„Aš gyvenau ir mylėjau Vokietijoje, Berlyną laikau vienu iš savo mėgstamiausių miestų ir gal net kada nors vėl ten persikelsiu (beje, pažiūrėsim, kokia bus reakcija į šitą straipsnį), – taip pradeda savo rašinį The Daily Beast apžvalgininkas Džeimsas Kiorčikas.

„Bet jei turėsime omenyje dalykinius ir politinius Vokietijos ryšius su Rusija ir Iranu, o taip pat tai, kad Maskva dešimtis metų, nuo pirmojo šaltojo karo ir iki šiol, kultivuoja žvalgybos ir kolaborantų aktyvus, tai Amerikos žvalgybos tarnybos pasielgtų beprotiškai, jeigu nevykdytų Vokietijoje intensyvių šnipinėjimo operacijų“, – tęsia autorius.

Continue reading „Kodėl amerikiečiai šnipinėja vokiečius“

Šiandien aiškėja, kad liūdnai pagarsėjęs Edvardas Snoudenas taps Laisvojo universiteto Berlyne garbės nariu. O Vokietijos parlamentas intensyviai tiria E.Snoudeno išdavysčių dėka viešojoje erdvėje atsidūrusius dokumentus.

Taigi specialioji Bundestago komisija pradeda smulkiai ir nuodugniai analizuoti JAV slaptųjų tarnybų veiklos (omenyje turima Nacionalinio saugumo agentūra NSA) Vokietijos teritorijoje ypatumus. Vokiškosios komisijos vadovybė mano, jog amerikietiškosios slaptosios tarnybos NSA veikla – milžiniška, daugialypė. Visų detalių greitai ir lengvai neištirsi. Prireiks daug laiko ir jėgų.

Continue reading „Atsargiai – vokiškas idiotizmas arba vokiška išdavystė“

„Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) surenka daugybę žmonių atvaizdų iš internetinių žinučių, perimdama juos per savo globalines stebėjimo operacijas ir pasinaudodama sudėtingomis žmonių identifikavimo pagal veidus programomis“.

Tai perduoda The New York Times, remdamasis slaptais dokumentais.

„Žvalgybos agentūros pasitikėjimas veidų atpažinimo technologija žymiai sustiprėjo per pastaruosius ketverius metus, kai agentūra perėjo prie naujos kompiuterinės programos, kad panaudotų srautą atvaizdų iš elektroninių laiškų, SMS, socialinių tinklų, video konferencijų ir kitokio formato komunikacijų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „NSA surenka milijonus veidų iš interneto“

Po plataus ir išsamaus Edvardo Snoudeno interviu Amerikos kanalui NBC dvejopas požiūris į šį perbėgelį tik sustiprėjo. JAV valdžia iškart perėjo į puolimą. Perėjimas į puolimą – pagrįstas. NSA klausia, kodėl demaskuotojas E.Snoudenas, pastebėjęs Amerikos slaptųjų tarnybų neteisėtus veiksmus, nepasidalino savo nuogąstavimais su vadovybe, o iškart pasirinko išdavystės kelią…

Juk galėjo būti kiek kitaip, nei nutiko. Išvydęs, kaip Amerikos slaptosios tarnybos nusispjauna į pagrindines savo piliečių teises, per daug uoliai užsiimdamos sekimu, E.Snoudenas kreipiasi į savo vadus išdėstydamas priekaištus. Amerikos slaptųjų tarnybų vadovybė į E.Snoudeno pastabas nereaguoja. Tiesiog pataria nesikišti, kur nereikia. Arba dar blogiau: pagrasina sankcijomis.

Continue reading „Edvardo Snoudeno išdavystė ir Krymo okupacija“

Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.

Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!

JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus“

Kaip rašo laikraštyje The Guardian ponas Lucas Gardingas, 2013 metų vasarą, kai Edvardas Snoudenas dar slėpėsi Honkonge, laikraščio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) pasiūlė jam parašyti knygą apie NSA demaskuotoją.

Gardingas sutiko. Kartu su nedidele grupe leidinio bendradarbių jis pradėjo studijuoti Snoudeno archyvo dokumentus. Žurnalistai laikėsi visų atsargumo priemonių: prie kambario, kuriame jie dirbo, stovėjo apsauga, nešiojamieji kompiuteriai nebūdavo jungiami į internetą arba vietinius tinklus, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Knygos „The Snowden Files“ autorius: „Paragrafas nyko pats savaime““

Teodoras Elvinas Holas – dar amerikiečių fizikas, apkaltintas sąsajomis su sovietų „Atominės šnipų grupės“ veikla Antrojo pasaulinio karo metais.

Dokumentuose, NSA išslaptintuose tik 1996 metais, atsiskleidžia Holo ryšys su britų fiziku Klausu Fuksu, kurio šnipinėjimas Sovietų Sąjungos naudai buvo demaskuotas dar 1950 metais. Holas dirbo atominėje laboratorijoje Los Alamose, Niu Meksiko valstijoje, kur buvo kuriamos Amerikos atominės bombos (dvi iš jų vėliau buvo numestos Japonijoje ant Hirosimos ir Nagasakio miestų).

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „Venonos“ operacijos detalės paviešintos tik 1996-aisiais“

JAV prezidentas Barakas Obama „tesėjo žodį“: Amerikos specialiosios tarnybos liovėsi klausytis Bundestago kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono. Tačiau JAV prezidentas nutylėjo, kad NSA dar intensyviau ėmė klausytis A.Merkel aplinkos telefoninių pokalbių. Kaip išsiaiškino Bild am Sonntag žurnalistai, dabar stebimos 320 esminės Vokietijos personos, priimančios politikos ir ekonomikos sprendimus, taip pat ir VFR vidaus reikalų ministras Tomas dė Mezjeras.

Laikraštis pateikia „aukšto Amerikos specialiųjų tarnybų bendradarbio Vokietijoje“ pasisakymą: „Mes turime įsakymą neleisti atsirasti jokiems informaciniams nuostoliams ryšium su tuo, kad dabar negalima tiesiogiai klausytis kanclerės pokalbių“.

Continue reading „Amerikietiškas Vokietijos politikų pasiklausymas – teisėtas ar neteisėtas?“

Žvalgybos bendradarbiai, kurie tiria, kaip Edvardui Snoudenui pavyko prieiti prie daugybės slaptų dokumentų, tvirtina, kad jis naudojosi nebrangiomis ir visiems prieinamomis priemonėmis JAV Nacionalinio saugumo agentūros tinklams „iššukuoti“, rašo The New York Times.

Kaip pažymėjo aukšto rango žvalgybos bendradarbis, E.Snoudenas, pasinaudodamas web crawler programa, skirta paieškai saituose, indeksacijai ir rezerviniam kopijavimui, „šukavo mūsų sistemų duomenis“ ir lygiagrečiai dirbo savo kasdienį darbą. „Mes nemanome, kad tas žmogus sėdėjo prie kompiuterio ir pumpavo medžiagas vieną po kitos tokiais kiekiais“, – sakė atstovas. Tas procesas „automatizuotas“, pridūrė jis.

Continue reading „Edvardas Snoudenas pasinaudojo nebrangiomis priemonėmis, kad pranoktų NSA“

Dabar jau akivaizdu ir nėra ko slėpti – JAV Nacionalinio saugumo agentūra intensyviai klausėsi buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Fritz Kurt Schröder) pokalbių. Pagal tyrimo rezultatus, kuriuos atliko Voietijos televizijos kanalas NDR ir laikraštis Süddeutche Zeitung, amerikiečių specialioji tarnyba dar 2002 metais įrašė šį vokiečių politiką į vadinamąjį numanomų šnipinėjimo taikinių sąrašą. Įrašė 388-uoju numeriu.

Kaip tvirtina šaltiniai, artimi Amerikos vyriausybei ir NSA, G.Šrioderis pradėtas sekti dėl jo konfrontacinio kurso rengiantis Amerikos įsiveržimui į Iraką ir dėl galimo NATO skilimo. „Mes turėjome pagrindo manyti, kad G.Šrioderis netalkino būsimai Šiaurės Atlanto aljanso sėkmei“, – pareiškė vienas iš šaltinių, turinčių tiesioginės informacijos apie pasiklausymus.

Continue reading „NSA sekė ir Gerhardą Šrioderį“

„Ronis Polas (Rand Paul) neslepia savo prezidentinių ambicijų, – rašo The Wall Street Journal apie Amerikos senatorių respublikoną, – bet jis dar turi padirbėti, jei nori pelnyti pasitikėjimą kaip potencialus vyriausiasis vadas“.

Straipsnio autoriai siūlo pamąstyti apie užtarimą Edvardui Snoudenui. Bet ko verti tie užtarimai? Ar užtarimai nėra iš piršto laužti?

„Aš nemanau, kad Edvardas Snoudenas nusipelno mirties bausmės ar kalėjimo iki gyvos galvos“, – pareiškė R.Polas.

Continue reading „Užtarimas ponui Edvardui Snoudenui“

Tai pirmasis interviu būnant Rusijoje, kurį Edvardas Snoudenas davė asmeniškai, tvirtina The Washington Post, spausdinantis pašnekesio ištraukas. Interviu iš viso truko 14 valandų. Per tą laiką Snoudenas nė karto neatidengė užuolaidų ir nebuvo išėjęs į lauką, pažymi korespondentas Bartonas Gellmanas. Snoudenu tebesidomi „žvalgybos, kurių paslaptis jis atskleidė epiniais mastais“, aiškina jis.

Tai pirmasis interviu būnant Rusijoje, kurį Edvardas Snoudenas davė asmeniškai. Žurnalistui susidarė įspūdis, kad Snoudenas buvo nesusikaustęs ir guvus.

Continue reading „Edvardas Snoudenas: „mano misija atlikta““

„Vladimiras Putinas gali su dideliu pasitenkinimu apžvelgti besibaigiančius metus, – rašo Die Presse korespondentas Burkhardas Bishofas. – Juk ko tik tas valdingas politikas nesiėmė, jam viskas pasisekdavo: paskutinę minutę sutrukdė Vakarams surengti oro antskrydį prieš savo Sirijos protežė Asadą; Ukrainą skaudesniu ar nelabai skaudžiu ekonominiu spaudimu išvijo iš Europos lagerio atgal į Rusijos.

O paskui į jo lizdą įplasnojo Edvardas Snoudenas – tas pats amerikietis tiesos ieškotojas, kuris savo demaskavimais… sudavė transatlantiniams santykiams stipresnį smūgį, negu visos Sovietų ir Rusijos specialiųjų tarnybų ir diplomatų operacijos NATO blokui suardyti kartu paėmus… Visi nauji atskleidimai apie NSA veiklą puikiausiai atitraukia dėmesį nuo minčių apie tai, kokia sustingusi spectarnybinė valstybė tapo Rusija paties V.Putino laikais“.

Continue reading „Vladimiro Putino metai“

NSA valdininkai svarsto galimą nevienareikšmišką amnestiją, kurios rėmuose Edvardas Snoudenas grįžtų į JAV mainais už gausybę dokumentų, prie kurių demaskuotojas turėjo priėjimą dirbdamas agentūroje, rašo Spenceris Ackermanas laikraštyje The Guardian.

NSA atstovas Richardas Leggettas, atsakingas už numanomą žalą, kurią padarė Edvardo Snoudeno organizuotas informacijos nutekinimas, pranešė CBS News, kad amnestija vis dažniau laikoma nevienareikšmiška pačioje agentūroje, kuri jau pusmetį ginasi nuo piktų protestų visame pasaulyje, parduoda laikraštis.

Continue reading „NSA valdininkai svarsto galimybę amnestuoti Edvardą Snoudeną mainais už dokumentus“

Dokumentai iš Edvardo Snoudeno archyvo liudija, kad Amerikos ir Britanijos žvalgai neapsiribojo žemiškais reikalais – jie įsijungė į World of Warcraft ir Second Life virtualiuosius pasaulius, rinkdami žvalgybinius duomenis internetinių žaidimų pasaulyje, turinčiame milijonus žaidėjų visame pasaulyje, praneša The New York Times.

Bijodami, kad teroristinės ir nusikalstamos organizacijos pasinaudos žaidimais, kad slapta keistųsi pranešimais, perkėlinėtų piniginius išteklius ir rengtų suokalbius, žvalgybos tarnybų bendradarbiai įžengė į teritoriją, apgyvendintą skaitmeninių personažų, tarp kurių pasitaiko elfų, gnomų ir supermodelių, sakoma straipsnyje.

Žvalgai kūrė prasimanytus personažus, kad sektų ir verbuotų informatorius, neužmiršdami rinkti informacijos apie žaidėjų bendravimą tarpusavyje.

Continue reading „Žvalgai įsiskverbė į prasimanytą internetinių žaidimų pasaulį“

The Guardian korespondentai informuoja, kad leidinio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) kalbėjo Britanijos parlamento Specialiajame vidaus reikalų komitete. The Guardian suderintai puolamas ir bauginamas, siekiant priversti jį liautis spausdinti straipsnius apie stulbinančius Britanijos ir Amerikos valdžios slaptų sekimo programų mastus, pareiškė A.Rasbridžeris, pažymėdamas, kad tie straipsniai kelia didžiulį visuomenės susidomėjimą.

Liudydamas parlamento komitete apie gautus iš Edvardo Snoudeno straipsnius, pagrįstus JAV NSA medžiaga, vyriausiasis redaktorius pabrėžė, kad laikraštis „nepasiduos grasinimams, bet beatodairiškai taip pat nesielgs“. 

Continue reading „Laikraščio The Guardian nepavyksta įbauginti ryšium su NSA informacijos nutekėjimu“

2006–2009 metais FTB sraigtasparniai-šnipai kasdien skraidė virš Vašingtono šiaurės vakarų rajonų ir fotografavo statybos aikštelę, kur buvo statoma nauja Kinijos ambasada, pasakoja savo straipsnyje Foreign Policy istorinės knygos apie Amerikos specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas (Matthew M. Aid).

FTB norėjo išsiaiškinti, kur bus įkurtas ambasados ryšio centras. Bet Kinijos statybininkai paprasčiausiai užklojo dalį statinio brezentu.

FTB taip pat sekė kinų statybininkų judėjimą ir gyvenimą, tikėdamasis vieną kitą užverbuoti. Pasak neįvardyto kinų diplomato, kažkokie žmonės slapta apžiūrinėjo statybines medžiagas ir techniką – gal būtų įmanoma įterpti vidun „blakių“.

Continue reading „Kaip atidžiai FTB seka užsienio diplomatus“

„Medžioklės ir uostinėjimo“, kuriuos demonstruoja RF Federacinė saugumo tarnyba (FSB), fone jos kolegos amerikiečiai iš Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) atrodo kaip paprasčiausi „vargšai giminaičiai“. Taip Tagesspiegel korespondentas komentuoja NSA veiklos demaskavimų fone pasirodžiusią informaciją apie naujus įgaliojimus, kuriuose kitąmet neva tai turi gauti FSB.

„Rusijoje valdžia nori laisvai dirsčioti piliečiams per petį, kai jie sėdi priešais kompiuterį“, – rašo Kristofas von Maršalas (Christophas von Marschallas). Amerikiečiai žvalgai sekdami bent jau jautė gėdą, mano jis, ir todėl „internetines tarnybas, iš kurių ėmė duomenis, įpareigojo tylėti“. O Rusijos specialiosios tarnybos nieko neslepia: „piliečiai paprasčiausiai turi žinoti, kad valstybė juos kontroliuoja, – tai juos drausmina“.

Continue reading „Mokinys Obama ir mokytojas Putinas“

Straipsnis laikraštyje Le Monde apie tai, kaip JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) masiškai šnipinėjo Prancūzijos piliečius, sukėlė pasipiktinimų audrą, praneša La Libération žurnalistė Kordelija Bonal (Cordelia Bonal). Amerikiečiai savo kaltės neneigia, bet nutraukti sekimo nesirengia.

Be viso kito Le Monde žurnalistai pateikia grafiką, iš kurio matyti, kad nuo 2012 metų gruodžio 10-osios iki 2013 metų birželio 8-osios NSA įsirašė 70,3 mln. Prancūzijos gyventojų telefoninių pokalbių. Kokią tų duomenų dalį nusijoja Amerikos analitikai ir kokiems tikslams? Atsakymus į šiuos klausimus dar reikės išsiaiškinti.

Continue reading „Prancūzijos pykčio priežastys“

Vakarų žiniasklaidoje – naujas dėmesio Edvardui Snoudenui plyksnys. Portalas WikiLeaks pranešė, kad Rusijoje Amerikos aktyvistai – CŽV, NSA, FTB ir JAV teisingumo ministerijos demaskuotojai – įteikė E.Snoudenui Semo Adamso premiją, skirtą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Į Maskvą nuvyko E.Edvardo tėvas – Lonas Snoudenas. CŽV apgailestauja, kad perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas 2009 metais, „prašapo“.

Daily Mail antraštė ironizuoja: „O premija už savo šalies išdavystę skirta… Edvardas Snoudenas išėjo iš pogrindžio Maskvoje, kad pasiimtų premiją už „sąžiningumą žvalgybinėje veikloje“. Daugelis laikraščių svarsto, kokią išvadą reikia padaryti iš E.Snoudeno poelgio: ar reikalinga policinė valstybė, ar reikia reformuoti NSA, kaip išvengti naujų demaskavimų…

Continue reading „Už ką Edvardui Snoudenui įteikta premija: reikia „slaptos valstybės“ ar žvalgybinės reformos?“