Norvegija

Žvalgyba

Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) apskundė teismo sprendimą paleisti šnipinėjimu įtariamą Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotoją Michailą Bočkariovą. Kaip pranešė ketvirtadienį Norvegijos telegramų biuras (NTB), kol kas jis tebėra suimtas. 

Anksčiau Oslo Apygardos teismas nusprendė paleisti Rusijos pilietį. Dabar, kaip patikslina NTB, jis liks suimtas iki apeliacijos svarstymo, kuris įvyks pirmadienį. 

Kaip sakė laikraščiui „Verdens Gang“ ruso advokatė Hegė Aakrė, jos ginamasis tikisi, kad Apeliacinis teismas paliks galioti Apygardos teismo sprendimą. Anot jos, „jokių techninių įrodymų, patvirtinančių M. Bočkariovui pateiktus įtarimus, negauta“.

Rusijos pilietis laikomas suimtas nuo rugsėjo 22 d. Trečiadienį M. Bočkariovas vėl davė parodymus PST. Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu. 

Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.

xxx

Rusijos URM rugsėjo 24 d. pareiškė protestą ir pareikalavo tučtuojau paleisti M. Bočkariovą.

Anksčiau Norvegijoje sulaikytas Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotojas M. Bočkariovas paleistas į laisvę. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadienį pranešė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.

Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu. 

Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

Trumposios naujienos

Norvegijos ginkluotosios pajėgos

Apeliacinis teismas Osle atmetė sulaikyto įtarus šnipinėjimu Rusijos piliečio Michailo Bočkariovo apeliaciją. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos telegramų biuras NTB, remdamasis teismo nutarimu.

„Bendras įrodymų bazės vertinimas leidžia daryti išvadą, jog persvarą turi versija, kad suimtasis Stortingo (Norvegijos parlamento) pastate rinko duomenis iš tinklų ir/arba kitų belaidžių signalų ir tuo būdu pažeidė baudžiamąjį kodeksą“, – skelbia teismo sprendimas.

Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. patvirtino, kad rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste buvo sulaikytas RF pilietis. Pasak jos atstovų, M. Bočkariovas sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.

Pirmadienį Fedracijos Tarybos pirmininko pavaduotojas I. Umachanovas patvirtino, kad Osle sulaikytas M. Bočkariovas yra Federacijos Tarybos aparato darbuotojas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.27; 07:08

Žvalgyba

Buvęs  norvegų pasienio policijos inspektorius, kurį Rusija suėmė apkaltinusi šnipinėjus, veikiausiai buvo neetatinis Norvegijos žvalgybos kurjeris. Apie tai rašo „The Washington Post“ redakcija, kurios žuralistui pavyko prakalbinti suimtojo Frudės Bergo advokatą.

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio 62-iejų metų Frudė Bergas įkalintas Maskvoje. Jo areštas sukėlė sąmyšį mieste, kuriame iki arešto gyveno. Juk jis niekam nekrito į akis. Jis turėjo žmoną, du vaikus ir penketą anūkų. Miestelyje nebent garsėjo kaip tamprių, draugiškų Norvegijos ir Rusijos santykių puoselėtojas. Kai kurie miestelio gyventojai mano, kad Bergas galėjo įkliūti tik todėl, kad nežinojo bendaująs su norvegų šnipais arba tiesiog tapo politinių intrigų auka Rusijai dirbtinai siekiant sukelti skandalą, įveliant į nemalonią situaciją JAV sąjungininkus.

Beje, sulaikytojo advokatas Briunjiulfas Risnesas štai taip tvirtino leidiniui „The Washington Post“: „Mes įsitikinę, kad tai – tikra norvegų šnipų itorija. Rusai juos sučiupo su įkalčiais“.

Advokato žodžiais remiantis, Bergo pažįstamas, susijęs su Norvegijos karine žvalgyba, sykį jį pristatė žmogui Osle, ir tas paprašė, kad Bergas keliaudamas į Rusiją kartu su savimi paimtų ir kažin kokius vokus. Bergas dažnai važiuodavo į Rusiją ir padėdavo ten rengti įvairius festivalius – meno ar slidinėjimo. Todėl tai neturėjo sukelti didelių įtarimų.

Kas buvo tuose vokuose? Pinigai. Svarbu tai, kad Bergas tikriausiai žinojo, kad kiekviename voke – trys tūkstančiai eurų grynaisiais. Kam buvo skirti pinigai, – nežinoma. Pasak advokato, jo ginamasis tokį veiksmą atliko keletą kartų.

Suimtasis ilgainiui tikriausiai pradėjo įtarti, jog paslaugas atlieka būtent žvalgybai. Ėmė nerimauti. Bet jį tęsti šią veiklą pastūmėjo tokie įtikinėjimai: „Nejaugi nenori būti geras norvegas?“ Tiesa, suimtąjam nė sykio nebuvo pasakyta, esą ši veikla – pavojinga. Paskutinį sykį vykdamas į Maskvą norvegas pagalvojo, kad dabar – tai jau tikrai paskutinį kartą.

Taip ir nutiko – tikrai paskutinį kartą.

Parengta pagal The Washington Post publikaciją (autorius – Antonas Trojanovskij).

2018.04.26; 10:21

Trumposios naujienos

Masines žudynes Norvegijoje surengęs Andersas Beringas Breivikas (Anders Behring Breivik), kuris neseniai oficialiai pakeitė vardą į Fjotolfo Hanseno (Fjotolf Hansen), savo kalinimo sąlygas apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), ketvirtadienį pranešė jam atstovaujantis teisininkas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. 

breivikas
Andersas Breivikas
breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Anksčiau šį mėnesį Norvegijos Aukščiausiasis teismas atsisakė svarstyti šio 2011-ųjų liepą Norvegijoje dvigubą teroro aktą surengusio ir 77 žmones pražudžiusio ultradešiniųjų pažiūrų ekstremisto skundą.

Vienas jam atstovaujančių teisininkų Eisteinas Sturvikas (Oeystein Storrvik) tuomet žadėjo, kad jo klientas pateiks apeliacinį skundą Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Šio skundo pagrindas – pernelyg didelė izoliacija ir tai, kad ji tęsiasi ilgą laiką“, – Norvegijos transliuotojui NRK sakė E. Sturvikas.

A.Breivikas siekia, kad būtų panaikinta kovą Norvegijos apeliacinio teismo priimta nutartis, išaiškinusi, kad beveik visiška jo izoliacija kameroje, kurią sudaro trys atskiri kambariai, jo žmogaus teisių nepažeidžia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:11

Trumposios naujienos

Lietuva ir Norvegija pasirašė techninį susitarimą dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS komponentų ir raketų įsigijimo.

Spalio 20 d. pasirašytas techninis susitarimas dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS komponentų ir raketų įsigijimo iš Norvegijos ginkluotųjų pajėgų. Susitarime, kurį pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Norvegijos karalystės gynybos ministerija, apibrėžtos sąlygos ir šalių atsakomybės dėl NASAMS komponentų pirkimo ir pardavimo bei paramos, kurią Norvegija teiks Lietuvai vystant vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus. 

Oro gynybos sistema NASAMS
Oro gynybos sistema NASAMS.

„Techninio susitarimo pasirašymas yra vienas iš svarbiausių etapų vystant Lietuvos kariuomenės vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumus. Džiaugiuosi, kad mūsų sąjungininkė Norvegija sutiko ne tik parduoti NASAMS komponentus, kurie ypač sustiprins Lietuvos oro erdvės saugumą, bet ir padėti diegiant šią sistemą Lietuvos kariuomenėje,“ – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tęsdama vidutinio nuotolio oro gynybos projektą, Krašto apsaugos ministerija vykdys kitų NASAMS sistemos komponentų – radarų ir ugnies valdymo centrų – įsigijimą. Vėliau visi komponentai bus integruojami į vieningą sistemą, gebančią vykdyti oro gynybos užduotis: stebėti ir kontroliuoti oro erdvę, įspėti antžeminius padalinius apie oro grėsmę ir, esant būtinybei, naikinti taikinius.

Planuojama, kad vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos projektas kainuos šiek tiek daugiau nei 100 mln. eurų, o už šią sumą Lietuvos kariuomenei bus nupirktos dvi oro gynybos baterijos.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS Lietuvai planuojama bus perduota iki 2020 metų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (Nuotraukos autorius – forsvaret.no).

2016.10.23; 05:37

Ekonomika ir finansai

Užsienio investicijos kelia bendrąjį vidaus produktą, padeda kurti darbo vietas, gerina skolinimosi galimybes bei didina pasitikėjimą šalimi, todėl tiesioginės užsienio investicijos (TUI) laikomos vienu svarbiausių valstybės sėkmės rodiklių.

Lietuvoje jau porą metų fiksuojant TUI mažėjimą.

Norvegijos įmonių investicijos šalyje nuosekliai didėja ir 2014 metais vėl paaugo – sukauptos TUI praėjusiais metais pasiekė 803 mln. eurų.

Continue reading „Norvegija tampa vis svarbesne investuotoja Lietuvoje” →

Aktualijos

Kovo 11-osios Akto signataro, Lietuvos Seimo nario  Algirdo Patacko viešas laiškas, adresuotas Norvegijos parlamento nariams. Laiške – Algirdo Patacko požiūris į Norvegijos struktūras, iš Lietuvos pilietės atėmusias sūnų Gabrielių.

Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras.

Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba.

Continue reading „Ar Norvegija grįžta į barbarybę?” →

Aktualijos

Kai Norvegija atima iš lietuvių šeimos vaiką  ir perduoda auginti ne lietuviams, ji iš Lietuvos atima jos pilietį. Per daug naivu būtų tikėtis, kad ne lietuvių šeimojeužaugęs vaikas panorės būti Lietuvos piliečiu. 

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnį „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip.“

Nežinau, kokia tarptautinė sutartis numato kitai valstybei galimybę visiems laikams pagrobti Lietuvos piliečius. 

Continue reading „Ar ilgai leisim grobti savo vaikus?” →

Aktualijos

Trumpalaikiai interesai žvejoti Maskvai pasirodė svarbesni už aplinkos apsaugą viename iš paskutinių planetos regionų, išsaugojusių pirmapradį pavidalą. Rusija suabejojo Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) įgaliojimais.

Visi planai įsteigti jūrų draustinį Antarktyje pasirodė esą beprasmiški. Vokietijoje Bremerhafero mieste vykusios Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) derybos žlugo, praneša Akselis Bojanovskis laikraštyje Der Spiegel išspausdintame straipsnyje „Rusija trukdo steigti jūrų draustinį Antarktyje“.

Continue reading „Planus įsteigti Antarktyje draustinį Rusija sužlugdė vienu mostu” →

Aktualijos

2009 metais sezono hitu Norvegijoje tapo Bergensbaneno televizijos šou – tiesioginė septynių valandų kelionės traukiniu iš Oslo į Bergeną transliacija, rašo žurnale Time korespondentas Markas Luisas. Televizijos kompanija NRK parodė dar keletą tokio žanro laidų ir sulaukė rekordinių reitingų. Tai buvo penkių dienų kruizo išilgai Norvegijos vakarinių pakrančių, kelionės traukiniu iš Tronheimo į Bodo lydint muzikai, o taip pat „malkų degimo vakaro“ ir mezgimo vakaro transliacijos.

Ši koncepcija praminta „lėtąja televizija“, sakoma straipsnyje. Dabar ji tokia pat neatskiriama šių laikų norvegų kultūros dalis, kaip pasakos apie trolius ir šliaužiojimas bėgančiomis slidėmis. Daugiau kaip 3 mln. iš 5 mln. Norvegijos gyventojų tą ar kitą momentą žiūrėjo minėto kruizo transliaciją. „Malkų degimo vakarą“, taip pat ir keletą valandų žarijų blėsimą stebėjo daugiau kaip 1 mln. žiūrovų.

Continue reading „Norvegijos „lėtoji televizija“ pavergė milijonus žiūrovų” →

breivikas_oslo_gatve
Aktualijos

Antradienį kaltinamasis Andersas Beringas Breivikas teisme Osle pirmą kartą kalbėjo apie savo nusikaltimą. 2011 metų liepos 22 dieną Osle ir kurortinėje Utiojos saloje jis nužudė iš viso 77 žmones, primena „Tagesspiegel”.

Teisėjai paskelbė sprendimą, kad, skirtingai nuo proceso pradžios, visas penkias dienas, kurias pagal planą truks apklausa, publikai nebus demonstruojami Breiviko pasisakymų nei vaizdo, nei garso įrašai. Žiūrovai leidžiami į salę, be to, kas vyksta teisme, perduodama žurnalistams į spaudos centrus. Tiesiogiai žiniasklaidai bus transliuojami tik psichiatrų pasisakymai ir galutinis posėdis, skelbiant nuosprendį.

Continue reading „Anderso Beringo Breiviko procesas: kiek dėmesio galima skirti masiniam žudikui?” →

norvegija_1
Atsargiai

Liepos 22-ąją Norvegijos sostinėje Oslo centre nugriaudėjo du itin galingi sprogimai. Pirmoji bomba sprogo netoli Norvegijos vyriausybės rūmų. Preliminariais duomenimis, septyni žmonės tikrai buvo nužudyti, dar apie 15 asmenų sunkiai sužeista.

Norvegijos Vyriausybės per sprogimą nenukentėjo. Apie tai informuoja visos pasaulio informacinės tarnybos. Manoma, kad progimo epicentro būta tarp Norvegijos vyriausybės rūmų ir Norvegijos Energetikos ministerijos. Tiek Vyriausybės, tiek Energetikos ministerijos rūmai nebuvo sugriauti, tačiau ženkliai apgriauti. Pavyzdžiui, po pirmojo sprogimo išdužo Vyriausybės ir greta esančios laikraščio redakcijos pastatų langai.

Continue reading „Norvegijos sostinėje Osle – trys teroristiniai išpuoliai?” →