017 metų „Nord Stream“ konsorciumas Danijos energetikos agentūrai buvo pateikęs keletą prašymų ir dujotekio maršruto alternatyvų.
 
Trečiadienį paskelbtame pareiškime Danijos agentūros atstovai teigė, kad 147 km maršrutas pasirodė priimtinesnis nei kiek ilgesnis pietrytinis maršrutas ir atmestas šiaurės vakarų maršrutas. Teigta, kad pirmasis variantas „kelia mažiausiai grėsmės, žvelgiant iš aplinkosauginės ir laivybos saugumo perspektyvos“.
 
Dujotiekio maršrutas taip pat driekiasi Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos teritoriniais vandenimis. Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos vyriausybės leidimus tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį suteikė jau anksčiau.
 
Dujotiekis sukėlė nemažai debatų – projektas Rusijai suteikia šansų Baltijos regione įgyti tvirtesnę poziciją, taip pat diskutuojama, kiek „Nord Stream 2“ atitinka Europos Sąjungos siekį išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo ar energijos šaltinio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.30; 17:01

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto nutraukti jau nepavyks, teigia Rygoje besilankanti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
 
A. Kramp-Karrenbauer neneigė, kad dujotiekio projektas yra susijęs su saugumo politika, tačiau pripažino, jog sustabdyti jo jau nebepavyks, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
„Būtų nesąžininga sudaryti įspūdį, lyg „Nord Stream 2“ dar galima sustabdyti, žinant įvykių eigą ir jau pasirašytus susitarimus“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
 
Ministrės teigimu, Rusija yra patikima Vokietijos partnerė, tačiau Berlynas tuo pačiu pasisako už energijos šaltinių diversifikavimą.
 
„Žinoma, tai yra saugumo politikos aspektai ir vertinimai, tačiau, atsižvelgiant į panašių projektų patirtį, mes galime pasikliauti mūsų partnere Rusija, mes galėjome ja pasikliauti net Šaltojo karo metu. Bet tuo pačiu mes nenorime priklausomybės. O tai reiškia, kad mes aktyviai pasisakome už energijos išteklių, tokių kaip suskystintų dujų terminalai, diversifikavimą“, – kalbėjo A. Kramp-Karrenbauer.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 03:00

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Galimybė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ bus nutiestas Danijos teritoriniuose vandenyse, išlieka, nors terminas, per kurį Kopenhaga turi peržiūrėti pateiktą paraišką, jau beveik baigėsi, pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.
 
„Remiantis dabar mūsų turima informacija, galimybė gauti Danijos leidimą tiesti dujotiekį išlieka. Atitinkama paraiška buvo pateikta, jos svarstymo terminai jau beveik praėjo. Mes taip pat tikimės, kad sprendimas bus priimtas, nes jokių prieštaravimų nėra, jokių problemų, kurios leistų atmesti paraišką, taip pat nėra“, – radijui „Business FM“ sakė A. Novakas.
Pasak jo, jei Danija visgi nesuteiks leidimo tiesti dujotiekį, „Nord Stream 2“ paleidimas bus atidėtas keliems mėnesiams.
 
„Žinoma, kyla klausimas, kas bus, jei, pavyzdžiui, Danija nesuteiks atitinkamo leidimo. Yra ir kiti dujotiekio tiesimo variantai, jie tiesiog padidins projekto kainą. Taip pat projekto realizacija užtruks keliais mėnesiais ilgiau“, – kalbėjo ministras.
 
Penktadienį Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Viktoras Zubkovas teigė, kad alternatyvus dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutas, apeinant Danijos teritorinius vandenis, kainuos papildomus „šimtus milijonų dolerių“.
 
Anksčiau Vokietijos energetikos bendrovės „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė tikisi, jog Danija iki metų pabaigos suteiks leidimą tiesti „Nord Stream 2“.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 00:45

Dabartinis Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimas dujotiekio „Nord Stream 2“ projekte primena nacistinės Vokietijos ir SSRS bendradarbiavimą prieš Antrąjį pasaulinį karą, radijuje „Polskie Radio24“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkovskis vel Sękas.
 
Pasak viceministro, prieš 10 metų, minint 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, kai Vesterplatėje, kur vyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis, Lenkija priėmė Vladimirą Putiną, šalies vadovai į šį vizitą dėjo „apgaulingas viltis“.
 
„Mūsų santykiuose su Rusija gyvavo tam tikras naivumas“, – tikino S. Szynkovskis vel Sękas.
 
Diplomatas tvirtino, kad tuo metu V. Putinas išreiškė Rusijos kritiką apie Molotovo-Ribentropo paktą. Vis dėlto, vėliau buvo pradėtas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas, kuris dabar primena būtent tą patį nacių ir sovietų paktą, kuriuo buvo padalyta Europa.
 
„Dujotiekis apeinant Lenkiją, Baltijos šalis – tai yra būtent toks susitarimas, nepaisant kitų“, – sakė diplomatas.
 
Viceministro teigimu, jei ne tvirti Lenkijos ir Jungtinių Valstijų ryšiai, „Nord Stream 2“ klausimas „būtų jau seniai užbaigtas“.
 
„Protestai prieš „Nord Stream 2“ nėra beviltiški, taip yra dėka sąjungos su Jungtinėmis Valstijomis“, – tvirtino S. Szynkovskis vel Sękas.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 04:00
 

Jungtinės Valstijos ir Rumunija nepritaria Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui, šalys taip pat prieštarauja ir kitiems Rusijos bei jos partnerių projektams energetikos srityje, teigiama bendrame JAV ir Rumunijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Klauso Iohannio pranešime.
 
„Jungtinės Valstijos ir Rumunija pripažįsta, kad energetinis saugumas yra dalis nacionalinio saugumo. Pabrėžiame, kad prieštaraujame „Nord Stream 2“ ir kitiems projektams, kurie mūsų sąjungininkus ir partnerius daro priklausomais nuo rusiškų energijos išteklių“, – sakoma D. Trumpo ir K. Iohannio pranešime, kurį išplatino Baltieji rūmai.
 
Pasak prezidentų, Europos energetinę nepriklausomybę gali sustiprinti būtent Rumunijoje esančios gamtinių dujų atsargos.
 
„Rumunijos gamtinių dujų atsargos gali užtikrinti mūsų šalių gerovę ir Europos energetinę nepriklausomybę. JAV ir Rumunija aptars, kaip galima būtų pagerinti investicinį klimatą Rumunijoje, kad tai atneštų naudos abiem šalims. Taip pat raginame mūsų pramonės bendroves glaudžiai bendradarbiauti, siekiant Rumunijos branduolinės energetikos tikslų“, – teigė D. Trumpas ir K. Iohannis.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 14:54
 
 

Varšuvos apygardos teismas nuteisė trejus metus kalėti už šnipinėjimą Rusijos naudai Lenkijos pilietį Mareką W. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra PAP.
 
„Teismas pripažino Mareką W. kaltu dėl to, kad jis nuo 2015 metų kovo 6 d. iki 2016 metų sausio 27 d. dalyvavo Rusijos karinės žvalgybos GRU veikloje prieš Lenkiją“, – cituoja agentūra teismo pranešimą.
 
Anksčiau Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanislawas Žarynas pranešė, kad, Vidaus saugumo agentūros duomenimis, Marekas W. perdavinėjo Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojams informaciją apie numatomus Lenkijos vyriausybės veiksmus dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.
 
Marekas W. dirbo Ekonomikos ministerijoje, o paskui – Energetikos ministerijoje ir galėjo susipažinti su strategine medžiaga, susijusia su Lenkijos energetiniu saugumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 07:12
 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“. 
 
Paklaustas, kokio dydžio grėsmę kelia Rusija, L. Linkevičius tikino, kad Rusijos keliama grėsmė yra neabejotinai reali ir priminė Gruzijos (Sakartvelo) teritorijų bei Krymo aneksijas.
 
„Prisiminkime Gruzijos teritorijų aneksiją, neseniai jie tą patį padarė su Krymu. Klausiame savęs, kaip galime atsilaikyti“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi, pažymėjo užsienio reikalų ministras, Lietuvai tiesioginė Rusijos grėsmė nėra kilusi, nes šalis yra NATO ir ES narė, tačiau regione tam tikro nesaugumo esą galima pastebėti.
 
„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau yra nesaugumo regione, o politiniuose debatuose girdimi militaristiniai argumentai. Tai kelia nerimą, turime tai suvokti kaip iššūkį ir reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat padėkojo NATO šalims ir už jų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
 
„Kai kas gali sakyti, kad toks žingsnis buvo simbolinis, bet saugumas yra garantuotas ir mes dėkojame visoms prisidėjusioms šalims“, – teigė L. Linkevičius. Visgi, pažymėjo jis, hibridinis karas tarp Vakarų ir Rusijos tebevyksta, todėl visos Vakarų šalys turėtų dirbti kartu, kad ši grėsmė nebūtų nuvertinta.
 
„Hibridinis karas nevyksta tik Lietuvoje, jis vyksta visur pasaulyje. Tai vyksta ne tik rytiniuose Europos regionuose, bet ir Vakaruose.
Neišvengiamai naudojamos tokios karo strategijos, kaip energetikosginklo naudojimas, strateginė komunikacija, propaganda, kibernetinės atakos. Manau, turime imtis šių grėsmių ir suprasti, kaip nuo jų atsilaikyti. Turime dirbti kartu, kad nenuvertintume šios grėsmės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Vis dėlto, paklaustas apie bendros ES kariuomenės įkūrimą, L. Linkevičius tokią idėją vertino skeptiškai.
 
„Tai yra keista idėja, nes niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta. Ši idėja nesukuria nieko, o tik sukelia neaiškumą ir abejones. Turime būti labai atsargūs, kai iškyla dalykai, galintys sukelti abejonių mūsų transatlantinių santykių stabilumu. Mano nuomone, Europos Sajungoje niekada nebuvo rimtos diskusijos apie Europos kariuomenės projektą, tačiau gandai buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų transatlantines abejones dėl Europos veiksmų.
 
Abiejose Atlanto pusėse mes turime būti atsakingesni, kad išsaugotume Aljansą, kuris gyvuoja jau septynis dešimtmečius. Tai yra pats galingiausias karinis aljansas pasaulio istorijoje, bet kas žino, kaip bus ateityje? Turime būti atsakingi, kai pristatome idėjas, ir tikri, kad mūsų geriems santykiams nebus pakenkta svarstant įvairias iniciatyvas, tokias kaip Europos kariuomenės suformavimas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Pasak ministro, Rusijos inicijuotas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ES politikos nuoseklumo išbandymas.
 
„Europos Sąjungoje mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, sutarėme diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kad nepriklausytume nuo vieno šaltinio. Tai yra gana paprastas principas, kurio kartais nėra paisoma. „Nord Stream 2“ yra tokios nepagarbos mūsų politikai ir jos nuoseklumui pavyzdys“, – tikino L. Linkevičius, kurio teigimu, ES šiuo metu išgyvena ir daugiau išbandymų, susijusių su „Brexitu“, įtampa euro zonoje, populistinių ir radikalių politinių jėgų atsigavimu.
 
Visgi, tikino ministras, ES lyderiai turėtų ne švęsti dėl pasiektos pergalės Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o išmokti šių rinkimų pamokas.
„Praraja tarp žmonių ir ES institucijų turi būti sumažinta, antraip joje suvešės populistinės idėjos. EP rinkimai davė ženklą lyderiams prabusti ir elgtis atsakingiau, imtis kūrybiškesnės politikos, o ne tik pulti vienas kitą“, – ragino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 02:00

Jungtinės Valstijos plės savo karinį buvimą Lenkijoje. Atitinkamą susitarimą trečiadienį Vašingtone pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Pasak D. Trumpo, planuojama papildomai nusiųsti į Lenkiją tūkstantį amerikiečių kareivių. Jie čia esą gali būti permesti iš Vokietijos.
 
D. Trumpas gyrė santykius su Lenkija. Jis jaučia „šiltus jausmus Lenkijai“, – sakė prezidentas. Kartu jis griežtai sukritikavo Vokietiją, kuri nepakankamai „greitai“ didina savo išlaidas gynybai ir dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ daro save „Rusijos įkaite“.
 
Galimą JAV karių permetimą iš Vokietijos į Lenkiją D. Trumpas argumentavo ir tuo, kad Vokietija, priešingai nei Lenkija, smarkiai atsilieka nuo NATO gynybos išlaidų tikslo. Jis turėjo omenyje prieš penkerius metus Aljanse sutartą tikslą, kad šalys narės iki 2024 metų  išlaidas gynybai padidins iki 2 proc. savo BVP.
 
Remiantis Vokietijos planais, ji iki 2024 merų pasieks tik 1,5 proc. rodiklį. Lenkijos gynybos biudžetas jau viršija 2 proc. ribą.
 
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad Lenkija pirks 32 „F-35“ tipo JAV naikintuvus. Du jų per A. Dudos viešnagę griausmingai praskrido virš Baltųjų rūmų. Tai stebėjo abu prezidentai su žmonomis.
 
Vis dėlto su Su A. Duda pasiektas susitarimas vargu ar atitinka visus pradinius lenkų lūkesčius. Varšuva nori didesnio JAV karinio buvimo šalyje.
 
Susitikimo pradžioje D. Trumpas dar sakė, kad svarstoma Lenkijoje papildomai dislokuoti 2 000 amerikiečių kareivių. Tačiau šį skaičių jis po mažiau nei trijų valandų per bendrą spaudos konferenciją su svečiu sumažino perpus.
 
JAV prezidentas neįsipareigojo ir dėl lenkų noro įkurdinti Lenkijoje nuolatinę JAV bazę. „Aš nekalbu apie dalinių dislokavimo „pastovumą ar nepastovumą“, – sakė jis.
 
Per ankstesnį vizitą Vašingtone rugsėjį A. Duda pasiūlė, kad Lenkija skirs daugiau kaip 2 mlrd. dolerių JAV bazės statybai. Jis net pasiūlė šią bazę pavadinti „Fort Trump“.
 
Nors ir po antrojo vizito pas D. Trumpą liko neaišku, ar bazė kada nors bus įsteigta, A. Duda pasirašytą susitarimą pavadino „persilaužimu“. Pažadėti skaičiai dėl JAV dalinių dislokavimo Lenkijai esą yra „labai padrąsinantys“.
 
Nuolatinis JAV karinis buvimas Lenkijoje gali dar labiau padidinti įtampą tarp NATO ir Rusijos. Aljansas, reaguodamas į Ukrainos konfliktą ir Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją, jau 2017-aisiais Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse dislokavo kareivių. NATO batalionui Lenkijoje vadovauja JAV. Čia amerikiečių karių yra 5 000. Tačiau jie rotuojami ir tarnauja Lenkijoje neilgą laiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:42

Buvęs Danijos premjeras ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas palaiko Jungtinių Valstijų sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui, net jei į sankcijų akiratį patektų ir Danijos įmonės, rašo danų laikraštis „Politiken“.
 
Tiesa, A. F. Rasmussenas pripažino, kad sankcijos sąjungininkams turėtų būti paskutinis JAV žingsnis bandant sustabdyti „Nord Stream 2“ tiesimą.
 
„Aš suprantu amerikiečių kritiką dėl to, kad jie moka didžiulius pinigus Europos gynybai, o mes tuo metu tampame vis labiau priklausomi nuo Rusijos“, – „Politiken“ sakė buvęs Danijos premjeras.
 
Pasak A. F. Rasmusseno, JAV sankcijos gali būti pritaikytos ir Danijos įmonėms.
 
„Nord Stream 2“ finansavime ar tiesime dalyvaujančios Danijos bendrovės taip pat yra JAV akiratyje“, – tikino A. F. Rasmussenas.
 
Dujotiekio projekto oponentai, tarp jų – JAV, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys, „Nord Stream 2“ projekte įžvelgia Rusijos bandymą padaryti Europą dar labiau priklausomą nuo rusiškų dujų, tuo pačiu panaikinant Ukrainos gaunamas pajamas iš dujų tranzito.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:36