Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto nutraukti jau nepavyks, teigia Rygoje besilankanti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
 
A. Kramp-Karrenbauer neneigė, kad dujotiekio projektas yra susijęs su saugumo politika, tačiau pripažino, jog sustabdyti jo jau nebepavyks, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
„Būtų nesąžininga sudaryti įspūdį, lyg „Nord Stream 2“ dar galima sustabdyti, žinant įvykių eigą ir jau pasirašytus susitarimus“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
 
Ministrės teigimu, Rusija yra patikima Vokietijos partnerė, tačiau Berlynas tuo pačiu pasisako už energijos šaltinių diversifikavimą.
 
„Žinoma, tai yra saugumo politikos aspektai ir vertinimai, tačiau, atsižvelgiant į panašių projektų patirtį, mes galime pasikliauti mūsų partnere Rusija, mes galėjome ja pasikliauti net Šaltojo karo metu. Bet tuo pačiu mes nenorime priklausomybės. O tai reiškia, kad mes aktyviai pasisakome už energijos išteklių, tokių kaip suskystintų dujų terminalai, diversifikavimą“, – kalbėjo A. Kramp-Karrenbauer.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 03:00

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Galimybė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ bus nutiestas Danijos teritoriniuose vandenyse, išlieka, nors terminas, per kurį Kopenhaga turi peržiūrėti pateiktą paraišką, jau beveik baigėsi, pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.
 
„Remiantis dabar mūsų turima informacija, galimybė gauti Danijos leidimą tiesti dujotiekį išlieka. Atitinkama paraiška buvo pateikta, jos svarstymo terminai jau beveik praėjo. Mes taip pat tikimės, kad sprendimas bus priimtas, nes jokių prieštaravimų nėra, jokių problemų, kurios leistų atmesti paraišką, taip pat nėra“, – radijui „Business FM“ sakė A. Novakas.
Pasak jo, jei Danija visgi nesuteiks leidimo tiesti dujotiekį, „Nord Stream 2“ paleidimas bus atidėtas keliems mėnesiams.
 
„Žinoma, kyla klausimas, kas bus, jei, pavyzdžiui, Danija nesuteiks atitinkamo leidimo. Yra ir kiti dujotiekio tiesimo variantai, jie tiesiog padidins projekto kainą. Taip pat projekto realizacija užtruks keliais mėnesiais ilgiau“, – kalbėjo ministras.
 
Penktadienį Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkas Viktoras Zubkovas teigė, kad alternatyvus dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutas, apeinant Danijos teritorinius vandenis, kainuos papildomus „šimtus milijonų dolerių“.
 
Anksčiau Vokietijos energetikos bendrovės „Wintershall Dea“ vadovas Mario Mehrenas pabrėžė, kad jo vadovaujama bendrovė tikisi, jog Danija iki metų pabaigos suteiks leidimą tiesti „Nord Stream 2“.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 00:45

Dabartinis Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimas dujotiekio „Nord Stream 2“ projekte primena nacistinės Vokietijos ir SSRS bendradarbiavimą prieš Antrąjį pasaulinį karą, radijuje „Polskie Radio24“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkovskis vel Sękas.
 
Pasak viceministro, prieš 10 metų, minint 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, kai Vesterplatėje, kur vyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis, Lenkija priėmė Vladimirą Putiną, šalies vadovai į šį vizitą dėjo „apgaulingas viltis“.
 
„Mūsų santykiuose su Rusija gyvavo tam tikras naivumas“, – tikino S. Szynkovskis vel Sękas.
 
Diplomatas tvirtino, kad tuo metu V. Putinas išreiškė Rusijos kritiką apie Molotovo-Ribentropo paktą. Vis dėlto, vėliau buvo pradėtas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas, kuris dabar primena būtent tą patį nacių ir sovietų paktą, kuriuo buvo padalyta Europa.
 
„Dujotiekis apeinant Lenkiją, Baltijos šalis – tai yra būtent toks susitarimas, nepaisant kitų“, – sakė diplomatas.
 
Viceministro teigimu, jei ne tvirti Lenkijos ir Jungtinių Valstijų ryšiai, „Nord Stream 2“ klausimas „būtų jau seniai užbaigtas“.
 
„Protestai prieš „Nord Stream 2“ nėra beviltiški, taip yra dėka sąjungos su Jungtinėmis Valstijomis“, – tvirtino S. Szynkovskis vel Sękas.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 04:00
 

Jungtinės Valstijos ir Rumunija nepritaria Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui, šalys taip pat prieštarauja ir kitiems Rusijos bei jos partnerių projektams energetikos srityje, teigiama bendrame JAV ir Rumunijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Klauso Iohannio pranešime.
 
„Jungtinės Valstijos ir Rumunija pripažįsta, kad energetinis saugumas yra dalis nacionalinio saugumo. Pabrėžiame, kad prieštaraujame „Nord Stream 2“ ir kitiems projektams, kurie mūsų sąjungininkus ir partnerius daro priklausomais nuo rusiškų energijos išteklių“, – sakoma D. Trumpo ir K. Iohannio pranešime, kurį išplatino Baltieji rūmai.
 
Pasak prezidentų, Europos energetinę nepriklausomybę gali sustiprinti būtent Rumunijoje esančios gamtinių dujų atsargos.
 
„Rumunijos gamtinių dujų atsargos gali užtikrinti mūsų šalių gerovę ir Europos energetinę nepriklausomybę. JAV ir Rumunija aptars, kaip galima būtų pagerinti investicinį klimatą Rumunijoje, kad tai atneštų naudos abiem šalims. Taip pat raginame mūsų pramonės bendroves glaudžiai bendradarbiauti, siekiant Rumunijos branduolinės energetikos tikslų“, – teigė D. Trumpas ir K. Iohannis.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 14:54
 
 

Varšuvos apygardos teismas nuteisė trejus metus kalėti už šnipinėjimą Rusijos naudai Lenkijos pilietį Mareką W. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra PAP.
 
„Teismas pripažino Mareką W. kaltu dėl to, kad jis nuo 2015 metų kovo 6 d. iki 2016 metų sausio 27 d. dalyvavo Rusijos karinės žvalgybos GRU veikloje prieš Lenkiją“, – cituoja agentūra teismo pranešimą.
 
Anksčiau Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanislawas Žarynas pranešė, kad, Vidaus saugumo agentūros duomenimis, Marekas W. perdavinėjo Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojams informaciją apie numatomus Lenkijos vyriausybės veiksmus dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.
 
Marekas W. dirbo Ekonomikos ministerijoje, o paskui – Energetikos ministerijoje ir galėjo susipažinti su strategine medžiaga, susijusia su Lenkijos energetiniu saugumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 07:12
 

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“. 
 
Paklaustas, kokio dydžio grėsmę kelia Rusija, L. Linkevičius tikino, kad Rusijos keliama grėsmė yra neabejotinai reali ir priminė Gruzijos (Sakartvelo) teritorijų bei Krymo aneksijas.
 
„Prisiminkime Gruzijos teritorijų aneksiją, neseniai jie tą patį padarė su Krymu. Klausiame savęs, kaip galime atsilaikyti“, – teigė L. Linkevičius.
Visgi, pažymėjo užsienio reikalų ministras, Lietuvai tiesioginė Rusijos grėsmė nėra kilusi, nes šalis yra NATO ir ES narė, tačiau regione tam tikro nesaugumo esą galima pastebėti.
 
„Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau yra nesaugumo regione, o politiniuose debatuose girdimi militaristiniai argumentai. Tai kelia nerimą, turime tai suvokti kaip iššūkį ir reaguoti“, – sakė L. Linkevičius.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat padėkojo NATO šalims ir už jų indėlį užtikrinant Lietuvos saugumą.
 
„Kai kas gali sakyti, kad toks žingsnis buvo simbolinis, bet saugumas yra garantuotas ir mes dėkojame visoms prisidėjusioms šalims“, – teigė L. Linkevičius. Visgi, pažymėjo jis, hibridinis karas tarp Vakarų ir Rusijos tebevyksta, todėl visos Vakarų šalys turėtų dirbti kartu, kad ši grėsmė nebūtų nuvertinta.
 
„Hibridinis karas nevyksta tik Lietuvoje, jis vyksta visur pasaulyje. Tai vyksta ne tik rytiniuose Europos regionuose, bet ir Vakaruose.
Neišvengiamai naudojamos tokios karo strategijos, kaip energetikosginklo naudojimas, strateginė komunikacija, propaganda, kibernetinės atakos. Manau, turime imtis šių grėsmių ir suprasti, kaip nuo jų atsilaikyti. Turime dirbti kartu, kad nenuvertintume šios grėsmės“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
 
Vis dėlto, paklaustas apie bendros ES kariuomenės įkūrimą, L. Linkevičius tokią idėją vertino skeptiškai.
 
„Tai yra keista idėja, nes niekas iš tikrųjų nežino, kas vyksta. Ši idėja nesukuria nieko, o tik sukelia neaiškumą ir abejones. Turime būti labai atsargūs, kai iškyla dalykai, galintys sukelti abejonių mūsų transatlantinių santykių stabilumu. Mano nuomone, Europos Sajungoje niekada nebuvo rimtos diskusijos apie Europos kariuomenės projektą, tačiau gandai buvo pakankamai stiprūs, kad sukeltų transatlantines abejones dėl Europos veiksmų.
 
Abiejose Atlanto pusėse mes turime būti atsakingesni, kad išsaugotume Aljansą, kuris gyvuoja jau septynis dešimtmečius. Tai yra pats galingiausias karinis aljansas pasaulio istorijoje, bet kas žino, kaip bus ateityje? Turime būti atsakingi, kai pristatome idėjas, ir tikri, kad mūsų geriems santykiams nebus pakenkta svarstant įvairias iniciatyvas, tokias kaip Europos kariuomenės suformavimas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Pasak ministro, Rusijos inicijuotas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ES politikos nuoseklumo išbandymas.
 
„Europos Sąjungoje mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, sutarėme diversifikuoti savo energetikos šaltinius, kad nepriklausytume nuo vieno šaltinio. Tai yra gana paprastas principas, kurio kartais nėra paisoma. „Nord Stream 2“ yra tokios nepagarbos mūsų politikai ir jos nuoseklumui pavyzdys“, – tikino L. Linkevičius, kurio teigimu, ES šiuo metu išgyvena ir daugiau išbandymų, susijusių su „Brexitu“, įtampa euro zonoje, populistinių ir radikalių politinių jėgų atsigavimu.
 
Visgi, tikino ministras, ES lyderiai turėtų ne švęsti dėl pasiektos pergalės Europos Parlamento (EP) rinkimuose, o išmokti šių rinkimų pamokas.
„Praraja tarp žmonių ir ES institucijų turi būti sumažinta, antraip joje suvešės populistinės idėjos. EP rinkimai davė ženklą lyderiams prabusti ir elgtis atsakingiau, imtis kūrybiškesnės politikos, o ne tik pulti vienas kitą“, – ragino L. Linkevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 02:00

Jungtinės Valstijos plės savo karinį buvimą Lenkijoje. Atitinkamą susitarimą trečiadienį Vašingtone pasirašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Pasak D. Trumpo, planuojama papildomai nusiųsti į Lenkiją tūkstantį amerikiečių kareivių. Jie čia esą gali būti permesti iš Vokietijos.
 
D. Trumpas gyrė santykius su Lenkija. Jis jaučia „šiltus jausmus Lenkijai“, – sakė prezidentas. Kartu jis griežtai sukritikavo Vokietiją, kuri nepakankamai „greitai“ didina savo išlaidas gynybai ir dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ daro save „Rusijos įkaite“.
 
Galimą JAV karių permetimą iš Vokietijos į Lenkiją D. Trumpas argumentavo ir tuo, kad Vokietija, priešingai nei Lenkija, smarkiai atsilieka nuo NATO gynybos išlaidų tikslo. Jis turėjo omenyje prieš penkerius metus Aljanse sutartą tikslą, kad šalys narės iki 2024 metų  išlaidas gynybai padidins iki 2 proc. savo BVP.
 
Remiantis Vokietijos planais, ji iki 2024 merų pasieks tik 1,5 proc. rodiklį. Lenkijos gynybos biudžetas jau viršija 2 proc. ribą.
 
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad Lenkija pirks 32 „F-35“ tipo JAV naikintuvus. Du jų per A. Dudos viešnagę griausmingai praskrido virš Baltųjų rūmų. Tai stebėjo abu prezidentai su žmonomis.
 
Vis dėlto su Su A. Duda pasiektas susitarimas vargu ar atitinka visus pradinius lenkų lūkesčius. Varšuva nori didesnio JAV karinio buvimo šalyje.
 
Susitikimo pradžioje D. Trumpas dar sakė, kad svarstoma Lenkijoje papildomai dislokuoti 2 000 amerikiečių kareivių. Tačiau šį skaičių jis po mažiau nei trijų valandų per bendrą spaudos konferenciją su svečiu sumažino perpus.
 
JAV prezidentas neįsipareigojo ir dėl lenkų noro įkurdinti Lenkijoje nuolatinę JAV bazę. „Aš nekalbu apie dalinių dislokavimo „pastovumą ar nepastovumą“, – sakė jis.
 
Per ankstesnį vizitą Vašingtone rugsėjį A. Duda pasiūlė, kad Lenkija skirs daugiau kaip 2 mlrd. dolerių JAV bazės statybai. Jis net pasiūlė šią bazę pavadinti „Fort Trump“.
 
Nors ir po antrojo vizito pas D. Trumpą liko neaišku, ar bazė kada nors bus įsteigta, A. Duda pasirašytą susitarimą pavadino „persilaužimu“. Pažadėti skaičiai dėl JAV dalinių dislokavimo Lenkijai esą yra „labai padrąsinantys“.
 
Nuolatinis JAV karinis buvimas Lenkijoje gali dar labiau padidinti įtampą tarp NATO ir Rusijos. Aljansas, reaguodamas į Ukrainos konfliktą ir Rusijos įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją, jau 2017-aisiais Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse dislokavo kareivių. NATO batalionui Lenkijoje vadovauja JAV. Čia amerikiečių karių yra 5 000. Tačiau jie rotuojami ir tarnauja Lenkijoje neilgą laiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:42

Buvęs Danijos premjeras ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas palaiko Jungtinių Valstijų sankcijas dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui, net jei į sankcijų akiratį patektų ir Danijos įmonės, rašo danų laikraštis „Politiken“.
 
Tiesa, A. F. Rasmussenas pripažino, kad sankcijos sąjungininkams turėtų būti paskutinis JAV žingsnis bandant sustabdyti „Nord Stream 2“ tiesimą.
 
„Aš suprantu amerikiečių kritiką dėl to, kad jie moka didžiulius pinigus Europos gynybai, o mes tuo metu tampame vis labiau priklausomi nuo Rusijos“, – „Politiken“ sakė buvęs Danijos premjeras.
 
Pasak A. F. Rasmusseno, JAV sankcijos gali būti pritaikytos ir Danijos įmonėms.
 
„Nord Stream 2“ finansavime ar tiesime dalyvaujančios Danijos bendrovės taip pat yra JAV akiratyje“, – tikino A. F. Rasmussenas.
 
Dujotiekio projekto oponentai, tarp jų – JAV, Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys, „Nord Stream 2“ projekte įžvelgia Rusijos bandymą padaryti Europą dar labiau priklausomą nuo rusiškų dujų, tuo pačiu panaikinant Ukrainos gaunamas pajamas iš dujų tranzito.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 08:36

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto sankcijas dėl planuojamo dujotiekio „Nord Stream 2“ Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją. „Tai yra tai, apie ką mes svarstome, apie ką aš galvoju“, – teigė D. Trumpas, Baltuosiuose rūmuose atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.
 
Prezidentas kritikavo: „Mes saugome Vokietiją nuo Rusijos, o Rusija gauna milijardus iš Vokietijos“. Spaudos konferencijoje jis dalyvavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
D. Trumpas įspėjo, kad Vokietija su šiuo dujotiekiu juda priklausomybės link ir blogiausiu atveju gali tapti „Rusijos įkaite“. Vokietija čia esą daro „milžinišką klaidą“. „Nord Stream 2“ dujotiekiu, aplenkiant Lenkiją ir Ukrainą, dujos iš Rusijos tekės į Vokietiją. Ir D. Trumpas, ir A. Duda yra prieš šį dujotiekį.
 
JAV prezidentas nepasakė, prieš ką gali būti nukreiptos galimos sankcijos. Amerikiečių senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen gegužę JAV Senate pateikė įstatymo projektą, kuris numato sankcijas laivų, klojančių vamzdžius dujotiekiui Baltijos jūroje, operatorėms.
 
Tuo šiuo metu užsiima vienos italų ir vienos šveicarų įmonės laivai.
 
Sankcijų gali sulaukti ir jų draudikai. Anot žiniasklaidos, pati Rusija tokių statybos laivų neturi. 1 200 km ilgio dujotiekiu rusiškos dujos į Europą turėtų pradėti tekėti nuo 2020 metų.
 
JAV mėgina Europoje parduoti savo dujų perteklių. Su Lenkija Vašingtonas pasirašė penkerių metų tiekimo sutartį. Lenkija pasistatė terminalą, kur gali švartuotis laivai su amerikietiškomis dujomis. Anot D. Trumpo, Lenkija pažadėjo be jau sutartų nupirkti 6 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų importuoti dar du mlrd. už 2 mlrd. dolerių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 12:19

Gerhardas Schröderis. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinių Valstijų politinis spaudimas Danijai yra pagrindinė galimo dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto atidėjimo priežastis.
 
Taip teigia projektą administruojančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ ir Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ valdybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.
 
Pasak buvusio kanclerio, amerikietiškos suskystintosios gamtinės dujos (SGD) yra brangesnės už rusiškas dujas, o jų pirkimas būtų blogas sprendimas Europai. G. Schröderis vylėsi, kad neseniai vykę rinkimai Danijoje gali padėti sulaukti politikų paramos „Nord Stream 2“, rašo „Reuters“.
 
„Nord Stream 2“ yra projektas, kuris gali būti paleistas metų pabaigoje. Bet yra viena akivaizdi problema – Danijos politika. Tai susiję su JAV politiniu spaudimu Danijai ir Ukrainai“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume sakė G. Schröderis.
 
Anksčiau „Nord Stream 2 AG“ prakalbo apie galimą projekto atidėjimą iki kitų metų dėl vis dar negautų leidimų tiesti dujotiekį iš Danijos. „Nord Stream 2 AG“ prieš 2 metus pateikė Danijos tarnyboms du galimus dujotiekio maršrutus, tačiau šiemet kovą bendrovė buvo priversta pateikti ir trečią galimą dujotiekio maršrutą. Pasak G. Schröderio, Danija savo reikalavimais kelia pavojų Europos energetiniam saugumui.
 
„Danija kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui“, – pareiškė buvęs Vokietijos kancleris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 10:12

Maskva ir Bratislava turi rasti abipuse nauda paremtus sprendimus dėl Slovakijos prisijungimo prie dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ projektų, po susitikimo su Slovakijos premjeru Peteriu Pellegrini sakė Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas.
 
„Turime rasti sąlyčio taškus ir abipusės naudos bendradarbiaujant dėl Slovakijos prijungimo prie dujotiekių „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“. Dar kartą kviečiame mūsų draugus ir partnerius iš Slovakijos dalyvauti šiuose projektuose“, – spaudos konferencijoje Maskvoje kalbėjo D. Medvedevas.
 
Pasak jo, „kiekviena valstybė turi atsižvelgti į savo ekonominius interesus“, o Maskva esą supranta Slovakijos nerimą „dėl to, kas vyks su pajamomis iš dujų tranzito“, jei rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą bus nutrauktas.
 
Savo ruožtu P. Pellegrini patikino, kad „Nord Stream 2“ paveiks Slovakijos dujų transporto infrastruktūrą, o šalis esą ieško būdų, kaip infrastruktūrą įtraukti į „Nord Stream 2“ projektą.
 
„Slovakijos Respublika ieško galimybių panaudoti šalies infrastruktūrą ir įtraukti ją į dujų tranzito sistemą ir „Nord Stream 2“. Taip pat Slovakija ieško būdų įtraukti dujų tranzito infrastruktūrą ir į „TurkStream“, – teigė P. Pellegrini.
 
Slovakijos premjero teigimu, dalyvavimas „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ projektuose šaliai padėtų sumažinti galimo dujų tranzito per Ukrainą sustabdymo padarinius.
 
„Jei Slovakijai pavyktų rasti galimybes bendradarbiauti tiek vienu, tiek kitu atveju, tai sumažintų ekonominius galimo tranzito nutraukimo padarinius. Žinoma, būtų negerai, jei mus apeitų dujų tiekimo kelias, tai mums sukeltų ekonominių padarinių, mes turime labai rimtai imtis šio klausimo“, – po susitikimo su Rusijos premjeru sakė P. Pellegrini.
 
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – Darius Mikutavičius (TASS)
 
2019.06.05; 15:55

Tokio pat pavadinimo dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai (DEA) pateikė ataskaitą dėl galimo „Nord Stream 2“ paleidimo atidėjimo iki 2020-ųjų antros pusės, nes Danija turi apsvarstyti dar vieną, jau trečią vamzdyno trasos maršrutą. Tuo metu Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino nematęs aptariamos ataskaitos, todėl pakomentuoti galimo „Nord Stream 2“ atidėjimo esą negali.

Kaip paskelbė „Bloomberg“, „Nord Stream 2 AG“ vertinimu, pirmais dviem maršrutais tiesiamas dujotiekis galėtų būti užbaigtas jau šiemet, o trečiuoju, keliasdešimčia kilometru ilgesniu maršrutu – tik kitais metais.

„Nord Stream 2“ yra tiesiamas Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose. Iki šiol leidimo tiesti vamzdyną nėra išdavusi vienintelė Danija, pareikalavusi „Nord Stream 2 AG“ pateikti tris galimus dujotiekio maršrutus, kad galėtų tinkamai įvertinti vamzdyno poveikį aplinkai.

Visgi, jei DEA neskubės išduoti leidimo, dujotiekis bus nutiestas tik kitąmet, o eksploatacija bus pradėta tik pačioje 2020-ųjų pabaigoje. Tuo tarpu „Nord Stream 2 AG“ atstovai piktinasi, kad Danijos tarnybos neskuba išduoti leidimo tiesti dujotiekį, ir tikina, kad „Nord Stream 2“ gali būti nutiestas ir šiemet.

„Trečiojo maršruto prašyme iš tikrųjų kalbama apie 2020-uosius, tačiau, mūsų požiūriu, leidimo išdavimo procesas yra neteisėtas. Todėl mes negalime patvirtinti, kad projekto paleidimas 2020 m. iš tikrųjų yra svarstomas“, – naujienų agentūrai TASS sakė neįvardijamas „Nord Stream 2 AG“ atstovas.

„Mes buvome priversti pateikti tą paraišką (dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. – ELTA) po Danijos energetikos agentūros kovo 26 d. sprendimo. Jie nusprendė, kad „Nord Stream 2 AG“ negaus leidimo tiesti dujotiekį pirmaisiais dviem maršrutais, kol nepateiks atitinkamų dokumentų dėl trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto į pietryčius nuo Bornholmo salos“, – piktinosi dujotiekio operatoriaus atstovas.

Dėl neva Danijos tarnybų vilkinamo „Nord Stream 2“ projekto bendrovė kreipėsi į Danijos apeliacinę tarybą, kurios prašoma panaikinti DEA sprendimą reikalauti trečiojo „Nord Stream 2“ maršruto. „Nord Stream 2 AG“ palankus sprendimas leistų užbaigti dujotiekio tiesimą jau šiemet.

„Mūsų apeliacijoje tvirtinama, kad DEA sprendimas yra neteisėtas. Taigi, šis sprendimas turi būti anuliuotas tam, kad DEA galėtų nedelsiant išduoti leidimą tiesti „Nord Stream 2“ vienu iš pirmųjų dviejų maršrutų. Konsultacijos su visuomene ir ekspertais parodė, kad abu maršrutai atitinka visus techninius ir ekologinius reikalavimus, todėl leidimas gali būti išduotas bet kuriam iš jų“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas.

Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai D. Peskovas teigė nesąs susipažinęs su „Nord Stream 2 AG“ ataskaita, kurioje svarstomas galimas dujotiekio paleidimo atidėjimas.

„Nemačiau šios ataskaitos, todėl negaliu jums nieko pasakyti“, – žurnalistams tikino D. Peskovas.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:00

Ekologijos aktyvistai ketvirtadienį įsigavo į statybos aikštelę Vokietijos šiaurėje, kur tiesiamas dujotiekis „Eugal“. Protestuodami prieš projekto „Nord Stream 2“ realizavimą, jie įlindo į jau paklotus vamzdžius, praneša leidinys „Focus Online“.

Incidentas įvyko Vrangelsburge (Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos federalinė žemė) netoli Greifsvaldo miesto. „Mes manome, kad jie įlindo gana toli“, – sakė žurnalistams policijos atstovas. Kiek žmonių dalyvauja akcijoje, kol kas nežinoma. Pasak pareigūnų, į maždaug 1,4 metro skersmens vamzdyną įlindo penki žmonės. Vrangelsburge nutiesta apie 1,5 kilometro dujotiekio „Eugal“.

Akcijos devizas – „Užkimškime „Nord Stream 2“. Kaip pažymi „Focus Online“, ja siekiama sustabdyti dujotiekio tiesimą ir atkreipti dėmesį į ekologinius projekto aspektus.

Pagal planus, „Eugal“ nusidrieks 485 kilometrus nuo Greifsvaldo iki Čekijos. Dujotiekio tiesimo darbus numatoma baigti iki 2020 metų pabaigos. Dujotiekiu „Eugal“ bus pumpuojamos dujos, kurias tieks „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 05:00

Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos ir šalies energetikos bendrovė OMV neplanuoja pasitraukti iš „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo projekto, pareiškė su Vladimiru Putinu Sočyje susitikęs Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas.

„Austrija nesiruošia trauktis iš „Nord Stream 2“ projekto, o energetikos bendrovė OMV – juo labiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sakė A. Van der Bellenas.

V. Putinas pasveikino tokį A. Van der Belleno pareiškimą ir tikino, kad Austrija nėra pati didžiausia šalis, tačiau apsiginti nuo Jungtinių Valstijų spaudimo „Nord Stream 2“ atžvilgiu esą užtenka tik politinės valios.

„Austrija nėra pati didžiausia šalis pasaulyje, tačiau apginti savo nacionaliniams interesams nereikia nei branduolinių ginklų, nei teritorijos. Reikia tik politinės valios“, – sakė V. Putinas.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 03:00

Pagal naują Jungtinių Valstijų Senatui pristatytą įstatymų projektą, Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.

Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.

„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.

Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.

Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.

Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.

Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.

„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.

Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 17:55

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant prieštaringų vertinimų Briuselyje, Austrija palaiko dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą ir laiko šį projektą šalies energetinio saugumo pagrindu, teigia Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.

„Dėl „Nord Stream 2“ – mes teigiamai vertiname šį projektą, nes Austrija jame dalyvauja, jame dalyvauja viena didžiausių Austrijos bendrovių OMV, kurią iš dalies valdo valstybė. Energetinį saugumą laikome itin svarbiu“, – spaudos konferencijoje Vienoje kalbėjo S. Kurzas, paprašytas pakomentuoti kandidato į Europos Komisijos (EK) pirmininkus Manfredo Weberio poziciją. M. Weberis anksčiau pasisakė prieš „Nord Stream 2“ ir pažadėjo tapęs EK pirmininku daryti viską, kad dujotiekio projektas būtų sustabdytas.

Pasak S. Kurzo, į tokius nesutarimus reikia žiūrėti supratingai.

„Mano atsakomybė yra kaip Austrijos federalinio kanclerio. ES politikai Briuselyje kartais kitaip vertina šį projektą. Tai manęs nestebina ir mūsų tai tikrai neišskiria“, – sakė Austrijos kancleris.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.04; 00:01

Amerikos žvilgsnis
Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry’is netrukus Briuselyje pasirašys kelias suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto sutartis, o tai padvigubins Amerikos SGD eksporto į Europą pajėgumus iki 112 mlrd. kub. m per metus.

Pasak R. Perry’io, praėjus 75 metams po Europos išvadavimo iš nacistinės Vokietijos gniaužtų, JAV ir vėl išlaisvina Europą, tik šį kartą – nuo rusiškų dujų, rašo „Euractiv“.

„Jungtinės Valstijos ir vėl suteikia Europos žemynui tam tikros formos laisvę. Tik šįkart tai nėra jaunų amerikiečių karių forma, o suskystintų gamtinių dujų forma“, – žurnalistams Briuselyje sakė R. Perry’is.

Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų SGD eksportą galima būtų vadinti „laisvės dujomis“, energetikos sekretorius patikino, kad būtent taip jis ir mano.

„Taip, manau, kad jūs pastebėjote teisingai“, – sakė R. Perry’is. JAV atstovas Briuselyje dalyvauja pirmame aukšto lygio ES ir Jungtinių Valstijų energetikos verslo forume, kurį rengia Europos Komisija (EK).

„Taigi, šios sutartys yra itin svarbios. Čia matote Europos galimybę turėti labai reikšmingą alternatyvą rusiškoms dujoms“, – kalbėjo R. Perry’is.

Pasak R. Perry’io, JAV sprendimas eksportuoti SGD į Europą sumažins ekonomines dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvas. Baltijos jūros dugnu tiesiamu „Nord Stream 2“ vamzdynu rusiškos dujos bus tiekiamos Vokietijai.

„Tai daro „Nord Stream 2“ vis labiau ir labiau ekonomiškai neperspektyvų. Kai pasirašai 20 metų trukmės SGD tiekimo sutartį ir žinai, kad produktas bus tiekiamas visus 20 metų, kam tau dar kitas energijos šaltinis?“ – klausė JAV energetikos sekretorius.

„Rusija nutrauks jūsų dujų tiekimą akimirksniu, jei jūs nesilaikysite Maskvos politinės krypties“, – įspėjo R. Perry’is. Pasak jo, JAV nepalaiko „Nord Stream 2“ projekto – „nėra gerai turėti tik vieną dujų tiekėją“.

„Kiekviena diena, kai „Nord Stream 2“ nėra užbaigtas, yra diena, kai Europa gali pasirinkti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinį“, – kalbėjo R. Perry’is. Tiesa, JAV taip pat svarsto galimybę įvesti sankcijas ES bendrovėms, dalyvaujančioms „rusiško vamzdžio“ projekte.

„Sankcijų galimybė yra reali“, – sakė JAV energetikos sekretorius R. Perry’is, pridurdamas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turės nuspręsti, ar jas įvesti.

Jungtinės Valstijos SGD eksportuoti pradėjo vos prieš keletą metų, o didžiausia šio eksporto kryptis dabar yra Japonija. Visgi R. Perry’io pasirašytos sutartys leis padvigubinti SGD eksporto į Europą apimtis, teigė spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs R. Perry’io patarėjas iškastinio kuro klausimais Stevenas Winbergas.

„Iki 2020-ųjų mes padidinsime SGD eksporto į Europą apimtis nuo 50 mlrd. kub. m iki 112 mlrd. kub. m per metus“, – tikino S. Winbergas.

Anksčiau JAV energetikos lobistai tikino, kad Lenkija yra viena iš šalių, kuri gali pasistatyti plaukiojantį SGD terminalą Gdanske, o tai leistų eksportuoti Jungtinių Valstijų SGD į Centrinės ir Rytų Europos šalis.

Nors SGD yra kur kas brangesnės nei Rusijos gamtinės dujos, kai kurios Europos šalys svarsto mažinti vamzdynais tiekiamų dujų apimtis. Šiuo metu nuo rusiškų dujų visiškai priklausoma Bulgarija skelbė, kad yra pasiruošusi importuoti SGD iš Jungtinių Valstijų, jei dujų kaina būtų konkurencinga. Vis dėlto, JAV ambasadoriaus Europos Sąjungoje Gordono Sondlando teigimu, JAV vyriausybė nesikiš į SGD kainodarą.

„Mes konkuruojame su valstybine įmone, kuri yra smarkiai subsidijuojama (Rusijos „Gazprom“). Didinant eksporto apimtis, manau, kaina natūraliai mažės“, – spaudos konferencijoje sakė G. Sondlandas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 11:32

Vizito Niujorke metu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sukritikavo Vokietijos ir Rusijos vystomą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą ir pareiškė, kad rusiškų dujų pirkimas yra tolygu ginkluotės įsigijimui iš Vladimiro Putino.

Interviu „Fox News“ M. Morawieckis patikino, kad Lenkija nekeičia savo priešiškos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir nesutinka šiuo klausimu su Vokietija, kuri teigia, kad dujotiekio projektas yra grynai ekonominis.

„Vokietija nori per „Nord Stream 2“ pirkti rusiškas dujas, o mokėti už rusiškas dujas yra tas pats, kaip mokėti už prezidento Putino ginklus“, – sakė Lenkijos premjeras.

M. Morawieckis taip pat pabrėžė Lenkijos iš Jungtinių Valstijų įsigyjamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) svarbą.

Anksčiau JAV Atstovų Rūmai palaikė rezoliuciją, kuria išreiškiamas prieštaravimas „Nord Stream 2“, o ES institucijos patvirtino Dujų direktyvos pataisas, kurios turėtų apsunkinti dujotiekio projekto realizaciją, tačiau „Nord Stream 2“ įgyvendinimo vis tik nesustabdys.

Pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip negu Rusija iki šiol tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. 

Visgi Kremliaus kontroliuojamai „Gazprom“ teks su dujotiekiu tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutinius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse.

Antra vertus, problemų dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisų Rusijos monopolininkė išvengtų tik tuo atveju, jeigu Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos (EK) palaiminimu.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 05:00

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė, kad ES dujų vidaus rinkos taisyklės galiotų ir dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį 1 200 km ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris tiesiamas per Baltijos jūrą. EP energetikos komiteto pirmininkas Jerzy Buzekas pasveikino europarlamentarų sprendimą ir tikino, kad jis užtikrins žemyno energetinį saugumą.

465 europarlamentarai balsavo už, 95 – prieš Dujų direktyvos pataisas, o 65 susilaikė. Pagal papildytas taisykles, tokių dujotiekių, kaip „Nord Stream 2“, atkarpoms, esančioms pirmo sujungimo ES valstybės teritorijoje, įskaitant 12 jūrmylių (22 km) teritorinių vandenų zoną, bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir ES vidaus rinkoje tarp valstybių narių esantiems dujotiekiams, sakoma EP pranešime.

Pasak EP energetikos komiteto pirmininko J. Buzeko, Dujų direktyvos patvirtinimas užtikrins didesnį energetinį saugumą Europoje, nepaisant pelno siekiančių bendrovių ir atskirų valstybių interesų, kurie darytų žalą ES piliečiams.

„Daugelis pelno siekiančių suinteresuotųjų šalių norėjo, kad ES taisyklės nebūtų taikomos dujotiekiams iš trečiųjų šalių. Kai kuriems rinkos dalyviams tai būtų pelninga, tačiau mūsų piliečiams ir visai energetikos sąjungai būtų padaryta daugialypė žala. Nuo šiol visiems dujotiekiams iš trečiųjų šalių, įskaitant „Nord Stream 2“, galios ES taisyklės. Tai reiškia didesnį energetinį saugumą mūsų žemyne. Toks visada buvo pagrindinis EP tikslas ir džiaugiuosi, kad jį pasiekėme“, – sakė J. Buzekas.

Naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama ir kitoms įmonėms, o ne pagrindinei dujų gavėjai. Šalys turės teisę numatyti laikinas išimtis iš šių reikalavimų pasikonsultavusios su kitomis suinteresuotomis ES valstybėmis, jei šios išimtys nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui.

Europos Komisija turės išimtinę teisę suteikti leidimą deryboms dėl naujų dujotiekių jungčių su ES nepriklausančiomis šalimis, įvertinusi, ar tokia jungtis nepažeistų ES teisės ar numatomų tarptautinių sutarčių, nepakenktų konkurencingumui, nediskriminuotų kitų šalių ir nesumažintų dujų tiekimo saugumo. Apie planuojamas derybas dėl naujų dujotiekių ES šalys turės informuoti Komisiją ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Suinteresuotų ES šalių prašymu arba savo iniciatyva Europos Komisija galės būti stebėtoja konsultacijose su ES nepriklausančia šalimi. Bet kuriuo atveju ji turės gauti informaciją apie derybų pažangą bei rezultatus, taip pat turės teisę įvertinti pasiektą susitarimą ir nuspręsti, ar leisti ES valstybei jį pasirašyti.

Esamos sutartys dėl dujotiekių su ES nepriklausančiomis šalimis negalės būti nutrauktos dėl šios naujos direktyvos. Jau pastatytiems dujotiekiams valstybės galės numatyti iki 20 metų trunkančias išimtis iš šios direktyvos reikalavimų (jos galės būti pratęstos), jei jos nepakenks konkurencingumui, rinkos efektyvumui bei energetiniam saugumui. Vis dėlto Europos Komisija turės tarti galutinį žodį, jei būtų nuspręsta didinti dujotiekių pajėgumą ar kitaip iš esmės pakeisti esamas sutarčių sąlygas.

Europos Parlamento skaičiavimais, beveik ketvirtadalis ES suvartojamos energijos generuojama deginant gamtines dujas, kurios dažniausiai naudojamos pastatų šildymui ir elektros gamybai. Daugiau nei 70 proc. dujų ES importuoja iš trečiųjų šalių. Prognozuojama, kad šis skaičius didės. Daugelis ES valstybių yra visiškai priklausomos nuo dujų importo.

2018 m. trečią ketvirtį daugiausia dujų importuota iš Rusijos (47 proc.), Norvegijos (34 proc.), Alžyro ir Libijos (kartu sudėjus 8,6 proc.). Savo ruožtu 89 proc. dujų atkeliavo vamzdynais, likusi dalis – laivais per suskystintųjų gamtinių dujų terminalus.

Beveik pusė rusiškų dujų transportuota per Ukrainos dujotiekius, apie 20 proc. – per Baltarusiją, o likusi dalis (30 proc.) – per dujotiekį „Nord Stream 1“.

Praėjusią savaitę Danijos energetikos agentūra paprašė dujotiekio „Nord Stream 2“ operatoriaus įvertinti dar vieno alternatyvaus vamzdyno maršruto į pietus nuo Bornholmo salos poveikį aplinkai, o tai gali priversti „Nord Stream 2“ paleidimą, numatytą 2019-ųjų pabaigai, atidėti dar metams, rašė Danijos laikraštis „Politiken“.

Dujotiekio projektą plėtojanti bendrovė „Nord Stream 2 AG“ Danijos energetikos agentūrai buvo pateikusi du vamzdyno maršruto projektus – į pietryčius ir į šiaurės vakarus nuo Bornholmo salos. Trečias variantas svarstomas net nebuvo, tačiau, Danijai ir Lenkijai išsprendus nesutarimus dėl jūrų sienos, Energetikos agentūra įpareigojo „Nord Stream 2 AG“ svarstyti ir trečią vamzdyno maršrutą bei įvertinti galimo dujotiekio tiesimo šiuo maršrutu poveikį aplinkai, nes agentūra, kaip skelbė „Politiken“, privalo parinkti tokį dujotiekio maršrutą, kuris kuo mažiau pakenktų aplinkai ir laivybai.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.04.05; 03:00

Lenkija mano, kad šalis neturi būti priklausoma nuo rusiškų dujų dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, o kitas dujotiekis „Baltic Pipe“, jungiantis Daniją ir Lenkiją, yra esminis užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, Lenkijos Seime pristatydamas užsienio politikos gaires, kalbėjo šalies užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.

„Mes nuolat prieštaraujame „Nord Stream 2“ projekto realizacijai ir palaikome kritišką Europos Komisijos poziciją šiuo klausimu“, – sakė J. Czaputowiczius. Pasak jo, svarbiausias projektas šioje situacijoje yra dujotiekio „Baltic Pipe“ tiesimas.

„Baltic Pipe“ dujotiekis, planuojama, bus 900 kilometrų ilgio, o juo norvegiškos dujos per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą pasieks Lenkiją.

„Po dujotiekio tiesimo darbų pabaigos 2022-ųjų spalį „Baltic Pipe“ kartu su Lecho Kaczynskio vardo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu užtikrins Lenkijai tikrą energetinę nepriklausomybę, taip pat leis paremti mūsų regiono šalis“, – tikino Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.

J. Czaputowiczius taip pat patvirtino, kad ES dujų direktyvos peržiūros tikslas įvykdytas – dujotiekiams iš trečiųjų šalių nuo šiol galios ES įstatymai.

„2018-aisiais mes sukūrėme kelių valstybių koaliciją, kuri kėlė šiuos klausimus ir lėmė tai, kad buvo patvirtintos ES dujų direktyvos pataisos, kurios apsunkins „Gazprom“ dujotiekio eksploataciją. Tačiau tai nekeičia mūsų neigiamos pozicijos „Nord Stream 2“ atžvilgiu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.

Darius Mikutavičius (ELTA)