Fox News

Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas teigia, kad portale „Fox News“ pasirodžiusi informacija, esą trys didieji Lietuvos miestai Europoje pirmauja pagal žmogžudysčių skaičių, sukėlė masinę lietuvių isteriją. Politologas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs, kad ši naujiena didelio visuomenės dėmesio susilaukė pagrįstai, nes Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis.
 
„Fox news“ straipsnis sukėlė isteriją
 
Komunikacijos specialistas A. Katauskas, reaguodamas į portalo „Fox news“ straipsnio Lietuvoje sukeltą ažiotažą, teigia, kad lietuviai vis dar nemoka ramiai ir protingai įvertinti apie jų šalį pasirodančių žinių.
 
„Žiūrėdamas į visą šitą „Fox news“ paleistą informaciją, labiau stebiuosi ne tuo, ką jie pasakė, labiau stebiuosi dėl to, kad mes vis dar nesugebame, neišmokstame, jog reikia truputį palaukti ir pažiūrėti, kas vyksta“, – Eltai teigė A. Katauskas.
 
Pasak eksperto, visuomenę sukrečiančios ar jos dėmesį patraukiančios naujienos yra dirgikliai, į kuriuos žmonės neapgalvotai reaguoja „čia ir dabar“.
 
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Išmeta dirgiklį ir neduoda pasirinkimo sureaguoti už savaitės arba už dienos, esi priverstas reaguoti, komentuoti, dalintis čia ir dabar. Mes tokiu būdu reaguojame beveik į visus stipresnius dirgiklius“, – sakė A. Katauskas, primindamas prieš kelias savaites visuomenėje kilusią paniką dėl tariamai pagrobtos mergaitės.
 
A. Katausko teigimu, dėl masinės isterijos institucijos neretai yra priverstos daryti neprotingus sprendimus, nes kito kelio nuraminti socialiniuose tinkluose isterikuojančius, pasak jo, nėra.
 
„Mes kartais priverčiame kai kurias institucijas daryti veiksmus, kurių jos paprastai nedarytų. Bet kai isterikuoja pusė Lietuvos, kai kaltinimai pilasi kam tik įmanoma, organizacija kartais yra priversta daryti neprotingą žingsnį vien dėl to, kad nėra kito kelio, reikia nuraminti isterikuojančius“, – sakė ekspertas.
 
Komunikacijos specialistas neslepia, kad jam „kartais gaila tų pačių institucijų, kurios yra priverstos daryti nesąmones“. A. Katauskas taip pat teigia manąs, kad Lietuvos reakcija į „Fox news“ televizijos portale pasirodžiusį straipsnį amerikiečiams turėtų atrodyti absurdiškai.
 
„Aš amerikiečių vietoje dabar kvatočiau iš lietuvių pasižiūrėjus, ką mes čia darome. Tarsi visas pasaulis staiga sugriuvo“, – sakė ekspertas, atkreipdamas dėmesį, kad tai tėra vienas straipsnis, vienoje žiniasklaidos priemonėje. Visgi A. Katauskas pripažino, kad, nepaisant duomenų netikslumų, straipsnyje pateikti skaičiai Lietuvos vardo nepuošia.
 
A. Katauskas taip pat ragina atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į tai, kad isteriją dabar gali sukelti bet kas. Todėl, pasak eksperto, reikia apsvarstyti, kokiais atvejais institucijoms būtina reaguoti, o kokiais – susilaikyti nuo skubotos reakcijos.
 
„Reikia suvokti, kad bet kas dabar gali sukelti isteriją, ji truks trumpai, bet bus tokia, kad atrodys, jog išmuša visus saugiklius. Reikia apgalvoti, kada reaguoti, kada nereaguoti, kada pasakyti: brangieji, prilaikykite arklius šiek tiek ir pagalvokit“, – patikino jis.
 
 „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis Amerikos prezidentui
 
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius mano, kad visiškai natūralu, jog Lietuvai, kaip ir visoms kitoms valstybėms, tarptautinis įvaizdis yra labai svarbus. Visgi, pasak politologo, publikuotas straipsnis didelio visuomenės dėmesio greičiausiai susilaukė ir dėl to, kad portalas „Fox news“ yra pagrindinis informacijos šaltinis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui.
 
Politologas Nerijus Maliukevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Suprantame, kad „Fox news“ yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių dabartiniam Amerikos prezidentui ir jo aplinkai. Aš manau, kad tokia reakcija yra susijusi su savotišku susirūpinimu, kaip tą žinutę priims būtent Baltųjų rūmų ir konkrečiai prezidento aplinkos auditorija“, – Eltai sakė N. Maliukevičius.
 
Politologo įsitikinimu, Lietuva dabar turėtų susikoncentruoti į neteisingos informacijos patikslinimą, kuris būtų įdomiai pateiktas JAV auditorijai.
 
„Tai neturėtų būti sausas tekstas, sausas laiškas. Turi būti kuo mažiau pykčių, emocijų… Galbūt – panaudotas humoras ar kitos priemonės, kurios padėtų mums pasakyt tai, ką mes norime pasakyti“, – patikino jis.
 
N. Maliukevičiaus teigimu, „tviteris yra būtent ta priemonė, kuri mūsų politikams galėtų suteikti tokių galimybių“.
 
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.
 
Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudystės. Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“. Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).
 
Savo ruožtu policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją. E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.08; 08:30

Rio de Žaneiro centre buvo nužudyta šio Brazilijos miesto municipalinio susirinkimo deputatė Mariellė Franco. Tai pranešė televizijos kanalas „Globo“.

Jo duomenimis, nežinomi nusikaltėliai apšaudė automobilį, kuriuo M. Franco važiavo iš renginio, skirto kovai su rasine diskriminacija. Kartu su deputate žuvo jos vairuotojas. Pasak kai kurių šaltinių, nužudymas gali būti susijęs su profesine politikės veikla, kadangi aukų asmeniniai daiktai liko automobilyje.

Sociologė pagal išsilavinimą, M. Franco atstovavo kairiajai Socializmo ir laisvės partijai. Ji gavo mandatą 2016 metais.

Vasario 16 d. Brazilijos prezidentas Michelis Temeras pasirašė įsaką, kuriuo vadovavimas Rio de Žaneiro valstijos teisėsaugos institucijoms buvo perduotas armijai. Tokios nepaprastosios priemonės šalies valdžia ėmėsi pirmą kartą po karinės diktatūros nuvertimo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje. Atsakingu už operaciją buvo paskirtas generolas Walteris Souza Braga, kuris palaikė tvarką per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes 2016 metais.

Oficialiais duomenimis, pastaraisiais metais Rio de Žaneiro valstiją tiesiog užliejo nusikalstamumo banga. Kaip rodo valstijos vyriausybės statistika, nužudymų skaičius ten pernai padidėjo 8 procentais palyginti su 2016 metais ir 26 procentais palyginti su 2015 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 03:30

Daugiau teisingumo ir dalyvavimo

Žmonės nori gyventi teisingame pasaulyje. Kai dingsta teisingumas, niekas nebepadarys žmonių gyvenimo laimingo. Visos tradicinės Lietuvos politinės partijos teigia pasisakančios už teisingumą ir tikina, kad pakeitus vieną ar kitą teisėją, paskyrus išmanantį savo darbą, sąžiningą prokurorą jis bus pasiektas. Tuo tarpu mes visi žinome, kad esminė permaina valstybės gyvenime – Nepriklausomybės atkūrimas – įvyko remiantis visos visuomenės siekiu vadovautis teise ir teisingumu. Ši patirtis gali tapti pamatu teisingesnės, o drauge ir laimingesnės visuomenės kūrimui. 

Buvęs "Lietuvos" kinoteatras Vilniuje nūnai - apleistas, prišnerkštas, aprašinėtas. Tokios Lietuvos tikrai nenorime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvęs „Lietuvos“ kinoteatras Vilniuje nūnai – apleistas, prišnerkštas, aprašinėtas. Tokios Lietuvos tikrai nenorime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gausūs tyrimai patvirtino, kad piliečiai labiau linkę pasitikėti teisėtvarka, kai jie patys bei jų išrinkti atstovai dalyvauja jos veikloje. Čia matome tą pačią priešpriešą kaip ir tvarkant bendruomenės reikalus. Vis daugiau profesionalų, kurie vis toliau nuo piliečių neišsprendžia problemų. Prisiekusiųjų teismas, piliečių atstovų dalyvavimas rezonansinėse bylose, teisėjų ir policijos vadovų rinkimai bei kiti visuomenės įtraukimo į teisėsaugos veiklą būdai didina pasitikėjimą teisingumu. Belieka šiais būdais pasinaudoti.

Tiesioginis piliečių dalyvavimas valdyme

Nemažiau svarbu, kad ir kiti valstybei svarbūs sprendimai būtų priimami žmonėms dalyvaujant. Gyvenantys laisvoje visuomenėje, yra laimingesni negu gyvenantys autoritarinėse valstybėse. Pastarosiose gali būti aukštas materialinis gyvenimo lygis, bet jos riboja žmogaus laisves ir teisę lemti valstybės ateitį, o todėl niekada neįstengė sukurti ilgalaikės, tvarios gerovės.

Dalyvaujantis valstybės valdyme pilietis pasitiki politinėmis institucijomis ir žino galįs labiau kontroliuoti savo gyvenimą, išgyvena atsakomybės, laisvės, savarankiškų sprendimų jauseną, nelaiko savęs nevaldomų, nesuprantamų išorinių jėgų žaisliuku. Lietuvoje nemenka dalis žmonių patikėjo, kad jie nedaro įtakos priimant politinius sprendimus, paveikiančius jų gyvenimus.

Todėl jų domėjimasis politiniu vyksmu mažėja ir politinis aktyvumas palaipsniui nyksta. Atitinkamai ir jų interesai vis menkiau atstovaujami. Žinoma, tokie nusišalinę/nušalinti nuo politikos piliečiai iš dalies yra patys atsakingi dėl savo pasyvumo, nedalyvavimo rinkimuose. Bet nebūtų teisinga tiesiog juos kaltinti. Svarbu didinti vis dar politiškai pasyvių asmenų ir grupių dalyvavimą, nes jis neatsiejamas nuo geresnio valstybės problemų suvokimo, veiksmingesnio visų interesų gynimo, o tuo pačiu didesnio pasitenkinimo valdymu.

Politinis aktyvumas skatintinas ir todėl, kad jis yra susijęs su bendru pasitenkinimu gyvenimu. Žmogus jaučiantis, kad yra svarbus, kad jo veiksmai turi įtakos visuomenei, yra laimingesnis už tą, kuris nesijaučia kontroliuojąs aplinką, galįs ją paveikti.

Partijos atstovaujančios tradicines ideologijas tarsi ir neprieštarauja aktyvesniam piliečių dalyvavimui valdyme. Bet pažvelgus atidžiau pastebėsime jas aptarnaujančios žiniasklaidos įkyriai brukama valstybės valdymo tapatinimą su „loviu“ ir „purvu“ O kas norės teptis? Pastebėsime nuolatinius galimybių piliečiams pareikšti savo valia ribojimus. Antai, retas politikas pritaria esamam referendumo įstatymui, kuris nepateisinamai apsunkina jo rengimą, bet bandymai keisti referendumo įstatymą, palengvinti jo organizavimo sąlygas atmetami. Atmetamos ir internetinio balsavimo galimybės. Panašių pavyzdžiu netrūksta, o jų esmė – atskirti piliečius nuo valdymo.

Prof. Gediminas Navaitis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Prof. Gediminas Navaitis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

Svarbu pažymėti, kad felicitarinė politika skirta visuomenės laimės lygio kėlimui yra visaapimanti. Tradicinės politikos šalininkai paprastai siūlo vieną priemonę ar būdą, kuris neva stebuklingai išspręs visas problemas. Siekiant laimingesnės visuomenės veikimo sprendimų gausą vienija bendras tikslas. Todėl neįmanoma priimti kokio nors vieno sprendimo ir sukurti laimingesnę visuomenę, todėl reikia, kad piliečiai nuolat dalyvautų jos kūrime.

Visuomenės laimės lygio tyrimai parodė, kad šalys, kuriose demokratinės institucijos apima įvairias gyvenimo sritis, yra ir šalys, kuriose pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukščiausias. Demokratijos veiksnys lemia pasitenkinimą nepriklausomai nuo kitų veiksnių (sveikatos, pajamų, amžiaus ir t.t.) ir, anot šveicarų mokslininkų B. S. Frey ir C. Frey Marti, demokratinių institucijų buvimas savo poveikiu piliečių laimei prilygintinas 4500 JAV dolerių pajamų per metus padidėjimui. Todėl įvairūs demokratijos apribojimai, vaizdžiai sakant, tuština mūsų pinigines. O tokių apribojimų Lietuvoje tikrai netrūksta.

Su demokratija sietinas ir valdžios galių paskirstymas. Valdžia gali būti centralizuota ar perduota savivaldos institucijoms. Nors pasauliniai laimės tyrimai rodo, kad valdžios perdavimas iš centrinių į vietines struktūras patikimai didina visuomenės laimingumą. Lietuvoje kol kas vyksta greičiau priešingas procesas.

Laimingesnės Lietuvos viltis

Mes galime būti laimingiausia ir turtingiausia visuomenė Lietuvos istorijoje. Vietoj to mums siūlo svarstyti išgyvenimo galimybę. Mes galime būti modernių valstybių ekonomikos ir visuomeninių santykių pokyčių lyderiais, nes esame mažiau varžomi tradicijų, nes esame nepatenkinti savo gyvenimu ir norime permainų. Vietoj to mums siūlo užkampio, nuolankiai vykdančio galingųjų nurodymus vietą.

Mums siūlo ir toliau eiti tradicinės rinkos ekonomikos keliu ir nepastebėti idėjos, kad turto gausėjimą turi papildyti laimingesnių žmonių skaičiaus augimas. Gal metas perimti ir ją?

Turtingos korporacijos, jas aptarnaujanti žiniasklaida stabdė ir stabdys naujų sprendimų pasirinkimą, tačiau vis sunkiau nepastebėti nuolat pasikartojančių ekonomikos krizių, nemažėjančio nusikalstamumo, grėsmės tautos išlikimui – demografinės situacijos blogėjimo. Bandymai spręsti šias ir panašias problemas siekiant tik didesnio ekonomikos augimo ir vartojimo nėra sėkmingi ir vargu ar tokie bus, nes ir turtingiausiose pasaulio šalyse netrūksta skurstančiųjų bei visuomenės atstumtųjų. Ir niekas nedrįsta klausti, kiek dar turi išaugti BVP, kad jų neliktų, nes atsakymas aiškus – ir 10, ir 100 proc. padidėjimas problemų neišspręstų.

Laimės ekonomika ir ją įgyvendinanti felicitarinė politika vadovaujasi kita nuostata – laimingesni uždirba daugiau. Todėl ji kuria ne tik turtą, bet ir tikrą gerovę, siūlo išeitis ten, kur atgyvenusių ideologijų atstovai mato akligatvį. Felicitarinis pasirinkimas tai kelio į laimingą ir klestinčią Lietuvą pasirinkimas.

(Pabaiga)

2016.09.24; 06:59

lydeka_arminas

Žmogaus teisių komitetas posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą Nr. XIP-4214 (toliau – Projektas).

Pasak rengėjų, Projektu siekta patobulinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, užtikrinant efektyvią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiklos kontrolę, taip pat sukurti sąlygas efektyvesnei kovai su nusikalstamumu.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad demokratinėse valstybėse operatyvinės veiklos terminas paprastai nevartojamas arba jam suteikiama kita reikšmė, Projekte jis keičiamas į kriminalinės žvalgybos terminą. Nors Projekto nuostatomis siekta užtikrinti didesnę žmogaus teisių apsaugą vykdant kriminalinę žvalgybą, komitetas atkreipė dėmesį, kad projekto nuostatoms trūksta aiškumo, todėl kyla abejonių dėl prigimtinių žmogaus teisių apsaugos, ypač žmogaus teisės į privatų gyvenimą.

Continue reading „Žmogaus teisių komitetas: kriminalinė žvalgyba negali pažeisti prigimtinių žmogaus teisių“