Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Ar esate mąstę apie tai, kur, kaip įsižiebė ir ruseno židiniai baisiausių, skaudžiausių įvykių, ištikusių Europą per porą paskutiniųjų šimtmečių?

Na, apie tai, kad abu pasaulinius karus pradėjo Vokietija, žino kiekvienas, bent kiek susipažinęs su Europos istorija. Bet karai – tai pasekmė tų tektoninių lūžių, kurie vyko visuomenėje, žmonių pasaulėžiūroje ir kuriuos provokavo žmonės, priklausę vienam ar kitam etnosui, išugdyti specifinės kultūrinės aplinkos.

Vienas toks „tektoninis lūžis“, iš esmės sukrėtęs Europą, siejamas su komunizmo šmėkla, XIX amžiuje pasileidusia klajoti po Europą. Cituoju  1847 m. – 1848 m. Karlo Markso ir Frydricho Engelso parašytą, 1849m. išspausdintą „Komunistų partijos manifestą“: „Šmėkla klaidžioja po Europą — komunizmo šmėkla“.

Ir tam, kad šmėkla įgautų kūną, „susirinko Londone įvairiausių tautybių komunistai ir  sudarė šį „Manifestą“, skelbiamą anglų, prancūzų, vokiečių, italų, flamandų ir danų kalbomis“.

Atkreipkite dėmesį: tarp kalbų, kuriomis buvo paskelbtas šitas šmėkliškas Markso ir Engelso jungtinių pastangų vaisius, nėra rusų kalbos. Ir gal dėl to piktosios jėgos suveikė taip, kad tos šmėklos blėnius uoliausiai ir karščiausiai šokosi realizuoti būtent rusų tauta?

Pasekmės visiems žinomos: iki pamatų sugriauta vienos turtingiausių (bent jau iškasenomis) pasaulio šalių ekonomika, gulaguose pražudyti milijonai žmonių, ir net šiandien, kai formaliai šalis atsisakė ją nustekenusio ekonominio modelio, ji tebekelia grėsmę ne tik savo artimiausiems kaimynams, bet ir eksportuoja agresiją, terorą į tolimiausius pasaulio kampelius.

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

O „šmėklos“ gimdytojai – Vokietijos piliečiai, žydas ir vokietis.

Kitas europiečių sąmonėje XIX a. įvykęs lūžis – Vienoje, vokiečių kalbos ir vokiškai kultūrai giminiškoje šalyje užgimęs psichiatrijos metodas – gelmių psichologija arba psichoanalizė, kurią apie 1890 m. pradėjo taikyti Vienos neurologas Zigmundas Froidas (Freud).

„Naujagimis“ atrodė nepavojingas, ir keletą dešimtmečių jis nekėlė didesnio susirūpinimo visuomenei, apsiribodamas natūraliais ginčais tarp šitos srities specialistų, skirtingai vertinančių seksualumo poveikį žmogaus psichikai, charakteriui, elgesiui. Net ir pats Z. Froidas, įvedęs į psichoanalizę seksualumą kaip visų neurozių priežastį, vėliau pats suabejojo jo reikšmingumu.

Tačiau džinas, pasodintas į butelį, net ir kiek primirštas, augo, plėtojosi, kol  įvyko tai, kas paprastai atsitinka su džinais butelyje: butelis sudužo (ar buvo sudaužytas), džinas iššoko įlaisvę – ir 1968 m. įvyko garsioji seksualinė revoliucija.

Ir jei dėl seksualumo sureikšminimo ir išlaisvinimo iš pasąmonės gelmių pradininko Z. Froido priklausymo apibrėžtai etninei-kultūrinei terpei (vokiškos kultūros Austrijos žydas…) kyla šiokių tokių abejonių, tai vokiška seksualinės revoliucijos kilmė abejonių nekelia niekam. Kaip skelbia enciklopedijos, 1968-ųjų metų seksualinė revoliucija prasidėjo nuo idėjų, propaguojamų Frankfurto mokyklos mokslininkų Adorno, Horkheimerio, Marcuse‘s ir Habermaso.

Seksualinės fantazijos. Slaptai.lt nuotr.

Jie, jų idėjų šalininkai ir įgyvendintojai, pradėję seksualinę revoliuciją, praktiškai išsprogdino santuoką kaip socialinę lytiškumo erdvę ir  iškėlė „palaidumo, vaikų seksualizacijos, abortų ir homoseksualizmo vėliavą“ (Gabriel Kuby „Gender revoliucija“, p. 56). Jų skelbiamos idėjos, G. Kuby nuomone, nieko bendro neturi su mokslu, yra gryna propaganda, nes „revoliucionieriams“ rūpėjo ir teberūpi ne pažinti tikrovę, o ją keisti.

Įdomi ir savotiškai pamokanti yra vieno iš Frankfurto mokyklos lyderių Teodoro Adorno gyvenimo ir veiklos istorija. Joje politekonominės kairuoliškos idėjos persipynė su filosofiškai apipavidalintu etikos, moralės neigimu.

Gimęs Frankfurte-prie-Maino, daug metų ten ir dirbo, bet į valdžią atėjus nacistams, kaip „ne tos“ rasės atstovas Adornas buvo priverstas emigruoti į Angliją, paskui į JAV,  o 1949 m.  grįžo į Frankfurtą ir nuo 1953 metų ėmė vadovauti Socialinių tyrimų institutui.

T. Adorno, kaip ir kitų Frankfurto mokyklos autorių knygos suvaidino svarbų vaidmenį, rutuliojantis „naujųjų kairiųjų“ judėjimui. Adornas aštriai kritikavo kapitalizmą, smerkė karą Vietname ir pelnė nemažas sovietų ideologų simpatijas. Bet kai ant jo idėjų išaugę kairuoliai studentai – radikalai ėmėsi praktiško tų idėjų įgyvendinimo, Adornui tai labai nepatiko. Laiškuose tautiečiui ir ideologiniam „broliui“ Herbertui Markuzei (Herbert Marcuse) Adornas skundėsi studentų judėjimo neproduktyvumu. Savo ruožtu, studentai išplatino proklamacijas, kuriose buvo rašoma: „Profesorius Adornas visada pasirengęs paliudyti, jog Vakarų Vokietijos visuomenė linkusi pritarti viskam, kas nežmogiška/nehumaniška. Bet kai profesorius susiduria su realiomis nežmoniškumo apraiškomis, jis nenori išsakyti savo nuomonės. Jis bevelija tyliai nukęsti tuos prieštaravimus, kuriuos jis pats prieš tai buvo konstatavęs.“

Pabaisa. Slaptai.lt nuotr.

Nesutarimai su jo idėjų pripenėtais studentais pasiekė tokį laipsnį, kad trys studentės apnuogino prieš jį krūtines, apiberdamos profesorių rožių lapeliais, ir taip sutrukdė jo paskaitą „Įvadas į dialektinį mąstymą“. Po  šito konfūzo T. Adornas nutraukė visas paskaitas Vokietijoje, išvyko į Šveicariją, kur netrukus jį ištiko infarktas.

Išties, kaip sakoma: „Pasėsi vėją – pjausi audrą“… Gaila tik, kad dabar ta „audra“ šienauja visą Vakarų pasaulį.

Bet seksualinė revoliucija – ne vienintelis įvykis, kuris sukrėtė XX amžiaus Europą ir pasaulį:  XX a. pradžios Europoje užsimezgė dvi kruviniausios ideologijos, kurių pavadinimus šiandien dažnas laiko sinonimais: fašizmas = nacizmas.

Tačiau tai nėra sinonimai. Fašizmo tėvynė – Italija, nacizmo – Veimaro respublikos laikų Vokietija, kurios ekonomiką sunkiai slėgė Versalio taikos sutartis.

Beje, kai kurių istorikų ir politologų nuomone, nacizmas – tai švelnesnis fašizmo variantas, bet vėliau nacizmą „sukompromitavo“ jo išplėtota rasinė teorija – rasizmas, atvedęs iki antisemitizmo ir galiausiai prie neregėto žiaurumo tarptautinio lygio akcijos – Holokausto.

Nacizmas – totalitarinio tipo ultradešinioji ideologija, skirta sukurti ir įtvirtinti pagal rasinius  požymius „gryną“ valstybę. Tam tikslui pasiekti buvo nuspręsta likviduoti bet kokius nacizmui nelojalius elementus, nepaisant jų ideologijos ar tautybės, ir perskirstyti materialines vertybes tarp „teisingos“ ideologijos ir „teisingos“ tautybės atstovų.

Taigi, nacizmo teorijos pagrindą sudarė rasė, rasinio išskirtinumo principas. Todėl mūsų jaunieji politikai, politologai, skubantys kai kuriems moderniems Lietuvos politiniams judėjimams ar partijoms prikabinti etiketę „naciai“, „nacistai‘ ar net „fašistai,“ demonstruoja savo nemokšiškumą bei politinės kultūros stoką.

Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.

Bendra nacizmui ir fašizmui buvo kišimasis į valstybės ekonomiką, masinės nepatenkintųjų represijos, valdžiai nelojalių piliečių įskundinėjimai policijai, slaptosios policijos sukūrimas ir to viso viršūnė – konclageriai.

Bet ar tie požymiai bendri buvo tik fašizmui ir nacizmui? Ar tik ne Rusijos komunistai pirmieji ėmė įgyvendinti šiuos „principus“, sukurdami jų įgyvendinimui būtiną represinį aparatą – iki konclagerių, kurie tapo pavyzdžiu Vakarų Europos (ne tik Vokietijos ir Italijos, bet ir Ispanijos ir kt.) totalitarinių valstybių kūrėjams?

Tuo tarpu triada rasizmas–antisemitizmas–Holokaustas išlaikė tyrus nacistinius-vokiškus bruožus, nors specifinės žydų organizacijos pastaruoju metu mėgina jam prikergti ir kai kurių Vidurio bei Rytų Europos nacijų bruožus. Kodėl? Spėlioti galima visaip. Pavyzdžiui, gal ir tam, kad  kaip nors sušvelninus pasaulio nuostabą dėl to, kad daug žydų net iš paties Izraelio grįžta į Vokietiją ir kuria ten savo gyvenimus, nepaisant tebeskambančio Buchenvaldo varpo…

Galima būtų aptarti Vokietijos indėlį į Europos Sąjungos kūrimą, bet, viena, šitam „kūriniui“, kurio tikslas – Europos „europeizacija“, priskirti tokią neigiamą reikšmę, kokią turėjo komunizmas, nacizmas ar seksualinė revoliucija, būtų  neatsargu ir (bent kol kas) neteisinga.

Kita vertus, nebūtų teisinga ES idėjos gimdytoja paskelbti Vokietiją. Prancūzija, bent jau ankstyviausiame etape, suvaidino ar ne didesnį vaidmenį, nei Vokietija. O likimas, lyg tyčia, padovanojo  ES idėjos autoriui Roberui  Šumanui (Robert Schuman) idealią „europietišką“ biografiją, kokios gali pavydėti visi kiti ES entuziastai bei jos lyderiai: gimė Liuksemburge, jo tėvas buvo prancūzas, tapęs vokiečiu, kai regioną, kuriame gyveno, aneksavo Vokietija, o jo motina buvo liuksemburgietė. Pats R. Šumanas pagal gimimą buvo Vokietijos pilietis, bet  kai 1919 m. po Pirmojo pasaulinio karo Elzaso-Lotaringijos regionas buvo grąžintas Prancūzijai, jis tapo prancūzu. Todėl, spręsdamas savo komplikuotos tautinės-pilietinės tapatybės problemą, ES „tėvas“, galima sakyti, rado idealų sprendimą, susikurdamas sau naują „tėvynę“ – ES. Bet ar toks sprendimas  priimtinas kitų Europos šalių piliečiams – atsakymas anaiptol nėra toks aiškus, kokio būtų norėjęs pats R. Šumanas.

Imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Įžengus į XXI amžių, Vokietijos kaip visos ES lokomotyvo reputaciją „suteršė“ neatsargus totalinis atsivėrimas pabėgėliams iš Afrikos  ir Artimųjų Rytų, tarp kurių atsidūrė daug pabėgėlių-apsimetėlių, pasinaudojusių tragiškais įvykiais savanaudiškais tikslais ir tapusių našta Vokietijos ekonomikai ir kultūrai. Ir jei Vokietija tos problemos sprendimą būtų apribojusi savo valstybės ištekliais ir pajėgumais, būtų galima jos indėlio neminėti tarp įvykių, padariusių neigiamą įtaką kitų šalių gyvenimui. Tačiau pernelyg įsijautusi į ES „mamos“ vaidmenį, Vokietija atkakliai mėgino primesti šitą problemą visoms kitoms ES narėms – kas joms negalėjo patikti. Ir nepatiko.

Ir tai buvo pirma grėsminga „juodoji katė“, perbėgusi tarp šalių – ES narių. Pasekmė – Brexitas.

Bet ar Vokietijos lyderiai supranta, kad jie – šios pasekmės priežastis?  Vargu… Kaip nirtulingas žirgas, sukandusi žąslus, Vokietija šuoliuoja toliau į neaiškią ateitį, priiminėdama sprendimus, kurių naudingumas kitoms ES narėms labai ir labai abejotinas. Tarp tokių – dujų vamzdis Baltijos dugnu iš Rusijos, ant kurio vėl pavojingai suartėjęs Vokietijos-Rusijos duetas ruošiasi susmaigstyti likusias ES šalis.

Žinoma, kai kas gali pasvarstyti, kas didesnę žalą atneš Europai – tas nelemtas „Nord Stream 2“ vamzdis, ar Europos islamizacija dėl neapgalvotos imigracinės politikos? O gal vos ne prievarta brukamos hipertrofuotos įvairių „mažumų“ teisės daugumos beteisiškumo sąskaita, visokios Stambulo konvencijos ir kiti biurokratų šedevrai  – nesugebėjimo aktyviai ir sklandžiai veikti pasaulinės pandemijos fone?

Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste bučiuoja Lietuvos žemę. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.

Pagyvensim – pamatysim. Bet jau dabar matome, koks pranašiškai įžvalgus buvo Jonas Paulius II, kuris savo knygoje „Atmintis ir tapatybė“ palietęs abortus ir homoseksualizacijos politiką, rašė: „Leistina ir net privalu klausti, ar čia vėl – galbūt klastingiau ir slapčiau – neveikia blogio ideologija, mėginanti prieš žmogų ir prieš šeimas panaudoti net žmogaus teises?“

O dabar kitas klausimas: prie ko čia Vokietija? O „prie to“, kad visiems matant, bet praktiškai neprotestuojant (išskyrus Vengriją ir Lenkiją) Vokietija iš įvairių idėjų generatoriaus ir ES lokomotyvo pamažu, bet nenukrypstamai tampa Europos žandaru. Tik šitas „žandaras“ ginkluotas ne tankais ir raketomis, o bankais, finansais ir įstatymais, kuriuos pats kuria ir paskui primeta kitoms šalims.

Kaip čia neprisiminsi žodžių, kuriuos žiniasklaida priskiria profesoriui Adui Jakubauskui, o profesoriaus tvirtinimu, juos ištarė vienas iš „Vilko vaikų“, Olafas Pasenau: „Markso ir Engelso šmėkla tebeklaidžioja po Europą, tik jau nebemojuoja raudonomis vėliavomis, bet, kaip ir visos bakterijos, ji mutavo“.

O juk vakcinos nuo ideologinio viruso – mutanto neturime…

2021.04.13; 04:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas ketvirtadienį įspėjo visus prie prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto dirbančius subjektus „nedelsiant“ nutraukti darbą, antraip grės JAV sankcijos.
 
A. Blinkenas pranešime teigė, kad prezidento Joe Bideno administracija „įsipareigojusi laikytis“ 2019 m. JAV Kongrese priimto ir 2020 m. išplėsto įstatymo, leidžiančio pritaikyti sankcijas.
 
„Nord Stream 2“ yra blogas sandoris Vokietijai, Ukrainai ir mūsų sąjungininkėms ir partnerėms Vidurio ir Rytų Europoje“, – teigė A. Blinkenas, pakartodamas jau kurį laiką reiškiamą Vašingtono priešinimąsi 11 mlrd. dolerių (9,2 mln. eurų) vertės dujotiekiui, tiesiamam Baltijos jūros dugnu.
 
Jis pasmerkė dujotiekį kaip „Rusijos geopolitinį projektą, sukurtą siekiant suskaldyti Europą ir susilpninti Europos energetinį saugumą“.
Valstybės departamentas „stebi pastangas užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekį ir vertina informaciją, susijusią su prie projekto dirbančiais subjektais“, pridūrė A. Blinkenas.
 
A. Blinkenas, kuris sulaukia daugybės išrinktų pareigūnų, ypač respublikonų, kritikos dėl negebėjimo imtis įstatymu numatytų baudžiamųjų priemonių, pakartojo JAV „įspėjimą, kad kiekvienas prie „Nord Stream 2“ dirbantis subjektas rizikuoja JAV sankcijomis ir turėtų nedelsiant nutraukti darbą prie dujotiekio“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.19; 08:14

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pareiškė matančios Europos bendrovių pažangą besitraukiant iš „Nord Stream 2“ dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, projekto, tačiau kritikai ragina imtis griežtesnių veiksmų.
 
Savo ataskaitoje Kongresui Valstybės departamentas įvardijo 18 daugiausiai Vakarų bendrovių, kurioms sankcijos nebus taikomos.
 
Šios bendrovės esą „geranoriškai sumažino veiklos, susijusios su „Nord Stream 2“, mastą“, teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
„Tai rodo, kad įstatymų tikslai ir mūsų veiksmai daro teigiamą poveikį“, – apie abiejų JAV partijų prieštaravimą projektui sakė N. Price’as.
 
Atstovas viešai paskelbė tik vieną įmonę, kuriai bus taikomos JAV sankcijos – Rusijos tunų žvejybos bendrovę „KVT-Rus“, kuri esą dalyvavo tiesiant „Nord Stream 2“.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo kritiškas „Nord Stream 2“ atžvilgiu ir tikino, kad projektas stiprina Rusiją bei silpnina pažeidžiamų valstybių, tokių kaip Ukraina, turimus politinius svertus.
 
Tačiau J. Bideno administracija taip pat pažadėjo labiau bendradarbiauti su Europos šalimis, įskaitant Vokietiją, kuri tvirtina, kad projektas yra būtina energetiniams poreikiams patenkinti, nepaisant nerimo dėl Rusijos.
 
„Kalbant apie mūsų sąjungininkus ir partnerius, teisinga būtų sakyti, kad jie nenustebs dėl bet kokių mūsų veiksmų. Mes ir toliau stebėsime veiksmus, kurie gali lemti papildomas nuobaudas, įskaitant sankcijas, tačiau manau, kad būtų klaidinga manyti, jog sankcijos yra vienintelis mūsų turimas įrankis“, – sakė N. Price’as.
 
Pirmadienį „Politico“ publikuotame straipsnyje Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Zbigniewas Rau ir Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusija yra „pavojingai arti“ dujotiekio užbaigimo.
 
Jei „Nord Stream 2“ pavyks užbaigti, ukrainiečiai esą įsitikins, kad Vakarams nerūpi jų saugumas.
 
„Raginame JAV prezidentą Joe Bideną imtis visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią projekto užbaigimui“, – rašė ministrai.
 
Savo ruožtu respublikonų partijos atstovai kaltino J. Bideną atsitraukus nuo pažadų imtis griežtesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu.
 
„Ši ataskaita yra dovana rusams ir jų bandymams pakenkti Europos energetiniam saugumui, destabilizuoti Ukrainą ir skatinti korupciją bei blogą įtaką visoje Europoje“, – teigė Senato Užsienio reikalų komiteto narys, respublikonas Jimas Rischas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 08:00

Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis penktadienį paragino Vokietiją sumokėti Lenkijai reparacijas, po to, kai Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Vokietija tiesia „Nord Stream 2“ dujotiekį kaip karo skolą Rusijai.
 
W. Steinmeieris interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad šalis turi istorinę pareigą nenusigręžti nuo dujotiekio, atkreipdamas dėmesį į Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu.
 
M. Morawieckis feisbuko įraše sakė besidžiaugiąs, kad W. F. Steinmeieris pripažįsta, jog Antrojo pasaulinio karo padariniai gali turėti įtakos šiandienos politiniams ir ekonominiams sprendimams.
 
„Lenkija niekada nesulaukė reparacijų, nepaisant nacistinės Vokietijos padarytos didžiulės žalos. Buvo nužudyta 6 mln. lenkų. Į griuvėsius paversta tūkstančiai miestų ir kaimų, įskaitant Lenkijos sostinę Varšuvą“, – parašė M. Morawieckis, kartu prisegdamas sunaikintos sostinės nuotrauką.
 
Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau premjeras sakė, kad „Nord Stream 2“ statybų negalima laikyti kompensacijos forma – jos verčiau tik pakenks Europos solidarumui, teigė M. Morawieckis.
 
„Tiltų tarp Europos ir Rusijos statybos negali vykti virš Vidurio ir Rytų Europos galvų“, – sakė Lenkijos premjeras.
 
W. F. Steimeierio komentarai sukėlė pasipriešinimą ir Ukrainoje – šalyje, pro kurią šiuo metu į Europą transportuojama didžioji rusiškų dujų dalis.
 
Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „PiS“ pastaraisiais metais ne kartą iškėlė reparacijų klausimą. Vokietijos vyriausybė atmeta šalies reikalavimus, teigdama, kad jie buvo patenkinti susitarimu „Du plius keturi“, pasirašytu 1990 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 16:40

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį paprieštaravo Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio pasisakymams, kuriuose „Nord Stream 2“ dujotiekis siejamas su nacistinės Vokietijos nusikaltimais Antrojo pasaulinio karo metais.
 
„Nors aš sutinku su Vokietijos prezidentu dėl to, kad pokario skolos nėra grąžintos, „Nord Stream 2“ nėra kompensacija“, – savo „Twitter“ paskyroje teigė M. Morawieckis.
 
„Tai yra žingsnis Europai už nugaros“, – pareiškė jis, pavadindamas dujotiekį „antieuropietišku projektu, kuris jau greitai gali pasitarnauti agresyviai Rusijos politikai“.
 
„Tai padidina ES priklausomybę, kenkia ekonomikai ir saugumui. Pats laikas tai sustabdyti“, – apie „Nord Stream 2“ rašė M. Morawieckis.
 
F. W. Steinmeieris interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ gynė dujotiekio projektą, teigdamas, kad jis yra vienas iš paskutinių likusių tiltų tarp Rusijos ir Europos. Vokietijos prezidentas kaip argumentą pasitelkė vokiečių invaziją į SSRS Antrojo pasaulinio karo metais.
 
„Tuometinėje Sovietų Sąjungoje karo aukomis tapo daugiau nei 20 mln. žmonių. Tai nepateisina šiandieninės Rusijos politikos blogybių, tačiau neturėtume pamiršti platesnio vaizdo“, – tvirtino F. W. Steinmeieris.
 
Šie komentarai netrukus sulaukė Ukrainos kritikos.
 
„Taigi ciniška, ypač šioje diskusijoje, pasinaudoti nacių teroro režimu ir priskirti milijonus nuo Vokietijos karo mašinos žuvusių SSRS gyventojų tik Rusijai“, – sakoma Ukrainos ambasadoriaus Berlyne Andrijaus Melnyko pasirašytoje notoje.
 
Ukraina yra viena aršiausių „Nord Stream 2“ dujotiekio kritikių. Beveik užbaigtu dujotiekiu ketinama kasmet į Vokietiją tiekti po 55 mlrd. kub. metrų rusiškų dujų.
 
Kijevas šiuo metu iš Maskvos gauna tranzito mokesčius už per Ukrainos teritoriją į Europą transportuojamas rusiškas dujas. Ateinančiais metais Rusija ketinam mažinti tranzitu gabenamas dujų kiekį.
 
Tuo tarpu JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis. Vašingtonas jau yra įvedęs sankcijas bendrovėms, prisidėjusioms prie dujotiekio tiesimo, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau palaiko šį projektą.
 
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais žuvo 6 mln. Lenkijos gyventojų, iš jų apie 3 mln. žydų.
 
Nors nuo karo pradžios praėjo daugiau nei 80 metų, Lenkija tvirtina, kad Vokietija vis dar yra skolinga jai reparacijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 16:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Vokietijos pozicija dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ nesikeičia, vasario 5 d. pareiškė kanclerė Angela Merkel po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, nepaisant Kremliaus kritiko Aleksiejaus Navalno baudžiamojo persekiojimo Rusijoje ir keleto ES diplomatų išsiuntimo iš šios šalies. Pasak A. Merkel, ES šalys artimiausiu metu bendradarbiaus, kad „parengtų europietišką energetikos strategiją“ ir išsaugotų strateginius mainus su Rusija (delfi.lt).

Istorija kartojasi? 2005 m. Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis tapo Rusijos koncerno „Gazprom“ Stebėtojų tarybos pirmininku. Toks netikėtas karjeros posūkis labai nustebino tiek Vokietijos, ES, Europos Parlamento narius, tiek ir įvairių valstybių politikus bei žiniasklaidą. Ekskancleris, ilgą laiką derėjęsis dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream“ tiesimo, gavo aukštą (vadovaujamą) postą Rusijos energetikos sektoriuje: tapo stebėtojų tarybos pirmininku stambioje bendrovėje. Kilus skandalui, tarptautinėje bei Vokietijos, ES narių žiniasklaidoje buvo teigiama, kad V. Putino vadovaujamai Rusijai pavyko įsiūlyti netiesioginį kyšį vienam buvusiam svarbiausių ES šalių vadovų.

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Gal ir baigusiai kancleriauti A. Merkel V. Putinas pasiūlys solidų postą? Toks ekonominis Molotovo-Ribbentropo paktas.

Bet ne viskas taip paprasta. Apie tai rašo „Bloomberg“ (bloomberg.com).

Šis dujotiekis niekada neturėjo būti pastatytas ir jame niekada nebus nieko, išskyrus orą … Sprendimą sustabdyti „Nord Stream-2“ projekto įgyvendinimą naujasis Vokietijos kancleris gali priimti po Angelos Merkel atsistatydinimo šiais metais.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„Ir ji žino, kad tam tikru momentu naujoji konservatyvi žaliųjų vyriausybė gali paskelbti akivaizdų dalyką: šis dujotiekis niekada neturėjo būti pastatytas ir jame niekada nebus nieko, išskyrus orą“, – pažymi „Bloomberg“.

Trečdalis kairiųjų centro partijų Vokietijoje nori sustabdyti projekto įgyvendinimą. Kai kurie krikščionys demokratai siekia to paties.

„Merkel žino, kad „Nord Stream 2“ tęsis tik iki federalinių rinkimų rugsėjo mėnesį “, – rašo laikraštis.

Maloni prognozė, ypač Ukrainai, per kurios teritoriją už nemažus pinigus Vladimiras Putinas kol kas priverstas eksportuoti savo dujas į Vakarus.

2021.02.06; 15:00

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Vokietiją su Rusija Baltijos jūra sujungsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ kenkia transatlantiniam saugumui, teigia JAV Valstybės departamentas.
 
„Nord Stream 2“ ir antroji „Turk Stream“ linija yra skirtos sustiprinti Rusijos turimus svertus mūsų sąjungininkų ir partnerių atžvilgiu, o jie kenkia transatlantiniam saugumui“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
N. Price’o teigimu, JAV ir toliau stebės „Nord Stream 2“ tiesimą ir kitus darbus. Šiuo metu nutiesta jau daugiau nei 90 proc. dujotiekio.
 
„Stebėsime dujotiekio užbaigimo ir sertifikavimo veiklą. Jei tai įvyks, imsimės ryžtingai svarstyti sankcijų taikymą“, – teigė jis.
 
Atstovas taip pat tvirtino, kad sankcijos yra tik vienas iš daugybės JAV turimų įrankių.
 
JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis. Vašingtonas yra įvedęs sankcijas bendrovėms, prisidėjusioms prie dujotiekio tiesimo, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau palaiko šį projektą.
 
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 10:55

Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nepakeitė savo „pagrindinės pozicijos“ dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, nepaisant Prancūzijos raginimų nutraukti šį projektą dėl Maskvos susidorojimo su opozicija.
 
Kanclerės Angelos Merkel atstovė Martina Fietz sakė neturinti „naujos informacijos“ apie projektą. „Vyriausybė nepakeitė savo pagrindinės pozicijos“, – reporteriams sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 02:00

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Prancūzija pirmadienį paragino Vokietiją dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno suėmimo Maskvoje nutraukti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą su Rusija.
 
„Visada sakėme, kad turime didžiulių abejonių dėl šio projekto tokiame kontekste, – „France Inter“ radijui sakė jaunesnysis Europos reikalų ministras Clementas Beaune. – Iš tiesų, jau anksčiau tai sakėme.“
 
Jungtinės Valstijos ir kelios Europos šalys, įskaitant Lenkiją bei Baltijos šalis, kritikuoja „Nord Stream 2“ projektą ir tvirtina, kad jis padidins Vokietijos ir ES priklausomybę nuo rusiškų dujų.
 
Vokietija savo ruožtu tęsia projektą, o gruodį buvo atnaujinti beveik metus dėl JAV sankcijų sustoję tiesimo darbai.
 
C. Beaune teigimu, Europos lyderiai svarsto naujas sankcijas Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino susidorojimo su A. Navalno vedamais protestuotojais. A. Navalnas buvo suimtas sausio viduryje, jam gresia keli metai nelaisvės.
 
Sekmadienį tūkstančiai protestuotojų, nepaisydami valdžios perspėjimų, susirinko į demonstracijas nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo.
 
Protestai dėl Kremliaus kritiko A. Navalno suėmimo rengiami jau antrą savaitgalį iš eilės.
 
„Sankcijos jau buvo įvestos, galime tai padaryti, bet reikia suprasti – jų nepakaks“, – sakė C. Beaune.
 
„Nord Stream“ galimybė yra svarstoma“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad „tai yra Vokietijos sprendimas, nes dujotiekis yra Vokietijoje“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.01; 10:50

„Nord Stream 2“ tiesimo laivas atnaujino darbus Danijos ekonominėje zonoje. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos laivas, tiesiantis prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“ pradėjo darbus netoli Danijos teritorinių vandenų, pranešė vamzdyno operatorė „Nord Stream 2 AG“.
 
Vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“, priklausantis Rusijos bendrovei KVT-RUS, anksčiau buvo pastebėtas apie 28 km į pietus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos.
 
Netoli šio laivo buvo dar keli Rusijos laivai, rodo „Vesselfinder“ ir „MarineTraffic“.
 
„Vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“ pradėjo parengiamuosius „Nord Stream 2“ tiesimo darbus Danijos išskirtinės ekonominės zonos koridoriuje“, – sakoma „Nord Stream 2 AG“ pranešime.
 
„Visi darbai yra atliekami laikantis atitinkamų leidimų“, – pridūrė bendrovė.
 
Būtent šioje teritorijoje, pagal „Nord Stream 2“ tiesimo planus, bus nutiestas daug aistrų sukėlęs dujotiekis, priklausantis Rusijos dujų milžinei „Gazprom“.
 
10 mlrd. eurų vertės dujotiekis „Nord Stream 2“ leis Rusijai Baltijos jūra tiekti dvigubai daugiau gamtinių dujų Vokietijai.
 
Ilgą laiką dujotiekiui griežtai nepritarė Jungtinės Valstijos, ypač – Donaldo Trumpo administracija, kuri skatino pirkti JAV gamtines dujas ir atvirai kritikavo Europos šalis dėl jų energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
 
Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys taip pat griežtai prieštaravo dujotiekiui, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų, o tuo Maskva galėtų pasinaudoti politiniam spaudimui didinti.
 
Europos Parlamentas penktadienį priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria ES raginama blokuoti 1 200 km ilgio dujotiekio užbaigimą.
 
„Nord Stream 2“ tiesimo darbai gruodį, po beveik metus trukusio sustabdymo dėl JAV sankcijų, buvo atnaujinti Vokietijos teritoriniuose vandenyse.
 
Danijos tarnybos leido atnaujinti tiesimo darbus nuo sausio 15 d.
 
Vis dėlto, „Nord Stream 2 AG“ kalbėjo tik apie „parengiamuosius“ tiesimo darbus dėl nežinomos JAV politikos pereinamuoju laikotarpiu tarp D. Trumpo ir Joe Bideno kadencijų.
 
Praeitą savaitę Vokietijos pareigūnai tikino, kad JAV įves sankcijas laivui „Fortuna“.
 
D. Trumpo 2019 m. pabaigoje pasirašytos sankcijų priemonės leistų įšaldyti prie dujotiekio tiesimo prisidėjusių bendrovių turtą ir apriboti vizų suteikimą su tiesimu susijusiems žmonėms.
 
Tiesa, dujotiekis yra beveik baigtas, o dauguma darbų likę Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.
 
Iš tiesų, „Nord Stream 2“ sudaro du lygiagretūs vamzdžiai. Danijos energetikos agentūros teigimu, šiuo metu likę nutiesti 69,2 km vieno ir 49,6 km kito vamzdžio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.25; 09:00

„Fridays for Future“ aktyvistai Vokietijos miestuose protestavo prieš dujotiekį „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Judėjimo „Fridays for Future“ (liet. „Penktadieniai už ateitį“) aktyvistai mažiausiai 13-oje Vokietijos miestuose surengė demonstracijas prieš dujotiekį „Nord Stream 2“.
 
Baltijos jūra šis dujotiekis leis rusiškas dujas tiekti tiesiai Vokietijai, kuri atsisako anglimis kūrenamų šiluminių jėgainių ir atominių elektrinių.
 
Jaunuoliai išėjo į gatves, be kita ko, Berlyne, Šverine ir Rostoke, kad pasmerktų gamtinių dujų kaip energijos šaltinio naudojimą.
 
„Jei norime išgelbėti savo ateitį, dujos nebėra išeitis“, – sakė viena iš protesto organizatorių Helena Marschall.
 
Protestuotojai ragino Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės, kur užbaigiamas dujotiekis, valdžią nedelsiant nutraukti tiesimo darbus.
 
Meklenburgas-Pomeranija į žiniasklaidos akiratį pateko anksčiau sausį, nes bandė su „klimato“ fondo pagalba. apeiti JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekiui.
 
Fondas tikėjosi greitai supirkti ir laikyti dujotiekio užbaigimui reikalingas medžiagas, kad bendrovės būtų apsaugotos nuo JAV įvestų sankcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 04:55

Berlynas neketina nusileisti ginče su Jungtinėmis Valstijomis dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Mums nereikia kalbėti apie Europos suverenitetą, jei tai yra suprantama kaip darymas visko taip, kaip to ateityje norės Vašingtonas“, – naujienų agentūrai DPA sakė H. Maasas, likus mažiau nei mėnesiui iki sausio 20 d., kuomet Joe Bidenas pradės eiti JAV prezidento pareigas.
Berlynas tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius santykius su Vašingtonu, kai JAV vadovu taps J. Bidenas.
 
Tiesa, teigė H. Maasas, tarp JAV ir Vokietijos vis dar yra nesutarimų.
 
„Vokietijos vyriausybė nepakeis savo pozicijos dėl „Nord Stream 2“. Svarbu tai, kad mūsų nuomonės dėl esminių strateginių ir geopolitinių klausimų sutampa, kad esame toje pačioje aikštelės pusėje“, – sakė jis.
 
Vis dėlto, kaip ir D. Trumpas, J. Bidenas JAV pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu nepakeis – išrinktasis prezidentas taip pat prieštarauja rusiškam dujotiekiui.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio 94 proc. jau nutiesta, rusiškos dujos būtų tiekiamos tiesiogiai Vokietijai.
 
JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis.
 
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto

Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron.

Lietuvai – didelė garbė. Prancūzija – įtakinga valstybė, priklausanti NATO ir Europos Sąjungai, todėl džiaukimės, jog Prancūzijos lyderis teiksis svečiuotis Vilniuje. Juolab kad Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Be to, susitikimų Lietuvoje metu bus aptarti, kaip skelbia Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė, svarbūs prekybos, ekonomikos, mokslų, inovacijų, kibernetinio saugumo klausimai. Naudodamasis proga prancūzų lyderis taip pat aplankys NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Prancūzijos karius.

O ELTA praneša, kad Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė atvyksiančiam Prancūzijos lyderiui net garbės daktaro vardą suteikti.

Visus svečius privalu garbingai sutikti.

Tik ar Prancūzija – nuoširdi mūsų sąjungininkė? Net jei Lietuva trokšte trokštų tapti pačia geriausia Prancūzijos drauge, ar mums pavyktų tai padaryti? Prisiminkime, kaip Prancūzija dar visai neseniai mėgino Rusijai prakišti du karo laivus „Mistral“. Suskaičiuokime, kiek kartų oficialusis Paryžius riejosi su oficialiuoju Vašingtonu? Beje, šią aplinkybę – dešimtmečiais trunkantį prancūzų šnairavimą JAV pusėn – tiesiog privalu įsidėmėti. Jei Prezidentas G.Nausėda labai šiltai glebesčiuosis su E.Macronu, ar tai patiks Vašingtonui? Ir kodėl turėtų patikti?

Kitas svarbus aspektas – kaip prancūzai žvelgia į Baltijos šalims didelį galvos skausmą keliantį dujotiekį „Nord Stream 2“? Argi oficialoji Prancūzija – mūsų pusėje?

Dar vienas ramybės neduodantis galosūkis: kodėl E.Macronas taip pataikauja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui? Slaptai.lt portale jau buvo pastebėta: „prancūzų apžvalgininkas Žanas Dominikas Meršė leidinyje „L`Opinion“ teigia, jog Prancūzijos prezidentas – dviveidis: Turkijos prezidentą visuomet aršiai kritikuoja, o štai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bendrauja taip, tarsi Kremliaus vadovas būtų pats didžiausias demokratas, pats tikriausias humanistas“.

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Atidžiai analizuojant Prancūzijos užsienio politiką mums būtina žinoti, su kokiomis NATO ir ES šalimis ši valstybė nesutaria. Žvelgdami būtent per tokią prizmę matysime, jog Prancūzija konfliktuoja ne vien su JAV – pačia įtakingiausia NATO nare. Ji riejasi ir su kita įtakinga NATO nare – Turkija, turinčia vieną iš galingiausių kariuomenių Europos žemyne. Tad jei G.Nausėda labai pataikaus E.Makronui, jis rizikuos atšaldyti santykius ne tik su JAV, bet ir Turkija. O jei žvelgsime dar atidžiau, tai per daug pataikaudami ponui E.Makronui rizikuojame sujaukti santykius net ir su Vokietija.

Kodėl – dar ir su Vokietija? Prancūzijos simpatikai Lietuvai mėgsta įrodinėti, jog Prancūzija tiesiog negalinti labai bičiuliautis su Turkija, nes Paryžiuje, Marselyje, Lione, Grenoblyje, Nicoje gyvena gausios armėnų bendruomenės. Pabandytų E.Makronas ir jį remiančios politinės partijos bent sykį nepaminėti 1915-aisiais nutikusios tragedijos kaip “armėnų tautos genocido“, čia pat prašvilptų rinkimus. Šitaip mąstantys prancūzofilai teisūs. Prancūzijoje išties gausios armėnų bendruomenės, o jų nariai – įtakingi verslininkai, menininkai, bankininkai.

Bet tada nepamirškime, jog Vokietijoje gyvenanti gausi turkų bendruomenė, ir vokiečių politikams, siekiantiems valdžios, taip pat svarbu užsitikrinti kuo platesnių sluoksnių paramą, įskaitant skaitlingas turkų bendruomenes. Vargu ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir ją palaikanti valdančioji koalicija drįstų akis labai aršiai draskyti Turkijos prezidentui mosuodama „armėnų tautos genocido“ plakatais. Štai kaip viskas susipynę.

Teroristų išpuolis prieš Turkijos diplomatus Vienoje 1984 metais

Pabandykime bent akimirkai įsivaizduoti, jog, sakykim, Prancūzijoje armėnų diaspora – labai menkutė. Manykime, jog Prancūzijoje – gausi turkų bendruomenė. Ar Prancūzijos prezidentas pultų kiekvieną pavasarį 1915-uosius minėti kaip „armėnų tautos tragediją“? Greičiausiai arba nutylėtų, arba kreiptų politiką į kitą pusę. Štai toks valstybių dviveidiškumas – atgrasus. Solidžios, įtakingos, civilizuotos valstybės pirmiausia turėtų ieškoti tiesos, o ne skaičiuoti, kaip turgavietėje, kokia bendruomenė gausesnė, kokia – mažesnė, todėl ne tokia svarbi.

Juolab kad Prancūzija, jei jau veržte veržiasi atgailauti už praeities nuodėmes, išties turinti už ką galvą barstyti pelenais. Apie tai, kokios bjaurios prancūziškos nuodėmės Alžyre, jūsų leidinyje jau sykį rašė žurnalistai Gintaras Visockas ir Irma Ąžuolė. Štai I.Ąžuolė straipsnyje „Modernioji Prancūzija išpažino dar ne visas savo nuodėmes Alžyre“ skelbė: „Prancūzijai tenka mokėti sąskaitas už kolonijinę praeitį. Ir šiandien labai jautri ir sudėtinga tema yra atsakomybė už milijonus gyvybių Alžyro kare (1954-1962). Daugiau nei šimtą trisdešimt metų valdytą koloniją, ilgainiui paverstą Prancūzijos provincija, siekta išlaikyti visomis išgalėmis. Paryžius savo ginkluotosioms pajėgoms suteikė ypatingus įgaliojimus – laisvę žudyti ir kankinti.“

Nors I.Ąžuolės straipsnyje užsimenama apie Prancūzijos prezidentų, įskaitant ir E.Makroną, pastangas atsiprašyti Alžyro arabų, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad „Represinės kolonijinės politikos istorija vis dar glūdi užrakinta giliuose stalčiuose, dalis dokumentų sunaikinta. Pasak tyrėjų, atkurta tik apie 2  proc. informacijos apie prancūzų kariuomenės nusikaltimus“.

Apart šių niuansų Prancūzija turinti dar vieną nuodėmę, kuri kruoščiai slepiama nuo visuomenės akių. Prancūzijos istorijoje būta laikotarpių, kai oficialusis Paryžius nuolaidžiavo teroristams. Remiantis JAV duomenimis, nuo 1970 iki 1981 metų imtinai nuo teroristų iš ASALA ir Dašnakcutiun rankų Europos sostinėse žuvo 28 turkų diplomatai ir jų šeimų nariai bei 34 visai niekuo dėti europiečiai (apie tris šimtus europiečių – sužeista). Šių organizacijų smogikai siautėjo ir Prancūzijos miestuose. Apie tai 1983 metais išsamiai rašė „The New York Times“.

O kaip tuomet reagavo Prancūzijos valdžia? Nerodė griežtumo. Kodėl pasirinkta nuolaidžiavimo taktika?

Vienareikšmio atsakymo nėra. 1983 metais ASALA (Sekretnaja armija osvoboždenija Armėniji) pagrasino raketomis apšaudysianti Prancūzijos ambasadą Teherane, jei prancūzai nepaleis į laisvę 21 teroristo, siejamo su sprogimu tarptautiniame Prancūzijos Orli oro uoste. Užuot principingai pasielgusi Prancūzija užmezgė flirtą su smogikais. Anuomet Paryžiuje net kilo visuomenės pasitiktinimas. Į protestus išėję prancūzai kėlė klausimą: kas gi dangsto teroristus Prancūzijoje?

Į šį klausimą atsakyti būtų galima tokiais žodžiais – įtarimai krentą Prancūzijos žvalgybai. Tačiau atvirą klausimą, „kur baigiasi prancūzų žvalgyba ir kur prasideda ASALA ir Dašnakcutiun teroristai“, oficialusis Paryžius anuomet nutildė pasirėmęs neva nacionalinio saugumo sumetimais.

ASALA smogikai

Tuomet Prancūzijos žvalgyba greičiausiai ir susibičiuliavo su slaptosiomis Armėnijos organizacijomis. Ieškojo kompromisų, abipusės naudos. ASALA ir Dašnakcutiun smogikai su prancūzų žvalgais dalinosi subtilia informacija apie padėtį Libane, Sirijoje, Irane, Pietų Kaukaze (ten – gausios jų bendruomenės), o prancūzų slaptosios tarnybos užmerkdavo akis, kai pastebėdavo jų suktumus verčiantis, sakykim, ginklų kontrobanda.

O kokia šiandien Prancūzijos užsienio politika? Niekas nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar oficialusis Paryžius vengia ištarti bent vieną piktesnį žodį, adresuotą Kremliaus vadovams, o štai kivirčytis su NATO partnerėmis Amerika ir Turkija – riejasi kiek tik širdis geidžia. Kartais atrodo, jog tikrosios Prancūzijos partnerės –Rusija ir Armėnija.

Ši keista draugystė pavojinga. Nepamirškime, kad tikrasis Armėnijos tikslas – supjūdyti Turkiją su kitomis NATO partnerėmis. Sukiršinti siekiama taip, kad Turkija arba būtų išstumta iš NATO arba, neapsikentusi priekaištų, dvigubų standartų ir užgauliojimų, pati pasitrauktų. Šis Armėnijos tikslas sutampa su Vladimiro Putino tikslais silpninti, ardyti NATO aljansą.

Prancūziškų užkulisinių politinių žaidimų neįmanoma nepastebėti. Tai daroma tarsi Prancūzijos prezidento E.Macrono rankomis. Prisiminkime paskutiniuosius oficialiojo Paryžiaus ir oficialiosios Ankaros susikibimus. Mums, europiečiams, dažniausiai atrodo, kad neteisi musulmoniškoji Turkija, o štai krikščioniškoji Prancūzija – šventa. Bet jei Prancūzija būtų šventa, prancūzai, pavyzdžiui, neskirtų apie 80 milijonų eurų kredito Turkiją ir Azerbaidžaną šantažuojančiai Armėnijai per vieną specialią vystymo agentūrą (apie šį kreditą E.Makronas informavo Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą nusiųstame „palaikymo laiške“ šių metų birželio mėnesį). Argi padoru remti agresyviai besielgiančią valstybę? Jei Prancūzija elgtųsi princpingai, ji per gausią armėnų bendruomenę mėgintų spustelėti Armėniją – tegul Jerevanas liaunasi piktaudžiavęs 1915-ųjų tragedija ir grąžina Azerbaidžanui tai, kas jai nepriklauso – Kalnų Karabachą. Jei Prancūzija būtų principinga, ji klaustų Jerevano – kada gi, po perkūnais, atsisakystite Rusijos karinės bazės Giumri mieste?

Bet kol kas – viskas atvirkščiai.

Prancūzijos žvalgybos kuo aiškiausiai mato, kaip oficialusis Jerevanas slapta organizuoja Sirijos, Libano armėnų bei Sirijos ir Libano kurdų smogikų perdislokavimą į Kalnų Karabachą, kad šie iš ten puldinėtų Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną (taip Azerbaidžaną remiančiai Turkijai sukuriama papildomų problemų). Ne tik stebi, bet gal net slapta talkina…

Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą

Jau net Egipto spauda (pavyzdžiui, leidinys cairo24.com) rašo, kaip aršiausi kurdų smogikai (kurdai – nėra vieningi, esama lojalių Turkijai) integruojami į karines armėnų pajėgas, kurių tikslas – kuo ilgiau neleist Azerbaidžanui atsiimti pagal tarptautinę teisę priklausantį Kalnų Karabachą. Remiantis Turkijos pranešimais, į šiuo metu Armėnijos kontroliuojamą Kalnų Karabachą jau permesta apie kelis šimtai kovotojų, mokančių rengti diversijas, partizanauti. Kad kurdų smogikai bei Libano ir Sirijos armėnai slapta per Siriją, Iraką ir net Iraną permetami į Kalnų Karabachą, gausiai rašo ir Azerbaidžano spauda. Lietuvai nekenktų karts nuo karto peržiūrėti rusų kalba leidžiamus turkiškus ir azerbaidžanietiškus leidinius. Kad į šį Gordijo mazgą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių.

O dabar atkreipkime dėmesį – kodėl Armėnijos ambasadorius Irake ponas Gračje Poladianas daug kartų svečiavosi tuose Irako regionuose, kurie gausiai apgyvendinti kurdais? Kai kurios kurdų grupuotės atsisakė leistis į Armėnijos ambasadoriaus pasiūlytą avatiūrą. Bet Armėnijos ambasadorius rado ir tokių, kurie mielai sutiko ginklu talkinti armėnams kariaujant dėl Kalnų Karabacho.

O čia dar – Kipro ultimatumas. Ekonominės sankcijos Baltarusijos režimui nebus taikomos tol, kol Europos Sąjunga nepaskelbs sankcijų Turkijai, kuri Viduržemio jūros rytuose ieško naftos ir dujų telkinių. Toks su Turkija konfliktuojančio Kipro reikalavimas. Tarsi Turkija Viduržemio jūroje neturėtų nė menkiausių teisių, tarsi jai Viduržemio jūroje niekas nepriklausytų.

Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.

Štai kaip supainiotas šiandieninis pasaulis.

Kaip išlaviruoti Lietuvai – nežinau. Į galvą pirmiausia šauna elementari mintis: jei Turkija – NATO narė, Prancūzijai pirmiausiai turėtų rūpėti ne Rusijos, ne Armėnijos, o JAV ir Turkijos interesai. Prancūzijai taip pat metas įsikalti galvon, kad Lietuva nemėgsta V.Putino ir Nord Stream 2.

O jei Prancūzija mananti kitaip, Lietuvos pareiga ne vien dalinti Universiteto garbės daktaro vardus. Mūsų pareiga priminti Prancūzijos prezidentui pagrindinį NATO principą dėl vienybės. Kas svarbiau – NATO šalių vienybė ar Prancūzijoje gyvenančios armėnų bendruomenės užgaidos?

Tik šitaip ir niekaip kitaip.

Post scriptum

Vaidas Saldžiūnas straipsnyje „Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai?“ (portalas delfi.lt) išsamiai rašo apie Rusijos organizuotas agresyvias karines pratybas „Kaukazas 2020“. Autorius nepamiršta svarstyti, ar šie manevrai kelia grėsmę Baltijos šalims. Tačiau nė žodeliu neužsimena, kad jose aktyviai dalyvauja ir armėnų kariškiai. Kaip teigia „Kavkazkij uzel“, šiose pratybose be rusų, baltarusių, pakistaniečių, kinų kariškių treniruojasi ir apie pusantro tūkstančio armėnų karių tiek savo teritorijoje, tiek Volgogrado srityje. Šiose pratybose nedalyvauja nei Turkijos, nei Azerbaidžano kariškiai (remiantis „Kavkazkij uzel“ duomenimis, Azerbaidžanas į pratybas nusiuntė du karinius stebėtojus).

2020.09.24; 08:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
„Vokietija yra labai silpnoje pozicijoje energetikos požiūriu. Jie atsidūrė labai, labai blogoje pozicijoje“, – Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje dėl atominių ir anglies jėgainių uždarymo sakė D. Trumpas.
 
Pirmadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas tvirtino, kad Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šalies reakcija į Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą turės įtakos ir „Nord Stream 2“.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas yra beveik užbaigtas. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
JAV jau įvedė vieną paketą sankcijų bendrovėms, kurios tiesia dujotiekį, o pareigūnai perspėjo, kad bus įvesta ir daugiau sankcijų.
 
D. Trumpas taip pat dar kartą pakartojo manąs, kad neteisinga yra tai, jog Vokietija perka energijos išteklius iš Rusijos, papildydama jos biudžetą, ir tuo pat metu neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:16

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą patvirtino Vokietijos vyriausybės pasiryžimą užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nepaisant JAV pastangų sužlugdyti projektą.
 
A. Merkel lankėsi savo rinkimų apygardoje Vokietijos šiaurėje, kur ji kalbėjo apie Vašingtono įvestas sankcijas asmenims, kurie yra susiję su „Nord Stream 2“ tiesimu ir eksploatacija.
 
„Mes nelaikome šių ekstrateritorinių sankcijų – tų, kurios siekia toliau nei Jungtinių Valstijų teritorija – teisėtomis“, – sakė A. Merkel.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis yra gana svarbus Meklenburgo-Pomeranijos federalinei žemei, kurioje yra ir A. Merkel rinkimų apygarda.
 
Pavyzdžiui, vamzdžiai „Nord Stream 2“ tiesti yra plukdomi iš nedidelio Zasnico uosto, o pabaigus dujotiekį gamtinės dujos atkeliaus į pajūrio Lubmino miestą.
 
JAV teigimu, „Nord Stream 2“ padidins ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir taip suteiks Maskvai daugiau politinės galios daryti įtaką Senajame žemyne.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
Kritikai savo ruožtu kaltina JAV bandant priversti savo sąjungininkę Vokietiją pirkti brangesnes gamtines dujas iš JAV.
 
Pernai JAV pradėjo taikyti sankcijas tiesiogiai prie „Nord Stream 2“ tiesimo prisidėjusioms įmonėms.
 
Praeitą mėnesį trys respublikonų senatoriai parašė laišką Zasnico uosto valdytojams, kuriame perspėjama, kad uostui gali būti įvestos sankcijos. Šios vadinamosios antrinės sankcijos padarytų uostui itin didelę žalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 10:33

Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.

Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.

Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.

Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.

Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija

Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…

Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?

Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…

2020.08.10; 11:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
 
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
 
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
 
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
 
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:25

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
 
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
 
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
 
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
 
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
 
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
 
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
 
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:20

Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.
 
„Transatlantiniai santykiai nepaprastai svarbūs. Mes dirbame, kad jie turėtų ateitį, – sakė ministras. – Bet dabar jie nebeatitinka abiejų šalių pretenzijų“. H. Maaso nuomone, „reikia skubiai imtis veiksmų“, kurie pašalintų ginčijamus momentus.
 
Bet Vokietijos URM vadovas nemano, kad, atėjus į Baltuosius rūmus kitam JAV prezidentui, santykiai iškart pagerės. „Nepakankamai įvertina struktūrinius pokyčius tie, kurie mano, kad, prezidentu tapus Demokratų partijos atstovui, transatlantinė partnerystė bus tokia, kaip anksčiau“, – pabrėžė ministras.
 
Dvišaliai Berlyno ir Vašingtono nesutarimai išryškėjo energetikos, gynybos ir prekybos srityse. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo VFR verslą už dalyvavimą projekte „Nord Stream 2“, reikalavo, kad Vokietija tučtuojau padidintų išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas ketina išvesti iš VFR dalį Amerikos kariuomenės kontingento.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:01

Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais buvo pasiruošęs pasitraukti iš NATO, naujoje savo knygoje teigia buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.
 
D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.
 
J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.
 
„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.
 
Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.24; 09:34