Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad kol nebus baigtas Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas ir gauti kompetentingų valstybės institucijų atsakymai, į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija nesikreips.
 
Pastarąjį trečiadienį NSGK valdančiųjų balsais nutarė kreiptis į parlamento vadovą, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Seimo pirmininkas, gavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kreipimąsi ir jį įvertinęs, nusprendė, iki bus baigtas Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo ir gauti kompetentingų valstybės institucijų atsakymai, neužbėgti įvykiams už akių ir nesikreipti į VSD dėl galimybės Seimo nariui Vytautui Bakui toliau turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Seimo Pirmininkas atsižvelgs į tyrimo rezultatus ir tik tuomet spręs kokių imtis tolesnių veiksmų“, – Eltai teigė V. Pranckiečio atstovas spaudai Paulius Žeimys.
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, sprendimas dėl V. Bako priimtas dėl, pasak jo, galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka.
 
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas tvirtina, kad VSD konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija. D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 08:40

Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad išsiaiškinus, jog Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, gali tekti keisti bei koreguoti atitinkamus įstatymus, leidžiančius tokias kameras įsigyti.
 
„Vaizdo stebėjimo kameroms kriterijai yra labai aiškiai pasakyti. Jeigu tai viešasis pirkimas, jis turi atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas sąlygas. Jeigu įstatyme atsiras sąlyga, kad negali būti tokio panašaus pobūdžio įranga įsigyjama iš vienos ar kitos šalies, nes tai kelia grėsmę, matyt, reikės koreguoti įstatymus ir pirkimų sąlygas perkančiosioms organizacijoms, nes visa įranga (…) informacinė, IT, vaizdo stebėjimo, pirmiausia turi atitikti mūsų nacionalinio saugumo kriterijus, tai turi būti suderinti su kitais įstatymais, per kuriuos tas pirkimas yra vykdomas“, – sakė S. Skvernelis.
 
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atliko išsamų Lietuvoje naudojamų Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kamerų kibernetinio saugumo vertinimą. Pasak NKSC specialistų, tyrimas atskleidė, kad yra galimybė šias vaizdo kameras valdyti nuotoliniu būdu, aptikti programinės įrangos pažeidžiamumai bei rasti prasti slaptažodžių saugos sprendimai.
 
NKSC vaizdo stebėjimo kamerų tyrimą pradėjo metų pradžioje, nacionaliniam transliuotojui LRT paskelbus apie galimai nesaugias vaizdo stebėjimo kameras, kurios uždraustos Jungtinėse Amerikos Valstijose.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameros turi saugumo spragų, bet keisti pačių kamerų fiziškai institucijoje neprireiks.
 
„Klausimas buvo, ar tas kameras, kurios yra, reikia keisti? Tikrai išvadose nėra tokio pasiūlymo, nes esmė yra ne metalas ir ne stiklas, o esmė yra, kas yra ten. Konkrečiai, kokios programos ir kokios funkcijos įdiegtos ir kaip yra jos administruojamas“, – po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:00

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kuriame svarstys, ar parlamentaras Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neslepia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija, todėl, pasak jo, bus siūloma komiteto nariams kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įvertintų ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
 
„Taip pat yra vienas iš klausimų, kad siūlysime kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką V. Pranckietį. Jis turės įvertinti VSD pateiktos informacijos aktualumą, ypač kas susiję su rizikomis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Prašysime įvertinti, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
 
Pats V. Bakas Eltai teigė, kad VSD pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai jis pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo – dar vienas noras susidoroti su tam tikrais žmonėmis bei juos įbauginti. Pasak V. Bako, šiuo metu bandoma susidoroti su pranešėju. Todėl, tikina V. Bakas, trečiadienį siūlys NSGK nariams kreiptis į VSD, kad šis nutrauktų veiksmus prieš pranešėją.
 
„Iš tos medžiagos, kurią matau, galiu pasakyti, kad pranešėjas yra tardomas. Manau, kad rytoj komitetui siūlysiu, jog NSGK kreiptųsi į VSD, prašydamas VSD nutraukti veiksmus, kuriais pranešėjui daromas spaudimas. Tai tokius požymius aš matau. Visų pirma reikia apsaugoti pranešėją. Iš to, kas yra pateikta, aš matau, kas VSD direktorius dėl savo paties padarytos klaidos ir galimai neteisėtos veiklos, kai buvo renkama informacija apie Lietuvos piliečius, jis pats pavedė dabar atlikti tyrimą, tai čia protu nesuvokiama, kad taip gali būti. Komitetas turi į tokią situaciją reaguoti, bet, matyt, yra kitų nuomonių“, – teigia V. Bakas.
Slaptieji sąrašai. Top secret
 
V. Bakas taip pat neigia, kad išviešinta informacija buvo su slaptumo žyma.
 
ELTA primena, kad VSD informavo NSGK, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
 
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę.
 
VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 05:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į šio komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie Rusijos įtaką Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo.
 
Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui; apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei; taip pat apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams.
 
„Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms“, – rašoma Seimo narių rašte, adresuotam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
 
2019 m. rugsėjo 26 d. Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris iki 2020 m. balandžio 29 d. atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
 
„Tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, nes leidžia parodyti, kaip Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, talkininkais pasirinkdami Lietuvos rusakalbiams atstovaujančių partijų lyderius, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.
 
Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentaro teigimu, dėl NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Irinos Rozovos konstitucinės atsakomybės. „Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti pilną vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK“, – sako L. Kasčiūnas.
 
„Sunku patikėti, kad po Seimo nario Mindaugo Basčio istorijos gali vėl būti trukdoma pareikalauti konstitucinės atsakomybės iš asmens, kuriam Valstybės saugumo departamentas dėl analogiškų priežasčių rekomendavo neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija – ir visgi taip nutiko, politinės valios pritrūko netgi įsteigti apkaltos komisiją. Tad belieka kraštutinės priemonės – prašome NSGK pirmininko komiteto vardu kreiptis į VSD ir prašyti išslaptinti informaciją, kiek tai įmanoma padaryti nesukeliant grėsmės žvalgybos veiklai ir šaltiniams“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 12:52

Seimas atmetė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įsteigti naują nepriklausomą žvalgybos institucijų priežiūros instituciją – Žvalgybos kontrolierių.
 
Už įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 9, susilaikė 43 parlamentarai. 50 balsų projektas buvo atmestas.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad ombudsmeno institutas yra reikalingas ir dėl to politikai sutaria. Tačiau D. Gaižauskas mano, kad nereikėtų dubliuoti darbo, nes šiuo metu Vyriausybėje sudaryta darbo grupė, jo duomenimis, jau baigia rengti žvalgybos ombudsmeno įsteigimą reglamentuojantį įstatymo projektą.
 
„Tikiuosi, kad šioje kadencijoje jį priimsime“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Žvalgybos įstatymo pataisas parengę konservatoriai Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas siūlė nustatyti Žvalgybos kontrolieriaus veiklos pagrindus ir įgaliojimus, Žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką bei socialines garantijas.
 
„Tokia pareigybė neleistų politizuoti kai kurių žvalgybos veiksmų. Žvalgybos kontrolierius turėtų teisę gauti reikalingą informaciją, paaiškinimus, dokumentus, susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais“, – iš Seimo tribūnos sakė A. Anušauskas.
 
Šiuo metu galiojantis Žvalgybos įstatymas numato, kad žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais atsiskaito Valstybės gynimo tarybai už savo vadovaujamos institucijos veiklą. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas. Žvalgybos institucijų vyriausybinę kontrolę atlieka Vyriausybė pagal Konstituciją ir įstatymų nustatytą kompetenciją.
 
Taip pat nustatyta, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Seimo kontrolieriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 16:57

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projektas, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. baigti šį tyrimą, po pateikimo gegužės 14 d. sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – iš Seimo tribūnos yra sakęs  D. Gaižauskas.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.
 
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priekaištavo opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Rusijos konsulatas uostamiestyje – Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA jau skelbė, gegužės 20 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė aiškintis, ar nebuvo pažeistos Seimo Statute numatytos procedūros, kai buvusiam parlamentiniam tyrimui dėl Seimo narės Irinos Rozovos dar nesuformulavus išvadų, inicijuojamas naujas tyrimas.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3 buvo prieš.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.
 
Seime taip pat „klaidžioja“ 44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 07:00

Lietuvos kariuomenės pulkininkas Albertas Dapkus. KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatys naujojo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vado kandidatūrą. Šias pareigas bus siūloma eiti Lietuvos kariuomenės pulkininkui Albertui Dapkui. Karininkas šiuo metu tarnauja Baltijos gynybos koledže Tartu (Estija), kur vadovauja aukštesniųjų vadų kursams.
 
„Pastarieji metai – Lietuvos šaulių sąjungos stiprėjimo ir tvirtėjimo metai. Iki 12 tūkst. išaugo ir iš esmės atsinaujino šaulių gretos: LŠS narių amžiaus vidurkis šiuo metu yra apie 40 metų ir bene pirmą kartą turime apylygį jaunųjų šaulių bei suaugusių sąjungos narių skaičių. Tai neabejotinai augina šaulių galimybes dar aktyviau prisidėti teikiant pagalbą institucijoms, ką įrodė jų indėlis valdant koronakrizę: nuo budėjimo mobiliuose patikros punktuose, patruliavimo kartu su policija užtikrinant viešąją tvarką iki vaistų pristatymo ar ligonių bei medicininių reagentų pervežimo.
 
Naujasis LŠS vadas turėtų užtikrinti sričių, kuriose pastaraisiais metais buvo pasiekta kokybinio ir kiekybinio šuolio, tolimesnį vystymą: t. y., jaunųjų šaulių patriotinis ugdymas bei kovinių šaulių būrių formavimas ir jų integravimas į Lietuvos kariuomenės padalinius“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
 
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungai vadovauja pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna, kurio kadencija baigiasi šią vasarą. Krašto apsaugos ministro pateiktą kandidatūrą svarsto ir dėl jos balsuoja Lietuvos šaulių sąjungos atstovai per savo visuotinį suvažiavimą, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Plk. A. Dapkus karjerą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1991 m. Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje. Vėliau karininkas nuosekliai kilo karjeros laiptais, 2006-2014 metais tarnavo įvairiose pozicijose Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyboje, vadovavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo operacinio planavimo valdybai. Nuo 2016 metų plk. A. Dapkus vadovauja Baltijos gynybos koledžo aukštesniųjų vadų kursams. Pulkininkas turi ir tarptautinių operacijų patirties – 2013-2014 metais tarnavo Afganistane.
Žygiuoja Lietuvos šauliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Plk. A. Dapkus yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs inžinerinį išsilavinimą, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje karinius įgūdžius ir žinias lavino įvairiuose kariniuose kursuose JAV, Estijoje. Karininko tarnyba įvertinta įvairiais krašto apsaugos sistemos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų medaliais ir apdovanojimais.
 
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Sąjungos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, telkti jos piliečius ir prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo. Ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 10:03

Seimo narys Gediminas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gretas papildė naujas narys – Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis parlamentaras Gediminas Vasiliauskas, kuris iki šiol dirbo Žmogaus teisių komitete.
 
Už tai ketvirtadienį balsavo 51 Seimo narys, 11 buvo prieš, 13 parlamentarų susilaikė.
 
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas tikisi, kad, padidėjus komitetui, jis dirbs darniai, ir destrukcija pasibaigs.
 
„Manau, kad ta velniava pasibaigs ir galima bus priiminėti sprendimus. Tikiuosi, kad NSGK išviešins ir KGB-istų sąrašą“, – sakė Seimo narys Artūras Skardžius, pažymėjęs, kad to labiausiai bijo konservatoriai.
 
Pritardamas jam, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas sakė manąs, kad ta „velniava, matyt, baigsis, valdantieji laimės balsavimą vieno balso persvara ir sakys, kaip gerai dirba komitetas“.
 
G. Vasiliauską Žmogaus teisių komitete pakeitė „valstietis“ Zenonas Streikus, iki šiol dirbęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
 
Gegužės 12 d. Seimas nuo 12 iki13 narių padidino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skaičių, taip pat nuo 10 iki 9 narių sumažino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 00:01

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas paprašė Seimo dar dviem savaitėms pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos, ir Seimas tokį prašymą išgirdo.
 
Už nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. pabaigti šį tyrimą, po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 10 parlamentarų.
 
Po svarstymo NSGK šis projektas į svarstymo ir priėmimo stadiją į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti kitą savaitę.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šio nepavyko pateikti.
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl stoviu tribūnoje  ir prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta, ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. „Problema galimai buvo ta, kad iš 6 NSGK dirbančių opozicijos atstovų 4 buvo tyrimo objektai“, – sakė NSGK pirmininkas D. Gaižauskas, priekaištavęs opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad negalima suplakti Kremliaus įtakos tyrimo su Seimo narių veikimo tyrimu.
 
„Jūs uždelsėte tyrimą ir politizavote, pradėdami tirti komiteto narius, kurie, natūralu, pradėjo gintis. Man sunku suprasti, kaip čia yra: kai reikia gelbėti D. Gaižauską, komitete dauguma yra, kai reikia priimti išvadas – daugumos nebėra. Jūs čia pūdrinate, jūs neatlikote darbo, ar planuojate atsistatydinti?“ – piktinosi E. Gentvilas.
 
„Ar neatsibodo politikuoti?“ – klausė konservatorius Edmundas Pupinis.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus, primena ELTA.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
 
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 11:00

Vilniaus geležinkelių stotis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, reaguodami į viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad Susisiekimo ministerija artimiausiu metu pasirašys sutartį dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narių atrankos su Rusijos piliečio įmone, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
 
Pasak TS-LKD atstovų, VSD privalo įvertinti ir pateikti atsakymą, ar nekyla grėsmė nacionaliniam saugumui, jeigu vienos svarbiausios Lietuvos strateginės įmonės vadovybę atrinkinės kompanija, kurios didžiausias akcininkas yra Rusijos pilietis.
 
„Susisiekimo ministerijos atsainus požiūris į grėsmes nacionaliniam saugumui yra šokiruojantis. „Lietuvos geležinkeliai“ yra strateginė įmonė, kuri yra nuolatinis nedraugiškų valstybių taikinys. Akivaizdu, kad ministras J. Narkevičius nesugeba arba nenori suvokti, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria šis sektorius. Todėl skubiai prašome VSD vertinimo“, – teigia Seimo NSGK nariai G. Landsbergis, L. Kasčiūnas ir A. Anušauskas.
 
Trečiadienį Susisiekimo ministerija patvirtino, kad jau artimiausiu metu planuoja pasirašyti sutartį dėl „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narių atrankos su įmone „Pharmanet“. 
 
Kaip skelbė portalas 15min, ši bendrovė per 2019-ųjų rinkimus teikė paslaugas kandidatui į prezidentus ir premjerui Sauliui Skverneliui – įmonėje buvo įdarbinta jo rinkimų komanda. Portalo 15min teigimu, šį verslą daug metų valdė žinomas fotografas Marius Jovaiša, tačiau dabar bendrovės savininkai pasikeitė ir jos kontrolę perėmė Rusijos pilietis S.Salikovas.
 
Kreipimesi prašoma pateikti VSD įvertinimą, ar organizuojant nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčios įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos atrankos procesą yra tinkamai įvertintos visos Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbios aplinkybės, taip pat pateikti turimą informaciją apie įmonės „Pharmanet“ galutinio naudos gavėjo Rusijos piliečio S.Salikovo veiklą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse ir įvertinimą, ar jo veikla gali kelti potencialias grėsmes Lietuvos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 06:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę grįžta iniciatyva pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) iki šių metų birželio 1 d. pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
 
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
Šį projektą buvo planuojama pristatyti  Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
 
Antradienį Seimo TS-LKD frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio šio klausimo pateikime paprašė konservatorius Jurgis Razma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 00:01

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys pristatys Lietuvos kibernetinio saugumo būklės metinę ataskaitą.
 
„Klausimai susiję su kibernetinio saugumo ataskaita bei klausimai, susiję su Baltijos šalių oro erdvės gynyba ir t.t. Taip pat yra teorinių ir strateginių įstatymų projektų ir darbotvarkė pakankamai sudėtinga“, – Eltai sakė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Komiteto darbotvarkėje įtraukti ir opozicijai priklausančių NSGK narių klausimai R. Karobliui bei R. Rainiui dėl kibernetinio saugumo užtikrinimo ekstremalioje situacijoje dėl COVID19 ligos plitimo grėsmės metu.
 
„Pranešimai eina, kad Kinija sukūrė kibernetinės atakos programėlę ir laužiasi į ligonines, į tinklus bei kelia sumaištį. Kyla klausimas, ar ir Lietuva yra objektas bei patyrė kažkokias atakas ar ne“, – Eltai sakė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Taip pat opozicijos nariai kviečia ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Pasak L. Kasčiūno, kaip visuomet bus prašoma pateikti informaciją apie koronaviruso epidemijos situaciją Lietuvoje bei pateikti analizę dėl galimo susirgimų augimo pradėjus švelninti karantino sąlygas ir epidemijos tolesnio suvaldymo planą, įskaitant prognozes dėl galimo šio susirgimo sezoniškumo.
 
D. Gaižauską stebina opozicijos įtraukti klausimai. Anot jo, jie dubliuojasi jau su esama komiteto darbų programa.
 
„Jie padaro destrukcinį variantą. Neva neeilinio prašo ir padaro destrukcinį variantą. Taip kaip ir klausimai dėl kibernetinio saugumo. Tai jie įtraukė klausimą, kad nori apklausti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovą Rytį Rainį dėl situacijos COVIS-19 krizės metu. Savaime juk suprantama, kad ataskaitos metu bus nagrinėjami šie klausimai ir atskira dalimi jie bus pristatyti. Bet ne, opozicija prašo atskirai“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 00:05

Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama baigt parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą.“
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą.“
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
Šį projektą buvo planuojama pateikti Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 06:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iki kitos savaitės Seimas atidėjo nutarimo projekto pateikimą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Atidėti projekto pristatymą paprašė jį planavęs pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, kuris tokį prašymą motyvavo tuo, kad Seimo narė Irina Rozova ką tik palaidojo savo tėvą.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų variantą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 00:02

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

36 parlamentarų grupė įregistravo nutarimo projektą, kuriuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
 
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
 
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
 
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
 
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“.
 
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
 
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“, – klausiama nutarimo projekte.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

„Inicijavome Seimo nutarimo projektą, kuris sudarys sąlygas NSGK surinktos informacijos pagrindu parengti išvadas ir jas pristatyti Seimui. Negalime leisti, kad opozicijos vykdoma destrukcija stabdytų parlamento darbą arba jį sutrikdytų“, – yra sakęs  LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
 
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo teikia Seimo NSGK pirmininkas  Dainius Gaižauskas, „valstiečių“ frakcijos seniūnas  R. Karbauskis, Seimo vicepirmininkai  Gediminas Kirkilas, Arvydas Nekrošius, Seimo nariai  Valius Ąžuolas, Artūras Skardžius, Kęstutis Mažeika, Arūnas Gumuliauskas, Eugenijus Jovaiša, Agnė Širinskienė, Viktoras Rinkevičius ir kiti.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Dovilė Šakalienė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas teigė, kad tai valdančiųjų surašytas politinis projektas su klaidinga informacija bei faktais, nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius. Todėl jie paruošė savo tyrimų išvadų projektą dėl I. Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:51

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
 
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
 
Barniai NSGK netyla kelias savaites
 
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
 
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
 
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
 
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
 
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
 
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 17:25

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, Vytautas Bakas ir Virgilijus Alekna kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl komiteto pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Gaižausko elgesio atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
 
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, ne tik kad nenusišalino, bet ir pirmininkavo posėdžiui ir balsavo su juo pačiu tiesiogiai ir jo einamomis pareigomis susijusiu klausimu. Parlamentarų nuomone, taip galimai veikdamas savo asmeniniais interesais D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti. Todėl jiems  kyla pagrįsta abejonė dėl D. Gaižausko veiksmų atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
 
NSGK komiteto nariai prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti, ar NSGK pirmininkas D. Gaižauskas  balandžio 29 d. vykusiame neeiliniame posėdyje nepažeidė Seimo nario konstitucinės pareigos vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant valstybės valdžią vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Seimo statuto, Politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų, įpareigojančių politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai ir nesavanaudiškai, t. y. vengiant viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.
 
Kartu parlamentarai prašo motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalinti NSGK pirmininką D. Gaižauską nuo tarnybinių pareigų atlikimo sprendžiant klausimą dėl nepasitikėjimo NSGK pirmininku ir spręsti klausimą dėl neeilinio NSGK posėdžio balsavimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 02:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valdančioji dauguma, jau antrą kartą išbraukdama iš darbotvarkės parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos iniciatyvą, vilkina apkaltos procesą, kad tik išsaugotų koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS).
 
„Čia kažkas šį procesą įvardino vilkinimu, aš manau, kad tai yra valdančiųjų suokalbis su koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcija, išsaugojant I. Rozovą. Tai yra tąsa viso šio suokalbio kiek įmanoma nustumti šitą klausimą, tai tegul visuomenė vertina. Bet čia labai paprasta, tai suokalbis ir susitarimas, taip bandoma paskandinti šį klausimą detalėse. Tai yra I. Rozovos gelbėjimo operacija“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
„Čia dvigubų standartų taikymas, lyginant su M. Basčio atveju ir jos atveju. Tik šiuo atveju yra koaliciniai susitarimai ir dėl to saugojamas žmogus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimas antradienį pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Zbignevo Jedinskio siūlymui išbraukti iš Seimo darbotvarkės apkaltos iniciatyvą Seimo narei Irinai Rozovai. Pasak Z. Jedinskio, LLRA-KŠS kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar Seimas turėjo teisę pradėti svarstymą dėl apkaltos proceso posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, opozicijos inicijuotame Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai Seimo narei I. Rozovai. Pateikimui pritarta iš esmės vien opozicijos, susirinkusios ketvirtadienį į neeilinį posėdį, balsais. Šiame posėdyje su visa valdančiąja dauguma nedalyvavo ir I. Rozova.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
L. Kasčiūnas primena, kad kovo 12 dieną jau vieną kartą Seimas išbraukė apkaltos iniciatyvą, nes į Seimą dėl ligos neatvyko pati I. Rozova. Pasak jo, tokie argumentai, kad nedalyvaujant parlamentarui negalima pradėti apkaltos proceso – visiškas absurdas.
 
„Seimo statute reikalavimo tokio nėra, kad jai būtina dalyvauti Seimo posėdyje. Tai jei mes turėtume tokią nuostatą, žmogus, žinodamas, kad tuo metu jam inicijuojama apkalta, nepasirodo posėdyje ir apkalta nepradedama. Mes čia galime prisižaisti iki to, kad mes niekam negalėtume pradėti apkaltų tokiu būdu, tai čia būtų absurdo teatras. Apgailėtina“ , – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
„Po Seimo etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, mes, be abejonės, grįšime prie klausimo ir jo nepaleisime. Mes nuolat to klausimo reikalausime darbotvarkėje“, – Eltai tvirtino L. Kasčiūnas.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 07:00

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), užuot šiuo metu sprendęs su pandemijos krize susijusius saugumo klausimus, užsiima komiteto narių personalijų ginčais, teigia politologai. Anot jų, dabartinė NSGK veiklos darbotvarkė atspindi bendrą viso Seimo būseną – pasyvumą ir neefektyvumą.
 
„Iš tiesų NSGK veiklos situacija atspindi bendrą dabartinę Seimo būseną. Sunku prisiminti tokį neproduktyvų ir neefektyvų Seimą mūsų istorijoje po 1990 metų. Panašu, kad susipriešinimas Seime persiduoda ir į komitetus, todėl NSGK nėra išimtis. Ten yra daug ambicijų ir didelis noras kiek labiau asmeninius klausimus iškelti į darbotvarkę bei demonstruoti nepasitenkinimą vienas kitu. Tai vyksta ne tik tarp opozicijos ir valdančiųjų, bet ir tarp atskirų komiteto narių“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas.
 
Pasak profesoriaus, daug klausimų kyla ir dėl komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko, kuris, atlikdamas koronaviruso testą, galėjo pasinaudoti savo padėtimi.
 
„Net komiteto pirmininkas tokiu laikotarpiu sugeba sukelti įtarimų ir abejonių, ar jis pats nepiktnaudžiauja savo padėtimi pandemijos akivaizdoje. Tai irgi neprideda komitetui geros reputacijos“, – sakė T. Janeliūnas.
 
Penktadienį opozicija šaukia neeilinį NSGK posėdį, kuriame bus sprendžiama D. Gaižausko ateitis pirmininko poste. Profesoriaus teigimu, dėl D. Gaižausko nušalinimo pokyčiai komitete būtų menki.
TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
„Labai abejoju, ar tai kažką pakeistų, nes iš tikro tai „valstiečiams“ priklausantis komitetas ir atitinkamai pirmininko pozicija. Kita vertus, realiai komiteto pirmininko vaidmuo gali būti pakankamai svarbus nustatant darbotvarkę, tempą ir koordinuojant darbus taip, kad nebūtų, sakykim, pagrindinis reikalas peštis tarpusavyje. Kurį laiką V. Bakui tai pavykdavo padaryti. Tyrimas dėl Mindaugo Basčio ar dėl įtakos grupių poveikio politikos procesams, apskritai tai, ką matėme šios kadencijos Seimo pirmuosius dvejus metus, buvo tikrai neblogas komiteto darbo pavyzdys. Kai, nepaisant skirtumų tarp frakcijų, pavykdavo pirmininkui komiteto narius sutelkti bendram darbui, o ideologiniai, partiniai skirtumai nebūdavo kliūtis“, – sakė jis.
 
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto pritaria T. Janeliūnui ir teigia, kad NSGK pirmininko pakeitimas sunkiai pakeistų padėtį pačioje komiteto veikloje. Politologas siūlo komitetui darbus baigti senos sudėties.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Žinoma, NSGK tikrai nėra vieta aiškintis partinius interesus. Kitas dalykas, epidemijos metu, kai yra karantinas, tai tikrai ne laikas asmenines ambicijas spręsti. Tai labai apmaudu. Tuo labiau, kad laviravimo laisvės ten kaip nėra. Yra koalicinė sutartis ir komitetas atitenka „valstiečiams“, tai nežinau, tos laviravimo galimybės labai kuklios. Būkime atviri, tarp „valstiečių“ nėra didelių nacionalinio saugumo ir tarptautinio saugumo specialistų. Situacija yra kokia yra. Todėl opozicija turėtų matyti, kad šis komitetas priklauso valdantiesiems, o tarp valdančių didelio pasirinkimo nėra. Tad čia jau reikėtų ieškoti kompromisų ir tai būtų jau antras NSGK pirmininko keitimas kadencijoje.
 
Opozicija taip pat turi dirbti konstruktyviai, ypač nacionalinio saugumo klausimais. Turi išlaikyti stabilumą ir valstybės interesą“, – Eltai sakė A. Pukšto. 
 
Visgi, pasak A. Pukšto, NSGK veikla kėlė abejonių dar iki koronaviruso pandemijos.
 
„Komiteto neefektyvumo problema buvo ir iki pandemijos. Vienas geriausių pavydžių – parlamentarės Irinos Rozovos sąsajų su rusų diplomatais tyrimo vertinimas, kuris tęsiasi jau beveik metus. Jie negali prieiti prie bendro sprendimo ir jo pateikti Seimo vadovybei. Tai iki epidemijos tie darbai nevyko sklandžiai. O kur yra silpna, tai pandemijos metu ten dar silpniau“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 18:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą tiriančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar kartą sieks išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su žvalgybos medžiaga apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančią Seimo narę, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.
 
„Pasižiūrėsime, gal pavyks. Jeigu nepavyks, turėsime priimti kitą sprendimą, bet išvadas tikrai pateiksim, remdamiesi surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Mums tos apklausos nėra svarbiausios (…) Kadangi opozicija atsisako visuomenei paaiškinti savo aplinkybes, tai mes pagal faktines aplinkybes pateiksim išvadas. Na žinote, įtariamieji gali prieš save atsisakyti parodymus duoti, bet baudžiamosios bylos vis tiek nueina į teismą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kaip teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, po nesėkmingo bandymo tą padaryti pastarąją savaitę, bus prašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos pateikti liudijimus.
 
Šie tvirtina, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią. Šią poziciją jie deklaravo ir praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje.
 
Kaip ELTA jau skelbė, įvertindamas, kad kompromiso surasti nepavyks, NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas užsiminė apie galimybę, kad Seimui būtų pateikta išvada, neatsakius opozicijos atstovams į  suplanuotus klausimus.
 
Apkalta I. Rozovai keliauja ir kitu būdu
 
Ketvirtadienį opozicijos inicijuojamo nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje bus įtraukta ir apkaltos iniciatyva Seimo narei Irinai Rozovai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad opozicija buvo priversta grąžinti klausimą į Seimo darbotvarkę, nes nuogąstaujama, jog apkaltos procesas parlamentarei gali būti tyčia vilkinamas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Ketvirtadienį neeiliniame posėdyje įtraukėme apkaltos procesą dėl I. Rozovos. Mes priversti tai daryti, nes tiesiog vilkinamas procesas ir netraukiama į darbotvarkę. Klausimas į posėdį bus įtrauktas, tam nereikia absoliučios daugumos, reikia paprastos daugumos, todėl bus inicijuojama apkaltos tyrimų komisija“, – Eltai patvirtino L. Kasčiūnas.
 
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
 
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30