Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas trečiadienį Seime pateiks įstatymo projektą, kuriuo būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis, taip siekiant turėti galimybę teisiniu keliu sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą.
 
Vienas iš projekto tikslų taip pat yra šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybės sudarymas.
 
Projektas yra skirtas siekiant užtikrinti geresnes saugumo garantijas Lietuvos piliečiams, veikiantiems valstybės saugumo interesais kitoje užsienio valstybėje, rašoma projekto aiškinamajame rašte.
 
„Įvertinus nacionalinio saugumo grėsmių valdymo priemones, praktikoje susiklosčiusias situacijas, ištyrus faktinę su žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą vykdančių asmenų sauga susijusį teisinį reguliavimą, nustatyta, kad dabartiniame reguliavime nėra galimybės teisiniu keliu susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečius, kitoje užsienio valstybėje veikiančius Lietuvos valstybės interesais siekiant prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo, kurie patiria baudžiamąjį persekiojimą“, – aiškinama dokumente.
 
Įstatymo projektu taip pat siekiama įteisinti malonės suteikimą tokiu atveju, kai su kita valstybe susitariama apsikeisti asmenimis, nuteistais už šnipinėjimo veiklą.
 
„Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują specialią nuostatą, kuria vadovaujantis, malonės instituto taikymui pagrindas būtų ir tokie atvejai, kai susitarus su užsienio valstybe, kurioje prieš Lietuvos piliečius vykdomas baudžiamasis persekiojimas, siekiama į Lietuvos valstybę susigrąžinti savo piliečius, kartu sudarius prielaidas kitai valstybei susigrąžinti savo piliečius, kurie Lietuvoje yra nuteisti už šnipinėjimą ir atlieka bausmę“, – detalizuojama aiškinamajame rašte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.17; 05:30

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį renkasi į uždarą posėdį, kuriame toliau bus svarstomas tyrimas dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, posėdžio metu bus nagrinėjama Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija apie galimai įtartinus I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais.
 
„Trečiadienį mes išklausysim Valstybės saugumo departamento viso tyrimo informaciją. Visa diena bus skirta VSD“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
Tyrimas bus atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.09; 02:00

Parlamentarė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seime prasideda naujas parlamentinis tyrimas.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tirs Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamą panaudojimą.
 
Antradienį už nutarimą dėl parlamentinio tyrimo balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 12 – susilaikė.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas užtikrino, kad tyrimas bus objektyvus ir nešališkas, jame dalyvaus tiek pozicija, tiek opozicija.
 
„Stebėkime, kad nebūtų jokio politizavimo šitame procese“, – patarė Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
 
Kalbėdamas apie parlamentinę praktiką, Seimo narys  Andrius Mazuronis pastebėjo, kad jam neteko matyti jokių konstruktyvių komisijų išvadų.
 
„Mano nuomone, šita komisija bus ne kas kita kaip artėjant Seimo rinkimams politikavimo įrankis tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Todėl raginu kolegas užsiimti tiesioginiu  darbu, teisėkūros procesu, ekonominių sąlygų gerinimu, o politikavimą palikite rinkiminiam laikotarpiam“, – patarė A. Mazuronis.
 
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas priminė socialdemokratų siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, nes, jo nuomone, NSGK nariai tirs patys save.
 
„Šitas kelias yra ydingas, nes negali komiteto nariai patys save tirti“, – sakė A. Sysas.
 
Kviesdamas balsuoti „už“, konservatorius Jurgis Razma svarstė, ar nebus šiame tyrime svarbiausias  dalykas „pakamantinėti Seimo pirmininką ir formuluoti griežtą neigiamą išvadą dėl jo“. Politikas sakė bijąs, kad svarbūs tyrimo klausimai „nepaskęstų šituose politiniuose žaidimuose“.
 
NSGK turės tyrimą atlikti ir pateikti išvadas iki šių metų gruodžio 1 d.
Seimas pavedė NSGK atsakyti į 5 klausimus.
 
Nutarime NSGK įpareigotas nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
 
NSGK turės išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
 
Seimui pritarus, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
 
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – toks klausimas pateikiamas priimtame nutarime.
 
NSGK turės taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – klausiama nutarime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 11:53

Po praėjusią savaitę paskelbtos pertraukos antradienį į Seimą grįžta parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas ketina tęsti tai numatančio nutarimo projekto pateikimo procedūrą.
 
Jame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
 
Nutarimo projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
 
Komentuodamas būsimą tyrimą, D. Gaižauskas aiškino, kad jis vyktų dėl trijų dalykų: dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos, dėl nesuveikimo prevencinės sistemos Seime ir dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija.
 
Seimas praėjusį ketvirtadienį pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymui padaryti pertrauką šio klausimo pateikime iki kito plenarinio posėdžio.
 
E. Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis yra bloga. „Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“ – stebėjosi pertraukos paprašęs E. Gentvilas.
 
Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
Seime jau atsirado du siūlymai kurti laikinąją komisiją, kuri atliktų parlamentinį tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių, galimai kėlusių grėsmę nacionaliniam saugumui.
 
Tokius siūlymus įregistravo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma, socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Rasa Budbergytė. Jie siūlo komisiją sudaryti iš 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.
Beje, J. Razma kalba apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai, tačiau siūlo atsisakyti nuostatos dėl galimos apkaltos kitiems Seimo nariams.
 
Seimo socialdemokratai siūlo tyrime nesiaiškinti, ar užtenka ištirtos informacijos Seimo narės I. Rozovos apkaltai.
 
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.17; 00:30

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad inicijuojamą tyrimą dėl ryšius su Rusijos diplomatais nuslėpusios parlamentarės Irinos Rozovos saviems tikslams išnaudoja tiek valdantieji „valstiečiai“, tiek opozicijoje esantys konservatoriai.
 
Pasak politiko, „valstiečiai“ yra suinteresuoti bet kokia kaina „sumedžioti“ Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir patraukti jį iš užimamo posto, tuo metu konservatoriai, įsitikinęs G. Paluckas, šią situaciją išnaudoja Rusijos baimei žadinti.
 
„Man labai nesmagu matyti, kad tas Irinos Rozovos konkretus atvejis yra tam tikrų suinteresuotų grupių išnaudojamas. Valdantieji jį išnaudoja Pranckiečio medžioklei, o opozicinių konservatorių jis yra išnaudojamas grėsmės žadinimui ir kalbėjimui apie Rusijos įtaką visai politinei sistemai, nepaisant to, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD), teikdamas pažymas, analizuodamas ir galų gale teikdamas metinę nacionalinio saugumo ataskaitą, yra ne kartą pasakęs, kad (Lietuvos. – ELTA) politinei sistemai kitų šalių įtakos nėra. Tad mes kalbame apie izoliuotus atvejus – apie juos ir reikėtų kalbėti, o ne prekiauti baime, kad Rusija perka politines partijas ir organizacijas,“ – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Paluckas, pridurdamas, kad, siekiant sklandaus Seimo darbo, būtina skelbti moratoriumą V. Pranckiečio medžioklei.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu mes norime sklandaus Seimo darbo, reikia skelbti moratoriumą Pranckiečio medžioklei,“ – pabrėžė jis. Pasak jo, iki Seimo kadencijos pabaigos liko vos metai, tad patraukti Seimo vadovą iš einamų pareigų nėra jokio reikalo.
 
„Aš nematau pagrindo toliau medžioti poną Pranckietį, apskritai kviečiu visus – poziciją ir opoziciją – palikti poną Pranckietį ramybėje, nes 12 mėnesių likusios kadencijos prabėgs greitai,“ – apibendrino socialdemokratų lyderis.
 
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės I. Rozovos veiklos iniciatyva Seime ketvirtadienį buvo atidėta.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Tyrimą atlikti inicijuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Šalia I. Rozovos veiksmų NSGK taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
Taip pat Seimo nariai aiškintųsi, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 06:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Naujojo parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos iniciatyva Seime kol kas atidėta.
 
Seimas ketvirtadienį pritarė liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymui padaryti pertrauką šio klausimo pateikime iki kito plenarinio posėdžio.
 
E. Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis yra bloga. „Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“, – stebėjosi pertraukos paprašęs E. Gentvilas. Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
 
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas pateikė nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „Dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
 
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pažymėjo, kad NSGK jau buvo atlikęs panašų tyrimą dėl buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio ir vėl tenka svarstyti tokį klausimą likus metams iki naujų Seimo rinkimų. Komentuodamas būsimą tyrimą, D. Gaižauskas aiškino, kad jis vyktų dėl trijų dalykų: dėl grėsmių Lietuvos politinei sistemai iš Rusijos, dėl nesuveikimo prevencinės sistemos Seime ir dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija.
 
Suabejojusi dėl tyrimo Seimo narė Aušrinė Armonaitė sakė, kad „paskandinsime  šitą tyrimą detalėse, o esmė gali būti neišsiaiškinta“.
 
Seimo narys Simonas Gentvilas mano, kad šio tyrimo negalima patikėti NSGK, kuris ir pats yra esą prisidirbęs. „Tyrimas liestų tik 4 NSGK narius, jie gali nusišalinti, taip pat yra pakaitiniai komiteto nariai“, – atsakė D. Gaižauskas.
 
Konservatorius Edmundas Pupinis siūlė tirti, ar nebuvo daryta įtakos sudarant naują valdančiąją daugumą.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas atkreipė dėmesį į NSGK pirmininko problemą. Seimo etikos sargai nustatė, kad Seimo narys D. Gaižauskas buvo paskirtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir taip pat liko Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininku, todėl kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami išspręsti susidariusią situaciją. „Aš nuolatos prašau atleisti, atsistatydinimo pareiškimą iš komisijos pirmininko pareigų esu parašęs jau seniai“, – į priekaištus atsakė D. Gaižauskas.
 
Seimui nutarus padaryti pertrauką, nutarimo projekto pateikimo procedūra turėtų tęstis kitą savaitę, antradienį, vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje.
 
Nutarimo projekte kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
 
Seimo NSGK turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
 
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
 
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
 
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
 
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
 
 „Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama nutarimo projekte.
Painus klausimas
 
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
 
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.12; 19:30

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „dėl  Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
 
Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto nariai.
 
Jame kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
 
Seimo NSGK  turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat, to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
 
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
 
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
 
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“,- klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
 
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
 
 „Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama  nutarimo projekte.
 
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
 
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.11; 09:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė Irina Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.
 
Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.
 
„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.
„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.
 
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.04; 00:10

Naujasis ir buvęs NSGK pirmininkai Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.
Naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sureagavo į buvusio komiteto pirmininko Vytauto Bako kaltinimus, esą jis meluoja, teigdamas, kad V. Bakas nesidalino su NSGK nariais Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija. D. Gaižauskas teigia, kad galima išsiaiškinti susidariusią padėtį atlikus gautos slaptos informacijos auditą.
 
 „V. Bako pirmininkavimo komitetui metu supažindinimas su slapta informacija vyko nesistemingai ir nenuosekliai. Būtų tikslinga atlikti gautos įslaptintos informacijos teikimo analizę – kokie raštai buvo gauti komitete, kokia forma komiteto nariai buvo su šia informacija supažindinti, kas su ja faktiškai susipažino. Manau, toks neprofesionalus gaunamos įslaptintos informacijos valdymas arba selektyvus naudojimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tik turėdami pilną informaciją komiteto nariai gali tinkamai vykdyti savo pareigas“, – teigia D. Gaižauskas.
 
Trečiadienį komentuodamas D. Gaižausko teiginius, kad NSGK aiškinsis, kodėl buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas nesidalino VSD informacija su komiteto nariais, V. Bakas teigė: „Aš manau, kad ponas Gaižauskas tiesiog meluoja arba klaidina visuomenę, arba tiesiog dar nesupranta, kaip veikia komitetas. Visa informacija, kuri pateikta komitetui, yra prieinama visiems komiteto nariams specialioje raštinėje. Kai kurie komiteto nariai yra susipažinę. Tai rodo, kad tie, kurie norėjo susipažinti, tie susipažino“, – Eltai kalbėjo buvęs NSGK vadovas V. Bakas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausančiai Seimo narei Irinai Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
 
Pasak NSGK pirmininko D. Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos. Kita vertus, D. Gaižauskas taip pat teigė, kad buvęs NSGK pirmininkas V. Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.23; 10:22

Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis samprotauja, kad tikroji Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyvos pradėti parlamentinį tyrimą LLRA-KŠS frakcijos narei Irinai Rozovai priežastis gali būti ne jos nuslėpti kontaktai su galimai nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis išorės jėgomis, o tiesiog siekis „numarinti“ korupcinę „MG Baltic“ bylą.
 
Europarlamentaras sako, kad po NSGK posėdžio pateikta informacija pasitikėjimo I. Rozova nesumažino, nes, tvirtina jis, žmogiška yra klysti.
 
„Parlamentarai bendrauja, dažnai bendrauja, čia nieko nuostabaus nėra. Tiesiog reikia žinoti, kur bendrauti – geriausia bendrauti Seime oficialiai. Gal ne visi žino apie tai. O jeigu kažko neįrašė, kažkokios informacijos, gal pamiršo. Tai yra žmogiška. Tad nereikia eskaluoti klausimo, kurio mes dar nežinome“, – Eltai sakė V. Tomaševskis, pridurdamas, kad jo nuomone, I. Rozovos klausimas yra per daug eskaluojamas.
 
„Apskritai aš manau, kad yra eskaluojama tam tikra problema su Irina Rozova. Buvo pradėta dėl išvykos į Gruziją. Dabar tokio klausimo nėra, nors tris savaites buvo eskaluojama“, – sakė europarlamentaras. Atsakydamas į paties iškeltą klausimą politikas samprotavo, kad už visko gali slypėti konservatorių interesai.
 
„Kyla klausimai, kodėl eskaluojama. Reikia pažiūrėti, kas eskalavo. O eskalavo konservatoriai, Laurynas Kasčiūnas ir kiti. (…) O kodėl buvo eskalavimas? Tai būdas nukreipti dėmesį į kitą naujovę. Kad ir šiandien. Siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo savęs. Visuomenė dar nepamiršo „MG Baltic“ korupcinio skandalo, kuriame figūravo tas pats Kasčiūnas“, – kalbėjo V. Tomaševskis, pridurdamas, kad, jo nuomone, realių veiksmų prieš I. Rozovą taip ir nebus imtasi.
 
„Galima spėlioti, kad veiksmų nebus, nes tai yra būdas nukreipti dėmesį į kitą problemą. Tai yra būdas numarinti korupcinę bylą“, – apibendrino jis.
Seimo narė Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Trečiadienį Seimo NSGK, išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl LLRA-KŠS priklausančiai Seimo narei I. Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
 
Pasak NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko, I. Rozova leidimo dirbti su slapta informacija negavo nuslėpusi kontaktus su kitų valstybių diplomatais.
 
„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį sakė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti, ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos.
 
ELTA primena, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele. Šiame ortodoksų forume pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba sukėlė masinius protestus šalyje.
 
Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika tuomet teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
 
Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 15:00

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
socialdemokratų darbo partija (LSDDP) sureagavo į buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako mestus kaltinimus Gediminui Kirkilui. LSDDP neigia kaltinimus ir sako, kad taip V. Bakas nuoskaudą praradus komiteto vadovo postą išlieja viešai šmeiždamas G. Kirkilą, leisdamas sau spręsti, kas gali užimti kokį postą, o ko „negalima prileisti“. „Socialdarbiečiai“ artimiausiu metu žada kreiptis Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
 
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ V. Bakas teigė, kad G. Kirkilas „yra politikas, kurio ne tai, kad prie NSGK negalima prileisti ir slaptos informacijos, kurią gauna, bet apskritai jo negalima prileisti prie jokio posto“. V. Bakas taip sureagavo tuomet, kai iš Kultūros komiteto į NSGK buvo perkeltas G. Kirkilas. Pasak V. Bako, G. Kirkilas diskredituos komiteto darbą.  
 
Tuo tarpu „socialdarbiečiai“ teigia, kad tokia leksika ir vieši vertinimai iš neva „teisuolio“ pozicijų demonstruoja aiškų V. Bako siekį neigiamai paveikti parlamento vadovo pavaduotojo G. Kirkilo reputaciją viešumoje.
„Ką tik Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko posto netekęs buvęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas nusitaikė į Seimo pirmininko pavaduotoją Gediminą Kirkilą, dar kartą kaltindamas jį ne tik jau Nacionalinio saugumo komiteto tyrimo paneigtais korupciniais ryšiais su „MG Baltic“, bet ir milijoninėmis aferomis. Seimo nario V. Bako elgesys turėtų būti griežtai įvertintas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, todėl Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija kreipsis į ją dėl V. Bako pasisakymų paskutiniame Seimo plenariniame posėdyje bei interviu žiniasklaidoje“, – teigiama LSDDP pranešime spaudai.
 
 „Nepriklausomybėje gyvuojanti Lietuvos valstybė, kurioje savo darbą dirba teisėsaugos institucijos, tikrai neleistų, kad Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas užimtų žmogus, kurio reputacija būtų sutepta kokiais nors korupciniais ryšiais, milijoninėmis aferomis ar kitokiu šešėliu, ką dėsto ponas V. Bakas. Matome, kad pats parlamentaras situaciją, netekus vadovo posto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vertina neadekvačiai ir siekia pažeminti Seimo narį, kuris daugelį metų puikiai atstovauja Lietuvos žmonėms Seime ir už jo ribų kaip Europos reikalų komiteto vadovas.
Sieksime, kad V. Bako skleidžiamas melas ir žeminantys kaltinimai, metami LSDD frakcijos nariui G. Kirkilui, būtų įvertinti Seimo etikos sargų“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.
 
LSDD frakcija primena, jog būtent V. Bakui pradėjus dirbti Seime atsirado selektyvūs Nacionalinio saugumo komiteto tyrimai, kuriais grįžtant į praeitį siekiama neigiamai paveikti visuomenės nuomonę apie iki šiol per Nepriklausomybės laikotarpį dirbusių politikų veiklą.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jei leisime V. Bakui ir toliau skleisti melą, valstybėje nesibaigs valdymas slaptomis pažymomis, žmonių persekiojimas ir juodinimas. Tikime, kad visuomenė suvokia, kokios yra tokių netikėtai Lietuvos politinėje padangėje iškilusių „teisuolių“ tikrosios vertybės. Gal užtenka šalyje imituoti darbą, narpliojant seniai pamirštas ir teismų jau vertintas istorijas, laikas realiai dirbti žmonėms, priimant jiems reikalingus socialinius, ekonominius sprendimus, užuot mėčius „mėšlą“ ant daug metų Lietuvai dirbusių kolegų, kad pademonstruotum, koks neva nesusitepęs esi“, – sako LSDD frakcijos seniūnas.
 
V. Bako pasisakymai, pasak „socialdarbiečių“ visuomenės vertinami nevienareikšmiškai, tačiau teisinėje valstybėje, pažymi jie, turėtų būti ribos, atskiriančios tiesą nuo garbėtroškos ir dėmesio reikalaujančio asmens pasisakymų, kurie žemina kitą žmogų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:50

Seimo Ekonomikos komitete dirbęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis keičia Seimo komitetą. Jis tapo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariu.
 
Už Seimo nutarimą, kuriuo pakeista šio ir kitų komitetų sudėtis, antradienį balsavo 92 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3 parlamentarai.
 
Seimo sprendimu, iš NSGK narių išbraukti Europos Parlamento nariais tapę konservatorė Rasa Juknevičienė ir socialdemokratas Juozas Olekas.
 
Artimiausiu metu galimi ir kiti personaliniai pasikeitimai NSGK.
 
Parlamentarui Vytautui Bakui apsisprendus palikti „valstiečių“ frakciją Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad jis neteks Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto. „Tas vyks artimiausiu metu, gal ketvirtadienį“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Šiuo metu NSGK yra Seimo nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas (pirmininkas), Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Michalas Mackevičius, Audrys Šimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 10:54

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Vytauto Bako pasitraukimas iš „valstiečių“ frakcijos jo nenustebino ir, sako partijos lyderis, V. Bakas jau seniai bendravo su opozicijoje esančiais konservatoriais.
 
V. Bakas jau sudarant koaliciją, anot R. Karbauskio, buvo pasakęs, jog pasirašius koalicinę sutartį su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, jis pasitrauksiąs.
 
„Jis padarė tai, ką žadėjo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė LVŽS lyderis.
V. Bakas norėjo mažumos Vyriausybės, pabrėžė R. Karbauskis.
 
„Jis norėjo, kad būtų mažumos Vyriausybė, kurią remtų konservatoriai. Jis to norėjo, bet mūsų frakcijoje niekas to nenorėjo“, – sakė R. Karbauskis, pridūręs, jog V. Bakas kalbėjo ultimatumais, tad toks jo žingsnis, pasak „valstiečių“ lyderio, frakcijos nenustebino.
 
R. Karbauskis pridūrė, jog, frakcijos nuomone, V. Bakas bendravo su opozicijoje esančiais konservatoriais jau seniai, tačiau, pridūrė „valstiečių“ lyderis, spaudimo V. Bakui pasitraukti iš frakcijos niekas nedarė.
 
„Opozicinė didžioji partija (Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – ELTA) jam visą laiką buvo labai miela ir su ja bendraudavo. Tai nėra problema, mes dėl to nešaliname žmogaus iš frakcijos ir dabar tai buvo ne mūsų sprendimas, tai buvo jo paties sprendimas“, – sakė R. Karbauskis, pažymėjęs, kad gerbia buvusio frakcijos nario sprendimą ir, pabrėžė, kad V. Bakas gerai vadovavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
 
Antradienį Seimo plenarinio posėdžio metu V. Bakas paprašė išbraukti jį iš „valstiečių“ frakcijos Seime. Sprendimą paskelbė Seimo posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Išėjimo priežastis V. Bakas planuoja atskleisti trečiadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.
 
Kiek anksčiau V. Bakas kritiškai vertino kolegės Agnės Širinskienės perėjimą į „tvarkiečių“ frakciją, taip ją atstatant.
 
Tuo tarpu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po V. Bako pasitraukimo iš „valstiečių“ frakcijos, patikino, kad, jei V. Bakas pats to pageidautų, TS-LKD frakcijos durys būtų jam atviros.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.10; 11:00

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas tikisi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tirianti jo pasisakymus apie teismus, netenkins Teismų tarybos noro pripažinti jį pažeidus etiką. 

„Čia gali būti formuojama labai pavojinga praktika. Jeigu etikos komisija pripažintų, kad politikas negali kritikuoti teismų veiklos, tai būtų skandalas. Tada negalėtų joks žmogus kritikuoti teismų veiklos, po to pereitume prie kitų institucijų. Gal Seimo, Vyriausybės veiklos negalima kritikuoti? Aš manyčiau, kad darau tai, kas man priklauso pagal įstatymą ir Konstituciją. (…) Viena iš didžiausių mūsų vidaus problemų yra tai, kad mūsų valstybė nesusitvarko su korupcijos rizikos valdymu. Viena didžiausių priežasčių, mano įsitikinimu, yra teismų negebėjimas priimti adekvačių atgrasančių sprendimų“, – po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas. 

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo svarstyti Teisėjų tarybos kreipimąsi, kuriame ji prašė įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Išvadų projektą šiuo klausimu parengė Seimo nariai Andrius Palionis ir Antanas Matulas, tačiau, pritrūkus laiko, svarstymas atidėtas kitam posėdžiui. 

Seimo opozicija mano, kad Seimo nariui nedera nepagarbiai kalbėti apie teismus, kad NSGK pirmininkas tikrai turi būti pamatavęs savo žodžius.

Kiti politikai įsitikinę, kad tai buvo asmeninė parlamentaro nuomonė, ir jis turi teisę ją reikšti. 

Kaip ELTA jau skelbė, kreipimesi į etikos sargus Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, didžiausios parlamentinės valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema. 

Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nep
Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
atikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.

Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.16; 00:30

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė konservatorė Rasa Juknevičienė sako, kad specialiosios tarnybos neteikė premjerui Sauliui Skverneliui jokios informacijos, susijusios su galimomis Rusijos įtakomis politiniams procesams. 

Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Abi žvalgybos labai aiškiai pasakė, kad jos jokios informacijos, nei susijusios su perversmais, nei su protestais, nei su Rusijos įtakomis neteikė premjerui ir nieko panašaus mums negali pasakyti, nes neturi jokios informacijos“, – trečiadienį žurnalistams sakė NSGK posėdyje dalyvaujanti R. Juknevičienė. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketina išklausyti Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl ministro pirmininko S. Skvernelio kreipimosi į specialiąsias tarnybas. 

Į prasidėjusį posėdį, kuris vyksta už uždarų durų, atvyko VSD vadovas Darius Jauniškis, kiti žvalgybos institucijų atstovai. 

NSGK posėdžio darbotvarkėje yra įrašytas ir kitas klausimas, susijęs su žvalgybos institucijomis – jų veiklos strategijų pristatymas. 

Gruodžio 11 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai iš įvairių frakcijų kreipėsi į komiteto pirmininką Vytautą Baką, prašydami į artimiausią komiteto posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovus dėl ministro pirmininko S. Skvernelio kreipimosi „slaptu raštu“ į specialiąsias tarnybas dėl Kremliaus įtakos. 

Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Virgilijus Alekna, Juozas Olekas, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas. 

Pasak jų, Seimo NSGK posėdyje specialiosios tarnybos yra prašomos pateikti informaciją, susijusią su premjero kreipimusi į tarnybas dėl Kremliaus įtakų Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams. 

Premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę pranešė gavęs informacijos iš specialiųjų tarnybų apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Jis kalbėdamas viešai leido suprasti, kad jo kreipimasis į specialiąsias tarnybas yra susijęs su konservatorių politika, tačiau vėliau tai paneigė. 

(papildysime)

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Juozas Olekas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, prašydami artimiausiame NSGK posėdyje „pateikti slaptoje pažymoje, adresuotoje Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui, esančią informaciją“. 

NSGK narė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Panašu, kad premjeras ir Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas piktnaudžiauja valdžia, nes slaptumą naudoja politinei kovai. Nesuprantama, kodėl įslaptinta informacija siunčiama tik vienos frakcijos seniūnui, kodėl, jei yra grėsmė nacionaliniam saugumui, neinformuojama prezidentė, Seimo pirmininkas ir Seimo NSGK“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė.

Pasak jos, gruodžio 19 d. vyksiančiame Seimo NSGK posėdyje specialiosios tarnybos yra prašomos pateikti informaciją, susijusią su premjero kreipimusi į tarnybas dėl Kremliaus įtakų Lietuvoje vykstantiems politiniams procesams. 

Apie grėsmę nacionaliniam saugumui liudijančią slaptą pažymą skaitęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis mano, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi turėjo gauti šį dokumentą. 

„Mane stebintų, jei prezidentė tos pažymos negavo, nes pagal logiką, tai ją turėjo gauti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis, primena ELTA. 

Jo nuomone, premjeras S. Skvernelis pagrįstai kreipėsi į slaptąsias tarnybas, nes „tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Akivaizdžiai yra įvardinti asmenys, kurie tą grėsmę sukelia. Aš manau, kad mūsų tarnybos turi labai atsakingai į tai reaguoti“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 05:10

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Atsisakiusio pateikti laikinajai tyrimo komisijai prašytą medžiagą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas žada daryti viską, kad nebūtų leista politizuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijų.

„Aš nedarau nieko naujo, dvejus metus nuosekliai dirbu darbą, kuris pridera komitetui pagal Seimo Statutą. Pagal Statutą, NSGK atlieka parlamentinę žvalgybų kontrolę. Ne kartą esame sakę, kad nenorime kartoti buvusių klaidų, kurti precedentus ir toleruoti atvejus, kada politikai stengiasi politizuoti žvalgybas arba teisėsaugos institucijas, naudoti tai asmeninės politinės kovos tikslais. Komitetas stengiasi būti teisingas vienodai visiems. (…) Ir toliau darysime viską, kad nebūtų leista politizuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijų ir būtų leista atlikti jiems keliamus uždavinius“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija, kuriai vadovauja Agnė Širinskienė, negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK).

„Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Ji tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis problemos nemato, nes ši informacija bus gauta iš teisėsaugos institucijų.

Žiūronai. Slaptai.lt portalo nuotr.

„Šita komisija turi visas teises lygiai taip pat kaip ir NSGK. (…) Aš esu tuo įsitikinęs, nes, jeigu teikė NSGK, teiks ir tai komisijai dėl to, kad jokių priežasčių to nedaryti nėra“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis nesureikšmina NSGK sprendimo neteikti informacijos Agnės Širinskienės vadovaujamai tyrimo komisijai.

„Konservatorių balsais, palaikant komiteto pirmininkui, buvo priimtas toks sprendimas. Jis toks yra – ką padarysi. Logiškai, kad turėtų teikti, nes ten yra tie patys Seimo nariai su tais pačiais leidimais dirbti su slapta informacija. Bet jeigu komitetas nutarė kitaip, tai bus kitas sprendimas, jie gaus iš teisėsaugos institucijų visą informaciją. Čia nėra problemų“, – teigė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.09; 05:00

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad kol kas Valstybės saugumo departamentas (VSD) negali pateikti komisijai prašytos medžiagos, nes Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą.

„Su VSD yra tokia situacija, kad šiuo metu ten Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą, ar buvo teisėtai duoti dokumentai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Kol vyksta tyrimas, VSD dokumentų mums negali pateikti, nes ten labai aktyviai dirba Seimo kontrolierius“, – po trečiadienį už uždarų durų vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Paklausta, ar tai nesutrukdys komisijai numatytu laiku baigti darbą, A. Širinskienė sakė, kad, jei taip atsitiktų, komisija gali prašyti darbą pratęsti.

„Mes turėjome patirties LRT veiklą tyrusioje komisijoje, kada vėlavo dokumentų pateikimas, tai Seimas atitinkamai pratęsė mandatą komisijai, ir tyrimas buvo baigtas kažkiek vėliau. Jei čia tikrai bus toks tyrimo laikotarpis, kuris trukdys komisijos darbui, tai komisija apsispręs ir prašys pratęsti tyrimo terminą. Bet aš tikiuosi, kad ir Seimo kontrolieriai pagal nustatytus įstatymų terminus pabaigs tą tyrimą ir išaiškės, ar ten R. Kurlianskio privatus gyvenimas buvo pažeistas ar nebuvo“, – sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, laikinoji tyrimo komisija negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK). „Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – sakė A. Širinskienė.

Jos nuomone, teisės aktai nenumato, kad tai būtų valstybės paslaptis. A. Širinskienė tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.

„Kreipsimės į VSD ir tą informaciją, kurią turėjome gauti iš NSGK, manytume, gausime iš VSD“, – sakė komisijos pirmininkė.

Tyrimo komisijai taip pat nepavyko gauti prašytos medžiagos iš STT.

„Nėra gautas joks raštas, nes nėra suėję terminai“, – paaiškino A. Širinskienė.

Lietuvos saugumas (VSD)

Trečiadienį komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti VSD ir STT atstovai, buvo taip pat diskutuojama apie darbą su slapta informacija, – kaip ta informacija disponuojama, kokia numatyta atsakomybė.

„Seimo nariai, kurie nėra turėję patirties laikinųjų komisijų darbe, tiesiog norėjo pagilinti tas savo žinias“, – sakė A. Širinskienė.

Spalio 24 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija į posėdį buvo pakvietusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žydrūną Bartkų. Komisija paprašė iš šių institucijų medžiagos, su kuria yra susipažinęs parlamentinį tyrimą atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija turėtų tirti 2008-2016 metų laikotarpį.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Tačiau komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Komisijai vadovaujanti „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.1108; 06:25

Politiškai pažeidžiamų politikų yra kiekvienoje politinėje partijoje, o būtent tokius asmenis lengviausia paveikti priešiškai nusiteikusioms užsienio valstybėms, teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Politinė sistema nėra pastatai ar kažkas materialaus – tai žmonės. Ši Parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams dalis buvo įslaptinta, tačiau mūsų tarnyboms atlikus kratas vienos stambios interesų grupės patalpose buvo rasta kartoteka su pavardėmis žmonių, kurie yra pažeidžiami. Jei tai turi tos interesų grupės, tai Rusijos tarnybos tikrai turi tokią informaciją“, – Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) organizuotoje diskusijoje apie Kremliaus kišimąsi į demokratinių valstybių rinkimus sakė politikas. 

Diskusiją vedusiai žurnalistei Indrei Makaraitytei spaudžiant NSGK pirmininką atsakyti, ar tokių asmenų yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose, V. Bakas atsakymo išvengė, tačiau pridūrė, kad Lietuvos politinės partijos nėra be dėmės.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad politinės partijos savo veiklos pradžioje yra gavusios rusiškų pinigų. Tiek dešiniosios, tiek kairiosios. Tiek „Dujotekanos“ pinigų, tiek ir kitų (verslo grupių. – ELTA)“, – aiškino LŽVS frakcijos narys.

V. Bakas aiškino, kad įvardinęs tokius asmenis jis būtų kaltinamas politikavimu, tačiau reikia suprasti, kad pažeidžiamų asmenų yra visur, ir būtent juos pasveikti užsienio jėgoms yra lengviausia. 

Prieš tai politikas diskusijos dalyviams aiškino, kad pagrindinė parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių įtakos inicijavimo priežastis buvo pastebėtas stambių įmonių siekis sukoncentruoti galią savo rankose. Tyrėjų dėmesį atkreipė tai, kad kai kurios įmonės siekė sudaryti didelės vertės sutartis su Rusijos atominės energetikos įmone „Rosatom“.

„Matėme pradėtas derybas tarp stambių Lietuvos verslo grupių ir „Rosatom“. Vienų interesas buvo gauti stambių užsakymų, o „Rosatom“ interesas buvo palaikyti palankią informacinę aplinką, – sakė V. Bakas. – Kalbant apie atsparumą, Lietuvai liko visai nedaug – tik energetinė nepriklausomybė, o tai nėra lengva“.

NSGK pirmininkas stebėjosi, kad apie „Rosatom“ įtaką Lietuvoje kalbama mažai. Esą, Rusija naudoja veikimo modelį, kuomet taikoma į silpniausias oponentų vietas, o Lietuvos silpna vieta – energetika. 

„Todėl „Rosatom“ atlieka labai svarbų vaidmenį. Nepamirškime, kad būtent „Rosatom“ yra vienos didžiausių mūsų problemų – Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės šeimininkė. Tai – projektas įtraukti mūsų šalį ir visą regioną į Rusijos interesų lauką“, – aiškino V. Bakas.

ELTA primena, kad NSGK atliktame parlamentiniame tyrime dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadose figūravo kelių verslo grupių siekiai paveikti Lietuvos politinius procesus. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė konsorciumo „MG Baltic“ bandymai paveikti politinius procesus šalyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-20

Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie tai, kad „Jonavos grūdai“, įmonė, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra galimai užvaldoma „Agrokoncerno“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas artimiausiame NSGK posėdyje norėtų išgirsti žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio paaiškinimų. 

Pasak A. Anušausko, šioje įmonėje yra laikomas valstybės grūdų rezervas, taip pat kitos maisto – cukraus, druskos – atsargos, kurių prireiktų kokios nors didelės nelaimės atveju, informacija apie tokį rezervą yra įslaptinta. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario A. Anušausko nuomone, „įmonė, esanti strateginių įmonių sąraše ir vykdanti svarbią valstybei užduotį – rezervų kaupimą ir saugojimą, turi atitikti aukštus skaidrumo reikalavimus. Viešųjų pirkimų reikalavimai yra vieni iš tokių, kurių, panašu, nėra paisoma. Įmonės valdyme turi būti stiprios valstybės pozicijos, bet ir to nėra. Jei „Agrokoncernas“ joje stiprina savo pozicijas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys turi aiškiai atsakyti, kur gimė planai privatizuoti įmonę, išbraukiant ją iš strateginių įmonių sąrašo“. 

„Strateginės įmonės, kaip ir strateginės atsargos, turi būti neliečiamos“, – sako A. Anušauskas. Seimo nario nuomone, artimiausiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje žemės ūkio ministras turėtų atsakyti į keliamus klausimus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-08