NSA

Žvalgyba

Greg Miller / The Washington Post

„Pasak JAV oficialių asmenų, JAV žvalgybos tarnybos plečia šnipinėjimo operacijas prieš Rusiją smarkiau, nei bet kada per visą laiką po šaltojo karo“, – rašo The Washington Post.

Šaltinių, panorusių likti anonimais, tvirtinimu, į jas pasitelkti ir „nelegalūs CŽV agentai, NSA kibernetinio šnipinėjimo potencialas, palydovinės sistemos bei kiti žvalgybos ištekliai“, – praneša žurnalistas Gregas Mileris. Anksčiau Amerikos žvalgyba buvo persimetusi nuo Rusijos grėsmių prie teroristinių grėsmių, o taip pat zonų, kur JAV vykdė kovos veiksmus.

„Amerikos oficialūs asmenys sakė, kad tie žingsniai – tai pastangų atkurti JAV žvalgybos galimybes, kurios atrofavosi, net kai Rusija pasistengė patvirtinti savo galią kaip globalinė valstybė, elementas. Pasak šaltinių, per pastaruosius dvejus metus Maskvos agresija užklupdavo JAV netikėtai: kalbame apie Krymą, Rusijos įsikišimą į karą Sirijoje ir jos spėjamą vaidmenį hakerių operacijose prieš JAV ir Europą“, – sakoma straipsnyje.

Neįvardytas aukšto rango JAV žvalgybos bendradarbis sakė, kad Amerikos žvalgybos tarnybos „stengiasi iš tikrųjų pasivyti Rusiją“. Jis paaiškino, kad terorizmas išlieka pagrindiniu rūpesčių objektu, bet šviežiose Baltųjų rūmų ir JAV nacionalinės žvalgybos Direktoriaus valdybos direktyvose „Rusija pirmą kartą nuo SSSR žlugimo laikų“ pakilo Amerikos žvalgybos prioritetinių uždavinių sąraše.

Leidinyje tvirtinama, kad šnipinėjimo eskalacija – tai dalis JAV ir Rusijos tarpusavio konfliktinių santykių ir rungtyniavimo, kurie atsinaujino po 20 metų tylos.

„JAV oficialūs asmenys pabrėžė: nors poreikis turėti geresnių žvalgybinių duomenų apie Rusiją laikomas neatidėliotina prioritetine užduotim, niekas neketina CŽV ar kitų žvalgybų veikloje grįžti prie šaltojo karo mastų“, – rašoma leidinyje. Pasak atitarnavusių valdininkų, šaltojo karo įkarštyje JAV žvalgybos tarnybos sekimui SSSR ir jos satelitinėse šalyse dažnai nukreipdavo 40 proc. ir daugiau savo personalo bei išteklių.

„Amerikos oficialūs asmenys pareiškė, kad dabar CŽV ir kitos žinybos nukreipia su Rusija susijusiam šnipinėjimui daugiausia 10 proc. savo biudžeto, beje, per pastaruosius dvejus metus toji dalis išaugo“, – sakoma straipsnyje.

Bet kritikai kaltina Amerikos specialiąsias tarnybas per dideliu lėtumu.

„Nesugebėjimas suprasti Vladimiro Putino planų ir ketinimų – didžiausia žvalgybos nesėkmė po rugsėjo 11“, – pareiškė JAV kongreso Atstovų rūmų Žvalgybos reikalų komiteto pirmininkas Devainas Nunesas.

Bet, pasak Amerikos valdininkų, Putino ketinimus nelengva nuspėti.

JAV Nacionalinės žinybos valdybos direktorius Džeimsas R. Kleperis-jaunesnysis sakė, kad Putinas „impulsyvus ir lankstus“. „Kas sudaro jo ilgalaikį planą? Aš nesu įsitikinęs, kad jis jį turi, – sakė pernai Kleperis interviu. – Mano nuomone, jis kasdien veikia ekspromtu“.

Tiesa, Amerikos dimisijos žvalgai mano, kad Putinas vadovaujasi aiškiais motyvais: nori sugrąžinti Rusijai solidžios JAV varžovės statusą, išklibinti Vakarų šalių vyriausybes, o taip pat patikrinti, kaip smarkiai galima provokuoti priešininką, kol tas sureaguos, sakoma straipsnyje.

Bet ir veikiantys, ir buvusieji Amerikos valdininkai sutiko, jog Putinas griebiasi išskirtinio saugumo, kad nuslėptų savo ketinimus bei planus.

JAV išleidžia šnipinėjimui maždaug 53 mlrd. dolerių per metus. Laikraštis spėja, kad Rusijos žvalgybos biudžetas daug mažesnis. Bet, kaip tvirtina valdininkai, Rusija nukreipia į JAV didžiąją dalį savo išteklių ir naudojasi operatyvinių darbuotojų persvara. Amerikos šaltinių duomenimis, SVR (Užsienio žvalgybos tarnyba) turi ne mažiau kaip 150 agentų JAV teritorijoje, rašo autorius.

„CŽV, atvirkščiai, Rusijoje turi daugiausia keletą tuzinų case-karininkų (taip vadinami valdybos bendradarbiai, atsakingi už paslapčių grobimą užsienyje), dar keletą tuzinų išmėtyta Rytų Europoje ir buvusiose SSSR respublikose“, – rašo Mileris, remdamasis atitarnavusiais valdininkais.

„Pastaraisiais metais tas skaičius išaugo, nes CŽV davė dešimtis papildomų „naujokų“, išėjusių iš jo mokymo centro šalia Viljamsburgo (Virdžinija) pastato, kurie vėliau aprėps ir Rusijos šnipinėjimą. Bet, pasak valdininkų, mažai kas iš tų neseniai pasamdytų bendradarbių moka rusų kalbą, ir jiems prireiks metų metus mokytis, kad taptų veiksmingais case-karininkais, gebančiais verbuoti šnipus ir valdyti šnipinėjimo tinklus“, – sakoma straipsnyje.

Kai dėl kontržvalgybos išteklių, tai disbalansas dar didesnis, tvirtina amerikiečių atitarnavę valdininkai.

„Kontržvalgybos operacijoje, kurią vykdo (Maskva) prieš JAV ambasadą, rezultatas skaičiuojamas tūkstančiais“ bendradarbių, sako buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas.

Atitarnavę valdininkai tvirtina, kad FTB bendradarbių, kuriems pavesta sekti Rusijos vykdomą šnipinėjimą, žymiai mažiau.

„Buvusieji valdininkai sako, kad, nepaisant palyginti mažo skaičiaus, CŽV pastaraisiais metais stengėsi aktyviau verbuoti Rusijos oficialiuosius asmenis šnipinėti JAV naudai“, – sakoma straipsnyje. „Valdininkai sakė, kad, be to, CŽV agentai įžūliau ieško priėjimo prie Rusijos „objektų“ – mojuoja pakeliais pinigų, kad sugundytų numanomus „naujokus“ šalyje, kur viešpataujančia ideologija, išstūmusi komunizmą, tapo potraukis turtui“, – rašo straipsnio autorius.

Atsakydama Maskva sugriežtino Amerikos valstybės tarnautojų persekiojimą. Autorius primena birželio incidentą su amerikiečiu, kurį JAV ambasados Maskvoje rusų apsaugininkas pargriovė ant žemės. Oficialiuose pranešimuose tas amerikietis pavadintas diplomatu, bet laikraščio šaltiniai pareiškė, kad jis buvo CŽV bendradarbis ir dirbo Maskvoje po diplomatine priedanga.

O štai kibernetiniame šnipinėjime, Amerikos valdininkų nuomone, Rusija savo galimybėmis atsilieka nuo JAV.

Ir vis dėlto šaltiniai nuogąstauja, jog pagrindinės JAV galimybės šnipinėjimo sferoje taip nusilpo, kad joms atstatyti prireiks kelerių metų.

Pernai JAV Kongresas papildomai skyrė dešimtis milijonų dolerių šnipinėjimui, susijusiam su Rusija. „Bet oficialieji asmenys sakė, kad Amerikos žvalgybos tarnybos delsia įsisavinti tuos pinigus, o CŽV negavo papildomų įgaliojimų slaptoms operacijoms, nepatenkančioms į tradicines Maskvos šnipinėjimo kategorijas“, – sakoma straipsnyje.

Pasak korespondento, Putinas vargu ar patikės, kad JAV specialiųjų tarnybų veikla taip sukaustyta. Makfolas spėja, kad Putinas smarkiai perdeda CŽV ir kitų panašių organizacijų pasaulyje ir Vašingtone galimybes. „Bet kadangi jis taip žiūri į pasaulį, jis nori karą laimėti“, – pareiškė Makfolas.

Informacijos šaltinis: „The Washington Post“ leidinys.

2016.10.03; 06:23

Atsargiai

Ed Pilkington / The Guardian

„Bernis Sandersas stojo vadovauti chorui žymių visuomenės veikėjų, kurie ragina suteikti malonę Edavardui Snoudenui, sudaryt su juo ikiteisminę sutartį arba, kai kuriais atvejais, jį visiškai išteisinti, – praneša Edas Pilingtonas laikraštyje The Guardian. 

Pasaulyje kyla didelis vajus, kad oficialusis Vašingtonas suteiktų malonę JAV interesus išdavusiam ir Rusijoje šiuo metu besislapstančiam Edvardui Snoudenui. Toks judėjimas - labai keistas.
Pasaulyje kyla didelis vajus, kad oficialusis Vašingtonas suteiktų malonę JAV interesus išdavusiam ir Rusijoje šiuo metu besislapstančiam Edvardui Snoudenui. Toks judėjimas – labai keistas.

Pareiškime laikraščiui The Guardian politikas, užėmęs antrą vietą keliant Demokratų partijos kandidatus į prezidentus, nurodo, kad Snoudenas padėjo apšviesti Amerikos visuomenę, kaip NSA savo masinio stebėjimo sistema pažeidė piliečių konstitucines teises.

Sandersas tvirtina, kad turi būti paskelbtas sprendimas, pripažįstantis tiek „šokiruojančius atskleidimus“, kuriuos (Snoudenas) atvėrė pasauliui, tiek ir nusikaltimą, kurį jis tuo pačiu pats atliko. Bet tai reikia padaryti taip, kad jis būtų „gelbėjamas nuo ilgo kalėjimo ar amžinos tremties“.

„Prie Sanderso prisidėjo 20 žymių visuomenės veikėjų – pradedant Holivudo aktoriais bei roko muzikantais ir baigiant politikais, profesoriais bei Blac Live Matters judėjimo aktyvistais, kurie ragina Baraką Obamą rasti kokį nors būdą leisti Snoudenui grįžti namo į JAV iš tremties Rusijoje.

Šie balsai skambėjo The Guardian tą pačią savaitę, kai JAV buvo rodomas Oliverio Stouno filmas „Snoudenas“, o grupių koalicija, kuriai priklauso ACLU ir Amnesty International, pradėjo naują kampaniją už tai, kad prezidentas Obama suteiktų malonę (Snoudenui) prieš pasitraukdamas iš posto“, – sakoma straipsnyje.

Tarp rašiusiųjų laikraščiui The Guardian – ir demaskuotojas Danielis Elsbergas, 1970 metais išspausdinęs „Pentagono popierius“. Jis ragina leisti Snoudenui panaudoti visuomenės interesų gynimą kaip aplinkybę, atleidžiančią nuo atsakomybės.

Suteikti malonę Snoudenui aistringai ragina tokie meno pasaulio atstovai, kaip aktorė Siuzen Sarandon, režisierius Teris Džiliamas, romanistas Baris Eisleris ir dainininkas iš Sonic Youth Tiorston Muras, – rašo Pilkingtonas. – Su Snoudeno sugrąžinimo į tėvynę vėliava atėjo aukšti politikai iš abiejų Atlanto pakrančių, tarp jų buvęs JAV senatorius Markas Udalas, britų parlamentaras Deividas Vinikas ir vokiečių Žaliųjų partijos narys Hansas Kristianas Štriobelė. Tokius raginimus skelbia ir žymūs intelektualai, tokie kaip Noamas Chomskis, Kornelis Vestas ir buvęs Sanderso varžovas demokratų prezidentinėse varžybose Harvardo teisės profesorius Lourensas Lesigas.

„Ne visi, kas šiandien rašė The Guardian, simpatizuoja demaskuotojui, – pabrėžia straipsnio autorius. – Buvęs NSA direktorius Maiklas Heidenas pareiškia, kad Snoudeną reikia teisti „visu įstatymų griežtumu“, jeigu jis grįš namo. Stiuartas Beikeris, taip pat NSA bendradarbis, tvirtina, kad Snoudeno surengtas nutekinimas padarė daug žalos JAV nacionaliniams interesams. Daugelis iš rašiusiųjų mūsų leidiniui ginčija tą požiūrį“.

Informacijos šaltinis: „The Guardian“ leidinys.

2016.09.25; 03:13

Žvalgyba

John Schindler / The Observer

„Kurmiai“ – užsienio valstybės agentai, infiltruoti ilgam laikotarpiui, gali pridaryti milžiniškų nuostolių, laikraštyje „The Observer” rašo ekspertas Džonas R. Šindleris, anksčiau dirbęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitiku ir kontržvalgybos skyriaus bendradarbiu.

„Tas faktas, kad internete neseniai pasirodė itin slapti hakerių instrumentai, kuriais naudojasi NSA, vėl sutelkė nepageidautiną dėmesį į žinybą, kuri jau trejus metus kaip vijurkas sukasi dėl pabėgusio į Maskvą Edvardo Snoudeno, pavogusio iš NSA daugiau kaip milijoną slaptų dokumentų“, – rašo autorius.

Šindleris primena: kituose straipsniuose jis jau išaiškino, kad hakerių instrumentų nutekinimas – ne įsilaužimo rezultatas, o tikslus požymis, jog į NSA infiltruotas vadinamasis „kurmis“. 

NSA - JAV Nacionalinė saugumo agentūra.
NSA – JAV Nacionalinė saugumo agentūra.

„Apskritai, aš šitai tvirtinau jau keletą metų. Tiesą sakant, ne paslaptis, kad tarp NSA bendradarbių yra vienas ar keletas rusų „kurmių“, ir Snoudenas – nesiskaito“, sakoma straipsnyje.

„Daugelis žvalgybų bandė vogti NSA paslaptis, bet tik rusams pavyko tai daryti nuolat“, – tęsia autorius.

„Tiesą sakant, NSA įsteigimas – iš dalies rusų „kurmio“ nuopelnas. Viljamas Veisbendas, kuris ilgą laiką buvo sovietų agentas, Antrojo pasaulinio karo metais infiltravosi į JAV armijos padalinį, kuris užsiėmė priešo šifrų įminimu. Šaltojo karo pradžioje Veisbendas pridarė milžiniškų nuostolių, atskleidęs informaciją apie slaptas Amerikos ir Britanijos radiotechninės žvalgybos programas, nukreiptas prieš SSSR“, – sakoma straipsnyje.

Autorius pabrėžia, kad Veisbendas taip ir nebuvo teisiamas už šnipinėjimą, o NSA nuslėpė jo bylą.

Po 10 metų į SSSR pabėgo du NSA dirbę matematikai – Viljamas Martinas ir Bernonas Mičelas. 1963 metais nusižudė NSA direktoriaus vairuotojas Džekas Danlepas, demaskuotas šnipinėjęs Sovietų Sąjungai.

1965–1967 metais jaunas prie NSA prikomandiruotas kareivis Robertas Lipka, galėjęs prieiti prie plataus spektro slaptos informacijos, pardavinėjo KGB vadovybei viską, ką tik galėdavo gauti.

„Tuo laikotarpiu NSA struktūrose buvo įsitaisęs kitas „kurmis“, kurio vaidmuo buvo svarbesnis, bet jo pavardė taip niekada ir nebuvo oficialiai įvardyta. KGB šaltiniai rodė antrą sovietų žvalgybos infiltravimą į agentūros štabo būstinę, kuris truko daugiau kaip 10 metų ir garantavo Maskvai priėjimą prie tikro slaptos informacijos lobyno, bet to išdaviko asmenybė liko neįminta. Agentūros vadovybė niekada nerodė ypatingo suinteresuotumo aptikti tą ar kitus „kurmius“, – sakoma straipsnyje.

Autorius apibendrina: NSA ilgą laiką per mažai domėjosi kontržvalgyba, tad nereikia tikėtis, kad dabar kas nors pasikeitė. „Be to, mes turime konkrečios informacijos apie rusų „kurmį“ – arba „kurmius“ – kurie užsislėpę agentūroje dabar“, – tvirtina jis. 

2010 metais per operaciją „Vaiduoklių istorijos“ FTB agentai areštavo 10 Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos SVR nelegalių agentų. Pasak autoriaus, ji „pateikė svarbių įkalčių, rodančių, kad JAV teritorijoje vis dar yra SVR agentų, kurie kol kas nesugauti. Tas Rusijos šnipų tinklas padėjo aptikti NSA užsislėpusio vieno ar kelių „kurmių“ pėdsakus. Nuo to laiko praėjo 6 metai, o apie kokių nors Rusijos „kurmių“ areštus apskritai negirdėti“, – sakoma straipsnyje.

„Esama ir daugiau požymių, kad NSA struktūrose yra infiltravęsi rusų agentai, neturintys nieko bendro su Snoudenu“, – tęsia autorius. Jo nuomone, per mažai dėmesio skirta Kanados karo jūrininko Džefrio Delailo bylai, – jis buvo suimtas 2012 metais ir prisipažino, kad beveik 5 metus reguliariai pardavinėjo paslaptis GRU (Rusijos Glavnaja razvedyvatelnaja upravlenije) vadovybei. Žymi dalis tos informacijos buvo iš NSA.

Autorius akcentuoja, kad, pasak vieno eksperto, „GRU nesidomėjo kai kuriomis pačiomis geriausiomis medžiagomis, kurias Delailas būtų galėjęs pateikti, ypač iš mokslo bei technikos srities, taip pat informacija apie tai, kaip Kanada ir jos sąjungininkės saugo užšifruotus ryšio kanalus“.

Šindlerio nuomone, tai galima paaiškinti tik vienaip: Maskva jau turėjo tą informaciją ir, vadinasi, dabar gali pasiklausyti visų, ko tik panorės. Beje, Snoudenas negalėjo perduoti  tos informacijos, nes negalėjo prie jos prieiti.

„Ir apskritai, Snoudenas niekada nebuvo „žvalgas“, kokį jis save vaizdavo. Kompiuterininkas ir sistemos administratorius, menkai tesusigaudęs radiotechninės žvalgybos informacijoje, kurią jis pavogė ir paviešino, Snoudenas pasitarnavo kaip priedanga tikrajai Maskvos „žvaigždei“, – sakoma straipsnyje. Autoriaus nuomone, tikrasis rusų „kurmis“ (arba keletas „kurmių“) iki šiol dirba NSA struktūrose.

„Būkime teisingi NSA atžvilgiu. Visos mūsų žvalgybinės bendrijos – ir ypač visų mūsų vyriausybinių institucijų – tarnybinių darbų kontržvalgybos sferoje sąrašas paprasčiausiai slegiantis“, – sakoma straipsnyje.

Autorius ragina NSA vadovybei rimtai užsiimti saugumu ir pradžiai sugauti keletą Rusijos „kurmių“.

Informacijos šaltinis: The Observer

2016.08.25; 14:38

Žvalgyba

John Crudele / New York Post

„Finansinėms rinkoms metas rengtis spalio staigmenai“, – tvirtina Džonas Krudele laikraštyje The New York Post.

 Žinoma, spalis visada buvo sunkus mėnuo Volstritui. Tačiau rinkos požiūriu būtų protinga rengtis siurprizui kuo greičiau, nes jis gali užklupti rugsėjy ar net šį mėnesį, priklausomai nuo to, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs sukelti problemų. Nacionalinio saugumo agentūra

„Bet šiuo atveju kalbama net ne apie vieną siurprizą, o apie keletą galimų siurprizų“, – sakoma straipsnyje.

Tuos siurprizus autorius supranta kaip įvairias aplinkybes, kuriomis gali būti paskelbti elektroniniai laiškai, pagrobti hakerių (programišių) iš privataus Hilari Klinton kompiuterio serverio. Respublikonų partijos laiškų publikacijos nereikia tikėtis. Visų pirma todėl, kad Trampo pusėje – Putinas. Antra, todėl, kad jie greičiausiai parodytų, jog respublikonai susitarė prieš Trampą.

Pasak Krudele, Klinton laiškų turi ne tik Rusijos specialiosios tarnybos, bet ir NSA (Nacionalinė saugumo agentūra), kuri, kaip pranešė žurnalistui jo šaltinis iš šios agentūros, stebėjo, kaip rusai seka Hilari.

„NSA nė už ką nepaskelbtų tų laiškų oficialiai, bet visiškai galėtų juos nutekinti nutrūkęs nuo kontrolės agentas. Man sakė, kad Hilari nesutaria su NSA nuo pat pirmų savo dienų valstybės sekretorės poste“, – sakoma straipsnyje. Dingstis santykių pablogėjimui buvo Klinton reikalavimas įrengti Valstybės departamento apsaugotame informacijos centre neapsaugotas patalpas, kuriose ji galėtų naudotis savo Black Berry, sakoma straipsnyje.

„Jeigu kas nors NSA nuspręs nutekinti kokius nors Hilari laiškus, tai gali padaryti ne šiaip iš keršto, o dėl visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad, jeigu lapkričio 8-ąją Klinton laimėtų, rusai galėtų ją šantažuoti, jei demaskuoti laiškai iki to momento liks nepaviešinti, – pažymi Krudele. – NSA gali pasiteisinti – bent jau prieš save – tuo, kad ji užbėgo už akių galimai problemai. Tai galima pavadinti „prevenciniu nutekinimu“.

„Taip pat bus siurprizas, jei demokratai apmaus Trampą, – prognozuoja autorius. – Pavyzdžiui, nebus per didelio sukrėtimo, jei Vidaus apmokestinimo tarnyba pagaliau baigs Donaldo Trampo mokesčių dokumentacijos tyrimą ir prirems jį prie sienos“.

„Bet tai nebus siurprizas Volstritui neigiama prasme, nes – jeigu tuo pačiu metu neatsiras kokio nors kontrsiurprizo prieš Klinton, – tokia situacija paprasčiausiai patvirtins, kad Klinton bus pirmoji moteris prezidentė mūsų šalies istorijoje. O Volstritas, atrodo, su tuo jau sutiko“, – mano žurnalistas.

„Spalį rinką visuomet purto: griūtis 1929 metais, „Juodasis pirmadienis“ 1987-aisiais, minigriūtis 1989-aisiais – ir kokios nors naujienos apie Hilari gali vėl įsiūbuoti akcijas. Štai kodėl tai vadinama siurprizais“, – apibendrina Krudele.

Šaltinis: New York Post

2016.08.19; 06:24

Žvalgyba

Už poros žingsnių nuo oro uosto Šiaurės Karolinoje viena tamsiaplaukė, apsidairiusi, išpila skystą deguonį į šaldymo krepšį, prikimštą mažyčių aliuminio rutuliukų, pasakoja leidinys Newsweek.

„Po dispečerių bokštu iškyla tirštas baltas debesis – tokia „raganų sriuba“, kuri treška ir šnypščia, o niekieno nepastebėta tamsiaplaukė įšoką į savo džipą ir nuvažiuoja“, – rašo žurnalistas Džimis Popkinas.

Continue reading „Ar JAV žvalgyboms padeda ekstrasensai?” →

Žvalgyba

Foreign Policy korespondentas Eliasas Grolis pasakoja apie plykstelėjusį žvalgų ir entuziastų susidomėjimą ginkluotų konfliktų informacija, kurią galima gauti iš atvirų šaltinių. Tuo laikotarpiu, kai buvo rengiama RF ginkluotųjų pajėgų karinė operacija Sirijoje, tas procesas „buvo dokumentuojamas vos ne realaus laiko režimu“.

Kataloguojant ir analizuojant milžiniškus informacijos kiekius, gautus iš atvirų šaltinių, ko gero, niekas nepasidarbavo tiek daug, kaip 29-rių metų Rusijos pilietis Ruslanas Levijevas, įsteigęs organizaciją, kurią jis vadina Conflict Intelligence Team, – sakoma straipsnyje. 

Continue reading „Kai asmenukės (selfie) tampa žvalgybos instrumentu” →

Žvalgyba

„Viename iš tūkstančių aukštų daugiabučių, žiedu juosiančių Rusijos sostinę, jau dvejus metus slapstosi demaskuotojas Edvardas Snoudenas, kuris išsityčiojo iš JAV žvalgybos tarnybų, papasakojęs, kad jos kiša nosį į milijonų paprastų piliečių asmeninius pokalbius“, – primena Kerol Dž. Viljams laikraštyje Los Angeles Times.

Vienas iš viso to rezultatų – JAV Kongreso sprendimas uždrausti masiškai įrašinėti telefoninius pokalbius – „pirmasis per kelis dešimtmečius didelis JAV NSA (Nacionalinė saugumo agentūra) šnipinėjimo įgaliojimų apribojimas“. Žurnalistai, retransliavę Snoudeno atviravimus, gavo aukštus apdovanojimus, o režisierė Lora Poitras pelnė „Oskarą“ už dokumentinį filmą apie jį „Pilietis–4“  .

Continue reading „Perbėgėlis iš NSA Edvardas Snoudenas nori grįžti į JAV pagal savo sąlygas” →

Žvalgyba

Vokietijos slaptoji tarnyba BND ženkliai sumažino bendradarbiavimo su analogiškomis JAV struktūromis apimtis.

Tai – bloga žinia. JAV ir Vokietijos slaptųjų tarnybų veikla „ranka rankon“ – visuomet geriau nei „darbas atskirai“. Juk Vokietija – įtakinga ir galinga JAV sąjungininkė Europoje. Tad kodėl ir vardan ko pykstamasi?

Continue reading „Bloga žinia: vokiškos kliūtys amerikiečių žvalgybai” →

Žvalgyba

JAV Nacionalinio saugumo agentūra perėmė pagrindinių įtariamųjų buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbio Aleksandro Litvinenkos nužudymu susirašinėjimą ir pateikė faktų, liudijančių, kad Rusijos vyriausybė susijusi su jo žūtimi.

Apie tai rašoma straipsnyje, išspausdintame Didžiosios Britanijos laikraštyje The Telegraph, praneša Laisvės radijas.

Continue reading „JAV specialiosios tarnybos: Kremlius susijęs su Aleksandro Litvinenkos nužudymu” →

Aktualijos

„Aš gyvenau ir mylėjau Vokietijoje, Berlyną laikau vienu iš savo mėgstamiausių miestų ir gal net kada nors vėl ten persikelsiu (beje, pažiūrėsim, kokia bus reakcija į šitą straipsnį), – taip pradeda savo rašinį The Daily Beast apžvalgininkas Džeimsas Kiorčikas.

„Bet jei turėsime omenyje dalykinius ir politinius Vokietijos ryšius su Rusija ir Iranu, o taip pat tai, kad Maskva dešimtis metų, nuo pirmojo šaltojo karo ir iki šiol, kultivuoja žvalgybos ir kolaborantų aktyvus, tai Amerikos žvalgybos tarnybos pasielgtų beprotiškai, jeigu nevykdytų Vokietijoje intensyvių šnipinėjimo operacijų“, – tęsia autorius.

Continue reading „Kodėl amerikiečiai šnipinėja vokiečius” →

Atsargiai

Šiandien aiškėja, kad liūdnai pagarsėjęs Edvardas Snoudenas taps Laisvojo universiteto Berlyne garbės nariu. O Vokietijos parlamentas intensyviai tiria E.Snoudeno išdavysčių dėka viešojoje erdvėje atsidūrusius dokumentus.

Taigi specialioji Bundestago komisija pradeda smulkiai ir nuodugniai analizuoti JAV slaptųjų tarnybų veiklos (omenyje turima Nacionalinio saugumo agentūra NSA) Vokietijos teritorijoje ypatumus. Vokiškosios komisijos vadovybė mano, jog amerikietiškosios slaptosios tarnybos NSA veikla – milžiniška, daugialypė. Visų detalių greitai ir lengvai neištirsi. Prireiks daug laiko ir jėgų.

Continue reading „Atsargiai – vokiškas idiotizmas arba vokiška išdavystė” →

Žvalgyba

„Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) surenka daugybę žmonių atvaizdų iš internetinių žinučių, perimdama juos per savo globalines stebėjimo operacijas ir pasinaudodama sudėtingomis žmonių identifikavimo pagal veidus programomis“.

Tai perduoda The New York Times, remdamasis slaptais dokumentais.

„Žvalgybos agentūros pasitikėjimas veidų atpažinimo technologija žymiai sustiprėjo per pastaruosius ketverius metus, kai agentūra perėjo prie naujos kompiuterinės programos, kad panaudotų srautą atvaizdų iš elektroninių laiškų, SMS, socialinių tinklų, video konferencijų ir kitokio formato komunikacijų“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „NSA surenka milijonus veidų iš interneto” →

Žvalgyba

Po plataus ir išsamaus Edvardo Snoudeno interviu Amerikos kanalui NBC dvejopas požiūris į šį perbėgelį tik sustiprėjo. JAV valdžia iškart perėjo į puolimą. Perėjimas į puolimą – pagrįstas. NSA klausia, kodėl demaskuotojas E.Snoudenas, pastebėjęs Amerikos slaptųjų tarnybų neteisėtus veiksmus, nepasidalino savo nuogąstavimais su vadovybe, o iškart pasirinko išdavystės kelią…

Juk galėjo būti kiek kitaip, nei nutiko. Išvydęs, kaip Amerikos slaptosios tarnybos nusispjauna į pagrindines savo piliečių teises, per daug uoliai užsiimdamos sekimu, E.Snoudenas kreipiasi į savo vadus išdėstydamas priekaištus. Amerikos slaptųjų tarnybų vadovybė į E.Snoudeno pastabas nereaguoja. Tiesiog pataria nesikišti, kur nereikia. Arba dar blogiau: pagrasina sankcijomis.

Continue reading „Edvardo Snoudeno išdavystė ir Krymo okupacija” →

Aktualijos

Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.

Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!

JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus” →

Atsargiai

Kaip rašo laikraštyje The Guardian ponas Lucas Gardingas, 2013 metų vasarą, kai Edvardas Snoudenas dar slėpėsi Honkonge, laikraščio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) pasiūlė jam parašyti knygą apie NSA demaskuotoją.

Gardingas sutiko. Kartu su nedidele grupe leidinio bendradarbių jis pradėjo studijuoti Snoudeno archyvo dokumentus. Žurnalistai laikėsi visų atsargumo priemonių: prie kambario, kuriame jie dirbo, stovėjo apsauga, nešiojamieji kompiuteriai nebūdavo jungiami į internetą arba vietinius tinklus, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Knygos „The Snowden Files“ autorius: „Paragrafas nyko pats savaime“” →

Žvalgyba

Teodoras Elvinas Holas – dar amerikiečių fizikas, apkaltintas sąsajomis su sovietų „Atominės šnipų grupės“ veikla Antrojo pasaulinio karo metais.

Dokumentuose, NSA išslaptintuose tik 1996 metais, atsiskleidžia Holo ryšys su britų fiziku Klausu Fuksu, kurio šnipinėjimas Sovietų Sąjungos naudai buvo demaskuotas dar 1950 metais. Holas dirbo atominėje laboratorijoje Los Alamose, Niu Meksiko valstijoje, kur buvo kuriamos Amerikos atominės bombos (dvi iš jų vėliau buvo numestos Japonijoje ant Hirosimos ir Nagasakio miestų).

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „Venonos“ operacijos detalės paviešintos tik 1996-aisiais” →

Atsargiai

JAV prezidentas Barakas Obama „tesėjo žodį“: Amerikos specialiosios tarnybos liovėsi klausytis Bundestago kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono. Tačiau JAV prezidentas nutylėjo, kad NSA dar intensyviau ėmė klausytis A.Merkel aplinkos telefoninių pokalbių. Kaip išsiaiškino Bild am Sonntag žurnalistai, dabar stebimos 320 esminės Vokietijos personos, priimančios politikos ir ekonomikos sprendimus, taip pat ir VFR vidaus reikalų ministras Tomas dė Mezjeras.

Laikraštis pateikia „aukšto Amerikos specialiųjų tarnybų bendradarbio Vokietijoje“ pasisakymą: „Mes turime įsakymą neleisti atsirasti jokiems informaciniams nuostoliams ryšium su tuo, kad dabar negalima tiesiogiai klausytis kanclerės pokalbių“.

Continue reading „Amerikietiškas Vokietijos politikų pasiklausymas – teisėtas ar neteisėtas?” →

Žvalgyba

Žvalgybos bendradarbiai, kurie tiria, kaip Edvardui Snoudenui pavyko prieiti prie daugybės slaptų dokumentų, tvirtina, kad jis naudojosi nebrangiomis ir visiems prieinamomis priemonėmis JAV Nacionalinio saugumo agentūros tinklams „iššukuoti“, rašo The New York Times.

Kaip pažymėjo aukšto rango žvalgybos bendradarbis, E.Snoudenas, pasinaudodamas web crawler programa, skirta paieškai saituose, indeksacijai ir rezerviniam kopijavimui, „šukavo mūsų sistemų duomenis“ ir lygiagrečiai dirbo savo kasdienį darbą. „Mes nemanome, kad tas žmogus sėdėjo prie kompiuterio ir pumpavo medžiagas vieną po kitos tokiais kiekiais“, – sakė atstovas. Tas procesas „automatizuotas“, pridūrė jis.

Continue reading „Edvardas Snoudenas pasinaudojo nebrangiomis priemonėmis, kad pranoktų NSA” →

Politinės intrigos

Dabar jau akivaizdu ir nėra ko slėpti – JAV Nacionalinio saugumo agentūra intensyviai klausėsi buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Fritz Kurt Schröder) pokalbių. Pagal tyrimo rezultatus, kuriuos atliko Voietijos televizijos kanalas NDR ir laikraštis Süddeutche Zeitung, amerikiečių specialioji tarnyba dar 2002 metais įrašė šį vokiečių politiką į vadinamąjį numanomų šnipinėjimo taikinių sąrašą. Įrašė 388-uoju numeriu.

Kaip tvirtina šaltiniai, artimi Amerikos vyriausybei ir NSA, G.Šrioderis pradėtas sekti dėl jo konfrontacinio kurso rengiantis Amerikos įsiveržimui į Iraką ir dėl galimo NATO skilimo. „Mes turėjome pagrindo manyti, kad G.Šrioderis netalkino būsimai Šiaurės Atlanto aljanso sėkmei“, – pareiškė vienas iš šaltinių, turinčių tiesioginės informacijos apie pasiklausymus.

Continue reading „NSA sekė ir Gerhardą Šrioderį” →

Politinės intrigos

„Ronis Polas (Rand Paul) neslepia savo prezidentinių ambicijų, – rašo The Wall Street Journal apie Amerikos senatorių respublikoną, – bet jis dar turi padirbėti, jei nori pelnyti pasitikėjimą kaip potencialus vyriausiasis vadas“.

Straipsnio autoriai siūlo pamąstyti apie užtarimą Edvardui Snoudenui. Bet ko verti tie užtarimai? Ar užtarimai nėra iš piršto laužti?

„Aš nemanau, kad Edvardas Snoudenas nusipelno mirties bausmės ar kalėjimo iki gyvos galvos“, – pareiškė R.Polas.

Continue reading „Užtarimas ponui Edvardui Snoudenui” →