NSA

Žvalgyba

Tai pirmasis interviu būnant Rusijoje, kurį Edvardas Snoudenas davė asmeniškai, tvirtina The Washington Post, spausdinantis pašnekesio ištraukas. Interviu iš viso truko 14 valandų. Per tą laiką Snoudenas nė karto neatidengė užuolaidų ir nebuvo išėjęs į lauką, pažymi korespondentas Bartonas Gellmanas. Snoudenu tebesidomi „žvalgybos, kurių paslaptis jis atskleidė epiniais mastais“, aiškina jis.

Tai pirmasis interviu būnant Rusijoje, kurį Edvardas Snoudenas davė asmeniškai. Žurnalistui susidarė įspūdis, kad Snoudenas buvo nesusikaustęs ir guvus.

Continue reading „Edvardas Snoudenas: „mano misija atlikta”” →

Atsargiai

„Vladimiras Putinas gali su dideliu pasitenkinimu apžvelgti besibaigiančius metus, – rašo Die Presse korespondentas Burkhardas Bishofas. – Juk ko tik tas valdingas politikas nesiėmė, jam viskas pasisekdavo: paskutinę minutę sutrukdė Vakarams surengti oro antskrydį prieš savo Sirijos protežė Asadą; Ukrainą skaudesniu ar nelabai skaudžiu ekonominiu spaudimu išvijo iš Europos lagerio atgal į Rusijos.

O paskui į jo lizdą įplasnojo Edvardas Snoudenas – tas pats amerikietis tiesos ieškotojas, kuris savo demaskavimais… sudavė transatlantiniams santykiams stipresnį smūgį, negu visos Sovietų ir Rusijos specialiųjų tarnybų ir diplomatų operacijos NATO blokui suardyti kartu paėmus… Visi nauji atskleidimai apie NSA veiklą puikiausiai atitraukia dėmesį nuo minčių apie tai, kokia sustingusi spectarnybinė valstybė tapo Rusija paties V.Putino laikais“.

Continue reading „Vladimiro Putino metai” →

Politinės intrigos

NSA valdininkai svarsto galimą nevienareikšmišką amnestiją, kurios rėmuose Edvardas Snoudenas grįžtų į JAV mainais už gausybę dokumentų, prie kurių demaskuotojas turėjo priėjimą dirbdamas agentūroje, rašo Spenceris Ackermanas laikraštyje The Guardian.

NSA atstovas Richardas Leggettas, atsakingas už numanomą žalą, kurią padarė Edvardo Snoudeno organizuotas informacijos nutekinimas, pranešė CBS News, kad amnestija vis dažniau laikoma nevienareikšmiška pačioje agentūroje, kuri jau pusmetį ginasi nuo piktų protestų visame pasaulyje, parduoda laikraštis.

Continue reading „NSA valdininkai svarsto galimybę amnestuoti Edvardą Snoudeną mainais už dokumentus” →

Žvalgyba

Dokumentai iš Edvardo Snoudeno archyvo liudija, kad Amerikos ir Britanijos žvalgai neapsiribojo žemiškais reikalais – jie įsijungė į World of Warcraft ir Second Life virtualiuosius pasaulius, rinkdami žvalgybinius duomenis internetinių žaidimų pasaulyje, turinčiame milijonus žaidėjų visame pasaulyje, praneša The New York Times.

Bijodami, kad teroristinės ir nusikalstamos organizacijos pasinaudos žaidimais, kad slapta keistųsi pranešimais, perkėlinėtų piniginius išteklius ir rengtų suokalbius, žvalgybos tarnybų bendradarbiai įžengė į teritoriją, apgyvendintą skaitmeninių personažų, tarp kurių pasitaiko elfų, gnomų ir supermodelių, sakoma straipsnyje.

Žvalgai kūrė prasimanytus personažus, kad sektų ir verbuotų informatorius, neužmiršdami rinkti informacijos apie žaidėjų bendravimą tarpusavyje.

Continue reading „Žvalgai įsiskverbė į prasimanytą internetinių žaidimų pasaulį” →

Politinės intrigos

The Guardian korespondentai informuoja, kad leidinio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) kalbėjo Britanijos parlamento Specialiajame vidaus reikalų komitete. The Guardian suderintai puolamas ir bauginamas, siekiant priversti jį liautis spausdinti straipsnius apie stulbinančius Britanijos ir Amerikos valdžios slaptų sekimo programų mastus, pareiškė A.Rasbridžeris, pažymėdamas, kad tie straipsniai kelia didžiulį visuomenės susidomėjimą.

Liudydamas parlamento komitete apie gautus iš Edvardo Snoudeno straipsnius, pagrįstus JAV NSA medžiaga, vyriausiasis redaktorius pabrėžė, kad laikraštis „nepasiduos grasinimams, bet beatodairiškai taip pat nesielgs“. 

Continue reading „Laikraščio The Guardian nepavyksta įbauginti ryšium su NSA informacijos nutekėjimu” →

Žvalgyba

2006–2009 metais FTB sraigtasparniai-šnipai kasdien skraidė virš Vašingtono šiaurės vakarų rajonų ir fotografavo statybos aikštelę, kur buvo statoma nauja Kinijos ambasada, pasakoja savo straipsnyje Foreign Policy istorinės knygos apie Amerikos specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas (Matthew M. Aid).

FTB norėjo išsiaiškinti, kur bus įkurtas ambasados ryšio centras. Bet Kinijos statybininkai paprasčiausiai užklojo dalį statinio brezentu.

FTB taip pat sekė kinų statybininkų judėjimą ir gyvenimą, tikėdamasis vieną kitą užverbuoti. Pasak neįvardyto kinų diplomato, kažkokie žmonės slapta apžiūrinėjo statybines medžiagas ir techniką – gal būtų įmanoma įterpti vidun „blakių“.

Continue reading „Kaip atidžiai FTB seka užsienio diplomatus” →

Žvalgyba

„Medžioklės ir uostinėjimo“, kuriuos demonstruoja RF Federacinė saugumo tarnyba (FSB), fone jos kolegos amerikiečiai iš Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) atrodo kaip paprasčiausi „vargšai giminaičiai“. Taip Tagesspiegel korespondentas komentuoja NSA veiklos demaskavimų fone pasirodžiusią informaciją apie naujus įgaliojimus, kuriuose kitąmet neva tai turi gauti FSB.

„Rusijoje valdžia nori laisvai dirsčioti piliečiams per petį, kai jie sėdi priešais kompiuterį“, – rašo Kristofas von Maršalas (Christophas von Marschallas). Amerikiečiai žvalgai sekdami bent jau jautė gėdą, mano jis, ir todėl „internetines tarnybas, iš kurių ėmė duomenis, įpareigojo tylėti“. O Rusijos specialiosios tarnybos nieko neslepia: „piliečiai paprasčiausiai turi žinoti, kad valstybė juos kontroliuoja, – tai juos drausmina“.

Continue reading „Mokinys Obama ir mokytojas Putinas” →

Politinės intrigos

Straipsnis laikraštyje Le Monde apie tai, kaip JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) masiškai šnipinėjo Prancūzijos piliečius, sukėlė pasipiktinimų audrą, praneša La Libération žurnalistė Kordelija Bonal (Cordelia Bonal). Amerikiečiai savo kaltės neneigia, bet nutraukti sekimo nesirengia.

Be viso kito Le Monde žurnalistai pateikia grafiką, iš kurio matyti, kad nuo 2012 metų gruodžio 10-osios iki 2013 metų birželio 8-osios NSA įsirašė 70,3 mln. Prancūzijos gyventojų telefoninių pokalbių. Kokią tų duomenų dalį nusijoja Amerikos analitikai ir kokiems tikslams? Atsakymus į šiuos klausimus dar reikės išsiaiškinti.

Continue reading „Prancūzijos pykčio priežastys” →

Žvalgyba

Vakarų žiniasklaidoje – naujas dėmesio Edvardui Snoudenui plyksnys. Portalas WikiLeaks pranešė, kad Rusijoje Amerikos aktyvistai – CŽV, NSA, FTB ir JAV teisingumo ministerijos demaskuotojai – įteikė E.Snoudenui Semo Adamso premiją, skirtą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Į Maskvą nuvyko E.Edvardo tėvas – Lonas Snoudenas. CŽV apgailestauja, kad perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas 2009 metais, „prašapo“.

Daily Mail antraštė ironizuoja: „O premija už savo šalies išdavystę skirta… Edvardas Snoudenas išėjo iš pogrindžio Maskvoje, kad pasiimtų premiją už „sąžiningumą žvalgybinėje veikloje“. Daugelis laikraščių svarsto, kokią išvadą reikia padaryti iš E.Snoudeno poelgio: ar reikalinga policinė valstybė, ar reikia reformuoti NSA, kaip išvengti naujų demaskavimų…

Continue reading „Už ką Edvardui Snoudenui įteikta premija: reikia „slaptos valstybės“ ar žvalgybinės reformos?” →

Žvalgyba

Parapsichologinė žvalgyba – žvalgybinės veiklos rūšis, kai naudojami neįprasti numanymo metodai, tokie kaip vadinamasis ekstrasensorinis suvokimas, ir pasitelkiamos mediumų paslaugos.

Tokie eksperimentai buvo atliekami Amerikoje apie dešimt metų. Turimais duomenimis JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos valdyba (Defense Intelligence Agency – DIA) jiems išleido apie 20 mln. dolerių.

Projektas užkoduotas pavadinimu „Stargeit“ („Žvaigždžių vartai“) pradėtas devintajame dešimtmetyje ir buvo vykdomas iki pat 1995 metų, kai programa buvo nutraukta ir oficialūs DIA bei kitų specialiųjų tarnybų atstovai oficialiai pripažino, kad į žvalgybinę veiklą įtraukė mediumus.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „neįprasti numanymo metodai”” →

Žvalgyba

Amerikos ir Britanijos žvalgybos tarnybos sėkmingai apeina daugybę kriptografinės apsaugos būdų, kuriuos milijonai žmonių naudoja asmens duomenims, tiesioginėms operacijoms ir elektroniniam susirašinėjimui apsaugoti, praneša The Guardian žurnalistai Džeimsas Bolas, Džulianas Bordžeris ir Glenas Grinvoldas.

Edvardo Snoudeno pateikti dokumentai sako, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) ir Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centras (GCHQ) plačiai diskreditavo garantijas, kurias interneto kompanijos duoda vartotojams, įtikinėdamos, kad jų komunikacijos, banko operacijos ir medicininė informacija bus neprieinamos nei piktavaliams, nei vyriausybėms.

Žvalgybos tarnybos naudojo visą arsenalą priemonių kovai su šifrų naudojimu internete.

Tiems metodams priklauso slaptos operacijos, siekiant įvesti NSA kontrolę diegiant tarptautinius šifravimo standartus, superkompiuterių naudojimas įsilaužimams į šifrus ir – uoliausiai saugoma paslaptis – tiesioginis bendradarbiavimas su technikos kompanijomis bei interneto tiekėjais, sakoma straipsnyje.

Continue reading „NSA ir GCHQ atima iš interneto konfidencialumą ir saugumą” →

Politinės intrigos

„Boriso Kuznecovo kaip ieškomo žmogaus gyvenimas labai atviras. Jo adresas daugiabučiame name, iš kurio horizonte matyti Manhetenas, neįslaptintas. Jis reguliariai atnaujina asmeninę informaciją savo Facebook paskyroje ir dalijasi mintimis apie naujienas, taip pat ir apie savo paties baudžiamąją bylą“, – rašo Los Angeles Times.

 Tačiau B.Kuznecovas, Rusijos advokatas ir rūstus prezidento Vladimiro Putino kritikas, nesirūpina, kad jį suims. Tai todėl, kad jį, kaip ir buvusį NSA kontraktininką Edvardą Snoudeną, nuo persekiojimų gelbsti priešiškumas tarp jo tėvynės ir JAV, pažymi straipsnio autorė Tina Sasmen.

Continue reading „JAV ir Rusijos konfliktas dėl Edvardo Snoudeno – pagalys su dviem galais” →

Aktualijos

Facebook‘as pirmą kartą paviešino vadinamąją „ataskaitą apie valdžios užklausimus globaliniu mastu“, praneša The Guardian.

Pasak dokumento, per pirmąjį 2013 metų pusmetį įvairių pasaulio šalių valstybinės žinybos paprašė kompanijos prieiti prie informacijos apie daugiau kaip 38 000 socialinio tinklo vartotojų, rašo žurnalistas Dominykas Rushas.

Daugiau kaip pusė užklausimų gauta iš JAV.

Continue reading „Facebook paskelbė, esą šalių vyriausybės šiemet reikalavo duomenų apie 38 000 vartotojų” →

Politinės intrigos

NSA pripažino, kad duomenų rinkimo iš telefonų ir interneto mastai didesni, nei buvo žinoma anksčiau. Jeigu NSA neįstengia prieiti prie įrangos, pasitelkiama CŽV „juodųjų krepšių komanda“, pasakoja specialistas. Paviešinimas padarys milžinišką žalą Amerikos žvalgybai – štai kodėl JAV taip trokšta susigrąžinti Edvardą Snoudeną ir jo kompiuterius.

Edvardas Snoudenas ir Glenas Greenwaldas sugalvojo, kaip atsikirsti tiems, kas juos vadina išdavikais ir pornografais, rašo tinklaraštyje Foreign Policy žurnalistas Elias Grollis. Jis siūlo pavadinti tai „Didele Snoudeno „įsukimo“ kampanija“. Jos pavyzdėlis – G.Greenwaldo interviu praėjusį savaitgalį apie tai, kad E.Snoudenas turi NSA metodų „detalias schemas“ ir gali padaryti Jungtinėms Amerikos Valstijoms apokalipsinės žalos.

Continue reading „Ką byloja Edvardo Snoudeno braižas?” →

Žvalgyba

Kai NSA negali įsilaužti į jūsų kompiuterį, tie žmonės įsilaužia į jūsų namus, pareiškia laikraštyje Foreign Policy istorinių knygų apie specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas. (Matthew M. Ayd).

„Darbas su „juoduoju krepšiu“ (blac bag job) – CŽV žargonas, reiškiantis neteisėtą ir – pageidautina – nepastebimą kratą.

Autorius aiškina, kad šaltojo karo metais tas posakis reiškė seifų atidarymą, šifro raktų vagystę arba šifravimo mašinų derinimo fotografavimą.

Continue reading „Naujas CŽV „juodasis krepšys“ – skaitmeninis” →

Politinės intrigos

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną” →

Politinės intrigos

WikiLeaks‘ui pasisekė: Edvardo Snoudeno šalininkai dosniai aukoja pinigų organizacijai po to, kai ji pradėjo remti kovotoją už tiesą iš NSA, rašo "The Daily Beast". „Organizacijai beviltiškai reikia kiekvieno papildomo dolerio, kad, neįklimpdama į skolas, apmokėtų honorarus teisininkams ir savo įkūrėjo Džuliano Assanžo, o dabar ir E.Snoudeno pragyvenimo išlaidas“, – pažymi žurnalistės Ketlin Dikson ir Eliza Shapiro.

2012 metais WikiLeaks surinko beveik 90 tūkst. dolerių. O nuo to laiko, kai ji ėmėsi globoti E.Snoudeną, kasdien gauna maždaug po 1300 dolerių. Aukotojai – žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, kai kurie įneša vos po keletą dolerių.

Continue reading „Iš kur WikiLeaks‘o pinigai? Kaip renkamos lėšos E.Snoudenui ir Dž.Asanžui?” →

Žvalgyba

1985 metais Olegas Gordijevskis, sovietų žvalgybos rezidentas Londone, buvo iškviestas į Maskvą neva tai apdovanojimui įteikti, o iš tikrųjų tardymui, pasakoja Time korespondentas Simonas Shusteris (Simonas Šusteris). Tada O.Gordijevskis buvo nugabentas į kažkokią „jaukią sodybą Maskvos priemiestyje“. O.Gordijevskis ir kiti buvę šnipai mano: tokioje vietoje paskutines kelias savaites praleido ir Edvardas Snoudenas, paviešinęs pluoštą slaptų ir itin slaptų JAV dokumentų.

Pagal oficialią Rusijos valdžios versiją, E.Snoudenas lieka Šeremetjevo oro uosto tranzitinėje zonoje. „Bet Maskvoje mažai kas iš ekspertų ir valdininkų tiki, kad tai tiesa. Visuotinai priimta nuomonė, neoficialiai pripažinta daugumos Vakarų ir Rusijos šaltinių, skelbia: netrukus po atvykimo – jeigu ne išsyk – E.Snoudenas buvo nugabentas į patikimą vietą, esančią Rusijos vyriausybės kokios nors atšakos valdžioje“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Ką apie E.Snoudeną mano buvęs KGB karininkas O.Gordijevskis” →

Žvalgyba

JAV žvalgybos pareigūnai apakaltinti Londone įkyriai sekę tuometį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą. D.Medvedevas šnipinėtas 2009-aisiais, kai dalyvavo Didžiojo Dvidešimtuko (G – 20) viršūnių diskusijose Didžiosios Britanijos sostinėje ir turėjo galimybę pirmą sykį susitikti su Amerikos prezidentu Baraku Obama. Bent jau taip byloja Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) paskelbti dokumentai.

Šią sensacingą žinią ypač tiražavo "RIA Novosti". Šia tema daug ir išsamiai rašė britų leidinys "The Gardian". Taigi kokia čia bėda? Pasirodo, JAV žvalgyba įrašė slaptus D.Medvedevo ir Rusijos delegacijos pokalbius per G – 20 susitikimą. Kad tokie pokalbiai būtų užfiksuoti, labiausiai prisidėjo  galinga JAV žvalgybos organizacija – Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). Bent jau taip teigia "The Gardian".

Continue reading „JAV ir britų slaptųjų tarnybų agentai įtariami šnipinėję Dmirtijų Medvedevą” →

weodom-photo-02
Žvalgyba

Viljamas E. Odomas – Amerikos Nacionalinio saugumo agentūros (National Security Agency, NSA) direktorius 1985 gegužės – 1988 metų liepos laikotarpiu, išgarsėjęs tiesmukišku charakteriu.

Generolas leitenantas V.E.Odomas (William Eldridge Odom, 1932–2008) laikytas griežtos linijos šalininku ir kai buvo prezidento Džimio Karterio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Zbignevo Bžezinskio kariniu patarėju. Tada jis nusipelnė pravardę „Zbigo vanagas“.

1950 metais V.Odomas baigė Karo akademiją. Vėliau apsigynė politologijos magistro (1962) ir daktaro (1970) laipsnius prie Kolumbijos universiteto. Mokėsi rusų kalbos kariniuose kursuose, išėjo parašiutinį ir diversinį – žvalgybinį („reindžerio“) parengimą, o taip pat lankė Generalinio štabo koledžą.

Continue reading „Viljamas E.Odomas: “Tie nuostoliai prilygsta mirčiai”” →